Teisora
Registruotis

Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2020-10-12 · Civilinė byla Nr. e2-1875-284/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-10-12
Bylos Nr.
e2-1875-284/2020
Teisminio proceso Nr.
2-31-3-00074-2020-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rima Volikienė
Ieškovas
V. S.
Atsakovas
E. B.
Trečiasis asmuo
A. G., D. K.
Advokatai
Saulius Majauskas, Osvaldas Raščiukevičius, Anatolij Šichovcov
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-1875-284/2020 m.Teisminio proceso Nr. 2-31-3-00074-2020-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.11.1; 2.6.10; 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.1; 2.6.11.16; 3.1.7.4; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.1.7.11; 3.2.3.1; 3.2.6.1; 3.2.6.5 (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. spalio 12 d.Pakruojis
Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų teisėja Rima Volikienė,sekretoriaujant Loretai Armalienei,dalyvaujant ieškovo V. S. atstovui advokatui Sauliui Majauskui,atsakovui E. B. ir jo atstovui advokatui Anatolij Šichovcov,trečiajam asmeniui A. G. ir jo atstovui advokato padėjėjui Osvaldui Raščiukevičiui,trečiajam asmeniui D. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. S. ieškinį atsakovui E. B. dėl netinkamos kokybės prekės pardavimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, atsakovo pusėje – A. G. ir D. K..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovas V. S. pateiktu teismui ieškiniu prašė nutraukti tarp ieškovo V. S. ir atsakovo E. B. 2019-07-20 sudarytą transporto priemonės pirkimo pardavimo sutartį ir taikyti restituciją – įpareigoti atsakovą E. B. grąžinti ieškovui V. S. 3400 eurų, o ieškovą V. S. grąžinti transporto priemonę, priteisti ieškovo V. S. naudai iš atsakovo E. B. 500 Eur patirtų nuostolių, 5 procentų metines palūkanas nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

Ieškinyje nurodė, kad 2019-07-20 ieškovas ir atsakovas sudarė transporto priemonės pirkimo pardavimo sutartį (toliau – Sutartis), kurios pagrindu ieškovas įgijo iš atsakovo transporto priemonę – savivartį IVECO 75E15, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) sutartyje buvo pažymėta, kad transporto priemonės privalomoji techninė apžiūra galioja, informacijos apie įvykius ir trūkumus „Nėra“. Savivarčio kaina – 3400 Eur, kurią ieškovas sumokėjo grynais pinigais Sutarties pasirašymo metu, prekė perduota taip pat Sutarties pasirašymo metu. Savivarčio techninės apžiūros galiojimas pasibaigė 2019 m. rugpjūčio mėnesį, todėl 2019 m. rugpjūtį ieškovas kreipėsi dėl savivarčio techninės apžiūros atlikimo, tačiau buvo informuotas, kad savivartis neatitinka techniniame pase nurodytų duomenų, t. y. techniniame pase transporto priemonė pagal žymimą kodą įvardyta kaip sunkvežimis su izoterminiu kėbulu. Tai reiškia, kad transporto priemonė yra iš esmės modifikuota, tačiau jokių legalaus modifikavimo dokumentų nėra, kas įrodo, jog transporto priemonė yra modifikuota neteisėtai ir pažeidžiant gamyklinę transporto priemonės konstrukciją bei specifikacijas. Ieškovas, sužinojęs apie modifikuotą transporto priemonę, kreipėsi į automobilių ekspertą N. K. dėl įsigytos transporto priemonės apžiūros ir tikrosios paskirties nustatymo. Ekspertas, atlikęs apžiūrą, konstatavo, jog pagal dokumentus automobilis yra sunkvežimis su izoterminiu kėbulu, o, kaip matyti nuotraukose, kėbulo tipas yra pakeistas į bortinį; atkreipė dėmesį į techninių reikalavimų neatitinkančias šonines apsaugas nuo palindimo, netvarkingai įrengtą apšvietimo ir šviesos signalizacijos įrangą, todėl, pašalinus techninius trūkumus, automobiliui būtina atlikti techninę ekspertizę dėl perdirbimo (kėbulo tipo keitimo) ir jį reikia perregistruoti VĮ „Regitroje”. Transporto priemonę ieškovas įsigijo radęs skelbimą automobilių skelbimo portale www.autogidas.lt, kur skelbime buvo nurodyta, kad parduodamas savivartis bei nurodytos savivarčio techninės savybės. Ieškovas buvo suklaidintas, o neturėdamas specialių žinių atskirti, kokie duomenys, įrašyti techniniame automobilio pase, atitinka realią transporto priemonės paskirtį, nenustatė, kad jam buvo parduotas neteisėtai modifikuotas automobilis, neatitinkantis įprastų tokios rūšies transporto priemonių techninių savybių. Po paaiškėjusių aplinkybių ieškovas kreipėsi į atsakovą su pretenzija prašydamas grąžinti sumokėtą sumą bei patirtus nuostolius, tačiau atsakovas su pateikta pretenzija nesutiko, šalims nepavyko ginčo išspręsti taikiu būdu. Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje atsakovas savo parašu patvirtino, kad transporto priemonė neturi jokių užslėptų defektų. Ieškovas, pats neturėdamas specialių žinių (o nustatyti ar automobilis atitinka techninio paso duomenis reikalingos specialios techninės žinios) įsigijo transporto priemonę pasitikėdamas skelbime ir pardavėjo pateiktais duomenimis. Jeigu ieškovas būtų žinojęs, kad automobilis yra modifikuotas, niekada nebūtų tokio automobilio pirkęs, kadangi automobilis buvo perkamas išimtinai komercinės veiklos tikslais. Ieškovui akivaizdžiai nebuvo atskleista informacija apie neteisėtai modifikuotą transporto priemonę, todėl ieškovas buvo sąmoningai ir tyčia suklaidintas ir apgautas. Įsigyta transporto priemonė objektyviai negali būti naudojama pagal paskirtį, nes transporto priemonė yra modifikuota ir jos įregistravimui yra reikalinga keisti automobilio paskirtį. Tokiu būdu susiklostė situacija, kuomet atsakovas pardavė ieškovui netinkamos kokybės daiktą, kurio negalima naudoti pagal tiesioginę jo paskirtį. Atsakovas iš anksto žinojo, kad ieškovas siekia įsigyti savivartį būtent darbo reikalams, veiklai vykdyti, atsakovas apie tai buvo iš anksto informuotas, tačiau pardavė ieškovui sunkvežimį su izoterminiu kėbulu net ir žinodamas, kokios konkrečiai transporto priemonės reikia ieškovui. Atsakovas pardavė ieškovui netinkamos kokybės ir paskirties prekę ir dėl to buvo pažeisti jo teisėti interesai. Ieškovas nurodė, kad taip pat patyrė išlaidų, kurias vertina kaip savo patirtus nuostolius 500 Eur suma, kurią sudaro: 200 Eur už naujas padangas, kadangi, įsigijus transporto priemonę ir važiuojant ja iš pardavėjo, transporto priemonei sprogo dvi padangos; ieškovui taip pat kainavo transporto priemonės transportavimas iš pirkimo – pardavimo sutartyje nurodytos vietos į Mažeikius,- transporto priemonę pervežė specialiai užsakytas vairuotojas, kuriam buvo sumokėta 100,- Eur; taip pat eksploatacinės išlaidos pervežant transporto priemonę, vežant ją į VĮ Regitra, VĮ Regitra patikros išlaidos sudarė dar apie 200,- Eur. Rašytinių įrodymų, pagrindžiančių patirtas išlaidas, ieškovas pateikti negali, kadangi nesitikėjo, jog įsigys netinkamos kokybės prekę ir dėl to kils ginčas.

Ieškovo atstovas advokatas Saulius Majauskas teismo posėdžio metu ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad ieškovas nusipirko pirkimo-pardavimo sutartimi iš atsakovo transporto priemonę, kuri, kaip matyti iš atliktos transporto priemonės techninės apžiūros, netinkama naudoti pagal tikslinę paskirtį – automobilis yra perdirbtas, t.y. pagal dokumentus gamykliškai jis yra sunkvežimis su izoterminiu kėbulu, o kažkuriuo momentu kažkieno jis neteisėtai perdirbtas į savivartį, šio perdirbimo neįteisinant. Pardavėjo atsakomybė pagal Civilinio kodekso 6.334 straipsnį yra griežtoji, t.y. pardavėjo atsakomybė kyla be kaltės. Todėl nors atsakovas ginasi, kad šio automobilio neperdirbo, buvo automobilį pardavęs trečiajam asmeniui A. G., tačiau atsakovo atsakomybė šiuo atveju – giežtoji – be kaltės, o jokia pirkimo-pardavimo sutartis tarp atsakovo ir A. G. įforminta nebuvo, atsakovas žinojo apie automobilio pardavimą ieškovui, tam pritarė ir pasirašė pirkimo-pardavimo sutartį, jos neginčijo. Teiginiai, neva ši sutartis yra apsimestinė, neva tikrasis pardavėjas yra trečiasis asmuo A. G., - jie niekiniai tokio pobūdžio ginče, nes Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad jei šalis ir nurodo sudariusi neva apsimestinį sandorį, ji šio apsimestinio sandorio negali panaudoti prieš asmenis, kurie sąžiningai įgijo savo teises. Todėl visi ginčai tarp atsakovo ir A. G. turi būti sprendžiami tik tarp jų. Šiuo atveju ieškovas V. S. yra sąžiningas įgijėjas, pirkimo-pardavimo sutartyje pardavėju nurodytas atsakovas, apie automobilio pirkimo-pardavimo faktą žinojo, todėl pareigos ir atsakomybė dėl parduodamo daikto tinkamumo ir kokybės tenka pardavėjui – atsakovui. Kadangi atsakovo parduotas automobilis buvo nekokybiškas, šis trūkumas yra esminis, nes nėra galimybės naudoti šio automobilio pagal pagrindinę jo paskirtį, o kaip matyti iš bylos duomenų, automobilio trūkumų sąrašas yra dar didesnis, nei buvo žinoma iki šiol, kas yra esminis sutarties pažeidimas, todėl ieškovas prašo nutraukti sutartį, taikyti restituciją ir įpareigoti atsakovą grąžinti už savivartį sumokėtą 3400 Eur sumą. Taip pat prašo atlyginti ir ieškovo patirtas išlaidas, susijusias su automobilio pirkimu, t.y. išlaidas, susijusias su transportavimo metu susprogusių padangų pakeitimu ir savivarčio parvairavimo iš pirkimo vietos išlaidas, kurios bendroje sumoje sudaro 500 Eur išlaidos. Be to, priteisti 5 procentų metines palūkas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas bandė spręsti ginčą taikiai, kai techninių apžiūrų centre paaiškėjo, kad ieškovo nusipirktas automobilis – savivartis neatitinka dokumentuose nurodyto sunkvežimio su izoterminiu kėbulu, t.y. ji buvo neteisėtai perdirbta, o ją perdirbus buvo būtina atlikti ekspertizę ir naujai perregistruoti. Todėl nedelsiant buvo kreiptasi į atsakovą, pateikta jam pretenzija, tačiau nors atsakovas pradžioje nurodė, kad pasvarstys ir pateiks savo nuomonę, bet ilgą laiką nieko neatsakė, o susisiekus su juo, atsakovas pasakė, kad neketina grąžinti pinigų ir pasiimti atgal automobilio. Kai buvo išsiųsta pretenzija atsakovui, jis nekėlė jokių klausimų, kad jis nėra pardavėjas, o pardavėjas yra kitas asmuo. Ši versija – dėl apsimestinio sandorio - pateikta tik po to, kai dokumentai jau buvo pateikti teismui. Ieškovui buvo reikalingas savivartis ir ieškovas pirko automobilį kaip savivartį. Nors dokumentai buvo pateikti pirkimo metu, tačiau transporto priemonės dokumentuose nėra automobilis įvardijamas žodžiais, o tik raidėmis. Ką reiškia tos raidės automobilio dokumentuose, ieškovui nebuvo žinoma ir negalėjo būti žinoma. Be to, pats pardavėjas pardavinėjo šią transporto priemonę būtent kaip savivartį, ką įrodo automobilio fotonuotraukos. Nors pagal dokumentus – tai sunkvežimis su izoterminiu kėbulu. Kadangi ieškovas turi sveikatos problemų, turėjo širdies operaciją, todėl visus ieškovo reikalus tvarkė jo sūnus M. S., kuris skambinosi ir G., ir B., tačiau automobilio atgal priimti nesutiko. Kiek jis žino, pats ieškovas turėjo norą įsigyti savivartį, nes turi ūkį, yra ūkininkas ir jam yra reikalinga transportuoti žemės ūkio produkciją, kitas medžiagas savo ūkyje. Bet kadangi turėjo sveikatos problemų, paprašė sūnaus padėti susirasti tą automobilį ir pasirūpinti jo įsigijimu. Todėl tėvo vardu ir jo naudai viską tvarkė sūnus M. S., kuris parvežė sutartį iš pirkimo vietos tėvui V. S.. Pastarasis automobilio pirkimo sutartį pasirašė ir Regitroje įregistravo. Ieškovo pirkimo vietoje nebuvo. Kiek jam žinoma, perkant automobilį buvo viena apžiūra, iš apžiūros automobilis pasirodė tinkamas, buvo galiojanti techninė apžiūra, taip buvo nusipirktas tas automobilis ir parvežtas į (duomenys neskelbtini). Kadangi buvo galiojanti techninė apžiūra, todėl perkant buvo ja pasitikėta, papildomai automobilis nebuvo tikrintas. Tačiau realiai trūkumai išryškėjo labai greitai, nes techninė apžiūra ėjo į pabaigą ir po mėnesio buvo kreiptasi dėl techninės apžiūros. Tačiau buvo paaiškinta, kad net neverta kreiptis, nes automobilis techninės apžiūros net nepraeis, nes faktiškai automobilis yra ne toks, koks pagal dokumentus yra nurodyta. Trūkumai išryškėjo netrukus, iki mėnesio laiko, nes dėl techninės apžiūros kreiptasi ne paskutinę dieną. Kiek jis pasitikrino, tokios transporto priemonės kaina yra vidutinė rinkos kaina. Iki baigiantis techninės apžiūros galiojimo laikotarpiui, transporto priemonė daugiau nebuvo tikrinama. Po to, kai techninė apžiūra baigėsi, automobilis nebuvo tikrinamas ir eksploatuojamas. Kiek tiksliai nuvažiavo nupirktas automobilis, tiksliai pasakyti negali, nes kilometražas tiek atliekant ankstesnę techninę apžiūrą, tiek vėliau, konstatuojant eilę trūkumų, nurodytas tas pats, nes ridos aparatas neveikia. Kodėl jis sugedęs, turėtų paaiškinti pardavėjas. Automobilio ridos duomenys, įrašyti pirkimo-pardavimo sutartyje, sutampa su techninės apžiūros metu užfiksuotajai. Automobilis buvo eksploatuotas tikrai nedaug. Automobilis vizualiai atitiko tai, kas buvo nurodyta skelbime. Skelbime buvo nurodyta, kad parduodamas savivartis. Tai nurodė tiek ieškovas ieškinyje, tiek pats atsakovas savo atsiliepime. Defektai nebuvo nurodyti, sutartyje – be defektų, vykdant pirkimą jokie defektai nebuvo nurodyti. Tai, kad ši transporto priemonė turi defektų, buvo išsiaiškinta tuomet, kai artėjo atliktinos techninės apžiūros laikas ir buvo nuvykta į Regitrą, kur paaiškino, jog nėra prasmės net techninei apžiūrai teikti, nes tai yra perdirbta transporto priemonė – pagal dokumentus ji turi būti su izoterminiu kėbulu. Ekspertui K. buvo pateiktos automobilio nuotraukos. Po vizito į Regitrą automobilis nebebuvo eksploatuojamas, šiuo metu ji yra Mažeikiuose pas ieškovą. Nežino, kiek kainuotų automobilio dokumentų sutvarkymas. Tačiau trūkumų sąrašas yra labai didelės apimties ir vieno trūkumo ištaisymo nepakaktų tam, kad transporto priemonė atitiktų įprastai tokiai transporto priemonei keliamus reikalavimus. Mano, kad visi trūkumai egzistavo pirkimo-pardavimo metu, nes ieškovas faktiškai tuo automobiliu pasinaudojo tik apie mėnesį, t.y. kol nuvyko į Regitrą. Toks defektų kiekis negalėjo išryškėti ir atsirasti per tokį trumpą laiką. Ieškovas nėra turėjęs tokios transporto priemonės. Apie tai, kad iškart sprogo dvi automobilio padangos, atsakovui iš karto nebuvo pranešta, nes buvo aišku, kad padangas vis tiek reikės keisti, todėl ieškovas nerinko ir nekaupė tokių dokumentų, pretenzijų iškart nereiškė. Tačiau tuomet, kai paaiškėjo kiti trūkumai, todėl pagerinimas – tai atsiradę nuostoliai. Padangų pardavėjas šiuo metu yra Norvegijoje, todėl el.paštu pateikė informaciją, kad pardavė ieškovui dvi padangas už 200 Eur, o kvito nėra, nes jis neužsiima jokiais pardavimais, tai buvo jo naudotos padangos. Į IVECO atstovybę ieškovo nupirkta transporto priemonė nebuvo nugabenta.

Atsiliepimas

Atsakovas E. B. teismui pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašė jį atmesti. Nurodė, kad jis pats tokią transporto priemonę - savivartį IVECO 75E15 - pirko 2016 m. pagal skelbimą, ją naudojo pagal paskirtį. 2018 m. ją pardavė A. G., tačiau pirkimo-pardavimo sutarties neįformino. 2019 m. liepos mėnesį A. G. jam pranešė, kad parduoda nupirktą savivartį ir reikalingas jo, kaip oficialaus transporto priemonės savininko, parašas ant pirkimo-pardavimo sutarties. Savivarčio jis neperdarė, kokį pirko, tokį ir pardavė. Kas galėjo jį perdirbti, jam nežinoma. Apie tai sakė ieškovui. Kiekvienais metais jam buvo atliekama techninė apžiūra ir jokių pretenzijų techninės apžiūros centrai jam nereiškė. 2019 m. rugsėjo mėnesį jam paskambino ieškovas ir pasakė, kad mašina netinka, nes pagal dokumentus ji yra ne savivartis, kokį jis pirko, o sunkvežimis su izoterminiu kėbulu, jo bendra masė ne 7,5 tonos, o 8 tonos, jis tokios transporto priemonės vairuoti negali. Apie dviejų padangų sprogimą ir mašinos pervarymo iš pirkimo vietos į Mažeikius bei į VĮ „Regitra“ nieko nesakė. Mano, kad ieškovas, pirkdamas transporto priemonę, ją privalėjo apžiūrėti, vizualiai įsitikinti jos stoviu ir kokybe, nemano, kad neapžiūrėtų padangų, dėl prasto jų stovio neprašytų sumažinti kainos, todėl daro išvadą, kad padangų stovis buvo geras ir ieškovas, elgdamasis nesąžiningai, ieško galimybės kompensuoti kažkokias kitas patirtas išlaidas ar nepatogumus, ar pasipelnyti.

Šalies argumentai

Atsakovas E. B. teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad jam priklausė automobilis IVECO 75E15 – savivartis, kuris buvo toks, toks yra nuotraukose. Jis niekada šio automobilio neturėjo su izoterminiu kėbulu. Jis šį automobilį pirko 2015 m., bet ne iš K., nors sutartyje nurodyta, jog iš K.. Tačiau šio asmens nėra matęs. Sutartį sudarinėjo Radviliškyje su jaunu žmogumi su žmona. Automobilis buvo su atviru kėbulu, buvo galiojanti „technikinė“. Jis pats „varė“ porą kartų techninę apžiūrą, vieną kartą Pasvalyje, kitą – Pakruojyje. Automobilis buvo savivartis, o techninę apžiūrą praėjo laisvai, gal patys specialistai pagal dokumentus nesuprato. Jis 2018 m. vasarą nusprendė pardavinėti tą mašiną, o G. pasakė, kad jam jos reikia, todėl sutarė kainą ir pardavė, bet sutarties nesusidarė, Regitroje neperregistravo. Pardavė už 3500 eurų. Paskutinę techninę apžiūrą „pravarė“ A. G.. S. nepažįsta, jam šio automobilio nepardavė, jį pardavinėjo A. G., kuris ir įdėjo skelbimą. A. G. pas jį atėjo ir pasakė, kad parduoda savivartį, jis atsakė, kad jis nieko prieš, tai jo reikalas, todėl jis sutartyje parašė savo vardą ir pavardę bei pasirašė. Su pirkėju jis nebendravo, jo nematė, dėl jokių sąlygų nesitarė. Su G. yra pažįstami, bendradarbiai. G. eksploatavo apie 1 metus laiko, jis žinojo, kad G. techninę apžiūrą atliko. Jam, kai jis turėjo automobilį, viskas buvo gerai, jis nėra ekspertas, jam mašina tiko. Jis pagal tas tris raides dokumentuose nežinojo, ar tai šaldytuvas, ar savivartis. Jis pirko automobilį pagal skelbimą „autogide“, pagal nuotraukas buvo savivartis. Automobilis yra 1998 m. laidos. Jis skambino pagal skelbimą, pirko Radviliškyje, prie „IKI“ parduotuvės, su malkomis. Nusipirkęs įsiregistravo savo vardu. Jis pirkti vyko kartu su uošviu A. M., su pardavėju susitiko Radviliškyje, aikštelėje, pirkimo-pardavimo sutarties viena pusė užpildyta, jis užsipildė savo duomenis. Mokėjo 2600 eurų. Apie tai, kad kėbulas perdirbtas, nieko pardavėjas nesakė, automobilis buvo su valstybiniais numeriais. Persiregistravo mašiną, jos į Registrą nenuvaręs. Techninę apžiūrą atliko tada, kai ji pasibaigė. Jos metu centro darbuotojai nieko nenurodė, kad kėbulas neatitinka dokumentuose nurodytam, todėl manė, kad viskas gerai, jis automobilio neperdirbinėjo. Trečiojo asmens K. nepažįsta. Pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta pirkimo suma 500 eurų todėl, kad neprisidėtų mokesčiai. Jis įsigijo tokį patį savivartį, koks jis yra dabar, jis nesupranta, kokios raidės yra dokumentuose. Dokumentuose tos nurodytos raidės nėra akivaizdžios. Apie trūkumus nieko nežino, jis nėra ekspertas, palieka teismui vertinti. Jam skambino dėl automobilio grąžinimo, jam sakė, kad automobiliui reikalinga ekspertizė, ieškovas sakė, kad jam reikalingas automobilis ne 8 tonų, o 7,5 tonų, t.y. pakeisti mašinos svorį, tada automobilis jam tiks. Su ieškovo pretenzijomis nesutiko, nes mašiną pirko matę, ką perka. Nežino, kas po to, kai jis pardavė, per metus galėjo nutikti. Automobilis nuvertėja. Mano, kad jei viskas su automobilio dokumentais tvarkinga, jis tiek ir vertas, kiek nurodyta sutartyje. Su A. G. dėl automobilio būklės nieko nesiaiškino, tik pasakė, kad pirkėjas reiškia pretenzijas dėl dokumentų, nori pakeisti svorį. Apie šias aplinkybes sakė M.. Į ieškovo rašytinę pretenziją raštu neatsakė. Automobilio pirkėją V. S. žodžiu informavo apie tai, kad automobilio pardavėjas yra ne jis, o A. G.. Jokių įrodymų, kad jis nebėra to automobilio savininkas, nepateikė. Kai jis bendravo su A. G. dėl ieškovo pretenzijų grąžinti pinigus ir pasiimti automobilį, A. G. pasakė „ne“, bet priežasčių nenurodė, o jis tuo ir nesidomėjo. Kol jam priklausė ši transporto priemonė, jis jokių pakeitimų jam neatliko. Ieškovas su juo susisiekė gal po kelių mėnesių po pirkimo. Apie padangas sužinojo po to, kai buvo kreiptasi į teismą. Automobilį pardavė, nes nusprendė pirkti kitą automobilį. Jis į Radviliškį važiavo pirkti savivarčio, buvo galiojanti techninė apžiūra, automobilis važiavo, todėl tiko ir nusipirko. Nesutinka, kad pirkdamas jis žinojo, kad mašina yra perdirbta. Jis nesupranta pagal dokumentus raidžių kodavimo. T., jam perkant savivartį, nesakė, kad automobilis perdirbtas. Matė, kad automobilyje yra medinės detalės, keista nepasirodė, nes būna medinių detalių tokiose mašinose. Jis, kai žiūrėjo dugną, matė, kad po skarda yra medis. Manė, kad tai padarytas remontas.

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo A. G. pateiktu teismui atsiliepimu prašė ieškinį atmesti ir priteisti visas jo turėtas bylinėjimosi išlaidas iš ieškovo. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad jis patalpino skelbimą internetinėje svetainėje www.autogidas.lt apie parduodamą savivartį IVECO 75E15, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) aprašė ją pagal tai, kaip jam turimą informaciją iš atsakovo. Kai paskambino pirkėjas ir paprašė susitikti, susitikime jis dalyvavo ir ieškovo pilnamečiai vaikai (dviese), paties ieškovo nebuvo. Pirkėjai tik paminėjo, už tokią kainą (3400 Eur) transporto priemonė atrodo labai gerai, kad ją ketina naudoti savo versle, kuo užsiima, nepaminėjo. Ieškovo atstovai perdavė trečiajam asmeniui 3400 Eur sumą grynaisiais, ieškovo atstovai neturėjo jokių pretenzijų dėl transporto priemonės būklės, kaip tik ja buvo patenkinti. Nors sandoris vyko dienos metu, ieškovo atstovai neprašė suteikti galimybę vežti transporto priemonę į automobilių servisą apžiūrai. Po kelių savaičių, tiksliai nepamena, pirkėjai susisiekė su juo ir pareiškė, kad nori grąžinti transporto priemonę, nes paaiškėjo, kad ji neva perdaryta, todėl pirkėjams nėra tinkama. Jis pasiimti transporto priemonę ir grąžinti pinigus atsisakė. Ieškovas neįrodė tariamų defektų fakto: pateiktas tik 2019-08-23 N. K. el.laiškas, kuris negali būti vertinamas kaip tinkamas įrodymas trūkumų faktui patvirtinti, ekspertizė neatlikta, nebuvo surašytas joks defektinis aktas, atliktas joks patikrinimas su specialia tam skirta įranga; nors ieškovas nurodo, kad 2019 m. rugpjūčio mėn. kreipėsi dėl techninės transporto priemonės apžiūros atlikimo, tačiau buvo informuotas, kad transporto priemonė neatitinka techniniame pase nurodytų duomenų, tačiau jokių tai patvirtinančių įrodymų nepateikė. Perkant transporto priemonę, techninė apžiūra, buvusi atlikta 2018-10-13, galiojo ir transporto priemonė niekuo nesiskyrė nuo dabartinės, transporto priemonė sėkmingai praėjo techninę apžiūrą ir ją leista eksploatuoti viešuose keliuose. Todėl kritiškai vertintini ieškovo teiginiai, kad jis kreipėsi į techninės apžiūros centrą ir jam buvo nurodyta, kad transporto priemonė yra perdirbta. Iš 2019-07-20 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad yra nurodyti visi CK 6.431¹ straipsnyje nurodyti Motorinės transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje privalomi duomenys, todėl nei atsakovas, nei trečiasis asmuo nuo ieškovo nenuslėpė jokių defektų, o ieškovas ir neneigia, kad transporto priemonė yra važiuojanti, ją galima naudoti pagal paskirtį ir kad jai būtini papildomi pakeitimai, kad jai būtų leista dalyvauti viešajame eisme. Todėl laikytina, kad parduota transporto priemonė be trūkumų. Be to, iš ieškinio galima suprasti, kad ieškovas naudojo transporto priemonę. Ieškovas buvo nerūpestingas ir elgėsi aplaidžiai, nes ieškovas (jo atstovai) matė, kokią transporto priemonę perka, t.y. jis nurodo, kad pirko savivartį, jis buvo supažindintas su dokumentais ir galėjo aiškiai suprasti, kokia transporto priemonės specifikacija yra nurodyta dokumentuose, apžiūros metu trečiajam asmeniui net neuždavė jokių klausimų dėl transporto priemonės techninės specifikacijos. Pats ieškovas net neatvyko apžiūrėti transporto priemonės, atsiuntė savo pilnamečius vaikus, ieškovas, kaip galima suprasti, naudoja darbui panašias transporto priemones ir nusimanė, kokios jam reikia transporto priemonės, kokia ji turi būti, kokia specifikacija ar kategorija nurodyta transportuot priemonės dokumentuose. Tariamą defektą ieškovas pastebėjo tik 2019 m. rugpjūčio mėn., t.y. praėjus ne vienai savaitei po transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, susirašinėjimas su N. K. vyko 2019-08-23, t.y. praėjus dargiau nei mėnesiui laiko po sutarties sudarymo, o pretenzija pareikšta praėjo 2 mėn. – 2019-09-25, kas rodo, kad ieškovas (ar jo atstovai) sėkmingai eksploatavo transporto priemonę ir ją naudojo pagal paskirtį. Ieškovas turėjo teisę patikrinti transporto priemonę servise, išanalizuoti transporto priemonės dokumentus, tačiau savo teise nepasinaudojo. Todėl ieškovas pats buvo aplaidus. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų dėl tariamai patirtos 500 Eur turtinės žalos, nes nei čekio ar sąskaitos faktūros dėl pirktų naujų padangų ir transportavimo paslaugų, kurias teikė asmuo, nepateikė, čekio už transporto priemonės patikrinimą taip pa nepateikė.

Šalies argumentai

Trečiasis asmuo A. G. teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad su E. B. kartu dirba ir darbe sužinojo, kad parduoda sunkvežimį. Jam reikėjo darbams, nes turėjo nusipirkęs namą. Automobilį nusipirko 2018 m. iš B. už 3500 eurų be techninės apžiūros. Jis nesigilino į dokumentus, nes žmogus buvo pažįstamas, jis su automobiliu važinėjo. Jis pats nuvežė sunkvežimį į techninės apžiūros stotį, tačiau pirmą kartą nepraėjo, buvo nustatyti trūkumai, todėl pašalino trūkumus ir antrą kartą jau praėjo Pasvalyje. Jis pirko savivartį, kaip nurodyta nuotraukose. Kai jam nebereikėjo, įdėjo skelbimą, kad parduoda savivartį už 3600 ar 3700 eurų, tiksliai nepamena. Po kiek laiko pasiskambino pirkėjas ir pasiprašė apžiūrėti tą automobilį. Automobilio atvyko apžiūrėti du jauni vyriškiai, jie viską apžiūrėjo, jis net išpylė malkas. Viskas tiko, kaina taip pat, padavė dokumentus, patys pildė visą dokumentą. Jam tebuvo reikalingas B. parašas, kad jis parduoda automobilį. B. parašą jis buvo pasiėmęs iš anksto. Pirkėjai skambinosi tėvukui, klausė jo asmens kodo, padarė jo parašą. Su pirkėju susitiko Panevėžio rajone, pardavė už 3400 eurų, jie iš Daukniūnų kaimo, Panevėžio rajone, su mašina ir išvažiavo. Jokių problemų su padangomis nebuvo, padangos buvo tikrai geros. Pardavė kaip savivartį, į dokumentus jis nesigilino. Jis varė automobilį techninei apžiūrai, padavė dokumentus, draudimą, susimokėjo ir viskas, techninę apžiūrą praėjo. Jis pats neįtarė, kad turi pagal dokumentus ne savivartį, o sunkvežimį su izoterminiu kėbulu. Po automobilio nupirkimo jam buvo skambinta, prašyta grąžinti pinigus ir atvaryti automobilį. Jis nesutiko, pasakė, kad nebeturi tų pinigų. Pagal išorinį vaizdą automobilis buvo savivartis, pagal dokumentus – nežino. Mano, kad jei B. jį apgavo, tai ir jis, matyt, apgavo žmogų. Per metus, kai turėjo automobilį, jis jo neperdirbo. Tą automobilį buvo nusipirkęs tik dėl namo reikalų, statybų, savo reikmėms, kad nesamdyti kitų. Kai jo nebereikėjo, nusprendė parduoti. Pirkėjai buvo atvykę vieną kartą – apžiūrėjo ir iškart nupirko. Paties ieškovo S. kartu nebuvo, sutartį už tėvą pasirašė sūnus, nes vieną sutartį jis parvežė B., kad išregistruotų automobilį, o kitą sutartį pirkėjai pasiėmė, nežino, gal pats ieškovas joje pasirašė. Su ieškovo sūnumi perkant jiems mašiną, užtruko gal 1 valandą, viską jie patys žiūrėjo, patys užsipildė sutartį, jis padavė jiems dokumentus. Jie norėjo nupirkti už 3500 Eur, bet paprašė dar „nuleisti“ 100 Eur ir nurodė, kad kaina tinka. Kai jie atsiskaitė su juo, dar pasakė, kad už tokią sumą automobilio negali nusipirkti, jiems patiko kaina. Jie pasakė, kad prieš tai apžiūrinėjo kitą automobilį, bet jis netiko. Kiek jis tiksliai automobilį naudojo savo reikmėms ar kiek kilometrų pravažiavo, negali pasakyti. Automobilio tachometras neveikė, buvo nutrūkęs „kaminas“, bet apie tai pirkėjams pasakė, jiems tai nebuvo kliūtis. Daugiau trūkumų nebuvo, automobilis buvo važiuojantis. Padangos buvo geros, jis jų nekeitė, jis pats pirko su tomis pačiomis padangomis. Kada ir kas jas anksčiau keitė, nežino. Jis negali atsakyti, ar automobilis buvo tinkamas, tą gali pasakyti tik ekspertas. Jis po ieškovo pretenzijos jokiais veiksmais nesiekė išaiškinti, ar parduotas automobilis yra tinkamas, jis gautus už automobilį pinigus išleido ir jų nebeturėjo. Negali pasakyti, ar, jei būtų dar turėjęs pinigus, būtų grąžinęs pirkėjui pinigus ir pasiėmęs automobilį atgal. Šiuo metu taip pat neuri galimybės grąžinti pinigus. Nežino, ar galėtų šiai dienai grąžinti pinigus, mano, kad tai turi išspręsti teismas. Su atvykusiais automobilį pirkti dviem jaunais vyriškiais susitiko Panevėžio rajone, Berčiūnuose, aikštelėje, jiems automobilis tiko, bet kadangi jis vežė seseriai malkas, jas dar 3-4 kilometrus nuvežė malkas ir jas išpylė. Vyriškiai važiavo iš paskos. Malkų išpylimo vietoje vyriškiai dar apžiūrinėjo automobilį, jokių pretenzijų nereiškė, bet paprašė „nuleisti“ dar 100 eurų. Kadangi jam reikėjo pinigų statyboms, todėl automobilį už 3400 eurų ir pardavė. Į techninių apžiūrų centrą ar servisą važiuoti ir patikrinti mašinos neprašė. Jis nežino, nesidomėjo, kokių metų tas automobilis buvo, tik teisme jis pats sužinojo, kad 1998 metų laidos. Automobilis atrodė gerai. Automobilis jiems tiko, jis padavė dokumentus, vyriškiai tarpusavyje kalbėjosi, o ką kalbėjo, jis nesigilino. Automobilio pirkimo-pardavimo sutartis, kurioje jau buvo pasirašęs B., buvo sudarinėjama po automobilio apžiūros.

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo D. K. atsiliepimo į ieškinį teismui nepateikė. Teismo posėdžio metu paaiškino, kad byloje esančioje 2015 m. automobilio IVECO 75E15 pirkimo-pardavimo sutartyje įrašyta, kad pardavėjas yra jis, bet iš tiesų automobilį pardavė ne jis, o T. T., kuris yra jo sugyventinės dukters vyras. T. T. tą automobilį buvo nusipirkęs, jį naudojo, o jis niekur nedalyvavo, tik automobilis buvo užregistruotas jo vardu, tačiau net nepamena, dėl kokių priežasčių. Nepamena, ar jis pasirašė sutartyje, bet parašas panašus į jo, gal ir pasirašė. Pardavimą vykdė, skelbimą dėjo T. T.. Jis labai su T. T. nebendrauja, todėl automobilio nepamena, bet kai iš teismo gavo dokumentus, kur buvo nuotraukos, pamena, kad automobilis visada toks ir buvo – savivartis. Pas jį niekada šio automobilio nebuvo, technines apžiūras „varydavo“ taip pat T., o jis - tik registruotas savininku. Jis pirkime-pardavime su B. nedalyvavo, susitikę nebuvo, nepamena, kaip pasirašė sutartį, galėjo būti, kad jam buvo paduota sutartis pasirašyti. B. mato pirmą kartą. T. T. nei pirkdamas, nei parduodamas nieko apie automobilį jam nesakė, jis nieko nežino. Iš ko pirktas tas automobilis, jis taip pat nežino, jokiuose sandoriuose nedalyvavo. Nežino, ar T. T. vardu buvo registruotas automobilis.

Liudytojas M. S. teismo posėdžio metu parodė, kad perkant automobilį IVECO 75E15 jis dalyvavo, pirko jį su tėvuku per pusę savo reikmėms, o kadangi tėvuko sveikata nėra gera, jis yra po širdies operacijų, todėl viską tvarkė jis. Automobilį rado per skelbimus autogidas.lt, kad parduodamas IVECO savivartis iki 7,5 tonos. Būtent tokio automobilio jiems ir reikėjo. Susiskambinus su pardavėju, susitarė susitikti. Jis išvažiavo iš Vilniaus ir prie Panevėžio susitiko, pardavėjas vežė malkas, tai buvo gal 15-16 val. Apžiūrėjus mašiną, ji vizualiai atrodė normaliai, nesukėlė jokių įtarimų, matėsi šiokie tokie nedideli trūkumai. Pardavėjas pasakė, kad jam reikia iškratyti malkas, tada susirašys sutartį, atsiskaitys ir galės ją pasiimti. Nuvykus pas pardavėjo švogerį, jis išpylė malkas, dar apžiūrėjo mašiną, matė smulkių defektų, bet nusprendė, kad smulkmenas pasitvarkys. Pardavėjas nuėjo į namus paimti sutarties, dar su kažkuo kalbėjosi telefonu, per langą pamatė, kad kažką rašo, o išėjo su iš dalies užpildyta sutartimi, todėl jis užpildė savo dalį, dar paskambino tėvukui, nes mašiną pirko kartu su tėvuku, tarėsi, ant ko registruoti, nes tėvukas yra ūkininkas, daugiau ją naudos, todėl nutarė registruoti tėvo vardu. Todėl sutartį supildė tėvo vardu, atsiskaitė su pardavėju ir išsiskirstė. Kaina automobilio buvo 3600 Eur, bet „nusiderėjo“ 200 Eur dėl smulkių defektų, todėl sumokėjo 3400 Eur. Techninė apžiūra dar buvo galiojanti mėnesiui, pardavėjas dar pasakė, kad automobilį jau ruošė techninei apžiūrai, sakė, kad ji iš esmės tvarkinga. Nors jis matė smulkius trūkumus – neveikė tachografas, bet pardavėjas pasakė, kad „jį pasitvarkysi ir praeisi technikinę“. Važiuojant namo, kadangi jau važiavo su dviem mašinom, pamatė, kad sunkvežimio padanga pradėjo plėstis per patį raštą, plyšo, bet namus pasiekė. Suplyšo viena padanga, padarė nuotraukas. Kadangi negalima keisti po vieną, turi atitikti pagal matmenis, turi būti vienodos, t.y. reikia keisti dvi padangas, todėl teko pakeisti dvi priekines padangas. Jis per skelbimus surado dvi padangas ir jas nupirko – po 100 eurų už vieną padangą. Kai kartu su tėvuku važiavo registruoti mašinos, paaiškėjo, kad tas savivartis yra ne iki 7,5 tonos, o 8 tonų, tada teko kreiptis dėl svorio keitimo į IVECO atstovybę Lietuvoje, o ten ir sužinojo, kad tas automobilis yra ne savivartis, o vadinamas „izoterminis šaldytuvas“. Jiems buvo reikalingas 7,5 tonų, skelbime ir buvo nurodyta, kad 7,5 tonos, o pagal dokumentus paaiškėjo, kad tai 8 tonų automobilis. Pirmiausiai buvo kreiptasi į Regitrą, ten pasakė, kad svorio jie nekeičia, todėl nuvyko į techninių apžiūrų centrą, o jie liepė kreiptis į IVECO atstovybę, kad gauti leidimą svorio keitimui. Jis pasiskambino į IVECO atstovybę, kur mechanikas Domantas surašė lapą, kad galima keisti, bet liepė atsiųsti nuotrauką ir nurodė, kad automobilis yra „šaldytuvas“, o ne savivartis. Be to, nurodė, kad automobilis yra techniškai netvarkingas. Tada jis nuvyko į techninę apžiūrą, pasikvietė ekspertą, kuris pasižiūrėjęs dokumentus pasakė, kad su šia mašina yra draudžiama dalyvauti eisme, kažkas ją savavališkai perdirbo. Jis paklausė, ką tokiu atveju daryti, tai jis jam atsakė vienareikšmiškai – kreiptis į teismą ir darytis grąžinimą. Tada jis susisiekė su pardavėju, kuris pareiškė, kad mašina registruota ne jo vardu, o tada paaiškėjo, kad automobilį pardavė kitas žmogus ir tada prasidėjo begalė reikalų. Su juo taip pat susisiekė E. B., kuris paklausė apie mašiną, kas netinka, o jis papasakojo visą situaciją. B. pasakė, kad susisieks su pardavėju, pasitars, ką reikia daryti. Jis paaiškino B., kad nori padaryti grąžinimą, nes norint sutvarkyti šią mašiną, tai kainuotų kaip nupirkti dar vieną mašiną. Jis pasiūlė B., kad jei jie neturi pinigų, gali juos grąžinti dalimis, bet jie nepanoro to padaryti, todėl teko kreiptis į teismą. Kai pirko mašiną, pardavėjas dokumentus padavė tada, kai jau buvo susirašę sutartį. Dokumentus jis padavė vairuotojui. Į tonažą nelabai atkreipė dėmesio, o kad automobilis yra izoterminis ar savivartis, iš dokumentuose esančių raidžių gali nustatyti ne visi, t.y. paprastai žmogui nustatyti nėra galimybių. Tai gali pasakyti, kai atliekama techninė apžiūra. Jam nėra žinoma ir neaišku, kaip šis automobilis anksčiau yra praėjęs techninę apžiūrą, bet kai jis nuvyko į techninių apžiūrų centrą, jam iškart buvo tai pasakyta. Tą patį jam pasakė ekspertai Vilniuje, kai į juos kreipėsi su šia problema. Jam ekspertas paaiškino, kad tam automobiliui reikalingas ir perdarymas, nes tas automobilis padarytas iš trijų dalių, o turi būti iš dviejų dalių. Automobilis - tarpusavyje suvirintos trys dalys, yra nuotraukos, varžtai netinkami, sėdynės pervirintos, diržų trūksta ir pan. t.y. kažkur savavališkai garaže padaryta. Tam, kad automobilis galėtų dalyvauti eisme, turi būti atlikti dideli darbai. Jis pirkdamas nors apžiūrėjo mašiną, bet jis neturi kvalifikacijos tokiems dalykams nustatyti. Mano, kad jeigu mašina turi techninę apžiūrą, ji yra galiojanti, reiškia yra techniškai tvarkinga. O kai jis nuvarė atlikti techninės apžiūros, jam išdavė techninės apžiūros išvadas, kurios pateiktos teismui, o jam žodžiu paaiškino, kad jis pasiekė rekordą ir mašina net netinkama pakartotinai techninei apžiūrai, nes mašina turi būti pilnai sutvarkyta ir praeita ekspertizė. Jam specialistas paaiškino, kad jei būtų jo valia – nuvežtų automobilį „po presu“, nes avarijos atveju net negali pasakyti, kas iš jos būtų. Kai mašiną nusipirko, ji buvo eksploatuojama gal dvi dienas, nes parsivaręs pradėjo tvarkytis dokumentus, net nebuvo kur jos naudoti, o prasidėjus bylinėjimuisi, ji stovi pastatyta, nevažiuojanti. Pagal paskirtį ji iš esmės net nebuvo naudojama, o pasibaigus techninės apžiūros laikui, ji negali būti naudojama. Dėl patirtų nuostolių nurodė, kad be pakeistų padangų, sumokėtas 100 eurų atlygis pažįstamam žmogui, kurį paprašė nupirkus automobilį parvairuoti, nes vyko iš Vilniaus į Panevėžį, iš jo į Mažeikius ir atgal į Vilnių. Padangos sukainavo kiekviena po 100 eurų. Čekių neturi. Taip pat jis sumokėjo 60 eurų už svorio keitimą IVECO atstovybėje, bet karantino metu susisiekus dėl čekio, jis jokio atsakymo iš atstovybės nesulaukė. Taip pat patyrė išlaidų kurui – iš Vilniaus į Panevėžį ir atgal bei savivarčio parvežimui iš Panevėžio į Mažeikius ir suvažinėjimui į techninę apžiūrą. Išlaidas patvirtinančių dokumentų neturi, nes jeigu būtų žinojęs, kad reikės bylinėtis, būtų dokumentus turėjęs. Nemanė, kad pateks į tokią situaciją. Jei tėvukas ir turėtų teisę vairuoti 8 tonų automobilį, didelių kliūčių gal ir nebūtų, bet problema tame, kad mašina pagal dokumentus netvarkinga, atliekant techninę apžiūrą paaiškėtų pagrindinė kliūtis - kad ji neatitinka dokumentų. Nežino, kada visi trūkumai atsirado, bet tikrai ne jam parvarant automobilį iš Panevėžio į Mažeikius ir ne per mėnesį - turint savo žinioje iki techninės apžiūros pabaigos. Skelbime buvo nurodyta, kad automobilis yra ar 2003 m., ar 2004 m., tiksliai nebepamena, o paaiškėjo, kad ji yra 1998 metų ir jis iš angliško varianto perdarytas į europinį. Jis atvyko automobilio apžiūrėti apie 16 val., t.y. dienos pabaigoje, o kad nuvaryti ir įvertinti mašinos būklę, jis turėjo gauti pardavėjo leidimą, o pardavėjas nurodė, kad jis neturi laiko, skuba, jis taip pat dar turėjo ją parvaryti į Mažeikius. Jis neužsiima mašinų pirkimu-pardavimu, jis nėra ekspertas, apžiūrėjo vizualiai. Jis vieną kartą apžiūrinėjo šią transporto priemonę, ji beveik atitiko to, ko ieškojo. Jis klausė pardavėjo, ar šis automobilis neturi trūkumų, o pardavėjas pasakė, kad „nėra, nežinau“, bet pasakė, kad neveikia tachografas. Jis pasižiūrėjo pagal skelbimus, kad jis kainuoja apie 200 eurų, todėl pardavėjas šia suma kainą sumažino. Jis neseniai yra grįžęs iš Norvegijos, apie metus, todėl Lietuvoje sunkvežimių rinkos kainų tiksliai nežino, negali įvertinti, kokia buvo šios mašinos kaina. Jam pasirodė kaina tinkama. Prieš perkant mašiną, tarėsi su tėčiu, papasakojo apie automobilį. Mano, kad paaiškėjęs defektas yra užslėptas, nes atliekant techninę apžiūrą specialistai iš karto pasakys, kad mašina neatitinka dokumentų. Mano, kad žmogus, pardavinėdamas mašiną, turi pasakyti, kad dokumentuose yra klaida. Tai jam nebuvo pasakyta. Tai, kas buvo nurodyta skelbime ir realybėje, mašina atitiko iš dalies, nes nuotraukose vizualiai atrodė geriau, nes realiai buvo parūdijusi, bortai ne metaliniai, o mediniai, nuotraukos padarytos taip, kad viskas aiškiai nesimatė. Kad transporto priemonė turi defektų, po jos nupirkimo paaiškėjo per 2-3 savaites. Kai fiziškai nuvyko su automobiliu į techninių apžiūrų centrą, specialistas paėmė iš jo dokumentus ir pažiūrėjo į automobilį, o tada pasakė, kad jis gali net neatlikti apžiūros, nes pagal dokumentus automobilis turi būti uždaru kėbulu, o atvežtas automobilis – savivartis. Ekspertas tai nurodė raštiškai. Be to, byloje pateiktas ir pilnas automobilio įvertinimas. Pas ekspertą K. jam liepė kreiptis IVECO atstovybėje. Šis ekspertas po atsiųstų automobilio nuotraukų apžiūros jam paaiškino, kad jis turi gauti automobilio suvirinimo sertifikatą, padaryti rentgeną, atlikti ekspertizę ir tik tada, kai ekspertizė bus patvirtinta, bus galima kažką su ta mašina daryti. Negali pasakyti, kiek kilometrų jis su automobiliu nuvažiavo, bet važiavo iš nupirkimo vietos – Panevėžio į Mažeikius, į techninių apžiūrų centrą, vėl pas tėvukus į namus ir vėl į techninių apžiūrų centrą. Ji nebuvo daugiau naudojama. Tonažas – ne kliūtis, tai galima pakeisti per dieną, tai perkant nebuvo labai aktualu. Pagrindinė kliūtis – automobilio neatitikimas dokumentams. Mašinos pirkimo tikslas – tėvui ūkio darbams, nes tėvas yra ūkininkas, ir iš dalies jam – savo reikmėms, nes atidarinėjo įmonę, bet jos kol kas neprireikė. Šiuos tikslus pardavėjui pasakė. Tėvas nėra turėjęs panašių transporto priemonių, ūkyje naudoja traktorius. Jis taip pat nėra turėjęs.

Liudytojas M. J. teismo posėdžio metu parodė, kad 2019 m. vasarą M. S. jo paprašė parvairuoti automobilį, susitarė dėl 100 eurų atlygio. Važiavo kartu su S. iš Trakų į Panevėžio rajoną. Parvairavo savivartį į Mažeikius, bet važiuojant pajuto, kad mašina važiuoja nebestabiliai, todėl sustojo ir apžiūrėjęs pamatė, kad priekinė vairuotojo pusės rato padangos protektorius „atkritinėja“, ji tapo nebetinkama, bet atsargiai parvažiavo iki Mažeikių. Mašinos su tokia padanga eksploatuoti nebebuvo galima. Padangų pirkime nedalyvavo. Už sunkvežimio parvairavimą gavo 100 eurų. Namo jį parvežė M. S.. Jis turi teisę vairuoti „C“, „CE“ kategorijų transporto priemones. Su automobilio pardavėju susitiko aikštelėje, automobilis buvo prikrautas malkų. M. S. ieškovo savivarčio, jis dokumentų nenagrinėjo. Ne jis buvo pirkėjas, todėl jis per daug automobiliu nesidomėjo, jis nėra ekspertas, jis buvo tik kaip vairuotojas. Kažkur nuvykęs savininkas išpylė malkas. Jis automobilio neapžiūrinėjo, juo nesidomėjo, o pirkėjas gal žiūrėjo. Kvito dėl 100 eurų neišrašė, jis jokia veikla neužsiima.

Liudytojas A. M. teismo posėdžio metu parodė, kad 2015 m. su E. B. vyko į Radviliškį padėti nupirkti sunkvežimį – savivartį, viskas buvo gerai, viskas veikė, dokumentai atitiko, kad ji perdaryta, jis nežinojo, jis nėra ekspertas. Kas pardavė, jis nežino, nepamena, jis nebuvo pagrindinis pirkėjas. Mašinos numeriai viskas buvo tvarkoje, techninė apžiūra, mano, buvo galiojanti, nes mašina važiavo. Automobiliu naudojosi E. B., už kiek jis nupirko, nežino.

Liudytojas V. K. teismo posėdžio metu parodė, kad kai E. B. nusipirko sunkvežimį, tą pačią dieną ar kitą dieną nuėjo pas jį apžiūrėti automobilio, nes yra pusbroliai. Automobilis buvo baltas su mėlyna priekaba su bortais žvyrui vežti. E. B. būtent tokios mašinos ir ieškojo pirkti.

Liudytojas T. T. teismo posėdžio metu parodė, kad 2012 ar 2013 metais jis įsigijo automobilį IVECO 75E15 iš Klaipėdos, nepamena tiksliai kokios įmonės, tik jį užregistravo D. K. vardu. Sutarties neturi išsaugojęs. Įsigijo izoterminį automobilį, nes iš pradžių jam tokio ir reikėjo, o vėliau – gal po 1,5 metų, prie ūkio, statybų prireikė savivarčio, todėl jis iš to automobilio gal 2014 m. pasidarė savivartį. Automobilį perdirbo jis pats – iš „būdos“ padarė savivartį. Kai jis nusipirko šį automobilį, jam techninė apžiūra nebuvo atlikta, jis viską padarė pats. Perdirbęs automobilį, jokios ekspertizės neatliko, nes automobilį naudojo tik saviems reikalams. Techninę apžiūrą atliko, niekas jokių pretenzijų nereiškė. Nepamena, bet vieną ar du kartus techninę apžiūrą po perdirbimo tikrai atliko. Perdirbus, automobilis jau nebeatitiko dokumentuose nurodyto automobilio – BAL - izoterminio. Kai prarado vairuotojo pažymėjimą – „C“ kategoriją, reikalingą šiam automobiliui vairuoti, nusprendė automobilį parduoti ir vietoj jo nusipirkti mažesnį, kurį galima vairuoti su žmonos turima „B“ kategorija. Žmona įdėjo skelbimą į internetą, kad parduodamas savivartis, bet kai atvažiavo žmonės žiūrėti, jie buvo ne tik informuoti, be ir matė, kad tai ne sunkvežimis su izoterminiu kėbulu, o savivartis. Pamena, kad automobilio atvyko pirkti du žmonės, buvo atsakovas B.. Jie matė, kad automobilis perdirbtas, tokių automobilių ir kainos skiriasi. Jis pardavė už 2700 eurų. Pirkėjai apžiūrinėjo automobilį Radviliškyje, pravažiavo su juo iki Pakalniškių, pakėlė jį. Tai darė pats B.. Jam automobilis tiko, todėl susirašė pirkimo-pardavimo sutartį ir B. žinojo, kad automobilis perdirbtas. Jis dar B. paprašė pranešti, kai Regitroje jį persiregistruos, todėl jis gavo iš B. žinutę, kad automobilį prisiregistravo, viskas tvarkoje. Tvirtina, kad B. pirkdamas savivartį žinojo, kad mašina perdirbta, matė dokumentus, B. dar jo klausė, kaip tai žiūrima techninių apžiūrų centre, o jis pasakė, kad techninę apžiūrą „praeina“, viskas tvarkoje, jis jau kartą tikrai buvo „praėjęs“ techninę apžiūrą po to, kai automobilį perdirbo. Kai perdirbo, dalis mašinos liko izoterminis, t.y. priekis, šonai, dugnas liko izoterminis, tik nusipjovė kėbulas. Tam, kad būtų savivartis, papildomai pridėjo technikos: įdėjo porėmį, cilindrą, elektrinį siurblį. Jam tikrai matėsi, kad automobilis perdirbtas. Kai B. atvažiavo šio automobilio pirkti, jis pats pamatė ir pasakė, kad automobilis yra perdirbtas, virintas. Jiems viskas tiko. Po pardavimo yra matęs, kad Pakruojyje ji važinėja, vėliau, gal praėjus 4 metams, pamatė ir skelbimą, kad ji pardavinėjama, nepamena, kad apie ją buvo parašyta. Kai pamatė skelbimą, matė, kad tas automobilis jau yra pasikeitęs, izoterminio automobilio reikalavimų nebeatitiko. Matė, kad B. pardavinėjo už didesnę kainą, nei jis pardavė B.. Jam pasirodė, kad ji pagražinta estetiškai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2019 m. liepos 20 d. buvo sudaryta transporto priemonės IVECO 75E15, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartis, kurioje pardavėjas – atsakovas E. B., pirkėjas – ieškovas V. S., sutartis šalių pasirašyta, joje nurodyta: transporto priemonės kaina yra 3400 Eur, transporto priemonės privalomoji techninė apžiūra galioja, informacijos apie įvykius ir trūkumus skiltyje pažymėta, jog jų nėra. Kaip matyti iš transporto priemonės registracijos liudijimo I 499096, transporto priemonė - IVECO 75E15, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 1998 metų laidos, didžiausia techniškai leidžiama pakrautos transporto priemonės masė 8000 kg, kategorija ir klasė – N2, kėbulo kodas - BAL, įregistruota ieškovo V. S. vardu, jam 2019 m. liepos 30 d. išduotas šios transporto priemonės liudijimas. 2019 m. rugsėjo 25 d. ieškovo V. S. vardu išsiųsta atsakovui E. B. pretenzija dėl nekokybiškos prekės pardavimo, kurioje nurodytos aplinkybes dėl parduotos modifikuotos transporto priemonės, prašoma per 5 dienas susisiekti su ieškovo atstovu advokatu ir išspręsti ginčą taikiai bei pageidavimas taikyti restituciją – grąžinti transporto priemonę ir atgauti už ją sumokėtą kainą arba padengti transporto priemonės modifikavimo įteisinimo išlaidas, kurias, esant reikalui, bus patikslintos. Taip pat nurodyta, kad dėl netinkamos kokybės prekės patirta 500 Eur dydžio nuostolių, neišsprendus ginčo taikiai, bus kreiptasi į teismą su ieškiniu dėl pažeistų teisių gynimo.

Iš byloje esančio elektroninio susirašinėjimo matyti, kad 2019 m. rugpjūčio 23 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius N. K. elektroniniu laišku, siųstu M. S., nurodė, jog pagal dokumentus automobilis yra sunkvežimis su izoterminiu kėbulu, o kaip matyti nuotraukose, kėbulo tipas yra pakeistas į bortinį; atkreipė dėmesį į techninių reikalavimų neatitinkančias šonines apsaugas nuo palindimo, netvarkingai įrengtą apšvietimo ir šviesos signalizacijos įrangą; nurodė, kad pašalinus techninius trūkumus automobiliui būtina atlikti techninę ekspertizę dėl perdirbimo (kėbulo tipo keitimo) ir jį reikia perregistruoti Regitroje.

Iš techninės apžiūros rezultatų kortelių (ataskaitų) už laikotarpį nuo 2014-07-18 iki 2018-10-03 matyti, kad transporto priemonės IVECO 75E15, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kodas N2-BAL, techninė apžiūra buvo atliekama kasmet, o iš 2018 m. spalio 3 d. techninės apžiūros rezultatų kortelės Nr. 803-0108600, matyti, kad ši transporto priemonė atitinka techninius reikalavimus, techninė apžiūra galioja iki 2019 m. rugsėjo 13 d.

Nagrinėjamu atveju byloje ginčas kilo dėl ieškovui V. S. 2019 m. liepos 20 d. parduotos naudotos transporto priemonės IVECO 75E15, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kokybės, šios transporto priemonės trūkumų neatskleidimo, dėl ko ieškovas prašė nutraukti pirkimo-pardavimo sutartį ir taikyti restituciją – įpareigoti atsakovą grąžinti ieškovui 3400 eurų, o ieškovą grąžinti transporto priemonę atsakovui, taip pat priteisti iš atsakovo 500 Eur patirtų nuostolių bei 5 procentų procesines palūkanas. Atsakovas E. B. ir jo atstovas su ieškinio reikalavimais nesutiko, nurodydamas, kad ieškinys pareikštas ne tam asmeniui, nes atsakovas transporto priemonės nepardavė ir jos neperdirbo, apie perdirbimą nežinojo, o ieškovas, pirkdamas naudotą transporto priemonę, elgėsi neapdairiai ir nerūpestingai.

Dėl atsakovo tinkamumo

Atsakovo atstovas kėlė klausimą dėl asmens, turinčio pareigą atsakyti pagal ieškovo ieškinį, nurodydamas, kad atsakovas 2018 m. gegužės mėnesį transporto priemonę pardavė trečiajam asmeniui A. G., o bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad ieškovo nusipirktą transporto priemonę perdirbo T. T., todėl pagal ieškinį privalo atsakyti pastarasis – transporto priemonę perdirbęs asmuo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog procesinių teisių turėjimas yra nulemtas materialiųjų teisių turėjimo. Tik esant ieškovui ir atsakovui, kaip materialiojo teisinio santykio, iš kurio kilęs ginčas, subjektams, teismas gali priimti sprendimą, kuris turėtų tiesioginę įtaką šalių materialiosioms teisėms ir pareigoms, t. y. išspręsti kilusį šalių ginčą. Netinkama šalimi civiliniame procese laikytinas asmuo, kuris nėra ginčijamo materialinio teisinio santykio dalyvis ir kuriam atitinkamai nepriklauso reikalavimo teisė (netinkamas ieškovas) arba kuris neturi pareigos atsakyti pagal jam pareikštą ieškinį (netinkamas atsakovas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-56/2007; 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-556/2011).

Byloje esanti transporto priemonės IVECO 75E15, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartis patvirtina, kad ginčo sutarties sudarymo šalys: pirkėjas – ieškovas V. S., pardavėjas - atsakovas E. B.. Nors tiek atsakovas, tiek ir trečiasis asmuo A. G. nurodė, kad 2018 m. E. B. pardavė šią transporto priemonę trečiajam asmeniui ir tokiu būdu jos savininku tapo trečiasis asmuo A. G., tačiau įvertinus byloje nustatytus duomenis, atsakovo ir jo atstovo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – SEAKĮ) 2 straipsnio 78 dalyje įtvirtinta, jos transporto priemonės savininkas - asmuo, kuriam transporto priemonė priklauso nuosavybės teise. SEAKĮ 2 straipsnio 84 punkte nurodytas transporto priemonės valdytojo apibrėžimas – asmuo, nuosavybės, patikėjimo, nuomos, panaudos ar kitokiu teisėtu pagrindu valdantis ir naudojantis transporto priemonę. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.73 straipsnyje, reglamentuojančiame rašytinę sandorių formą, 1 dalyje nurodytas sąrašas sandorių, kurie turi būti sudaryti paprasta rašytine forma. Šio straipsnio 1 dalies 10 punkte būtent ir įtvirtinta, jog paprasta rašytine forma turi būti sudaromos motorinės transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartys (CK 6.431¹ straipsnis). CK 1.93 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog įstatymų reikalaujamos paprastos rašytinės formos nesilaikymas atima iš šalių teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais šį faktą įrodyti, o įstatymuose įsakmiai nurodytais atvejais sandorį daro negaliojantį. To paties straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 2 dalies nuostatų teismas gali netaikyti, jeigu tai prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams, būtent kai: 1) yra kitokių rašytinių, nors ir netiesioginių sandorio sudarymo įrodymų; 2) sandorio sudarymo faktą patvirtinantys rašytiniai įrodymai yra prarasti ne dėl šalies kaltės; 3) atsižvelgiant į sandorio sudarymo aplinkybes, objektyviai nebuvo įmanoma sandorio įforminti raštu; 4) atsižvelgiant į šalių tarpusavio santykius, sandorio prigimtį bei kitas svarbias bylai aplinkybes, draudimas panaudoti liudytojų parodymus prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams.

Nagrinėjamu atveju atsakovas nurodė, kad rašytinės transporto priemonės IVECO 75E15 pirkimo-pardavimo sutarties su trečiuoju asmeniu A. G., parduodamas jam 2018 m. šią transporto priemonę, nesudarė. Trečiasis asmuo teismo posėdžio metu patvirtino, kad, nusprendęs parduoti šią transporto priemonę, jam buvo reikalingas atsakovo E. B. parašas, kad būtent jis parduoda automobilį, atsakovo parašą jis buvo pasiėmęs iš anksto. Šias aplinkybes pripažino ir atsakovas, nurodęs, kad A. G. informavo jį apie ketinimą parduoti šį automobilį, paprašė jo pasirašyti iš anksto pirkimo-pardavimo sutartyje. Pastarosios aplinkybės suteikia pagrindą spręsti, kad tiek atsakovas, tiek trečiasis asmuo iš esmės laikė ir pripažino, kad transporto priemonės savininkas jos pardavimo metu yra atsakovas E. B., bet ne trečiasis asmuo.

Ieškovo jokie materialieji teisiniai santykiai nei su trečiuoju asmeniu A. G., nei su teismo posėdžio metu pripažinusio transporto priemonę perdirbus asmeniu T. T. nesiejo ir nesieja. Todėl aukščiau nurodytas teisinis reglamentavimas ir byloje nustatyti duomenys patvirtina, jog byloje nesant jokių atsakovo ir trečiojo asmens sudarytų rašytinių transporto priemonės pirkimo-pardavimo faktą patvirtinančių įrodymų, nenustatytas ir kitoks trečiojo asmens transporto priemonės teisėto valdymo faktas, o atsakovui ir trečiajam asmeniui iš esmės pripažįstant ir laikant transporto priemonės savininku būtent E. B., darytina išvada, jog transporto priemonės IVECO 75E15 savininku, 2019 m. liepos 20 d. parduodant jį ieškovui, neabejotinai buvo atsakovas E. B..

Dėl netinkamos kokybės prekės

Nagrinėjamu atveju ieškovo pozicija – parduota transporto priemonė neatitinka kokybės reikalavimų, nes transporto priemonė perdirbta, teisės aktų nustatyta tvarka neatlikta ekspertizė ir perdirbimas neįteisintas, dėl ko šios transporto priemonės eksploatuoti nebuvo galima nuo įsigijimo momento, pardavėjas su pirkėju šio trūkumo neaptarė, tai yra esminis sutarties pažeidimas.

Lietuvos Respublikos CK 6.333 straipsnyje nustatyti reikalavimai pagal pirkimo–pardavimo sutartį perduodamo daikto kokybei. Pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus, o jeigu daiktų kokybė sutartyje neaptarta, tai pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami (CK 6.333 straipsnio 1, 4 dalys). Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį (CK 6.333 straipsnio 6 dalis). Be to, pagal CK 6.333 straipsnio 7 dalį taip pat laikoma, kad daiktai neatitinka sutarties reikalavimų, jeigu perduotų daiktų kiekis, dydis ar svoris neatitinka sutarties sąlygų arba perduotas kitos rūšies, negu numatyta sutartyje, daiktas.

Bylos duomenimis nustatyta ir ginčo byloje iš esmės dėl to nėra, kad ieškovo sūnus M. S., radęsi skelbimą internete apie parduodamą savivartį, susitarė su skelbimą patalpinusiu trečiuoju asmeniu A. G. susitikti dėl skelbime nurodytos transporto priemonės – savivarčio įsigijimo ir 2019 m. liepos 20 d., sumokėjęs 3400 eurų kainą grynais pinigais, transporto priemonę IVECO 75E15, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nusipirko ir ji buvo įregistruota VĮ „Regirta“ ieškovo V. S. vardu. Tačiau ginčas kilo dėl to, kad ieškovo nusipirkta transporto priemonė yra su trūkumais – transporto priemonė perdirbta ir tai neatitinka teisės aktuose nustatytų reikalavimų.

Teismo posėdžio metu liudytojas M. S. nurodė, jog kartu su tėvu registruojant šią transporto priemonę ir paaiškėjus, kad ji yra ne iki 7,5 tonos, o 8 tonų, pradėjo svorio keitimo procedūras IVECO atstovybę Lietuvoje, kur sužinojo, jog nupirkta transporto priemonė yra ne savivartis, o vadinamas „izoterminis šaldytuvas“. Šioms aplinkybėms paaiškėjus, kartu paaiškėjo ir tai, kad automobilis yra ir techniškai netvarkingas. Dėl šių priežasčių M. S. su nusipirkta transporto priemone nuvyko į techninių apžiūrų centrą ir iš jo darbuotojo, įvertinusio pateiktą transporto priemonę ir jos dokumentus, sužinojo, jog su šia transporto priemone yra draudžiama dalyvauti eisme, nes ji perdirbta. Iš byloje esančio elektroninio susirašinėjimo su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi N. K. matyti, kad pastarasis patvirtino liudytojo M. S. parodymus dėl aplinkybių, sužinotų techninių apžiūrų centre, t.y. jog pagal dokumentus automobilis yra sunkvežimis su izoterminiu kėbulu, o realiai, t.y. kaip matyti nuotraukose, kėbulo tipas yra pakeistas į bortinį, o pašalinus ir kitus pastebėtus trūkumus,- automobiliui būtina atlikti techninę ekspertizę dėl perdirbimo (kėbulo tipo keitimo) ir jį reikia perregistruoti Regitroje. M. S. taip pat nurodė, kad, perkant transporto priemonę IVECO 75E15, ją apžiūrint, apie transporto priemonės perdirbimą jam nebuvo pasakyta. Kaip matyti iš bylos medžiagos ir teismo posėdžio metu duotų parodymų, nei trečiasis asmuo A. G., nei atsakovas E. B. neginčijo pastarųjų liudytojo M. S. teiginių,- kad aplinkybių dėl transporto priemonės perdirbimo jam niekas nenurodė. Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas T. T. patvirtino, kad jis šios transporto priemonės IVECO 75E15 naudojimo metu – 2014 m. - iš nusipirkto sunkvežimio su izoterminiu kėbulu perdirbo į savivartį, tačiau jokios ekspertizės neatliko, jo neperregistravo, toks jis ir buvo parduotas atsakovui B..

Kasacinis teismas savo praktikoje ne kartą aiškino pagrindinę pardavėjo pareigą pagal pirkimo–pardavimo sutartį perduoti pirkėjui kokybišką, sutarties reikalavimus atitinkančią prekę (CK 6.327, 6.333 straipsniai). CK 6.333 straipsnio 2 dalyje atskleistas daikto kokybės garantijos turinys – tai pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų to daikto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-581/2008, 2019 m. liepos 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-239-378/2019). Tačiau pardavėjas neprivalo garantuoti, kad nėra paslėptų trūkumų, jeigu apie juos pirkėjas žino arba jie yra tiek akivaizdūs, kad bet koks atidus pirkėjas būtų juos pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo. Taigi pardavėjo atsakomybė už parduodamo daikto kokybę nėra absoliuti. Įstatymas nedraudžia parduoti netinkamos kokybės daiktų, bet daiktų trūkumai turi būti aptarti. Jeigu jie aptarti, tai laikoma, kad šalys susitarė dėl atitinkamos daikto kokybės ir ji yra pirkėjui priimtina, kad šis sudarytų sutartį. Taikant šią nuostatą svarbu nustatyti, ar daikto trūkumai buvo tokie akivaizdūs ir pastebimi normaliomis aplinkybėmis, kad rūpestingas ir atidus pirkėjas juos turėjo pastebėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2009; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-530/2010; 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-360-969/2016, 25 punktas; 2017 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-695/2017, 20 punktas; kt.). Be to, parduodamas naudotas daiktas dėl natūralaus nusidėvėjimo, ankstesnio naudojimo sąlygų (intensyvumo ir kt.) savo kokybės savybėmis gali skirtis nuo analogiško naujo daikto, dėl ko galima tikėtis mažiau efektyvios ir trumpesnės jo naudojimo trukmės, tačiau ir toks daiktas turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį. Dėl reikalavimų parduodamo naudoto daikto kokybei kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, pirma, kadangi CK nenustato specialių naudoto daikto pardavimo sąlygų, pardavėjas ir naudoto daikto pardavimo atveju pagal sutartį ir CK atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu toks neatitikimas paaiškėja vėliau (CK 6.327 straipsnio 3 dalis), t. y. pardavėjas užtikrina, kad parduodamas naudotas daiktas, jei sutartyje nenustatyta kitaip, atitinka įprastus reikalavimus. Antra, sprendžiant dėl parduodamo naudoto daikto kokybės, turi būti įvertinta, ar parduotas naudotas daiktas buvo galimas naudoti pagal paskirtį ne tik pardavimo metu, bet ir tam tikrą laiką po to. Trečia, turi būti nustatyta, ar dėl natūralaus tokio daikto nusidėvėjimo parduodamo naudoto daikto kokybės pokytis, lyginant jį su analogišku nauju daiktu, yra savaime suprantamas, atsižvelgiant į jo naudojimo trukmę ir sąlygas, bet kuriam vidutiniam pirkėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018, 18 punktas).

Bylos duomenys patvirtina, jog transporto priemonės apžiūros metu, pirkimo-pardavimo sandorio sudarymo metu ieškovą atstovavusiam sūnui ir kartu atvykusiam vairuotojui buvo pateikta trečiojo asmens A. G.. Liudytojas M. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad susitikimo su trečiuoju asmeniu A. G. metu, apžiūrint perkamą transporto priemonę, atskleidė trečiajam asmeniui šios transporto priemonės naudojimo tikslą – ieškovui-ūkininkui naudoti ūkyje, o jis – savo reikmėms, kuriamame versle, aptarė su trečiuoju asmeniu pastebėtus smulkius defektus, neveikiantį tachografą, dėl ko „nusiderėjo“ 200 Eur, matė ir žinojo, kad transporto priemonei yra galiojanti privalomoji techninė apžiūra ir ji netrukus baigsis, o trečiasis asmuo A. G. dėl pastarųjų aplinkybių net patvirtino, kad automobilį jau ruošė techninei apžiūrai, sakė, kad ji iš esmės tvarkinga, o tachografą sutvarkius,- „praeis technikinę“. Trečiasis asmuo A. G. minėto liudytojo nurodytų aplinkybių neginčijo, net patikslino, jog be aplinkybių dėl neveikiančio tachografo, aptarė ir nutrūkusio „kamino“ klausimą, apie tai pirkėjams pasakė, jiems tai nebuvo kliūtis. Taip pat trečiasis asmuo teismo posėdžio metu nurodė patvirtinęs pirkėjams, jog daugiau trūkumų nebuvo, automobilis buvo važiuojantis. Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje skiltyje dėl trūkumų pažymėta, kad jų nėra.

Aukščiau nurodytos byloje nustatytos aplinkybes liudija, kad pirkėjas žinojo ir suprato, kad perka naudotą transporto priemonę, kad perkamas automobilis turi aukščiau nurodytus trūkumus, juos aptarė, susitarė dėl kainos sumažinimo. Taip pat akivaizdu, jog pardavinėjamas buvo savivartis, pirkėjo siekis buvo nupirkti transporto priemonę – savivartį, atskleidžiant jo naudojimo tikslus, o pašalinus sandorio šalių aptartus trūkumus, transporto priemonę bus galima naudoti pagal tiesioginę paskirtį, pagrįstai tikint, jog parduodama transporto priemonė bus tam tinkama. Tuo tarpu transporto perdirbimo faktas nebuvo atskleistas. Jokių įrodymų, paneigiančių šias aplinkybes, byloje nėra. Todėl, įvertinus byloje nustatytus duomenis ir šalių poziciją, yra pagrindas pripažinti pagrįstais ieškovo atstovo argumentus dėl neįvykdytos pardavėjo pareigos atskleisti informaciją pirkėjui dėl transporto priemonės IVECO 75E15 trūkumo - teisės aktų reikalavimų neatitinkančio perdirbimo ir jo neįteisinimo.

Dėl pirkėjo atidumo ir pardavėjo pareigos atskleisti informaciją apie daiktą kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl pirkimo–pardavimo sutartinių santykių specifikos pirkėjo pareiga elgtis rūpestingai negali būti prilyginta pardavėjo pareigai garantuoti perduodamo daikto tinkamumą – už parduodamo daikto kokybę yra atsakingas pardavėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2009). Pardavėjas, turėdamas informaciją apie parduodamo daikto būklę ar savybes, kuri turi reikšmės sutarčiai sudaryti, ir vykdydamas pareigą dėl daikto kokybės užtikrinimo, sąžiningai veikdamas, šią informaciją privalo atskleisti pirkėjui, nepriklausomai nuo to, ar šis reikalauja tokios informacijos. Jos nepateikimas pirkėjui vertintinas kaip pardavėjo nesąžiningumas. Pardavėjui tenka pareiga suteikti pirkėjui informaciją apie tai, kad daiktas turi tam tikrų ypatybių, neįprastų savybių, kurių neturi kiti panašūs daiktai, ar kitaip pasižymi individualia kokybe (CK 6.327, 6.333 straipsniai). Jeigu pardavėjas šios pareigos neįvykdė ir tokios daikto savybės paaiškėjo po sutarties sudarymo, tai tokios daikto savybės gali būti laikomos paslėptais daikto trūkumais, jeigu bus įrodyta, kad šios savybės sukelia nepatogumų naudotis daiktu ar sumažina daikto naudingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-695/2018, 28–29, 32 punktai). Tuo atveju, kai pirkėjas pareiškia teisme reikalavimą priteisti jam iš pardavėjo už automobilį sumokėtus pinigus, o pardavėjui – grąžinti automobilį, - toks pirkėjo reikalavimas grindžiamas įsigyto daikto (naudoto automobilio) kokybės trūkumais, dėl kurių jo neįmanoma naudoti pagal paskirtį, šiam pirkėjo reikalavimui patenkinti turi būti nustatyta, kad parduotas daiktas (automobilis) turėjo tokių kokybės trūkumų, apie kuriuos pirkėjas nežinojo ir negalėjo jų pastebėti be specialaus tyrimo, ir jie yra tokie reikšmingi (esminiai), kad nupirktas daiktas negali būti naudojamas pagal paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-421/2020).

Liudytojas T. T. teismo posėdžio metu patvirtino aplinkybę, kad ieškovo įsigyta transporto priemonė yra perdirbta, nes pats ją perdirbo galimai 2014 m. Ir nors atsakovas nurodė, kad jis apie tai net nežino, tačiau liudytojas T. T. patvirtino priešingai – nurodė, kad su atsakovu tai aptarė parduodamas ją E. B., atsakovas tą suprato ir žinojo. Teismas neturi jokio pagrindo abejoti šio liudytojo parodymais. Atsakovas, ginčo sutartyje deklaravęs save kaip pardavėjas, būdamas parduodamos transporto priemonės savininku, neveikė sąžiningai ir atsakingai, nes tokios informacijos pirkėjui neatskleidė, - neįvykdė savo įstatyminės pareigos (CK 6.327, 6.333 straipsniai).

Teismas atmeta kaip nepagrįstus atsakovo atstovo argumentus dėl pirkėjo ypatingo neatidumo ir nerūpestingumo, o teiginiai dėl trūkumo akivaizdumo vertina kritiškai. Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, jog įstatymas nenustato privalomo daiktų kokybės patikrinimo vien dėl to, kad parduodamas naudotas daiktas (CK 6.337 straipsnis), akcentuodamas, jog todėl pirkėjas turi teisę, bet ne pareigą bet kokioje vietoje, bet kokiu laiku ar metodu, atitinkančiu protingumo kriterijus, patikrinti perkamo daikto kokybę (CK 6.328 straipsnis). Tai, kad pirkėjas nepasinaudoja savo teise patikrinti perkamo naudoto daikto kokybę, nepanaikina pardavėjo atsakomybės už parduodamo naudoto daikto kokybę, jei įrodoma, kad pirkėjas, kaip bet kuris kitas vidutinis pirkėjas, sutarties sudarymo metu nežinojo arba negalėjo žinoti apie tokį perkamo daikto neatitikimą (CK 6.327 straipsnio 2 dalis, 6.333 straipsnio 2 dalis). Pagrindas konstatuoti pirkėjo negalėjimą nežinoti apie parduodamo daikto trūkumus atsiranda, be kita ko, tais atvejais, jei atskleisdamas pirkėjui parduodamo daikto trūkumus pardavėjas veikė taip, kad bet kuris atidus ir rūpestingas asmuo pirkėjo vietoje tokiomis pačiomis aplinkybėmis būtų apie tokius trūkumus sužinojęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360-969/2016, 34 punktas, 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-421/2020).

Remiantis aukščiau išdėstytu, akivaizdu, jog ieškovas ir jį atstovavęs sūnus pareigos patikrinti servise ar techninių apžiūrų centre perkamos transporto priemonės neturėjo. Nors bylos duomenys patvirtina, kad ir tokia teise nebuvo pasinaudota, tačiau iš liudytojo M. S. ir trečiojo asmens A. G. parodymų teismo posėdžio metu matyti, jog apie 1 valandą transporto priemonė buvo apžiūrinėjama, trečiasis asmuo su ja važiavo iš apžiūros vietos pas seserį, iškrovė malkas, tai matė ieškovo sūnus, jie tarpusavyje kalbėjosi apie vizualiai pamatytus ir išsiaiškintus bei trečiojo asmens nurodytus trūkumus, kurie lėmė kainos sumažinimą, ieškovo sūnus priėmė sprendimą susitvarkyti naudotos transporto priemonės, kaip natūralaus nusidėvėjimo, pastebėtus, atskleistus ir įvertintus trūkumus ir t.t. Tuo tarpu liudytojas M. S. patvirtino, kad perkamos transporto priemonės dokumentai buvo paduoti po pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo, o byloje esanti ginčo sutartis patvirtina, kad sutartyje jokių transporto priemonės trūkumų nėra nurodyta.

Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad realiai ieškovas gavo transporto priemonę - savivartį, šios transporto priemonės registracijos liudijimą ir transporto priemonės techninės apžiūros rezultatų kortelę, kurios išvada – transporto priemonė atitinka techninius reikalavimus, o techninė apžiūra galiojo iki 2019 m. rugsėjo 13 d. Tačiau atsakovas ir jo atstovas teigė, kad būtent pirkėjas - ieškovas ir jį atstovavęs sūnus, būdamas atidus, iš jam kartu su transporto priemone perduoto transporto priemonės registracijos liudijime nurodyto transporto priemonės kodavimo (N2-BAL), t.y. jog pagal dokumentus tai sunkvežimis su izoterminiu kėbulu, o faktiškai pateikta parduoti transporto priemonė – savivartis, turėjo suprasti, kad duomenys nesutampa, nors perdirbimo ir jo neįteisinimo faktas atskleistas nebuvo. Tačiau teismas atkreipia dėmesį, jog atsakovas ir jo atstovas kartu ir prieštaravo šiems teiginiams, atkakliai ir kategoriškai atsikirtimuose teigdami, kad atsakovas apie transporto priemonės perdirbimą ir jo neįteisinimą nežinojo, atsakovas nėra specialistas ir ekspertas tokiems duomenims suprasti ir įvertinti. Tai, teismo vertinimu, lemia atsakovo ir jo atstovo pripažinimą, jog paaiškėjęs ieškovo nusipirktos transporto priemonės IVECO 75E15 trūkumas – neteisėtas perdirbimas ir jo neįteisinimas teisės aktų nustatyta tvarka, nėra akivaizdus ir pastebimas normaliomis aplinkybėmis vidutiniam pirkėjui.

Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2008 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 2B-290 patvirtintų Techninių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimų 3 punkte nurodyta, jog perdirbtos transporto priemonės turi atitikti galiojančiuose (arba perdirbimo metu galiojusiuose) teisės aktuose nustatytus reikalavimus; perdirbtoms transporto priemonėms tuose teisės aktuose nustatytais atvejais turi būti atlikta perdirbimo ekspertizė ir įregistruoti pasikeitę transporto priemonės duomenys. Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2008 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 2B-515 patvirtinto Motorinių transporto priemonių, jų priekabų gamybos ir perdirbimo ir techninės ekspertizės atlikimo tvarkos aprašo (toliau – Tvarkos aprašas) 5.2 punkte nurodyta, jog perdirbimas – transporto priemonių sudėtinių dalių, konstrukcijos, rėmo, kėbulo, paskirties, techninių savybių keitimas ir (arba) papildomų įtaisų įrengimas, dėl kurių keičiasi ar gali keistis transporto priemonės konstrukcija ir (arba) techninės bei eksploatacinės savybės, techniniai duomenys, taip pat transporto priemonės kėbulo, rėmo ar laikančiųjų transporto priemonės konstrukcijų keitimas ar modifikavimas, panaudojant kitų transporto priemonių dalis. O iš minėto Tvarkos aprašo matyti, kad, perdirbant transporto priemonę, taikomas būtent minėtas aprašas, o perdirbtų transporto priemonių konstrukcija ir techninė būklė turi atitikti šios tvarkos aprašą ir aukščiau minėtus Techninius motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimus (Tvarkos aprašo 2, 4 punktai, III skyrius). Dar daugiau,- perdirbtoms transporto priemonėms reikia atlikti techninę ekspertizę, perdirbtą transporto priemonę būtina perregistruoti, jei ją perdirbant keitėsi transporto priemonės duomenys, įrašyti transporto priemonės registracijos liudijime (Tvarkos aprašo 37–38 punktai), o techninės apžiūros įmonės privalomosios techninės apžiūros metu kontroliuoja pagamintas ir perdirbtas transporto priemones ir neišduoda techninę apžiūrą patvirtinančių dokumentų, jeigu transporto priemonė pagaminta ar perdirbta nesilaikant Tvarkos aprašo (Tvarkos aprašo 3 punktas).

Remiantis aukščiau nurodytu teisiniu reguliavimu, darytina išvada, jog teisės aktai nedraudžia perdirbti transporto priemonių, tačiau jų perdirbimas turi atitikti teisės aktų reikalavimus, joms teisės aktų nustatyta tvarka turi būti atlikta ekspertizė, jos turi būti perregistruotos, o techninės apžiūros įmonės privalomosios techninės apžiūros metu kontroliuoja tokias perdirbtas transporto priemones ir neišduoda techninę apžiūrą patvirtinančių dokumentų, jeigu transporto priemonė pagaminta ar perdirbta nesilaikant Tvarkos aprašo. Teismo vertinimu, vidutiniam pirkėjui nežinant apie transporto priemonės perdirbimą, nėra jokio pagrindo abejoti transporto priemonės dokumentų teisėtumu ar jos technine būkle. Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš bylos duomenų, liudytojas M. S. patvirtino aktyviai tikslinęsis duomenis dėl atsakovo parduodamos transporto priemonės techninės būklės, tačiau būtent perdirbimo ir jo neįteisinimo faktas atskleistas nebuvo, šios aplinkybės paaiškėjo vėliau, tačiau netrukus po transporto priemonės įsigijimo. Nenurodymas pirkimo-pardavimo sutartyje transporto priemonės trūkumų, kaip šiuo atveju, lemia, jog buvo pažeistos imperatyvios CK 6.431¹ straipsnio nuostatos dėl pardavėjo pareigos nurodyti pirkėjui visus jam žinomus transporto priemonės trūkumus. Todėl ieškovo ir jo atstovo argumentai dėl transporto priemonės IVECO 75E15 nuslėpto trūkumo, pirkėjo nežinojimo ir negalėjimo jo pastebėti be specialių žinių, kad šis trūkumas yra reikšmingas, nes ši transporto priemonė dėl to negali dalyvauti viešajame eisme ir būti naudojama pagal paskirtį, yra pagrįsti ir pilnai įrodyti.

Teismas atmeta trečiojo asmens A. G. atstovo argumentus, kad į bylą ieškovo pateikti įrodymai nėra pakankami transporto priemonės kokybės trūkumo konstatavimui, lemiančiam išvadą dėl esminio sutarties pažeidimo. Ieškovo pateiktas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus N. K. elektroninis laiškas patvirtina, kad nors transporto priemonės IVECO 75E15 įvertinimas duotas iš transporto priemonės registracijos liudijimo bei fotonuotraukos apžiūros, tačiau iš aukščiau paminėtų teisės aktų ir byloje nustatyto transporto priemonės perdirbimo fakto darytina išvada, jog transporto priemonės IVECO 75E15 trūkumas šiam asmeniui, kaip transporto priemonių specialistui, buvo aiškus ir jis atitinka teisės aktų nuostatas dėl perdirbamų transporto priemonių. Aplinkybės, kad fotonuotraukose yra ne ieškovui parduota transporto priemonė, nei atsakovas, nei trečiasis asmuo, neginčijo. Vertinant trečiojo asmens atstovo argumentus dėl tik 2020 m. rugpjūčio 14 d. atliktos techninės apžiūros ir kad nėra byloje jokio dokumento, patvirtinančio ieškinyje nurodomą aplinkybę dėl netukus po nupirkimo – 2019 m. rugpjūčio mėnesį pristatytos transporto priemonės į techninių apžiūrų centrą, pažymėtina, jog liudytojas M. S. teismo posėdžio metu patvirtino aplinkybę, kad techninių apžiūrų centro specialistas paėmęs iš jo dokumentus ir pažiūrėjęs į automobilį pasakė, kad jis gali net neatlikti apžiūros, nes pagal dokumentus automobilis turi būti uždaru kėbulu, o atvežtas automobilis – savivartis. Šios aplinkybės nepaneigia byloje nustatyto transporto priemonės perdirbimo ir neįteisinimo fakto. Dar daugiau, remiantis Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. spalio 24 d. įsakymu Nr. 3-406 patvirtinto Privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros atlikimo tvarkos aprašo nuostatomis, privalomoji transporto priemonių techninė apžiūra atliekama pateikiant pačią transporto priemonę ir nustatytus dokumentus, tame tarpe transporto priemonės registracijos liudijimą, o privalomoji apžiūra gali būti užbaigiama nepatikrinus transporto priemonės pagal visas Techniniuose motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimuose nurodytas tikrinimo pozicijas, susijusias su transporto priemonės konstrukcija, paskirtimi ir (ar) numatomu panaudojimu, jeigu jos metu atsiranda aplinkybių, dėl kurių privalomosios apžiūros atlikimas įprastine tvarka tampa nebegalimas arba nesaugus, jeigu tikrintinos dalys labai užterštos arba paslėptos panaudojus gamintojo nenumatytas dalis arba padengtos papildomomis medžiagomis (Privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros atlikimo tvarkos aprašo 12 punktas). Todėl teismas sprendžia, jog ieškovas įvykdė jam tenkančią pareigą įrodyti užslėptą transporto priemonės trūkumą, dėl ko nėra galimybės tinkamai naudoti jos pagal paskirtį, dėl kurios ieškovo ji buvo įsigyta ir tai yra esminis sutarties pažeidimas (CPK 178, 185 straipsniai). Aplinkybes, kad ieškovui parduotos transporto priemonės IVECO 75E15 trūkumas nėra susijęs su jo eksploatavimu iki pirkimo-pardavimo sandorio sudarymo ar dėl ieškovo padarytų jo eksploatavimo pažeidimų, privalo įrodyti atsakovas. Tokių įrodymų atsakovas į bylą nepateikė. Priešingai, byloje nustatytas transporto priemonės perdirbimas 2014 m., apie ką atsakovas žinojo, o perdirbimo neįteisinimas teisės aktų nustatyta tvarka nulėmė net draudimą tokiai transporto priemonei dalyvauti viešajame eisme.

Vertinant trečiojo asmens atstovo argumentus, kad ieškovo nusipirktai transporto priemonei išsami patikra techninių apžiūrų centre atlikta tik 2020 m. rugpjūčio 14 d., neaišku, kiek ieškovas eksploatavo transporto priemonė po nusipirkimo ir pan., pažymėtina, jog išties išsamus ieškovo nusipirktos transporto priemonės IVECO 75E15 patikrinimas atliktas iš esmės po metų laiko. Iš privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros rezultatų ataskaitos Nr. 702-02668 matyti, kad šiai transporto priemonei buvo nustatyta ypač daug - 3 pavojingų, 33 didelių ir 7 nedidelių – trūkumų, o išvados: transporto priemonė neatitinka techninių reikalavimų, vadovaujantis Privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros atlikimo tvarkos aprašo 22 punktu, nesant galimybės objektyviai įvertinti transporto priemonės techninės būklės,- pakartotinė apžiūra negali būti atliekama; tinkamai parengta transportuot priemonė apžiūrai turi būti pateikta iš naujo. Taip pat pastaboje nurodyta, kad transporto priemone važiuoti draudžiama. Tačiau konstatuotas didelis trūkumas – transporto priemonė perdirbta, nepateikta ekspertizės pažyma, anot liudytojo T. T., atsiradęs 2014 m. Todėl aplinkybė, kad išsami transporto priemonės techninė apžiūra atlikta tik 2020 m. rugpjūčio 14 d. nagrinėjamu atveju esminės reikšmės neturi. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovas, pateikdamas ieškinį teismui bei formuluodamas ieškinio pagrindą apibrėžė bylos nagrinėjimo ribas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas), aiškiai nurodydamas vienintelį transporto priemonės trūkumą, kurį žinodamas nebūtų priėmęs sprendimo nusipirkti transporto priemonę, t. y. būtent transporto priemonės perdirbimą ir perdirbimo dokumentacijos nebuvimą. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, jog, kaip žinia, teisės aktai draudžia eksploatuoti (dalyvauti viešajame eisme) transporto priemonėms, kurioms neatlikta privalomoji techninė apžiūra. Ieškovo įsigytai transporto priemonei techninė apžiūra galiojo iki 2019 m. rugsėjo 13 d. Todėl, esant aukščiau nurodytiems byloje nustatytiems duomenims, spręsti, kad paaiškėjęs ieškovo įsigytos transporto priemonės trūkumas buvo sąlygotas intensyvaus naudojimo, kad transporto priemonė buvo eksploatuojama su paaiškėjusiu trūkumu, kai ieškovas jau siekė sandorį nutraukti ir nebegaliojant privalomajai techninei apžiūrai, tokiu būdu pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, nėra jokio pagrindo. Tokių įrodymų byloje nėra. Kita vertus, ta aplinkybė, kad ieškovo įsigyta transporto priemonė buvo važiuojanti, nekeičia nustatytų aplinkybių dėl neatskleisto trūkumo ir atsakovo atsakomybės nešalina.

Įvertinus byloje nustatytus duomenis, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju ieškovas įrodė esminį iš atsakovo nusipirktos transporto priemonės IVECO 75E15 trūkumą, kuris sandorio šalių nebuvo aptartas, jis lėmė draudimą transporto priemonę eksploatuoti, - ieškovas iš esmės negavo to, ko tikėjosi iš su atsakovu sudarytos pirkimo–pardavimo sutarties, dėl to yra pagrindas taikyti ieškovo prašomą teisių gynimo būdą (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte). Todėl ieškinio reikalavimas dėl 2019 m. liepos 20 d. pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo tenkintinas visiškai (CK 6.222 straipsnis, 6.363 straipsnio 8 dalis).

Dėl nuostolių

Ieškovas nurodo patyręs 500 Eur nuostolių dėl netinkamos kokybės transporto priemonės įsigijimo, kuriuos sudaro: 200 Eur už naujas padangas, kadangi, įsigijus transporto priemonę ir važiuojant ja, transporto priemonei sprogo viena priekinė padanga, o būtina buvo keisti abi priekines padangas; 100,- Eur sumokėta specialiai užsakytam vairuotojui, transporto priemonę transportuojant iš pirkimo – pardavimo sutartyje nurodytos vietos į Mažeikius; taip pat eksploatacinės išlaidos pervežant transporto priemonę, vežant ją į VĮ Regitra, VĮ Regitra patikros išlaidos sudarė dar apie 200,- Eur.

Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas, o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (CK 6.245 straipsnio 1 dalis). Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Civilinė atsakomybė taikoma, kai nustatomos visos jai atsirasti reikalingos sąlygos: neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė ir žala (CK 6.246–6.249 straipsniai).

Iš byloje pateiktų fotonuotraukų matyti sprogusi (suplyšusi) padanga, o iš 2020 m. kovo 13 d. elektroninio susirašinėjimo matyti, E. T. patvirtino ieškovui pardavęs dvi naudotas sunkvežimio padangas už 200 Eur, Teismo posėdžio metu liudytojas M. J. parodė, kad 2019 m. vasarą M. S. prašymu parvairavo iš Panevėžio rajono ieškovo nusipirktą transporto priemonę IVECO 75E15 į ieškovo gyvenamąją vietą, už tai gavo 100 Eur atlygį, o jam vairuojant šią transporto priemonę, priekinės vairuotojo pusės rato padangos protektorius „atkritinėjo“, ji tapo nebetinkama. Liudytojas M. S. patvirtino, kad viena padanga sprogo. Ir nors trečiasis asmuo A. G. teismo posėdžio metu nurodė, kad padangos buvo geros, tačiau kartu nurodė, kad jis jų nekeitė, nuo 2018 m., kada ir kas jas anksčiau keitė, negalėjo pasakyti. Todėl teismas sprendžia, jog aplinkybė, kad transporto priemonės padangos buvo galimai susidėvėjusios ir dėl šios priežasties sprogo, dėl ko padangas ieškovui teko pakeisti, nepaneigta.

Iš 2020 m. rugpjūčio 14 d. privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros rezultatų ataskaitos Nr. 702-02668 matyti, kad už atliktą transporto priemonės IVECO 75E15, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) techninę apžiūrą mokėta 28,38 Eur. Daugiau įrodymų apie mokėjimus ir faktiškai patirtas išlaidas byloje nepateikta.

Ieškovas patyrė išlaidas dėl atsakovo neteisėtų veiksmų - pardavus ieškovui netinkamos kokybės transporto priemonę, neatskleidus jis trūkumų. Tačiau iš ieškovo nurodytų išlaidų, įrodymais pagrįstos tik išlaidos dėl pirktų padangų, vairuotojui sumokėtos sumos ir sumokėta kaina už 2020 m. rugpjūčio 14 d. už atliktą techninę apžiūrą. Šios išlaidos yra protingo dydžio, buvo būtinos ir susijusios su atsakovo neteisėtais veiksmais. Nors ieškovas prašė priteisti visas eksploatacines išlaidas, pervežant transporto priemonę, vežant ją į VĮ Regitrą ir šioje įmonėje sumokėtas patikros išlaidas, kurių bendrą sumą nurodė esant 200 Eur, tačiau nepateikė jokių įrodymų, kad ieškovas patyrė būtent tokio dydžio nuostolius. Todėl reikalavimas dėl nuostolių tenkintinas iš dalies ir ieškovui priteistina iš atsakovo 328,38 Eur nuostolių.

Kadangi, vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti įstatymo numatytas 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o šiuo atveju prievolė yra piniginio pobūdžio, todėl ieškovo reikalavimas dėl 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos priteisimo iš atsakovo tenkintinas visiškai.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Tenkinant ieškinį iš dalies, bylinėjimosi išlaidos paskirstytinos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Ieškovas sumokėjo 88 Eur žyminį mokestį bei prašė priteisti iš atsakovo 3405,60 Eur išlaidų advokato (ir advokato padėjėjo) pagalbai apmokėti.

Šiuo atveju byloje ieškovo reikalavimai tenkinti 95,60 proc., todėl ieškovo naudai iš atsakovo priteistina 84,13 Eur žyminio mokesčio.

Sprendžiant dėl ieškovo patirtų išlaidų advokato (advokato padėjėjo), pažymėtina, jog nors ieškovo atstovas pateiktame prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų nurodė, kad ieškovas patyrė 3405,60 Eur išlaidų advokato (ir advokato padėjėjo) pagalbai apmokėti, ką pagrindžia išrašytos PVM sąskaitos faktūros ir atlikti bankiniai pavedimai, tačiau tokios teisinių paslaugų apmokėjimo sumos patvirtinančių įrodymų į bylą nepateikta. Taigi, laikytina, jog ieškovo 3405,60 Eur išlaidos neatitinka realumo ir pagrįstumo, nes įrodymai pateikti tik dėl ieškovo sumokėtos 1962,46 Eur sumos.

Remiantis išdėstytu ir atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkintas iš dalies (95,60 proc.), ieškovo naudai iš atsakovo priteistina 1960,24 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro: 84,13 Eur žyminio mokesčio ir 1876,11 Eur išlaidų advokato (ir advokato padėjėjo) pagalbai apmokėti.

Tuo tarpu atsakovas už advokato pagalbą pagal byloje pateiktus dokumentus, sumokėjo 500 Eur. Todėl, ieškinį tenkinus iš dalies, atsakovui priteistina iš ieškovo 22 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų. Atlikus mokėtinų bylinėjimosi išlaidų įskaitymą, galutinai ieškovui iš atsakovo priteistina 1938,24 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Sprendžiant dėl trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, atsakovo pusėje A. G. prašomų priteisti 300 Eur išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, pažymėtina, jog ieškovo ieškinio pagrindas ir dalykas patvirtina, kad pagrindinis interesas, kuriam užsitikrinti buvo inicijuotas šios bylos ginčas, – nutraukti sutartį ir susigrąžinti už transporto priemonę sumokėtą kainą, nes ieškovui parduota netinkamos kokybės transporto priemonė (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Iš esmės ieškinys tenkintas ir ieškovo interesas užtikrintas.

CPK 93 straipsnio 1 dalies ir 98 straipsnio 1 dalies nuostatose įtvirtinta bendroji taisyklė, kad visos išlaidos yra priteisiamos iš pralaimėjusios šalies. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymas paremtas principu, kad „pralaimėjęs moka“; bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės pirmiausia yra orientuotos į šalies, laimėjusios bylą, teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą užtikrinimą (CPK 93 straipsnio 1–2 dalys), tačiau proceso įstatyme suteikiama teismui galimybė nukrypti nuo nurodyto bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Pagrindas, pagal kurį yra nustatoma laimėjusioji šalis ir atitinkamai paskirstomos bylinėjimosi išlaidos, yra ieškiniu pareikštų materialiųjų subjektinių reikalavimų išsprendimo rezultatas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-193-969/2018 36 punktą). Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, procese dalyvauja tam, jog galėtų išdėstyti savo poziciją, nuo kurios baigties gali priklausyti jų materialiosios teisės ir pareigos, dėl to jie turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, atsižvelgiant į tai į tai, kurios šalies naudai (ar trečiasis buvo laimėjusios bylą pusėje) priimtas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425-686/2015).

Trečiojo asmens A. G. įtraukimas į bylą buvo sąlygotas atsakovo prašymo, byloje laimėjusi šalis – ieškovas, atitinkamai pralaimėjusi šalis – atsakovas, kurio pusėje įtrauktas ir byloje dalyvavo trečiasis asmuo. Todėl teismas sprendžia, jog ieškinį iš esmės tenkinus, nėra teisinio pagrindo spręsti dėl trečiojo asmens, veikusio atsakovo pusėje (ir interesais), teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Byloje susidarė 27,17 Eur išlaidos susijusios su procesinių dokumentų įteikimu. Vadovaujantis CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 92 straipsniu, 93 straipsnio 2 dalimi bei 96 straipsniu, iš atsakovo į valstybės pajamas priteistinos 25,97 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu. Iš ieškovo šios išlaidos valstybei nepriteistinos, kadangi jų suma neviršija minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 – 260 straipsniais, 270 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti 2019 m. liepos 20 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytą ieškovo V. S. ir atsakovo E. B..

Priteisti iš atsakovo E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), 3400 Eur (tris tūkstančius keturis šimtus eurų) transporto priemonės kainos, 328,38 Eur nuostolių ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (3728,38 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. sausio 24 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir 1938,24 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus trisdešimt aštuonis eurus 24 centus) bylinėjimosi išlaidų ieškovui V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini).

Grąžinti transporto priemonę IVECO 75E15, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovo E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybėn.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), 25,97 Eur (dvidešimt penkis eurus 97 centus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės pajamas, sumokant jas į valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM), įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmus.

Teisėja Rima Volikienė