- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-11-29
- Bylos Nr.
- 2A-1467-614/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-19107-2017-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vytautas Zelianka, Eglė Surgailienė, Andrutė Kalinauskienė
- Atsakovas
- G. Š., A. Š.
- Ieškovas
- UAB „Prie plento“
- Kategorijos
- 2.4.2.12pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andrutės Kalinauskienės, Eglės Surgailienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vytauto Zeliankos, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės G. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Prie plento“ ieškinį atsakovams G. Š. ir A. Š. dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Prie plento“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama iškeldinti atsakovus G. Š. ir A. Š. iš ieškovei nuosavybės teise priklausančio turto. Nurodė, jog UAB „Prie plento“ remiantis 2016-06-03 turto pardavimo iš varžytynių aktu Nr. 15 15 2016 06 03 18959/14 iš antstolės V. M. įsigijo nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini): žemės sklypą – 0,1631 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); vienbutį gyvenamąjį namą, 232,61 kv.m. ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkio pastatą, 26 kv.m. užstatyto ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinierinius statinius – šulinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvorą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), lauko tualetą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), stoginę, unikalus Nr(duomenys neskelbtini). Viso turto pardavimo suma – 70 058 Eur. Pardavimas iš varžytynių įformintas antstolės V. M. Turto pardavimo iš varžytynių aktu, todėl šio akto pagrindu Nekilnojamojo turto registre įregistruota ieškovės nuosavybės teisė į įsigytą turtą. Ieškovei įsigijus iš varžytynių turtą, buvę turto savininkai atsakovai neišsikrausto iš jiems nuosavybės teise nepriklausančio turto. Ieškovė ne kartą žodiniu bei raštišku įspėjimu ragino išsikelti ir atlaisvinti turtą, tačiau atsakovai į prašymus nereaguoja ir toliau naudojasi ieškovei priklausančia nuosavybe.
2. Atsakovė G. Š. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, jog siekiant neteisėtai iškeldinti ją iš patalpų, buvo imtasi smurto veiksmų ir pavogti šeimos dokumentai, kad ji negalėtų apginti savo interesų ir savo turto. Šiuo metu atliekamas ikiteisminis tyrimas ar šie veiksmai yra susiję su ieškove. Tokių veiksmų buvo imtasi dėl to, kad atsakovė ginčija patalpų pardavimą. Ši civilinė byla turi būti sustabdyta, kol nebus išspręsta kita su šia byla susijusi baudžiamoji byla ir nustatyta materialinė žala, kurią padarė atsakovei ir jos šeimai ieškovo darbuotojai.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 28 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino ir iškeldino atsakovus G. Š. ir A. Š. iš gyvenamųjų patalpų - vienbučio gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), bei iš negyvenamųjų patalpų - ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir priklausinių: kitų inžinierinių statinių – šulinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvoros, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), lauko tualeto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), stoginės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su visu atsakovams priklausančiu kilnojamuoju turtu; paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
4. Teismas nustatė, kad ieškovė nėra sudariusi su atsakovais nei pagrindinės nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties, nei gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties, nei kitokio pobūdžio sutarties, kuri leistų teisėtai gyventi minėtose patalpose. Ginčo nekilnojamas turtas priklauso ieškovei UAB „Prie plento“, tai patvirtina Nekilnojamojo turto registro išrašas.
5. Teismas konstatavo, jog atsakovai minėtose nekilnojamojo turto patalpose gyvena be jokio teisinio pagrindo. Atsakovai gera valia neišsikelia iš ieškovei nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto, todėl ieškovės ieškinys tenkintinas ir atsakovai su visais daiktais iškeldinami iš ginčo patalpų, nesuteikiant jiems kitos gyvenamosios patalpos.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
6. Atsakovė G. Š. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 28 d. sprendimą panaikinti ir ieškinį palikti nenagrinėtą. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
6.1. Ieškovės atstovai neatvyko į teismo posėdį, nors apie teismo vietą ir laiką ieškovams buvo pranešta tinkamai. Ieškovė pasinaudojo teise prašyti teismo nepriimti sprendimo už akių ir ieškinį palikti nenagrinėtą. Atsakovė turėjo klausimų ieškovei dėl pirkto nekilnojamojo turto už akivaizdžiai sumažintą kainą, tuo buvo suinteresuota išsiaiškinti aplinkybes, kurios buvo svarbios teisingam bylos išsprendimui, ir teisėtam teismo sprendimui priėmimui. Teismas nepagrįstai išnagrinėjo bylą nedalyvaujant ieškovei, kai atsakovė prieštaravo bylos nagrinėjimui. Atsakovė, neturinti teisinio išsilavinimo, teismo posėdyje dalyvavo be advokato, todėl negalėjo tinkamai reaguoti į teismo pradėtą bylos nagrinėjimą iš esmės neatvykusiai ieškovei.
Žemesnės instancijos teismas
6.2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-15549-845/2017 ieškovės UAB „Prie plento“ ieškinys atsakovams Galinai ir A. S. dėl iškeldinimo, kai ieškovė neatvyko į teismo posėdį, buvo paliktas nenagrinėtu.
6.3. Ieškovei turtas iš varžytinių buvo parduotas už realiai mažesnę kainą, tam, kad būtų nuslėptas ieškovės tikras ketinimas įsigyti butą mažesnėmis kainomis, tačiau parduoti buvusiems nekilnojamojo turto savininkams, ar kitiems pirkėjams už realią rinkos kainą. Tokiu būdu, ieškovė apsimestiniais sandoriais ir apgaule veikė prieš atsakovus, kurie prarado ne tik būstą, bet ir galimybės pilnai atsiskaityti su Nordea Bank pagal atsakovams suteiktą kreditą.
6.4. Ieškovės dalyvavimas bylos nagrinėjime ir aiškinimas susiklosčiusių tarp šalių aplinkybių būtų ne tik naudingas šalims, tačiau ir būtų pasiektas tikslas tinkamai išnagrinėti bylą ir priimti teisėtą sprendimą.
Šalies argumentai
7. Ieškovė UAB „Prie plento“ su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais:
7.1. Priešingai nei teigia apeliantė, ieškovė pateikė savo neatvykimą į bylos nagrinėjimą pateisinančius dokumentus, dėl ko teismui buvo žinomos ieškovo nedalyvavimo byloje priežastys iki posėdžio pradžios.
7.2. Parengiamajame teismo posėdyje palikti ieškinį nenagrinėtą (net ir neatvykus šalims be svarbių priežasčių) yra teismo teisė, bet ne pareiga.
7.3. Iš byloje esančių duomenų yra aiškiai išreikšta ieškovės valia dėl bylos nagrinėjimo jai nedalyvaujant, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepaliko ieškinio nenagrinėto, kadangi vien tik formaliais ir neimperatyviais pagrindais palikti ieškinį nenagrinėtą nebuvo jokio pagrindo, be to, palikus ieškinį nenagrinėtu, būtų pažeisti proceso ekonomiškumo ir koncentracijos principai.
7.4. Ieškovė nebuvo pasyvi ar piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, siekdama nepagrįstai užtęsti teismo procesą. Atsižvelgiant į tai, tokių neigiamų procesinių padarynių kaip ieškinio palikimas nenagrinėtu, dėl neatvykimo į teismo posėdį, ieškovei laiku ir tinkamai informavus teismą apie nedalyvavimo teisme priežastis, neatitiktų ieškinio palikimo nenagrinėtu instituto tikrosios paskirties, proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principų bei neatitiktų suformuotos teismų praktikos.
Žemesnės instancijos teismas
7.5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gegužės 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-15549-845/2017 ieškovės ieškinį paliko nenagrinėtu, kadangi tam buvo teisinis pagrindas – ieškovė į teismo posėdį neatvyko, ir iki teismo posėdžio pradžios nepateikė teismui jokių duomenų apie nedalyvavimą posėdyje priežastis.
7.6. Ieškovės ieškinys buvo pareikštas 2017 m. gegužės 11 d., parengiamasis posėdis byloje buvo paskirtas tik 2017 m. rugsėjo 21 d., todėl akivaizdu, jog apeliantė turėjo pakankamai laiko suformuoti savo poziciją byloje, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, todėl argumentai, jog G. Š., neturinti teisinio išsilavinimo, teismo posėdyje dalyvavo be advokato, todėl negalėjo tinkamai reaguoti į teismo pradėtą bylos negarinėjimą iš esmės neatvykusiai ieškovei, vertinti kaip nepagrįsti, dėl ko atmestini.
7.7. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, susijusių su pirkto nekilnojamojo turto kaina, dėl apeliantės suinteresuotumo išsiaiškinti aplinkybes, kurios buvo svarbios teisingam bylos išsprendimui ir teisėtam teismo sprendimo priėmimui, bei dėl apsimestinių sandorių ir apgaulės veiksmų prieš atsakovus, ieškovė išsamiai nepasisako, kadangi jie vertintini kaip atsakovės deklaratyvūs teiginiai, nepagrįstai jokiais objektyviais įrodymais. Be to, šie argumentai niekaip nesusiję su ieškovės pareikštu reikalavimu dėl atsakovų iškeldinimo iš ieškovei nuosavybes teise priklausančio turto.
7.8. Apeliantei nebuvo kliūčių pateikti kartu su apeliaciniu skundu teikiamus įrodymus pirmosios instancijos teismui, todėl yra pagrindas atsisakyti juos priimti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).
9. Nagrinėjamu atveju CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.
10. 2018 m. spalio 25 d. Vilniaus apygardos teisme buvo gautas apeliantės prašymas dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka. Apeliantė prašymą grindžia tuo, jog pirmosios instancijos teisme nebuvo nagrinėjamos bylai svarbios aplinkybės dėl ieškovo neteisėtų veiksmų ir apeliantės turto išviliojimo dėl savanaudiškų paskatų. CPK 231 straipsnio 1 dalis nustato, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. CPK 322 straipsnis nustato, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Dalyvaujančių asmenų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka teismui nėra privalomas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju, siekiant teisingai išnagrinėti apeliantės skundą, žodinis nagrinėjimas nėra būtinas, todėl prašymo netenkina.
11. Apeliantės G. Š. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
12. Byloje dėl atsakovų iškeldinimo iš ieškovui priklausančio turto ginčas iš esmės kilo dėl procesinių normų taikymo. Apeliantė prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir ieškinį palikti nenagrinėtą, kadangi ieškovas į teismo posėdį pirmosios instancijos teisme neatvyko, o ji, dalyvaudama parengiamajame teismo posėdyje be advokato, nežinojo kaip apginti savo teises.
13. Byloje nustatyta, jog ieškovas UAB „Prie plento“ nuo 2016 metų yra nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini) (žemės sklypo, vienbučio gyvenamojo namo su kitais statiniais), savininkas. Ieškovo nuosavybės teisė Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke įregistruota nuo 2016 m. birželio 10 d., pagrindas - 2016 m. birželio 3 d. Turto pardavimo iš varžytynių aktas Nr. 15 15 2016 06 03 18959/14 (b.l.7-9).
14. 2017 m. gegužės 11 d. ieškovas UAB „Prie plento“ kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydamas iš jam nuosavybės teise priklausančio turto iškeldinti buvusius savininkus – apeliantę G. Š. ir atsakovą A. Š.. Ieškovo ieškinys teisme buvo priimtas, 2017 m. gegužės 12 d., teismas atsakovams išsiuntė ieškinio ir jo priedų kopiją ir išaiškino atsakovų pareigą pateikti atsiliepimą į ieškinį bei su tuo susijusias procesines pareigas.
15. Teismo siųsti procesiniai dokumentai apeliantei buvo įteikti 2017 m. gegužės 17 d. (b.l. 15). Atsakovui A. Š. procesiniai dokumentai įteikti 2017 m. liepos 11 d. viešo paskelbimo būdu (b.l. 20). 2017 m. birželio 2 d. teisme gautas atsakovės G. Š. atsiliepimas į ieškinį, G. Š. nurodė, jog su ieškiniu nesutinka.
16. 2017 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi pirmosios instancijos teismas skyrė nagrinėti bylą parengiamajame teismo posėdyje 2017 m. rugsėjo 21 dieną. Teismas nutartimi taip pat išaiškino, kad parengiamojo teismo posėdžio metu paaiškėjus, kad papildomi pasirengimo veiksmai nereikalingi, teismas turi teisę pradėti žodinį bylos nagrinėjimą iš išspręsti bylą iš esmės iš karto po parengiamojo teismo posėdžio, kaip nustatyta Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 231 straipsnio 5 dalyje.
17. Iki teismo posėdžio pradžios byloje buvo gautas ieškovo prašymas nagrinėti bylą parengiamajame teismo posėdyje ieškovui nesant, kadangi teismo paskirtame parengiamajame posėdyje ieškovo vadovas dalyvauti negali dėl atostogų, kartu su prašymu pateikti nurodytą aplinkybę patvirtinantys įrodymai (b.l. 33-34). Ieškovas prašė nepradėti bylos nagrinėjimo parengiamajame teismo posėdyje, suteikiant galimybę ieškovui dalyvauti bylos nagrinėjime iš esmės.
18. 2017 m. rugsėjo 21 d. parengiamojo teismo posėdžio metu pirmosios instancijos teismas, išklausęs vienintelės posėdyje dalyvavusios proceso dalyvės - atsakovės G. Š. nuomonę, priėmė žodinę nutartį ieškovo UAB „Prie plento“ prašymą tenkinti iš dalies, nagrinėti bylą parengiamajame teismo posėdyje ieškovui nesant, tačiau netenkino ieškovo prašymo likusioje dalyje ir nutartimi neskyrė bylos nagrinėti kitame teismo posėdyje.
19. Išklausius 2017 m. rugsėjo 21 d. teismo posėdžio garso įrašą nustatyta, kad teismas išaiškino ieškovei jos procesines teises ir pareigas, tačiau neišaiškino ieškovei jos teisės pasirūpinti, jog jai būtų atstovaujama procese. Teismas išsprendė posėdžio metu pareikštus atsakovės prašymus, tenkino atsakovės prašymą dėl rašytinių paaiškinimų bei įrodymų prijungimo prie bylos (kitų prašymų atsakovė parengiamojo teismo posėdžio metu nepareiškė) ir išklausė atsakovės paaiškinimus parengiamojo teismo posėdžio metu. Atsakovė G. Š. nurodė, jog su ieškiniu nesutinka, mano, jog išsikelti iš namo neprivalo, kadangi ieškovas UAB „Prie plento“ neįvykdė savo pažadų ir pažeidė atsakovės teises, ieškovo atstovas naudojo prieš ją smurtą, atjungė elektrą, ją sumušė, todėl teismo posėdyje dalyvauti privalo. Po atsakovės pasisakymo nagrinėjanti bylą teisėja paklausė atsakovės nuomonės dėl bylos nagrinėjimo iš esmės iš karto po parengiamojo teismo posėdžio. Atsakovė sutiko, kad būtų pereinama į bylos nagrinėjimą iš esmės. 2017 m. rugsėjo 28 d. teismo posėdyje byla buvo išnagrinėta iš esmės.
20. Teisėjų kolegija pažymi, jog parengiamasis teismo posėdis vyksta pagal bendrąsias proceso pirmojoje instancijoje taisykles (CPK 230 straipsnio 4 dalis). Teismas, atsižvelgdamas į dalyvaujančių asmenų nuomonę ir parengęs bylą nagrinėti teisme, paskiria bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, apie tai praneša dalyvaujantiems byloje asmenims (CPK 231 str. 4 dalis). Tais atvejais, kai parengiamojo teismo posėdžio metu paaiškėja, kad papildomi pasirengimo bylą nagrinėti teisme veiksmai nereikalingi, teismas turi teisę pradėti žodinį bylos nagrinėjimą ir išspręsti bylą iš esmės iš karto po parengiamojo teismo posėdžio, nepriimdamas šio Kodekso 232 straipsnyje nurodytos nutarties. Šiuo atveju bylos nagrinėjimas tęsiamas nuo nagrinėjimo teisme stadijos.
21. Teisėjų kolegija pažymi, jog civilinio proceso tikslai – ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, tinkamai taikyti įstatymus teismui nagrinėjant civilines bylas, priimant sprendimus bei juos vykdant, taip pat greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, aiškinti ir plėtoti teisę (CPK 2 straipsnis). Teismas privalo nagrinėti bylas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Lietuvos Respublikos įstatymais, kitais teisės aktais. Teismas, aiškindamas ir taikydamas įstatymus bei kitus teisės aktus, privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Jeigu įstatymai ar ginčo šalių susitarimas numato, kad tam tikrus klausimus teismas sprendžia savo nuožiūra, teismas tai darydamas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis).
22. Pagal CPK 51 straipsnį asmenys gali vesti savo bylas teisme patys arba per atstovą. Atstovavimas – tai specifinė veiklos rūšis, reikalaujanti ne tik laiko, bet ir specialių teisės žinių. Proceso šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys dažniausiai tokių žinių neturi. Dėl to norėdami geriau apginti savo teises ir interesus, jie kviečiasi į pagalbą advokatus ar kitus asmenis – atstovus. Asmenų teisių ir įstatymo saugomų interesų apsauga ir gynimas nėra vienintelis atstovavimo tikslas. Atstovai, įgyvendindami kooperacijos civiliniame procese principą, taip pat padeda teismui priimti teisingą ir pagrįstą sprendimą byloje. Dėl to atstovavimas laikomas viena iš teisės į tinkamą procesą garantijų. Teisės į teisingą teismo procesą principas reikalauja, kad valstybė, garantuodama teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos, kartu užtikrintų, jog teismo procesas vyktų sąžiningai, operatyviai, kvalifikuotai, būtų gerbiamos šalių teisės, o bylą nagrinėtų nešališkas ir neutralus teisėjas. CPK 20 straipsnis nustato, jog fiziniai asmenys turi teisę į valstybės apmokamą teisinę pagalbą įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Pažymėtina tai, kad įstatymų leidėjas, siekdamas užtikrinti Konstitucijoje įtvirtintą asmens teisę į gynybą, taip pat teisę turėti advokatą bei siekdamas sudaryti galimybes asmenims ginti įstatymų garantuojamas savo teises ir teisėtus interesus civilinėse ir administracinėse bylose, 2000 m. kovo 28 d. priėmė ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymą.
23. CPK 161 straipsnio 1 dalis nustato, kad tais atvejais, kai teismo posėdžio pirmininkas ar kitas bylą nagrinėjantis teisėjas mano, kad šalis arba trečiasis asmuo be atstovo pagalbos nesugeba (nesugebės) tinkamai ginti savo teisių, jis gali pasiūlyti šiems asmenims pasirūpinti, kad jiems būtų atstovaujama procese, ir dėl to atidėti bylos nagrinėjimą. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad pagal įstatymą teismas neprivalo rūpintis, kad šalis turėtų atstovą, kvalifikuotą teisininko pagalbą byloje; tik matydamas, kad šalių gebėjimai dalyvauti nagrinėjant bylą yra aiškiai nelygūs, kad dėl sveikatos ar kitos svarbios priežasties šalis be atstovo pagalbos negali tinkamai ginti savo teisių, teismo posėdžio pirmininkas gali pasiūlyti šalims pasirūpinti jų atstovavimu; toks posėdžio pirmininko veiksmas nepažeistų šalių procesinio lygiateisiškumo principo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I.M. v. G.M., bylos Nr. 3K-3-178/2006). Gebėjimas veiksmingai įgyvendinti procesines teises iš esmės priklauso nuo dalyvaujančio byloje asmens gebėjimo sekti procesą ir visapusiškai jame dalyvauti, kurį gali menkinti amžius, nepakankama branda ar negalia. Galimos situacijos, kai dalyvaujantis byloje asmuo dėl menko išsilavinimo, teisinio neišprusimo bei nepatyrimo gali nesugebėti įvertinti pasirinkto teisių gynimo būdo tinkamumo bei jo veiksmingumo konkrečioje byloje, ir dėl to atsidurti nelygiavertėje procesinėje padėtyje kitos bylos šalies atžvilgiu, dėl ko teisingo, sąžiningo ir tinkamo bylos išnagrinėjimo tikslas gali likti neįgyvendintas. Ar šalis dėl tam tikrų priežasčių be atstovo pagalbos negali tinkamai ginti savo teisių, vertinama konkrečioje byloje vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnio 4 dalis).
24. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2014 m. vasario 21 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr.3K-3-42/2014, pažymėjo, kad tais atvejais, kai bylą nagrinėjantis teismas nustato CPK 161 straipsnyje numatytas aplinkybes, sudarančias pagrindą šaliai arba trečiajam asmeniui pasiūlyti pasirūpinti atstovavimu, bylą nagrinėjantis teisėjas turėtų išaiškinti ir šios teisės įgyvendinimo galimybes, taip pat ir teisę kreiptis dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos.
25. Tiek parengiamojo teismo posėdžio metu, tiek teismui pradėjus nagrinėti bylą iš esmės atsakovė nurodė, kad išsikelti iš vienintelio jos turimo būsto ji negali, nes su ieškovu buvo sudaryti susitarimai dėl namo atpirkimo ir ieškovas susitarimą pažeidė. Atsakovė nurodė, kad jai žinoma apie namo ir kito turto pardavimą per varžytines ieškovui ir kad namas buvo areštuotas už skolas. Atsakovė paaiškino, kad jos turtas banko naudai buvo įkeistas, ji turėjo ir kitų skolų. Tačiau atsakovė nurodė, kad prieš aukcioną (taip atsakovė vadina varžytynes) ji sumokėjo ieškovo vadovo įgaliotam asmeniui pinigus, todėl turtas buvo nupirktas ne už ieškovo pinigus. Ieškovės teigimu įvyko nusikaltimas. Ieškovės pasitikėjimą įgijusi ir pas ją apsigyvenusi A. M. pasakė, kad yra teisininkė Bobrovskaja, atrodo teisėja, ir prižadėjo, kad padės susitvarkyti dėl skolų, gauti paskolą, remti jos verslą. Jai buvo sakoma, kad pradėta jos bankroto byla, kad niekas negali parduoti atsakovės turto ir kad Bobrovskaja atsakovės bankroto bylą veda, dėl to atsakovei nereikia eiti pas antstolę ir kalbėtis. Po to pradėjo įkalbinėti namą nupirkti už mažus pinigus, sakė, jog vėliau namą ji galės atpirkti. Tik po atsakovė suprato, jog įvyko apgaulė. Kai įvyko varžytinės atsakovė neskundė jų rezultatų dėl to, kad jai buvo žadėta išspręsti problemas, kad jai bus suteiktas kreditas iš kredito unijos (jai buvo rodomi netikri dokumentai) ir kad varžytinės buvo atšauktos. Atsakovė nurodė, jog tada kai ji suprato apgaulę, atsakovė kreipėsi į prokuratūrą. Ieškovo atstovas A. D. atvykęs pakeitė raktus, atjungė elektrą, atsakovės teigimu ją sumušė. Atsakovė paaiškino, kad baudžiamojoje byloje „eina tyrimai dėl A. D. veiksmų ir dėl to kaip atsitiko, kad ji buvo apgauta ir lieka be namų, sužlugdytu verslu“. Atsakovė nurodė, kad ji turėjo ieškovui už namą sumokėti, tačiau mokėjimo terminai nebuvo nustatyti, ieškovas prieš ją ėmėsi terorizavimo ir smurto. Prašė pagalbos - kad ieškovas viską darytų pagal įstatymus, kad jai grąžintų elektra ir kad galima būtų gyventi. Nurodė, kad nebuvo nustatyta terminų, kada namą apeliantė turi išpirkti, bet ieškovas pradėjo terorizuoti.
26. Pirmosios instancijos teisme parengiamojo teismo posėdžio metu į bylą buvo pateiktas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto ketvirtojo policijos komisariato Veiklos skyriaus 2017 m. sausio 3 d. Liudytojo apklausos protokolas (b.l. 38-39), kuris patvirtina, jog vyresnioji tyrėja apklausė ieškovo UAB „Prie plento“ vadovą - direktorių Z. B.. Apklausos metu direktorius paaiškino, kad A. D. yra jo pažįstamas verslininkas. Iš jo sužinojo, kad yra parduodamas iš varžytinių namas Šilutės g. 7. Dieną prieš varžytines kartu su A. D. nuvyko pasikalbėti su namo šeimininke G. Š. dėl tolimesnio namo likimo. G. Š. sakė, kad namą tikrai išpirks, žadėko paimti paskolą iš kredito unijos. UAB „Prie plento“ direktorius patvirtino, kad su G. Š. žodžiu buvo susitarta, kad norint iš jo bendrovės nupirkti namą ji turės sumokėti 10 000 eurų didesnę sumą. Ji sutiko ir neprieštaravo. Tikslaus laikotarpio, per kurį ji turės išpirkti namą, nebuvo nustatyta. A. D. buvo įgaliotas ieškovo vardu prižiūrėti namą ir tvarkyti dokumentus. Dėl apgaulės sudarytas sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu pagal nukentėjusiojo ieškinį (CK 1.78 straipsnio 2 ir 4 dalys, 1.91 straipsnio 1 dalis). Atsakovė priešieškinio dėl turto pardavimo iš varžytinių akto pripažinimo negaliojančia nepareiškė, todėl pirmosios instancijos teismas, konstatavęs šį faktą, sprendė, kad ieškovui esant turto savininku atsakovė privalo vykdyti ieškovo reikalavimą ir išsikelti.
27. Nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad ikiteisminėje byloje atliktos ieškovo UAB „Prie plento“ vadovo kaip liudytojo apklausos metu nurodytos aplinkybės, kuriomis iš dalies atsakovė į ieškinį atsikerta, apeliantės amžius bei jos išprusimas, taip pat ta aplinkybė, kad ieškovas yra juridinis asmuo, verslininkas, suponuoja išvadą, kad dėl nurodytų priežasčių šalių gebėjimai dalyvauti nagrinėjant bylą yra aiškiai nelygūs, dėl ko apeliantė be atstovo pagalbos negalėjo tinkamai ginti savo teisių. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šioje byloje esant tokiai situacijai, kai šalių gebėjimai dalyvauti procese dėl individualių savybių yra aiškiai nelygūs ir silpnesnioji proceso šalis dėl šių priežasčių nesugeba tinkamai ginti savo teisių, teismas turėjo pagrindą pasinaudoti CPK 161 straipsnio 1 dalyje nurodyta priemone, galinčia padėti teismui tinkamai įgyvendinti civilinio proceso tikslus ir pasiūlyti apeliantei pasirūpinti atstovavimu.
28. Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nustatytas esminis proceso teisės normų pažeidimas, kuris negali būti pašalintas apeliacinės instancijos teisme, todėl pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas naikintinas ir byla perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 327 straipsnis).
29. Kadangi byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, tai dėl šalių turėtų išlaidų atlyginimo priteisimo turės pasisakyti šis teismas, išnagrinėjęs bylą pakartotinai (CPK 93 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 28 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.