Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-331-254/2020

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2020-03-12
Bylos Nr.: e2A-331-254/2020
Teisminio proceso Nr.: 2-17-3-00802-2019-5
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Raimondas Buzelis, Arvydas Žibas, Dalė Burdulienė
Ieškovas: K. B.
Atsakovas: A. B.
Trečiasis asmuo: Akcinė bendrovė Šiaulių bankas

Kategorijos

2.6.1.5Prievolės neįvykdymo teisiniai padariniai

Civilinė byla Nr. e2A-331-254/2020Teisminio proceso Nr. 2-17-3-00802-2019-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.5; (S) 2.3.2.4.3; 2.3.2.8; 2.3.2.10; 3.3.1.18

Kauno apygardos teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. kovo 12 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalės Burdulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Raimondo Buzelio ir Arvydo Žibo,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo K. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-15274-722/2019 pagal ieškovo K. B. ieškinį atsakovei A. B. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, santuokoje įgyto turto, prievolės padalijimo, trečiasis asmuo Akcinė bendrovė Šiaulių bankas, ir atsakovės A. B. patikslintą priešieškinį ieškovui K. B. dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės, santuokoje įgyto turto, prievolės padalijimo, naudojimosi turtu tvarkos nustatymo, trečiasis asmuo Akcinė bendrovė Šiaulių bankas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas K. B. pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė:

1) nutraukti (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) rajono LDT VK Civilinės metrikacijos skyriuje sudarytą santuoką ( Įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) tarp K. B. ir A. B. dėl abiejų sutuoktinių kaltės;

2) po santuokos nutraukimo K. B. palikti pavardę – B.;

3) padalinti K. B. ir A. B. santuokos metu įgytą bendrą turtą:

– turto dalis, tenkanti asmeninės nuosavybės teise K. B. po santuokos nutraukimo: ½ dalis 0,0628 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis pastato – sodo pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis kitų inžinerinių statinių – šulinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini) – 9 690 Eur vidutinės rinkos vertės, automobilis „TOYOTA RAV4“, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), pirmosios registracijos data – 2009-01-16, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) – 5 000 Eur vertės, medžio apdirbimo staklės, 100 Eur vertės, minkštas kampas – 100 Eur vertės, indauja – 100 Eur vertės, svetainės baldų komplektas (sofa, 2 foteliai, žurnalinis staliukas) – 150 Eur vertės, ½ dalis šiltnamio – 250 Eur vertės, ½ dalis lauko medinės pavėsinės – 500 Eur vertės, medinis vežimas – 200 Eur vertės, viso po santuokos nutraukimo K. B. tenkanti turto dalies bendra vertė – 16 090 Eur;

– turto dalis, tenkanti asmeninės nuosavybės teise A. B. po santuokos nutraukimo: ½ dalis 0,0628 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis pastato – sodo pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis kitų inžinerinių statinių – šulinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini) – 9 690 Eur vidutinės rinkos vertės, stalas su 6 kėdėmis – 100 Eur vertės, šaldytuvas „Beko“ – 200 Eur vertės, drabužių spinta – 100 Eur vertės, skalbyklė „Beko“ – 250 Eur vertės, komoda – 50 Eur vertės, televizorius „Toshiba“ – 200 Eur vertės, minkštas kampas – 300 Eur vertės, tachta – 100 Eur vertės, pintų lauko baldų komplektas – 100 Eur vertės, ½ dalis šiltnamio – 250 Eur vertės, ½ dalis lauko medinės pavėsinės – 500 Eur vertės, viso po santuokos nutraukimo A. B. tenkanti turto dalies bendra vertė – 11 840 Eur;

4) nustatyti K. B. ir A. B. naudojimosi nekilnojamuoju turtu – 0,0628 ha žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – sodo pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitų inžinerinių statinių – šulinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)7, esančių (duomenys neskelbtini), tvarką po santuokos nutraukimo:

– A. B. po santuokos nutraukimo naudojasi pastato – sodo pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), I aukšto patalpomis, pirmo aukšto plane 1:100, sudarytame pagal 2014-10-09 kadastrinių matavimų duomenis, pažymėtomis indeksais „1-1“ (12,15 m2), „1-2“ (2,97 m2), „1-3“ (13,54 m2), bendras patalpų plotas – 28,66 m2;

– K. B. po santuokos nutraukimo naudojasi pastato – sodo pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastogės patalpomis, pastogės patalpų plane 1:100, sudarytame pagal 2014-10-09 kadastrinių matavimų duomenis, pažymėtomis indeksais „1-5“ (1,41 m2), „1-6“ (13,67 m2), „1-7“ (2,89 m2), „1-8“ (9,97 m2), bendras patalpų plotas – 27,94 m2;

– A. B. ir K. B. po santuokos nutraukimo bendrai naudojasi pastato – sodo pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), I aukšto patalpa, pirmo aukšto plane 1:100, sudarytame pagal 2014-10-09 kadastrinių matavimų duomenis, pažymėta indeksu „1-4“ (22,67 m 2), 0,0628 ha žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kitais inžineriniais statiniais - šuliniu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

5) nustatyti, kad pagal 2017 m. lapkričio 24 d. vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą tarp AB Šiaulių banko ir K. B., atsiradusią prievolę kreditoriui AB Šiaulių bankui po santuokos nutraukimo asmeniškai vykdys K. B., nekeičiant šio vartojimo kredito sutarties sąlygų;

6) įpareigoti A. B. netrukdyti K. B. įsirengti laiptus prie pastato – sodo pastato, (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kuriais K. B. pateks į pastato – sodo pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastogės patalpas;

7) įpareigoti A. B., kol K. B. įsirengs laiptus pastato – sodo pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), išorėje, bet ne ilgiau nei 1 metus nuo teismo sprendimo, kuriuo bus nutraukta A. B. ir K. B. santuoka, įsiteisėjimo dienos, leisti K. B. pateikti į pastato – sodo pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastogės patalpas per A. B. naudojimuisi paskirtas pastato – sodo pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1 aukšto patalpas;

8) priteisti K. B. iš A. B. visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) ieškovas K. B. (toliau – ieškovas) ir atsakovė A. B. (toliau – atsakovė) (toliau ieškovas ir atsakovė kartu – šalys) sudarė santuoką, kurioje susilaukė dukrų L, (duomenys neskelbtini), ir G. (duomenys neskelbtini), kurios šiuo metu yra pilnametės. Šalių tarpusavio santykiai pablogėjo 2009 metais, kai atsakovė neteko darbo, nes nuo tada ji pradėjo nesaikingai vartoti alkoholiniu gėrimus, bendrauti su kitu vyru. 2009 metais neteko darbo savo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini) ir ieškovas, tačiau jis perėjo dirbti į kitas bendroves Kretingos rajone ir Klaipėdoje, kur dirbdavo darbo dienomis, o penktadienį vakare grįždavo į namus (duomenys neskelbtini) bei vėl į darbą išvykdavo pirmadienį anksti ryte. Atsakovei pradėjus piktnaudžiauti alkoholiniais gėrimais, dažnai juos vartojant kartu ir su psichotropiniais vaistais, atsakovė pradėjo nesirūpinti namais, vaikais, anūkais, savo garbingo amžiaus mama. Atsakovė rodydavo nepagarbą ieškovui. Kadangi atsakovė nedirba 10 metų, ją išlaikė ieškovas. Mokesčius, susijusius su nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), išlaikymu iki pat šiol moka vienas ieškovas, nors šalys nuo 2018 m. balandžio mėnesio pradžios bendro šeimos ūkio nebeveda, o šalių santuokinis gyvenimas, tarpusavio santykiai buvo susvetimėję jau žymiai anksčiau. Gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), šalys gyvena atskirai: atsakovė naudojasi gyvenamojo namo I aukštu, o ieškovas - II gyvenamojo namo aukštu. Šalių santuoka yra faktiškai iširusi ir egzistuoja tik formaliai, jai atkurti nėra jokių galimybių.

3. Nurodė, kad 2017 m. lapkričio 24 d. ieškovas ir AB Šiaulių bankas sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią ieškovui buvo suteiktas 5 000 Eur dydžio kreditas šeimos namų ūkio poreikiams tenkinti. 2019 m. balandžio 24 d. įsiskolinimo likutis pagal kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) yra 3 583,39 Eur. Pagal šią vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) šalių atsakomybė trečiajam asmeniui AB Šiaulių bankui yra solidari. Ieškovas 5 000 Eur kreditą panaudojo šeimos poreikiams tenkinti ir 2017 m. lapkričio 28 d. nupirko automobilį „TOYOTA RAV4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris, nutraukiant santuoką, dalinimas kaip santuokoje jungtinės nuosavybės teise įgytas turtas. Ieškovas pageidauja, jog nutraukus santuoką, automobilis „TOYOTA RAV4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), atitektų ieškovui asmeninės nuosavybės teise, todėl trečiajam asmeniui AB Šiaulių bankas prievolę grąžinti 3 583,39 Eur įsiskolinimą pagal kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo vykdys ir toliau asmeniškai ieškovas. Santuokos nutraukimo metu šalys turi jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise turto, kurio vertė yra 27 930 Eur, o prievolių tretiesiems asmenims – 3 583,39 Eur, todėl bendro turto vertė mažintina 3 583,39 Eur ir, nutraukiant santuoką, tarp šalių dalinto turto vertė yra 24 346,61 Eur arba kiekvienai šaliai turėtų atitekti bendro turto dalis, kurio vertė – 12 170,30 Eur. Pagal ieškovo siūlomą turto padalijimo variantą ieškovas turėtų sumokėti atsakovei 330,30 Eur piniginę kompensaciją už ieškovui tenkančią didesnę santuokoje įgyto turto dalį.

Šalies argumentai

4. Atsakovė A. B. pateikė priešieškinį ir patikslintą priešieškinį. Patikslintu priešieškiniu prašė:

1) santuoką sudarytą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) rajono LDT VK Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) tarp K. B. ir A. B. nutraukti dėl atsakovo K. B. kaltės.

2) po santuokos nutraukimo atsakovei palikti pavardę B., o atsakovui-B..

3) po santuokos nutraukimo K. B. asmeninės nuosavybės teise priteisti: ½ dalį 0,0628 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį pastato – sodo pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį kitų inžinerinių statinių – šulinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) – 9 690 Eur vidutinės rinkos vertės, automobilį „TOYOTA RAV4“, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), pirmosios registracijos data – 2009-01-16, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) – 6 000 Eur vertės, traktorių MTZ Belorus-80 v/n(duomenys neskelbtini) – 2500,00 Eur vertės, šiltnamį – 500 Eur vertės; medžio apdirbimo stakles – 100,00 Eur vertės, minkštą kampą – 100 Eur vertės, indaują – 100,00 Eur vertės, medinį vežimą – 200 Eur vertės. Viso 19 090 Eur vertės turto.

4) po santuokos nutraukimo A. B. asmeninės nuosavybės teise priteisti: ½ dalį 0,0628 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį pastato – sodo pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį kitų inžinerinių statinių – šulinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) – 9 690 Eur vidutinės rinkos vertės, stalą su 6 kėdėm – 100 Eur vertės, šaldytuvą „Beko“ – 100,00 Eur vertės, drabužių spintą – 50,00 Eur vertės, skalbyklę “Beko“ – 100,00 Eur vertės, komodą – 50 Eur vertės, televizorių „Toshiba“ – 100,00 Eur vertės, minkštą kampą – 150,00 Eur vertės, tachtą – 50 Eur vertės, pintų baldų komplektą – 50 Eur vertės, medinę pavėsinę – 1000,00 Eur vertės. Viso 11 440 eurų vertės turto.

5) nustatyti naudojimosi nekilnojamuoju turtu, esančiu (duomenys neskelbtini), tvarką:

– A. B. ir K. B. po santuokos nutraukimo bendrai naudojasi pastato – sodo pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), I aukšto patalpa, pirmo aukšto plane 1:100, sudarytame pagal 2014-10-09 kadastrinių matavimų duomenis, pažymėta indeksu „1-4“ (22,67 m 2), ir kitais inžineriniais statiniais – šuliniu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

6) nustatyti žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) esančio (duomenys neskelbtini) naudojimosi tvarką pagal 2019-08-27 d. V. R. individualios įmonės žemės sklypo planą:

– A. B. naudojasi žemės sklypu pažymėtu plane raide „A“ .

– K. B. naudojasi žemės sklypu pažymėtu plane raide „B“ .

– A. B. ir K. B. naudojasi žemės sklypu bendrai pažymėtu plane raide „C“.

7) nustatyti, kad K. B. į sodo pastato pastogės patalpas pateks iš lauko tiesiogiai, tam tikslui per vienerius metus laiko nuo teismo sprendimo, kuriuo bus nutraukta šalių santuoka, įsiteisėjimo dienos K. B. savo lėšomis įsirengs laiptus pastato išorėje, dėl šios priežasties A. B. įpareigojama netrukdyti K. B. įsirengti laiptus pastato išorėje, kad K. B. galėtų patekti į pastogės patalpas. A. B. įpareigojama, kol K. B. įsirengs laiptus sodo pastato išorėje, leisti K. B. pateikti į sodo pastato pastogės patalpas per A. B. paskirtas sodo pastato I aukšto patalpas.

8) šalys turės atskirus sanitarinius mazgus, vandentiekį.

9) šalys naudosis bendra elektros, vandens ir šildymo tiekimo sistema, esant galimybei spręs kontrolinių elektros, vandens skaitiklių įsirengimu, tarpusavyje nusistatys patalpų šildymo tvarką, t. y. Šalys, bendrosios dalinės nuosavybės teise valdydamos nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), privalės vadovautis CK 4.75 – 4.76 straipsnių nuostatomis.

10) nustatyti, kad pagal 2017 m. lapkričio 24 d. vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą tarp AB Šiaulių banko ir K. B., atsiradusią prievolę kreditoriui AB Šiaulių bankui po santuokos nutraukimo asmeniškai vykdys K. B., nekeičiant šio vartojimo kredito sutarties sąlygų;

11) priteisti iš K. B. A. B. 4400 Eur. (7650 Eur - 3250 Eur prievolė Šiaulių bankui) piniginę kompensaciją už jam tenkančio turto didesnę dalį.

5. Nurodė, kad su atsakovu susituokė (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) rajono LDT VK CMS akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Santuokoje susilaukė dviejų dukrų, kurios šiuo metu jau pilnametės. Dėl skirtingų pomėgių ir požiūrių į gyvenimą tarp šalių kildavo dažni ginčai ir namuose tvyrojo slogi įtampos atmosfera. Atsakovas buvo neištikimas, naudojo fizinį ir psichologinį smurtą, tyčiojosi iš atsakovės, žemino garbę ir orumą, buvo neištikimas. 2009 m. atsakovas prarado darbą ir išvyko gyventi ir dirbti į Klaipėdos rajoną kur ir gyvena iki šiol. 2009 m. tarpusavio santykiai visiškai pašlijo ir daugiau kaip dešimt metų šalys faktiškai gyvena atskirai, negyvena santuokinio gyvenimo ir neveda bendro ūkio. Santuoka turėtų būti nutraukta dėl atsakovo kaltės. Visus mokesčius už sunaudotą elektros energiją, žemės mokesčius, būsto draudimo įmokas jau dešimt metų moka viena atsakovė iš savo asmeninių lėšų.

Atsiliepimas

6. Atsiliepimu į patikslintą priešieškinį ieškovas prašė patikslintą ieškinį atmesti, išskyrus reikalavimą dėl naudojimosi tvarkos žemės sklypu nustatymą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į patikslintą priešieškinį grindžiamas šiais argumentais:

6.1. Atsakovės nurodytos santuokos iširimo priežastys yra nepagrįstos. Atsakovė siekė pažeminti ieškovą. Atsakovė buvo neištikima ieškovui, smurtavo prieš ieškovą, vartojo alkoholį. Nepagrįsti atsakovės argumentai, kad ji prisideda prie namo išlaikymo. Atsakovė nedirba daugiau kaip 10 metų. Nekilnojamąjį turtą atsakovė paršo padalinti taip, kaip tai ieškinyje nurodė ieškovas. Sutinka su priešieškinio reikalavimu dėl traktoriaus priteisimo, nes šį turtą ieškovas buvo pamiršęs. Turto vertinimu nustatyta ginčo turto vertė yra 54 400 Eur, todėl reikia šia verte vadovautis. Ginčo automobilio vertė santuokos nutraukimo metu yra 5 920 Eur. Nurodė, kad pasilieka prie ieškinyje nurodyto santuokoje įgyto turto padalijimo varianto, jį patikslinant dėl nekilnojamojo turto ir automobilio „Toyota RAV4“ vertės bei papildomai įtraukiant traktorių. Atsiliepime į atsakovės patikslintą priešieškinį, ieškovas prašo šiltnamį 500 Eur vertės asmeninės nuosavybės teise palikti jam, o medinę lauko pavėsinę 1000 Eur vertės – atsakovei. Po santuokos nutraukimo K. B. tenkanti turto dalies bendra vertė – 36 770 Eur. Po santuokos nutraukimo A. B. tenkanti turto dalies bendra vertė – 29 600 Eur. Bendro turto vertė mažintina 3250 Eur, t. y. įsipareigojimo AB Šiaulių bankas suma. Dalintino turto vertė yra 63 120,00 Eur. Kiekvienam tenkanti turto vertė – 31 560 Eur. Todėl ieškovas atsakovei turi sumokėti 1960 Eur piniginę kompensaciją už jam tenkančią didesnę turto dalį.

6.2. Atsiliepime į ieškinį trečiasis asmuo AB Šiaulių bankas prašė priteisti šalių įsipareigojimą kreditoriui vykdyti solidariai. Nurodė, kad už prievolės pagal Kredito sutartį įvykdymą Bankui tiek ieškovė, tiek atsakovas atsako kaip solidarieji skolininkai. Prievoliniai teisiniai santykiai yra susiklostę tarp Banko (kreditoriaus) iš vienos pusės ir solidariųjų skolininkų iš kitos pusės. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.59 str. draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar pakeisti jos vykdymo sąlygas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2. Kauno apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 14 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies. Nutraukė (duomenys neskelbtini) rajono Liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto Civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini) sudarytą santuoką (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) tarp sutuoktinių K. B., gim. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ir A. B. (iki santuokos – M., gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovui paliko prigimtinę pavardę „B.“, atsakovei paliko santuokinę pavardę „B.“.

Padalino K. B. ir A. B. santuokos metu įgytą bendrą turtą.

Asmeninės nuosavybės teise ieškovui K. B. po santuokos nutraukimo priteisė: ½ dalį 0,0628 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį pastato – sodo pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį kitų inžinerinių statinių – šulinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), –27 200 Eur vidutinės rinkos vertės; automobilį „TOYOTA RAV4“, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), pirmosios registracijos data – 2009-01-16, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), –5 920 Eur vertės; medžio apdirbimo stakles – 100 Eur vertės; minkštą kampą – 100 Eur vertės; indaują – 100 Eur vertės; svetainės baldų komplektą (sofa, 2 foteliai, žurnalinis staliukas) – 150 Eur vertės; šiltnamį – 500 Eur vertės; medinį vežimą – 200 Eur vertės; traktorių „MTZ Belarus-80“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), – 2 500 Eur vertės.

Nustatė, kad po santuokos nutraukimo K. B. tenkančios turto dalies bendra vertė – 36 770 Eur.

Asmeninės nuosavybės teise atsakovei A. B. po santuokos nutraukimo priteisė: ½ dalį 0,0628 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį pastato – sodo pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį kitų inžinerinių statinių - šulinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), – 27 200 Eur vidutinės rinkos vertės; stalą su 6 kėdėmis – 100 Eur vertės; šaldytuvą „Beko“ – 150 Eur vertės; drabužių spintą – 75 Eur vertės; skalbyklę „Beko“ – 175 Eur vertės; komodą – 50 Eur vertės; televizorių „Toshiba“ – 150 Eur vertės; minkštą kampą – 225 Eur vertės; tachtą – 75 Eur vertės; pintų lauko baldų komplektą – 75 Eur vertės; lauko medinę pavėsinę – 1000 Eur vertės.

Nustatė, kad po santuokos nutraukimo A. B. tenkančios turto dalies bendra vertė – 29 275 Eur.

Nustatė ieškovo K. B. ir atsakovės A. B. naudojimosi 0,0628 ha žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), tvarką pagal 2019 m. rugpjūčio 27 d. V. R. individualios įmonės žemės sklypo planą, kuris yra sudėtinė šio teismo sprendimo dalis:

A. B. naudojasi žemės sklypu pažymėtu plane raide „A“ .

K. B. naudojasi žemės sklypu pažymėtu plane raide „B“ .

A. B. ir K. B. naudojasi žemės sklypu bendrai pažymėtu plane raide „C“ .

Nustatė K. B. ir A. B. naudojimosi nekilnojamuoju turtu pastatu – sodo pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitais inžineriniais statiniais – šuliniu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), tvarką :

A. B. po santuokos nutraukimo naudojasi pastato – sodo pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirmo aukšto patalpomis, pirmo aukšto plane 1:100, sudarytame pagal 2014-10-09 kadastrinių matavimų duomenis, pažymėtomis indeksais „1-1“ (12,15 m2), „1-2“ (2,97 m2), „1-3“ (13,54 m2), bendras patalpų plotas 28,66 m2;

K. B. po santuokos nutraukimo naudojasi pastato – sodo pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastogės patalpomis, pastogės patalpų plane 1:100, sudarytame pagal 2014-10-09 kadastrinių matavimų duomenis, pažymėtomis indeksais „1-5“ (1,41 m2), „1-6“ (13,67 m2), „1-7“ (2,89 m2), „1-8“ (9,97 m2), bendras patalpų plotas 27,94 m2;

A. B. ir K. B. po santuokos nutraukimo bendrai naudojasi pastato – sodo pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirmo aukšto patalpa, pirmo aukšto plane 1:100, sudarytame pagal 2014-10-09 kadastrinių matavimų duomenis, pažymėta indeksu „1-4“ (22,67 m2), ir kitais inžineriniais statiniais – šuliniu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Nustatė, kad K. B. į sodo pastato pastogės patalpas pateks iš lauko tiesiogiai.

Įpareigojo K. B. per vienerius metus nuo teismo sprendimo, kuriuo bus nutraukta šalių santuoka, įsiteisėjimo dienos savo lėšomis įsirengti laiptus pastato išorėje.

Įpareigojo A. B. netrukdyti K. B. įsirengti laiptus prie pastato – sodo pastato, unikalus (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kuriais K. B. pateks į pastato – sodo pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastogės patalpas.

Įpareigojo A. B., kol K. B. įsirengs laiptus pastato – sodo pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), išorėje, bet ne ilgiau nei 1 metus nuo teismo sprendimo, kuriuo bus nutraukta A. B. ir K. B. santuoka, įsiteisėjimo dienos, leisti K. B. patekti į pastato – sodo pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastogės patalpas per A. B. naudojimuisi paskirtas pastato – sodo pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1 aukšto patalpas.

Nustatė, kad prievolė kreditoriui AB Šiaulių bankas pagal 2017 m. lapkričio 24 d. vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo lieka solidaria ieškovo K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovės A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) prievole.

Iš ieškovo K. B. atsakovei A. B. priteisė 3747,50 Eur piniginę kompensaciją už didesnę ieškovui K. B. tenkančią turto dalį.

Kitose dalyse ieškinį ir patikslintą priešieškinį atmetė.

Priteisė iš ieškovo K. B. atsakovei A. B. 439,35 Eur bylinėjimosi išlaidų. Sprendimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

7.1. Teismas nustatė, kad K. B. ir A. B. (buv. M. ) susituokė (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) rajono Liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Šalims santuokoje gimė dvi dukterys, kurios jau pilnametės. Nuo 2009 metų šalių tarpusavio santykiai labai pablogėjo, o nuo 2018 m. balandžio mėnesio sutuoktiniai kartu negyvena. Santuoka tarp šalių yra faktiškai iširusi, nėra galimybės sutuoktiniams susitaikyti. Teismas sprendė, kad santuoka faktiškai iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis). Teismas darė išvadą, kad abu sutuoktiniai nebuvo lojalūs – dėl abiejų elgesio sutriko tarpusavio nuolatinis bendravimas, nebuvo ieškoma bendro sutarimo, kuris ateityje padėtų atkurti darnius santuokinius ryšius, o tai vienokiu ar kitokiu mastu turėjo įtakos santuokai iširti (CK 3.27 straipsnio 1 dalis). Teismo vertinimu, abiem sutuoktiniams pristigo supratimo ir tolerancijos, jie kilusių problemų neketino spręsti abipusių nuolaidų būdu, t. y. šalys nebuvo tolerantiškos viena kitai, kaltino vienas kitą, nesiekė tarpusavio supratimo, nedemonstravo moralinės pagarbos viena kitai, nedėjo pakankamai pastangų kurti bendrą santuokinį gyvenimą. Šalys gyveno atskirai ir toks gyvenimas jiems buvo patogus.

7.2. Šalims parengiamajame teismo posėdyje buvo pasiūlyta pateikti įrodymus apie buitinės technikos ir baldų kainas, jų įsigijimo metus, buitinės technikos dokumentus. Šie įrodymai nepateikti ( CPK 178 straipsnis, 179 straipsnio 1 dalis). Todėl teismas šalims nevienodai vertinant šaldytuvą „Beko“, drabužių spintą, skalbyklę „Beko“, televizorių „Toshiba“, minkštą kampą, tachtą, pintų lauko baldų komplektą, bei nepateikus jokių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima spręsti apie šių daiktų vidutinę rinkos vertę santuokos nutraukimo momentu, sprendė, kad tikslinga dalijant šalims jų santuokoje įgytą bendrą turtą, nustatyti šių daiktų vertę, atsižvelgiant iš šalių nurodytų verčių vidurkį. Teismas ieškovui nuosavybės teise priteisė svetainės baldų komplektą (sofa, 2 foteliai, žurnalinis staliukas), nes ieškovė šio turto neprašė priteisti nei sau, nei ieškovui. Ieškovas nurodė, kad jis šiuo turtu naudojasi. Ieškovas atsiliepimu į patikslintą priešieškinį prašė šiltnamį asmeninėn nuosavybėn priteisti jam, o lauko pavėsinę – atsakovei, atsakovė buvo tokios pat nuomonės, todėl šį turtą padalino tarp šalių taip, kaip jos prašė. Teismas sprendė, kad kilnojamasis turtas – automobilis „TOYOTA RAV4“ po santuokos nutraukimo lieka ieškovo asmeninėje nuosavybėje. Atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklausantis paveldėtas turtas – ½ gyvenamojo namo, kitų pastatų, esančių (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini), tarp šalių nedalintinas.

7.3. Teismas nustatė, kad šalių santuokos metu įgytas dalintinas kilnojamasis turtas yra: 1) automobilis „TOYOTA RAV4“, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), pirmosios registracijos data – 2009-01-16, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), – 5 920 Eur vidutinės rinkos vertės; 2)traktorius „MTZ Belarus-80“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), – 2 500 Eur vertės; 3) stalas su 6 kėdėmis – 100 Eur vertės; 4) šaldytuvas „Beko“ ( 200+100:2) – 150 Eur vertės; 5) drabužių spinta (100+50:2) – 75 Eur vertės; 6) skalbyklė „Beko“ ( 250 + 100:2) – 175 Eur vertės; 7) komoda – 50 Eur vertės; 8) televizorius „Toshiba“ ( 200+100:2) – 150 Eur vertės; 9) minkštas kampas (300+150:2) – 225 Eur vertės; 10) tachta (100+50:2) – 75 Eur vertės; 11) medžio apdirbimo staklės – 100 Eur vertės; 12) pintų lauko baldų komplektas (100+50:2) – 75 Eur vertės; 13) minkštas kampas – 100 Eur vertės; 14) indauja – 100 Eur vertės; 15) svetainės baldų komplektas (sofa, 2 foteliai, žurnalinis staliukas) – 150 Eur vertės; 16) šiltnamis – 500 Eur vertės; 17) lauko medinė pavėsinė – 1000 Eur vertės; 18) medinis vežimas – 200 Eur vertės. Viso kilnojamojo turto vertė 11 645,00 Eur.

7.4. Šalims skirtingai vertinant įgyto nekilnojamojo turto vertę, teismas rėmėsi ieškovo nurodyta verte, nes ji nustatyta remiantis turto vertinimo ataskaita. Teismas sprendė, kad šalys santuokoje įgijo nekilnojamąjį turtą : 0,0628 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – sodo pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius – šulinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), bendros 54 400 Eur vidutinės rinkos vertės ( CK 3.119 straipsnis).

7.5. Teismas apskaičiavo šalių santuokoje įgyto turto vertę, šalims tenkančio dalintino turto vertę, piniginės kompensacijos už tenkančią didesnę turto dalį dydį ir nustatė, kad viso turto vertė 66 045 Eur ( 54 4000 + 11 645); šalims turtą padalijus po ½, kiekvienai šaliai tenkančio turto dalis – 33 022,50 Eur ( 66 045 : 2). Ieškovui natūra tenkančio turto dalis – 36 770 Eur, o atsakovei – 29 275 Eur. Todėl piniginės kompensacijos dydis, kurį ieškovui reikia sumokėti atsakovei yra 3747,50 Eur ( 33 022,50 – 29 275) ( CK 3.127 straipsnio 3 dalis).

7.6. Teismas netenkino ieškovo prašymo nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir iš jo atsakovei nepriteisti 1960 Eur piniginės kompensacijos už jam tenkančią didesnę turto dalį, nes nutraukus santuoką ir padalinus po ½ šalims priklausantį gyvenamąjį namą, ieškovui teks savo lėšomis įrengti atskirą įėjimą į namo antrą aukštą ir laiptus, duris, sanitarinius mazgus. Teismas nurodė, kad nėra žinoma, kiek kainuos atskiro įėjimo ir laiptų įrengimas į namo antrą aukštą, atskiro sanitarinio mazgo įrengimas. Santuoką nutraukus dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nėra preziumuojama, kad atsakovė kalta dėl santuokos iširimo dėl jos nenorėjimo dirbti, neprisidėjimo prie bendrų šeimos poreikių tenkinimo.

7.7. Teismas nurodė, kad prievolės AB Šiaulių bankui vykdymo terminas nėra suėjęs. Kreditorius AB Šiaulių bankas nesutiko, kad solidarioji prievolė būtų padalyta ar pakeista, todėl teismas sprendė, kad šalys solidariai atsako bankui už kredito grąžinimą. T. y. sprendė, kad pagal 2017 m. lapkričio 24 d. vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą tarp AB Šiaulių banko ir K. B., atsiradusią prievolę kreditoriui AB Šiaulių bankui po santuokos nutraukimo šalys vykdys solidariai. Prievolę grąžinti 3 250 Eur įsiskolinimą pagal kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo įsipareigojo asmeniškai vykdyti ieškovas. Ieškovo įsipareigojimą po santuokos nutraukimo asmeniškai vykdyti prievolę bankui teismas laikė šalių susitarimu ir nelaikė šio susitarimo prievolės modifikavimu. Sutuoktiniai yra solidarieji skolininkai kreditoriaus atžvilgiu (išoriniuose santykiuose), o vidiniuose tarpusavio santykiuose nėra draudžiama nustatyti, kokią skolos dalį mokės kiekvienas iš sutuoktinių. Teismas paskolos likučio neminusavo iš bendro turto vertės, nes paskolos likutis nuolat kinta, o prievolės nevykdymo atveju, bus apskaičiuotos palūkanos, delspinigiai. Todėl tiksli neįvykdytos prievolės suma nėra žinoma.

7.8. Teismas sprendė, kad ieškinys byloje yra patenkintas 95 proc. (100 proc. už reikalavimą nutraukti santuoką ir 90 proc. turtinių reikalavimų dalyje), o priešieškinis yra patenkintas 75 proc. (50 proc. už reikalavimą nutraukti santuoką ir 100 proc. turtinių reikalavimų dalyje). Atsižvelgiant į tai, teismas paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

3. Apeliaciniu skundu ieškovas K. B. prašo priimti naujus įrodymus (ieškovo pinigų gavimą patvirtinančius dokumentus, ieškovo kredito visišką sumokėjimą AB Šiaulių bankui patvirtinančius dokumentus) dėl prievolės pagal 2017 m. lapkričio 24 d. vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) kreditoriui (trečiajam asmeniui) AB Šiaulių bankui įvykdymo; pakeisti Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 14 d. teismo sprendimo dalį dėl piniginės kompensacijos ir bylinėjimosi išlaidų ieškovei A. B. priteisimo ir priteisti: iš ieškovo K. B. atsakovei A. B. 2 237 Eur piniginę kompensaciją už didesnę ieškovui K. B. tenkančio turto dalį; priteisti iš atsakovės A. B. ieškovui K. B. 505,15 Eur bylinėjimosi išlaidų; panaikinti 2019 m. lapkričio 14 d. sprendimo dalį, kuria buvo nustatyta, kad prievolė kreditoriui AB Šiaulių bankas pagal 2017-11-24 vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo lieka solidaria ieškovo ir atsakovės prievole; priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Apeliaciniame skunde nurodoma:

Žemesnės instancijos teismas

8.1.Teismas, apskaičiuodamas iš ieškovo atsakovei mokėtiną piniginę kompensaciją, nesumažindamas dalijamo turto bendros vertės neįvykdytų prievolių suma, pažeidė CK 3.118 straipsnio nuostatas ir nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos.

8.2.Pirmos instancijos teismas nustatė, kad prievolė kreditoriui AB Šiaulių bankui pagal 2017 m. lapkričio 24 d. vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo lieka solidaria ieškovo ir atsakovės prievole. Ieškovas sutiko prievolę pagal 2017-11-24 vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) po šalių santuokos nutraukimo toliau vykdyti asmeniškai, t. y. asmeniškai mokėti minėtam kreditoriui mėnesines įmokas, tačiau šalims prieš kreditorių AB Šiaulių banką išliekant solidariems skolininkams. Sudarant turto balansą (CK 3.118 straipsnis) bendro turto vertė sumažinama esamų solidariųjų prievolių (skolų) suma, o šalims dalijant turtą turi būti perduodamas turtas (aktyvas) ir atitinkama skolos dalis (pasyvas). Pirmos instancijos teismas, nutraukdamas šalių santuoką, padalijo tik šalių santuokoje įgytą turtą (aktyvą), tačiau nepadalijo skolos (pasyvo) kreditoriui AB Šiaulių bankui.

Šalies argumentai

8.3. Apelianto teigimu 2019 m. lapkričio 14 d. buvo aiški ir nekintanti galutinė suma, kurią turės šalys (ieškovas ir (ar) atsakovė) sumokėti kreditoriui AB Šiaulių bankas iki 2022 m. lapkričio 15 d. – 3 000,08 Eur nepadengto kredito likutį ir 512,72 Eur palūkanas, viso skolos suma – 3 512,80 Eur, todėl pirmos instancijos teismas, pažeidžiant CK 3.118 straipsnio 2 dalį iš nustatyto, įvertinto ir sudaryto šalių santuokoje įgyto turto visumos, kurios bendra vertė yra 66 045 Eur, neatėmė nustatytos skolos kreditoriui AB Šiaulių bankas sumos, kuri 2019 m. lapkričio 14 d. buvo 3 512,80 Eur. Šalių skolos (pasyvo) apimtys skundžiamo sprendimo momentu buvo aiškios – 3 512,80 Eur. Tai, kad skolos dydis, mokant įmokas kas mėnesį, mažėja, nėra prielaida iš šalių dalintino turto (aktyvo) neatimti šalių skolos (pasyvo), nes turto (aktyvo) vertė taipogi gali kisti (vienokia turto rinkos vertė yra teismo posėdžių nagrinėjimo metu, kitokia vertė gali būti priimant teismo sprendimą, dar kitokia - vėlesnėse šalių ginčo nagrinėjimo stadijose), todėl pirmos instancijos teismas, priimdamas skundžiamąjį sprendimą, šalių dalintino turto (aktyvo) ir skolų (pasyvo) vertes turi nustatyti ir įvertinti teismo sprendimo priėmimo momentui. Teismui nenustačius šalių skolos (pasyvo) vertės ir jos neatėmus iš šalių dalintino turto (aktyvo), sprendimu priteisė iš ieškovo atsakovei nepagrįsto dydžio kompensaciją.

8.4. Atsižvelgiant į tai, kad šalys buvo susitarusios dėl 2019 m. lapkričio 14 d. Vartojimo kredito Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinimo tvarkos po santuokos nutraukimo, atsižvelgiant ir į tai, kad tarp šalių dalintino turto (aktyvo) bendra vertė yra 66 045 Eur, o bendros skolos (pasyvo) vertė – 3 512,80 Eur, todėl vadovaujantis CK 3.118 straipsnio 2 dalimi nustatytina, jog tarp šalių dalintino turto vertė yra 62 532,20 Eur (66 045 Eur - 3 512,80 Eur) arba kiekvienai šaliai tenka po ½ dalį, t. y. po 31 266,10 Eur. Pirmos instancijos teismas priteisė ieškovui turto natūra už 36 770 Eur, o ieškovei – už 29 275 Eur, dėl to piniginės kompensacijos dydis, kurį ieškovui reikia sumokėti atsakovei skundžiamo sprendimo priėmimo metu buvo 1 991,10 Eur (31 266,10 Eur - 29 275 Eur).

8.5. Apeliantas nurodė, kad 2019 m. gruodžio 6 d. ieškovas iš savo asmeninių lėšų padengė visą negrąžinto kredito dalį pagal 2019 m. lapkričio 14 d. Vartojimo kredito Nr. (duomenys neskelbtini) sutartį, t. y. ieškovas po skundžiamo sprendimo priėmimo sumokėjo kreditoriui AB Šiaulių bankui negrąžinto kredito likutį – 3 021 Eur. Todėl turi būti perskaičiuotas atsakovei priteistinos piniginės kompensacijos dydis. T.y. šalių dalintino turto (aktyvo) bendra vertė yra 66 045 Eur, o bendros skolos (pasyvo) vertė - 3 021 Eur, todėl vadovaujantis CK 3.118 straipsnio 2 dalimi nustatytina, jog tarp šalių dalintino turto vertė yra 63 024 Eur (66 045 Eur - 3 021 Eur) arba kiekvienai šaliai tenka po 1/2 dali, t. y. po 31 512 Eur. Dėl to piniginės kompensacijos dydis, kurį ieškovui reikia sumokėti atsakovei yra 2 237 Eur (31 512 Eur - 29 275 Eur).

8.6. Atsižvelgiant į tai, jog šalys nebeturi įsiskolinimo pagal 2019 m. lapkričio 14 d. Vartojimo kredito Nr. (duomenys neskelbtini) sutartį, naikintina skundžiamo sprendimo dalis, kuria pirmos instancijos teismas nustatė, kad prievolė kreditoriui AB Šiaulių bankas pagal 2019 m. lapkričio 14 d. vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo lieka solidaria ieškovo ir atsakovės prievole.

8.7. Nurodė, kad ieškovas nesutinka su skundžiamo sprendimo dalimi dėl atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų už teisines paslaugas (dėl patikslinto priešieškinio parengimo) dydžiu. Byloje atsakovė pateikė duomenis, jog patyrė 1200 Eur išlaidų už patikslinto priešieškinio parengimą ir 500 Eur už atstovavimą teisme, patarimus, konsultacijas. Tačiau patikslintame priešieškinyje faktinės aplinkybės yra sutrumpintai perrašytos iš atsakovės pradinio priešieškinio, patikslintame priešieškinyje nesprendžiami sudėtingi ar net vidutinio sudėtingumo teisės vertinimo ir taikymo klausimai, realiai yra perrašomi priešieškinys ir ieškovo ieškinys dėl turtinių klausimo sprendimo, todėl atsakovės 1 200 Eur išlaidos už patikslinto priešieškinio parengimą vertintinos kaip neprotingai didelės, neatitinkančios sąžiningumo ir protingumo principų. Šios išlaidos apelianto teigimu turėtų būti sumažintos iki 500 Eur.

8.8. Teismas tenkino ieškovo reikalavimą nutraukti šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir atmetė atsakovės patikslinto priešieškinio reikalavimą nutraukti šalių santuoką dėl ieškovo kaltės, tačiau pirmos instancijos teismas, paskirstydamas šalims jų patirtas bylinėjimosi išlaidas, klaidingai padarė išvadą, jog buvo tenkinta 50 proc. atsakovės reikalavimo dėl santuokos nutraukimo. Atsakovei reiškiant nepagrįstą reikalavimą dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovo kaltės, byloje buvo nepagrįstai didinamos šalių bylinėjimosi išlaidos, ilginamas pats procesas, nes ieškovas, reaguodamas į atsakovės reikalavimą dėl santuokos nutraukimo dėl jo kaltės, teikė papildomus įrodymus, byloje liudijo šalių dukros.

8.9. Pirmosios instancijos teismui netenkinus atsakovės patikslinto priešieškinio reikalavimo dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovo kaltės, reikštų, jog atsakovės patikslintas priešieškinis tenkintas 50 proc. (0 proc. už reikalavimą dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovo kaltės ir 100 proc. turtinių reikalavimų dalyje), kai, tuo tarpu ieškovo ieškinys tenkintas 95 proc., kaip, kad nurodyta skundžiamame sprendime.

8.10. Atsižvelgiant į tai, kad už patikslinto priešieškinio parengimą prašoma priteisti nepagrįstai didelė pinigų suma, kuri turėtų būti sumažinta nuo 1 200 Eur iki 500 Eur, todėl atsakovės patirtos išlaidos ieškinio dalyje yra 1/2 dalis išlaidų už atstovavimą teisme, t. y. 250 Eur (500 Eur - 250 Eur), priešieškinio dalyje - 1 278 Eur (528 Eur žyminio mokesčio, 500 Eur už patikslinto priešieškinio parengimą, ½ dalis išlaidų už atstovavimą teisme (500 Eur - 250 Eur), iš viso - 1 528 Eur.

8.11. Dėl to iš atsakovės ieškovo naudai turėtų būti priteista proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (95 proc.) 956,65 Eur ieškovo turėtų išlaidų ieškinio dalyje ir proporcingai atmestų priešieškinio reikalavimų daliai (50 proc.), 200 Eur turėtų išlaidų priešieškinio dalyje; iš viso 1156,65 Eur. Atitinkamai iš ieškovo atsakovės naudai proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai turėtų būti priteista 12,50 Eur (5 proc.) atsakovės turėtų bylinėjimosi išlaidų ieškinio dalyje ir proporcingai patenkintų priešieškinio reikalavimų daliai (50 proc.) turėtų būti priteista 639 Eur atsakovės turėtų bylinėjimosi išlaidų ieškinio dalyje; iš viso – 651,50 Eur. Atlikus bylinėjimosi išlaidų įskaitymą (1 156,65 Eur - 651,50 Eur = 505,15 Eur), iš atsakovės ieškovo naudai turėjo būti priteistos 505,15 Eur ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos.

Atsiliepimas

4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė A. B. prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

9.1. Nurodo, kad sutinka su apeliacinio skundo dalimi dėl naujų įrodymų priėmimo. Prievolė AB Šiaulių bankas įvykdyta 2019 m. gruodžio 6 d., todėl pirmosios instancijos teismas šioje dalyje negalėjo priimti kitokio sprendimo.

9.2. Pirmos instancijos teismas detaliai paskaičiavo dalintino turto balansą. Teismo kompensacijos išmokėjimo paskaičiavimai ir paskirstymas yra tikslūs, todėl pirmos instancijos teismo sprendimas paliktinas galioti.

Atsiliepimas

9.3. Teismas sprendime labai tiksliai ir nuodugniai apskaičiavo bylinėjimosi išlaidų paskirstymą šalims, paskaičiavimas yra tikslus, todėl prašo palikti galioti pirmosios instancijos sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl teismas bylą nagrinėja tik apeliacinio skundo ribose.

6. Byloje kilo ginčas dėl prievolės kreditoriui AB Šiaulių bankas pobūdžio, piniginės kompensaciją už didesnę ieškovui tenkančią turto dalį ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

7. Ieškovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria buvo nustatyta, kad prievolė kreditoriui AB Šiaulių bankas pagal 2017 m. lapkričio 24 d. vartojimo kredito sutartį Nr(duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo lieka solidaria ieškovo ir atsakovės prievole. Taip pat prašo pakeisti skundžiamo sprendimo dalį dėl piniginės kompensacijos už didesnę ieškovui tenkančio turto dalį ir ją sumažinti nuo 3747,50 Eur iki 2 237 Eur bei pakeisti sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir priteisti iš atsakovės A. B. ieškovui K. B. 505,15 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

8. Ieškovas su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus ir prašo juos priimti. Naujais įrodymais nurodo pinigų iš dukros gavimą patvirtinančius dokumentus – 2019 m. gruodžio 4 d. mokėjimo nurodymą (be Nr. ir be banko žymos apie nurodymo įvykdymą), kuriame nurodyta, kad mokėtojas G. M., gavėjas – ieškovas, mokėjimo paskirtis – dovana, suma – 2000,00 Eur ir 2019 m. gruodžio 5 d. Mokėjimo nurodymą tos pačios mokėtojos, tam pačiam gavėjui, tokios pat paskirties, 1000 Eur sumai. Taip pat prašo priimti kredito sumokėjimą AB Šiaulių bankui patvirtinantį dokumentą – 2019 m. gruodžio 6 d. mokėjimo nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini), mokėtojas – ieškovas, gavėjas AB Šiaulių bankas, suma – 3021,00 Eur, mokėjimo paskirtis – Sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) ir AB Šiaulių banko 2019 m. gruodžio 9 d. pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje pažymima, kad fizinis asmuo B. K., AB Šiaulių banke turi vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą 2017.11.24. Šiai dienai pagal sutartį įsiskolinimo nėra, kreditas pilnai padengtas 2019.12.06.

9. CPK 314 straipsnis reglamentuoja naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme klausimą. Dalyvaujantys byloje asmenys bendriausia prasme neturi teisės teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Toks draudimas – ribotos apeliacijos, būdingos civiliniam procesui, išraiška. Kaip žinoma, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka paskirtis – neperžengiant apeliacinio skundo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Visgi draudimas teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui nėra absoliutus.

10. Kasacinis teismas yra išskyręs atitinkamus kriterijus, kurie turi būti patikrinti ir įvertinti sprendžiant, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019 33 punktą). Be to, kasacinio teismo praktikoje nurodyta, jog, priimant naujus įrodymus, būtina užtikrinti priešingos bylos šalies teisę pasisakyti dėl naujų įrodymų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-701/2018, 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019).

11. Nagrinėjamu atveju ieškovas su apeliaciniu skundu pateikė duomenis apie faktinės aplinkybes, kurios net neegzistavo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir dėl to jos negalėjo būti tiriamos ir vertinamos. Ieškovo teikiami nauji įrodymai yra apie po skundžiamo teismo sprendimo gautas dovanas ir piniginių lėšų pervedimą kreditoriui, todėl negali turėti įtakos sprendžiant dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. O apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegijai nustačius tokias aplinkybes, ieškovo teikiamus naujus įrodymus atsisako priimti.

Dėl solidariosios prievolės kreditoriui

12. Teismas, priimdamas sprendimą dėl santuokos nutraukimo, visais atvejais turi išspręsti klausimą dėl abiejų sutuoktinių ar vieno jų kreditorių teisių ir sutuoktinių pareigų kreditoriams (CPK 385 straipsnio 1 dalis, CK 3.53 straipsnio 3 dalis, 3.59 straipsnis). Teismų praktikoje pripažįstama, kad CK 3.126 straipsnio 2 dalyje nustatyta sutuoktinio, pareiškusio ieškinį dėl turto padalijimo, pareiga nurodyti jam žinomus bendrus sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius ir apie bylos iškėlimą jiems pranešti, nusiunčiant pareiškimo dėl ieškinio kopiją, yra imperatyvi.

13. Byloje nustatyta, kad 2017 m. lapkričio 24 d. ieškovas K. B. su AB Šiaulių banko sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurio bendra kredito suma yra 6370,67 Eur ir jo grąžinimo data – 2022 m. lapkričio 15 d., todėl bylą nagrinėjant teisme prievolės vykdymo bankui terminas nėra suėjęs. Šios sutarties turinys patvirtina, kad vartojimo kredito sutartis sudaryta su ieškovu šeimos ūkio poreikiams tenkinti ir atsakovė sutartyje yra pasirašiusi, kad supranta, jog prievolė yra solidari. Todėl pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad prievolė kreditoriui AB Šiaulių bankas pagal 2017 m. lapkričio 24 d. vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo lieka solidaria ieškovo K. B. ir atsakovės A. B. prievole. Ieškovo ieškinio aplinkybės ir ieškinio reikalavimo dalis nekeisti šio vartojimo kredito sutarties sąlygų, vertintina kaip pripažinimas solidariosios prievolės kreditoriui, todėl ieškovo prašydamas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl solidariosios ieškovo ir atsakovės prievolės nustatymo rodo, kad ieškovas pakeitė savo nuomonę dėl prievolės pobūdžio.

14. Pastebėtina, kad kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog santuokos nutraukimas įstatymuose nenustatytas kaip pagrindas pasibaigti bent vieno iš sutuoktinių – solidariųjų skolininkų pagal sutartį – pareigai atsakyti kreditoriams pagal solidariąją prievolę (pagrindinę). Akivaizdu, kad toks prievolės transformavimas esmingai pakenktų kreditoriaus interesams ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-410/2007; 2009 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-229/2009). Išplėstinė teisėjų kolegija taip pat yra konstatavusi, kad sutuoktinių susitarimas santuokos nutraukimo atveju solidariąją prievolę pakeisti į dalinę arba asmeninę reiškia kreditoriaus ir skolininkų sutarties pakeitimą, ir kai dėl tokio pakeitimo nėra aiškiai išreikšto kreditoriaus sutikimo, pažeidžia kreditoriaus interesus ir negali būti laikomas pagrindu solidariajai prievolei pasibaigti. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-173/2010).

15. Kreditorius AB Šiaulių bankas atsiliepime nurodė, kad nesutiko, jog solidarioji prievolė būtų padalyta ar pakeista. Skundžiamame teismo sprendime nurodyta, jog vykdytinos prievolės suma – įsiskolinimo likutis ieškinio padavimo metu (2019 m. gegužės 16 d.) – 3 583,39 Eur, o 2019 m. rugsėjo 9 d. – 3250 Eur. Apeliantas nurodo, kad 2019 m. lapkričio 14 d. skolos kreditoriui likutinis buvo 3512,80 Eur. Tačiau nepriklausomai nuo skolos likučio dydžio, byloje nėra aiškiai išreikšto kreditoriaus sutikimo dėl prievolės modifikavimo ir byloje nustačius, kad prievolės terminas nesuėjo, taip pat nekonstatavus, kad prievolės kreditoriui įvykdytos visiškai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai išsprendė klausimą dėl sutuoktinių pareigų kreditoriui ir nustatė sutuoktinių solidariąją prievolę kreditoriui. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo skundžiamą teismo sprendimą dėl prievolės pobūdžio panaikinti ar pakeisti, todėl apeliacinis skundas šioje dalyje atmetamas, o skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

16. Teisėjų kolegija pastebi, kad ieškovo reikalavimas ir atsakovės patikslintas reikalavimas nustatyti, jog pagal 2017 m. lapkričio 24 d. vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą tarp AB Šiaulių banko ir K. B. atsiradusią prievolę kreditoriui AB Šiaulių bankui po santuokos nutraukimo asmeniškai vykdys K. B., nebuvo tenkinti. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad sutuoktiniai yra solidarieji skolininkai kreditoriaus atžvilgiu ir tai, kad jie gali susitarti kaip vykdys įsipareigojimus po santuokos nutraukimo, negali daryti įtakos solidariajai prievolei ar ją modifikuoti. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantas sprendimo toje dalyje, kurioje buvo atmestas jo reikalavimas nustatyti, kad pagal 2017 m. lapkričio 24 d. vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), atsiradusią prievolę kreditoriui AB Šiaulių bankui po santuokos nutraukimo asmeniškai vykdys K. B., neskundžia ir ši sprendimo dalis nėra apeliacijos objektu.

Dėl piniginės kompensacijos už ieškovui tenkančią didesnę turto dalį

17. Ieškovas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė sutuoktinių turto balansą, todėl neteisingai priteisė iš ieškovo atsakovei 3747,50 Eur kompensaciją, kuri mažintina iki 2 237 Eur. Su tokia išvada teisėjų kolegija nesutinka.

18. Bendro turto padalijimo tvarka nustatyta CK 3.118 straipsnyje. Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas ir teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstomas sutuoktinių turto balansas, t. y. teismas pirmiausia nustato bendrą sutuoktinių turtą ir kiekvieno iš jų asmeninį turtą (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Šios normos prasme turto sąvoka apima tiek aktyvą (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvą (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). CK 3.118 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu iš bendro sutuoktinių turto vykdytinų prievolių įvykdymo terminas dar nėra suėjęs ar šios prievolės yra ginčijamos, tai sutuoktinių bendro dalytino turto visuma yra mažinama šių prievolių (skolų) suma. Šios teisės normos 4 dalis reglamentuoja, jeigu, sudarius balansą, paaiškėja, kad bendro turto liko, šis turtas padalijamas sutuoktiniams lygiomis dalimis, išskyrus šio kodekso numatytas išimtis, kai yra konstatuojamas pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-219-687/2019). Šis teisinis reglamentavimas iš esmės yra nurodytas skundžiamame teismo sprendime ir pirmosios instancijos teismas juo vadovavosi.

19. Pirmosios instancijos teismas nustatė ir šių išvadų ieškovas nekvestionuoja, kad šalys santuokoje įgijo nekilnojamąjį turtą: 0,0628 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – sodo pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius – šulinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), bendros 54 400 Eur vidutinės rinkos vertės ( CK 3.119 straipsnis) ir kilnojamąjį turtą – 11 645 Eur vertės, viso turto už bendrą 66 045 Eur ( 54 400+ 11 645) sumą (aktyvas). Prie šios sumos pridėjus 3250 Eur – įsiskolinimo likutį, kuris buvo 2019 m. rugsėjo 9 d. (ieškinio padavimo metu 2019 m. gegužės 16 d. – 3 583,39 Eur), gauname santuokoje įgyto bendro turto balansą – 69295 Eur (aktyvas ir pasyvas). Iš šios sumos atėmus 3250 Eur skolos likutį (pasyvą) paaiškėjo, kad liko bendro turto 66 045 Eur sumai, kurį teismas dalino lygiomis dalimis. Ieškovui priteisė natūra tenkančio turto dalį 36 770 Eur vertės, o atsakovei – 29 275 Eur, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs 3747,50 Eur (66 045 Eur : 2 = 33022,50 Eur – 29 275 Eur) piniginės kompensacijos ieškovei dydį už atsakovui tenkančią didesnę turto dalį, priėmė teisingą ir pagrįstą teismo sprendimą, kurį pakeisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo ( CK 3.127 straipsnio 3 dalis, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

20. Pastebėtina, kad šalys yra solidariai atsakingi kreditoriui, kurių kiekvieno teisės gali būti ginamos, taikant bendraskolių tarpusavio atgręžtinius reikalavimus reglamentuojančias teisės normas (CK 6.9 straipsnis). Bendraskolių solidariosios prievolės dalys aktualios jų tarpusavio santykiams reguliuoti, galimų tarpusavio atsiskaitymų apimčiai, visą skolą ar didesnę jo dalį grąžinus vienam sutuoktiniui, apibrėžti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506-969/2018, 59 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

21. Ieškovas laiko, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, todėl prašo šią skundžiamo teismo sprendimo dalį pakeisti ir iš atsakovės ieškovo naudai priteisti 505,15 Eur ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

22. Byloje nustatyta, kad ieškovas pirmosios instancijos teisme turėjo 1407 Eur bylinėjimosi išlaidų (437 Eur sumokėtas žyminis mokestis, 170 Eur turto vertinimo išlaidos ir 800 Eur išlaidos už advokato suteiktas teisines paslaugas (už ieškinio bei atsiliepimų į priešieškinį, patikslintą priešieškinį parengimą).

23. Atsakovė pirmosios instancijos teisme turėjo 2228 Eur bylinėjimosi išlaidų (528 Eur sumokėtas žyminis mokestis ir 1 700 Eur išlaidos už suteiktas teisines paslaugas (iš jų: 1200 Eur už patikslinto priešieškinio parengimą, 500 Eur už atstovavimą teisme, patarimus, konsultacijas). Ieškovas laiko, kad 1200 Eur už patikslinto priešieškinio parengimą išlaidos (sumokėta 2019-10-07) yra neprotingai didelės. Tačiau pagal Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85, nustatytų maksimalių išlaidų dydžių 8.2 punktą, šių paslaugų maksimali suma yra 3222,50 Eur (1289 Eur x 2,5), todėl nėra pagrindo atsakovės turėtas 1200 Eur išlaidas pripažinti neprotingai didelėmis ir jas mažinti iki 500 Eur.

24. Pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad ieškovo reikalavimas nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvo tenkintas 100 proc. ir tenkinta 90 proc. turtinių reikalavimų dalis. Atsakovės priešieškinis reikalavimas nutraukti santuoką dėl ieškovo kaltės buvo tenkintas 50 proc. ir tenkinta 100 proc. turtinių reikalavimų dalis. Tokiu atveju byloje turėtos bylinėjimosi išlaidos paskirstytinos pagal tai, kad byloje buvo pareikšti du ieškinio ir du priešieškinio reikalavimai.

25. Įvertinus patenkintų ir atmestų ieškinio ir priešieškinio reikalavimų dalį, ieškovui pripažįstama teisė tik į 844,21 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (1407 Eur : 4 = 351,75 Eur, todėl už reikalavimą nutraukti santuoką ieškovas turi teisę į 351,75 Eur (100 proc.) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, už ieškinio turtinį reikalavimą – 316,58 Eur (90 proc.), o už priešieškinį santuokos nutraukimo dalyje atmestų reikalavimų dalį – 175,88 Eur (atmesta 50 proc.), priešieškinis turto padalinimo dalyje buvo tenkintas visiškai) (351,75 Eur + 316,58 Eur + 175,88 Eur + 0 = 844,21 Eur).

26. Įvertinus patenkintų ir atmestų priešieškinio ir ieškinio reikalavimų dalį, atsakovė turėjo teisę į 891,20 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (2228 Eur : 4 = 557 Eur, todėl už priešieškinio patenkintą reikalavimą dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės turėjo teisę į 278,50 Eur (50 proc.) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, turtinių reikalavimų dalyje – 557 Eur (100 proc.), už atmestą ieškinio turtinio reikalavimo dalį – 55,70 Eur (10 proc.), ieškinio reikalavimas santuokos nutraukimo dalyje buvo tenkintas visiškai) (278,50 Eur + 557 Eur + 55,70 Eur + 0 = 891,20 Eur).

27. Atlikus priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, iš ieškovo atsakovei turėjo būti priteista 46,99 Eur (891,20 Eur - 844,21 Eur) bylinėjimosi išlaidų, todėl sprendimas bylinėjimosi išlaidų dalyje pakeistinas, iš ieškovo K. B. atsakovei A. B. priteistą 439,35 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą sumažinant iki 46,99 Eur. Pastebėtina, kad bylinėjimosi išlaidos nėra materialinis teisinis reikalavimas, todėl net ir pakeitus skundžiamą teismo sprendimą bylinėjimosi išlaidų dalyje, ieškovas nelaikomas laimėjęs apeliaciją.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

28. Atsakovė apeliacinės instancijos teisme turėjo 300 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo į ieškovo apeliacinį skundą parengimą. Šios išlaidos neviršija Rekomendacijų 8.11 punkte nustatytų maksimalių dydžių, todėl priteisiamos iš ieškovo atsakovei (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 14 d. sprendimą pakeisti iš dalies.

Pakeisti sprendimo dalį, kuria iš ieškovo K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteista 439,35 Eur bylinėjimosi išlaidų ir šią priteistą sumą sumažinti iki 46,99 Eur (keturiasdešimt šešių eurų 99 ct).

Sprendimą kitoje dalyje palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 300,00 Eur (tris šimtus eurų) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidas.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Dalė BurdulienėRaimondas BuzelisArvydas Žibas