Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Alvydo Poškaus ir Egidijaus Žirono, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės J. K. (dabar – S.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-774-467/2012 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Medicinos bankas“ ieškinį atsakovei J. K. (S.), dalyvaujant trečiajam asmeniui bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Sunsation“, dėl skolos priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą, analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

Byloje nustatyta, kad ieškovas UAB „Medicinos bankas“ ir trečiasis asmuo UAB „Sunsation“ 2008 m. vasario 6 d. sudarė kredito sutartį, pagal kurią kredito gavėjui UAB „Sunsation“ buvo suteiktas 133 225 Eur dydžio kreditas (1 t., 14-23 b. l.). Tinkamas prievolių pagal kredito sutartį įvykdymas buvo užtikrintas 2008 m. rugsėjo 2 d. laidavimo sutartimi, pasirašyta tarp UAB „Medicinos bankas“ ir J. K. (1 t., 24-27 b. l.), ir UAB „Netimpex“ nekilnojamojo turto įkeitimu (2 t., 32-33 b. l.). Nustatyta, kad trečiasis asmuo tinkamai nevykdė savo prievolių ir negrąžino bankui 128 754 Eur kredito, 25 425,70 Eur palūkanų ir 17 517,01 Eur delspinigių, viso – 171 696,71 Eur. Kauno apygardos teismo 2011 m. vasario 23 d. nutartimi UAB „Sunsation“ buvo iškelta bankroto byla (įsiteisėjo 2011-03-08), o 2011 m. gruodžio 19 d. nutartimi patvirtintas UAB „Medicinos bankas“ 592 834,40 Lt (171 696,71 Eur) kreditinis reikalavimas (2 t., 77 b. l.).

Ginčas nagrinėjamoje byloje kilo dėl atsakovės laiduotojos J. K. (S.) prievolės bankui įvykdymo, trečiajam asmeniui tinkamai neįvykdžius kredito sutartimi prisiimtų įsipareigojimų.

Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas, priteisęs skolą, neįvertino to, kad skolininko prievolė buvo užtikrinta ne tik laidavimo, bet ir nekilnojamojo turto įkeitimu, o ieškovas nesiėmė jokių veiksmų, kad skola būtų išieškota iš įkeisto turto. Be to, teismas neįvertino laidavimo sutarties pasirašymo aplinkybių (apeliantės amžiaus, derybų ir verslo patirties neturėjimo). Apeliantė nesutinka ir su priteistų delspinigių suma.

Dėl laiduotojos atsakomybės apimties

Prievolių įvykdymo užtikrinimas – tai civilinė teisinė priemonė, kuri suteikia kreditoriui papildomų garantijų, kad jo reikalavimas bus patenkintas, taip pat skatina skolininką tinkamai įvykdyti prievolę. Prievolių įvykdymo užtikrinimo esmė ta, kad, skolininkui neįvykdžius arba netinkamai įvykdžius prisiimtą prievolę, kreditoriui atsiranda papildoma turtinio pobūdžio priemonė paveikti skolininką ar kitą asmenį, kad jis tinkamai įvykdytų tai, ką skolininkas privalo įvykdyti pagal įstatymą arba sandorį. CK 6.70 straipsnyje įtvirtintas nebaigtinis prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų sąrašas, o sutarties šalims palikta laisvė susitarti ir dėl kitų užtikrinimo būdų, taip pat šie subjektai prievolės įvykdymui užtikrinti gali taikyti ne vieną įvykdymo užtikrinimo būdą.

Laidavimas yra vienas iš prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų (CK 6.70 str. 1 d.). Pagal CK 6.76 straipsnio 1 dalį laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės. Taigi prievolės, kylančios iš laidavimo sutarties, turinys yra laiduotojo įsipareigojimas, skolininkui pažeidus laidavimu užtikrintą prievolę, įvykdyti ją kreditoriui kartu su skolininku. Šios prievolės kreditoriui mastą paprastai nulemia skolininko atsakomybės už prievolės pažeidimą mastas. Kitoks laiduotojo atsakomybės mastas gali būti nustatytas laidavimo sutartyje, kai laiduotojas prisiima ne visišką, o, pvz., dalinę atsakomybę už skolininką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2011 m. gruodžio 29 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011; 2015 m. gegužės 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-275-248/2015).

Pagal CK 6.81 straipsnio 1 dalį skolininkui laiku neįvykdžius pagrindinės prievolės, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai, jeigu ko kito nenustato laidavimo sutartis. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad esant solidariajai laiduotojo pareigai laiduotojas nedisponuoja teise reikalauti, jog kreditorius pirmiausia nukreiptų išieškojimą į konkretų pagrindinio skolininko turtą (CK 6.80 str. 2 d.), priešingai, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek pagrindinis skolininkas ir laiduotojas bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį. Pažymėtina, kad CK normos laidavimą ir įkeitimą reglamentuoja netapačiai, bet jų vienas kitam nepriešpastato, neįtvirtina jų tarpusavio konkurencijos. Esant solidariajai skolininkų pareigai, materialiosios teisės normos suteikia kreditoriui teisę pasirinkti ne tik savo pažeistų teisių gynybos būdą, reikalavimo dalyką, bet ir nuspręsti, iš kokių asmenų reikalauti įvykdyti prievolę, jeigu prievolių užtikrinimo sutartyse nenustatyta kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-364/2010; 2011 m. gruodžio 29 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011; 2015 m. gegužės 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-275-248/2015).

Byloje nustatyta, kad laidavimo sutartimi atsakovė J. K. (S.), kaip laiduotoja, įsipareigojo solidariai su kredito gavėju atsakyti bankui, jeigu kredito gavėjas (UAB „Sunsation“) neįvykdys visos ar dalies prievolės pagal sutartį (laidavimo sutarties 2.1 p., 3.1 p.), įsipareigojo bankui atsakyti ta pačia apimtimi, kaip ir kredito gavėjas (laidavimo sutarties 3.2 p.) ir visu savo turtu (laidavimo sutarties 3.3 p.). Laidavimo sutarties 4.3 punktu laiduotoja atsisakė teisės reikalauti, kad bankas pirmiausia nukreiptų išieškojimą į konkretų kredito gavėjo turtą. Atsižvelgiant į tai, kad pagrindinio skolininko BUAB „Sunsation“ prievolės, kilusios iš kredito sutarties, įvykdymas buvo užtikrintas tiek nekilnojamojo turto įkeitimu, tiek atsakovės J. K. (S.) laidavimu pagal sutartį, įtvirtinančią jos solidariąją prievolę, o laidavimo sutartimi apeliantė atsisakė teisės reikalauti, kad bankas pirmiausia nukreiptų išieškojimą į konkretų kredito gavėjo turtą, ieškovas (kreditorius) turi teisę reikalauti, kad prievolę (jos dalį) įvykdytų tiek pagrindinis skolininkas, tiek ir laiduotoja. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad hipotekos kreditoriaus teisė reikalauti, kad laiduotojas, kaip solidarusis bendraskolis, vykdytų turimą solidariąją prievolę, yra saistoma jam neįvykdyto skolinio įsipareigojimo dydžio ir nesaistoma kreditoriaus galimybės gauti reikalavimo (jo dalies) patenkinimą iš įkeisto daikto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-364/2010). Atsižvelgdama į tai ir įvertinusi bylos faktines aplinkybes, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą apeliantės skundo argumentą, kad ieškovas savo reikalavimą pirmiausia turėjo patenkinti iš įkeisto turto ir tik po to reikalauti prievolės įvykdymo iš laiduotojos.

Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas neįvertino laidavimo sutarties pasirašymo aplinkybių, t. y. kad apeliantė buvo tik 21 metų ir neturėjo jokios derybų ir verslo patirties. Pažymėtina, kad šie skundo argumentai neatleidžia J. K. (S.) nuo pareigos įvykdyti bankui prievoles pagal laidavimo sutartį. Bylos duomenys įrodo, kad laidavimo sutarties pasirašymo metu J. K. (S.) buvo pagrindinė UAB „Sunsation“ akcininkė, turinti 90,47 proc. balsų (2 t., 47-48 b. l.). Neeilinio UAB „Sunsation“ visuotinio akcininkų susirinkimo, vykusio 2008 m. vasario 4 d., metu, apeliantė balsavo už kredito ėmimą iš UAB „Medicinos bankas“, įpareigojo bendrovės vadovą J. K. pasirašyti paskolos sutartį. Taigi paminėti duomenys paneigia apeliantės skundo argumentus, kad ji neturėjo nei verslo, nei derybų patirties. Pažymėtina, kad ieškovo UAB „Medicinos bankas“ ir atsakovės J. K. (S.) 2008 m. rugsėjo 2 d. pasirašyta laidavimo sutartis nėra nuginčyta ir yra galiojanti. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys įrodo, kad Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 23 d. nutartimi (civilinė byla 2A-189-258/2015) buvo atmestas J. K. (S.) apeliacinis skundas ir paliktas nepakeistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 8 d. sprendimas, kuriuo netenkintas ieškinys pripažinti laidavimo sutarties 7.2 punktą negaliojančiu bei pripažinti laidavimą pasibaigusiu.

Teisėjų kolegija, įvertinusi paminėtus duomenis, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priteisęs ieškovui iš laiduotojos 128 754 Eur negrąžinto kredito ir 25 425,70 Eur palūkanų, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

Nustatyta, kad iš J. K. (S.) taip pat buvo priteista 17 517,01 Eur delspinigių, kurių nesumokėjo UAB „Sunsation“ pagal kredito sutartį ir 19 402,01 Eur delspinigių pagal laidavimo sutartį.

Apeliantė, nesutikdama su iš jos priteistais delspinigiais, teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė ieškinio senaties ir 17 517,01 Eur delspinigius pagal kredito sutartį priteisė už ilgesnį, nei 6 mėnesių laikotarpį, o priteisti 0,1 proc. dydžio delspinigiai pagal laidavimo sutartį už laikotarpį nuo 2011 m. gegužės 31 d. iki 2011 m. rugsėjo 21 d., kurie sudaro 19 402,10 Eur, yra neproporcingai dideli ir mažintini iki 0,02 proc.

Dėl netesybų pagal kredito sutartį

Byloje nustatyta, kad pagal kredito sutarties 2.9 punktą UAB „Sunsation“ buvo įsipareigojęs mokėti 0,1 proc. delspinigius už laiku nesumokėtą skolą už kiekvieną uždelstą mokėti dieną. Iš byloje esančios delspinigių paskaičiavimo lentelės nustatyta, kad 2011 m. kovo 8 d. (nutarties iškelti UAB „Sunsation“ bankroto bylą įsiteisėjimo dieną) kredito gavėjo negrąžinti delspinigiai sudarė 17 517,01 Eur, t. y. už laikotarpį iki 2009 m. gruodžio 4 d. priskaičiuota 9 782,52 Eur delspinigių, o už laikotarpį nuo 2010 m. birželio mėn. iki 2011 m. kovo 1 d. – 7 734,49 Eur delspinigių (1 t., 9-11 b. l.).

CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas nustato, kad ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo taikomas sutrumpintas 6 mėnesių ieškinio senaties terminas. Apeliantė, teikdama atsiliepimą į ieškinį ir prašydama teismo taikyti CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatytą sutrumpintą 6 mėnesių ieškinio senaties terminą netesyboms, konkrečiai neįvardijo kuriems delspinigiams – ar pagal kredito sutartį, ar pagal laidavimo sutartį, ar abiems – prašo taikyti senatį, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti, ar yra pagrindas taikyti senaties terminą tiek pagal kredito sutartį, tiek ir pagal laidavimo sutartį paskaičiuotoms netesyboms. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad prašomi priteisti 19 402,10 Eur delspinigiai pagal laidavimo sutartį už laikotarpį nuo 2011 m. gegužės 31 d. iki 2011 m. rugsėjo 21 d. (113 dienų) neviršija 6 mėnesių ieškinio senaties termino, neįvertino, ar CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatytas senaties terminas nėra taikytinas ir 17 517,01 Eur netesyboms pagal kredito sutartį. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai, esant apeliantės (ieškovės) prašymui, netaikė ieškinio senaties termino netesyboms pagal kredito sutartį ir priteisė ieškovui visus reikalautus 17 517,01 Eur delspinigius, kurie, kaip minėta, yra paskaičiuoti tiek už laikotarpį iki 2009 m. gruodžio 4 d. (9 782,52 Eur), tiek ir už laikotarpį nuo 2010 m. birželio mėn. iki 2011 m. kovo 1 d. (7 734,49 Eur). Taigi šiuo atveju yra pagrindas iš dalies tenkinti apeliantės skundą ir taikyti CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatytą senaties terminą netesyboms, todėl 9 782,52 Eur delspinigiai, kurie buvo paskaičiuoti už laikotarpį iki 2009 m. gruodžio 4 d., nepriteistini, o 7 734,49 Eur delspinigiai, kurie buvo paskaičiuoti už laikotarpį nuo 2010 m. birželio mėnesio iki 2011 m. kovo 1 d. mažinti iki 7 649,91 Eur ir priteistini už laikotarpį nuo 2010 m. rugsėjo 1 d. iki 2011 m. kovo 1 d. (už 6 mėn.).

Dėl netesybų pagal laidavimo sutartį

Remiantis laidavimo sutarties 4.1 punktu, laiduotoja ne vėliau kaip per 10 kalendorinių dienų nuo banko raštiško pranešimo išsiuntimo dienos įsipareigojo įvykdyti visą kredito gavėjo neįvykdytą prievolę. Praleidusi šį terminą, J. K. (S.) pagal laidavimo sutarties 5.1.2 punktą įsipareigojo bankui mokėti 0,1 proc. dydžio delspinigius už nesumokėtą sumą už kiekvieną pradelstą kalendorinę dieną.

Bylos duomenys įrodo, kad UAB „Sunsation“ neįvykdžius kredito sutartimi prisiimtos prievolės ir negrąžinus bankui paskolos, ieškovas 2011 m. gegužės 20 d. kreipėsi į laiduotoją J. K. (S.) ir, remdamasis laidavimo sutarties 4.1 punktu, prašė įvykdyti prievolę ir per 10 kalendorinių dienų sumokėti skolą (1 t., 12-13 b. l.). Atsakovei, kaip laiduotojai, negrąžinus skolos, bankas skaičiavo laidavimo sutarties 5.1.2 punkte nustatytus 0,1 proc. dydžio delspinigius už laikotarpį nuo 2011 m. gegužės 31 d. iki 2011 m. rugsėjo 21 d., kurie sudarė 19 402,10 Eur.

Pažymėtina, kad šalių teisė susitarti dėl netesybų, inter alia dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška. Tokiu susitarimu yra išreiškiama šalių valia nustatyti tam tikras priemones, skatinančias skolininką įvykdyti prievoles ir kompensuojančias kitai šaliai atsiradusius nuostolius dėl prievolės neįvykdymo ar jos netinkamo įvykdymo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šalių sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurių jam nereikia įrodinėti, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo sutartinę prievolę (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2007; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; 2014 m. balandžio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje nr. 3K-3-236/2013 ir kt.). Sutartyje šalių nustatytos netesybos už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą gali būti sumažintos CK 6.73 straipsnio 2 dalies, 6.258 straipsnio 3 dalies nustatyta tvarka ir pagrindais. Dėl netesybų atliekamos kompensuojamosios funkcijos CK 6.73 straipsnio 2 dalyje, 6.258 straipsnio 3 dalyje nustatyta žemiausioji jų mažinimo riba – jeigu netesybos aiškiai per didelės (neprotingai didelės). Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką teismas, nustatydamas, ar yra pagal CK 6.73 ir 6.258 straipsnių nuostatas pagrindas pripažinti netesybas neprotingai (aiškiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti, ir spręsdamas, iki kokio dydžio jas mažinti, kiekvienu atveju turi vertinti konkrečios bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.), vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais ir siekti nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010; kt.).

Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, ar šalių nustatytos netesybos nebuvo neprotingai didelės, padarė pagrįstą išvadą, kad nėra pagrindo sutartimi nustatytų 0,1 proc. netesybų mažinti iki 0,02 proc. Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino, kad netesybos atsirado iš sutartinių santykių, be to, atsakovė buvo UAB „Sunsation“ pagrindinė akcininkė, todėl turėjo patirties verslo ir derybų srityje ir galėjo numatyti įsipareigojimų nevykdymo padarinius bei laisva valia pasirinkti sutarties sąlygas. Nustatyta, kad atsakovė, kaip laiduotoja, gera valia nevykdė savo prievolių, negrąžinto kredito, palūkanų ir delspinigių suma pagal kredito sutartį, kurią prašomą priteisti, yra didelė, todėl, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais bei šalių interesų pusiausvyros principu, mažinti ieškovo reikalaujamų priteisti 19 402,10 Eur delspinigių pagal laidavimo sutartį nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylą nagrinėjusio pirmosios instancijos teismo argumentus ir byloje nustatytas faktines aplinkybes, pažymi, kad sumažinus ieškovo reikalautus ir teismo priteistus 0,1 proc. delspinigius (19 402,10 Eur) pagal laidavimo sutartį daugiau kaip per pusę (iki 0,02 proc.), iš esmės būtų paneigta šalių valia dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą, todėl sutinka, kad mažinti netesybų nėra pagrindo. Priteistos 19 402,10 Eur netesybos pagal laidavimo sutartį yra tinkama kompensavimo ir skatinimo priemonė, užtikrinanti ieškovo teisėtus interesus.

Kita vertus, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pagal laidavimo sutarties 5.1.2 punktą priteisti 0,1 proc. delspinigiai, kurie sudaro 19 402,10 Eur, buvo paskaičiuoti už 171 696,71 Eur skolą (128 754 Eur negrąžintas kreditas, 25 425,70 Eur nesumokėtos palūkanos ir 17 517,01 Eur delspinigiai). Apeliacinės instancijos teismui sumažinus 17 517,01 Eur delspinigius iki 7 649,91 Eur, t. y. priteistą skolą sumažinus iki 161 914,19 Eur, atitinkamai mažintini ir 0,1 proc. delspinigiai pagal laidavimo sutartį už laikotarpį nuo 2011 m. gegužės 31 d. iki 2011 m. rugsėjo 21 d. (113 dienų). Taigi laidavimo sutarties 5.1.2 punkte nustatyti 0,1 proc. delspinigiai sudarytų 18 296,30 Eur (161 914,19 Eur x 0,001 x 113).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios pusės, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Apeliantės skundą tenkinus iš dalies ir pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeitus (dalyje dėl delspinigių), perskirstomos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 2 d., 5 d.).

Nustatyta, kad ieškovas UAB „Medicinos bankas“ už ieškinį viso buvo sumokėjęs 10 598 Lt (3 069,40 Eur) žyminio mokesčio (1 t., 4 b. l., 2 t., 5 b. l.). Atsakovė J. K. (S.) už apeliacinį skundą sumokėjo 1 060 Lt (306,99 Eur) žyminio mokesčio, o likusios 9 533 Lt (2 760,95 Eur) žyminio mokesčio dalies sumokėjimas Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 18 d. nutartimi buvo atidėtas iki teismo sprendimo (nutarties) priėmimo (2 t., 129-130 b. l.). Apeliacinį skundą tenkinus iš dalies ir pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeitus, buvo tenkinta 94,26 proc. ieškinio reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, ieškovui UAB „Medicinos bankas“ iš atsakovės J. K. (S.) priteistas 10 598 Lt (3 069,40 Eur) žyminis mokestis mažintinas iki 9 989,67 Lt (2 893,21 Eur), o iš apeliantės J. K. (S.) valstybės naudai priteistina 8 985,81 Lt (2 602,47 Eur) žyminio mokesčio.

Nuo 2015 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikoje įvedus eurą pagal Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo 20 straipsnio 4 dalį teismai ir išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos, nuo euro įvedimo dienos nagrinėdami skundus ir apeliacinius bei kasacinius skundus dėl iki euro įvedimo dienos priimtų sprendimų skirti baudą ar nustatyti piniginę prievolę, savo sprendime nurodo paskirtos piniginės baudos ar nustatytos piniginės prievolės piniginės išraiškos dydį eurais taikydami perskaičiavimo kursą ir šio įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje nustatytą apvalinimo taisyklę. Atsižvelgiant į tai, šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos skaičiuojamos ir priteisiamos eurais.

Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija, remdamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 16 d. sprendimą dalyje dėl delspinigių priteisimo pakeisti.

Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 16 d. sprendimu ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Medicinos bankas“ (į. k. (duomenys neskelbtini)) iš atsakovės J. K. (S., a. k. (duomenys neskelbtini) priteistus 17 517,01 Eur (septyniolika tūkstančių penkis šimtus septyniolika eurų ir vieną centą) delspinigius sumažinti iki 7 649,91 Eur (septynių tūkstančių šešių šimtų keturiasdešimt devynių eurų ir devyniasdešimt vieno cento), o priteistus 19 402,10 Eur (devyniolika tūkstančių keturis šimtus du eurus ir dešimt centų) delspinigius sumažinti iki 18 296,30 Eur (aštuoniolikos tūkstančių dviejų šimtų devyniasdešimt šešių eurų ir trisdešimties centų).

Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 16 d. sprendimu ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Medicinos bankas“ (į. k. (duomenys neskelbtini)) iš atsakovės J. K. (S., a. k. (duomenys neskelbtini) priteistą 3 069,40 Eur žyminį mokestį sumažinti iki 2 893,21 Eur (dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt trijų eurų ir dvidešimt vieno cento).

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės J. K. (S., a. k. (duomenys neskelbtini) 2 602,47 Eur (du tūkstančius šešis šimtus du eurus ir keturiasdešimt septynis centus) žyminio mokesčio valstybės naudai.