Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

2018-02-02 · Civilinė byla Nr. 2YT-870-1032/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-02-02
Bylos Nr.
2YT-870-1032/2018
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-12652-2017-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rūta Zubrickaitė
Suinteresuotas asmuo
T. J., J. J., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, valstybės įmonė „Registrų centras“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-870-1032/2018Teisminio proceso Nr. 2-06-3-12652-2017-7Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.7.1; 3.4.5.11; 3.5.1 (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2018 m. vasario 2 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Rūta Zubrickaitė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos akcinės bedrovės „Swedbank“ skundą dėl antstolės S. S. veiksmų, suinteresuoti asmenys T. J., J. J., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, valstybės įmonė „Registrų centras“, antstolė Santa Selezniovienė.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja akcinė bendrovė (toliau – AB) „Swedbank” pateikė skundą dėl antstolės S. S. veiksmų, prašydama panaikinti antstolės S. S. 2017 m. rugpjūčio 31 d. nurodymą priverstinai nurašyti ½ dalį piniginių lėšų Nr. S1b-40862. Nurodė, kad 2017 m. rugsėjo 6 d. gavo antstolės 2017 m. rugpjūčio 31 d. nurodymą priverstinai nurašyti ½ dalį piniginių lėšų Nr. S1b-40862, kuriuo buvo nurodyta iš J. J. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Swedbank“ banke, priverstinai nurašyti pinigines lėšas. Nurodymas buvo pateiktas vykdyti tiesiogiai kredito įstaigai, o ne per Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą (toliau – PLAIS). Pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 689 straipsnio 1 dalį nuo 2015 m. rugpjūčio 1 d. antstolis nurodymus nurašyti pinigines lėšas turi teikti ne tiesiogiai kredito įstaigai, o per PLAIS. Šiuo atveju antstolės nurodymas buvo pateiktas tiesiogiai bankui, todėl jis yra neteisėtas ir turi būti panaikintas. Pažymėjo ir tai, kad su PLAIS buvo suderintos ir bankinės informacinių technologijų sistemos, todėl bet kokie antstolių patvarkymai, nurodymai, teikiami kredito įstaigoms ne per PLAIS, reiškia didelį papildomą administracinį darbą, papildomas išlaidas žmogiškiesiems resursams bei tiesioginius nuostolius išieškojimo procese visiškai nedalyvaujantiems subjektams.

Antstolė 2017 m. rugsėjo 25 d. patvarkymu Nr. S1b-44370 atsisakė tenkinti skundą ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 510 straipsniu skundą kartu su vykdomąją byla perdavė nagrinėti teismui. Patvarkyme nurodė, kad PLAIS šiuo metu nepritaikyta priimti nurodymus, kurie nesuformuluoti konkrečia pinigine išraiška, t. y. PLAIS sistemoje nėra galimybės pateikti ½ dalies piniginių lėšų nurašymo nurodymo skolininko piniginėms lėšoms, esančioms bendraturčio sąskaitoje. Antstolė, atsižvelgiant į tai, kad neegzistuoja kiti būdai pateikti vykdyti nurodymą, siekdama išieškoti skolą, priėmė sprendimą – nurodymą pateikti pareiškėjai tiesiogiai. Pažymėjo, kad stengiasi sąžiningai atlikti savo profesines pareigas, tinkamai įvykdyti įsiteisėjusius teismo procesinius sprendimus, todėl netinkamai veikiant PLAIS ir siekiant įvykdyti procesinį teismo sprendimą, nurodymą pateikė ne per PLAIS, o tokia tvarka, kuri buvo naudojama iki PLAIS įdiegimo. Antstolės nuomone, pareiškėja turi visas galimybes priimti antstolės nurodymą ir operatyviai įgyvendinti procesinį teismo sprendimą.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė „Registrų centras“ pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė, kad priverstinis išieškomų piniginių lėšų nurašymas yra vykdomas elektroninio ryšio priemonėmis per PLAIS. Pažymėjo, kad į PLAIS galima pateikti nurašymo nurodymą tik konkrečiai sumai, todėl nurodymo teikėjas, šiuo atveju antstolė Santa Selezniovienė, siekdama nurašyti ½ dalį lėšų iš J. J. sąskaitos, turėtų tokiais pačiais būdais ir priemonėmis, kaip buvo daroma iki PLAIS veiklos pradžios, sužinoti kredito įstaigoje, kurioje yra skolininko ar bendraturčio sąskaita, kokia lėšų suma yra toje sąskaitoje, nustatyti reikiamą konkrečią sumą nurašymo nurodymui atlikti ir nedelsiant pateikti nurodymą PLAIS nurašyti lėšas. Jei kredito įstaiga, šiuo atveju akcinė bendrovė „Swedbank“, įvykdytų tiesiogiai ne per PLAIS pateiktą antstolės S. S. nurašymo nurodymą, būtų pažeisti reikalavimų patenkinimo eilės ir proporcingo lėšų paskirstymo nurodymų teikėjams principai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 754 straipsnis). Be to, būtų pažeistos ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 689 straipsnio normos (b. l. 59-61).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Dėl skundo padavimo termino

CPK 512 straipsnyje nustatyta, kad skundas dėl antstolio veiksmų gali būti paduodamas ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą ar atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per devyniasdešimt dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo. Pareiškėja kreipėsi į antstolį su skundu dėl antstolio veiksmų, t.y. dėl 2017 m. rugpjūčio 31 d. nurodymo priverstinai nurašyti ½ dalį piniginių lėšų Nr. S1b-40862 2017 m. rugsėjo 25 d., todėl konstatuotina, kad pareiškėja nėra praleidusi CPK 512 straipsnyje nustatytų terminų paduoti skundą.

Byloje nustatytos aplinkybės

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad antstolė Santa Selezniovienė vykdo vykdomąją bylą Nr. 00184/17/01550 pagal2017 m. gegužės 29 d. Lietuvos Respublikos valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateiktą vykdyti dokumentą Nr. (23.31-08) 483-45347 dėl 1158 Eur baudos išieškojimo iš skolininko T. J., išieškotojos Lietuvos Respublikos valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai. (v. b. l. 1). 2017 m. birželio 2 d. turto arešto aktu Nr. S1b-25251 buvo areštuotas skolininkui bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantis turtas – piniginės lėšos, esančios ir/ar patenkančios į skolininko sutuoktinės J. J. vardu atidarytą sąskaitą akcinėje bendrovėje „Swedbank“ banke (v. b. l. 37-39). Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017 m. birželio 23 d. nutartimi nustatė, kad skolininkui T. J. priklauso ½ dalis pinginių lėšų esančių ir patenkančių sutuoktinės J. J. vardu atidarytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“ banke. 2017 m. rugpjūčio 31 d. surašytas nurodymas priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S1b-40862, kuriuo akcinei bendrovei „Swedbank“ nurodyta priverstinai nurašyti ½ dalį piniginių lėšų, esančių ir/ar patenkančių į J. J. vardu atidarytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“ banke (v. b. l. 93-94).

Dėl pareiškėjos reikalavimų

Pareiškėja akcinė bendrovė „Swedbank“ skundu dėl antstolio veiksmų prašo panaikinti 2017 m. rugpjūčio 31 d. nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S1b-40862, motyvuodama tuo, kad jis pateiktas tiesiogiai kredito įstaigai, o ne per PLAIS, tokiu būdu pažeidžiant imperatyvias teisės normas.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 689 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išieškojimą iš piniginių lėšų, esančių kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje atidarytoje skolininko sąskaitoje, antstolis ir kitos įgaliotos institucijos ar pareigūnai vykdo elektroninių ryšių priemonėmis per PLAIS šio kodekso, Vyriausybės, Sprendimų vykdymo instrukcijoje ir kituose teisės aktuose nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 689 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, įtvirtinta, kad antstolis, vykdydamas išieškojimą, elektroninių ryšių priemonėmis per PLAIS pateikia atitinkamai įstaigai nurodymą priverstinai nurašyti skolininko pinigines lėšas skolai ir vykdymo išlaidoms padengti. Šiame nurodyme turi būti nurodytas priverstinio lėšų nurašymo pagrindas, piniginių lėšų, kurios priverstinai nurašomos, suma ir reikalavimų patenkinimo eilė. Teismas pažymi, kad reikalavimas nurodyti priverstinai nurašytinų piniginių lėšų sumą išplaukia ir iš Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. balandžio 19 d. įsakymu Nr. 1R-126 patvirtintų Piniginių lėšų apribojimų informacinės sistemos nuostatų (2015 m. liepos 21 d. įsakymo Nr. 1R-197 redakcija; toliau – ir PLAIS nuostatai) 4.9 punkto, kuriame apibrėžta, kad nurašymo nurodymas – nurašymo nurodymų teikėjų elektroninių ryšių priemonėmis pateiktas ir informacinės sistemos suformuotas besąlygiškas nurodymas nurašyti konkrečią sumą iš skolininko sąskaitų kredito įstaigose ir pervesti į nurašymo nurodymo teikėjo nurodytą sąskaitą kredito įstaigoje.

Pažymėtina, kad vienodos teismų praktikos formavimą įstatymų nustatyta tvarka užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 4 straipsnis). Nagrinėjamu atveju kasacinis teismas 2017 m. gruodžio 29 d. nutartyse, priimtose civilinėse bylose Nr. 3K-3-486-690/2017, Nr. 3K-3-487-695/2017, Nr. 3K-3-488-969/2017, Nr. 3K-3-489-690/2017 ir Nr. 3K-3-490-690/2017, apibendrindamas PLAIS uždavinius ir funkcijas, konstatavo, kad ši sistema sukurta ir įdiegta, siekiant užtikrinti centralizuotą ir automatizuotą apribojimų ir nurašymų procesų valdymą, tvarkymą ir kontrolę, taip sudarant sąlygas garantuoti proporcingą visų išieškotojų teisių apsaugą, skolininkui neturint reikiamų finansinių išteklių visiems įsipareigojimams padengti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 754 straipsnio 5 dalis). Šiems tikslams pasiekti ir buvo įtvirtintas teisinis reguliavimas, nustatytas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 689 straipsnyje (2014 m. gruodžio 16 d. įstatymo Nr. XII-1452 redakcija). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, jog teisės aktai neišskiria atvejų, kuriais egzistuotų pagrindas nukrypti nuo taisyklės, nurodančios, kad išieškojimas iš piniginių lėšų, esančių kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigos sąskaitoje (sąskaitose), vykdomas per PLAIS, t. y. taisyklė dėl tokių išieškojimo veiksmų atlikimo per PLAIS yra absoliuti. Taigi, nuo 2015 m. rugpjūčio 1 d. antstoliai nurodymus nurašyti lėšas turi teikti ne tiesiogiai kredito įstaigai, o per PLAIS.

2018 m. sausio 9 d. teisme gauti antstolės S. S. rašytiniai paaiškinimai, kuriuose nurodoma, kad išnagrinėjus analogišką bylą Lietuvos Aukščiausiajame Teisme ir jam padarius išvadą, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 689 straipsnis nenustato išieškojimo veiksmų atlikimo ne per PLAIS, antstolė 2018 m. sausio 3 d. savo iniciatyva panaikino skundžiamą patvarkymą. Iš teismui pateikto 2018 m. sausio 3 d. patvarkymo Nr. S1c-391 dėl lėšų arešto panaikinimo matyti, kad šiuo patvarkymu antstolė panaikino 2017 m. rugpjūčio 31 d. nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S1b-40862 (b. l. 53). Antstolė, pateikdama rašytinius paaiškinimus, teismo prašo, kad jei pareiškėja neatsisakytų nuo skundo, jos skundą atmesti nelikus ginčo objekto (antstolei pačiai panaikinus skundžiamą patvarkymą), o pareiškėjai atsisakius nuo skundo, sutinka, kad teismas atsisakymą priimtų ir civilinę bylą nutrauktų, nes skundžiamas 2017 m. rugpjūčio 31 d. nurodymas priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S1b-40862 yra panaikintas (b. l. 52).

2018 m. sausio 18 d. pareiškėja AB „Swedbank”, atsakydama į suinteresuoto asmens antstolės S. S. siūlymą atsisakyti skundo, nurodė, kad skundo neatsisako, prašo jį tenkinti. Nurodo, kad tai jog antstolė pati panaikino ginčijamą patvarkymą patvirtina, kad jis yra neteisėtas ir nepagrįstas. Nurodo, kad nėra jokio teisinio pagrindo tenkinti antstolės S. S. prašymus.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 513 straipsnio 1 dalis numato, kad bylą dėl antstolio veiksmų teismas išsprendžia nutartimi. Patenkinęs skundą, teismas antstolio veiksmą panaikina arba antstolį įpareigoja veiksmą atlikti. Atsižvelgiant į tai, kad minėtas skundžiamas patvarkymas antstolės yra panaikintas, teismui nelieka pagrindo panaikinti jau negaliojančio antstolės procesinio dokumento, tačiau teismui tai nesudaro teisinio pagrindo neįvertinti antstolės atliktų veiksmų. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. gruodžio 29 d. priimdamas atskirąją nutartį (b. l. 54-55) ir ja informuodamas Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją ir valstybės įmonės Registrų centrą apie Piniginių lėšų apribojimų informacinės sistemos funkcijų tobulinimą, patvirtino PLAIS netobulumus, tačiau tai nekeičia to, kad antstolė, priimdama skundžiamą nurodymą, pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso normas, reglamentuojančias išieškojimą iš piniginių lėšų, esančių kredito įstaigoje atidarytoje skolininko sąskaitoje. Pažymėtina, kad nors antstolė panaikino skundžiamą nurodymą, tačiau atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teismų praktiką, į byloje nustatytas aplinkybes, į tai, kad minėtas nurodymas panaikintas tik Lietuvos Aukščiausiajam teismui civilinėse bylose Nr. 3K-3-486-690/2017, 3K-3-487-695/2017, 3K-3-488-969/2017, 3K-3-489-690/2017, 3K-3-490-690/2017 antstolės S. S. veiksmus pripažinus neteisėtais, darytina išvada, kad antstolė Santa Selezniovienė, priimdama 2017 m. rugpjūčio 31 d. nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S1b-40862, atliko neteisėtus veiksmus.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, į tai, kad antstolei Santai Selezniovienei po pareiškėjos kreipimosi į teismą pašalinus skundžiamą nurodymą išnyko skundo dėl antstolio veiksmų dalykas, byla pagal pareiškėjos skundą dėl nurodymo panaikinimo yra nutrauktina kaip nenagrinėtina teisme (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 513 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 293, 513 straipsniais,

Teismas nutaria:

nutraukti civilinę bylą Nr. 2YT-870-1032/2018 pagal pareiškėjos akcinės bedrovės „Swedbank“ skundą dėl antstolės S. S. veiksmų.

Įsiteisėjus nutarčiai, vykdomąją bylą Nr. 00184/17/01550 grąžinti antstolei Santai Selezniovienei.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Rūta Zubrickaitė