Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

Viktoro Kažio, Violetos Ražinskaitės, Elenos Vainienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės ir nuteistojo E. K. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo 2016 m. gegužės 24 d. nuosprendžio, kuriuo:

E. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 2 dalį (dėl BUAB „V.“ 18 825,30 EUR patikėto turto pasisavinimo) laisvės atėmimu 3 metams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams ir bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiui E. K. paskirta baudžiamojo poveikio pareiga – neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

E. K. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (dėl UAB „V.“ 115 682,46 Lt (33503,96 EUR) patikėto turto pasisavinimo), 222 straipsnio 1 dalį ir 209 straipsnį išteisintas, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Iš E. K. priteista BUAB „V.“ 18 825,30 EUR (65 000 litų).

Civilinio ieškinio dalis dėl 33 503,96 EUR (115 682,46 litų) priteisimo iš E. K. BUAB „V.“ palikta nenagrinėta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. K. nuteistas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį už tai, kad nuo 2008-05-07 dirbdamas UAB „V.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini) (toliau – UAB ,,V.“) direktoriumi, pagal 2013 m. birželio 15 d. tarpininkavimo sutartį paslaugos tiekėjo E. V. (E. V.) grąžinto 65 000,00 litų (18 825,30 EUR) avanso, kurį UAB „V.“ buvo sumokėjusi E. V. pagal 2013 m. kovo 7 d. tarpininkavimo sutartį, neįnešė į UAB „V.“ kasą, taip pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą, tuo padarydamas UAB „V.“ 65 000 Lt (18 825,30 EUR) turtinę žalą.

- pagal BK 183 straipsnio 2 dalį dėl to, kad nuo 2008-05-07 dirbdamas UAB „V.“ direktoriumi, iš UAB „V.“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (USD), esančios AB (duomenys neskelbtini) banke, 2008 – 2011 metais naudotų automobilių tiekėjai – JAV įmonei A. E. IA, LLC, išankstiniais mokėjimais, avansu sumokėjo iš viso 375 684 JAV dolerių (931 401,48 Lt), o apskaitė prekių įsigijimų iš šios įmonės iš viso už 329 220,00 JAV dolerių (815 719,02 Lt); pagal UAB „V.“ buhalterinės sąskaitos Nr. 2021 „Išankstiniai apmokėjimai tiekėjams“ registro duomenis, įmonei A.E. IA, LLC, avansu sumokėta suma 2011-12-01 dienai sudarė 115 682,46 Lt (46 464,00 JAV dolerių arba 33 503,96 €); tyrimui nepateikti dokumentai apie šių lėšų panaudojimą bendrovės veikloje arba jų grąžinimą; tačiau pagal informaciją, gautą iš JAV mokesčių administratoriaus, nustatyta, kad įmonė A. E. IA, LLC, visiškai atsiskaitė su bendrove „V.“ ir 2014-07-11 nebuvo jai skolinga; E. K., įmonei A. E. IA, LLC visiškai atsiskaičius su UAB „V.“, laikotarpiu nuo 2011-12-01 iki 2014-07-11 UAB „V.“ apskaitos dokumentais neįforminęs pinigų panaudojimo arba avanso grąžinimo iš įmonės A. E. IA, LLC, už 115 682,46 Lt (33503,96 EUR), pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą, tuo padarydamas UAB „V.“ 115 682,46 Lt (33 503,96 EUR) turtinę žalą;

- pagal BK 222 straipsnio 1 dalį dėl to, kad nuo 2008-05-07 dirbdamas UAB „V.“ direktoriumi ir pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 2001-11-06 Nr. IX-574 (toliau – BAĮ) 21 straipsnį būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, nuo 2011-12-01 iki 2014-07-11 apgaulingai tvarkė UAB „V.“ buhalterinę apskaitą, nes pažeidė Lietuvos Respublikos BAĮ 6 straipsnio 2 dalies nuostatas, nurodančias, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 str. 1 d. nuostatas, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“, tai yra: laikotarpiu nuo 2011-12-01 iki 2014-07-11 tyčia UAB „V.“ apskaitos dokumentais neįformino pinigų panaudojimo arba avanso grąžinimo iš įmonės A. E. IA, LLC už 115 682,46 Lt, kuriuos UAB „V.“ išankstiniais mokėjimais, avansu buvo sumokėjusi įmonei A. E. IA, LLC, ir neįrašė į apskaitą, taip pat 2013-06-15 tyčia neįformino UAB „V.“ apskaitos dokumentais – kasos pajamų orderiais, grynųjų pinigų priėmimo kvitais, ir neįrašė į apskaitą pagal 2013-06-15 tarpininkavimo sutartį E. V. grąžinto 65 000,00 litų (18 825,30 EUR) avanso, taip pat 2014-03-03 tyčia į UAB „V.“ apskaitą neįrašė pervežimo paslaugų, įsigytų iš UAB „V.“ pagal 2014-03-03 PVM sąskaitą faktūrą Nr. 00055 už 4 235,00 Lt (1 226,54 EUR), ir įsiskolinimo už minėtas paslaugas, dėl šių pažeidimų negalima iš dalies nustatyti UAB „V.“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2011-12-01 iki 2014-07-11;

- pagal BK 209 straipsnį dėl to, kad nuo 2008-05-07 iki 2014-07-11 dirbdamas UAB „V.“ direktoriumi, UAB „V.“ 2010-12-31 dienai esant nemokiai, ir neatsiskaičius (bent iš dalies) su akcininku R. T. pagal 2008-05-07 paskolos sutartį Nr. 2008/5-1, sudarytą tarp UAB „V.“ direktoriaus E. K. ir UAB „V.“ dėl 200 000 Lt (57 924,00 EUR) beprocentinės paskolos suteikimo iki 2010 m. gruodžio 31 d., sąmoningai blogai valdydamas įmonę, iš UAB „V.“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (USD), esančios AB (duomenys neskelbtini) banke, naudotų automobilių tiekėjai – JAV įmonei A. E. IA, LLC, 2011-02-23 ir 2011-04-14 išankstiniais mokėjimais avansu pervedė iš viso 44 200,00 JAV dolerių (110 237,74 Lt arba 31927,06 EUR) įmonei A.E. IA, LLC, iki 2014-07-11 visiškai atsiskaičius su UAB „V.“, jis apskaitos dokumentais neįformino pinigų panaudojimo arba avanso grąžinimo iš įmonės A. E. IA, LLC už 115 682,46 Lt (33 503,96 EUR), taip pat neįformino kasos pajamų orderiais arba grynųjų pinigų priėmimo kvitais pagal 2013-06-15 tarpininkavimo sutartį E. V. grąžinto 65 000 litų (18 825,30 EUR) avanso, iš viso 2014-07-11 dienai jis neįformino 180 682,46 Lt (52 329,26 EUR) avansų grąžinimo arba jų panaudojimo; šių pinigų į UAB „V.“ kasą neįnešė, o juos pasisavino. Tokie jo veiksmai padarė lemiamą įtaką UAB „V.“ mokumui, nes bendrovė nebeturėjo galimybės padengti įsipareigojimų – grąžinti 200 000 Lt (57 924,00 EUR) skolą akcininkui R. T. pagal 2008-05-07 paskolos sutartį Nr. 2008/05-1 ir tokiu būdu jis nulėmė UAB „V.“ bankrotą 2014-07-11 dienai ir dėl to padarė didelę 200 000 litų (57 924,00 EUR) turtinę žalą kreditoriui R. T..

BUAB „V.“ pareiga sumokėti 1 226,54 EUR UAB (duomenys neskelbtini) atsirado antrąjį 2014 m. ketvirtį, tačiau jau 2013 metais ,,V.“ buvo faktiškai nemoki ir turėjo kitų kreditorinių reikalavimų. Todėl jo (apelianto) elgesys - 1 226,54 EUR sumokėjimas UAB „V.“ (UAB (duomenys neskelbtini)) būtų pažeidęs CK 6.930¹ straipsnio nuostatas ir kitų BUAB „V.“ kreditorių teisėtus interesus. Todėl, priešingai nei nurodo pirmosios instancijos teismas, jo neatsiskaitymas su UAB (duomenys neskelbtini) nevertintinas kaip įrodymas, kad jis pasisavino BUAB „V.“ priklausančius 18 825,30 EUR ir jais naudojosi savo nuožiūra, o ne BUAB „V.“ interesais. Be to, apeliantas teigia, kad byloje neįrodyta jo tyčia pasisavinti bendrovės turtą, jis neatliko jokių veiksmų, kurie būtų pasunkinę BUAB „V.“ turto (18 825,30 EUR) išieškojimą iš jo. BUAB „V.“ jai priklausantį turtą (pinigines lėšas) iš jo galėjo išsiieškoti civilinio proceso tvarka, tačiau tokių priemonių nesiėmė ir išimtinai civilinio pobūdžio teisinius santykius (CK 2.87 straipsnio 4 dalis) sprendė remiantis baudžiamosios teisės normomis.

Dėl nuteistojo E. K. apeliacinio skundo

Motyvuojamoji dalis

Šis prašymas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išanalizavusi byloje surinktus, teisme ištirtus ir patikrintus įrodymus, įvertinusi kiekvieną bylos įrodymą atskirai ir jų visumą, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo formuoti priešingą apygardos teismo padarytai išvadą dėl nuteistojo E. K. kaltės pasisavinus UAB „V.“ turtą. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 303 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pagrįstai E. K. pripažino kaltu ir nuteisė pagal BK 183 straipsnio 2 dalį.

Pažymėtina, kad kaltės turinys baudžiamojoje byloje atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvūs (vidiniai–psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, padėtį, kuri buvo juos padarant, ir pan. Taigi apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika bei jos padariniais – gali būti sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį (kasacinė byla Nr.2K-76/2007).

Nuteistojo apeliacinio skundo argumentais keisti ar naikinti apskųstąją nuosprendžio dalį pagrindo nėra.

Dėl prokurorės apeliacinio skundo

Prokurorės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Šis apeliantės prašymas atmestinas.

Sutiktina su apeliantės teiginiu, kad teismas nepagrįstai JAV mokesčių administratoriaus, kad įmonė A. E. IA, LLC, visiškai atsiskaitė su bendrove „V.“, rašto nepripažino įrodymu BPK 20 straipsnio prasme.

Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-177/2009, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-619/2012, 2K-232/2014 2K-440-976/2015). Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-24/2014). Neįrodytas kaltumas tolygus įrodytam nekaltumui, tokia pozicija išreiškia nekaltumo prezumpcijos (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnis, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalis, BPK 44 straipsnio 6 dalis) taikymą baudžiamajame procese.

Dėl BK 222 straipsnio 1 dalies taikymo

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

E. K. nuo 2008-05-07 dirbdamas UAB „V.“ direktoriumi ir pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 2001-11-06 Nr. IX-574 (toliau – BAĮ) 21 straipsnį būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, nuo 2013-06-15 iki 2013-09-30 bei nuo 2014-03-03 iki 2014-07-11 apgaulingai tvarkė UAB „V.“ buhalterinę apskaitą, nes pažeidė Lietuvos Respublikos BAĮ 6 straipsnio 2 dalies nuostatas, nurodančias, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 str. 1 d. nuostatas, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“, tai yra 2013-06-15 tyčia neįformino UAB „V.“ apskaitos dokumentais – kasos pajamų orderiais, grynųjų pinigų priėmimo kvitais, ir nepateikė jų buhalterei įrašyti į apskaitą pagal 2013-06-15 tarpininkavimo sutartį E. V. grąžinto 65 000,00 litų (18 825,30 EUR) avanso ir dėl šių pažeidimų negalima iš dalies nustatyti UAB „V.“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2013-06-15 iki 2013-09-30 bei 2014-03-03 tyčia nepateikė buhalterei įrašyti į apskaitą pervežimo sutarties paslaugų, įsigytų iš UAB „V.“ pagal 2014-03-03 PVM sąskaitą faktūrą Nr. 00055 už 4 235,00 Lt (1 226,54 EUR), ir įsiskolinimo už minėtas paslaugas, dėl šių pažeidimų negalima iš dalies nustatyti UAB „V.“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2014-03-003 iki 2014-07-11;

E. K. kaltės pagal pareikštą kaltinimą dėl apgaulingo buhalterijos tvarkymo nepripažino ir ikiteisminio tyrimo metu bei teisme parodė, kad jis dirbo UAB „V.“ direktoriumi, ėjo kasininko pareigas, buhalteriją bendrovėje tvarkė buhalterė J. R.. Jis pripažino, kad E. V. grąžinus avansą 65 000 Lt., šių pinigų kasos pajamų orderiu, grynųjų pinigų priėmimo kvitu neįformino ir šių dokumentų buhalterei nepateikė, todėl bendrovės buhalteriniuose dokumentuose ir apskaitoje grąžintas piniginis avansas neatsispindėjo. Jis taip pat parodė, kad į buhalterinę apskaitą nebuvo pateikti pervežimo paslaugų pagal sutartį su UAB „V.“ 2014-03-03 PVM sąskaita faktūra ir buhalterinėje apskaitoje neatsispindėjo įsiskolinimas už minėtas paslaugas. Šių dokumentų jis buhalterei nepateikė, nes buvo jau atliekamas ikiteisminis tyrimas, buhalterė nebedirbo.

Nors E. K. neigia kaltę dėl kaltinimų apgaulingai tvarkius UAB „V.“ buhalterinę apskaitą, tačiau iš jo parodymų matyti, kad šios nusikalstamos veikos sudėčiai svarbias faktines bylos aplinkybes pripažino. Jo kaltė įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais.

Liudytojas E. V. parodė, kad 2013-03-07 buvo sudaręs sutartį su UAB „V.“ direktoriumi E. K. dėl automobilių pirkimo ir tam tikslui buvo gavęs iš E. K. 65 000 Lt avanso, tačiau įsipareigojimo neįvykdė ir 2013-06-15 sutartis buvo nutraukta, jis 65 000 Lt grąžino E. K.. Iš byloje esančios 2013-03-07 tarpininkavimo sutarties matyti, kad E. V., vadinamas paslaugos tiekėju, sudarė sutartį su UAB „V.“ direktoriumi E. K. dėl automobilių paieškos ir transportavimo ir gavo 65 000 Lt avanso (b.l.155, t.1) bei 2013-06-15 sutarties, kurioje nurodyta, kad paslaugos tiekėjas E. V., pagal 2013-03-07 tarpininkavimo sutartį gautą avansą 65 000 Lt E. K. grąžino (b.l. 157, t.1).

Liudytoja R. R. parodė, jog ji dirbo UAB „V.“ buhaltere, kasininko pareigas vykdė direktorius E. K.; buhalterinei apskaitai tvarkyti dokumentus, kasos orderius bei kitus dokumentus pateikdavo E. K., atveždamas juos jai į namus; 2013-03-07 sutartį su E. V. direktorius pateikė 2013-04-19, buvo išrašytas kasos išlaidų orderis apie 65 000 Lt avansinį išmokėjimą E. V.; jokių dokumentų apie minėtos sutarties nutraukimą ir E. V. sugrąžintus 65 000 Lt direktorius jai nepateikė, todėl tai ir neatsispindėjo buhalteriniuose dokumentuose; 2013 m. balandžio mėn. pradėjus ikiteisminį tyrimą ji visus buhalterinius dokumentus pateikė tyrėjams; vėliau direktorius jokių dokumentų jai nebepateikdavo ir neprašė atlikti jokių buhalterinių veiksmų tvarkant buhalterinę apskaitą; ji nuo 2013 m. gruodžio mėn. prašė direktoriaus atleisti iš darbo dėl to, kad jau nuo 2012m. gegužės, birželio mėn. nebegaudavo atlyginimo, tačiau buvo atleista tik bankroto administratoriaus 2014-08-14.

Iš byloje esančios 2013-03-07 tarpininkavimo sutarties, kuria E. V. buvo perduotas 65 000 Lt avansas, kopijos matyti, kad ji buhalterei buvo pateikta 2013-04-19 (b.l.155, t.1).

Iš specialisto 201-11-29 išvados Nr.5-4/113 matyti, kad specialistams atlikus UAB „V.“ ūkinės finansinės veiklos tyrimą, buvo nustatyta, jog dėl apskaitos dokumentais – kasos orderiais, grynųjų pinigų priėmimo kvitais neįforminto E. V. avanso 65 000 Lt grąžinimo ir neįrašymo į apskaitą negalima iš dalies nustatyti UAB „V.“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2013-06-15 iki 2013-09-30 bei dėl pervežimo paslaugų įsigytų iš UAB „V.“ pagal 2014-03-03 PVM sąskaitą faktūrą Nr. 00055 už 4 235 Lt ir įsiskolinimo už paslaugas neįrašymo į apskaitą, negalima iš dalies nustatyti UAB „V.“ turto, įsipareigojimų dydžio už laikotarpį nuo 2014-03-03 iki 2014-07-11(b.l.9-40, t.4).

Pirmos instancijos teismas, įvertinęs surinktus įrodymus, padarė išvadą, jog E. K. negali atsakyti pagal BK 222 straipsnį dėl to, jog jis nėra šios nusikalstamos veikos subjektu. Darydamas tokias išvadas teismas nurodė, jog E. K., kaip ūkio subjekto vadovas – UAB „V.“ direktorius, įmonės apskaitos netvarkė, o ją organizavo ir nenustatyta, jog jis sąmoningai neteikė apskaitą tvarkančiam asmeniui visų buhalterinės apskaitos dokumentų, ar kad E. K. būtų susitaręs su buhaltere tyčia apgaulingai tvarkyti įmonės buhalterinę apskaitą.

Teisėjų kolegijos vertinimu, tokios teismo išvados nepagrįstos ir neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Iš tiesų, byloje nenustatyta, kad E. K. būtų susitaręs su buhaltere tyčia apgaulingai tvarkyti buhalterinę apskaitą, tačiau E. K. pripažįsta, kad būdamas kasininku, E. V. sugrąžinto 65 000 Lt avanso kasos orderiu, grynųjų pinigų priėmimo kvitu neįformino ir tokių dokumentų buhalterinę apskaitą tvarkančiai J. R. nepateikė. Tai patvirtino ir liudytoja J. R., kuri parodė, jog direktorius jai 3-2013-04-19 pateikė tik avanso 65 000 Lt. išdavimo E. V. dokumentus ir 2013- 03-07 tarpininkavimo sutartį, sudarytą tarp E. K. ir E. V., tačiau apie šio avanso grąžinimą jai dokumentų E. K. nepateikė. Nuosprendyje teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad buhalterei buvo pateikti visi buhalterinei apskaitai tvarkyti dokumentai, nes J. R. tyrėjams pateikė visus dokumentus už laikotarpį nuo 2008 m. iki 2013 m. Iš 2013-05-13 dokumentų pateikimo protokolo, ( nurodyto nuosprendyje, t.1, b.l. 154, 155), matyti, jog ji pateikė tik 2013-03-07 tarpininkavimo sutarties kopiją. Tuo tarpu iš byloje esančio 2014-01-14 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, jog 2013-06-15 tarpininkavimo sutartis, kurioje užfiksuotas E. V. 65 000 Lt avanso grąžinimas E. K., buvo pateikta tyrėjams ne buhalterės, o paties E. V. (t.1, b.l. 156,157). E. K. pripažįsta, kad į buhalterinę apskaitą nebuvo pateikti pervežimo paslaugų pagal sutartį su UAB „V.“ 2014-03-03 PVM sąskaita faktūra ir buhalterinėje apskaitoje neatsispindėjo įsiskolinimas už minėtas paslaugas ir tai aiškina, jog šių dokumentų jis buhalterei nepateikė, nes buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas ir buhalterė nebedirbo. Tačiau liudytoja J. R. paaiškino, jog nuo 2013 m. balandžio mėn. E. K. jai jokių dokumentų nebepateikdavo, nors atleista iš darbo UAB „V.“ ji buvo tik 2014-08-14.

Teisėjų kolegijos vertinimu, paminėti įrodymai įrodo, jog E. K. sąmoningai buhalterei nepateikė visų buhalterinei apskaitai tvarkyti reikalingų dokumentų ir paneigia teismo išvadą, kad E. K. nėra BK 222 straipsnyje nusikalstamos veikos subjektas.

BK 222 straipsnio 1 dalies dispozicija numato: ,,Tas, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros...“.

Ši norma numato baudžiamąją atsakomybę už kelių alternatyvių veikų padarymą: 1) apgaulingą teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymą; 2) buhalterinės apskaitos dokumentų paslėpimą; 3) buhalterinės apskaitos dokumentų sunaikinimą; 4) buhalterinės apskaitos dokumentų sugadinimą. Be to, padarius šias veikas, būtinos pasekmės : dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.

Teisėjų kolegijos toliau aptariama tik viena iš minėtų alternatyvių veikų - apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas, nes tik ši veika aktuali šioje byloje.

Apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai buhalterinės apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus. Buhalterinė apskaita BK 222 straipsnio prasme – tai ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, išreikštų pinigais, registravimo, grupavimo ir apibendrinimo sistema, skirta gauti informaciją ekonominiams sprendimams priimti ir (arba) finansinei atskaitomybei sudaryti (Buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau - BAĮ) 2 straipsnio 5 punktas). Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Pagal įstatymą apskaitos dokumentas – tai popierinis ar elektroninis liudijimas, patvirtinantis ūkinę operaciją arba ūkinį įvykį ir turintis rekvizitus, pagal kuriuos galima nustatyti ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio tapatumą (BAĮ 2 straipsnio 1 punktas). Apskaitos registras – tai remiantis apskaitos dokumentais parengta ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių suvestinė, kurioje apibendrinti jų duomenys (BAĮ 2 straipsnio 2 punktas). Pagal BAĮ 10, 11 ir 21 straipsnių prasmę apgaulingo teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymo subjektais gali būti tiek buhalteris, tiek ūkio subjekto vadovas, tiek abu, jeigu tai jie daro susitarę. Taigi, nors pagal BAĮ 10, 11 ir 21 straipsnius apgaulingo apskaitos tvarkymo subjektas yra specialusis, t. y. asmuo, atsakingas už buhalterinės apskaitos tvarkymą (vyriausiasis buhalteris, buhalteris, apskaitos paslaugas teikianti įmonė ar asmuo), tačiau pagal teismų formuojamą praktiką, esant tam tikroms sąlygoms, atsako ir įmonės vadovas, nes buhalterinę apskaitą tvarkantis subjektas nėra atsakingas už pateikiamų pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų (duomenų) turinį ar už tokių dokumentų (duomenų) nepateikimą jam. Todėl, jei įmonės vadovas sąmoningai nepateikia apskaitą tvarkančiam asmeniui visų pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų (duomenų) ar pateikia dokumentus, kuriuose įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys, jis laikomas šio nusikaltimo vykdytoju (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-454/2012, 2K-430/2013).

Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustatyta, kad E. K.., būdamas UAB „V.“ direktoriumi sąmoningai pažeisdamas teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus apgaulingai ją tvarkė. E. K. tiesioginė tyčia buvo nukreipta organizuoti apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą ( vėliau ir neteisėtai pasisavinti bendrovei priklausančius E. V. grąžintus 65 000 Lt (18 825,30 EUR)). Nepateikdamas buhalterei buhalterinės apskaitos dokumentų jis suvokė pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį, numatė padarinius, kad dėl tokių jo veiksmų, nebus galima iš dalies nustatyti bendrovės turto ir įsipareigojimų dydžio ir to siekė. Taigi tarp E. K. padarytų Buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimų netinkamo vykdymo ir atsiradusių padarinių – negalėjimo iš dalies nustatyti UAB „V.“ turto ir įsipareigojimų dydžio už laikotarpį nuo 2013-03-07 iki 2013-09-30 ir nuo 2014-03-03 iki 2014-07-11, yra tiesioginis priežastinis ryšys. Konstatuotina, kad E. K. veikoje yra visi objektyvieji ir subjektyvieji apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo požymiai. Todėl pagal nustatytas faktines aplinkybes jo veiksmai kvalifikuotini pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir už šios nusikalstamos veikos padarymą jis baustinas.

Pažymėtina, kad apgaulingai tvarkydamas buhalterinę apskaitą E. K. padarė ir kitą nusikalstamą veiką, t.y. UAB „V.“ turto – 65 000 Lt pasisavinimą, dėl kurio jis pirmos instancijos teismo pagrįstai pripažintas kaltu, todėl E. K. nusikalstama veika kvalifikuotina nusikalstamų veikų, numatytų BK 222 straipsnio 1 dalyje ir 183 straipsnio 2 dalimi, sutaptimi. Tai reikšminga skiriant E. K. bausmę pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir ją bendrinant su pirmos instancijos teismo nuosprendžiu paskirtąja bausme pagal BK 183 straipsnio 2 dalį.

E. K. buvo kaltinamas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir dėl to, kad laikotarpiu nuo 2011-12-01 iki 2014-07-11 tyčia UAB „V.“ apskaitos dokumentais neįformino pinigų panaudojimo arba avanso grąžinimo iš įmonės A.E. IA, LLC už 115 682,46 Lt, kuriuos UAB „V.“ išankstiniais mokėjimais, avansu buvo sumokėjusi įmonei A. E. IA, LLC, neįrašė į apskaitą, ir dėl to negalima iš dalies nustatyti UAB „V.“ turto, įsipareigojimų dydžio už laikotarpį nuo 2011-12-01 iki 2014-07-11.

Ši kaltinimo dalis byloje surinktais įrodymais nepatvirtinta ir neįrodyta, todėl E. K. iš kaltinimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, šalintina.

Teisėjų kolegija jau pripažino, jog pirmos instancijos teismas pagrįstai E. K. išteisino pagal BK 183 straipsnio 2 dalį dėl 115 682,46 Lt pasisavinimo, nes nenustatė, jog minėta suma – avanso likutis buvo iš įmonės A. E. IA, LLC grąžintas UAB „V.“ ir šie pinigai buvo E. K. žinioje bei jais jis disponavo savo nuožiūra. Nenustačius, kad avanso likutis buvo grąžintas E. K., jo parodymai, kad dėl to jokie buhalteriniai dokumentai apie avanso grąžinimą nebuvo forminami ir negalėjo būti pateikiami buhalterei, nepaneigti.

Dėl BK 209 straipsnio taikymo

Pirmos instancijos teismas E. K. dėl kaltinimų nulėmus UAB „V.“ bankrotą išteisino pripažinęs, kad E. K. nepadarė nusikalstamos veikos, numatytos BK 209 straipsnyje, nes neįrodyta, kad savo veiksmais jis padarė didelę turtinę žalą bent dviem kreditoriams ( buvo kaltinamas padaręs turtinę žalą tik vienam – R. T.).

Prokurorė apeliaciniame skunde, sutikdama su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nusikalstamo bankroto (BK 209 straipsnis) sudėtis reikalauja turtinės žalos padarymo bent dviem kreditoriams, o E. K. buvo kaltinamas padaręs didelę turtinę žalą tik vienam kreditoriui R. T., teigia, kad tokia ikiteisminį tyrimą atlikusio pareigūno bei prokuroro klaida gali būti ištaisyta, nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismo posėdyje, BPK 256 straipsnio tvarka prokurorui pateikus rašytinį prašymą dėl šios kaltinime nurodytos veikos faktinių aplinkybių pakeitimo iš esmės skirtingomis. Apeliantės teigimu, bylos duomenys patvirtina, kad BUAB „V.“ finansinius reikalavimus, be R. T., buvo pareiškę dar trys kreditoriai, kurių finansiniai reikalavimai iš viso sudaro 207 845, 36 Lt (60 196, 18 EUR). Tokiu būdu, E. K. kaltinimas pagal BK 209 straipsnį gali būti pakeistas, nurodant, kad jis savo veiksmais nulėmė UAB „V.“ bankrotą 2014-07-11 dienai ir dėl to padarė didelę – 207 845, 36 Lt (60 196, 18 EUR) turtinę žalą kreditoriams: Viešajai įstaigai (duomenys neskelbtini), R. T., UAB (duomenys neskelbtini) ir VSDFV (duomenys neskelbtini) skyriui.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokurorė pateikė naują kaltinimą, kuriuo:

E. K. pagal BK 209 straipsnį kaltinamas tuo, kad dirbdamas nuo 208-05-07 iki 2014-07-11 UAB „V.“ įmonės kodas (duomenys neskelbtini), direktoriaus pareigose, UAB „V.“ 2010-12-31 dienai esant nemokiai ir neatsiskaičius (bent iš dalies) su akcininku R. T. pagal 2008-05-07 paskolos sutartį Nr.2008/5-1, sudarytą tarp UAB „V.“ direktoriaus E. K. ir akcininko R. T. dėl 200 000 Litų (57 924,00 EUR) beprocentinės paskolos suteikimo iki 2010 m. gruodžio 31 d.;

jis , sąmoningai blogai valdydamas įmonę, iš UAB „V.“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (USD), esančios (duomenys neskelbtini) banke, naudotų automobilių tiekėjai – JAV įmonei A. E. IA, LLC 2011-02-23 ir 2011-04-14 išankstiniais mokėjimais avansu pervedė iš viso 44 200,00 JAV dol. (110 237,74 Lt arba 31 927,06 EUR);

įmonei A. E. IA, LLC iki 2014-07-11 visiškai atsiskaičius su UAB „V.“, jis apskaitos dokumentais neįformino pinigų panaudojimo arba avanso grąžinimo iš įmonės A. E. IA, LLC už 115 682,46 Lt (33 503,96 EUR), taip pat neįformino kasos pajamų orderiais arba grynųjų pinigų priėmimo kvitais pagal 2013-06-15 tarpininkavimo sutartį E. V. grąžinto 65 000,00 Lt (18 825,30 EUR) avanso; iš viso 2014-07-11 dienai jis neįformino 180 682,46 Lt (52 329,26 EUR) avansų grąžinimo arba jų panaudojimo; šių pinigų į UAB „V.“ kasą neįnešė, o juos pasisavino;

jo veiksmai padarė lemiamą įtaką UAB „V.“ mokumui, nes bendrovė nebeturėjo galimybės padengti įsipareigojimų – grąžinti 200 000 Lt (57 924,00 EUR) skolą akcininkui R. T. pagal 2008-05-07 paskolos sutartį Nr.2008/5/0 bei įvykdyti kitų skolinių įsipareigojimų Viešajai įstaigai (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) ir VSDFV (duomenys neskelbtini) skyriui;

tokiu būdu jis nulėmė UAB „V.“ bankrotą 2014-07-11 dienai ir dėl to padarė didelę, iš viso 207 845,36 Lt (60 196,18 EUR) žalą šiems kreditoriams: Viešajai įstaigai (duomenys neskelbtini) 439 Lt (127,14 EUR), R. T. 200 000 Lt (57 924,00 EUR), UAB (duomenys neskelbtini) 4 835 Lt (1 400,31 EUR) ir VSDFV (duomenys neskelbtini) skyriui 2 571,36 Lt (744,72 EUR).

Prokurorės apeliaciniame skunde prašoma nuosprendžio dalį dėl E. K. išteisinimo pagal BK 209 straipsnį panaikinti ir priimti naują nuosprendį. E. K., pakeitus kaltinimą pagal BK 209 straipsnį, pripažinti kaltu ir nuteisti.

Šis prašymas tenkintinas. Pirmos instancijos teismo nuosprendžio dalis, kuria E. K. pagal BK 209 straipsnį išteisintas, naikintina ir priimtinas naujas nuosprendis (BPK 329 straipsnio 2 punktas).

Teisėjų kolegija nustatė:

E. K., dirbdamas nuo 208-05-07 iki 2014-07-11 UAB „V.“ įmonės kodas (duomenys neskelbtini), direktoriaus pareigose, UAB „V. 2010-12-31 dienai neatsiskaičius (bent iš dalies) su akcininku R. T. pagal 2008-05-07 paskolos sutartį Nr.2008/5-1, sudarytą tarp UAB „V.“ direktoriaus E. K. ir akcininko R. T. dėl 200 000 Litų (57 924,00 EUR) beprocentinės paskolos suteikimo iki 2010 m. gruodžio 31 d., jis , sąmoningai blogai valdydamas įmonę, t.y. iš UAB „V.“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (USD), esančios (duomenys neskelbtini) banke, naudotų automobilių tiekėjai – JAV įmonei A. E. IA, LLC 2011-02-23 ir 2011-04-14 išankstiniais mokėjimais avansu pervedė iš viso 44 200,00 JAV dol. (110 237,74 Lt arba 31 927,06 EUR); taip pat, neįformino kasos pajamų orderiais arba grynųjų pinigų priėmimo kvitais pagal 2013-06-15 tarpininkavimo sutartį E. V. grąžinto 65 000,00 Lt (18 825,30 EUR) avanso, šių pinigų į UAB „V.“ kasą neįnešė, juos pasisavino. Šiais veiksmais padarė lemiamą įtaką UAB „V.“ mokumui, nes bendrovė nebeturėjo galimybės padengti įsipareigojimų – grąžinti 200 000 Lt (57 924,00 EUR) skolą akcininkui R. T. pagal 2008-05-07 paskolos sutartį Nr.2008/5/0 bei įvykdyti kitų skolinių įsipareigojimų Viešajai įstaigai (duomenys neskelbtini) 439 Lt (127,14 EUR), UAB (duomenys neskelbtini) 4 835 Lt (1 400,31 EUR) ir VSDFV (duomenys neskelbtini) skyriui 2 571,36 Lt (744,72 EUR).

Tokiu būdu E. K. savo veiksmais nulėmė UAB „V.“ bankrotą 2014-07-11 dienai ir dėl to padarė didelę, iš viso 207 845,36 Lt (60 196,18 EUR) žalą šiems kreditoriams: Viešajai įstaigai (duomenys neskelbtini) 439 Lt (127,14 EUR), R. T. 200 000 Lt (57 924,00 EUR), UAB (duomenys neskelbtini) 4 835 Lt (1 400,31 EUR) ir VSDFV (duomenys neskelbtini) skyriui 2 571,36 Lt (744,72 EUR).

E. K. kaltės, tiek pirmos instancijos teismo posėdyje, tiek ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje pagal naujai pateiktą kaltinimą, dėl nusikalstamo bankroto nepripažino ir parodė, kad, jo manymu, bankrotas jo vadovaujamos įmonės ištiko dėl to, kad buvo sunku nupirkti automobilius ir juos parduoti, nes tai buvo susiję su trečiosiomis šalimis, jų ekonomika, įtakos turėjo ir dolerio kursas, JAV likę lėšos, išlaidos dėl nerealizuotų automobilių. Be to, jis paaiškino, kad JAV įmonei A. E. IA, LLC pinigines lėšas automobilių pirkimui iš UAB „V.“ sąskaitos siųsdavo ir su šia įmone bendravo be jokių rašytinių sutarčių, pasitikėdamas pažįstamo asmens, vardu Šonas, žodiniais susitarimais, E. V. grąžinto avanso 65 000 Lt nepasisavino, bet į kasą šių pinigų neįnešė ir į bendrovės buhalterinę apskaitą neįtraukė.

BK XXXI skyrius numato atsakomybę už nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus ekonomikai ir verslo tvarkai. BK 209 straipsnyje numatyta fizinio asmens atsakomybė už sąmoningą įmonės valdymą, nulėmusį jos bankrotą, dėl to padarant didelės turtinės žalos kreditoriams. BK 209 straipsnyje numatytu nusikaltimu yra pažeidžiama verslo tvarka, įpareigojanti atsakingus subjektus sąžiningai ir atsakingai, laikantis Civilinio kodekso, Įmonių, Akcinių bendrovių bei kitų įstatymų ir teisės aktų reikalavimų, vykdyti verslą.

Taikant BK 209 straipsnį, turi būti nustatyti objektyvieji veikos (sąmoningas blogas įmonės valdymas), jos padarinių (bankrotas, didelė žala kreditoriams) ir priežastinio ryšio požymiai. Turi būti nustatyta ir tai, kad asmuo, turintis įgalinimų valdyti įmonę, veikė tyčia, t. y. suprato, kad blogai valdo įmonę, numatė bankroto ir žalos kreditoriams atsiradimo galimybę ir šių padarinių norėjo (tiesioginė tyčia) arba nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems kilti (netiesioginė tyčia).

Teisėjų kolegijos vertinimu, visos šios aplinkybės byloje nustatytos. E. K. nuo 2008-05-07 buvo UAB „V.“ akcininkas ir direktorius, bendrovės kasininkas, ir, pagal susitarimą su kitu akcininku R. T., visus bendrovės valdymo klausimus galėjo spręsti ir sprendė vienasmeniškai, tarp jų ir dėl bendrovės piniginių lėšų panaudojimo. Byloje surinktais įrodymais nustatyta, to neginčija ir nuteistasis, jog jis einamų pareigų pagrindu buvo atsakingas už jo žinioje buvusį bendrovės turtą. Eidamas šias pareigas E. K. žinojo, kad pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (2003 m. gruodžio 11 d. įstatymo redakcija) 37 straipsnio 10 dalį yra atsakingas už bendrovės veiklos organizavimą ir tikslų įgyvendinimą, pagal UAB „V.“ įstatus (t.1, b.l.137-141), jam numatyta pareiga veikti tik bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikantis įstatymų ir kitų teisės aktų bei vadovaujantis bendrovės įstatais.

Iš specialistų 2015-04-09 išvados Nr.5-4/21 dėl UAB "V." ūkinės finansinės veiklos tyrimo už laikotarpį nuo 2008-05-01 iki 2014-08-01 matyti, kad specialistai nustatė, jog UAB "V." 2008 - 2010 metais dirbo pelningai, tuo tarpu 2011 - 2013 metais dirbo nuostolingai ir turėjo nuostolių 2011 metais - 176,00 Lt , 2012 metais -13 027,00 Lt ir už 2013 metus - 827,00 Lt. Pagal UAB "V." sudarytų balansų už 2011m., 2012 m., 2013 m., ir 2014 -07-11 duomenis, bendrovės turtas buvo: 2010-12-31 - 397 667,00 Lt; 2011-12-31 - 343 045,00 Lt; 2013-12-31 - 275 262,00 Lt; 2014-07-11 - 275 262,00 Lt ir jos pradelstos skolos 2010-12-31, 2012-12-31,2013-12-31, 2014-07-11 buvo 200 000,00 Lt. UAB "V." pradelsti įsipareigojimai viršijo pusę bendrovės turto vertės, tiriamuoju laikotarpiu šis viršijimas padidėjo nuo 1 167,00 Lt iki 70 391,00 Lt ir bendrovė nuo 2010-12-31 iki 2014-07-11 negalėjo laiku ir visiškai atsiskaityti su kreditoriais, todėl buvo nemoki. Specialisto išvadoje taip pat konstatuota, kad UAB "V." apskaitos dokumentais neįformintas pinigų panaudojimas arba avanso grąžinimas iš JAV įmonės A. E. IA, LLC už 115 682,46 Lt ir iš E. V. grąžintas 65 000 Lt avansas, pablogino bendrovės finansinę padėtį ir turėjo įtakos įmonės nemokumui (t.4, b.l.78-139).Iš pateiktų bendrovės "V." buhalterinių dokumentų matyti, kad paskutiniai išankstiniai mokėjimai (pervedimai) JAV įmonei A. E. IA,LLC buvo atlikti 2011-02-23 - 30 000,00 JAV dol. (76 446,00 Lt) ir 2011-04-14 - 14 200,00 JAV dol. (33 791,74 Lt), duomenų apie šių pinigų panaudojimą bendrovės reikmėms (prekių - naudotų automobilių nupirkimą) ar šio avanso grąžinimą nėra. Šios finansinės operacijos buvo atliktos E. K. žinant apie bendrovės sunkėjančią finansinę padėtį. E. K. parodė, kad šie avansiniai mokėjimai buvo pervedami nesudarius jokių sutarčių su minėta įmone, pasitikint tik pažįstamo asmens, vardu Šonas, patikinimu, jog šie pinigai bus naudojami dėvėtų automobilių pirkimui, automobilių nepateikus, avansas nebuvo grąžintas, jis jokių veiksmų, išskyrus nesėkmingus skambinimus telefonu Šonui, kad susigrąžinti avansą nesiėmė. Šios aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, rodo, jog E. K. sąmoningai atliko rizikingas finansines operacijas (avansinius pervedimus darė be jokių sutarčių ir garantijų, kad avansas neįvykdžius susitarimų bus grąžintas) ir priėmė sprendimus (nesiėmė jokių priemonių susigrąžinti iš JAV įmonei A. E. IA,LLC pervestų avansiniais mokėjimais115 682,46 Lt) , sąlygojusius bendrovės turto sumažėjimą, nuostolių didinimą. Teisėjų kolegija pripažino, kad Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu E. K. yra pagrįstai nuteistas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį už UAB "V." priklausančio turto - E. V. grąžinto 65 000 Lt (18 825,30 EUR) avanso, pasisavinimą taip padarant bendrovei turtinę žalą.

Piniginių lėšų neapskaitymas bendrovės pajamose ir jų pasisavinimas yra sąmoningi veiksmai, siekiant eliminuoti iš bendrovės balanso turtą, į kurį galėjo būti nukreipti kreditorių reikalavimai, bei sutarčių su tiekėjais dėl prekių (naudotų automobilių) tiekimo nesudarymas ir nesant tokių sutarčių rizikingų finansinių operacijų atlikimas parvedant avansinius mokėjimus rodo, kad E. K., žinodamas apie bendrovės blogą finansinę padėtį, suprato, jog blogai valdo bendrovę, numatė bankroto ir žalos kreditoriams atsiradimo galimybę ir šių padarinių norėjo. Todėl, įvertinus surinktais įrodymais nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad E. K. sąmoningu UAB "V." blogu valdymu nulėmė bendrovės bankrotą, dėl kurio Šiaulių apygardos teismo 2014-07-11 nutartimi buvo iškelta bankroto byla (t.1, b.l.24-25), ir padarė didelę, iš viso 207 845,36 Lt (60 196,18 EUR) žalą šiems kreditoriams (patvirtinti Šiaulių apygardos teismo 2014-09-17 nutartimi): Viešajai įstaigai (duomenys neskelbtini) 439 Lt (127,14 EUR), R. T. 200 000 Lt (57 924,00 EUR), UAB (duomenys neskelbtini) 4 835 Lt (1 400,31 EUR) ir VSDFV (duomenys neskelbtini) skyriui 2 571,36 Lt (744,72 EUR), (t.3, b.l.141-142).

Nuteistojo E. K. kaltė įrodyta, jo veiksmuose nustatyti visi BK 209 straipsnyje numatytos veikos požymiai, todėl už šios nusikalstamos veikos padarymą jis baustinas.

E. K. kaltinime pagal BK 209 straipsnį nurodyta aplinkybė, kad jis apskaitos dokumentais neįformino pinigų panaudojimo arba avanso grąžinimo iš įmonės A. E. IA, LLC už 115 682,46 Lt (33 503,96 EUR), neįrodyta (tai aptarta anksčiau), todėl šalintina.

Dėl E. K. skirtinų bausmių ir jų bendrinimo

Šiuo nuosprendžiu pripažinus E. K. kaltu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir BK 209 straipsnį, jam skirtinos bausmės vadovaujantis BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais bei įvertinus Šiaulių apygardos teismo nuosprendyje aptartas aplinkybes, turinčias įtakos bausmių rūšies parinkimui ir dydžio nustatymui bei jo asmenį charakterizuojančią medžiagą.

Teisėjų kolegija pripažino, jog Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu E. K. pripažintas kaltu pagal BK 183 straipsnio 2 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu 3 metams pagrįstai. Nustačius ir pripažinus, kad E. K. padarė ir nusikalstamas veikas, numatytas BK 222 straipsnio 1 dalyje ir BK 209 straipsnyje, už šių nusikalstamų veikų padarymą E. K. paskirtos bausmės pagal atskiras nusikalstamas veikas bendrintinos su bausme, Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu paskirta pagal BK 183 straipsnio 2 dalį. Įvertinus E. K. nusikalstamų veikų pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį ir 209 straipsnį padarymo aplinkybes, pripažintina, jog jo padarytos nusikalstamos veikos sudaro idealiąją sutaptį, todėl bendrintinos vadovaujantis BK 63 straipsnio1, 2, 5 dalies 1 punkto taisyklėmis, t.y. apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnes. Sutiktina su Šiaulių apygardos teismo nuosprendžio motyvais taikant nuteistajam E. K. BK 75 straipsnio nuostatas.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3 ir 4 dalimis, 329 straipsnio 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Šiaulių apygardos teismo 2016 m. gegužės 24 d. nuosprendžio dalį, kuria E. K. išteisintas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir BK 209 straipsnį, panaikinti ir priimti naują nuosprendį.

- BK 222 straipsnio 1 dalį, paskiriant bausmę laisvės atėmimą 1(vieneriems) metams;

- BK 209 straipsnį, paskiriant bausmę laisvės atėmimą 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtąsias bausmes apėmimo būdu subendrinti su Šiaulių apygardos teismo 2016 m. gegužės 24 d. nuosprendžiu paskirtąja bausme pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, bausmės vykdymą atidėti 2 metams ir bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiui E. K. paskirti baudžiamojo poveikio pareigą – neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Nuteistojo E. K. apeliacinį skundą atmesti.