- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-02-17
- Bylos Nr.
- 1A-112-165/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-62-1-00139-2013-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Viktoras Kažys, Violeta Ražinskaitė, Elena Vainienė
- Nuteistasis
- E. K.
- Advokatai
- Gintaras Žičkus
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
Viktoro Kažio, Violetos Ražinskaitės, Elenos Vainienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės ir nuteistojo E. K. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo 2016 m. gegužės 24 d. nuosprendžio, kuriuo:
E. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 2 dalį (dėl BUAB „V.“ 18 825,30 EUR patikėto turto pasisavinimo) laisvės atėmimu 3 metams.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams ir bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiui E. K. paskirta baudžiamojo poveikio pareiga – neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
E. K. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (dėl UAB „V.“ 115 682,46 Lt (33503,96 EUR) patikėto turto pasisavinimo), 222 straipsnio 1 dalį ir 209 straipsnį išteisintas, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Iš E. K. priteista BUAB „V.“ 18 825,30 EUR (65 000 litų).
Civilinio ieškinio dalis dėl 33 503,96 EUR (115 682,46 litų) priteisimo iš E. K. BUAB „V.“ palikta nenagrinėta.
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. K. nuteistas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį už tai, kad nuo 2008-05-07 dirbdamas UAB „V.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini) (toliau – UAB ,,V.“) direktoriumi, pagal 2013 m. birželio 15 d. tarpininkavimo sutartį paslaugos tiekėjo E. V. (E. V.) grąžinto 65 000,00 litų (18 825,30 EUR) avanso, kurį UAB „V.“ buvo sumokėjusi E. V. pagal 2013 m. kovo 7 d. tarpininkavimo sutartį, neįnešė į UAB „V.“ kasą, taip pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą, tuo padarydamas UAB „V.“ 65 000 Lt (18 825,30 EUR) turtinę žalą.
- pagal BK 183 straipsnio 2 dalį dėl to, kad nuo 2008-05-07 dirbdamas UAB „V.“ direktoriumi, iš UAB „V.“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (USD), esančios AB (duomenys neskelbtini) banke, 2008 – 2011 metais naudotų automobilių tiekėjai – JAV įmonei A. E. IA, LLC, išankstiniais mokėjimais, avansu sumokėjo iš viso 375 684 JAV dolerių (931 401,48 Lt), o apskaitė prekių įsigijimų iš šios įmonės iš viso už 329 220,00 JAV dolerių (815 719,02 Lt); pagal UAB „V.“ buhalterinės sąskaitos Nr. 2021 „Išankstiniai apmokėjimai tiekėjams“ registro duomenis, įmonei A.E. IA, LLC, avansu sumokėta suma 2011-12-01 dienai sudarė 115 682,46 Lt (46 464,00 JAV dolerių arba 33 503,96 €); tyrimui nepateikti dokumentai apie šių lėšų panaudojimą bendrovės veikloje arba jų grąžinimą; tačiau pagal informaciją, gautą iš JAV mokesčių administratoriaus, nustatyta, kad įmonė A. E. IA, LLC, visiškai atsiskaitė su bendrove „V.“ ir 2014-07-11 nebuvo jai skolinga; E. K., įmonei A. E. IA, LLC visiškai atsiskaičius su UAB „V.“, laikotarpiu nuo 2011-12-01 iki 2014-07-11 UAB „V.“ apskaitos dokumentais neįforminęs pinigų panaudojimo arba avanso grąžinimo iš įmonės A. E. IA, LLC, už 115 682,46 Lt (33503,96 EUR), pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą, tuo padarydamas UAB „V.“ 115 682,46 Lt (33 503,96 EUR) turtinę žalą;
- pagal BK 222 straipsnio 1 dalį dėl to, kad nuo 2008-05-07 dirbdamas UAB „V.“ direktoriumi ir pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 2001-11-06 Nr. IX-574 (toliau – BAĮ) 21 straipsnį būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, nuo 2011-12-01 iki 2014-07-11 apgaulingai tvarkė UAB „V.“ buhalterinę apskaitą, nes pažeidė Lietuvos Respublikos BAĮ 6 straipsnio 2 dalies nuostatas, nurodančias, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 str. 1 d. nuostatas, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“, tai yra: laikotarpiu nuo 2011-12-01 iki 2014-07-11 tyčia UAB „V.“ apskaitos dokumentais neįformino pinigų panaudojimo arba avanso grąžinimo iš įmonės A. E. IA, LLC už 115 682,46 Lt, kuriuos UAB „V.“ išankstiniais mokėjimais, avansu buvo sumokėjusi įmonei A. E. IA, LLC, ir neįrašė į apskaitą, taip pat 2013-06-15 tyčia neįformino UAB „V.“ apskaitos dokumentais – kasos pajamų orderiais, grynųjų pinigų priėmimo kvitais, ir neįrašė į apskaitą pagal 2013-06-15 tarpininkavimo sutartį E. V. grąžinto 65 000,00 litų (18 825,30 EUR) avanso, taip pat 2014-03-03 tyčia į UAB „V.“ apskaitą neįrašė pervežimo paslaugų, įsigytų iš UAB „V.“ pagal 2014-03-03 PVM sąskaitą faktūrą Nr. 00055 už 4 235,00 Lt (1 226,54 EUR), ir įsiskolinimo už minėtas paslaugas, dėl šių pažeidimų negalima iš dalies nustatyti UAB „V.“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2011-12-01 iki 2014-07-11;
- pagal BK 209 straipsnį dėl to, kad nuo 2008-05-07 iki 2014-07-11 dirbdamas UAB „V.“ direktoriumi, UAB „V.“ 2010-12-31 dienai esant nemokiai, ir neatsiskaičius (bent iš dalies) su akcininku R. T. pagal 2008-05-07 paskolos sutartį Nr. 2008/5-1, sudarytą tarp UAB „V.“ direktoriaus E. K. ir UAB „V.“ dėl 200 000 Lt (57 924,00 EUR) beprocentinės paskolos suteikimo iki 2010 m. gruodžio 31 d., sąmoningai blogai valdydamas įmonę, iš UAB „V.“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (USD), esančios AB (duomenys neskelbtini) banke, naudotų automobilių tiekėjai – JAV įmonei A. E. IA, LLC, 2011-02-23 ir 2011-04-14 išankstiniais mokėjimais avansu pervedė iš viso 44 200,00 JAV dolerių (110 237,74 Lt arba 31927,06 EUR) įmonei A.E. IA, LLC, iki 2014-07-11 visiškai atsiskaičius su UAB „V.“, jis apskaitos dokumentais neįformino pinigų panaudojimo arba avanso grąžinimo iš įmonės A. E. IA, LLC už 115 682,46 Lt (33 503,96 EUR), taip pat neįformino kasos pajamų orderiais arba grynųjų pinigų priėmimo kvitais pagal 2013-06-15 tarpininkavimo sutartį E. V. grąžinto 65 000 litų (18 825,30 EUR) avanso, iš viso 2014-07-11 dienai jis neįformino 180 682,46 Lt (52 329,26 EUR) avansų grąžinimo arba jų panaudojimo; šių pinigų į UAB „V.“ kasą neįnešė, o juos pasisavino. Tokie jo veiksmai padarė lemiamą įtaką UAB „V.“ mokumui, nes bendrovė nebeturėjo galimybės padengti įsipareigojimų – grąžinti 200 000 Lt (57 924,00 EUR) skolą akcininkui R. T. pagal 2008-05-07 paskolos sutartį Nr. 2008/05-1 ir tokiu būdu jis nulėmė UAB „V.“ bankrotą 2014-07-11 dienai ir dėl to padarė didelę 200 000 litų (57 924,00 EUR) turtinę žalą kreditoriui R. T..
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių apygardos teismo 2016 m. gegužės 24 d. nuosprendžiu E. K. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (dėl UAB „V.“ 115 682,46 Lt (33 503,96 EUR) patikėto turto pasisavinimo), 222 straipsnio 1 dalį ir 209 straipsnį išteisintas, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
Šalies argumentai
Šiaulių apygardos prokuratūros skyriaus prokurorė apeliaciniame skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2016-05-24 nuosprendžio dalį dėl E. K. išteisinimo pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (dėl UAB „V.“ 115 682, 46 Lt (33 503,96 EUR) patikėto turto pasisavinimo), 222 straipsnio 1 dalį ir 209 straipsnį ir priimti naują, apkaltinamąjį nuosprendį: E. K. pripažinti kaltu ir nuteisti:
Žemesnės instancijos teismas
- pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (dėl UAB „V.“ 115 682,46 Lt (33 503,96 EUR) patikėto turto pasisavinimo) laisvės atėmimu 3 metams ir 6 mėnesiams;
- pagal BK 222 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams ir 3 mėnesiams;
- pagal BK 209 straipsnį laisvės atėmimu 9 mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 5 dalimis, bausmes, paskirtas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį ir 209 straipsnį subendrinti apėmimo būdu, ir E. K. skirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 3 metams ir 6 mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, šią bausmę subendrinti su bausme, paskirta pagal BK 222 straipsnio 1 dalį bei skundžiamu teismo nuosprendžiu paskirta bausme pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (dėl UAB „V.“ 65 000 litų (18 825,30 EUR) patikėto turto pasisavinimo), bausmes sudedant iš dalies, ir skirti E. K. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 4 metams.
Papildomai iš E. K. priteisti BUAB „V.“ 33 503,96 EUR.
Prokurorės teigimu, skundžiamo teismo nuosprendžio dalis dėl E. K. išteisinimo pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (dėl UAB „V.“ 115 682,46 Lt (33 503,96 EUR) patikėto turto pasisavinimo), 222 straipsnio 1 dalį ir 209 straipsnį yra neteisėta ir nepagrįsta dėl nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybių.
Šalies argumentai
Apeliantė skunde nurodo, kad teismas, neteisingai įvertinęs bylos duomenis, nepagrįstai E.K. išteisino pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (dėl UAB „V.“ 115 682,46 Lt (33 503,96 EUR) patikėto turto pasisavinimo). Teismas nepagrįstai nurodė, kad JAV mokesčių administratoriaus atsakymas, jog įmonė A. E. IA, LLC visiškai atsiskaitė su UAB „V.“ ir 2014-07-11 nebuvo jai skolinga, nėra įrodymas BPK 20 straipsnio prasme. Apeliantės nuomone, priešingai nei nurodė teismas, toks JAV mokesčių administratoriaus pranešimas laikytinas įrodymu BPK 20 straipsnio prasme ir vadovaujantis BPK 95 straipsniu, yra dokumentas gautas teisėtu būdu ir jame užfiksuota reikšminga informacija nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti. Teismas, abejodamas tokiame dokumente užfiksuotų duomenų išsamumu, turėjo galimybę šiuos duomenis patikrinti ir papildyti, siųsdamas prašymą užsienio valstybės įstaigai.
Apeliantė pažymi, kad nuteistojo parodymai, kad jis po pinigų pervedimo įmonei A. E. IA, LLC ir automobilių nepristatymo, bandė susisiekti su įmonės savininkais, bet jam tai nepavyko, nepatvirtinti jokiais bylos dokumentais. Taip pat apeliantė atkreipia dėmesį į liudytojo R. T. (UAB „V.“ akcininko) parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kuriuose jis parodė, kad jo nuomone E. K. pervedė JAV įmonei pinigus iš UAB „V.“ sąskaitos, o JAV įsigyti automobiliai grįždavo E. K. kitos įmonės vardu.
Apeliantė nuomone, įvertinus visus byloje surinktus duomenis kartu su JAV mokesčių administratoriaus pranešimu, darytina išvada, jog įmonė A. E. IA, LLC UAB „V.“ sumokėtus 115 682,46 Lt E. K. grąžino, tačiau E. K. jų bendrovei „V.“ negrąžino, jų gražinimo ar panaudojimo fakto dokumentais neįformino, o juos pasisavino, tuo padarydamas UAB „V.“ 115 682,46 Lt (33 503,96 EUR) turtinę žalą, kurią apeliantė prašo priteisti iš E. K..
Apeliantės nuomone, E. K. nepagrįstai išteisintas ir pagal BK 222 straipsnio 1 dalį. Skunde nurodoma, kad E. K., kaip ūkio subjekto UAB „V.“ vadovas, būdamas atsakingu už tinkamą buhalterinės apskaitos organizavimą, privalėjo įmonės buhalterei pateikti apskaitos dokumentus apie pinigų panaudojimą arba avanso grąžinimą iš įmonės A. E. IA, LLC, tačiau sąmoningai, tyčia nepateikė įmonės buhalterei tokių dokumentų.
Bylos duomenimis nustatyta, kad E. K., kaip UAB „V.“ atstovas, 2013-03-07 buvo sudaręs tarpininkavimo sutartį su E. V. dėl dviejų automobilių pirkimo ir transportavimo į Lietuvą. E. V. sutarties sąlygų neįvykdė, todėl pagal 2013-06-15 tarpininkavimo sutartį ankstesnė, t. y. 2013-03-07 sutartis, abipusiu susitarimu buvo nutraukta, o E. V. E. K. grąžino 2013-03-07 paimtą avansą - 65 000 litų. Šias aplinkybes teisme patvirtino liudytojas E. V. ir jo pateikta 2013-06-15 tarpininkavimo sutartis. Skundžiamu teismo nuosprendžiu E. K. yra nuteistas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį už UAB „V.“ 65 000 litų (18 825,30 EUR) pasisavinimą. Tokios byloje nustatytos faktinės aplinkybės įrodo, jog E. K., siekdamas pasisavinti E. V. grąžintus UAB „V.“ priklausančius 65 000 Lt, sąmoningai, tyčia neinformavo įmonės buhalterės R. R. apie tai, kad E. V. grąžino pinigus ir nepateikė buhalterei 2013-06-15 tarpininkavimo sutarties, dėl to UAB „V.“ apskaitos dokumentais (kasos pajamų orderiais, grynųjų pinigų priėmimo kvitais) nebuvo įforminti ir į apskaitą įrašyti E. V. pagal 2013-06-15 tarpininkavimo sutartį grąžinti UAB „V.“ priklausantys 65 000 litų. E. K. neturėjo jokių pateisinančių priežasčių neįnešti E. V. grąžintų pinigų į kasą ir nesurašyti dokumentų. Pinigus E. V. grąžino 2013-06-15, UAB „V.“ bankrotas buvo paskelbtas tik daugiau nei po metų - 2014-07-11, iki tol bendrovė veikė ir turėjo buhalterę, pats E. K. bendrovėje atliko kasininko pareigas, todėl jo aiškinimai, kad jis nežinojo, kaip įnešti pinigus į kasą ir surašyti apskaitos dokumentą, atmestini kaip nelogiški ir nepagrįsti.
Taip pat E. K., kaip ūkio subjekto vadovas, atsakingas už tinkamą buhalterinės apskaitos organizavimą, privalėjo imtis priemonių, kad į UAB „V.“ apskaitą būtų įrašytos iš UAB „V.“ pagal 2014-03-03 PVM sąskaitą faktūrą Nr. 00055 įsigytos pervežimo paslaugos už 4 235 Lt (1 226,54 EUR) ar įsiskolinimas už minėtas paslaugas, tačiau tokių priemonių nesiėmė.
Tokie E. K. veiksmai, tvarkant bendrovės „V.“ buhalterinę apskaitą, buvo sąmoningas, tyčinis teisės aktų reikalavimų pažeidimas (siekiant neužfiksuoti apskaitoje ūkinių operacijų, turint tikslą užvaldyti įmonės lėšas), dėl kurio kilo BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytos padariniai: iš dalies negalima nustatyti UAB „V.“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, todėl E. K. turi atsakyti pagal BK 222 straipsnio 1 dalį.
Apeliantė, sutikdama su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nusikalstamo bankroto (BK 209 straipsnis) sudėtis reikalauja turtinės žalos padarymo bent dviem kreditoriams, o E. K. buvo kaltinamas padaręs didelę turtinę žalą tik vienam kreditoriui R. T., teigia, kad tokia ikiteisminį tyrimą atlikusio pareigūno bei prokuroro klaida gali būti ištaisyta, nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismo posėdyje, BPK 256 straipsnio tvarka prokurorui pateikus rašytinį prašymą dėl šios kaltinime nurodytos veikos faktinių aplinkybių pakeitimo iš esmės skirtingomis. Apeliantės teigimu, bylos duomenys patvirtina, kad BUAB „V.“ finansinius reikalavimus, be R. T., buvo pareiškę dar trys kreditoriai, kurių finansiniai reikalavimai iš viso sudaro 207 845, 36 Lt (60 196, 18 EUR). Tokiu būdu, E. K. kaltinimas pagal BK 209 straipsnį gali būti pakeistas, nurodant, kad jis savo veiksmais nulėmė UAB „V.“ bankrotą 2014-07-11 dienai ir dėl to padarė didelę - 207 845, 36 Lt (60 196, 18 EUR) turtinę žalą kreditoriams: Viešajai įstaigai (duomenys neskelbtini), R. T., UAB (duomenys neskelbtini) ir VSDFV (duomenys neskelbtini) skyriui.
Šalies argumentai
Nuteistasis E. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2016-05-24 nuosprendžio dalį dėl jo nuteisimo pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (dėl BUAB „V.“ 18 825,30 EUR turto pasisavinimo) ir šioje dalyje jį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, bei atmesti iš jo priteistą civilinį ieškinį.
Apeliantas teigia, kad teismas, nuteisdamas jį pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, pažeidė BK 2 straipsnio 3 dalį. Apelianto teigimu, jo kaltė dėl BUAB „V.“ turto (18 825,30 EUR) pasisavinimo grindžiama tuo, kad jis šiais pinigais neatsiskaitė su vienu iš BUAB „V.“ kreditorių, t.y. UAB (duomenys neskelbtini), nepadengdamas 1 226,54 EUR įsiskolinimo. Apeliantas su tokia teismo išvada nesutinka ir teigia, kad ji prieštarauja faktinėms aplinkybėms.
BUAB „V.“ pareiga sumokėti 1 226,54 EUR UAB (duomenys neskelbtini) atsirado antrąjį 2014 m. ketvirtį, tačiau jau 2013 metais ,,V.“ buvo faktiškai nemoki ir turėjo kitų kreditorinių reikalavimų. Todėl jo (apelianto) elgesys - 1 226,54 EUR sumokėjimas UAB „V.“ (UAB (duomenys neskelbtini)) būtų pažeidęs CK 6.930¹ straipsnio nuostatas ir kitų BUAB „V.“ kreditorių teisėtus interesus. Todėl, priešingai nei nurodo pirmosios instancijos teismas, jo neatsiskaitymas su UAB (duomenys neskelbtini) nevertintinas kaip įrodymas, kad jis pasisavino BUAB „V.“ priklausančius 18 825,30 EUR ir jais naudojosi savo nuožiūra, o ne BUAB „V.“ interesais. Be to, apeliantas teigia, kad byloje neįrodyta jo tyčia pasisavinti bendrovės turtą, jis neatliko jokių veiksmų, kurie būtų pasunkinę BUAB „V.“ turto (18 825,30 EUR) išieškojimą iš jo. BUAB „V.“ jai priklausantį turtą (pinigines lėšas) iš jo galėjo išsiieškoti civilinio proceso tvarka, tačiau tokių priemonių nesiėmė ir išimtinai civilinio pobūdžio teisinius santykius (CK 2.87 straipsnio 4 dalis) sprendė remiantis baudžiamosios teisės normomis.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokurorė prašė Šiaulių apygardos skyriaus prokurorės apeliacinį skundą patenkinti, o nuteistojo E. K. apeliacinį skundą atmesti. Nuteistasis E.K. ir jo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, o prokurorės – atmesti.
Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose (BPK 320 straipsnio 3 dalis).
Dėl nuteistojo E. K. apeliacinio skundo
Nuteistasis apeliaciniame skunde prašo nuosprendžio dalį, kurioje jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, panaikinti ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį bei atmesti priteistą civilinį ieškinį.
Motyvuojamoji dalis
Šis prašymas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išanalizavusi byloje surinktus, teisme ištirtus ir patikrintus įrodymus, įvertinusi kiekvieną bylos įrodymą atskirai ir jų visumą, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo formuoti priešingą apygardos teismo padarytai išvadą dėl nuteistojo E. K. kaltės pasisavinus UAB „V.“ turtą. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 303 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pagrįstai E. K. pripažino kaltu ir nuteisė pagal BK 183 straipsnio 2 dalį.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmos instancijos teismas nustatė, kad E. K. nuo 2008-05-07 dirbdamas UAB „V.“, direktoriumi, pagal 2013 m. birželio 15 d. tarpininkavimo sutartį paslaugos tiekėjo E. V. (E. V.) grąžinto 65 000,00 litų (18 825,30 EUR) avanso, kurį UAB „V.“ buvo sumokėjusi E. V. pagal 2013 m. kovo 7 d. tarpininkavimo sutartį, neįnešė į UAB „V.“ kasą, pasisavino šį jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą, tuo padarydamas UAB „V.“ 65 000 Lt (18 825,30 EUR) turtinę žalą.
Nuteistasis E. K. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek pirmos instancijos teisiamojo posėdžio metu kaltės pasisavinus bendrovės turtą – 65 000 Lt nepripažino, tačiau pripažino nustatytas faktines aplinkybes. Jis paaiškino, kad E. V. sugrąžintų 65 000 Lt neįnešė į bendrovės kasą dėl to, kad jau buvo prasidėjęs ikiteisminis tyrimas, paimti buhalteriniai dokumentai, buhalterė faktiškai nebeatliko savo pareigų, o jis nežinojęs kokiu būdu į kasą reikia įnešti iš E. V. gautus pinigus, todėl pinigai likę pas jį iki šiol. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje E. K. parodė analogiškai ir teigė minėtų pinigų pasisavinti tyčios neturėjęs, iki šiol pinigus laiko pas save.
Žemesnės instancijos teismas
Pagal BK 183 straipsnį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę. Objektyviai turto pasisavinimas – tai neteisėtas, neatlygintinas kaltininkui svetimo, jam patikėto ar buvusio jo žinioje turto, turtinės teisės pavertimas savo turtu ar savo turtine teise, pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sąlygas. Neatlygintinas svetimo turto, turtinės teisės pasisavinimas reiškia, kad kaltininkas šį turtą pasisavina, neatlygindamas jo vertės ar atlygindamas aiškiai neteisingai. Esminis turto pasisavinimo požymis, skiriantis šią nusikalstamą veiką nuo kitų nusikalstamų veikų nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, yra tai, kad šią veiką padaro asmuo, kuris dėl einamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu turi teisiškai apibrėžtus įgaliojimus pasisavinamo turto atžvilgiu. Kaltininkas su jam patikėtu (buvusiu jo žinioje) turtu (turtine teise) pradeda elgtis kaip su nuosavu ir taip pažeidžia jam suteiktus įgaliojimus, toks turtas (turtinė teisė) iš teisėto kaltininko valdymo pereina į jo neteisėtą valdymą, t. y. faktiškai yra pasisavinamas, taip padarant žalos turto ar turtinės teisės savininkui arba teisėtam valdytojui. Subjektyvusis turto pasisavinimo požymis yra tai, kad ši nusikalstama veika padaroma esant tiesioginei tyčiai. Tiesioginė tyčia turto pasisavinimo atveju reiškia, kad kaltininkas, kuriam yra patikėtas (buvęs jo žinioje) svetimas turtas (turtinė teisė), neteisėtai disponuodamas šiuo turtu (turtine teise) ar šį turtą paimdamas, siekia turtą (turtinę teisę) paversti savo nuosavu turtu (turtine teise), taip siekdamas naudos turto savininko sąskaita. Svetimo turto pasisavinimas laikomas baigta nusikalstama veika, kai kaltininkas įgyja galimybę turtą valdyti ir (ar) juo naudotis, ir (ar) disponuoti savo nuožiūra. Tyčinė kaltė, kaip ir kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis, privalo būti įrodytas ne prielaidomis, o abejonių nekeliančiais įrodymais. Turto pasisavinimo sudėtis yra materiali, kaltei, būdingai šiai nusikalstamai veikai, konstatuoti nepakanka bendrovei priklausančių pinigų laikymo, tvarkymo ir saugojimo tvarkos nepaisymo. Svarbu nustatyti ir tai, ar šios tvarkos nesilaikymas yra susijęs su kaltininko numatymu, kad bendrovė šių pinigų neteks, ir to siekimu. Apie tokį kaltės turinį byloje gali būti sprendžiama atsižvelgus į įvairias objektyvias byloje nustatytas aplinkybes, inter alia, kaip kaltininkas elgėsi su jam patikėtu ar žinioje buvusiu turtu, koks buvo turto teisinis režimas, kaip kaltininkas pažeidė esmines jam nustatytas turto patikėjimo ar buvimo žinioje sąlygas, kokią veiksmų laisvę patikėdamas turtą šio turto savininkas suteikė kaltininkui, ar įmonei buvo padaryta žalos ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-84/2012, 2K-P-78/2012, 2K-13-693/2013, 2K-138/2014, 2K-382-489/2015, 2K-91-
Pažymėtina, kad kaltės turinys baudžiamojoje byloje atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvūs (vidiniai–psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, padėtį, kuri buvo juos padarant, ir pan. Taigi apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika bei jos padariniais – gali būti sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį (kasacinė byla Nr.2K-76/2007).
Žemesnės instancijos teismas
Nagrinėjamoje byloje pirmos instancijos teismas nustatė ir nuteistasis apeliantas E. K. neginčija, jog jis, kaip UAB „V.“ direktorius, 2013-03-07 sudarė tarpininkavimo sutartį (1 t., 155 b.l.) su E. V. dėl dviejų automobilių pirkimo ir transportavimo į Lietuvą ir, sutarties įvykdymui jis, būdamas kasininku, iš UAB „V.“ kasos paėmęs grynais pinigais 65 000 litų, juos perdavė E. V.. Kadangi E. V. sutarties įsipareigojimų negalėjo įvykdyti, todėl 2013-07-15 tarpininkavimo sutartis (1t.,157 b. l.) buvo nutraukta, o E. V. grąžino 65 000 litų, tačiau E. K. į UAB „V.“ kasą šių pinigų neįnešė, bendrovės reikmėms nepanaudojo. Pirmos instancijos teismas taip pat nustatė, kad 2014-03-03 paslaugų teikimo sutartimi Nr. 140303-1 (1 t., 21–22 b. l.) E. K., kaip UAB „V.“ direktorius ir užsakovas, 2014-03-03 sudarė paslaugų teikimo sutartį Nr. 140303-1 (1 t., 21–22 b. l.) su UAB „V.“, kaip vykdytoju, dėl transporto pervežimo paslaugų, pagal kurią UAB „V.“ pervežė pagal UAB „V.“ užsakymą transporto priemones ir nors sutarties įsipareigojimas buvo įvykdytas, tačiau užsakovas UAB „V.“ neatsiskaitė, t. y. E. K. nesumokėjo 4 235 litų (1 t., 23 b. l.) savo žinioje turimais E. V. grąžintais bendrovei „V.“ priklausančiais pinigais.
Pagal UAB (duomenys neskelbtini), kaip UAB „V.“ reikalavimo teisių perėmėjos, 2014-06-20 civilinį ieškinį (1 t., 12–14) Šiaulių apygardos teismas 2014-06-20 nutartimi (1 t., 24–25 b. l.) iškėlė UAB „V.“ bankroto bylą, nes atsakovas, UAB „V.“ atstovas E. K., atsiliepime į ieškinį nurodė, jog UAB „V.“ nevykdo ūkinės-komercinės veiklos. E. K. bankroto byloje taip pat nepranešė, jog jis naudojasi 65 000 litų, kurie priklauso UAB „V.“. Šios aplinkybės, kaip teisingai nurodyta pirmos instancijos teismo nuosprendyje, įrodo, jog E. K. 65 000 litų, priklausančius UAB „V.“ pasisavino, pavertė savo turtu ir jais naudojasi savo nuožiūra, o ne UAB „V.“ interesais, nes turėdamas bendrovei priklausančias pinigines lėšas turėjo galimybę atsiskaityti pagal 2014-03-03 paslaugų sutartį su UAB „V.“ dar iki bankroto bylos iškėlimo. Aplinkybę, kad minimus 65 000 Lt (18 825,30 EUR) E. K. nėra panaudojęs bendrovės reikmėm patvirtina ir jo parodymai apeliacinės instancijos teisme, kur jis pripažino, jog minėtų pinigų jis nėra grąžinęs BUAB „V.“ iki šiol. Toks nuteistojo elgesys rodo, jog jis, būdamas bendrovės direktoriumi, materialiai atsakingu asmeniu už bendrovės turtą, negrąžindamas bendrovei priklausančių piniginių lėšų ir nepagrįsdamas tokių lėšų panaudojimą dokumentais, suvokė, kad veikia neteisėtai, numatė, kad dėl tokio jo veikimo daroma turtinė žala bendrovei ir tokių padarinių norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia.
Kaip nurodyta pirmiau, pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką, pasisavinimas laikomas baigtu, kai neteisėtai užvaldomas svetimas turtas ir yra reali galimybė jį valdyti, juo naudotis ar disponuoti. Taigi aptariamu atveju nusikaltimas buvo baigtas E. V. 2013-07-15 grąžinus E. K. 65 000 Lt, kurie nebuvo įnešti į bendrovės kasą, nes tokiu būdu ir nuo tada E. K. įgijo realią galimybę bendrovei priklausančiais pinigais naudotis ir disponuoti savo nuožiūra. Tai, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog pinigus E. K. panaudojo savo asmeniniams poreikiams tenkinti, nepaneigia nuteistojo kaltės.
Apeliaciniame skunde teiginiai, kuriais nesutinkama su pirmos instancijos teismo išvada apie tai, kad neatsiskaitymas su vienu iš BUAB „V.“ kreditorių, t.y. UAB (duomenys neskelbtini) UAB „V.“ reikalavimo teisių perėmėja) yra piniginių lėšų, priklausančių BUAB „V.“ pasisavinimo įrodymas, atmestini kaip nepagrįsti. Apeliantas nurodo, jog įsiskolinimas UAB (duomenys neskelbtini) atsirado 2014 m. antrame ketvirtyje, tačiau UAB „V.“ jau 2013 metais faktiškai buvo nemoki ir turėjo kitų kreditorinių reikalavimų, todėl padengdamas įsiskolinimą vienam iš kreditorių, jis būtų pažeidęs kitų kreditorių teisėtus interesus bei CK 6.930 (1) straipsnio nuostatas. Šiame kontekste pažymėtina, kad su UAB „V.“ pagal įvykdytą paslaugų sutartį E. K. turėjo galimybę atsiskaityti turimais UAB „V.“ priklausančiais pinigais dar iki bankroto bylos iškėlimo, kai jokie kiti kreditoriai dar nebuvo pareiškę reikalavimų teisme.
Be to, apeliantas be pagrindo skunde nurodo, jog neatliko jokių veiksmų, kurie apsunkintų BUAB „V.“ turto 65 000 Lt (18 825,30 EUR) išieškojimą iš jo, ir tai buvo galima padaryti civilinio proceso tvarka. Teisėjų kolegija pažymi, kad bylos medžiaga ir nustatytos aplinkybės – E. K. nusikalstama veika (bendrovės turto pasisavinimas, padarant bendrovei žalą) baigta daugiau nei prieš trejus metus; E. K. elgesys – savalaikis neatsiskaitymas už UAB „V.“ suteiktas paslaugas, ilgalaikis deklaratyvus teigimas, kad pinigus turi, tačiau jų negrąžinimas, rodo E. K. esant negeranorišku ir nesiekiančiu atlyginti padarytą bendrovei žalą bei leidžia padaryti išvadą, kad E. K. tokiu būdu piktybiškai vengia grąžinti turtą, sąmoningai trukdo ir apsunkina BUAB „V.“ padarytos žalos išieškojimą ir įrodo, kad E. K. bendrovei priklausančias pinigines lėšas – 65 000 Lt (18 825,30 EUR) pavertė savo turtu, t.y. pasisavino.
Teisėjų kolegijos nuomone, pirmos instancijos teismas bylos aplinkybes dėl 65 000 Lt pasisavinimo ištyrė išsamiai ir nešališkai, tirdamas bei vertindamas byloje surinktų įrodymų visumą, nepadarė esminių BPK 20 bei kitų straipsnių reikalavimų pažeidimų, ir nuteistojo E. K. nusikalstamai veikai tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, jo veiką kvalifikavo pagal BK 183 straipsnio 2 dalį teisingai. Už šios nusikalstamos veikos padarymą E. K. paskirta bausmė – 3 metai laisvės atėmimo. Pritaikius BK 75 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 8 punktą, šios bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, paskiriant poveikio pareigą – neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Teismas skirdamas E. K. bausmę laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų (BK 54 straipsnis), paskirtoji bausmė nėra aiškiai per griežta. Pripažinus kaltu dėl UAB „V.“ turto - 18 825,30 EUR pasisavinimo, teismas pagrįstai tenkino civilinį ieškinį ir iš E. K. priteisė šiai bendrovei jo nusikalstamais veiksmais padarytą žalą.
Nuteistojo apeliacinio skundo argumentais keisti ar naikinti apskųstąją nuosprendžio dalį pagrindo nėra.
Dėl prokurorės apeliacinio skundo
Šiaulių apygardos prokuratūros skyriaus prokurorė apeliaciniame skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2016-05-24 nuosprendžio dalį dėl E. K. išteisinimo pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (dėl UAB „V.“ 115 682,46 Lt (33 503,96 EUR) patikėto turto pasisavinimo), 222 straipsnio 1 dalį ir 209 straipsnį ir priimti naują, apkaltinamąjį nuosprendį, E. K. dėl šių nusikalstamų veikų pripažinti kaltu ir nuteisti.
Prokurorės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Dėl E. K. išteisinimo pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (dėl UAB „V.“ 115 682,46 Lt (33 503,96 EUR) patikėto turto pasisavinimo)
Prokurorė apeliaciniame skunde prašo skundžiamo nuosprendžio dalį dėl E. K. išteisinimo pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (dėl UAB „V.“ 115 682,46 Lt (33 503,96 EUR) patikėto turto pasisavinimo) panaikinti ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį, nes ši nuosprendžio dalis neteisėta ir nepagrįsta dėl nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybių.
Šis apeliantės prašymas atmestinas.
E. K. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį buvo kaltinamas dėl to, kad nuo 2008-05-07 dirbdamas UAB „V.“ direktoriumi, iš UAB „V.“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (USD), esančios (duomenys neskelbtini) banke, 2008 – 2011 metais naudotų automobilių tiekėjai – JAV įmonei A. E. IA, LLC, išankstiniais mokėjimais, avansu sumokėjo iš viso 375 684 JAV dolerių (931 401,48 Lt), o apskaitė prekių įsigijimų iš šios įmonės iš viso už 329 220,00 JAV dolerių (815 719,02 Lt); pagal UAB „V.“ buhalterinės sąskaitos Nr. 2021 „Išankstiniai apmokėjimai tiekėjams“ registro duomenis, įmonei A. E. IA, LLC, avansu sumokėta suma 2011-12-01 dienai sudarė 115 682,46 Lt (46 464,00 JAV dolerių arba 33 503,96 EUR); tyrimui nepateikti dokumentai apie šių lėšų panaudojimą bendrovės veikloje arba jų grąžinimą; tačiau pagal informaciją, gautą iš JAV mokesčių administratoriaus, nustatyta, kad įmonė A. E. IA, LLC, visiškai atsiskaitė su bendrove „V.“ ir 2014-07-11 nebuvo jai skolinga; E. K., įmonei A. E. IA, LLC visiškai atsiskaičius su UAB „V.“, laikotarpiu nuo 2011-12-01 iki 2014-07-11 UAB „V.“ apskaitos dokumentais neįforminęs pinigų panaudojimo arba avanso grąžinimo iš įmonės A. E. IA, LLC, už 115 682,46 Lt (33 503,96 EUR), pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą, tuo padarydamas UAB „V.“ 115 682,46 Lt (33 503,96 EUR) turtinę žalą.
Kaip jau minėta, pagal BK 183 straipsnio prasmę, svetimo turto pasisavinimas yra neteisėtas, neatlygintinas kaltininkui svetimo, jam patikėto ar buvusio jo žinioje turto pavertimas savo turtu ir svetimo turto pasisavinimas laikomas baigta nusikalstama veika, kai kaltininkas įgyja galimybę turtą valdyti ir (ar) juo naudotis, ir (ar) disponuoti savo nuožiūra. Aptariamoje byloje svarbu nustatyti, ar JAV įmonė A. E. IA,LLC, grąžino nepanaudotą avanso dalį – 115 682,48 Lt ir ar grąžintus pinigus E. K. turėjo savo žinioje bei jais galėjo disponuoti savo nuožiūra.
Iš E. K. parodymų, duotų tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisme metu matyti, jog jis pripažino, kad savo pažįstamiems asmenims, pagal žodinį susitarimą, JAV įmonei A. E. IA, LLC, pervedė iš UAB „V.“ sąskaitos avansinį mokėjimą 931 401,48 Lt , tačiau prekių (naudotų automobilių) gavo už 815 719,02 Lt, už likusią sumą – 115 682,46 Lt prekių negavo ir šie pinigai grąžinti nebuvo, todėl jokie dokumentai nei apie prekių gavimą nei apie likusio avanso sumos grąžinimą įforminti nebuvo. Jis taip pat parodė, kad skambino turimais telefonais į minėtą įmonę, tačiau susisiekti nepavyko, kitokių priemonių susigrąžinti pinigus arba gauti už juos prekes jis nesiėmė, šių pinigų nepasisavino.
E. K. pareikšto kaltinimo formuluotė ir joje nurodytos aplinkybės parodo, kad kaltinimas E. K. buvo grindžiamas įrodymais, patvirtinančiais faktus apie tai, kad UAB „V.“ direktorius E. K. iš bedrovės sąskaitos 2008-2011 metais naudotų automobilių tiekėjai - JAV įmonei A. E. IA, LLC, išankstiniais mokėjimais, avansu sumokėjo iš viso 375 684 JAV dolerių (931 401,48 Lt); apskaitė prekių iš šios įmonės gautų už 329 220 JAV dolerių (815 719,02 Lt); pagal JAV mokesčių administratoriaus pateiktą informaciją įmonė A. E. IA, LLC, visiškai atsiskaitė su bendrove „V.“.
Pirmos instancijos teismas, vertindamas JAV mokesčių administratoriaus pateiktą raštą, kuriame nurodyta informacija apie tai, kad įmonė A. E. IA, LLC, visiškai atsiskaitė su bendrove „V.“, šio dokumento nepripažino įrodymu BPK 20 straipsnio prasme, nes šiame dokumente nenurodyta, kokias sumas įmonė buvo gavusi, kaip tie pinigai buvo panaudoti ir kaip atsiskaityta su UAB „V.“ ir todėl nei paneigia, nei patvirtina, jog įmonė A. E. IA, LLC, nėra skolinga UAB „V.“.
Sutiktina su apeliantės teiginiu, kad teismas nepagrįstai JAV mokesčių administratoriaus, kad įmonė A. E. IA, LLC, visiškai atsiskaitė su bendrove „V.“, rašto nepripažino įrodymu BPK 20 straipsnio prasme.
Dokumentų kaip įrodinėjimo priemonės baudžiamajame procese sąvoka pateikta BPK 95 straipsnyje: dokumentais, turinčiais reikšmės nusikalstamai veikai tirti ar nagrinėti, yra objektai, kuriuose įmonė, įstaiga, organizacija, pareigūnas ar fizinis asmuo tam tikrais ženklais užfiksuoja informaciją, galinčią padėti atskleisti nusikalstamą veiką ir nustatyti su šia veika susijusias aplinkybes. BPK 96 straipsnyje, yra nurodytos dokumentų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, rūšys. Šio straipsnio 2 punkte yra nurodyta, kad tokiais dokumentais yra laikomi įstaigų, įmonių, organizacijų dokumentai: raštai, pažymos, apskaitos dokumentai, posėdžių protokolai ir kiti oficialūs dokumentai. Taigi, JAV mokesčių administratoriaus raštas laikytinas įrodymu baudžiamojoje byloje, tačiau jame išdėstyta informacija vertintina tiek, kiek ji aktuali ir svarbi įrodinėjant ir pagrindžiant E. K. pareikštą kaltinimą dėl svetimo turto pasisavinimo, t.y. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį.
Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esanti JAV mokesčių administratoriaus pateikta informacija, kad įmonė A. E. IA, LLC, visiškai atsiskaitė su bendrove „V.“ ir kuria grindžiamas šis kaltinimas, nei patvirtina, nei paneigia E. K. kaltės pasisavinus UAB „V.“ priklausančius ir minėtai įmonei pervestus 115 682,46 Lt avansinius mokėjimus, todėl neleidžia daryti patikimų išvadų dėl svarbių bylos aplinkybių ir nuteistojo E. K. kaltumo pagal BK 183 straipsnio 2 dalį.
Prokurorė apeliaciniame skunde JAV mokesčių administratoriaus pateiktą informaciją, kad įmonė A. E. IA, LLC, visiškai atsiskaitė su bendrove „V.“ nepagrįstai vertina įrodymu, įrodančiu, kad 115 682,46 Lt buvo grąžinti UAB „V.“ ir E. K. šiuos pinigus pasisavino, nes jų grąžinimo neįformino atitinkamuose buhalteriniuose dokumentuose. Tokia prokurorės išvada yra prielaidų pobūdžio, nes kaip nustatyta, byloje nesurinkta jokių įrodymų, įrodančių, kad avanso likutis buvo grąžintas ir kad E. K. po avanso grąžinimo disponavo šiomis bendrovei priklausančiomis piniginėmis lėšomis. Prokurorė apeliaciniame skunde E. K. kaltės įrodymu siūlo vertinti ir liudytojo R. T. parodymus, kuriuose jis išreiškia manymą, jog JAV įgyti automobiliai E. K. galėjo būti pargabenti kitos įmonės vardu. Tačiau šie liudytojo parodymai yra subjektyvaus pobūdžio ir nepatvirtinti jokiais kitais įrodymais.
Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-177/2009, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-619/2012, 2K-232/2014 2K-440-976/2015). Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-24/2014). Neįrodytas kaltumas tolygus įrodytam nekaltumui, tokia pozicija išreiškia nekaltumo prezumpcijos (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnis, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalis, BPK 44 straipsnio 6 dalis) taikymą baudžiamajame procese.
Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamoje byloje nustatytas objektyviąsias ir subjektyviąsias aplinkybes, sprendžia, kad byloje nenustatytas svetimo turto pasisavinimo faktas, nesurinkta E. K. kaltės dėl 115 682,46 Lt pasisavinimo įrodymų. Dėl to nuteistasis E. K. dėl jam inkriminuoto svetimo turto pasisavinimo minėtame epizode t.y. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, išteisintas pagrįstai, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Dėl BK 222 straipsnio 1 dalies taikymo
Pirmos instancijos teismas E. K. iš kaltinimų pagal BK 222 straipsnio 1 dalį išteisino padaręs išvadą, jog E. K. nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Tokią išvadą teismas padarė pripažinęs, kad byloje nenustatyta, jog įmonės buhalterė ir E. K. būtų susitarę tyčia apgaulingai tvarkyti įmonės buhalterinę apskaitą, E. K. tyčia būtų nepateikęs buhalterei buhalterinių dokumentų ir todėl E. K. negali būti apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo nusikaltimo subjektu. Teisėjų kolegijos nuomone, tokia teismo išvada neatitinka faktinių bylos aplinkybių, todėl nuosprendžio dalis, kuria E. K. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį išteisintas, naikintina ir priimtinas naujas nuosprendis (BPK 329 straipsnio 2 punktas).
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
E. K. nuo 2008-05-07 dirbdamas UAB „V.“ direktoriumi ir pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 2001-11-06 Nr. IX-574 (toliau – BAĮ) 21 straipsnį būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, nuo 2013-06-15 iki 2013-09-30 bei nuo 2014-03-03 iki 2014-07-11 apgaulingai tvarkė UAB „V.“ buhalterinę apskaitą, nes pažeidė Lietuvos Respublikos BAĮ 6 straipsnio 2 dalies nuostatas, nurodančias, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 str. 1 d. nuostatas, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“, tai yra 2013-06-15 tyčia neįformino UAB „V.“ apskaitos dokumentais – kasos pajamų orderiais, grynųjų pinigų priėmimo kvitais, ir nepateikė jų buhalterei įrašyti į apskaitą pagal 2013-06-15 tarpininkavimo sutartį E. V. grąžinto 65 000,00 litų (18 825,30 EUR) avanso ir dėl šių pažeidimų negalima iš dalies nustatyti UAB „V.“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2013-06-15 iki 2013-09-30 bei 2014-03-03 tyčia nepateikė buhalterei įrašyti į apskaitą pervežimo sutarties paslaugų, įsigytų iš UAB „V.“ pagal 2014-03-03 PVM sąskaitą faktūrą Nr. 00055 už 4 235,00 Lt (1 226,54 EUR), ir įsiskolinimo už minėtas paslaugas, dėl šių pažeidimų negalima iš dalies nustatyti UAB „V.“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2014-03-003 iki 2014-07-11;
E. K. kaltės pagal pareikštą kaltinimą dėl apgaulingo buhalterijos tvarkymo nepripažino ir ikiteisminio tyrimo metu bei teisme parodė, kad jis dirbo UAB „V.“ direktoriumi, ėjo kasininko pareigas, buhalteriją bendrovėje tvarkė buhalterė J. R.. Jis pripažino, kad E. V. grąžinus avansą 65 000 Lt., šių pinigų kasos pajamų orderiu, grynųjų pinigų priėmimo kvitu neįformino ir šių dokumentų buhalterei nepateikė, todėl bendrovės buhalteriniuose dokumentuose ir apskaitoje grąžintas piniginis avansas neatsispindėjo. Jis taip pat parodė, kad į buhalterinę apskaitą nebuvo pateikti pervežimo paslaugų pagal sutartį su UAB „V.“ 2014-03-03 PVM sąskaita faktūra ir buhalterinėje apskaitoje neatsispindėjo įsiskolinimas už minėtas paslaugas. Šių dokumentų jis buhalterei nepateikė, nes buvo jau atliekamas ikiteisminis tyrimas, buhalterė nebedirbo.
Nors E. K. neigia kaltę dėl kaltinimų apgaulingai tvarkius UAB „V.“ buhalterinę apskaitą, tačiau iš jo parodymų matyti, kad šios nusikalstamos veikos sudėčiai svarbias faktines bylos aplinkybes pripažino. Jo kaltė įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais.
Liudytojas E. V. parodė, kad 2013-03-07 buvo sudaręs sutartį su UAB „V.“ direktoriumi E. K. dėl automobilių pirkimo ir tam tikslui buvo gavęs iš E. K. 65 000 Lt avanso, tačiau įsipareigojimo neįvykdė ir 2013-06-15 sutartis buvo nutraukta, jis 65 000 Lt grąžino E. K.. Iš byloje esančios 2013-03-07 tarpininkavimo sutarties matyti, kad E. V., vadinamas paslaugos tiekėju, sudarė sutartį su UAB „V.“ direktoriumi E. K. dėl automobilių paieškos ir transportavimo ir gavo 65 000 Lt avanso (b.l.155, t.1) bei 2013-06-15 sutarties, kurioje nurodyta, kad paslaugos tiekėjas E. V., pagal 2013-03-07 tarpininkavimo sutartį gautą avansą 65 000 Lt E. K. grąžino (b.l. 157, t.1).
Liudytoja R. R. parodė, jog ji dirbo UAB „V.“ buhaltere, kasininko pareigas vykdė direktorius E. K.; buhalterinei apskaitai tvarkyti dokumentus, kasos orderius bei kitus dokumentus pateikdavo E. K., atveždamas juos jai į namus; 2013-03-07 sutartį su E. V. direktorius pateikė 2013-04-19, buvo išrašytas kasos išlaidų orderis apie 65 000 Lt avansinį išmokėjimą E. V.; jokių dokumentų apie minėtos sutarties nutraukimą ir E. V. sugrąžintus 65 000 Lt direktorius jai nepateikė, todėl tai ir neatsispindėjo buhalteriniuose dokumentuose; 2013 m. balandžio mėn. pradėjus ikiteisminį tyrimą ji visus buhalterinius dokumentus pateikė tyrėjams; vėliau direktorius jokių dokumentų jai nebepateikdavo ir neprašė atlikti jokių buhalterinių veiksmų tvarkant buhalterinę apskaitą; ji nuo 2013 m. gruodžio mėn. prašė direktoriaus atleisti iš darbo dėl to, kad jau nuo 2012m. gegužės, birželio mėn. nebegaudavo atlyginimo, tačiau buvo atleista tik bankroto administratoriaus 2014-08-14.
Iš byloje esančios 2013-03-07 tarpininkavimo sutarties, kuria E. V. buvo perduotas 65 000 Lt avansas, kopijos matyti, kad ji buhalterei buvo pateikta 2013-04-19 (b.l.155, t.1).
Iš specialisto 201-11-29 išvados Nr.5-4/113 matyti, kad specialistams atlikus UAB „V.“ ūkinės finansinės veiklos tyrimą, buvo nustatyta, jog dėl apskaitos dokumentais – kasos orderiais, grynųjų pinigų priėmimo kvitais neįforminto E. V. avanso 65 000 Lt grąžinimo ir neįrašymo į apskaitą negalima iš dalies nustatyti UAB „V.“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2013-06-15 iki 2013-09-30 bei dėl pervežimo paslaugų įsigytų iš UAB „V.“ pagal 2014-03-03 PVM sąskaitą faktūrą Nr. 00055 už 4 235 Lt ir įsiskolinimo už paslaugas neįrašymo į apskaitą, negalima iš dalies nustatyti UAB „V.“ turto, įsipareigojimų dydžio už laikotarpį nuo 2014-03-03 iki 2014-07-11(b.l.9-40, t.4).
Pirmos instancijos teismas, įvertinęs surinktus įrodymus, padarė išvadą, jog E. K. negali atsakyti pagal BK 222 straipsnį dėl to, jog jis nėra šios nusikalstamos veikos subjektu. Darydamas tokias išvadas teismas nurodė, jog E. K., kaip ūkio subjekto vadovas – UAB „V.“ direktorius, įmonės apskaitos netvarkė, o ją organizavo ir nenustatyta, jog jis sąmoningai neteikė apskaitą tvarkančiam asmeniui visų buhalterinės apskaitos dokumentų, ar kad E. K. būtų susitaręs su buhaltere tyčia apgaulingai tvarkyti įmonės buhalterinę apskaitą.
Teisėjų kolegijos vertinimu, tokios teismo išvados nepagrįstos ir neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Iš tiesų, byloje nenustatyta, kad E. K. būtų susitaręs su buhaltere tyčia apgaulingai tvarkyti buhalterinę apskaitą, tačiau E. K. pripažįsta, kad būdamas kasininku, E. V. sugrąžinto 65 000 Lt avanso kasos orderiu, grynųjų pinigų priėmimo kvitu neįformino ir tokių dokumentų buhalterinę apskaitą tvarkančiai J. R. nepateikė. Tai patvirtino ir liudytoja J. R., kuri parodė, jog direktorius jai 3-2013-04-19 pateikė tik avanso 65 000 Lt. išdavimo E. V. dokumentus ir 2013- 03-07 tarpininkavimo sutartį, sudarytą tarp E. K. ir E. V., tačiau apie šio avanso grąžinimą jai dokumentų E. K. nepateikė. Nuosprendyje teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad buhalterei buvo pateikti visi buhalterinei apskaitai tvarkyti dokumentai, nes J. R. tyrėjams pateikė visus dokumentus už laikotarpį nuo 2008 m. iki 2013 m. Iš 2013-05-13 dokumentų pateikimo protokolo, ( nurodyto nuosprendyje, t.1, b.l. 154, 155), matyti, jog ji pateikė tik 2013-03-07 tarpininkavimo sutarties kopiją. Tuo tarpu iš byloje esančio 2014-01-14 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, jog 2013-06-15 tarpininkavimo sutartis, kurioje užfiksuotas E. V. 65 000 Lt avanso grąžinimas E. K., buvo pateikta tyrėjams ne buhalterės, o paties E. V. (t.1, b.l. 156,157). E. K. pripažįsta, kad į buhalterinę apskaitą nebuvo pateikti pervežimo paslaugų pagal sutartį su UAB „V.“ 2014-03-03 PVM sąskaita faktūra ir buhalterinėje apskaitoje neatsispindėjo įsiskolinimas už minėtas paslaugas ir tai aiškina, jog šių dokumentų jis buhalterei nepateikė, nes buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas ir buhalterė nebedirbo. Tačiau liudytoja J. R. paaiškino, jog nuo 2013 m. balandžio mėn. E. K. jai jokių dokumentų nebepateikdavo, nors atleista iš darbo UAB „V.“ ji buvo tik 2014-08-14.
Teisėjų kolegijos vertinimu, paminėti įrodymai įrodo, jog E. K. sąmoningai buhalterei nepateikė visų buhalterinei apskaitai tvarkyti reikalingų dokumentų ir paneigia teismo išvadą, kad E. K. nėra BK 222 straipsnyje nusikalstamos veikos subjektas.
BK 222 straipsnio 1 dalies dispozicija numato: ,,Tas, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros...“.
Ši norma numato baudžiamąją atsakomybę už kelių alternatyvių veikų padarymą: 1) apgaulingą teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymą; 2) buhalterinės apskaitos dokumentų paslėpimą; 3) buhalterinės apskaitos dokumentų sunaikinimą; 4) buhalterinės apskaitos dokumentų sugadinimą. Be to, padarius šias veikas, būtinos pasekmės : dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.
Teisėjų kolegijos toliau aptariama tik viena iš minėtų alternatyvių veikų - apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas, nes tik ši veika aktuali šioje byloje.
Apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai buhalterinės apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus. Buhalterinė apskaita BK 222 straipsnio prasme – tai ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, išreikštų pinigais, registravimo, grupavimo ir apibendrinimo sistema, skirta gauti informaciją ekonominiams sprendimams priimti ir (arba) finansinei atskaitomybei sudaryti (Buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau - BAĮ) 2 straipsnio 5 punktas). Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Pagal įstatymą apskaitos dokumentas – tai popierinis ar elektroninis liudijimas, patvirtinantis ūkinę operaciją arba ūkinį įvykį ir turintis rekvizitus, pagal kuriuos galima nustatyti ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio tapatumą (BAĮ 2 straipsnio 1 punktas). Apskaitos registras – tai remiantis apskaitos dokumentais parengta ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių suvestinė, kurioje apibendrinti jų duomenys (BAĮ 2 straipsnio 2 punktas). Pagal BAĮ 10, 11 ir 21 straipsnių prasmę apgaulingo teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymo subjektais gali būti tiek buhalteris, tiek ūkio subjekto vadovas, tiek abu, jeigu tai jie daro susitarę. Taigi, nors pagal BAĮ 10, 11 ir 21 straipsnius apgaulingo apskaitos tvarkymo subjektas yra specialusis, t. y. asmuo, atsakingas už buhalterinės apskaitos tvarkymą (vyriausiasis buhalteris, buhalteris, apskaitos paslaugas teikianti įmonė ar asmuo), tačiau pagal teismų formuojamą praktiką, esant tam tikroms sąlygoms, atsako ir įmonės vadovas, nes buhalterinę apskaitą tvarkantis subjektas nėra atsakingas už pateikiamų pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų (duomenų) turinį ar už tokių dokumentų (duomenų) nepateikimą jam. Todėl, jei įmonės vadovas sąmoningai nepateikia apskaitą tvarkančiam asmeniui visų pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų (duomenų) ar pateikia dokumentus, kuriuose įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys, jis laikomas šio nusikaltimo vykdytoju (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-454/2012, 2K-430/2013).
Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustatyta, kad E. K.., būdamas UAB „V.“ direktoriumi sąmoningai pažeisdamas teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus apgaulingai ją tvarkė. E. K. tiesioginė tyčia buvo nukreipta organizuoti apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą ( vėliau ir neteisėtai pasisavinti bendrovei priklausančius E. V. grąžintus 65 000 Lt (18 825,30 EUR)). Nepateikdamas buhalterei buhalterinės apskaitos dokumentų jis suvokė pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį, numatė padarinius, kad dėl tokių jo veiksmų, nebus galima iš dalies nustatyti bendrovės turto ir įsipareigojimų dydžio ir to siekė. Taigi tarp E. K. padarytų Buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimų netinkamo vykdymo ir atsiradusių padarinių – negalėjimo iš dalies nustatyti UAB „V.“ turto ir įsipareigojimų dydžio už laikotarpį nuo 2013-03-07 iki 2013-09-30 ir nuo 2014-03-03 iki 2014-07-11, yra tiesioginis priežastinis ryšys. Konstatuotina, kad E. K. veikoje yra visi objektyvieji ir subjektyvieji apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo požymiai. Todėl pagal nustatytas faktines aplinkybes jo veiksmai kvalifikuotini pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir už šios nusikalstamos veikos padarymą jis baustinas.
Pažymėtina, kad apgaulingai tvarkydamas buhalterinę apskaitą E. K. padarė ir kitą nusikalstamą veiką, t.y. UAB „V.“ turto – 65 000 Lt pasisavinimą, dėl kurio jis pirmos instancijos teismo pagrįstai pripažintas kaltu, todėl E. K. nusikalstama veika kvalifikuotina nusikalstamų veikų, numatytų BK 222 straipsnio 1 dalyje ir 183 straipsnio 2 dalimi, sutaptimi. Tai reikšminga skiriant E. K. bausmę pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir ją bendrinant su pirmos instancijos teismo nuosprendžiu paskirtąja bausme pagal BK 183 straipsnio 2 dalį.
E. K. buvo kaltinamas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir dėl to, kad laikotarpiu nuo 2011-12-01 iki 2014-07-11 tyčia UAB „V.“ apskaitos dokumentais neįformino pinigų panaudojimo arba avanso grąžinimo iš įmonės A.E. IA, LLC už 115 682,46 Lt, kuriuos UAB „V.“ išankstiniais mokėjimais, avansu buvo sumokėjusi įmonei A. E. IA, LLC, neįrašė į apskaitą, ir dėl to negalima iš dalies nustatyti UAB „V.“ turto, įsipareigojimų dydžio už laikotarpį nuo 2011-12-01 iki 2014-07-11.
Ši kaltinimo dalis byloje surinktais įrodymais nepatvirtinta ir neįrodyta, todėl E. K. iš kaltinimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, šalintina.
Teisėjų kolegija jau pripažino, jog pirmos instancijos teismas pagrįstai E. K. išteisino pagal BK 183 straipsnio 2 dalį dėl 115 682,46 Lt pasisavinimo, nes nenustatė, jog minėta suma – avanso likutis buvo iš įmonės A. E. IA, LLC grąžintas UAB „V.“ ir šie pinigai buvo E. K. žinioje bei jais jis disponavo savo nuožiūra. Nenustačius, kad avanso likutis buvo grąžintas E. K., jo parodymai, kad dėl to jokie buhalteriniai dokumentai apie avanso grąžinimą nebuvo forminami ir negalėjo būti pateikiami buhalterei, nepaneigti.
Dėl BK 209 straipsnio taikymo
Pirmos instancijos teismas E. K. dėl kaltinimų nulėmus UAB „V.“ bankrotą išteisino pripažinęs, kad E. K. nepadarė nusikalstamos veikos, numatytos BK 209 straipsnyje, nes neįrodyta, kad savo veiksmais jis padarė didelę turtinę žalą bent dviem kreditoriams ( buvo kaltinamas padaręs turtinę žalą tik vienam – R. T.).
Prokurorė apeliaciniame skunde, sutikdama su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nusikalstamo bankroto (BK 209 straipsnis) sudėtis reikalauja turtinės žalos padarymo bent dviem kreditoriams, o E. K. buvo kaltinamas padaręs didelę turtinę žalą tik vienam kreditoriui R. T., teigia, kad tokia ikiteisminį tyrimą atlikusio pareigūno bei prokuroro klaida gali būti ištaisyta, nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismo posėdyje, BPK 256 straipsnio tvarka prokurorui pateikus rašytinį prašymą dėl šios kaltinime nurodytos veikos faktinių aplinkybių pakeitimo iš esmės skirtingomis. Apeliantės teigimu, bylos duomenys patvirtina, kad BUAB „V.“ finansinius reikalavimus, be R. T., buvo pareiškę dar trys kreditoriai, kurių finansiniai reikalavimai iš viso sudaro 207 845, 36 Lt (60 196, 18 EUR). Tokiu būdu, E. K. kaltinimas pagal BK 209 straipsnį gali būti pakeistas, nurodant, kad jis savo veiksmais nulėmė UAB „V.“ bankrotą 2014-07-11 dienai ir dėl to padarė didelę – 207 845, 36 Lt (60 196, 18 EUR) turtinę žalą kreditoriams: Viešajai įstaigai (duomenys neskelbtini), R. T., UAB (duomenys neskelbtini) ir VSDFV (duomenys neskelbtini) skyriui.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokurorė pateikė naują kaltinimą, kuriuo:
E. K. pagal BK 209 straipsnį kaltinamas tuo, kad dirbdamas nuo 208-05-07 iki 2014-07-11 UAB „V.“ įmonės kodas (duomenys neskelbtini), direktoriaus pareigose, UAB „V.“ 2010-12-31 dienai esant nemokiai ir neatsiskaičius (bent iš dalies) su akcininku R. T. pagal 2008-05-07 paskolos sutartį Nr.2008/5-1, sudarytą tarp UAB „V.“ direktoriaus E. K. ir akcininko R. T. dėl 200 000 Litų (57 924,00 EUR) beprocentinės paskolos suteikimo iki 2010 m. gruodžio 31 d.;
jis , sąmoningai blogai valdydamas įmonę, iš UAB „V.“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (USD), esančios (duomenys neskelbtini) banke, naudotų automobilių tiekėjai – JAV įmonei A. E. IA, LLC 2011-02-23 ir 2011-04-14 išankstiniais mokėjimais avansu pervedė iš viso 44 200,00 JAV dol. (110 237,74 Lt arba 31 927,06 EUR);
įmonei A. E. IA, LLC iki 2014-07-11 visiškai atsiskaičius su UAB „V.“, jis apskaitos dokumentais neįformino pinigų panaudojimo arba avanso grąžinimo iš įmonės A. E. IA, LLC už 115 682,46 Lt (33 503,96 EUR), taip pat neįformino kasos pajamų orderiais arba grynųjų pinigų priėmimo kvitais pagal 2013-06-15 tarpininkavimo sutartį E. V. grąžinto 65 000,00 Lt (18 825,30 EUR) avanso; iš viso 2014-07-11 dienai jis neįformino 180 682,46 Lt (52 329,26 EUR) avansų grąžinimo arba jų panaudojimo; šių pinigų į UAB „V.“ kasą neįnešė, o juos pasisavino;
jo veiksmai padarė lemiamą įtaką UAB „V.“ mokumui, nes bendrovė nebeturėjo galimybės padengti įsipareigojimų – grąžinti 200 000 Lt (57 924,00 EUR) skolą akcininkui R. T. pagal 2008-05-07 paskolos sutartį Nr.2008/5/0 bei įvykdyti kitų skolinių įsipareigojimų Viešajai įstaigai (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) ir VSDFV (duomenys neskelbtini) skyriui;
tokiu būdu jis nulėmė UAB „V.“ bankrotą 2014-07-11 dienai ir dėl to padarė didelę, iš viso 207 845,36 Lt (60 196,18 EUR) žalą šiems kreditoriams: Viešajai įstaigai (duomenys neskelbtini) 439 Lt (127,14 EUR), R. T. 200 000 Lt (57 924,00 EUR), UAB (duomenys neskelbtini) 4 835 Lt (1 400,31 EUR) ir VSDFV (duomenys neskelbtini) skyriui 2 571,36 Lt (744,72 EUR).
Prokurorės apeliaciniame skunde prašoma nuosprendžio dalį dėl E. K. išteisinimo pagal BK 209 straipsnį panaikinti ir priimti naują nuosprendį. E. K., pakeitus kaltinimą pagal BK 209 straipsnį, pripažinti kaltu ir nuteisti.
Šis prašymas tenkintinas. Pirmos instancijos teismo nuosprendžio dalis, kuria E. K. pagal BK 209 straipsnį išteisintas, naikintina ir priimtinas naujas nuosprendis (BPK 329 straipsnio 2 punktas).
Teisėjų kolegija nustatė:
E. K., dirbdamas nuo 208-05-07 iki 2014-07-11 UAB „V.“ įmonės kodas (duomenys neskelbtini), direktoriaus pareigose, UAB „V. 2010-12-31 dienai neatsiskaičius (bent iš dalies) su akcininku R. T. pagal 2008-05-07 paskolos sutartį Nr.2008/5-1, sudarytą tarp UAB „V.“ direktoriaus E. K. ir akcininko R. T. dėl 200 000 Litų (57 924,00 EUR) beprocentinės paskolos suteikimo iki 2010 m. gruodžio 31 d., jis , sąmoningai blogai valdydamas įmonę, t.y. iš UAB „V.“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (USD), esančios (duomenys neskelbtini) banke, naudotų automobilių tiekėjai – JAV įmonei A. E. IA, LLC 2011-02-23 ir 2011-04-14 išankstiniais mokėjimais avansu pervedė iš viso 44 200,00 JAV dol. (110 237,74 Lt arba 31 927,06 EUR); taip pat, neįformino kasos pajamų orderiais arba grynųjų pinigų priėmimo kvitais pagal 2013-06-15 tarpininkavimo sutartį E. V. grąžinto 65 000,00 Lt (18 825,30 EUR) avanso, šių pinigų į UAB „V.“ kasą neįnešė, juos pasisavino. Šiais veiksmais padarė lemiamą įtaką UAB „V.“ mokumui, nes bendrovė nebeturėjo galimybės padengti įsipareigojimų – grąžinti 200 000 Lt (57 924,00 EUR) skolą akcininkui R. T. pagal 2008-05-07 paskolos sutartį Nr.2008/5/0 bei įvykdyti kitų skolinių įsipareigojimų Viešajai įstaigai (duomenys neskelbtini) 439 Lt (127,14 EUR), UAB (duomenys neskelbtini) 4 835 Lt (1 400,31 EUR) ir VSDFV (duomenys neskelbtini) skyriui 2 571,36 Lt (744,72 EUR).
Tokiu būdu E. K. savo veiksmais nulėmė UAB „V.“ bankrotą 2014-07-11 dienai ir dėl to padarė didelę, iš viso 207 845,36 Lt (60 196,18 EUR) žalą šiems kreditoriams: Viešajai įstaigai (duomenys neskelbtini) 439 Lt (127,14 EUR), R. T. 200 000 Lt (57 924,00 EUR), UAB (duomenys neskelbtini) 4 835 Lt (1 400,31 EUR) ir VSDFV (duomenys neskelbtini) skyriui 2 571,36 Lt (744,72 EUR).
E. K. kaltės, tiek pirmos instancijos teismo posėdyje, tiek ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje pagal naujai pateiktą kaltinimą, dėl nusikalstamo bankroto nepripažino ir parodė, kad, jo manymu, bankrotas jo vadovaujamos įmonės ištiko dėl to, kad buvo sunku nupirkti automobilius ir juos parduoti, nes tai buvo susiję su trečiosiomis šalimis, jų ekonomika, įtakos turėjo ir dolerio kursas, JAV likę lėšos, išlaidos dėl nerealizuotų automobilių. Be to, jis paaiškino, kad JAV įmonei A. E. IA, LLC pinigines lėšas automobilių pirkimui iš UAB „V.“ sąskaitos siųsdavo ir su šia įmone bendravo be jokių rašytinių sutarčių, pasitikėdamas pažįstamo asmens, vardu Šonas, žodiniais susitarimais, E. V. grąžinto avanso 65 000 Lt nepasisavino, bet į kasą šių pinigų neįnešė ir į bendrovės buhalterinę apskaitą neįtraukė.
BK XXXI skyrius numato atsakomybę už nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus ekonomikai ir verslo tvarkai. BK 209 straipsnyje numatyta fizinio asmens atsakomybė už sąmoningą įmonės valdymą, nulėmusį jos bankrotą, dėl to padarant didelės turtinės žalos kreditoriams. BK 209 straipsnyje numatytu nusikaltimu yra pažeidžiama verslo tvarka, įpareigojanti atsakingus subjektus sąžiningai ir atsakingai, laikantis Civilinio kodekso, Įmonių, Akcinių bendrovių bei kitų įstatymų ir teisės aktų reikalavimų, vykdyti verslą.
Taikant BK 209 straipsnį, turi būti nustatyti objektyvieji veikos (sąmoningas blogas įmonės valdymas), jos padarinių (bankrotas, didelė žala kreditoriams) ir priežastinio ryšio požymiai. Turi būti nustatyta ir tai, kad asmuo, turintis įgalinimų valdyti įmonę, veikė tyčia, t. y. suprato, kad blogai valdo įmonę, numatė bankroto ir žalos kreditoriams atsiradimo galimybę ir šių padarinių norėjo (tiesioginė tyčia) arba nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems kilti (netiesioginė tyčia).
Teisėjų kolegijos vertinimu, visos šios aplinkybės byloje nustatytos. E. K. nuo 2008-05-07 buvo UAB „V.“ akcininkas ir direktorius, bendrovės kasininkas, ir, pagal susitarimą su kitu akcininku R. T., visus bendrovės valdymo klausimus galėjo spręsti ir sprendė vienasmeniškai, tarp jų ir dėl bendrovės piniginių lėšų panaudojimo. Byloje surinktais įrodymais nustatyta, to neginčija ir nuteistasis, jog jis einamų pareigų pagrindu buvo atsakingas už jo žinioje buvusį bendrovės turtą. Eidamas šias pareigas E. K. žinojo, kad pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (2003 m. gruodžio 11 d. įstatymo redakcija) 37 straipsnio 10 dalį yra atsakingas už bendrovės veiklos organizavimą ir tikslų įgyvendinimą, pagal UAB „V.“ įstatus (t.1, b.l.137-141), jam numatyta pareiga veikti tik bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikantis įstatymų ir kitų teisės aktų bei vadovaujantis bendrovės įstatais.
Iš specialistų 2015-04-09 išvados Nr.5-4/21 dėl UAB "V." ūkinės finansinės veiklos tyrimo už laikotarpį nuo 2008-05-01 iki 2014-08-01 matyti, kad specialistai nustatė, jog UAB "V." 2008 - 2010 metais dirbo pelningai, tuo tarpu 2011 - 2013 metais dirbo nuostolingai ir turėjo nuostolių 2011 metais - 176,00 Lt , 2012 metais -13 027,00 Lt ir už 2013 metus - 827,00 Lt. Pagal UAB "V." sudarytų balansų už 2011m., 2012 m., 2013 m., ir 2014 -07-11 duomenis, bendrovės turtas buvo: 2010-12-31 - 397 667,00 Lt; 2011-12-31 - 343 045,00 Lt; 2013-12-31 - 275 262,00 Lt; 2014-07-11 - 275 262,00 Lt ir jos pradelstos skolos 2010-12-31, 2012-12-31,2013-12-31, 2014-07-11 buvo 200 000,00 Lt. UAB "V." pradelsti įsipareigojimai viršijo pusę bendrovės turto vertės, tiriamuoju laikotarpiu šis viršijimas padidėjo nuo 1 167,00 Lt iki 70 391,00 Lt ir bendrovė nuo 2010-12-31 iki 2014-07-11 negalėjo laiku ir visiškai atsiskaityti su kreditoriais, todėl buvo nemoki. Specialisto išvadoje taip pat konstatuota, kad UAB "V." apskaitos dokumentais neįformintas pinigų panaudojimas arba avanso grąžinimas iš JAV įmonės A. E. IA, LLC už 115 682,46 Lt ir iš E. V. grąžintas 65 000 Lt avansas, pablogino bendrovės finansinę padėtį ir turėjo įtakos įmonės nemokumui (t.4, b.l.78-139).Iš pateiktų bendrovės "V." buhalterinių dokumentų matyti, kad paskutiniai išankstiniai mokėjimai (pervedimai) JAV įmonei A. E. IA,LLC buvo atlikti 2011-02-23 - 30 000,00 JAV dol. (76 446,00 Lt) ir 2011-04-14 - 14 200,00 JAV dol. (33 791,74 Lt), duomenų apie šių pinigų panaudojimą bendrovės reikmėms (prekių - naudotų automobilių nupirkimą) ar šio avanso grąžinimą nėra. Šios finansinės operacijos buvo atliktos E. K. žinant apie bendrovės sunkėjančią finansinę padėtį. E. K. parodė, kad šie avansiniai mokėjimai buvo pervedami nesudarius jokių sutarčių su minėta įmone, pasitikint tik pažįstamo asmens, vardu Šonas, patikinimu, jog šie pinigai bus naudojami dėvėtų automobilių pirkimui, automobilių nepateikus, avansas nebuvo grąžintas, jis jokių veiksmų, išskyrus nesėkmingus skambinimus telefonu Šonui, kad susigrąžinti avansą nesiėmė. Šios aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, rodo, jog E. K. sąmoningai atliko rizikingas finansines operacijas (avansinius pervedimus darė be jokių sutarčių ir garantijų, kad avansas neįvykdžius susitarimų bus grąžintas) ir priėmė sprendimus (nesiėmė jokių priemonių susigrąžinti iš JAV įmonei A. E. IA,LLC pervestų avansiniais mokėjimais115 682,46 Lt) , sąlygojusius bendrovės turto sumažėjimą, nuostolių didinimą. Teisėjų kolegija pripažino, kad Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu E. K. yra pagrįstai nuteistas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį už UAB "V." priklausančio turto - E. V. grąžinto 65 000 Lt (18 825,30 EUR) avanso, pasisavinimą taip padarant bendrovei turtinę žalą.
Piniginių lėšų neapskaitymas bendrovės pajamose ir jų pasisavinimas yra sąmoningi veiksmai, siekiant eliminuoti iš bendrovės balanso turtą, į kurį galėjo būti nukreipti kreditorių reikalavimai, bei sutarčių su tiekėjais dėl prekių (naudotų automobilių) tiekimo nesudarymas ir nesant tokių sutarčių rizikingų finansinių operacijų atlikimas parvedant avansinius mokėjimus rodo, kad E. K., žinodamas apie bendrovės blogą finansinę padėtį, suprato, jog blogai valdo bendrovę, numatė bankroto ir žalos kreditoriams atsiradimo galimybę ir šių padarinių norėjo. Todėl, įvertinus surinktais įrodymais nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad E. K. sąmoningu UAB "V." blogu valdymu nulėmė bendrovės bankrotą, dėl kurio Šiaulių apygardos teismo 2014-07-11 nutartimi buvo iškelta bankroto byla (t.1, b.l.24-25), ir padarė didelę, iš viso 207 845,36 Lt (60 196,18 EUR) žalą šiems kreditoriams (patvirtinti Šiaulių apygardos teismo 2014-09-17 nutartimi): Viešajai įstaigai (duomenys neskelbtini) 439 Lt (127,14 EUR), R. T. 200 000 Lt (57 924,00 EUR), UAB (duomenys neskelbtini) 4 835 Lt (1 400,31 EUR) ir VSDFV (duomenys neskelbtini) skyriui 2 571,36 Lt (744,72 EUR), (t.3, b.l.141-142).
Nuteistojo E. K. kaltė įrodyta, jo veiksmuose nustatyti visi BK 209 straipsnyje numatytos veikos požymiai, todėl už šios nusikalstamos veikos padarymą jis baustinas.
E. K. kaltinime pagal BK 209 straipsnį nurodyta aplinkybė, kad jis apskaitos dokumentais neįformino pinigų panaudojimo arba avanso grąžinimo iš įmonės A. E. IA, LLC už 115 682,46 Lt (33 503,96 EUR), neįrodyta (tai aptarta anksčiau), todėl šalintina.
Dėl E. K. skirtinų bausmių ir jų bendrinimo
Šiuo nuosprendžiu pripažinus E. K. kaltu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir BK 209 straipsnį, jam skirtinos bausmės vadovaujantis BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais bei įvertinus Šiaulių apygardos teismo nuosprendyje aptartas aplinkybes, turinčias įtakos bausmių rūšies parinkimui ir dydžio nustatymui bei jo asmenį charakterizuojančią medžiagą.
Teisėjų kolegija pripažino, jog Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu E. K. pripažintas kaltu pagal BK 183 straipsnio 2 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu 3 metams pagrįstai. Nustačius ir pripažinus, kad E. K. padarė ir nusikalstamas veikas, numatytas BK 222 straipsnio 1 dalyje ir BK 209 straipsnyje, už šių nusikalstamų veikų padarymą E. K. paskirtos bausmės pagal atskiras nusikalstamas veikas bendrintinos su bausme, Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu paskirta pagal BK 183 straipsnio 2 dalį. Įvertinus E. K. nusikalstamų veikų pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį ir 209 straipsnį padarymo aplinkybes, pripažintina, jog jo padarytos nusikalstamos veikos sudaro idealiąją sutaptį, todėl bendrintinos vadovaujantis BK 63 straipsnio1, 2, 5 dalies 1 punkto taisyklėmis, t.y. apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnes. Sutiktina su Šiaulių apygardos teismo nuosprendžio motyvais taikant nuteistajam E. K. BK 75 straipsnio nuostatas.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3 ir 4 dalimis, 329 straipsnio 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Šiaulių apygardos teismo 2016 m. gegužės 24 d. nuosprendžio dalį, kuria E. K. išteisintas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir BK 209 straipsnį, panaikinti ir priimti naują nuosprendį.
- BK 222 straipsnio 1 dalį, paskiriant bausmę laisvės atėmimą 1(vieneriems) metams;
- BK 209 straipsnį, paskiriant bausmę laisvės atėmimą 9 (devyniems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtąsias bausmes apėmimo būdu subendrinti su Šiaulių apygardos teismo 2016 m. gegužės 24 d. nuosprendžiu paskirtąja bausme pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, bausmės vykdymą atidėti 2 metams ir bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiui E. K. paskirti baudžiamojo poveikio pareigą – neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.
Nuteistojo E. K. apeliacinį skundą atmesti.