Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei I. J.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus patikslintą ieškinį atsakovui L. S. dėl laikino tėvo valdžios apribojimo tęsimo, trečiuoju asmeniniu byloje esant B. D.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

teisme priimtas Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – ieškovas) patikslintas ieškinys atsakovui L. S. (toliau – atsakovas), kuriuo prašoma tęsti atsakovo laikiną tėvo valdžios apribojimą jo vaikų: D. S., gimusios (duomenys neskelbtini), E. S., gimusio (duomenys neskelbtini) ir S. S., gimusio (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Atsakovui L. S. teismo procesiniai dokumentai ir pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo įteikti tinkamai – per jo atstovą advokatą Sigitą Balaišį, tačiau nustatytu terminu atsiliepimas nebuvo pateiktas.

Trečiajam asmeniui B. D. procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, tačiau per nustatytą terminą atsiliepimas nebuvo gautas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad Marijampolės apylinkės teismo 2013 m. sausio 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-52- 829/2013 buvo terminuotai apribota tėvų valdžia atsakovui, jo nepilnamečių vaikų: D. S., gimusios (duomenys neskelbtini), E. S., gimusio (duomenys neskelbtini) ir S. S., gimusio (duomenys neskelbtini), atžvilgiu ir sustabdytos atsakovo asmeninės bei turtinės teisės pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, nustatant 1 metų apribojimo terminą. Apribojus tėvų valdžią atsakovui, jis iki šios dienos nesikreipė į teismą dėl tėvo valdžios apribojimo panaikinimo. 2021 m. rugsėjo 17 d. Skyriuje gauta Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Jurbarko rajono savivaldybėje aktuali apie atsakovą informacija, kurioje nurodyta, kad Skyriaus Jurbarko rajone specialistai apsilankę atsakovo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), nustatė, kad atsakovas su sugyventine J. V. augina keturis vaikus. Šeima gyvena socialiniame trijų kambarių su patogumais būste. Atsakovas vyksta dirbti į Švediją, į namus grįžta kas du mėnesius arba pagal situaciją, priklausančią nuo darbdavio. Kas mėnesį gauna atlyginimą apie (duomenys neskelbtini). Šeimoje vaiko teisių pažeidimai fiksuoti du kartus. Atvejo vadyba šeimai nutraukta 2021 m. birželio 25 d., priimtas sprendimas tęsti prevencinį šeimos stebėjimą ir socialinių įgūdžių ugdymo, palaikymo ir/ar atkūrimo paslaugų teikimą iki 2021 m. lapkričio 1 d. Šeimos atvejo vadybininkės duomenimis, šeima lankoma tris kartus per mėnesį. Šeimoje stebimi teigiami pokyčiai, nusiskundimų dėl vaikų nepriežiūros, netinkamo elgesio jų atžvilgiu negaunama, buitinės šeimos sąlygos tinkamos vaikų auginimui. Be to, 2021 m. rugsėjo 15 d. atsakovas pateikė Skyriui Jurbarko rajone rašytinį paaiškinimą, kuriame nurodė, kad jis su vaikais: D. S., E. S. ir S. S. ryšį palaiko, susitinka su jais, taip pat bendrauja telefonu apie du kartus per mėnesį. Tokį bendravimo dažnumą nusprendžia patys vaikai. Tėvo nuomone, vaikai yra paaugliai ir viskas priklauso nuo jų noro. Tėvas norėtų bendrauti su vaikais dažniau. Paskutinį kartą su vaikais D., E. ir S. buvo susitikęs šių metų kovo mėnesį. Jo teigimu, jis su sugyventine yra aptaręs jo bendravimą su vaikais ir ji tam neprieštarauja, mielai priimtų vaikus pasisvečiuoti jų namuose. Jis nurodė, kad vaikų motina B. D. neprieštarauja jo bendravimui su vaikais, tam netrukdo, dėl išlaikymo pretenzijų nereiškia. Jis išlaikymą vaikams teikia, kas mėnesį nuo jo darbo užmokesčio yra nuskaičiuojama atitinkama suma. Vaikams pas jį svečiuojantis, jis nuperka vaikams rūbų, mokyklinių priemonių. Paskutiniu metu perka rečiau, nes patys vaikai nesikreipia (b. l. 34–37).

Dėl laikino tėvo valdžios apribojimo tęsimo.

Tėvų valdžios esmė įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nurodant, kad tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir juos išlaikyti. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu ir kita, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnyje nurodyta, kad tėvų valdžios turinį sudaro tai, kad vaikai iki pilnametystės ar emancipacijos yra tėvų prižiūrimi, bei tai, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos atsižvelgiant į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būti parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje.

CK 3.180 straipsnyje 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, įtvirtinančios, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš šių tėvų valdžios apribojimo pagrindų turi būti taikytinas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 3 dalis), kitais atvejais taikomas laikinas tėvų valdžios apribojimas.

CK 3.181 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog tėvų valdžios laikinas ar neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams.

CK 3.183 straipsnio 5 dalyje numatyta, jog ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo dėl laikino tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo įsiteisėjimo valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, o prireikus prokuroras kreipiasi į teismą dėl laikino tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo tęsimo arba neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo nustatymo.

Tėvų valdžios ribojimo, kaip ir kitose su šeimos teisiniais santykiais susijusiose bylose, turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus. Vaiko interesais laikomas sudarymas jam tokių sąlygų, kurios lemtų visapusišką ir darnią raidą, kad vaikas būtų parengtas savarankiškai gyventi visuomenėje, taip pat užtikrintų jo sveikatą, darnią fizinę ir psichologinę raidą bei visuomenei priimtiną auklėjimą (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. balandžio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-169/2010). Dėl to, sprendžiant bet kurį su vaiku susijusį teisinį ginčą, turi būti siekiama išsiaiškinti, koks ginčo sprendimo variantas labiausiai atitinka vaiko interesus bei poreikius.

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad sprendžiant dėl tėvų valdžios ribojimo, taip pat tėvų teisių, nustatytų CK 3.161 straipsnio 3 dalyje, įgyvendinimo ribojimo, turi būti analizuojama susidariusi padėtis (faktinės aplinkybės). Tėvų pareigų atlikimo veiksmai vertintini atsižvelgiant į CK 3.155 straipsnyje nustatytą tėvų valdžios turinį ir tada spręstina dėl atitinkamos įstatyme nustatytos vaiko teisių apsaugos priemonės taikymo. Esminė tėvų valdžios apribojimo sąlyga yra tėvų veiksmai, kuriais tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama prieš vaiko interesus. Bet kuriuo atveju turi būti nustatoma, kad dėl tokių veiksmų atlikimo (neatlikimo) yra tėvų (vieno jų) kaltė. Teismas, nagrinėdamas bylą, kurioje pareikštas reikalavimas apriboti tėvų valdžią, turi nustatyti ir įvertinti faktines aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant dėl tėvų atliktų (neatliktų) veiksmų, įgyvendinant tėvų valdžią, priešingumo vaiko interesams, tarp jų – galbūt pažeidžiamus vaiko interesus bei pažeidimų pobūdį, ir, remdamasis nustatytų aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų visuma bei atsižvelgdamas į įrodinėjimo civiliniame procese specifiką, spręsti, ar konkrečiu atveju yra pagrindas taikyti vieną iš tėvų valdžios ribojimo priemonių (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus 2021 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314-378/2021).

Be to, sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimą, vertintinos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą aktualiu (sprendimo priėmimo) laikotarpiu, ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys veiksmai, o peržiūrint priimtą teismo procesinį sprendimą instancine tvarka, yra analizuojama, ar bylą nagrinėjęs teismas nustatė visas reikšmingas aplinkybes ir ar jų pagrindu priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015).

Bylos nagrinėjimo metu nustatytos faktinės aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, kad atsakovas keičia savo elgesį teigiama linkme ir siekia panaikinti laikiną tėvo valdžios apribojimą. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad specialistai apsilankę atsakovo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), nustatė, kad atsakovas su sugyventine J. V. augina keturis vaikus. Šeima gyvena socialiniame trijų kambarių su patogumais būste. Atsakovas vyksta dirbti į Švediją, į namus grįžta kas du mėnesius arba pagal situaciją, priklausančią nuo darbdavio. Kas mėnesį gauna atlyginimą apie (duomenys neskelbtini). Šeimos atvejo vadybininkės duomenimis, šeima lankoma tris kartus per mėnesį ir šeimoje stebimi teigiami pokyčiai, nusiskundimų dėl vaikų nepriežiūros, netinkamo elgesio jų atžvilgiu negaunama, buitinės šeimos sąlygos tinkamos vaikų auginimui. Taip pat 2021 m. rugsėjo 15 d. atsakovas pateikė rašytinį paaiškinimą, kuriame nurodė, kad jis su vaikais: D. S., E. S. ir S. S. ryšį palaiko, susitinka su jais, taip pat bendrauja telefonu apie du kartus per mėnesį. Tokį bendravimo dažnumą nusprendžia patys vaikai. Tėvo nuomone, vaikai yra paaugliai ir viskas priklauso nuo jų noro. Tėvas norėtų bendrauti su vaikais dažniau. Paskutinį kartą su vaikais D., E. ir S. buvo susitikęs šių metų kovo mėnesį. Jo teigimu, jis su sugyventine yra aptaręs jo bendravimą su vaikais ir ji tam neprieštarauja, mielai priimtų vaikus pasisvečiuoti jų namuose. Jis išlaikymą vaikams teikia, kas mėnesį nuo jo darbo užmokesčio yra nuskaičiuojama atitinkama suma. Vaikams pas jį svečiuojantis, jis nuperka jiems rūbų, mokyklinių priemonių. Trečiasis asmuo B. D. (vaikų motina) teismo posėdžio metu nenurodė prieštaravimų dėl atsakovo bendravimo su vaikais, taip pat pretenzijų dėl išlaikymo nereiškė, nurodė, jog neprieštarauja dėl laikino tėvo valdžios apribojimo tęsimo. Teismo vertinimu, visos byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad aptariama situacija kinta teigiama linkme – atsakovas dirba ir kiekvieną mėnesį teikia išlaikymą vaikams, taip pat atsakovas nori bendrauti su vaikais, palaiko ryšį su jais – bendrauja mobiliuoju telefonu, susitinka su vaikais, be to jis su sugyventine yra aptaręs jo bendravimą su vaikais ir ji tam neprieštarauja, mielai priimtų vaikus pasisvečiuoti ir jų namuose. Ir nors šiuo metu dar nėra galimybės daryti išvadą, kad esami pokyčiai jau pasiekė pagrindinį tikslą, tačiau atsakovui toliau stengiantis keistis, per atitinkamą laiką, tikėtina, pokyčiai bus pasiekti ir galės būti sprendžiamas klausimas dėl tėvo valdžios apribojimo panaikinimo. Tiek atsakovo, tiek ir iš esmės specialistų nuomonės sutampa, jog numatytiems pokyčiams pasiekti, reikalinga papildomo laiko, dėl ko ieškovas ir kreipėsi į teismą prašydamas pratęsti laikiną tėvo valdžios apribojimą.

CK 3.183 straipsnio 5 dalis numato, kad ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo dėl laikino tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo įsiteisėjimo valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, o prireikus prokuroras kreipiasi į teismą dėl laikino tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo tęsimo arba neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo nustatymo. Taigi, iš paminėto teisinio reglamentavimo seka, kad šeši mėnesiai yra maksimalus terminas per kurį valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija turi kreiptis į teismą arba dėl laikino tėvų valdžios apribojimo tęsimo arba neterminuoto tėvų valdžios apribojimo nustatymo. Teismas įvertinęs visas aplinkybes bei vadovaudamasis išimtinai nepilnamečių vaikų interesais sprendžia, jog analizuojamu atveju nenustatytinas konkretus terminas, kuriam pratęsiamas atsakovo laikinas tėvo valdžios apribojimas. Tuo atveju, jei ieškovas fiksuos teigiamus pokyčius šeimoje, jis turės teisę į teismą kreiptis per maksimaliai ištęsta CK 3.183 straipsnio 5 dalyje numatytą terminą, o tuo atveju, jei vis tik situacija kardinaliai kistų (blogėtų), ieškovas į teismą minėtais klausimais galėtų kreiptis ir anksčiau.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes konstatuotina, kad šioje byloje šalys įrodė, jog teigiami pokyčiai atsakovo gyvenime (jo elgesyje, požiūryje ir kt.) vyksta, tik iš esmės reikia daugiau laiko pagrindiniams tikslams pasiekti, todėl įvertinus ir nepilnamečių vaikų: D. S., gimusios (duomenys neskelbtini), E. S., gimusio (duomenys neskelbtini) ir S. S., gimusio (duomenys neskelbtini) teises ir teisėtus interesus, darytina išvada, jog dabartinėje situacijoje tikslinga tęsti laikiną tėvo valdžios apribojimą (CK 3. 180 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Ieškovas šioje byloje atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2, 5 punktai). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodyta, kad už kitus reikalavimus bylose mokamas 100,00 Eur žyminis mokestis. Pateikiant procesinius dokumentus elektroninėmis ryšio priemonėmis mokama 75 procentai už atitinkamą procesinį dokumentą mokėtinos žyminio mokesčio sumos, t. y. 75,00 Eur. Atsakovas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2021 m. rugsėjo 17 d. sprendimu Nr. (8.2Mr) TP-21-T-2294-7645 atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2021 m. rugsėjo 23 d. pažymoje dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų nurodoma, jog šioje byloje valstybės naudai priteistina antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra 162 Eur. Vadovaujantis CPK 96 straipsnio 4 dalimi, jeigu abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, iš atsakovo bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Sprendimo dalis dėl tėvų valdžios apribojimo vykdoma skubiai (CPK 496 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalimi, 259, 260, 263–270 straipsniais, 406 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Tęsti laikiną tėvo valdžios apribojimą L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), jo vaikų: D. S., gimusios (duomenys neskelbtini), E. S., gimusio (duomenys neskelbtini) ir S. S., gimusio (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Sprendimo dalį dėl tėvo valdžios apribojimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmus.