Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2022-10-04 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2332-1170/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2022-10-04
Bylos Nr.
1-2332-1170/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-25002-2022-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Justyna Žukovska-Pečiulienė
Kaltinamasis
I. K.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2332-1170/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-25002-2022-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.2.25.4.2.6, 2.3.4.3 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. spalio 4 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Justyna Žukovska-Pečiulienė,sekretoriaujant Laurai Baziukevičiūtei,vertėjaujant Julijai Portnovai,dalyvaujant prokurorei Lilijai Ambrulevičienei,

kaltinamajam I. K. (I. K.), jo gynėjui advokatui Alfredui Sokolovskij (Alfred Sokolovskij),

laiduotojai S. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, turintis leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, faktiškai gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, dirbantis, Lietuvos Respublikoje neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. K. vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent – jis, 2022 m. liepos 6 d., apie 22.18 val., iš (duomenys neskelbtini) važiuodamas iki (duomenys neskelbtini), esančios degalinės „Baltic Petroleum“, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Dodge Challenger“, (duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam 2022 m. liepos 6 d., 22.41.53 val. alkoholio matuokliu „Drager Alcotest 7510“ (patikros sertifikatas Nr. 1680205) buvo nustatytas 2,42 promilių girtumas.

Tokiais savo veiksmais I. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamuoju apklaustas I. K. parodė, kad sūnėnui gimė dukra, todėl jie vartojo alkoholį. Sūnėnas alkoholio vartojo mažiau, o jis daugiau. Atvyko į Lietuvą su savo tuometine mergina. Šiuo metu ji išvykusi, pergyveno dėl išsiskyrimo su ja, taip pat dėl įvykių (duomenys neskelbtini), todėl nusprendė pavartoti alkoholio. Jį, sėdantį už automobilio vairo, pamatė vietinis gyventojas, iškvietė policiją. Nuoširdžiai dėl to gailisi. Jis kalba apie įvykius, kurie įvyko 2022 m. liepos 6 d., vairavo savo nuosavą automobilį, šiuo metu automobilis priklauso jam, tačiau yra įkeistas kaip paskolos grąžinimo garantas. Paskolos įmokas moka kiekvieną mėnesį po (duomenys neskelbtini) Eur. Turi vairuotojo pažymėjimą. 2022 m. liepos 6 d., kartu su sūnėnu, išgėrė 0,5 l talpos butelį degtinės, išgėręs jautėsi gerai, jautė, kad yra apsvaigęs. Į minėtą degalinę užsuko prisipilti degalų. Važiuojant į degalinę, įsuko į kiemą norėdamas apsisukti, priėjo žmogus, paprašė niekur nevažiuoti, po šio pokalbio važiavo į degalinę, buvo susijaudinęs dėl skyrybų su mergina ir dėl sūnaus likusio (duomenys neskelbtini). Degalinėje buvo iškviesti policijos pareigūnai, alkotesteris parodė 2,44 promilės girtumą. Šiuo metu jo darbo užmokestis yra (duomenys neskelbtini) Eur, papildomai uždarbiauja atsitiktiniuose darbuose, taip pat padeda šeimos nariai. Buto nuomos kaina (duomenys neskelbtini) Eur per mėnesį. Jo automobilio vertė (duomenys neskelbtini) 26 000 Eur, šiuo metu naudojasi visuomeniniu transportu. Su brolio žmona S. K. sutaria gerai, palaiko šeimyniškus santykius, bendrauja kiekvieną savaitgalį, jų vaikai panašaus amžiaus. S. K. gali daryti teigiamą įtaką jo atžvilgiu, ji yra vyresnė, pripažįsta ją kaip autoritetą. Po įvykio S. K. reakcija buvo neigiama, ji nustebo, minėjo, kad blogai pasielgė, nesitikėjo iš jo tokio poelgio, anksčiau taip nesielgė, klausė kodėl taip padarė. Neturi galimybės užstatyti antro automobilio kredito įmonei, todėl prašo automobilio nekonfiskuoti, gali sumokėti piniginę baudą. Papildomai dirba (duomenys neskelbtini), taip pavyksta užsidirbti apie (duomenys neskelbtini) Eur per mėnesį. Vaikus išlaiko iš savo lėšų, socialinių išmokų negauna, buvo išmokėtos tik vienkartinės išmokos. Buvusi sutuoktinė prisideda prie vaikų išlaikymo (b. l. 115-118).

Teisiamojo posėdžio metu laiduotoja apklausta S. K. parodė, kad kaltinamasis yra jos sutuoktinio brolis. Santykiai su I. K. geri, šeimyniški, bendrauja dažnai. Sužinojus apie įvykį, jos reakcija buvo neigiama. Ilgai negalėjo suprasti kas įvyko, su I. K. kalbėjo apie įvykį, klausė, kodėl taip pasielgė. Šiuo metu dirba, anksčiau nebuvo teista. Jos manymu, ateityje galės daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, jis atsižvelgia į jos nuomonę. Iki veikos padarymo gyveno viename bute. Kaltinamasis vartojo alkoholį su jos sūnumi, tuo metu ji buvo namuose. Apie tai, kad I. K. sėdo už vairo, nežinojo. Kaltinamasis išeidamas kartu su jos sūnumi pasakė, kad eina į lauką išsikviesti taksi. I. K. neturi problemų dėl alkoholio vartojimo. Šiuo metu jie gyvena atskirai, tačiau dažnai bendrauja, palaiko glaudžius ryšius (b. l. 115-118).

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje kaltinamasis, davęs parodymus, sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami ir byloje būtų atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas. Su tokia baudžiamojo proceso eiga sutiko tiek prokuroras, tiek kaltinamojo gynėjas.

Atsižvelgiant į kaltinamajam inkriminuoto nusikaltimo pobūdį (nepriskirtinas labai sunkių nusikaltimų kategorijai), kaltinamojo poziciją bei faktinių aplinkybių aiškumą ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

Be kaltinamojo parodymų, jo kaltė įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais, kurie teismo pripažinti įrodymais ir išnagrinėjus bylą sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas I. K. savo kaltę pripažino ir parodė, kad Lietuvoje gyvena nuo 2022 m. kovo pabaigos - balandžio pradžios. Į Lietuvą atvyko su savo mergina T. A. ir dukra L. K., kuri gimusi (duomenys neskelbtini). T. išvažiavo į (duomenys neskelbtini), o jis su dukra liko. Šiuo metu nuomojasi butą esantį adresu (duomenys neskelbtini), kartu su broliu A. K. ir jo žmona S. K., brolio sūnumi J. K., ir jo žmona V. K. Šiuo metu nedirba, bandė įsidarbinti (duomenys neskelbtini) įmonėje UAB „(Duomenys neskelbtini)“. Lietuvoje gyvena turėdamas santaupų. Automobilis „Dodge Challenger“, (duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklauso jam. Jis jį pirko (duomenys neskelbtini), 2022 m. sausio mėnesį, maždaug už 25 000 Eur. Turi vairuotojo pažymėjimą, išduotą (duomenys neskelbtini) nuo 2000 m. 2022 m. liepos 6 d., vakare, maždaug apie 17-18 val., susirašinėdami su drauge T. susipyko. Jis namuose turėjo sūnėno pirktos degtinės 0.5 l. talpos ir jie su sūnėnu išgėrė. Sūnėnas išgėrė labai mažai (apie 100 ml.), visą kitą išgėrė jis pats. Toliau susirašinėdamas su mergina, dar labiau apsipyko (kelintą tai buvo valandą jis į laikrodį nežiūrėjo, pasakyti negali) ir jis išėjo į kiemą, atsisėdo į jam priklausantį automobilį „Dodge Challenger“, (duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir išvažiavo iš namų, esančių adresu (duomenys neskelbtini). Ruošėsi važiuoti pas draugą į (duomenys neskelbtini). Važiuodamas (kuriomis gatvėmis jis važiavo nurodyti negali, nes miesto nepažįsta, naudojosi navigacija), pakeliui užvažiavo į degalinę (pavadinimo neatsimena, užrašas mėlynos spalvos, prasideda raide B). Nepamena, ar užsipylė kuro. Niekur prieš tai sustojęs nebuvo, ir su nieko nekalbėjo. Tuo metu prie jo priėjo asmuo, kurio jis nepažįsta. Iš kur jis atsirado degalinėje, jis nematė. Ar jis buvo ten, ar atvažiavo jam iš paskos, pasakyti taip pat negali. Šis vėliau iškvietė policiją. Atvykus policijos pareigūnams, jie paprašė jo pasitikrinti blaivumą. Jis vieną kartą pasitikrino, nuo antro karto atsisakė. Kadangi jis tuo metu neturėjo asmens dokumentų, jie su pareigūnais važiavo pas jį namo, adresu (duomenys neskelbtini), kad paimtų dokumentus, tačiau nieko namuose nebuvo, o jis raktų neturėjo, todėl pareigūnai jį nuvežė į areštinę. Dėl savo padarytos nusikalstamos veikos labai gailisi. Psichiatrinėse ligoninėse nesigydė, narkologinėje įskaitoje nėra įrašytas, psichikos ligomis neserga (b. l. 59-60).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas T. P. parodė, kad 2022 m. liepos 6 d., apie 22.15 val., jis stovėjo prie namo esančio adresu (duomenys neskelbtini) ir pamatė kaip į tą patį kiemą įvažiavo baltos spalvos automobilis „Dodge Challenger“ su (duomenys neskelbtini) numeriais. Automobilį vairavo vyriškos lyties asmuo. Jis priėjo prie automobilio, vairuotojas atidarė langą, iš automobilio sklido stiprus alkoholio kvapas, matė, kad automobilio keleivio sėdynėje mėtėsi alkoholio buteliai. Jis suprato, automobilio vairuotojas yra neblaivus, todėl jam pasakė, kad jis sustotų ir niekur nevažiuotų, bet jis nepaklausė, pradėjo judėti atbulomis. Jis pabandė pro atidarytą langą ištraukti jo automobilio raktą, tačiau suprato, kad jo automobilis turi „start stop“ funkciją, o pats raktas buvo greičiausiai vairuotojo kišenėje. Vairuotojas toliau pradėjo važiuoti atbulas, išvažiavo iš namo kiemo ir nuvažiavo link (duomenys neskelbtini) žiedo, nusuko į dešinę. Jis paskambino į 112, atsisėdo į automobilį ir nuvažiavo iš paskos. Nusileido (duomenys neskelbtini), pamatė, kad jo nėra, apsisuko ir pastebėjo tą patį automobilį, stovintį degalinėje „Baltic Petroleum“, esančioje adresu (duomenys neskelbtini). Atvažiavo į degalinę, sustojo ir pastebėjo kaip to pačio automobilio vairuotojas eina į degalinę. Jis užėjo paskui jį į degalinę ir pasakė operatorėms, kad paskambintų policijos pareigūnams, o vairuotojui pasakė, kad niekur nebevažiuotų, kad tuoj atvyks policijos pareigūnai. Maždaug po 10-15 min. atvyko policijos ekipažas, kuris patikrino automobilio vairuotojo blaivumą, pirmu pūtimu „Dodge Challenger“ automobilio vairuotojas įpūtė 2,42 prom., antrą kartą vairuotojas pūsti atsisakė. Policijos pareigūnai paprašė jo parašyti paaiškinimą, jis parašė ir išvažiavo (b. l. 36-38).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta E. M. parodė, kad 2022 m. liepos 6 d. dirbo ekipaže (duomenys neskelbtini) kartu su vyr. patruliu A. S. Apie 22.31 val. iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus gavo pranešimą, kad Vilniuje, prieš 30 sekundžių, (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) nuvažiavo galimai neblaivus vairuotojas su baltos spalvos sportišku automobiliu, (duomenys neskelbtini) numeriais. Vėliau iš Operatyvaus valdymo skyriaus gavo patikslinimą, kad pranešėjas sekė minėtą automobilį ir degalinėje „Baltic Petroleum“, esančioje (duomenys neskelbtini), jį sulaikė. Jiems atvykus, juos pasitiko pranešėjas T. P., kuris paaiškino, kad minėtą automobilį pastebėjo įvažiuojantį į kiemą, vairuotojas jam pasirodė neblaivus, todėl paskambinęs į Bendrąjį pagalbos centrą pats nutarė jį sekti, o jam atvažiavus į minėtą degalinę, jį sulaikė. Jiems priėjus prie automobilio, paaiškėjo, kad tai automobilis „Dodge Challenger“, (duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Patikrinus automobilio „Dodge Challenger“, (duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuotojo girtumą, alkotesteris parodė 2,42 prom. Antrą kartą tikrintis girtumo vairuotojas atsisakė, sakydamas, kad antrą kartą nepus, nes jau pūtė vieną kartą ir to užteks. Jie jam kelis kartus aiškino, kad atsisakymas prilyginamas sunkiam girtumui, bet jis kategoriškai atsisakė. Kadangi automobilio vairuotojas su savimi neturėjo jokio asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, jie su juo nuvyko keliais jo nurodytais adresais (kokiais tiksliai nurodyti negali, nes dėl didelio darbo krūvio neatsimena), kur pasak jo turėjo būti dokumentai. Kadangi tuo metu namuose nieko nebuvo, tapatybės nustatyti taip pat nepavyko, todėl jie pristatė jį į areštinę, o automobilis buvo išgabentas į stovėjimo aikštelę Minsko pl. (b. l. 31-33).

„Drager Alcotest 7510 Nr. ARKA-0039“ duomenimis, I. K., 2022 m. liepos 6 d., 22.41 val. nustatytos 2,42 % promilės (b. l. 9).

Iš Lietuvos metrologijos inspekcijos 2022 m. balandžio 26 d. patikros sertifikato Nr. 1680205 matyti, kad alkotesterio „Drager Alcotest 7510 Nr. ARKA-0039“ patikros sertifikatas galioja iki 2022 m. spalio 26 d. (b. l. 10).

Iš 2022 m. liepos 6 d. neblaivumo nustatymo akto matyti, kad I. K. nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai, negalėjimas eiti tiesia linija – pėda po pėdos, negalėjimas stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą. I. K. atliktas neblaivumo patikrinimas prietaisu „Drager Alcotest 7510 Nr. ARKA-0039“ ir 22.42 val. nustatytos 2,42 % promilės (b. l. 11).

Iš 2022 m. liepos 6 d. priverstinio transporto priemonės nuvežimo akto matyti, kad automobilis „Dodge Challenger“, (duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), buvo nuvežtas ir pastatytas į automobilio saugojimo aikštelę, esančią Minsko pl. 21, Vilniuje (b. l. 17-18).

Nacionalinės ir Šengeno sistemos ieškomų kelių transporto priemonių paieškoje nurodyta, kad automobilis „Dodge Challenger“, (duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) yra registruotas (duomenys neskelbtini) (b. l. 19).

Iš VšĮ „Emprekis“ duomenų išrašo matyti, kad 2022 metų liepos mėnesį automobilio „Dodge Challenger“ vidutinė rinkos kaina Lietuvoje su PVM – 19 950 Eur (b. l. 20).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus 2022 m. liepos 12 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas pagal 2022 m. liepos 8 d. reikalavimą UAB „Baltic Petroleum“ pateiktas vaizdo įrašas. Atidarius vaizdo įrašą, pavadintą „84 deg._3-4 kolon_main_20220706222225_223005“, ekrano viršuje, dešiniajame kampe matome užrašą „2022-07-06 22:22:25“, ekrano kairiajame apatiniame kampe matome užrašą „3-4 kolon“. Įrašas yra spalvotas, be garso. Vaizdo įrašo pradžia 2022 m. liepos 6 d., 22:22:25 val. Vaizdo įraše matome degalinę. Prie vienos iš degalų užpylimo stotelių stovi baltos spalvos mikroautobusas, prie jo stovi vyriškis, kuris pilasi kurą į automobilį. Kiek toliau, matome atbula eiga įvažiuojantį baltos spalvos automobilį, kaip vėliau paaiškėjo, tai „Dodge Challenger“, (duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Matome kaip automobilio vairuotojas, privažiuoja galimai prie kitos užpylimo stotelės (vaizdo įraše nesimato), sustoja, iš jo išlipa vyras, kaip vėliau nustatyta tai I. K., gimęs (duomenys neskelbtini), kuris pastovėjo kelias sekundes, apsisuko ir atsisėdo atgal į automobilį „Dodge Challenger“, (duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Privažiavęs šiek tiek arčiau, atbuline eiga bandė privažiuoti prie kitos užpylimo stotelės, tada vėl pavažiavo į priekį ir vėl bandė atbulas privažiuoti prie užpylimo stotelės. Po keliu kartų, jis pasistatęs automobilį prie užpylimo stotelės, išjungė automobilio šviesas ir išlipo iš automobilio rankoje laikydamas galimai mobiliojo ryšio telefoną, įsipylė degalų ir nuėjo į degalinę (b. l. 21-22).

Iš 2022 m. sausio 14 d. vartojimo kredito sutarties matyti, kad tarp sutarties šalių: ribotos atsakomybės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ir I. K., vienerių metų laikotarpiui, buvo sudaryta vartojamojo kredito sutartis, kurios pagrindu I. K. buvo suteiktas (duomenys neskelbtini) UAH vartojamasis kreditas. Paskola grąžinimo terminas – 2023 m. sausio 14 d. Kas mėnesį vartotojas įsipareigoja mokėti (duomenys neskelbtini) UAH sumą (b. l. 119-126).

Iš 2022 m. sausio 14 d. transporto priemonės įkeitimo sutarties matyti, kad siekiant užtikrinanti 2022 m. sausio 14 d. vartojamojo kredito sutartyje numatytų įsipareigojimų vykdymą, tarp sutarties šalių: ribotos atsakomybės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ir I. K. buvo pasirašyta įkeitimo sutartis. Šios sutarties objektas yra transporto priemonė „Dodge Challenger“, (duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Sutarties 4.2.4 punkte numatyta, kad įkeitimo objekto nusisavinimo, realizavimo, praradimo, sugadinimo, sunaikinimo arba apgadinimo atveju, susitarus su įkaito davėju, įkaito davėjas yra įpareigojamas arba atnaujinti įkeitimo objektą tiek, kad jis atitiktų sutarties 2.2 punkte nurodytą sumą, arba pateikti įkaito gavėjui kitą įkeitimo objektą, kurio kokybė užtikrins prisiimtų įsipareigojimų vykdymą, - analogiško lygio realios vertės, kokybės ir techninių charakteristikų transporto priemonę – per 20 banko darbo dienų nuo tokio įvykio momento (b. l. 127-132).

Buto nuomos sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad 2022 m. rugsėjo 1 d. tarp K. S. ir I. K. buvo sudaryta buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis. Pagal minėtą sutartį nuomininkas įsipareigoja kiekvieną mėnesį mokėti po (duomenys neskelbtini) Eur už buto nuomą (b. l. 150-155).

UAB „(Duomenys neskelbtini)“ 2022 m. rugsėjo 20 d. S. K. charakteristikoje nurodyta, kad S. K. nuo 2022 m. kovo 22 d. dirba įmonėje, (duomenys neskelbtini) pareigose. S. K. apibūdinama kaip darbšti, pareiginga, atsakinga, sąžininga, sau reikli, punktuali, lanksti darbuotoja. Pateikdama šią charakteristiką, įmonė išreiškia pasitikėjimą S. K., kaip gera, sąžininga darbuotoja (b. l. 156).

UAB „(Duomenys neskelbtini)“ I. K. 2022 m. liepos 26 d. charakteristikoje nurodyta, kad per visą darbo laikotarpį I. K. pasižymėjo gerais darbo rezultatais, rodė iniciatyvą, gebėjo savarankiškai priimti sprendimus, buvo punktualus, nuobaudų už nusižengimus neturėjo. Už papildomas įvykdytas užduotis buvo skatinamas premijomis (b. l. 157).

Iš 2022 m. liepos 25 d. darbo sutarties matyti, kad tarp darbdavio UAB „(Duomenys neskelbtini)“ ir darbuotojo I. K. buvo pasirašyta darbo sutartis, kuri įsigaliojo nuo 2022 m. liepos 26 d. Nustatomas mėnesinis atlyginimas – (duomenys neskelbtini) Eur (brutto) (b. l. 158-159).

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Minėtos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 14 punkte numatyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Taigi, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurių patikimumu jis neturi pagrindo abejoti, juos tarpusavyje sugretinęs, sujungęs į vientisą įrodymų grandinę bei juos įvertinęs, taip pat jų pagrindu ištyręs nustatytas faktines aplinkybes, konstatuoja, kad I. K. kaltė padarius jam inkriminuotą ir BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, visiškai įrodyta.

Kaltinamasis I. K. savo kaltę pripažino tiek apklausiamas teismo posėdžio metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu. Pastarasis nurodė, kad 2022 m. liepos 6 d., apie 22.18 val., jam inkriminuotoje vietoje, jis, būdamas neblaivus, vairavo transporto priemonę „Dodge Challenger“, (duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Kaltinamasis viso baudžiamojo proceso metu nuosekliai teigė, kad jis kartu su savo sūnėnu jam inkriminuotu laiku vartojo alkoholinius gėrimus, o būtent – 0,5 l degtinės butelį, kurio didžiąją dalį išgėrė pats. Susirašinėdamas su mergina jis susipyko, todėl išėjo į kiemą, atsisėdo į jam priklausantį automobilį „Dodge Challenger“, (duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir išvažiavo. Važiuojant į degalinę, įsuko į kiemą norėdamas apsisukti, priėjo žmogus, paprašė niekur nevažiuoti, po šio pokalbio važiavo į degalinę, buvo susijaudinęs dėl skyrybų su mergina ir dėl sūnaus, likusio (duomenys neskelbtini). Degalinėje buvo iškviesti policijos pareigūnai, alkotesteris parodė 2,44 promiles. Šie kaltinamojo parodymai iš esmės atitinka kitus byloje surinktus įrodymus, kuriais teismas neturi pagrindo abejoti. Kaltinamąjį, vairuojantį automobilį „Dodge Challenger“, (duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), matęs bei paskui kaltinamąjį į kaltinime nurodytą degalinę nuvykęs ir policijos pareigūnus iškvietęs liudytojas T. P. nurodė, kad 2022 m. liepos 6 d., apie 22.15 val., jis stovėjo prie namo esančio adresu (duomenys neskelbtini) ir pamatė kaip į tą patį kiemą įvažiavo baltos spalvos automobilis „Dodge Challenger“ su (duomenys neskelbtini) valstybiniais numeriais. Jis priėjo prie automobilio, vairuotojas atidarė langą, iš automobilio sklido stiprus alkoholio kvapas, matė, kad automobilio keleivio sėdynėje mėtėsi alkoholio buteliai. Jis suprato, automobilio vairuotojas yra neblaivus, todėl jam pasakė, kad jis sustotų ir niekur nevažiuotų, bet jis nepaklausė, pradėjo judėti atbulomis. Vairuotojas toliau pradėjo važiuoti atbulas, išvažiavo iš namo kiemo ir nuvažiavo link (duomenys neskelbtini) žiedo, nusuko į dešinę. Jis paskambino telefono numeriu 112, atsisėdo į automobilį ir nuvažiavo iš paskos. Pastarasis kaltinamojo automobilį pastebėjo stovintį degalinėje „Baltic Petroleum“, esančioje adresu (duomenys neskelbtini) gatvėje. Maždaug po 10-15 min. atvyko policijos ekipažas, kuris patikrino automobilio vairuotojo blaivumą, pirmu pūtimu „Dodge Challenger“ automobilio vairuotojas įpūtė 2,42 prom. (b. l. 36-38). Kaltinamojo I. K. ir liudytojo T. P. parodymų turinį taip pat patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu apklausta, kaltinamojo laikiname sulaikyme dalyvavusi policijos pareigūnė E. M., kuri parodė, kad jiems pagal pranešimą atvykus į „Baltic Petroleum“ degalinę, esančią (duomenys neskelbtini), juos pasitiko T. P., kuris paaiškino, kad automobilį „Dodge Challenger“, su (duomenys neskelbtini) valstybiniais numeriais, pastebėjo įvažiuojantį į kiemą, vairuotojas jam pasirodė neblaivus, todėl, paskambinęs policijos pareigūnams, jis nutarė minėtą automobilį sekti, o jam atvykus į minėtą degalinę, jį sulaikė. Patikrinus automobilio „Dodge Challenger“, (duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuotojo girtumą, alkotesteris parodė 2,42 prom. (b. l. 31-33). Galiausiai, kaltinamojo neblaivumo faktą patvirtina ir 2022 m. liepos 6 d. neblaivumo nustatymo aktas, iš kurio matyti, kad kaltinamajam I. K. 2022 m. liepos 6 d. buvo nustatytas 2,42 promilių neblaivumas. Visi šie anksčiau aptarti įrodymai, kuriais teismas neturi pagrindo abejoti, patvirtina esmines I. K. inkriminuoto nusikaltimo aplinkybes, vieni kitus papildo bei detalizuoja.

Įvertinus pirmiau išdėstytų įrodymų visumą, konstatuotina, kad I. K. 2022 m. liepos 6 d., apie 22.18 val., iš (duomenys neskelbtini) važiuodamas iki (duomenys neskelbtini), esančios degalinės „Baltic Petroleum“, pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Dodge Challenger“, (duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam 2022 m. liepos 6 d., 22.41.53 val. alkoholio matuokliu „Drager Alcotest 7510“ (patikros sertifikatas Nr. 1680205) buvo nustatytas 2,42 promilės girtumas. Šios teismo nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad kaltinamojo I. K. veiksmai atitinka tyčinės nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, sudėtį, o jo kaltė įrodyta visiškai.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamasis I. K. ir jo brolio sutuoktinė S. K. pateikė prašymus dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį pagal laidavimą S. K. atsakomybėn (BK 40 straipsnio 1 dalis).

Bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamasis I. K. nurodė, kad jo brolio sutuoktinė neigiamai vertina pastarojo poelgį ir galės daryti jam teigiamą įtaką. Kartu kaltinamasis nurodė, kad jo ir S. K. šeimų santykiai yra artimi, jie augina panašaus amžiaus vaikus, kurie taip pat tarpusavyje glaudžiai bendrauja. Susitinka kiekvieną savaitgalį, kartu leidžia laiką. Į brolio sutuoktinės pastabas jis atsižvelgia, ji yra vyresnė, o jam vyresnių asmenų nuomonė yra autoritetas.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu apklausta S. K., prašanti būti kaltinamojo laiduotoja, nurodė, kad ją su vyro broliu sieja glaudūs, šeimyniniai tarpusavio santykiai. Pastarieji, atvykę į Lietuvos Respubliką, gyveno viename bute. Sužinojus apie įvykį, jos reakcija buvo neigiama. Ilgai negalėjo suprasti kas įvyko, su I. K. kalbėjo apie įvykį, klausė, kodėl taip pasielgė. S. K. teigimu, sutuoktinio brolis atsižvelgia į jos nuomonę, todėl mano, ji galės jį paveikti tinkama linkme.

BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, jog tik esant išvardintų sąlygų visumai yra galimybė svarstyti asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą klausimą.

Kita vertus, net ir nustatęs visas BK 40 straipsnyje nurodytas formalias sąlygas, teismas gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, kadangi BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomą pareigą priimti tokį sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K- 274- 693/2018, 2K-122-699/2018, 2K-145-895/2018).

Remiantis anksčiau teismo aptartais ir įvertintais įrodymais, nustatyta, kad kaltinamasis I. K. padarė vieną nesunkų, tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje (BK 40 straipsnio 1 dalis). Šį nusikaltimą kaltinamasis padarė pirmą kartą – anksčiau pastarasis nėra teistas (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kaltinamasis I. K. viso baudžiamojo proceso metu neneigė savo kaltės ir ją pripažino, kartu nurodė, kad dėl savo veiksmų labai gailisi ir toks jo elgesys jam nėra būdingas. Atsiprašė teismo ir proceso dalyvių. Minėtą aplinkybę bylos nagrinėjimo teisme metu patvirtino ir kaltinamojo brolio sutuoktinė S. K., kuri kartu nurodė ir tai, kad kaltinamasis alkoholį vartoja retai, o jeigu ir vartoja, tai jokių problemų anksčiau dėl to nebuvo kilę (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Kaltinamojo nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo bei jo prisipažinimas dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo laikytinas pastarojo baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Baudžiamojoje byloje duomenų apie tai, kad kaltinamojo veiksmais būtų padaryta žala kitiems asmenims priklausančiam turtui, nėra. Kaltinamasis šiuo metu dirba, darbovietėje charakterizuojamas išimtinai teigiamai, anksčiau Lietuvos Respublikoje už KET pažeidimus nebaustas, byloje duomenų apie pastarojo psichiatrinį ar priklausomybių ligų gydymą nėra, alkoholiu nepiktnaudžiauja. Bylos nagrinėjimo teisme metu taip pat negauta duomenų, kad kaltinamasis po jam inkriminuoto nusikaltimo būtų padaręs naują nusikalstamą veiką.

Anksčiau aptartų ir bylos nagrinėjimo teisme metu nustatytų faktinių aplinkybių aspektu teismas taip pat atkreipia dėmesį į laidavimo instituto atžvilgiu formuojamą teismų praktiką, kurioje pripažįstama, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl laidavimo taikymo, kaip ir skirdamas bausmę, privalo atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, kitas svarbias byloje nustatytas aplinkybes. Laidavimo taikymo procesas taip pat yra tiesiogiai susijęs ir su teismo vidiniu įsitikinimu dėl kaltinamojo asmenybės pavojingumo, o šį įsitikinimą formuoja ne tik objektyvi bylos medžiaga, bet ir įrodymų tyrimas, asmenų apklausos, tiesioginis teisiamojo elgesio ir laikysenos stebėjimas ir kitos aplinkybės. Teismo pagrindinė pareiga tiek skiriant bausmę, tiek sprendžiant klausimą dėl asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, yra teisingumo principo įgyvendinimas. Vienas iš teisingumo principo aspektų – pripažintam kaltu asmeniui (arba atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės) skiriama bausmė (arba baudžiamojo poveikio priemonės, įpareigojimai ar draudimai) turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai. Teisingumo principas neapsiriboja vien tik bausmės ir padarytos nusikalstamos veikos proporcingumu, o turi ir kitų aspektų. Bausmės (taip pat ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės), kaip baudžiamosios atsakomybės sudedamosios dalies, paskirtis taip pat neapsiriboja vien tik nubaudimo ir prevencijos tikslais. Ne mažiau svarbūs yra socialinės reabilitacijos ir resocializacijos tikslai (Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 4 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-258-1121/2022).

Teismas, visų anksčiau aptartų aplinkybių bei nurodytos teismų praktikos kontekste, daro pagrįstą išvadą, kad kaltinamajam nėra būdingas priešingas teisei, nusikalstamas elgesys, jis sugeba laikytis nustatytų draudimų ir įpareigojimų, nusikalstamą veiką įvykdė neapgalvotai, ji yra atsitiktinio pobūdžio, o ne dėsningo elgesio pasekmė, todėl spręstina, kad ateityje I. K. laikysis įstatymų bei nedarys naujų nusikalstamų veikų. Išdėstytų aplinkybių visuma patvirtina, kad kaltinamasis atitinka BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygas.

BK 40 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, privalo atsižvelgti į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Teigiama įtaka asmeniui turi būti efektyvi, reali, motyvuojanti pastarąjį būti pavyzdingu, visuotinai priimtinų elgesio taisyklių besilaikančiu visuomenės nariu ir daugiau nenusikalsti. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kitus duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas. Be to, pagal teismų praktiką dėl BK 40 straipsnio taikymo laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-82/2010).

Bylos nagrinėjimo teisiamajame posėdyje metu kaltinamojo gynėjas įgarsino prašymą kaltinamąjį I. K. perduoti jo brolio sutuoktinės S. K. atsakomybei pagal laidavimą, analogišką prašymą pateikė ir S. K. Pastaroji bylos nagrinėjimo teisme metu nurodė, kad yra neteista ir administracine tvarka Lietuvos Respublikoje nebausta. Šiuos S. K. parodymus patvirtina baudžiamojoje byloje esantys išrašai iš Administracinių nusižengimo registro ir Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro. S. K. dirba UAB „(Duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) pareigose. Pastaroji apibūdinama kaip darbšti, pareiginga, atsakinga, sąžininga, sau reikli, punktuali, lanksti darbuotoja. UAB „(Duomenys neskelbtini)“, pateikdama šią charakteristiką, išreiškė pasitikėjimą S. K., kaip gera, sąžininga darbuotoja (b. l. 156). Teismo posėdžio metu S. K. nurodė, kad aptariamas kaltinamojo I. K. poelgis yra visiškai jam nebūdingas. Jos teigimu, pastarasis alkoholį vartojo retai, o net jo pavartojus, jokių neigiamų pasekmių nekildavo. S. K. kartu nurodė, kad jos šeimos ir kaltinamojo I. K. šeimos santykiai yra artimi. Atvykę į Lietuvos Respubliką, jie ilgą laiką gyveno viename bute. Šiuo metu, kaltinamojo šeimai išsikrausčius, jie susitinka dažnai, kiekvieną savaitgalį, kartu leidžia laiką. Dėl aptariamo įvykio S. K. bendravo su sutuoktinio broliu, neigiamai įvertino pastarojo poelgį ir jį sugėdino. Bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamasis ir jo brolio sutuoktinė patvirtino, kad juos sieja itin tvirti, artimi santykiai. Jie nuolat dažnai bendrauja, palaiko ryšį, pasidalina visais įspūdžiais ir išgyvenimais. I. K. atsižvelgia į S. K. nuomonę, taip pat klausia jos patarimo. Aplinkybių, dėl kurių būtų nustatytas pagrindas abejoti šiais kaltinamojo ir jo brolio sutuoktinės bylos nagrinėjimo teisme metu išsakytais teiginiais, nenustatyta.

Visų anksčiau aptartų, S. K. ir jos santykius su kaltinamuoju charakterizuojančių, aplinkybių kontekste teismas pripažįsta, kad S. K. yra verta teismo pasitikėjimo ir tinkama laiduotoja, galinti daryti kaltinamajam teigiamą įtaką, todėl yra pagrindas atleisti I. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą perduodant jį S. K. atsakomybei. Be to, teismas, įvertinęs pastarosios asmenybę, taip pat kaltinamojo gaunamų pajamų ir kreditorinių įsipareigojimų dydį, taip pat kaltinamojo jau suformuotus asmenybės pokyčius dėl neteisėto elgesio, sprendžia, kad kaltinamajam I. K. laidavimas nustatytinas be užstato.

Teismas, nustatydamas laidavimo terminą, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, I. K. atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, jo asmenybę, laiduotojos asmenybę, paties baudžiamojo proceso kaltinamajam padarytą įtaką ir daro išvadą, jog laidavimas 1 metų ir 6 mėnesių terminui bus pakankama poveikio priemonė.

Dėl uždraudimo naudotis specialiąja teise

Siekiant, kad asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atitiktų šio instituto paskirtį, neprieštarautų teisingumo, protingumo, proporcingumo reikalavimams, asmeniui, taikant šį institutą, svarbu tinkamai parinkti baudžiamojo poveikio priemones (jei tai yra būtina). Taigi, net ir pripažinus, kad asmeniui iš esmės gali būti taikomas BK 40 straipsnyje nustatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindas, šio straipsnio netinkamą taikymą gali lemti ir tai, jog, kaltininką atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, yra apskritai neskiriamos baudžiamojo poveikio priemonės ar skiriamos tokios, kurios neatitinka padarytos nusikalstamos veikos pobūdžio, pavojingumo ir todėl yra neteisingos (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-164-895/2018).

Baudžiamojo poveikio priemonė – teismo skiriama valstybės prievartos priemonė, kuri apriboja pilnamečio asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės arba bausmės arba lygtinai paleisto iš pataisos įstaigos, teises ir laisves bei nustato specialias pareigas ir kuri padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. BK 67 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, t. y. BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės: uždraudimas naudotis specialia teise, viešųjų teisių atėmimas, teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas, turtinės žalos atlyginimas ar pašalinimas, nemokami darbai, įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, turto konfiskavimas, įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu, dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, išplėstinis turto konfiskavimas ir įpareigojimas pranešti apie gyvenamosios vietos pakeitimą ar išvykimą iš jos. Ar atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui skirtinos poveikio priemonės ir kokias baudžiamojo poveikio priemones tikslinga parinkti, tokiais atvejais sprendžia bylą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į baudžiamojo poveikio priemonių paskirtį, padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, kaltininko asmenybę ir kt. Įstatymas nenustato maksimalaus skaičiaus baudžiamojo poveikio priemonių, kurias, vadovaudamasis BK 67 straipsnio nuostatomis, gali skirti teismas, tačiau teismas privalo atsižvelgti į jų tarpusavio suderinamumą bei proporcingumo principą (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K- 14- 511/2018, 2K- 104- 1073/2019). Baudžiamojo poveikio priemonių suderinamumas reiškia, kad paskirtos priemonės negali viena kitos dubliuoti ar sudaryti rimtų problemų kiekvienai iš jų vykdyti (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-287-1073/2018).

Išnagrinėjus bylą, teismas pripažįsta, kad I. K. kartu su bausme turi būti skirta baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimas – kadangi jis nusikalto neleistinai naudodamasis minėta įgyta specialia teise – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Padarytas naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimas yra itin pavojingas ir šiurkštus, neabejotinai keliantis pavojų eismo saugumui ir žmonių sveikatai bei gyvybei, kaltinamasis pasielgė itin neatsakingai, būdamas tokios būklės pavartojęs stipraus alkoholio, iš karto sėdo už automobilio vairo, vairavo judriame Vilniaus miesto kelio ruože. Iš liudytojų T. P. ir E. M. parodymų bei paties kaltinamojo paaiškinimų matyti, kad jo būklė buvo visiškai netinkama vairuoti, todėl jis nelaikytinas pavyzdingu kelių eismo dalyviu. Kita vertus, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad I. K. nėra teistas ar baustas už vairavimą esant neblaiviam, dėl padarytos nusikalstamos veikos prisipažino, nuoširdžiai gailėjosi ir gailisi. Visos šios aplinkybės leidžia teismui daryti pagrįstą išvadą, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, tikslai – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius, bus tinkamai įgyvendinti uždraudžiant I. K. naudotis teise vairuoti transporto priemones – 1 metų ir 6 mėnesių laikotarpiui.

Teismo vertinimu minėtas terminas yra optimalus, atitinka kaltinamojo asmenybę bei šiuo klausimu galiojantį teisinį reguliavimą. Pabrėžtina, jog parenkant specialiosios teisės atėmimo terminą, be kita ko, būtina atsižvelgti į aiškią ir kryptingą įstatymų leidėjo valią griežtinti atsakomybę už visuomenei itin pavojingus šiurkščiausius KET pažeidimus, kuriuos padaro neblaivūs vairuotojai. Už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs (ne daugiau negu 1,5 promilių) vairuotojai, numatyta administracinė atsakomybė, privalomai skiriant teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių. Taigi įvertinus nusikalstamos veikos pavojingumą, kaltinamajam nustatytą girtumo laipsnį bei jį charakterizuojančius duomenis, nagrinėjamu atveju skirti BK 68 straipsnio 2 dalyje numatytą minimalų, administracinę atsakomybę atitinkantį, teisės atėmimo terminą, nėra jokio teisinio pagrindo.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad uždraudimo naudotis specialia teise terminas skaičiuotinas nuo tos dienos, kai asmeniui buvo realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemonę, t. y. nuo dienos, kada buvo pritaikyta BPK 120 straipsnyje numatyta kardomoji priemonė, t. y. dokumento – vairuotojo pažymėjimo, paėmimas (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K- 7- 144- 628/2018). Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad I. K. reali galimybė vairuoti transporto priemonę buvo atimta – 2022 m. liepos 7 d. Pastarajam minėtą dieną buvo paskirtos trys kardomosios priemonės - specialiosios teisės sustabdymas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti bei dokumentų paėmimas, o būtent – vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) bei leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimas (b. l. 64-67). Atsižvelgiant į tai, uždraudimo naudotis specialia teise terminas skaičiuotinas nuo nutarimo, kuriuo skirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas, priėmimo t. y. nuo 2022 m. liepos 7 d.

Dėl turto konfiskavimo

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokuroro 2022 m. liepos 8 d. nutarimu šešių mėnesių laikotarpiui, terminą skaičiuojant nuo 2022 m. liepos 8 d. iki 2023 m. sausio 8 d. I. K. nuosavybės teise priklausančiai transporto priemonei – „Dodge Challenger“, (duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), buvo paskirta BPK 151 straipsnyje numatyta procesinė prievartos priemonė – laikinas nuosavybės teisės apribojimas, uždraudžiant kaltinamajam disponuoti, valdyti ar naudotis minėtu automobiliu. Turto saugotoju paskirtas Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (b. l. 24-29).

Baudžiamajame įstatyme įtvirtinta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, kad automobilis, kurį vairuojant padaromas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatytas nusikaltimas yra šios nusikalstamos veikos padarymo priemonė ir atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nustatyto konfiskuotino turto požymius (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-392-699/2017).

Šioje baudžiamojoje byloje I. K. atžvilgiu nėra priimamas apkaltinamasis nuosprendis, jis nėra nuteisiamas ir jam nėra skiriama bausmė. Pastarasis yra atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnyje numatytais pagrindais. Teismų praktikoje pripažįstama, kad atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymas paliekamas teismo nuožiūrai (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-114-1073/2018). Sprendžiant dėl konfiskavimo taikymo svarbu, kad taikomos poveikio priemonės būtų proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo teigti, kad kaltinamojo atžvilgiu BK 72 straipsnio nuostatų taikymas bus išimtinai neproporcingas. Automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. I. K. veikė tiesiogine tyčia, jis žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, galimas jos pasekmes ir norėjo taip elgtis, pasielgė itin neatsakingai, pavartojęs stipraus alkoholio, sėdo už automobilio vairo, vairavo intensyviame kelio ruože, kas, įvertinus jo būklę, dar labiau didino pavojų eismo saugumui. Pareigūnų jis buvo sustabdytas ne patikrinimo metu, o kitam asmeniui pranešus apie galimai neblaivų vairuotoją. Tik palankiai susiklosčius aplinkybėms buvo išvengta sunkių padarinių, kuriuos galėjo sukelti kaltinamojo vairavimas esant neblaiviam.

Šioje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad kaltinamasis I. K. jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė, vairuodamas automobilį „Dodge Challenger“, (duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris nors ir priklauso kaltinamajam, tačiau pagal 2022 m. sausio 14 d. transporto priemonės įkeitimo sutartį yra įkeistas ribotos atsakomybės bendrovei „(Duomenys neskelbtini)“. Pabrėžtina, jog pagal minėtos sutarties 4.2.4 punktą, įkeitimo objekto nusisavinimo, realizavimo, praradimo, sugadinimo, sunaikinimo arba apgadinimo atveju, susitarus su įkaito davėju, įkaito davėjas yra įpareigojamas arba atnaujinti įkeitimo objektą tiek, kad jis atitiktų sutarties 2.2 punkte nurodytą sumą, arba pateikti įkaito gavėjui kitą įkeitimo objektą, kurio kokybė užtikrins prisiimtų įsipareigojimų vykdymą, - analogiško lygio realios vertės, kokybės ir techninių charakteristikų transporto priemonę – per 20 banko darbo dienų nuo tokio įvykio momento (b. l. 127-132). Bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamasis nurodė, kad kito turto, kurį galėtų pagal anksčiau aptartą įkeitimo sutarties punktą grąžinti ribotos atsakomybės bendrovei „(Duomenys neskelbtini)“, turto konfiskavimo atveju, neturi, o naujo turto, šiuo atveju – automobilio, įgijimui piniginių lėšų taip pat neturi. Teismas, atsižvelgdamas į sutartinius įsipareigojimus, sietinus su automobiliu „Dodge Challenger“, (duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), bei siekdamas išvengti trečiųjų asmenų teisių pažeidimo, vadovaudamasis BK 72 straipsnio 5 dalimi, pripažįsta, kad iš kaltinamojo I. K. turi būti išieškoma konfiskuotino turto (automobilio) vertę atitinkanti pinigų suma. Tačiau, kaip yra išaiškinęs kasacinės instancijos teismas, tuo atveju, kai konfiskuojama ne pati nusikalstamos veikos padarymo priemonė, bet jos vertė pinigais, būtina apsvarstyti, ar tokia baudžiamojo poveikio priemonė atitinka turto konfiskavimo tikslus ir išieškojimo proporcingumą. Tai reiškia, kad skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės taikymas turi būti individualizuotas, įvertinta ar reikia konfiskuoti visą automobilio vertę, ar jos dalį (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-304-976/2016, 2K-262-489/2017, 2K-17-788/2019). Kasacinės instancijos teismo praktikoje pasisakyta, kad sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste, reikia vertinti visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, t. y. atsižvelgti tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek į nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019).

Kaltinamasis I. K. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą transporto eismo saugumui. Baudžiamosios bylos duomenimis, kalinamasis anksčiau neteistas, nebaustas administracine tvarka, dirbantis, pats išlaikantys du su juo kartu gyvenančius vaikus. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad kaltinamasis kas mėnesį moka (duomenys neskelbtini) Eur įmoką už buto nuomą, jo oficialiai gaunamas darbo užmokestis siekia (duomenys neskelbtini) Eur, neatskaičius mokesčių, pastarasis taip pat kas mėnesį pagal vartojimo kredito sutartį moka (duomenys neskelbtini) Eur sumą, papildomų pajamų gauna iš neoficialaus darbo, tačiau pasak kaltinamojo šios pajamos neviršija (duomenys neskelbtini) Eur sumos, taip pat padeda ir brolio šeima.

Teismas, įvertinęs anksčiau aptartas aplinkybes, susijusias su kaltinamojo finansine padėtimi, jo asmenybe (už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam baudžiamas pirmą kartą, savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, anksčiau nėra šiurkščiai pažeidęs KET reikalavimų, priklausomybės alkoholiui neturi, pats išlaiko du vaikus), automobilio verte bei padarytos nusikalstamos veikos pobūdžiu (nusikalstama veika žalos nepadarė), pripažįsta, kad kaltinamojo finansinė padėtis nėra tokia gera, kad jis išgalėtų sumokėti visą automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą. Iš esmės aptariamo turto vertės konfiskavimas šiuo atveju neįgyvendintų jam keliamų tikslų, o atliktų tik nubaudimo funkciją, jis taip pat neatitiktų visuomenės ir asmens interesų pusiausvyros, proporcingumo ir teisingumo principų, kaltinamajam būtų užkrauta pernelyg didelė finansinė našta.

Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, teismas skiria I. K. dalies, o būtent – 1/3, turto (automobilio „Dodge Challenger“) vertės konfiskavimą – 6650 Eur, kurio pakaks šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslams pasiekti (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-17-788/2019, Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-108-851/2018). Teismo vertinimu, kaltinamajam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – aptariamo automobilio dalies vertės konfiskavimas bus pakankama priemonė užkirsti kelią naujų nusikalstamų veikų padarymui, todėl šis prokurorės prašymas laikytinas pertekliniu.

Kiti klausimai

Ikiteisminio tyrimo metu I. K. paskirtos kardomosios priemonės – dokumento paėmimas, specialiosios teisės sustabdymas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nekeistinos ir paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjo, o šiam įsiteisėjus – šios kardomosios priemonės panaikintinos. Panaikinus kardomąją priemonę – dokumentų paėmimą, paimti dokumentai, – I. K. laikinas leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. (duomenys neskelbtini), grąžintinas kaltinamajam I. K., o vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) perduotinas Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos Konsuliniam departamentui.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorės 2022 m. liepos 8 d. nutarimu šešių mėnesių laikotarpiui, terminą skaičiuojant nuo 2022 m. liepos 8 d. iki 2023 m. sausio 8 d. I. K. nuosavybės teise priklausančiai transporto priemonei – „Dodge Challenger“, (duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), buvo paskirta procesinė prievartos priemonė – laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Ši procesinė prievartos priemonė paliktina galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo įvykdymo.

Civilinio ieškinio ir proceso išlaidų byloje nėra.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, byloje esantį kompaktinį diską su vaizdo įrašais tikslinga palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 304?305 straipsniais, 307?308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

I. K. (I. K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybei be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laidavimo terminą ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Paskirti I. K. baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje, ir uždrausti jam naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. liepos 7 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, paskirti I. K. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, išieškant iš jo į valstybės biudžetą konfiskuotino turto (automobilio „Dodge Challenger“, (duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)) vertės dalį atitinkančią pinigų sumą – 6650 Eur (šešis tūkstančius šešis šimtus penkiasdešimt eurų). Konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 6610. Įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, konfiskuotino turto vertę atitinkanti suma bus išieškoma priverstine tvarka.

Paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą transporto priemonei - automobiliui „Dodge Challenger“, (duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), palikti iki nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos, o įvykdžius - panaikinti.

I. K. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą bei dokumentų paėmimą palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, paimtą dokumentą - I. K. laikiną leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti I. K., o vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduotini Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos Konsuliniam departamentui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, byloje esantį kompaktinį diską su vaizdo įrašais palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti I. K., kad:

- jeigu laidavimo metu jis padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti klausimą dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;

- jeigu laidavimo metu jis padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir bus sprendžiamas klausimas dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai S. K., kad ji, būdama laiduotoju, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdama į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Teisėja Justyna Žukovska-Pečiulienė