Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovams G. Š. ir A. Š. dėl skolos priteisimo; trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

II. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

16. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO (toliau – LITEKO) duomenų nustatyta, kad įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 24 d. sprendimu konstatuota, jog nors atsakovams priklausęs nekilnojamasis turtas buvo parduotas ir įregistruotos UAB (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisės į jį, tačiau atsakovai iš gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), neišsikėlė ir jame gyveno, su UAB (duomenys neskelbtini) nuomos, panaudos sutartys nebuvo sudarytos, į UAB (duomenys neskelbtini) reikalavimus išsikraustyti iš ginčo patalpų nereagavo ir UAB (duomenys neskelbtini) negalėjo naudotis jai nuosavybės teise priklausančiu turtu (žr. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 24 d. sprendimo 34 pastraipą). Todėl UAB (duomenys neskelbtini) 2017 m. gegužės 11 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama iškeldinti atsakovus G. Š. ir A. Š. iš UAB (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančio turto, esančio (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 28 d. sprendimu tenkino UAB (duomenys neskelbtini) ieškinį ir iškeldino atsakovus iš patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) (žr. civilinę bylą Nr. 2-25675-809/2017). Tačiau Vilniaus apygardos teismas 2018 m. lapkričio 29 d. nutartimi panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 28 d. sprendimą ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nurodydamas, kad teismas netinkamai išaiškino atsakovei teisę pasirūpinti atstovavimu byloje (žr. civilinę bylą Nr. 2A-1467-614/2018). Pirmosios instancijos teismui iš naujo nagrinėjant bylą, atsakovė G. Š. pateikė priešieškinį, kuriame prašė pripažinti 2016 m. birželio 3 d. turto pardavimo iš varžytynių aktą negaliojančiu, taikyti restituciją, grąžinant G. Š. 2016 m. birželio 3 d. turto pardavimo iš varžytinių akte nurodytą visą turtą, o pirkėjai UAB (duomenys neskelbtini) grąžinant jos sumokėtą sumą. Vilniaus miesto apylinkės teismas, iš naujo išnagrinėjęs bylą, 2021 m. rugsėjo 24 d. sprendimu tenkino ieškinį, o priešieškinį atmetė ir iškeldino atsakovus iš ginčo patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) (žr. civilinę bylą Nr. 2-145-1044/2021). Vilniaus apygardos teismas 2022 m. balandžio 14 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 24 d. sprendimą (žr. civilinę bylą Nr. 2A-428-656/2022). Taigi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 24 d. sprendimas, kuriuo atsakovai iškeldinti iš ginčo patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), įsiteisėjo tik 2022 m. balandžio 14 d. (žr. civilinę bylą Nr. 2-145-1044/2021).

17. Įsiteisėjus pirmiau nurodytam Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 24 d. sprendimui, UAB (duomenys neskelbtini) su teismo sprendimo pagrindu išduotu vykdomuoju raštu kreipėsi į antstolę dėl priverstinio atsakovų iškeldinimo iš patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) (žr. LITEKO duomenis civilinėse bylose Nr.: 2-145-1044/2021; e2YT-22294-1077/2022). Atsakovai, dalyvaujant policijos pareigūnams, 2022 m. rugpjūčio 3 d. buvo priverstinai iškeldinti iš ginčo patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), ir 2022 m. rugpjūčio 3 d. surašytas iškeldinimo protokolas (žr.: 2022 m. rugpjūčio 3 d. iškeldinimo protokolą, pateiktą kartu su ieškiniu, taip pat byloje esantį protokolo originalą; LITEKO duomenis civilinėse bylose Nr.: e2YT-22294-1077/2022; e2S-265-392/2023).

18. Atsakovų priverstinio iškeldinimo metu, t. y. 2022 m. rugpjūčio 3 d., užfiksuoti suvartotos elektros energijos skaitiklio rodmenys – 53 066,10 kWh (žr.: 2022 m. rugpjūčio 3 d. iškeldinimo protokolą, pateiktą kartu su ieškiniu, taip pat byloje esantį protokolo originalą ir jame esančias fotonuotraukas).

19. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovai nemokėjo už objekte suvartotą elektros energiją, t. y. tik 2013 m. balandžio 11 d. atliko paskutinį mokėjimą iki skaitiklio rodmens – 25 511,08 kWh.

20. Atsakovai nuo 2013 m. balandžio 11 d. iki iškeldinimo iš objekto nedeklaravo suvartotos elektros energijos kiekių. Todėl viso ginčo skolos susidarymo laikotarpiu, t. y. nuo 2013 m. balandžio 11 d. iki 2022 m. rugpjūčio 3 d., atsakovams buvo išrašyta tik viena sąskaita, kuri yra pateikta teismui kartu su ieškiniu. Tiek ieškovės atstovė, tiek atsakovė teismo posėdyje patvirtino, kad atsakovams daugiau nebuvo išrašytos ir siųstos jokios kitos sąskaitos.

Dėl bylos nagrinėjimo ribų ir iškeldinimo protokolo kaip įrodinėjimo priemonės šioje byloje

26. Teismas pasisakydamas dėl atsakovės prašymo nelaikyti 2022 m. rugpjūčio 3 d. iškeldinimo protokolo įrodinėjimo priemone, taip pat dėl argumentų, susijusių su 2022 m. rugpjūčio 3 d. iškeldinimo protokolo teisėtumu, aplinkybėmis dėl jo klastojimo, antstolės ir jos padėjėjos įgalinimų parengti ir pasirašyti protokolą, pažymi, kad bylos nagrinėjimo ribas nustato būtent bylos šalys savo procesiniuose dokumentuose (ieškiniuose, priešieškiniuose). Teismas nagrinėja bylas pareikštų reikalavimų ribose. Šioje byloje sprendžiamas klausimas tik dėl to, ar atsakovai turi pareigą atsiskaityti su ieškove už per laikotarpį nuo 2013 m. balandžio 11 d. iki 2022 m. rugpjūčio 3 d. objektui, esančiam (duomenys neskelbtini), tiektą elektros energiją ar visgi neturi tokios pareigos. Taigi šios bylos nagrinėjimo ribos yra už per laikotarpį nuo 2013 m. balandžio 11 d. iki 2022 m. rugpjūčio 3 d. susidariusi skola ieškovei už jos tiektą elektros energiją objektui, esančiam (duomenys neskelbtini). Šioje byloje nėra pareikštas savarankiškas reikalavimas dėl iškeldinimo protokolo, antstolės ir jos padėjėjos veiksmų teisėtumo. Todėl tai nėra nagrinėjamos bylos dalykas.

27. Kita vertus, akcentuotina, kad teismas 2024 m. kovo 8 d. rezoliucija tenkino atsakovės triplike pareikštą prašymą ir įpareigojo antstolę pateikti teismui jos pasirašytą iškeldinimo protokolą (žr. teismo rezoliuciją dokumente Nr. DOK-10346). Teisme 2024 m. kovo 26 d. buvo gautas 2022 m. rugpjūčio 3 d. iškeldinimo protokolo originalas, kuris laikomas byloje kaip popierinis bylos priedas (žr. dokumentą Nr. DOK-48222; 5 t., e. b. l. 121–148). Aptariamas 2022 m. rugpjūčio 3 d. iškeldinimo protokolas pasirašytas visų jame nurodytų asmenų originaliais parašais. Atsakovė teismo 2024 m. birželio 3 d. posėdyje kaip iškeldinimo protokolo neteisėtumą nurodė aplinkybę neva trečiojo asmens vadovas Z. B. iš tikrųjų nepasirašė iškeldinimo protokolo. Tačiau Z. B. teismo 2024 m. birželio 3 d. posėdyje patvirtino, kad pasirašė 2022 m. rugpjūčio 3 d. iškeldinimo protokolą. Kitas atsakovės argumentas dėl protokolo neteisėtumo buvo tai, kad neva antstolės padėjėja neturėjo įgalinimų parengti ir pasirašyti protokolo. Tačiau akcentuotina, kad dėl antstolės ir jos padėjėjos veiksmų teisėtumo vykdant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 24 d. sprendimo, priimto byloje Nr. 2-145-1044/2021, pagrindu išduotą vykdomąjį raštą dėl atsakovų iškeldinimo, be kita ko dėl 2022 m. rugpjūčio 3 d. iškeldinimo protokolo teisėtumo, jo rengimo ir antstolės bei jos padėjėjos įgalinimų, pasisakyta įsiteisėjusiuose teismų procesiniuose sprendimuose bylose Nr. e2YT-22294-1077/2022 ir Nr. e2S-265-392/2023 (teisminio proceso Nr. 2-68-3-17468-2022-1). Aptariamose bylose teismų įsiteisėjusiomis nutartimis konstatuota, kad vykdant teismo sprendimą iškeldinti atsakovę iš gyvenamosios patalpos, be kita ko surašant iškeldinimo protokolą, nebuvo pažeistos teisės aktų nuostatos.

28. Teismas taip pat neturi jokio pagrindo sutikti su atsakovės argumentais neva 2022 m. rugpjūčio 3 d. iškeldinimo protokole nurodyti duomenys yra neteisingi ir neatitinka tikrovės. Atsakovė nepateikė jokių šiai bylai aktualių įrodymų, kurie objektyviai leistų suabejoti surašyto iškeldinimo protokolo teisėtumu ar teisingumu. Taigi atsakovės teiginiai deklaratyvūs, neparemti absoliučiai jokiais byloje esančiais įrodymais, todėl vertintini tik kaip atsakovės gynybinė pozicija. Pažymėtina, kad šiai bylai išnagrinėti yra aktualūs iškeldinimo protokole užfiksuoti duomenys apie atsakovų iškeldinimo datą ir tuo metu užfiksuoti suvartotos elektros energijos skaitiklio rodmenys. Tačiau šių dviejų protokole užfiksuotų faktų atsakovė neginčijo, t. y. byloje nėra ginčo, kad atsakovai priverstinai iškeldinti būtent 2022 m. rugpjūčio 3 d. ir nėra ginčo, kad 2022 m. rugpjūčio 3 d. iškeldinimo metu užfiksuoti suvartotos elektros energijos skaitiklio rodmenys – 53 066,10 kWh. Taigi kitos atsakovės nurodytos aplinkybės neva dėl protokolo neatitikimo teisės aktų reikalavimams nesusijusios su šios konkrečios bylos dalyku.

29. Byloje nėra jokių įrodymų apie tai, kad šiai bylai aktualūs protokole užfiksuoti duomenys neatitiktų tikrovės, būtų suklastoti. Teismas neturi jokio pagrindo abejoti šio rašytinio įrodymo, kaip įrodinėjimo priemonės, patikimumu. Dėl visų pirmiau nurodytų priežasčių atsakovės prašymas nelaikyti 2022 m. rugpjūčio 3 d. iškeldinimo protokolo įrodinėjimo priemone atmetamas (CPK 184 straipsnis) ir 2022 m. rugpjūčio 3 d. iškeldinimo protokolas vertinamas kartu su kitais bylos įrodymais.

Dėl ginčo šalių teisinių santykių kvalifikavimo ir ginčui taikytinų teisės normų

30. Sprendžiant dėl asmens, kuris kreipėsi į teismą, pažeistos teisės ar teisėto intereso gynybos, turi būti identifikuotas materialusis teisinis santykis, kuris sieja ginčo šalis, ir iš jo kylanti ieškovo reikalavimo teisė. Konkrečiose teisės normose įtvirtintų teisių apsauga ir gynyba gali būti pritaikyta tik tinkamai kvalifikavus šalių teisinius santykius.

31. CK 6.384 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu pagal sutartį abonentas yra fizinis asmuo – vartotojas, naudojantis energiją savo buitinėms reikmėms, tai sutartis laikoma sudaryta nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų. Ši sutartis laikoma sudaryta neterminuotam laikui, jeigu joje nenumatyta ko kita.

32. Byloje nėra ginčo, kad vartotojų įrenginiai prijungti prie energijos tiekimo tinklų. Be to, byloje nustatyta ir nėra ginčo, kad ieškovė su atsakove 2006 m. lapkričio 16 d. sudarė rašytinę elektros energijos tiekimo sutartį, ieškovė tiekė elektros energiją namui, esančiam (duomenys neskelbtini), kurio savininkais iki 2016 m. birželio 3 d. buvo atsakovai, taip pat nėra ginčo, kad atsakovai faktiškai gyveno name ir faktiškai naudojosi ieškovės tiekta elektros energija iki jos atjungimo, t. y. iki 2016 m. liepos 29 d.

33. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, konstatuotina, kad tarp ieškovės ir atsakovų susiklostė elektros energijos pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai; elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis tarp bylos šalių sudaryta pagal standartines sutarties sąlygas.

34. Elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis, jos vykdymas reglamentuoti CK 6.383–6.391 straipsniuose (žr. CK 6.391 straipsnį). Dėl to nagrinėjamojoje byloje aktualios CK 6.383–6.391 straipsnių nuostatos, kuriose reglamentuotas energijos pirkimo–pardavimo sandorių sudarymas bei vykdymas, taip pat Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo, Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo, Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 1-38 patvirtintų Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių nuostatos.

Dėl elektros energijos suvartojimo ir skolos susidarymo laikotarpio bei atsakovų prievolės atsiskaityti už suvartotą elektros energiją

35. Šioje bylos siekiant nustatyti, ar atsakovai turi pareigą atsiskaityti su ieškove už suvartotą elektros energiją, ar ieškovė pasirinko tinkamus atsakovus, taip pat ar ieškovė, skaičiuodama skolos dydį, pritaikė teisingus tarifus, būtina nustatyti faktinį elektros energijos suvartojimo laikotarpį, t. y. per kokį konkrečiai laikotarpį realiai buvo suvartota elektros energija iki skaitiklio rodmens – 53 066,10 kWh, kuris užfiksuotas atsakovų priverstinio iškeldinimo metu (5 t., e. b. l. 121–148). Todėl teismas toliau šiame sprendime pirmiausia pasisakys dėl faktinio elektros energijos suvartojimo ir skolos susidarymo laikotarpio.

36. Ieškovės teigimu, 3 676 Eur dydžio skola susidarė už per laikotarpį nuo 2013 m. balandžio 11 d. iki 2022 m. rugpjūčio 3 d. objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), suvartotą elektros energiją. Kitaip tariant, ieškovė teigia, kad atsakovai vartojo elektros energiją nuo 2013 m. balandžio 11 d. iki 2022 m. rugpjūčio 3 d., t. y. net ir tuomet, kai elektros energijos tiekimas į patalpas buvo atjungtas. Tačiau tokie ieškovės teiginiai stokoja pagrįstumo dėl tokių toliau nurodytų priežasčių.

37. Teismas pirmiausia pažymi, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatymo nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis).

38. Pagal kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką CPK 178 straipsnio normoje nustatyta bendroji įrodinėjimo pareiga, kuri tenka tam asmeniui, kuris teigia, bet ne tam, kuris neigia, t. y. ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškinį, turi įrodyti atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-546/2011 ir joje nurodyta praktika). Įrodinėjimo pareiga nėra beribė – asmuo negali būti įpareigotas įrodyti tokias faktines aplinkybes, kurių jis objektyviai negali įrodyti (lot. probatio diabolica).

39. Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių civilinio proceso teisės normų (CPK 176, 185 straipsniai) aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad: įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo (žr., pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-421/2019 40 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

40. Byloje nėra ginčo, kad ieškovė trečiojo asmens UAB (duomenys neskelbtini) prašymu 2016 m. liepos 29 d. nutraukė elektros energijos tiekimą į ginčo objektą, esantį (duomenys neskelbtini), ir nebepajungė elektros energijos tiekimo iki pat atsakovų iškeldinimo dienos – 2022 m. rugpjūčio 3 d. Šią aplinkybę teismo 2024 m. birželio 3 d. posėdyje patvirtino tiek ieškovės atstovė, tiek trečiasis asmuo, tiek taip pat ir atsakovė. Byloje taip pat nėra ginčo, kad 2016 m. liepos 29 d. elektros energijos atjungimas vyko išoriniu būdu ir skaitiklio rodmenys atjungimo metu nebuvo ieškovės užfiksuoti. Taigi byloje nėra jokių duomenų apie tai, kokie buvo skaitiklio rodmenys elektros energijos atjungimo dieną – 2016 m. liepos 29 d. Atsakovė teismo 2024 m. birželio 3 d. posėdyje į teismo klausimus taip pat neatsakė, kokie buvo skaitiklio rodmenys 2016 m. liepos 29 d. Ieškovės atstovė teismo 2024 m. birželio 3 d. posėdyje teigė, kad atsakovai po 2016 m. liepos 29 d. savavališkai prisijungdavo ir savavališkai naudojosi ieškovės tiekta elektros energija nuo 2016 m. liepos 30 d. iki 2022 m. rugpjūčio 3 d. Tačiau atsakovė nuosekliai visuose savo procesiniuose dokumentuose, taip pat ir teismo 2024 m. birželio 3 d. posėdyje tai neigė ir teigė, kad faktiškai naudojosi elektros energija tik iki elektros energijos atjungimo, t. y. tik iki 2016 m. liepos 29 d. Nuo to laiko, anot atsakovės, ginčo objekte iki atsakovų iškeldinimo iš patalpų, t. y. iki 2022 m. rugpjūčio 3 d., patalpose nebuvo elektros, o prireikus, atsakovė naudojosi generatoriumi.

41. Vadinasi, būtent ieškovė teigdama, kad atsakovai savavališkai prisijungdavo ir savavališkai naudojosi elektros energija po jos atjungimo iki atsakovų priverstinio iškeldinimo, t. y. nuo 2016 m. liepos 30 d. iki 2022 m. rugpjūčio 3 d., turėjo pareigą tai įrodyti. Tačiau ieškovė neįvykdė šios savo pareigos. Byloje nėra absoliučiai jokių pirmiau nurodytus ieškovės teiginius patvirtinančių įrodymų, t. y. byloje nėra jokių įrodymų apie tai, kad ieškovė tiekė ir atsakovai ar kitas asmuo apskritai vartotojo elektros energiją laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 30 d. iki 2022 m. rugpjūčio 3 d. Priešingai, byloje yra duomenys ir šalys neginčija, kad ieškovė, kaip jau minėta, nuo 2016 m. liepos 29 d. nutraukė elektros energijos tiekimą į ginčo objektą, esantį (duomenys neskelbtini). Į teismo klausimus, kokie įrodymai pagrindžia, kad ieškovė tiekė ir atsakovai vartojo elektros energija net ir po jos atjungimo, t. y. nuo 2016 m. liepos 30 d. iki 2022 m. rugpjūčio 3 d., ieškovės atstovė tik atsakė, kad Z. B. pravažiuodamas pro ginčo objektą, matydavo languose degančias šviesas. Tačiau Z. B. teismo posėdyje atsakydamas į teismo klausimą, ar pastarasis matė, kad atsakovai po 2016 m. liepos 29 d. naudojosi ieškovės tiekta elektros energija, atsakė, jog tik kartais pravažiuodamas pro ginčo patalpas matydavo degančią šviesą, bet jis negalėjo pasakyti, ar atsakovai naudojosi būtent ieškovės tiekta elektra, ar visgi naudojosi generatoriumi. Atsakovė savo procesiniuose dokumentuose, taip pat teismo posėdyje patvirtino, kad faktiškai naudojosi ieškovės tiekta elektros energija tik iki elektros energijos atjungimo, t. y. tik iki 2016 m. liepos 29 d. Atsakovė nuosekliai paaiškino, kad nors nuo elektros atjungimo momento, t. y. nuo 2016 m. liepos 30 d., negyveno, tačiau reguliariai lankydavosi patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), ir jai atvykus į patalpas, jose nuo 2016 m. liepos 30 d. iki 2022 m. rugpjūčio 3 d. niekada nebuvo elektros, todėl būtent dėl to, prireikus, atsakovė naudojosi generatoriumi. Ieškovės atstovė teismo posėdyje patvirtino, kad ieškovė nesikreipė į jokias institucijas neva dėl savavališko atsakovų naudojimosi elektra. Taigi vien to, kad trečiojo asmens vadovas Z. B. pravažiuodamas kartais matydavo objekte degančias šviesas, atsakovei nuosekliai teigiant, jog objekte nebuvo elektros, todėl ji naudojosi generatoriumi, ir byloje nesant absoliučiai jokių kitų duomenų apie elektros energijos vartojimą nuo 2016 m. liepos 30 d. iki 2022 m. rugpjūčio 3 d., nepakanka konstatuoti, kad ieškovė tiekė ir atsakovai savavališkai prisijungdavo bei naudojosi elektros energija po jos atjungimo iki jų priverstinio iškeldinimo, t. y. nuo 2016 m. liepos 30 d. iki 2022 m. rugpjūčio 3 d. Priešingai negu teigia ieškovė, vien aplinkybė, kad atsakovai nedeklaravo suvartotos elektros energijos kiekių ir skaitiklio rodmenys užfiksuoti tik iškeldinimo akto surašymo metu, t. y. tik 2022 m. rugpjūčio 3 d., savaime niekaip neįrodo, kad atsakovai naudojosi elektros energija po 2016 m. liepos 29 d.

42. Teismas, įvertinęs visas byloje nustatytas faktines aplinkybes, byloje esančių įrodymų visetą, be kita ko šalių ir trečiojo asmens vadovo pateiktų paaiškinimų turinį ir jų nuoseklumą, tai, kad ieškovė 2016 m. liepos 29 d. nutraukė elektros energijos tiekimą į ginčo objektą, esantį (duomenys neskelbtini), ir nebepajungė elektros energijos tiekimo iki pat atsakovų iškeldinimo dienos – 2022 m. rugpjūčio 3 d., byloje nesant įrodymų, kad ieškovė tiekė ir atsakovai ar kitas asmuo vartotojo elektros energiją nuo 2016 m. liepos 30 d. iki 2022 m. rugpjūčio 3 d., pačiai atsakovei teismo posėdyje patvirtinus, kad ginčo objekte nuo 2016 m. liepos 30 d. iki 2022 m. rugpjūčio 3 d. nebuvo elektros, konstatuoja, kad realiai suvartota elektros energija iki skaitiklio rodmens – 53 066,10 kWh (žr. dokumentą Nr. DOK-48222; 5 t., e. b. l. 121–148) buvo suvartota laikotarpiu nuo 2013 m. balandžio 11 d. iki 2016 m. liepos 29 d., t. y. iki elektros energijos tiekimo į ginčo objektą atjungimo, bet ne iki 2022 m. rugpjūčio 3 d.

43. Teismas pasisakydamas dėl atsakovų tinkamumo ir jų prievolės atsiskaityti su ieškove už suvartotą elektros energiją iki skaitiklio rodmens – 53 066,10 kWh, t. y. už realiai suvartotą elektros energiją nuo 2013 m. balandžio 11 d. iki 2016 m. liepos 29 d., pažymi, kad CK 6.383 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog pagal energijos pirkimo–pardavimo sutartį energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti abonentui per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje numatytos rūšies energijos kiekį, o abonentas įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti ir laikytis sutartyje numatyto energijos vartojimo režimo, užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo tinklų eksploatavimo saugumą bei naudojamų prietaisų ir įrenginių tvarkingumą. Pagal CK 6.385 straipsnio 1 dalį energijos tiekimo įmonė privalo parduoti abonentui sutartyje numatytą energijos kiekį laikydamasi šalių suderinto energijos tiekimo režimo. Patiektos ir sunaudotos energijos kiekis nustatomas pagal apskaitos prietaisų rodmenis arba kitu sutartyje nurodytu būdu. CK 6.388 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad abonentas moka už faktiškai sunaudotą energijos kiekį pagal energijos apskaitos prietaisų rodmenis, jeigu sutartis nenustato ko kita. Byloje nėra ginčo, jog ieškovė UAB (duomenys neskelbtini) tiekė elektros energiją namui, esančiam (duomenys neskelbtini). Aptariamas namas iki 2016 metų birželio mėn. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausė atsakovams G. Š. ir A. Š. ir tik pagal 2016 m. birželio 3 d. turto pardavimo iš varžytynių aktą aptariamo namo nuosavybės teisė NTR nuo 2016 m. birželio 10 d. buvo įregistruota trečiojo asmens UAB (duomenys neskelbtini) vardu (žr. NTR išrašą, pateiktą kartu su ieškiniu dokumente Nr. CBP-10340). Nepaisant to, kad atsakovams priklausęs nekilnojamasis turtas buvo parduotas ir nuo 2016 m. birželio 10 d. įregistruotas UAB (duomenys neskelbtini) vardu, atsakovai iš gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), neišsikėlė. Pirmiau šiame sprendime jau nurodyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama iškeldinti atsakovus iš namo, esančio (duomenys neskelbtini), ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 24 d. sprendimas, kuriuo atsakovai iškeldinti iš ginčo patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), įsiteisėjo tik 2022 m. balandžio 14 d. (žr. civilinę bylą Nr. 2-145-1044/2021), o atsakovai priverstinai iškeldinti tik 2022 m. rugpjūčio 3 d. (žr. šio sprendimo 15–18 pastraipas). Be to, atsakovė neginčija ir teismo 2024 m. birželio 3 d. posėdyje patvirtino, kad faktiškai gyveno patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), ir faktiškai nuolat naudojosi elektros energija iki elektros energijos atjungimo, t. y. iki 2016 m. liepos 29 d. Byloje nenustatyta, kad kažkas kitas būtų naudojęsis elektros energija nuo 2016 m. liepos 30 d. iki 2022 m. rugpjūčio 3 d. Priešingai, pati atsakovė, kaip jau pirmiau šiame sprendime nurodyta, teismo posėdyje paaiškino, kad nuo 2016 m. liepos 30 d. reguliariai lankydavosi patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), ir jai atvykus į patalpas, nuo 2016 m. liepos 30 d. iki 2022 m. rugpjūčio 3 d. niekada nebuvo elektros, ji buvo atjungta, todėl, prireikus, atsakovė naudodavosi generatoriumi.

44. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, darytina išvada, kad atsakovai turi pareigą atsiskaityti su ieškove už realiai suvartotą elektros energijos kiekį iki skaitiklio rodmens – 53 066,10 kWh, kuris, kaip jau pirmiau šiame sprendime konstatuota, susidarė už laikotarpį nuo 2013 m. balandžio 11 d. iki 2016 m. liepos 29 d. Dėl visų pirmiau nurodytų motyvų atsakovės teiginiai dėl netinkamų atsakovų atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl ginčo laikotarpiui taikytinų tarifų ir skolos, susidariusios už namui teiktą elektros energiją, dydžio

45. Teismas, konstatavęs, kad realiai atsakovų suvartota elektros energija iki skaitiklio rodmens – 53 066,10 kWh buvo laikotarpiu nuo 2013 m. balandžio 11 d. iki 2016 m. liepos 29 d., t. y. iki elektros energijos tiekimo į ginčo objektą atjungimo, bet ne iki 2022 m. rugpjūčio 3 d., pritaria atsakovės argumentams, kad ieškovė prašomą priteisti skolą paskirstė už laikotarpį, kuomet atsakovai nesinaudojo elektros energija, ir atitinkamai pritaikė didesnius tarifus, galiojusius tuomet, kai atsakovai nesinaudojo elektros energija.

46. Tarifas – tai patiektos elektros energijos kaina. Energetikos sektoriuje kainos yra sutartinės ir valstybės reguliuojamos. Kainos reguliuojamos tvirtinant paslaugų ar energijos kainas, nustatant jų viršutines ribas ar kainų reguliavimo tvarką. Valstybės reguliuojamos kainos skelbiamos viešai (Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 19 straipsnio 1, 3 dalys). Elektros energijos kainų reguliavimas reglamentuotas Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatyme. Aptariamo įstatymo 67 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad perdavimo, skirstymo ir visuomeninio tiekimo paslaugų ir visuomeninės elektros energijos kainos reguliuojamos Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai nustatant viršutines kainų ribas.

47. Pirmiau nurodyta informacija, t. y. tiek Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nutarimai, tiek jos paskelbti tarifai yra viešai skelbiami tiek Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos tinklalapyje, tiek taip pat ir Teisės aktų registre (toliau – TAR). Taigi su pirmiau nurodyta viešai skelbiama informacija be kita ko galima susipažinti Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos tinklalapyje „https://www.regula.lt“, jo skiltyje „Elektra“ „Kainos ir tarifai“ (žr. plačiau: https://www.regula.lt/elektra/Puslapiai/tarifai/visuomeniniai-tarifai-eso-galiojantys.aspx).

48. Ieškovės atstovė teismo 2024 m. birželio 3 d. posėdyje patvirtino, kad atsakovams taikomos visuomeninės elektros energijos kainos, kurios skelbiamos viešai Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos tinklalapyje, ir atsakovai priskirtini pirmajai buitinių vartotojų grupei, kuriems taikomi vienos laiko zonos tarifai. Pirmosios grupės (buitiniai) vartotojai – fiziniai asmenys, perkantys elektros energiją asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams, nesusijusiems su verslu ar profesija, tenkinti (individualiems gyvenamiesiems namams, šių namų valdoje esantiems statiniams, daugiabučio ar bendrabučio tipo gyvenamųjų namų butams, vasarnamiams, sodų sklypams, garažams, skirtiems asmeniniams automobiliams, ir kitiems gyvenamosios ar poilsio paskirties objektams, nenaudojamiems su verslo ar profesija susijusiems poreikiams tenkinti). Taigi byloje nėra ginčo, kad atsakovai yra pirmosios grupės vartotojai ir ieškovė taikė atsakovams standartinius tarifus, kurie skelbiami viešai Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos tinklalapyje.

49. Iš viešai skelbiamų duomenų nustatyta ir ieškovės atstovė teismo posėdyje patvirtino, kad 2016 m. liepos 29 d., kuomet elektros energijos tiekimas į objektą buvo nutrauktas, galiojo standartinis 0,12 Eur / kWh su PVM tarifas. Aptariamo dydžio tarifas vidutiniškai galiojo taip pat ir iki 2016 m. liepos 29 d. (https://www.regula.lt/elektra/Puslapiai/tarifai/visuomeniniai-tarifai-galioje-iki-2016-m--gruodzio-31-d.aspx). Tokio dydžio tarifas nurodytas taip pat ir ginčo sąskaitoje, pateiktoje kartu su ieškiniu (žr. sąskaitą, pateiktą kartu su ieškiniu dokumente Nr. CBP-10340). Ieškovė nepateikė duomenų, kad laikotarpiu nuo 2013 m. balandžio 11 d. iki 2016 m. liepos 29 d. būtų galiojęs ir atsakovams turėtų būti taikomas didesnis negu 0,12 Eur / kWh su PVM tarifas. Atsakovai taip pat neįrodinėjo, kad jiems turėtų būti taikomas mažesnis negu 0,12 Eur / kWh su PVM tarifas. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, be kita ko įvertinus viešai skelbiamus duomenis apie standartinius tarifus, galiojusius tiek elektros atjungimo dieną, tiek iki 2016 m. liepos 29 d., darytina išvada, kad turi būti atliktas prašomos priteisti skolos perskaičiavimas, taikant 0,12 Eur / kWh su PVM tarifą.

50. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovai nemokėjo už objekte suvartotą elektros energiją, t. y. tik 2013 m. balandžio 11 d. atliko paskutinį mokėjimą iki skaitiklio rodmens – 25 511,08 kWh (žr. kartu su ieškiniu pateiktą priskaitymų ir mokėjimų už suvartotą elektros energiją ataskaitą). Todėl neatsiskaityta su ieškove už 27 555,02 kWh (iškeldinimo dienai skaitiklio duomenys 53 066,10 kWh – iki 2013 m. balandžio 11 d. apmokėti rodmenys 25 511,08 kWh = 27 555,02 kWh). Atsakovai nepateikė absoliučiai jokių duomenų apie tai, kad būtų atlikę kokius nors mokėjimus ieškovei po 2013 m. balandžio 11 d. ir būtų atsiskaitę su ieškove už didesnį negu 25 511,08 kilovatvalandžių kiekį. Dėl visų pirmiau šiame sprendime nurodytų motyvų ieškovės prašoma priteisti skola perskaičiuojama, taikant tokius skaičiavimus: 53 066,10 kWh –25 511,08 kWh = 27 555,02 kWh; 27 555,02 kWh X 0,12 Eur = 3 306,60 Eur.

51. Teismas, apibendrindamas tai, kas pirmiau šiame sprendime nurodyta, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, byloje esančių įrodymų visetą, konstatuoja, kad ieškovė išrašydama atsakovams ginčo sąskaitą, joje nurodytą atsakovų mokėtiną sumą paskaičiavo neteisingai. Skola, susidariusi iki skaitiklio rodmens – 53 066,10 kWh, yra 3 306,60 Eur dydžio, bet ne 3 676 Eur. Dėl visų pirmiau nurodytų motyvų ieškovės reikalavimas dėl skolos priteisimo tenkinamas iš dalies ir ieškovei solidariai iš atsakovų priteisiama 3 306,60 Eur skola, o ieškovės reikalavimas dėl 369,40 Eur skolos priteisimo iš atsakovų atmetamas.

52. Kiti atsakovės argumentai yra išvestiniai iš pirmiau šiame sprendime aptartųjų, todėl teismas dėl jų išsamiau nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020 40 punktas).

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

53. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šioms palūkanoms taikomas CK 6.210 straipsnyje nustatytas atitinkamas dydis. Kai abi sutarties šalys ar viena iš jų yra fizinis asmuo, skolininkas privalo mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas, o kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys – 6 proc. palūkanas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 straipsnio 1–2 dalys). Aptariamos palūkanos vadinamos procesinėmis. Pagrindas priteisti procesines palūkanas yra asmeninė atsakovo atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė gera valia ir ieškovas dėl to turėjo kreiptis į teismą. Procesinės palūkanos skatina skolininką greičiau įvykdyti teismo sprendimą ar neįvykdytą prievolę, nes priešingu atveju skolininkas gali patirti papildomų turtinių praradimų. Kai prasideda teismo procesas, skolininkas turi būti suinteresuotas jo nevilkinti, o teismui priteisus pinigus – kuo greičiau sumokėti kreditoriui. Taigi procesinių palūkanų paskirtis – kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo susidariusius kreditoriaus nuostolius, kartu – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą.

54. Dėl visų pirmiau nurodytų motyvų, iš dalies patenkinus ieškovės reikalavimą dėl skolos priteisimo, vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovei solidariai iš atsakovų priteistinos 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą 3 306,60 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2023 m. liepos 12 d., iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

55. Pagal CPK 93 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtintas bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą; jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

56. Nagrinėjamojoje byloje ieškovė prašo priteisti iš atsakovų 3 676 Eur sumą. Ieškinys patenkintas iš dalies, t. y. ieškovei solidariai iš atsakovų priteista 3 306,60 Eur suma. Vadinasi, pagal priteisiamą sumą patenkinama iš viso 89,95 proc. ieškinio reikalavimų, o atmetama – 10,05 proc. Dėl to ieškovė, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, įgijo teisę į 89,95 proc., o atsakovai – į 10,05 proc. turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

57. Byloje nustatyta, kad ieškovė patyrė 551,26 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. sumokėjo už ieškinį 83 Eur žyminio mokesčio, 0,23 Eur komisinio mokesčio, taip pat turėjo 468,03 Eur vertimo išlaidų (žr.: dokumentus: Nr. CBP-10340; Nr. DOK-136880; Nr. DOK-188982; DOK-5568; DOK-82973; taip pat 1 t., e. b. l. 159; 2 t., e. b. l. 37; 6 t., e. b. l. 10–13). Ieškovė iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos pateikė teismui visas 551,26 Eur dydžio patirtas bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius įrodymus. Atsakovai neginčija ieškovės prašomo priteisti bylinėjimosi išlaidų dydžio ir nekvestionuoja išlaidų pagrįstumo.

58. Byloje gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – Tarnyba) 2023 m. lapkričio 14 d. sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos atsakovei teikimo (1 t., e. b. l. 107–108). Sprendime, be kita ko, nurodyta, kad atsakovė pagal Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 straipsnio 1 dalį 100 proc. atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, išskyrus CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 9 punktuose nurodytas bylinėjimosi išlaidas (žr. Tarnybos sprendimo rezoliucinės dalies 4 punktą). Į bylą pateikta Tarnybos patikslinta 2024 m. gegužės 31 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų ir prašymas, iš kurių matyti, kad 100 proc. antrinės teisinės pagalbos išlaidų už advokato suteiktą teisinę pagalbą ir vertimo išlaidas yra 1 295,91 Eur (žr. dokumentą Nr. DOK-86123). Tarnybos nurodytos išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija galiojusio maksimalaus Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą rekomenduotino priteisti išlaidų dydžio. Šalys neginčija Tarnybos paskaičiuoto išlaidų dydžio ir nekvestionuoja išlaidų pagrįstumo. Byloje nėra duomenų apie kitas atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

59. Ieškovė prašo priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas solidariai iš atsakovų. Tačiau akcentuotina, kad proceso teisės normose nenustatyta solidariosios prievolės bylinėjimosi išlaidoms mokėti, todėl šios išlaidos priteisiamos atlyginti ne solidariai, bet nustatant konkrečias mokėtinas dalis. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad šalys lygiais pagrindais naudojasi įstatymo suteiktomis procesinėmis teisėmis ir vykdo pareigas. Dėl to iš bylą pralaimėjusių proceso bendrininkų bylinėjimosi išlaidos, įskaitant laimėjusios šalies patirtų advokato atstovavimo išlaidų atlyginimą, turi būti priteistos lygiomis dalimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-332/2012). Tai reiškia, kad dėl visų išlaidų, kurios pagal CPK priskirtinos prie bylinėjimosi išlaidų, galima tik dalinė atsakomybė esant šalių daugetui, nepaisant to, jog pagrindinė prievolė gali būti ir solidarioji.

60. Dėl visų pirmiau nurodytų priežasčių, patenkinus ieškinį iš dalies, ieškovei lygiomis dalimis, bet ne solidariai, iš atsakovų priteisiamos bylinėjimosi išlaidos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai – 495,86 Eur (551,26 Eur X 89,95 proc.), o valstybei priteisiama iš ieškovės – 130,24 Eur (1 295,91 Eur X 10,05 proc.) valstybės patirtų bylinėjimosi išlaidų proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 6 punktas, 93 straipsnio 1, 2 dalys, 96 straipsnio 3 dalis, 98 straipsnis).

61. Valstybė byloje taip pat patyrė 159,95 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Šios išlaidos paskirstytinos šalims taikant pirmiau nurodytą patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų proporciją. Taip apskaičiavus, ieškovei tenka pareiga atlyginti valstybei 16,07 Eur, o abiem atsakovams – 143,88 Eur, t. y. kiekvienam atsakovui po 71,94 Eur. Tačiau, kaip jau pirmiau šiame sprendime nurodyta, Tarnybos 2023 m. lapkričio 14 d. sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos atsakovei teikimo atsakovė G. Š. 100 proc. atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Todėl valstybei iš atsakovės G. Š. nepriteisiamos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (CPK 96 straipsnio 3 dalis).

62. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, valstybei iš ieškovės priteisiama 16,07 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (bendra valstybei iš ieškovės priteisiama suma – 146,31 Eur (16,07 Eur + 130,24 Eur)), o iš atsakovo A. Š. priteisiama 71,94 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsniu,

nusprendžia:

Tenkinti ieškinį iš dalies.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini) (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) solidariai iš atsakovų G. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3 306,60 Eur (tris tūkstančius tris šimtus šešis eurus 60 ct) skolos, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą 3 306,60 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2023 m. liepos 12 d., iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir lygiomis dalimis 495,86 Eur (keturis šimtus devyniasdešimt penkis eurus 86 ct) bylinėjimosi išlaidų, t. y. po 247,93 Eur iš kiekvieno atsakovo.

Atmesti kitą ieškinio dalį.

Priteisti valstybei iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) 146,31 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt šešis eurus 31 ct) bylinėjimosi išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Priteisti valstybei iš atsakovo A. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 71,94 Eur (septyniasdešimt vieną eurą 94 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų atlyginimo. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.