Panevėžio apygardos teismo sprendimas, e2-499-544/2018

Teismas: Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2018-12-17
Bylos Nr.: e2-499-544/2018
Teisminio proceso Nr.: 2-59-3-00126-2018-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Ramunė Čeknienė
Atsakovas: E. K.
Advokatai: Gintaras Žičkus

Civilinė byla Nr. e2-499-544/2018Proceso Nr. 2-59-3-00126-2018-9Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.6.10.2.4.1.; 2.6.10.5.2.1.; 3.4.3.5.2.; 3.4.3.11.

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gruodžio 17 d. Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė, sekretoriaujant Loretai Talžūnienei, dalyvaujant atsakovo atstovui advokatui Gintarui Žičkui, trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų R. T.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e2-499-544/2018 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Veiktra“, atstovaujamos bankroto administratorės Viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) „Alia solutio“, ieškinį atsakovui E. K., esant tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų R. T., UAB „Juridinė paslauga“, dėl 45022,46 Eur priteisimo žalai atlyginti ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Ieškovė BUAB „Veiktra“, patikslinusi ieškinio reikalavimus, prašė priteisti iš atsakovo E. K. 45022,46 Eur žalai atlyginti, 5 procentų palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas, bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant ir ieškinį patenkinti.

Šalies argumentai

2. Procesiniuose dokumentuose nurodė, kad UAB „Veiktra“ 2014 m. liepos 11 d. Šiaulių apygardos teismo nutartimi iškelta bankroto byla. Bendrovė jos veiklos laikotarpiu vykdė naudotų transporto priemonių prekybos ir remonto veiklą. Naujai paskirtai bankroto administratorei VšĮ „Alia solutio“ įmonės finansinės ir ūkinės veiklos dokumentai perduoti 2018 m. vasario 6 d. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 11 straipsnio 5 dalies 14 punktu ir gindama visų kreditorių ir bankrutuojančios įmonės interesus, reiškia ieškinį buvusiam UAB „Veiktra“ direktoriui atsakovui E. K., kuris bendrovės direktoriaus pareigas ėjo nuo įmonės įkūrimo 2008 metais iki bankroto bylos iškėlimo 2014 m. liepos 11 d.

3. Ieškovė prašo jai iš atsakovo priteisti 10118,19 Eur žalą, nes bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentuose užfiksuota, jog 2013 m. rugsėjo 9 d. BUAB „Veiktra“ „Pagrindiniame sandėlyje“ buvo prekių už 75575,01 Lt (21888,04 Eur). 40638,95 Lt arba 11769,85 Eur vertės prekės bankroto administratorei buvo perduotos, tačiau likusios dalies prekių buvęs įmonės direktorius ir atsakovas E. K. bankroto administratorei neperdavė, tos prekės nerastos, nėra duomenų, kad jos panaudotos įmonės interesais, todėl 10118,19 Eur yra ieškovei atsakovo padaryta žala.

4. Nurodė, kad atsakovas bendrovei padarė ir 33503,96 Eur (115682,46 Lt) žalą, nes dar 2011 metais pervedė avansu BUAB „Veiktra“ automobilių tiekėjai JAV įmonei Auto Express IA, LLC 115682,46 Lt (33503,96 Eur), o už šią sumą gautų prekių neapskaitė BUAB „Veiktra“ buhalterinėje apskaitoje. Jei prekių negavo, tai bendrovės buhalterinėje apskaitoje neapskaitė grąžinto avanso, o, jei ir jis nebuvo grąžintas, tai nuo 2011 metų nesiėmė jokių priemonių minėtas lėšas susigrąžinti, taigi, bet kuriuo atveju neteisėtais veiksmais atsakovas bendrovei padarė 33503,96 Eur žalą.

5. Ieškovės nuomone, atsakovas bendrovei padarė ir 1400,31 Eur žalą, nes jis dėl savo asmeninių interesų, susitaręs su neįvardintu asmeniu iš Kazachstano dėl automobilių pervežimo, 2014 m. kovo 3 d. sudarė paslaugų teikimo sutartį UAB „Veiktra“ vardu ir užsakė iš UAB „Verenta“ 4 automobilių vežimo paslaugą. Faktiškai paslauga buvo reikalinga ne BUAB „Veiktra“, kuri tuo metu jokios veiklos nebevykdė, bet atsakovui ir neįvardinant asmeniui iš Kazachstano. Kadangi UAB „Verenta“ suteikė šią paslaugą, ji išrašė BUAB „Veiktra“ PVM sąskaitą faktūrą Nr. 00055 1226,54 Eur, kurios BUAB „Veiktra“ neapmokėjo. Reikalavimas buvo perleistas UAB „Juridinė paslauga“, kuri kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Veiktra“, bankroto byloje buvo patvirtintas jos 1400,31 Eur kreditorinis reikalavimas (1226,54 Eur + UAB „Verenta“ reikalavimą perėmusios UAB „Juridinė paslauga“ patirtos išlaidos), ir tai yra dėl atsakovo neteisėtų veiksmų bendrovei padaryta žala.

6. Atsakovui pareikalavus taikyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.125 straipsnio 8 dalyje numatytą sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl žalos atlyginimo, jeigu teismas nustatys, kad jis tikrai praleistas, ieškovė prašė senaties terminą atnaujinti kaip praleistą dėl svarbių priežasčių ir ginti pažeistą teisę (CK 1.131 straipsnio 2 dalis). Nurodė, kad bankroto administratorė neturėjo galimybės kreiptis su ieškiniu nesuėjus trejų metų ieškinio senaties terminui, nes tik 2018 m. sausio 30 d. buvo paskirta bankroto administratore, o 2018 m. vasario 6 d. perėmusi dokumentus iš atstatydintos bankroto administratorės O. P. nedelsdama ėmėsi veiksmų įmonės ir jos kreditorių interesams ginti.

7. Svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis bankroto administratorė nurodė šias aplinkybes: ankstesnė bankroto administratorė MB „Ius LT“ nuo nutarties iškelti UAB „Veiktra“ bankroto bylą įsiteisėjimo dienos (2014 m. liepos 11 d.) į teismą dėl žalos atlyginimo civilinio proceso tvarka nesikreipė, sandorių nepatikrino, o 2017 m. liepos 30 d. nutartimi buvo atstatydinta iš pareigų; baudžiamojoje byloje Nr. I-25-309/2016 bankroto administratorė MB „Ius LT“ nesuėjus senaties terminui buvo pareiškusi atsakovui ieškinį dėl 52329,26 Eur priteisimo (dėl 115682,46 Lt pervestų JAV įmonei lėšų ir 65000 Lt turto pasisavinimo), todėl ieškinio senatis sustojo; ieškinys 2017 m. vasario 17 d. nuosprendžiu dėl 18825,30 Eur (65000 Lt) priteisimo buvo patenkintas, o ieškiniui dėl 33503,96 Eur priteisimo, kuris baudžiamojoje byloje buvo paliktas nenagrinėtu BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punkto pagrindu, ieškinio senaties terminas skaičiuotinas iš naujo nuo 2017 m. vasario 17 d. (CK 1.130 straipsnio 5 dalis); atsakovas laiku nesudarė įstatymų reikalavimus atitinkančio įmonės balanso, neperdavė įmonės turto ir dokumentų, veikė priešingai įmonės interesams.

Atsiliepimas

8. Atsakovas ir jo atstovas procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdyje prašė ieškinį dėl 45022,46 Eur priteisimo žalai atlyginti atmesti, nes jis nepagrįstas, pateikti įrodymai nepagrindžia ieškinyje nurodytų faktinių aplinkybių.

9. Dėl nepagrįsto reikalavimo priteisti 10118,19 Eur žalai atlyginti atsakovas nurodė, kad šis reikalavimas neturi teisinio pagrindo. Ieškovė vadovaujasi ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 6 punktu, kuris numato, kad atsakovas bankroto administratoriui per teismo nustatytą terminą turėjo grąžinti ne bet kokį turtą, o turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis. Baudžiamojoje byloje (teisminio proceso Nr. 1-62-1-00139-2013-9) yra BUAB „Veiktra“ 2014 m. liepos 11 dienai sudarytas balansas, pagal kurį jis ir turėjo perduoti turtą bankroto administratorei. Pagal šį balansą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienai neturėjo žaliavų ir komplektavimo gaminių, kurie buvo naudojami pagrindinėje įmonės veikloje ir kurie aprašyti minėtoje specialisto išvadoje. 2013 m. lapkričio 29 d. specialisto išvadoje Nr. 5-4/113 aprašytas 4-tas priedas „BUAB „Veiktra“ „Pagrindinis sandėlis“ 2013 m. rugsėjo 30 datai“ nėra balansas, sudarytas nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienai. Ieškovė neįrodė prekių rinkos vertės ieškinio pateikimo dienai, nes senesni automobiliai ir jų detalės nusidėvėjo. Ieškovės minimoje specialisto išvadoje nurodyti du automobiliai, kurie nebuvo bendrovės dispozicijoje, o buvo muitinės sandėliuose, todėl ir dėl kito apskaitos registruotuose nurodyto turto buvimo kyla abejonės.

10. Dėl 33503,96 Eur priteisimo žalai atlyginti atsakovas nurodė, kad dėl šios ieškinio dalies ieškovė neįrodė jo civilinės teisinės atsakomybės sąlygų, kurias privalėjo įrodyti: neteisėtų veiksmų, padarytos žalos fakto ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinio ryšio. Baudžiamojoje byloje (teisminio proceso Nr. 1-62-1-00139-2013-9) Šiaulių apygardos teismo 2016 m. gegužės 24 d. nuosprendžiu dėl šio epizodo jis buvo išteisintas kaip nepadaręs veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 183 straipsnio 2 dalyje (Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas), nes nebuvo įrodymų, kad jis pasisavino 33503,96 Eur, kad JAV įmonė pinigus pervedė UAB „Veiktra“ ar kad nupirko automobilius ir išsiuntė į Lietuvą. Ieškovė nepateikė naujų duomenų, kurie leistų teigti, kad BUAB „Veiktra“ iš JAV įmonės Auto Express IA, LLC gavo pervestų 33503,96 Eur ekvivalentą kokio nors turto forma. Jeigu JAV įmonė Auto Express IA, LLC išties būtų perdavusi BUAB „Veiktra“ 33503,96 Eur vertės turtą ar grąžinusi pinigus, tai ji mokesčių administratoriui būtų pateikusi tai patvirtinančius įrodymus, be to, tai yra suinteresuotos šalies pateikta informacija. Tvirtina, kad minėtu raštu šioje byloje negalima vadovautis ir todėl, kad tai prieštarauja 1998 m. sausio 15 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Jungtinių Amerikos Valstijų Vyriausybės sutarties dėl pajamų dvigubo apmokestinimo ir fiskalinių pažeidimų išvengimo 27 straipsnio 1 daliai, numatančiai, kad rašte pateikta informacija gali būti naudojama tik taip, kaip numatyta aukščiau minėtoje sutartyje, šiuo atveju informacija gali būti naudojama tik mokesčių apskaičiavimo, surinkimo ir (ar) administravimo tikslu, o ne civilinės atsakomybės taikymo tikslu.

11. Dėl 1400,31 Eur nuostolių priteisimo atsakovas nurodė, kad šioje dalyje ieškovė neįrodė jo, kaip direktorius, neteisėtų veiksmų ir ieškovei padarytos žalos fakto. 2016 m. rugsėjo 9 d. Vilniaus apylinkės prokuroro nutarimo medžiagoje Nr. 02-2-00701-15 nėra aprašyta jokio jo neteisėto veikimo. Tvirtina, kad jis kaip tik veikė išimtinai BUAB „Veiktra“ naudai, turėjo ketinimą įmonės naudai gauti pajamų. Jam, kaip BUAB „Veiktra“ vadovui, pilietis iš Kazachstano pasiūlė už paslaugą grynais sumokėti apie 2000 dolerių. UAB „Verenta“ 2018 m. kovo 3 d. pateikė sąskaitą faktūrą 4235 Lt (1675,17 USD) apmokėjimui, taigi, turėjo būti gauta apie 300 USD nauda. Nurodė, kad bendrovė pinigų negavo ne dėl jo neteisėtų veiksmų, bet dėl to, kad su juo neatsiskaitė pilietis, kuriam UAB „Verenta“ faktiškai ir suteikė vežimo paslaugas. Tvirtina, kad ieškovės reikalavimas atlyginti padarytą žalą dėl to, kad BUAB „Veiktra“ yra UAB „Juridinė paslauga“ skolininkė 1400,31 Eur, neatitinka CK 6.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos žalos sampratos, nes ieškovė nėra patyrusi jokios žalos, t. y. nėra netekusi turto, išlaidų, nėra negavusi pajamų.

12. Atsakovo nuomone, ieškinys dėl žalos atlyginimo turi būti atmestas ir dėl to, kad iki jo pareiškimo teisme 2018 m. gegužės 25 d. jau buvo suėjusi trejų metų ieškinio senatis (CK 1.125 straipsnio 8 dalis, CK 1.131 straipsnio 1 dalis). Nutartis iškelti bankroto bylą BUAB „Veiktra“ įsiteisėjo 2014 m. liepos 22 d. Todėl atsakovas bankroto administratorei turtą pagal ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 6 punktą vėliausiai turėjo perduoti 2014 m. rugpjūčio 6 d., ir būtent nuo šios dienos pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį atsirado ieškovės teisę į ieškinį dėl 10118,19 Eur žalos atlyginimo. Dėl reikalavimo priteisti 1400,31 Eur taip pat yra suėjęs ieškinio senaties terminas, nes, nors šiuo atveju ieškinio senaties termino nėra pagrindo skaičiuoti nuo 2014 m. kovo 3 d. paslaugų (vežimo) sutarties sudarymo, tačiau ieškovė apie tariamai neteisėtus atsakovo veiksmus turėjo sužinoti jau po nutarties iškelti BUAB „Veiktra“ bankroto bylą įsiteisėjimo dienos (2014 m. liepos 22 d.), kadangi pareiškimą dėl jos iškėlimo padavė būtent UAB „Juridinė paslauga“ ir bankroto administratorė turėjo būti informuota apie tai, kad UAB „Verenta“ vežimo paslaugas faktiškai suteikė ne BUAB „Veiktra“, o atsakovo interesais. Pagal bylos duomenis ieškovės reikalaujami iš atsakovo priteisti 33503,96 Eur JAV įmonei pervesti nuo 2011 m. gruodžio 1 d. iki 2014 m. liepos 11 d. Todėl nuo paskutinio momento, kada atsakovas tariamai galėjo pasisavinti 33503,96 Eur, ieškinio senaties terminas suėjo 2017 m. liepos 11 d.

Atsiliepimas

13. Atsakovas nurodo, kad ieškovė nepagrįstai tvirtina, jog ieškinio senaties terminas dėl 33503,96 Eur priteisimo nepraleistas, nes jis buvo pareikštas baudžiamojoje byloje ir joje buvo paliktas nenagrinėtu, todėl turi būti skaičiuojamas iš naujo nuo 2017 m. vasario 17 d.. Pagal CK 1.130 straipsnio 5 dalies nuostatas, ieškinį baudžiamojoje byloje palikus nenagrinėtą, prieš ieškinio pareiškimą prasidėjęs ieškinio senaties terminas nepradedamas skaičiuoti iš naujo, o eina toliau nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Atsakovo nuomone, nėra pagrindo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, nes jis praleistas ne dėl atsakovo veiksmų, ne dėl svarbių ir objektyvių priežasčių, bet dėl netinkamo bankroto administratorių veikimo, nesklandžios bankroto procedūros, užsitęsusio dokumentų perdavimo.

Motyvuojamoji dalis

14. Trečiasis asmuo R. T. procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdyje siūlė ieškinį tenkinti, nes bankroto administratorės reikalavimai yra pagristi ir įrodyti ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis ir pridedamais įrodymais. Pareikštų reikalavimų patenkinimas atitiktų bendrovės kreditorių interesus.

15. Nurodė, kad mano, jog ieškovės prašymas atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą yra pagristas ir tenkintinas. Nušalinto ankstesnio BUAB „Veiktra“ bankroto administratoriaus MB ,,Ius Lt“ neveikimas ir/ar netinkamas veikimas yra pagrindas ieškinio senaties termino praleidimo priežastis pripažinti svarbiomis. Bankroto proceso metu jo netenkino bankroto administratorės atliekami veiksmai ir jis dėl to ne kartą reiškė pretenzijas, reikalavo kreiptis dėl žalos atlyginimo ir turto suradimo.

16. Nurodė, kad jis nuo pat pirmojo kreditorių susirinkimo ne kartą MB ,,Ius Lt" atstovą G. M. ragino patikrinti UAB ,,Veiktra“ 2014 m. kovo 3 d. paslaugų teikimo sutarties teisėtumą, tačiau nieko nebuvo daroma. Kai baudžiamosios bylos tyrimo metu buvo nustatyta, kad UAB ,,Verenta" pasirašė užsakymo lapą Nr. 2014/03/03, kuriame nurodyta, kad UAB ,,Verenta“ iš atsakovo priėmė 4 automobilius ir juos pristatė į Marijampolės turgaus aikštelę, tačiau ši informacija nebuvo patvirtinta, bankroto administratorė vėl nesiėmė jokių veiksmų. Vilniaus apygardos prokuratūroje pagal jo pareiškimą atliekant ikiteisminį tyrimą atsakovas pripažino, kad pagal sutartį su UAB „Verenta“ buvo vežti 4 UAB ,,Veiktra" nepriklausantys automobiliai, kuriuos pervežti paprašė privatus asmuo iš Kazachstano. Dėl šio neaiškaus sandorio bendrovė tapo skolinga UAB ,,Juridinė paslauga“, kuri kreditorinio reikalavimo neatsisako, todėl įmonei yra padaryta žala ir tik dėl ankstesnio bankroto administratoriaus neveikimo per ieškinio senaties terminą nebuvo pareikštas reikalavimas atsakovui dėl žalos atlyginimo.

17. Paaiškino, kad ankstesnio bankroto administratoriaus MB ,,Ius Lt" įgalioto asmens ne kartą prašė patikrinti visus UAB ,,Veiktra" per ne trumpesni kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo dienos sudarytus sandorius, įskaitant ir išankstinius mokėjimus bei sandorius su JAV įmone Auto Express IA, LLC, pateikti duomenis apie realią bendrovės turto padėtį, tačiau šie veiksmai nebuvo atlikti teisinantis ikiteisminio tyrimo vykdymu. Dar iki bankroto bylos iškėlimo atliekant ikiteisminį tyrimą atsakovo atžvilgiu dėl bendrovės veiklos, 2013 m. lapkričio 29 d. FNTT ūkines finansines veiklos tyrimo specialisto išvadoje Nr. 5-4/113 buvo nustatyta, kad pagal buhalterines apskaitos duomenis 2013 m. rugsėjo 30 d. prekių sandėlyje buvo už 75575,01 Lt (21888,04 Eur), įskaitant ir tris transporto priemones HONDA CR-V, SUBARU FORESTER ir SUZUKISX4, kurias bankroto administratorė perėmė, tačiau 10118,19 Eur vertės detalių nebuvo nei ieškota, nei reikalauta už jas atlyginti žalą, nors įmonė veiklos nevykdė ir jų sunaudoti negalėjo. Atsakovas vedė tik jam vienam suprantamus užrašus apie įmonės veiklą, todėl mano, kad įmonės lėšas jis naudojo nesąžiningai.

18. Nurodė, kad su JAV įmonės Auto Express IA, LLC savininku atsakovas buvo pažįstamas asmeniškai iki UAB „Veiktra“ steigimo, įmonė buvo pagrindinis naudotų automobilių tiekėjas, todėl neįmanoma situacija, kad ši įmonė būtų apgavusi atsakovą, negrąžinusi avanso ar nepristačiusi prekių.

19. Nušalinto bankroto administratoriaus neveikimas užkirto kelią laiku pradėti ginti BUAB ,,Veiktra“ ir jos kreditorių interesus, todėl, siekiant užtikrinti galimybes juos ginti, yra pagrindas atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, tai atitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.

20. Ieškinys tenkinamas visiškai.

21. Fiduciarinės juridinio asmens valdymo organų pareigos įtvirtintos CK 2.87 straipsnyje. Pagal CK 2.87 straipsnį juridinio asmens vadovas privalo veikti sąžiningai ir protingai (CK 2.87 straipsnio 1 dalis), būti lojalus (CK 2.87 straipsnio 2 dalis), vengti interesų konflikto (CK 2.87 straipsnio 3, 5 dalys), savo turto nepainioti su juridinio asmens turtu, nesinaudoti bendrovės galimybėmis (CK 2.87 straipsnio 4 dalis), informuoti apie sandorių sudarymą su juridiniu asmeniu, kurio vadovas jis yra (CK 2.87 straipsnio 6 dalis), pranešti apie interesų konfliktą. Juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, privalo žalą juridiniam asmeniui atlyginti visiškai. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 8 dalyje nustatyta bendrovės vadovo pareiga veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, teismų praktikoje suformuluota kaip pareiga veikti išimtinai bendrovės interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2013 ir kt.).

22. Įmonei veikiant įprastai, vadovai neturi fiduciarinių pareigų kreditoriams. Šiuo laikotarpiu pagrindinė vadovo pareiga – tenkinti nuosavo kapitalo teikėjų – dalyvių interesus. Kuo įmonės finansinė būklė prastėja ir ji turi daugiau skolų, tuo didėja įmonės skolinto kapitalo teikėjų – kreditorių interesų reikšmė. Tai lemia, kad suprastėjus įmonės būklei atsiranda vadovų fiduciarinės pareigos priimant su bendrovės veikla susijusius sprendimus atsižvelgti ir į kreditorių interesus. Įmonės finansinei padėčiai tapus ypač sunkiai ar net kritinei, t. y. įmonei pasiekus nemokumo ribą, kreditorių interesai pradeda vyrauti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012 ir kt.).

23. Bendrovės vadovo civilinė atsakomybė atsiranda pagal CK šeštosios knygos XXII skyriuje nustatytas taisykles. Civilinei atsakomybei kilti būtina įstatyme nustatytų sąlygų visuma: neteisėti vadovo veiksmai (išskyrus įstatyme nustatytas išimtis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių, vadovo kaltė (išskyrus įstatyme ar sutartyje nustatytas išimtis), žala (nuostoliai) (CK 6.246 - 6.249 straipsniai). Iš aptartų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytą žalą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12, 178 straipsniai). Vadovo civilinei atsakomybei atsirasti būtina jo kaltė. Teismui nustačius, kad atsakovas (vadovas) atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis) ir paneigti šią prezumpciją bei įrodyti, kad nėra jo kaltės dėl atsiradusios žalos, turi atsakovas (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 dalis).

Žemesnės instancijos teismas

24. Teismo nuomone, byloje esančių įrodymų pagrindu ieškovė įrodė atsakovo, kaip buvusio bendrovės administracijos vadovo (direktoriaus), civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos bei 45022,46 Eur žalos dydį (CPK 178 straipsnis). Atsakovas nepaneigė savo kaltės prezumpcijos ir neįrodė, kad jo kaltės dėl atsiradusios žalos nėra (CK 2.87, 6.246-6.249 straipsniai).

25. Byloje nustatyta, kad UAB „Veiktra“ Valstybinės įmonės Registrų centro Juridinių asmenų registre įregistruota 2008 m. balandžio 25 d. BUAB „Veiktra“ vykdė naudotų automobilių įsigijimo iš JAV, jų remonto ir pardavimo veiklą. Bendrovės administracijos vadovu (direktoriumi) ir 50 procentų paprastųjų vardinių akcijų turėtoju nuo jos įkūrimo iki bankroto bylos iškėlimo buvo atsakovas E. K., kitų 50 procentų akcijų savininku buvo R. T..

Žemesnės instancijos teismas

26. Šiaulių apygardos teismo 2014 m. liepos 11 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2014 m. liepos 22 d., UAB „Veiktra“ iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta MB „Ius Lt“. 2017 m. lapkričio 30 d. teismo nutartimi MB „Ius Lt“ nušalinta nuo bankroto administratorės pareigų, o ja paskirta bankroto administratorė O. P.. 2018 m. sausio 30 d. nutartimi bankroto administratorė O. P. atstatydinta iš pareigų, o BUAB „Veiktra“ bankroto administratore paskirta VšĮ „Alia solutio“, kuriai finansinės ir ūkinės veiklos dokumentus nušalinta bankroto administratorė perdavė 2018 m. vasario 6 d.. Šiaulių apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 17 d. nutartimi BUAB „Veiktra“ bankroto byloje buvo patvirtinti 205274 Lt (59451,46 Eur) kreditoriniai reikalavimai, tarp kurių yra ir UAB „Juridinė paslauga“ 4835,00 Lt (1400,31 Eur) kreditorinis reikalavimas. Bylos nagrinėjimo metu buvo patikslintas BUAB „Veiktra“ kreditorių sąrašas ir jų finansiniai reikalavimai: R. T. – 57924,00 Eur ir UAB „Juridinė paslauga“ – 1400,31 Eur.

27. CPK 182 straipsnio 3 punkte įtvirtinta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių asmens nusikalstamų veiksmų padarinių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje (prejudiciniai faktai).

28. Byloje nustatyta, kad atsakovas E. K. Šiaulių apygardos teismo 2016 m. vasario 23 d. nuosprendžiu, kuris įsiteisėjo 2016 m. gegužės 24 d., baudžiamojoje byloje Nr. 1-25-309/2015 buvo nuteistas už nusikalstamas veikas, padarytas einant bendrovės direktoriaus pareigas, ir pripažintas kaltu pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (dėl UAB „Veiktra“ 65 000 Lt (18 825,30 Eur) patikėto turto pasisavinimo), išteisintas dėl kaltinimo pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (dėl UAB „Veiktra“ 115 682,46 Lt (33 503,96 Eur) patikėto turto pasisavinimo), 222 straipsnio 1 dalį ir 209 straipsnį. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. vasario 17 d. nuosprendžiu panaikinta Šiaulių apygardos teismo 2016 m. gegužės 24 d. nuosprendžio dalis dėl E. K. išteisinimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (apgaulingai tvarkė bendrovės apskaitą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti bendrovės turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už atitinkamus laikotarpius) ir BK 209 straipsnį (dėl sąmoningai blogo įmonės valdymo, kuris nulėmė jos bankrotą, jei dėl to padaryta didelės žalos kreditoriams) ir pagal šiuos straipsnius jis pripažintas kaltu bei nuteistas atitinkama bausme. Minėtais teismų procesiniais sprendimais iš atsakovo E. K. BUAB „Veiktra“ naudai buvo priteista 18825,30 Eur (65000 Lt) žalai atlyginti, o civilinio ieškinio dalis dėl 33503,96 Eur (115 682,46 Lt) priteisimo palikta nenagrinėta. Lietuvos Aukščiausiojo teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija baudžiamojoje byloje Nr. 2K-261-648/2017 2017 m. lapkričio 7 d. nutartimi minėtus teismų procesinius sprendimus paliko galioti. Taigi atsakovo, kaip BUAB „Veiktra“ direktoriaus, neteisėti veiksmai, esantys priežastiniame ryšyje su šioje byloje prašoma priteisti žala, yra konstatuoti įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu (CPK 18 straipsnis).

Dėl 10118,18 Eur priteisimo žalai atlyginti

29. Iš šioje byloje bei minėtoje baudžiamojoje byloje esančių duomenų (tarp jų ir iš bendrovės ūkinės finansinės veiklos tyrimo, 2013 m. lapkričio 29 d. specialisto išvados Nr. 5-4/113, 4 priedo, prekių suvestinės „Pagrindiniame sandėlyje“, finansinės atskaitomybės už 2013 metus, 2014 m. gruodžio 3 d. bankroto administratorės MB „Ius LT“ veiklos ataskaitos ir kt.) nustatyta, kad pagal paties atsakovo ir vyriausios buhalterės R. R. patvirtintus buhalterinės apskaitos duomenis 2013 m. rugsėjo 30 dienai bendrovė turėjo 75575,01 Lt (21888,04 Eur) vertės prekių (baudžiamosios bylos 2 t., b. l. 156-157, 3 t., b. l. 46-53, 174-181). „Pagrindinio sandėlio“ prekių sąraše nurodytos trys 11769,85 Eur vertės transporto priemonės bankroto administratorei perduotos, tačiau kitos sąraše nurodytos 10118,19 Eur vertės prekės bankroto administratorei neperduotos. Pagal šioje ir baudžiamojoje byloje esančių dokumentų turinį bei paties atsakovo paaiškinimus, UAB „Veiktra“ ūkinės komercinės veiklos faktiškai nevykdė nuo 2012-2013 metų, nuo 2013 m. vasario mėnesio Valstybinei mokesčių inspekcijai neteikė nei pelno mokesčio, nei pridėtinės vertės mokesčio deklaracijų (baudžiamosios bylos 1 t., b. l. 159-180, 2 t., 1-38). Įsiteisėjusioje Šiaulių apygardos teismo 2014 m. liepos 11 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. B2-930-124/2014 teismas konstatavo, kad atsakovas sutiko, jog UAB „Veiktra“ būtų iškelta bankroto byla, nes ji nevykdo ūkinės komercinės veiklos. Iš šios nutarties duomenų matyti, kad atsakovas 2014 metais teismui į bankroto bylą nepateikė nei ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalyje nurodytų įrodymų, tarp kurių turėjo būti duomenys ir apie įmonės turtą, nei balanso bankroto bylos iškėlimo laikui, o pateikė balansą už 2011 metus, nors 2012 metais sudarinėjo turto nurašymo aktus (baudžiamosios bylos 1 t., b. l. 24-25, 2 t., b. l. 158-159), ir tai patvirtina, kad atsakovas turto apskaitą tvarkė aplaidžiai ir/ar apgaulingai, o duomenis institucijoms ir teismui teikė žinomai neteisingus. Turto nurašymo aktai ar kiti juridinę reikšmę turintys apskaitos dokumentai už 2013, 2014 metus apie minėtų prekių pardavimą, kitokį perleidimą ar panaudojimą įmonės interesais bankroto administratoriui neperduoti. Pagal baudžiamojoje byloje ir šioje byloje apklaustos liudytojos R. R., kuri dirbo UAB „Veiktra“ vyriausiąja buhaltere, parodymus, 75575,02 Lt vertės prekių suvestinę pagrindiniame sandėlyje, balansą už 2013 metus ji sudarė ir VĮ Registrų centrui pateikė pagal jai atsakovo pateiktus įtraukti į apskaitą dokumentus. Ji parodė, kad apskaitą vedė pagal atsakovo jai pateiktus (į namus pristatytus) finansinės apskaitos dokumentus. Visus turimus duomenis apie įmonę pateikė ikiteisminio tyrimo metu.

30. Atsakovas E. K. neįvykdė Šiaulių apygardos teismo 2014 m. liepos 11 d. nutartyje jam numatyto įpareigojimo bei ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 6 punkte jam nustatytos pareigos teismo nustatytu terminu perduoti bankroto administratoriui turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus, ko ir pats neginčija. Tai patvirtina ir buvusios bankroto administratorės MB „Ius LT“ 2014 m. gruodžio 3 d. veiklos ataskaitos duomenys, kuriuose nurodyta, kad jai nebuvo pateiktas bendrovės balansas bankroto bylos iškėlimo dienai (2014 m. liepos 11 d.). Tokio balanso nebuvo sudariusi ir bankroto administratorė.

31. Atsakovas tvirtina, kad pagal jo su atsiliepimu pateikto balanso 2014 m. liepos 11 dienai duomenis įmonėje bankroto bylos iškėlimo dienai jokių žaliavų ir komplektavimo gaminių, kurie aprašyti 2013 m. lapkričio 29 d. specialisto išvadoje Nr. 5-4/113, nebuvo. Tačiau atsakovas nenurodė, kokiomis aplinkybėmis ir kokių juridinę reikšmę turinčių dokumentų pagrindu minėtas balansas sudarytas, jis nepasirašytas nei vadovo (atsakovo), nei buhalterės R. R.. Minėtas balansas buvo pateiktas minėtoje baudžiamojoje byloje (3 t., b. l. 174-181) pagal 2015 m. sausio 8 d. protokolą, jį tik pagal savo turimus duomenis ikiteisminiame tyrime pateikė vyr. buhalterė R. R.. Tačiau jame nurodyta trumpalaikio turto vertė yra 275262,04 Lt, iš jo 82109,05 Lt vertės pirktos prekės (1.1.4 punktas), sutampa su UAB „Veiktra“ finansinės atskaitomybės (balanso) duomenimis, kurie buvo pateikti VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registrui už 2013 metus (baudžiamosios bylos 3 t., b. l. 46-53). 2014 m. liepos 9 d. atsiliepime į ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo Šiaulių apygardos teismui atsakovas buvo nurodęs, kad įmonė veiklos nevykdė ir jokių buhalterinių dokumentų jis neturi. Todėl, teismo nuomone, atsakovo įrodinėjamos virš minėtos aplinkybės minėto balanso 2014 m. liepos 11 dienai duomenys nepatvirtina.

32. Nors atsakovas tvirtina, kad ieškovė neįrodė, jog jo bankroto administratorei neperduotų prekių reali rinkos vertės buvo 10118,18 Eur, nes jos buvo nusidėvėję, pasenę ir pan., tačiau savo argumentams pagrįsti ir ieškovės argumentams paneigti jokių duomenų nepateikė. Šioje vietoje pažymėtina, kad pats atsakovas buvo atsakingas už prekių realizavimą ar kitokį panaudojimą, už tinkamą bendrovės buhalterinės apskaitos tvarkymą, turto išsaugojimą ir jo savalaikį perdavimą bankroto administratorei, tačiau jis tinkamai šių pareigų nevykdė ir tokiu savo neveikimu sukūrė padėtį, kai duomenų apie prekių judėjimą įmonėje nėra bei dėl savo paties kaltės prarado galimybę įrodyti, kad minėto bendrovės turto nebuvo, kad jo buvo mažiau ar jo vertė buvo kitokia. Todėl, teismo nuomone, atsakovas negali būti atleistas nuo įrodinėjimo pareigos ir ji neturėtų būti perkeliama įmonei.

33. Kadangi atsakovas, kaip įmonės direktorius nerūpestingai ir aplaidžiai vykdė jam priskirtas pareigas, tinkamai nevedė apskaitos, neišsaugojo įmonės turto, neperdavė jo bankroto administratorei, jis atliko neteisėtus veiksmus, dėl kurių įmonei buvo padaryta 10118,19 Eur žala dėl minėtos vertės prekių praradimo.

Dėl 33503,96 Eur priteisimo žalai atlyginti

34. Minėtoje baudžiamojoje byloje Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Šiaulių apygardos valdybos ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2015 m. balandžio 9 d. specialisto išvados Nr. 5-4/21 duomenys rodo, kad pagal bendrovės didžiosios knygos sąskaitos „Išankstiniai mokėjimai tiekėjams“ duomenis bendrovė 2011 metais JAV įmonei Auto Express IA LLC, iš kurios įsigydavo naudotus automobilius, išankstiniais mokėjimais pervedė 115682,46 Lt (33503,96 Eur). Tačiau pagal ūkinės finansinės apskaitos tyrimui pateiktus duomenis, atlikus minėtus mokėjimus, iš JAV bendrovės gauti automobiliai neapskaityti UAB „Veiktra“ apskaitoje. Iš viso už laikotarpį nuo 2011 m. gruodžio 1 d. iki 2014 m. liepos 11 d. nerasta dokumentų apie 115682,46 Lt arba 33503,96 Eur panaudojimą UAB „Veiktra“ veikloje. Atliekant mokestinį tyrimą, JAV Vidaus pajamų tarnyba Lietuvos mokesčių administratoriui pateikė duomenis, kad minėta JAV įmonė teikė pajamų mokesčio deklaracijas 2012-2013 metais, kad ji pardavė UAB „Veiktra“ automobilius, gautus pinigus apskaitė ir UAB „Veiktra“ nėra skolinga, 2014 metais sandorių nebuvo, nesant įsiskolinimų, nėra ir skolų suderinimo aktų.

35. Nors minėtoje baudžiamojoje byloje atsakovas išteisintas, neįrodžius, kad minėta pinigų suma buvo grąžinta bendrovei ir/ar atsakovui ir jo pasisavinta, tačiau, teismo nuomone, bankroto administratorė pagrįstai nurodo, kad tai nešalina atsakovo civilinės atsakomybės atlyginti 33503,96 Eur turtinę žalą bendrovei, nes ši ieškinio dalis grindžiama kitomis faktinėmis aplinkybėmis.

36. Minėtoje baudžiamojoje byloje Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 17 d. nuosprendžiu Nr. 1A-112-165/2017 atsakovas buvo pripažintas kaltu pagal BK 209 straipsnį (už sąmoningą netinkamą įmonės valdymą, nulėmusį jos bankrotą, dėl to padarant didelės turtinės žalos kreditoriams) už tai, kad jis nuo 2008 m. gegužės 7 d. iki 2014 m. liepos 11 d. dirbdamas UAB „Veiktra“ direktoriaus pareigose, UAB „Veiktra“ 2010 m. gruodžio 31 d. dienai neatsiskaičius (bent iš dalies) su akcininku R. T. pagal 2008 m. gegužės 7 d. paskolos sutartį Nr.2008/5-1, sudarytą tarp UAB „Veiktra“ direktoriaus E. K. ir akcininko R. T. dėl 200 000 Lt (57 924,00 Eur) beprocentinės paskolos suteikimo iki 2010 m. gruodžio 31 d., sąmoningai blogai valdydamas įmonę, t. y. iš UAB „Veiktra“ sąskaitos Nr(duomenys neskelbtini) (USD), esančios „Swedbank“, AB banke, naudotų automobilių tiekėjai – JAV įmonei Auto Express IA, LLC 2011 m. vasario 23 d., 2011 m. balandžio 14 d. išankstiniais mokėjimais avansu pervedė 44200,00 JAV dolerius (110237,74 Lt arba 31 927,06 Eur) <...> ir šiais veiksmais taip pat padarė lemiamą įtaką UAB „Veiktra“ mokumui, nes bendrovė nebeturėjo galimybės padengti įsipareigojimų – grąžinti 200 000 Lt (57 924,00 Eur) skolą akcininkui R. T. pagal minėtą paskolos sutartį Nr.2008/5/0 bei įvykdyti kitų skolinių įsipareigojimų VšĮ „Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras“ 439 Lt (127,14 Eur), UAB „Juridinė paslauga“ 4835 Lt (1400,31 Eur) ir VSDFV Šiaulių skyriui 2571,36 Lt (744,72 Eur), taip padarė didelę 207 845,36 Lt (60 196,18 Eur) žalą minėtiems kreditoriams.

37. Taigi, bylos duomenys rodo, kad atsakovas, atstovaudamas UAB „Veiktra“, veikė rizikingai, nes be konkrečių rašytinių sutarčių ir garantijų, kad avansas neįvykdžius susitarimų bus grąžintas, tarpininkaujant tik atsakovo pažįstamam asmeniui iš JAV, įmonei Auto Express IA, LLC pagal išankstinius (avansinius) mokėjimus nuo 2008 m. gegužės 2 d. iki 2011 m. balandžio 14 d. pervedė 931401 Lt (269752,37 Eur) ir nupirko 60 automobilių. Iš atsakovo parodymų ir paaiškinimų šioje bei baudžiamojoje byloje matyti, kad jis iš esmės neginčija faktų, jog savo pažįstamiems verslo partneriams, pagal žodinį susitarimą, JAV įmonei Auto Express IA, LLC, pervedė iš UAB „Veiktra“ sąskaitos avansinį mokėjimą 931401,48 Lt, tačiau prekių (naudotų automobilių) gavo už 815719,02 Lt, už likusią sumą 115682,46 Lt prekių negavo, šie pinigai grąžinti nebuvo, todėl dokumentų nei apie prekių gavimą, nei apie avanso sumos grąžinimą nėra.

38. Nors atsakovas tvirtina, kad pinigų susigrąžinimas iš JAV įmonės buvo apsunkintas, tačiau su tuo sutikti nėra pagrindo. Atsakovas, kaip atsakingas už įmonės veiklą įmonės vadovas, turėjo užtikrinti tinkamą įmonės turto valdymą, lėšų naudojimą, turėjo imtis aktyvių veiksmų siekiant susigrąžinti JAV įmonei pervestas lėšas ar už jas reikalauti pateikti automobilius. Atsakovas nepaneigė trečiojo asmens R. T. paaiškinimo, kad atsakovas su partneriais JAV buvo pažįstamas, įmonės palaikė trejus metus trukusius komercinius ryšius. Be to, atsakovas pagal bylos duomenis net nebandė imtis veiksmų bandyti išieškoti avansiniais mokėjimais pervestų 33503,96 Eur ar gauti už juos prekes. Teismo nuomone, šios aplinkybės rodo, kad atsakovas sąmoningai atliko rizikingas finansines operacijas (avansinius pervedimus darė be jokių sutarčių ir garantijų, kad avansas neįvykdžius susitarimų bus grąžintas) ir nepriėmė sprendimų, kuriuos, kaip įmonės direktorius, aptartoje situacijoje privalėjo priimti (nesiėmė jokių priemonių susigrąžinti iš JAV įmonei Auto Express IA, LLC pervestų avansiniais mokėjimais 33503,96 Eur). Tai patvirtina, kad atsakovas neefektyviai ir nuostolingai vykdė ūkinę komercinę veiklą, blogai valdė įmonę, pažeidė pareigas bendrovei, o taip pat, kai ji tapo nemoki, nepaisė ir kreditorių interesų, nes aptarti veiksmai (neveikimas) lėmė bendrovės turto sumažėjimą, nuostolių didinimą. Taigi, jie yra priežastiniame ryšyje su ieškovės iš atsakovo prašoma priteisti žala. Dėl šių motyvų atmestini ir atsakovo argumentai, kad žala padaryta ne dėl jo neteisėtų veiksmų. Todėl, bankroto administratorė pagrįstai tvirtina, kad įrodytos visos civilinės atsakomybės sąlygos, patvirtinančios, kad atsakovas įmonei padarė 33503,96 Eur (115682,46 Lt) turtinę žalą.

Dėl 1400,31 Eur priteisimo žalai atlyginti

39. Byloje nustatyta, kad 2014 m. kovo 3 d. UAB „Veiktra“, atstovaujama direktoriaus E. K., su UAB „Verenta“ sudarė paslaugų teikimo sutartį Nr. 140303-1, pagal kurią UAB „Verenta“ suteikė UAB „Veiktra“ 3500 Lt + PVM transporto pervežimo paslaugas dėl 4 lengvųjų automobilių pervežimo iš Klaipėdos į Marijampolę. Šios sutarties pagrindu UAB „Verenta“ išrašė UAB „Veiktra“ 2014 m. kovo 3 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 00055 dėl 1226,54 Eur (4235,00 Lt), pagal kurią nustatytu terminu ir tvarka už paslaugas UAB „Veiktra“ neatsiskaitė. Iš prokuratūros 2016 m. rugsėjo 9 d. nutarimo matyti, kad ikiteisminį tyrimo Nr. 02-2-00701-15 metu atsakovas E. K. pripažino, kad jis pagal sutartį su UAB „Verenta“ 2014 m. kovo 3 d. vežė 4 ne UAB „Veiktra“, bet asmeniui iš Kazachstano priklausančius automobilius. Pagal bylos duomenis, 2014 metais UAB „Veiktra“ jokios ūkinės komercinės veiklos nebevykdė. Šios aplinkybės neginčija ir atsakovas. Todėl minėtų automobilių į Marijampolės turgų vežti negalėjo. Tai iš dalies patvirtina ir baudžiamojoje byloje esantys liudytojo G. U., sandoryje atstovavusio UAB „Verenta“, apklausos duomenys, nes jis nurodė, kad atsakovas siūlė sudaryti sandorį su juo kaip su fiziniu asmeniu, bet liudytojas nesutiko, tuomet sandoris buvo sudarytas su UAB „Veiktra“ (1 t., b. l. 90-92). UAB „Juridinė paslauga“ pagal 2014 m. balandžio 15 d. reikalavimo perleidimo sutartį iš UAB „Verenta“ įsigijo reikalavimo teises į UAB „Veiktra“ pagal 2014 m. kovo 3 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 00055 pirktas 1226,54 Eur (4235,00 Lt) vertės vežimo paslaugas. UAB „Veiktra“ neatsiskaičius su reikalavimo teisę įgijusia UAB „Juridinė paslauga“, ši pateikė ieškinį bendrovei dėl bankroto bylos iškėlimo, byla buvo iškelta ir joje patvirtintas 1400,31 Eur kreditorinis reikalavimas (su 600,00 Eur skolos administravimo išlaidų), kuris iki šiol bankroto byloje nepadengtas.

40. Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 17 d. nuosprendžiu minėtoje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-112-165/2017 atsakovas E. K. pripažintas kaltu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas) už tai, kad jis nuo 2008 m. gegužės 7 d. būdamas UAB „Veiktra“ direktoriumi ir pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 2001-11-06 Nr. IX-574 (toliau – BAĮ) 21 straipsnį būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, nuo 2013 m. birželio 15 d. iki 2013 m. rugsėjo 30 d. bei nuo 2014 m. kovo 3 d. iki 2014 m. liepos 11 d. apgaulingai tvarkė UAB „Veiktra“ buhalterinę apskaitą, nes pažeidė BAĮ 6 straipsnio 2 dalies nuostatas, nurodančias, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio 1 dalis nuostatas, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“, tai yra <...> 2014 m. kovo 3 d. tyčia nepateikė buhalterei įrašyti į apskaitą pervežimo sutarties paslaugų, įsigytų iš UAB „Verenta“ pagal 2014 m. kovo 3 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 00055 už 4235,00 Lt (1226,54 Eur), ir įsiskolinimo už minėtas paslaugas, ir dėl šių pažeidimų negalima iš dalies nustatyti UAB „Veiktra“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2014 m. kovo 3 d. iki 2014 m. liepos 11 d. Teisėjų kolegija konstatavo, kad atsakovas, būdamas UAB „Veiktra“ direktoriumi, sąmoningai pažeidė teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus apgaulingai ją tvarkė, o jo tiesioginė tyčia buvo nukreipta organizuoti apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą.

41. Todėl bankroto administratorė pagrįstai nurodo, kad atsakovas, pasinaudodamas direktoriaus įgaliojimais, dėl jo asmeniškai teiktos pervežimo paslaugos sudarė sutartį bendrovės vardu su UAB „Verenta“, su kuria neatsiskaitė, dėl ko bankroto byloje UAB „Juridinė paslauga“ pareiškė teismo patvirtintą 1400,31 Eur kreditorinį reikalavimą, ir tai taip pat yra pasinaudojant suteiktas įgaliojimais atsakovo bendrovei padaryta žala.

42. Atsakovo veiksmų nėra pagrindo vertinti kaip veikimo bendrovės naudai siekiant gauti pajamų, kadangi jis nesudarė rašytinės sutarties su užsienio piliečiu iš Kazachstano dėl 4 transporto priemonių pervežimo, jei tikrai toks sandoris buvo, todėl nesiėmė jokių priemonių, kad užtikrinti sandorio įvykdymą ir skolos išieškojimą. Be to, bendrovei ilgą laiką nevykdant veiklos, jau sandorio sudarymo metu atsakovui turėjo būti aišku, kad atsiskaityta pagal sandorį nebus.

Dėl ieškinio senaties

43. Teismo nuomone, nėra pagrindo ieškinį atmesti CK 1.131 straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu, kadangi iki ieškinio pareiškimo buvo suėjusi ieškinio senaties termino pabaiga. Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškinys atsakovui yra pareikštas dėl žalos atlyginimo ir kad reikalavimams taikomas trejų metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 8 dalis).

44. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad kai bankroto administratorius ieškinį reiškia dėl įmonės valdymo organų veiksmais įmonei padarytos žalos atlyginimo, ieškinio senaties terminas skaičiuotinas nuo to momento, kai apie tokią žalą sužinojo ar turėjo sužinoti bankroto administratorius. Bet kuriuo atveju bankrutuojančios įmonės administratorius sužino apie įmonės valdymo organų narių bei dalyvių veiksmais įmonei padarytą žalą ne anksčiau, negu įsiteisėja nutartis iškelti įmonei bankroto bylą ir paskirti jos bankroto administratorių (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485-421/2016). Nustatant senaties eigos pradžią įmonės administratoriaus pasikeitimas reikšmės neturi (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2012). Vienai iš ginčo šalių reikalaujant taikyti ieškinio senatį teismui pačiam (ex officio) privalu patikrinti ne tik tai, ar taikytinas ieškinio senaties terminas nepraleistas, bet ir tai, ar nėra priežasčių šį terminą atnaujinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2010; 2010 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2010 ir kt.).

45. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ieškinio senaties termino atnaujinimo aspektu yra nurodoma, kad, jei teismas konstatuoja, kad pareikštu ieškiniu siekiama apginti visuomenei svarbius interesus, ieškiniui pareikšti sudėtinga per įstatyme nustatytą terminą surinkti reikiamus duomenis, ar egzistavo kitos aplinkybės, sukliudžiusios jam laiku kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo, ieškovas ėmėsi aktyvių veiksmų ginti pažeistas teises, o praleistas terminas nėra neprotingai ilgas, pareikšto ieškinio atmetimas dėl ieškinio senaties termino pasibaigimo neatitiktų ieškinio senaties instituto paskirties. Tokiu atveju viešasis interesas užtikrinti realią pažeistų subjektinių teisių apsaugą nusveria interesą garantuoti teisinių santykių stabilumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-633/2013). Be to, nagrinėjamu atveju viešojo intereso gynimo svarbą apsprendžia dar ir ginčo pobūdis, susijęs su kreditorių teisių apsauga, bei jį iniciavęs subjektas (bankrutavusi įmonė).

46. Teismo nuomone, trejų ieškinio senaties terminas dėl 33503,96 Eur priteisimo yra nepraleistas, net jeigu jį skaičiuoti nuo nutarties iškelti bankroto bylą BUAB „Veiktra“ įsiteisėjimo dienos (2014 m. liepos 22 d.), nes 2015 m. gegužės 20 d. ieškinys tuo pačiu pagrindu bankroto administratorės buvo pareikštas minėtoje baudžiamojoje byloje. Baudžiamojoje byloje ši civilinio ieškinio dalis buvo palikta nenagrinėta nuosprendžiu, kuris įsiteisėjo 2017 m. vasario 17 d. Kadangi ieškinys šioje byloje pareikštas 2018 m. gegužės 25 d., tai trejų metų ieškinio senaties terminas nepraleistas (CPK 1.130 straipsnio 5 dalis), o pažeista ieškovės teisė ginama.

47. Trejų metų ieškinio senaties terminas dėl 1400,31 Eur priteisimo, teismo nuomone, taip pat nepraleistas. Nors atsakovas tvirtina, kad minėtas ieškinio senaties terminas suėjęs, tačiau su tuo sutikti nėra pagrindo. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą; kai prievolei įvykdyti nustatytas terminas, iš tokios prievolės atsirandančio reikalavimo ieškinio senaties terminas prasideda pasibaigus prievolės įvykdymo terminui (CK 1.127 straipsnio 1, 2 dalis). Paslaugų (vežimo) sutarties su UAB „Verenta“ įvykdymo terminas buvo 2014 m. kovo 10 d. (sutarties 2.2.1. punktas). Nutartis iškelti bankroto bylą UAB „Veiktra“ įsiteisėjo 2014 m. liepos 22 d.. Tačiau vien tai, kad pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo pateikė UAB „Verenta“ teisių ir pareigų perėmėja UAB „Juridinė paslauga“, nesudaro pagrindo išvadai, kad bankroto administratorė buvo informuota apie šios sutarties turinio ydingumą ir apie tai, kad ji sudaryta ne bendrovės, o atsakovo asmeniniais interesais, nes tokios aplinkybės vien pažodiniame sutarties tekste neatsispindi. Teismo nuomone, BUAB „Veiktra“ atstovaujanti bankroto administratorė apie tai, kad minėtos sutarties sudarymas pažeidė ieškovės interesus, sužinojo (turėjo sužinoti) iš prokuratūros 2016 m. rugsėjo 9 d. nutarimo ikiteisminiame tyrime Nr. 02-2-00701-15, kuriame apklausiamas atsakovas E. K. pripažino, kad jis pagal sutartį su UAB „Verenta“ 2014 m. kovo 3 d. vežė 4 ne UAB „Veiktra“, bet asmeniui iš Kazachstano priklausančius automobilius ir šią informaciją bylos trečiasis asmuo R. T. perdavė bankroto administratorei. Kadangi ieškinys pareikštas 2018 m. gegužės 25 d., tai trejų metų ieškinio senaties terminas nepraleistas.

48. Teismas sutinka, kad reikalavimas priteisti 10118,19 Eur žalą yra pareikštas pasibaigus trejų metų ieškinio senaties terminui, tačiau, teismo nuomone, yra pagrindas jį atnaujinti kaip praleistą dėl svarbių ir ginti pažeistas ieškovės ir jos kreditorių teises (CK 1.131 straipsnio 2 dalis).

49. Šiame sprendime jau aptartos tokios aplinkybės: kad Šiaulių apygardos teismo minėtomis nutartimis buvo atstatydinti du bankroto administratoriai, kad ieškovės turto ir dokumentų atsakovas bankroto administratoriams nustatyta tvarka ir terminais neperdavė, kad ieškinys pateiktas 2018 m. gegužės 25 d. ir termino praleidimo laikotarpis nėra neprotingai ilgas, kad dokumentų neperdavimą tokį ilgą laiką lėmė ir paties atsakovo neveikimas arba netinkamas veikimas, kad atsakovas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu dėl apgaulingo bendrovės apskaitos tvarkymo, dėl ko negalima iš dalies nustatyti bendrovės turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už atitinkamus laikotarpius ir dėl sąmoningai blogo įmonės valdymo, kuris nulėmė jos bankrotą ir dėl to padaryta didelės žalos kreditoriams, o jų interesų gynimas susijęs su viešuoju interesu, - teikia pagrindą išvadai, jog šiuo konkrečiu atveju ieškinio senaties praleidimas gali būti pateisintas svarbiomis priežastimis. Aplinkybės, kad ankstesni ieškovės administratoriai nepatikrino įmonės sudarytų sandorių, naujajam administratoriui perduotų dokumentų apimtis, baudžiamosios bylos tyrimo ir nagrinėjimo trukmė bei bylos rezultato reikšmė, lemia išvadą, jog naujasis administratorius nepraleisdamas ieškinio senaties termino ieškinio pateikti objektyviai neturėjo galimybių. Tačiau per protingą terminą, įvertinęs gautus dokumentus, ėmėsi ieškovės kreditorių interesų gynimo. Todėl praleistas ieškinio senaties terminas atnaujintinas ir pažeista įmonės bei jos kreditorių teisė ginama.

50. Skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37, 6.210 straipsniai).

51. Ieškovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleista pagal įstatymą (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Kadangi ieškinys tenkinamas, tai iš atsakovo valstybei priteisiamas įstatymo numatyto dydžio žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalis 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalis 1 punktas ).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 268 straipsniais

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei BUAB „Veiktra“ (j. a. k. 303097616) iš atsakovo E. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) 45022,46 Eur žalai atlyginti, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. gegužės 29 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Priteisti atsakovo E. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 1200 Eur žyminio mokesčio (mokesčio gavėjas - Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, j. a. k. 188659752, surenkamoji sąskaita (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui apeliacinį skundą paduodant per šį teismą.

Teisėja Ramunė Čeknienė