- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-01-19
- Bylos Nr.
- e2S-265-392/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-17468-2022-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginijus Kairevičius
- Pareiškėjas
- G. Š.
- Kreditorius
- uždaroji akcinė bendrovė „Prie plento“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Virginijus Kairevičius, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos G. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos G. Š. skundą dėl antstolės Virginijos Meškauskienės veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė Virginija Meškauskienė, išieškotoja uždaroji akcinė bendrovė „Prie plento“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja pateikė antstolei Virginijai Meškauskienei 2022 m. rugpjūčio 12 d. skundą, kuriuo reikalauja nedelsiant grąžinti raktus nuo namo, esančio (duomenys neskelbtini), ir visą „pavogtą“ turtą, stabdyti vykdymo veiksmus bei taikyti restituciją. Nurodo, kad gavo antstolės 2022 m. liepos 25 d. patvarkymą Nr. S-22-15-18344 dėl iškeldinimo su lydraščiu iš nepažįstamo asmens M. Č., be vertimo į skolininkei suprantamą kalbą. Pareiškėjos manymu, patvarkymuose surašyti duomenys neatitinka tikrovės. Pasak pareiškėjos, užklausus duomenų iš VĮ „Registrų centras“, buvo pažeista jos asmens duomenų apsauga. Antstolė bei M. Č. neturi tam įgaliojimų. Antstolė 2022 m. rugpjūčio 3 d. atliko neteisėtus veiksmus, t. y. 2022 m. rugpjūčio 3 d., 10 val., įsibrovė į skolininkės gyvenamąjį namą; su savimi neturėjo veiklą patvirtinančių dokumentų bei atsisakė juos pateikti; nepateikė jokio patvarkymo, kad skolininkė galėtų suprasti kokiu pagrindu vykdomas iškeldinimas; „drasko dokumentus“; „atima telefoną, piniginę“; „rėkia“ ant skolininkės; „muša skolininkę“; antstolė liepė policijos pareigūnams neteikti pažymėjimus; policijos pareigūnai („policijos forma aprengti žmonės“) iškeldino skolininkę iš jos namo su miego apranga; antstolė ir jos įgalioti asmenys nesurašė turto arešto akto, todėl antstolė pažeidė įstatymų reikalavimus bei ginčo namo gyventojų konstitucines teises į nuosavybės neliečiamybę bei kitų trečiųjų asmenų teises. Nurodo, kad buvo pavogti baltarusių bendrijos „Žyvica“ dokumentai bei kiti tiek skolininko, tiek jos šeimos narių bei bendrijos daiktai.
2. Antstolė Virginija Meškauskienė 2022 m. rugpjūčio 23 d. patvarkymu Nr. S1-59307 nutarė atsisakyti patenkinti pareiškėjos skundą ir jį kartu su vykdomąja byla pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui. Nurodė, kad vykdo 2021 m. lapkričio 30 d. išduotą Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-145-1044/2021 dėl priverstinio iškeldinimo - iškeldinti atsakovus G. Š. ir A. Š. iš gyvenamųjų patalpų - vienbučio gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (ir priklausinių - ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitų inžinierinių statinių - šulinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvoros, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), lauko tualeto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), stoginės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), su visu atsakovams priklausančiu kilnojamuoju turtu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 769 straipsnio 2 dalimi, antstolė pranešė skolininkei apie iškeldinimo laiką ne vėliau kaip prieš penkias darbo dienas registruotąja pašto siunta, t. y. patvarkymas išsiųstas 2022 m. liepos 26 d. Taip pat patvarkymas 2022 m. liepos 26 d. paliktas skolininkei pašto dėžutėje (2022 m. liepos 26 d. priimtas aktas B-42250). Be to, priešingai nei nurodo skolininkė, iš skundžiamo patvarkymo turinio visiškai aišku, kad patvarkymą parengė antstolės Virginijos Meškauskienės padėjėja M. Č., o dokumentą elektroniniu parašu pasirašė antstolė Virginija Meškauskienė. Iš vykdomosios bylos medžiagos matyti, kad skolininkė sąmoningai nesako tiesos ir žinojo apie priverstinio iškeldinimo datą ir laiką. Tai patvirtina ir antstolių kontoroje 2022 m. rugpjūčio 3 d., 8.55 val., gautas skolininkės elektroninis laiškas. Be to, elektroninius laiškus 2022 m. rugpjūčio 3 d. iki priverstinio iškeldinimo pradžios gavo ir Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas ir Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariato tyrėjas. Tai dar kartą patvirtina, kad skundžiamą patvarkymą skolininkė gavo ne 2022 m. rugpjūčio 11 d., o anksčiau, kai jis buvo paliktas adresu (duomenys neskelbtini), pašto dėžutėje. Iškeldinimas įvykdytas 2022 m. rugpjūčio 3 d. bei surašytas iškeldinimo protokolas Nr. S-22-15-19456. Visi daiktai, kurie palikti name, perduoti saugoti išieškotojai UAB „Prie plento“ vadovui. Po iškeldinimo visur buvo pakeistos spynos, ant priekinių durų iš gatvės pusės parašytas telefono numeris kur iškeldinamieji gali kreiptis ir suderinti, kada gali pasiimti jiems reikalingus daiktus. Telefonu susisiekus su išieškotojos vadovu buvo gauta informacija, kad G. Š. sūnus susisiekė nurodytu telefonu ir 3 kartus buvo atvykęs atsiimti iškeldinamųjų daiktus. 2022 m. rugpjūčio 20 d. atsiimant daiktus atvyko G. Š., dėl kurios veiksmų turto savininkui vėl prireikė policijos pareigūnų pagalbos. Antstolės manymu, ji nepažeidė norminių teisės aktų reikalavimų, todėl nėra pagrindo skolininkės skundo dalies, susijusios su antstolio atliekamais procesiniais veiksmais vykdomojoje byloje, tenkinti.
3. Suinteresuotas asmuo išieškotoja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Prie plento“ atsiliepimo į pareikštą skundą nepateikė.
4. Teisme 2022 m. lapkričio 17 d. gautas pareiškėjos atskirasis skundas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 10 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjos prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kuriame kartu išreikšti ir šie procesinio pobūdžio prašymai: 1) išreikalauti iš antstolės V. Meškauskienės užpildytą 2021 m. lapkričio 30 d. vykdomąjį raštą; 2) išreikalauti iš antstolės V. Meškauskienės 2022 m. rugpjūčio 3 d. iškeldinimo protokolo originalą; 3) apklausti liudytojais O. Š., V. P., I. V., M. K., M. S., S. N. R., G. B. B.; 4) skirti šią bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, pamatyti ir patikrinti V. Meškauskienės profesinės veiklos dokumentus ir nustatyti kaltus asmenis, kurie neteisėtai pasisavino svetimą turtą; 5) pateikti pareiškėjai asmeniškai visus teismo procesinius dokumentus su būtinu vertimu į jai suprantamą rusų kalbą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. lapkričio 17 d. nutartimi pareiškėjos G. Š. skundą dėl antstolės Virginijos Meškauskienei veiksmų, atmetė. Pareiškėjos G. Š. 2022 m. lapkričio 17 d. prašymus dėl įrodymų išreikalavimo, liudytojų apklausos, žodinio teismo posėdžio skyrimo, visų teismo procesinių dokumentų vertimo, atmetė.
6. Teismas nustatė, kad antstolė Virginija Meškauskienė 2022 m. gegužės 5 d. patvarkymais priėmė vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 30 d. išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-145-1044/2021 dėl skolininkų G. Š. ir A. Š. iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų – vienbučio gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (ir priklausinių – ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitų inžinierinių statinių – šulinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvoros, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), lauko tualeto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), stoginės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), su visu atsakovams priklausančiu kilnojamuoju turtu išieškotojos UAB „Prie plento“ naudai. Dėl priverstinio vykdymo skolininkės G. Š. (pareiškėjos) atžvilgiu užvesta vykdomoji byla Nr. 0015/22/000746, dėl priverstinio vykdymo A. Š. atžvilgiu užvesta kita vykdomoji byla Nr. 0015/22/00745.
7. Antstolė 2022 m. gegužės 11 d. raginimu įvykdyti sprendimą ragino skolininkę per 45 d. nuo raginimo gavimo dienos išsikelti iš gyvenamųjų patalpų - vienbučio gyvenamojo namo, esančio žemės sklype, (duomenys neskelbtini) (ir priklausinių - ūkio pastato, kitų inžinierinių statinių - šulinio, tvoros, lauko tualeto, stoginės), su visu priklausančiu kilnojamuoju turtu ir sumokėti 107,90 Eur vykdymo išlaidų. Analogiško turinio raginimą antstolė išsiuntė skolininkei 2022 m. birželio 6 d. Minėti raginimai skolininkei įteikti nebuvo – pašte neatsiimti. Antstolė 2022 m. birželio 10 d. aktu, patikrinus įteikimo asmeniškai skolininkei galimybes, nustatė, kad (duomenys neskelbtini), nieko nėra, 2022 m. birželio 8 d. procesiniai dokumentai skolininkei buvo palikti pašto dėžutėje, patikrinimo metu šie dokumentai iš pašto dėžutės jau buvo paimti. 2022 m. liepos 25 d. patvarkymu dėl iškeldinimo informavo skolininkus, kad iškeldinimas bus vykdomas 2022 m. rugpjūčio 3 d., 10 val., bei prašė Vilniaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą užtikrinti pareigūnų dalyvavimą, o išieškotoją prašė pasirūpinti vartų, namo durų spynų atrakinimu. Minėtas patvarkymas taip pat buvo įteiktas pagal antstolės 2022 m. liepos 26 d. aktą (patvarkymas dėl iškeldinimo paliktas namo pašto dėžutėje). Antstolės kontoroje 2022 m. rugpjūčio 3 d., 8.55 val., buvo gautas skolininkės elektroninis laiškas su prašymu.
8. Priverstinis iškeldinimas įvykdytas 2022 m. rugpjūčio 3 d. pradžia 10 val., pabaiga 2022 m. rugpjūčio 3 d., 15 val., antstolė 2022 m. rugpjūčio 3 d. surašė iškeldinimo protokolą Nr. S-22-15-19456. Iškeldinimo metu dalyvavo skolininkė G. Š., A. Š. nebuvo. Visi daiktai, kurie palikti name, perduoti saugoti išieškotojos UAB „Prie plento“ vadovui. Pasibaigus iškeldinimo procedūrai visur buvo pakeistos spynos, ant priekinių durų iš gatvės pusės parašytas telefono numeris kur iškeldinamieji gali kreiptis ir suderinti, kada gali pasiimti jiems reikalingus daiktus.
9. Teismas, išnagrinėjęs byloje esančius įrodymus bei šalių paaiškinimus konstatavo, kad antstolė, vykdydama teismo sprendimą iškeldinti skolininkę iš gyvenamųjų patalpų nepažeidė CPK 763, 766, 769 straipsniuose įtvirtintų įstatyminių normų, reguliuojančių iškeldinimo procesą. Antstolė visais įmanomai būdais siekė įteikti procesinius dokumentus skolininkei. Pati skolininkė, žinodama apie priimtą Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą dėl iškeldinimo turėjo jį geranoriškai įvykdyti. Byloje duomenų, kad skolininkė geranoriškai ketintų išsikelti iš ginčo gyvenamųjų patalų, bendradarbiautų su antstole, nėra. Todėl teismas padarė išvadą, kad dėl registruotosios pašto siuntos, siųstos skolininkės gyvenamosios vietos adresu, neatsiėmimo kylančios neigiamos pasekmės, skolininkei žinant apie priimtą įsiteisėjusį teismo sprendimą, atitenka pačiai skolininkei. Teismo vertinimu, antstolė pagrįstai, surašydama aktą, pašto siuntą palikdavo pašto dėžutėje. Patvarkymas skolininkei išsiųstas 2022 m. liepos 26 d., tą pačią dieną patvarkymas buvo paliktas skolininkei pašto dėžutėje. Iškeldinimas įvykdytas 2022 m. rugpjūčio 3 d., t. y. praėjus ne mažiau kaip penkioms darbo dienoms. Be to, prieš pat paskirtą iškeldinimą, antstolės kontoroje 2022 m. rugpjūčio 3 d., 8.55 val., buvo gautas skolininkės elektroninis laiškas su prašymu. Teismo vertinimu, tai patvirtina, kad skolininkė procesinius dokumentus gavo bei jų turinys jai buvo žinomas.
10. Teismas nustatė, kad M. Č. yra antstolio padėjėja, kuri turi teisę antstolio vardu ir jo rašytiniu įgaliojimu atlikti procesinius veiksmus, taip pat ir gauti informaciją iš VĮ Registrų centro. Byloje duomenų, kad antstolio padėjėja M. Č. neturi teisės eiti antstolio padėjėjo pareigas, nėra. Teismas pažymėjo, kad skolininkė neatskleidžia, kaip jos skunde nurodomos aplinkybės dėl antstolio padėjėjos ir duomenų rinkimo apie ją, galėtų pagrįsti skundžiamo patvarkymo neteisėtumą, todėl minėtų aplinkybių teismas plačiau nenagrinėjo. Nagrinėjamu atveju bylos dalyką sudaro išimtinai skundžiamų antstolės atliktų veiksmų teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas, todėl teismas dėl policijos pareigūnų atliktų veiksmų teisėtumo nepasisakė. Be to, teismas pažymėjo, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad policijos pareigūnai viršytų savo įgaliojimus.
11. Teismas atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju antstolė savo veiksmais nepažeidė teisės aktų reikalavimų, teisėtai ir pagrįstai priėmė 2022 m. rugpjūčio 23 d. patvarkymą Nr. S1-59307 dėl skundo, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos skundą. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų atmetė kaip nepagrįstą.
12. Teismas spręsdamas klausimą dėl pareiškėjos prašymo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, nurodė, kad pareiškėjos nurodytos aplinkybės, t. y. pareiškėjai kilo abejonių dėl antstolės teisės vykdyti profesinę veiklą, dėl jos surašytų vykdomosios bylos dokumentų galimo klastojimo, be to byla sudėtinga, reikia apklausti liudytojus, nepagrindžia poreikio skirti žodinį bylos nagrinėjimą.
13. Teismas pareiškėjos prašymą pateikti visus teismo procesinius dokumentus su būtinu vertimu į jai suprantamą rusų kalbą netenkino. Pareiškėjai buvo išaiškinta, kad nesuprasdama antstolio surašytų patvarkymų ar kitos vykdomosios bylos medžiagos, ji turi teisę pasinaudoti CPK 597 straipsnyje numatyta teise ir pateikti vykdomąją bylą vykdančiai antstolei rašytinį prašymą kviesti vertėją, kad šis dalyvautų atliekant vykdymo veiksmus. Pažymėjo, kad po to, kai pareiškėja pasirūpino atstovavimu nagrinėjamoje byloje, ji taip pat gali kreiptis pagalbos į savo atstovą advokatą A. D..
Šalies argumentai
14. Teismas pareiškėjos prašymą apklausti prašyme nurodytus asmenis atmetė. Teismas nurodė, kad pareiškėja poreikį apklausti nurodomus asmenis grindžia tuo, kad jie gali patvirtinti, jog didelė dalis pareiškėjos asmeninių daiktų statybinių atliekų konteineriuose buvo išvežta. Teismas pažymėjo, kad prašomų apklausti liudytojų parodymai nėra susiję su nagrinėjamos bylos dalyku, kadangi nagrinėjamoje byloje yra sprendžiamas konkretaus skundžiamo antstolės patvarkymo teisėtumo klausimas, o pareiškėjai buvo suteikta pakankamai laiko galutinai suformuluoti savo argumentus, taip pat pareiškėjai buvo skirtas advokatas.
Žemesnės instancijos teismas
15. Teismas taip pat netenkino pareiškėjos prašymo išreikalauti tam tikrų dokumentų originalus iš antstolės, nes nėra pagrindo išvadai, kad antstolė klastoja vykdomosios bylos dokumentus. Be to, toks prašymas pareikštas pavėluotai ir jo patenkinimas užvilkintų bylos nagrinėjimą.
III. Atskirojo skundo argumentai
16. Pareiškėja (apeliantė) atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 17 d. nutartį ir grąžinti bylą pirmosios instancijos nešališkos sudėties teismui nagrinėti iš naujo žodinio proceso tvarka. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
16.1. Apeliantė nurodo, kad pažeidžiant CPK 597 straipsnio nuostatas ir Vilniaus apygardos teismo įpareigojimus (2019 m. rugsėjo 29 d. nutartis šioje civilinėje byloje) antstolė neužtikrino tinkamo apeliantės informavimo verčiant procesinius dokumentus į rusų kalbą bei užtikrinant vertėjo dalyvavimą iškeldinimo procese.
16.2. Civilinė byla Nr. 2-145-1044/2021 dėl skolininkų G. Š. ir A. Š. iškeldinimo iš gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), buvo ne elektroninė, o popierinė, todėl vykdomasis raštas šioje byloje turėjo būti išduotas taip pat popierinis, pasirašytas, su antspaudu dokumentas. Tačiau tokio vykdomojo rašto nei byloje, nei pas antstolę, nei pas išieškotoją nėra, todėl esama byloje vykdomojo rašto kopija neatitinka įstatymo reikalavimų (CPK 648 straipsnio 3 dalis) ir tokia kopija negalėjo būti priimta vykdymui. Vykdomasis raštas įvykdytas 2022 m. rugpjūčio 3 d., tačiau iki šios dienos negrąžintas teismui.
Šalies argumentai
16.3. Apeliantė teigia, kad teismo skundžiama nutartis įkelta į LITEKO sistemą nepasirašyta, todėl nutartis yra niekinė ir negaliojanti. Teismas neišreikalavo M. Č. įgaliojimą patvirtinančius dokumentus, kurie privalo būti šioje vykdomojoje byloje, nes nesant tokių dokumentų, darytina išvada, jog ji yra pašalinis asmuo. Apeliantės nuomone, teismas priėmė skundžiamą nutartį pagal suklastotus duomenis ir dokumentus.
16.4. Apeliantė nurodo, kad jai nebuvo tinkamai pranešta apie užvestą iškeldinimo bylą Virginijos Meškauskienės kontoroje. Pareiškėja yra rusakalbė, jos gimtoji kalba yra rusų, A. Š. gimė Ukrainoje, lietuvių kalbos nemoka. Virginija Meškauskienė nuo 2019 m. rugsėjo 29 d. pagal apygardos teismo nutartį privalo pateikti pareiškėjai ir A. S. visus procesinius dokumentus su vertimu į jiems suprantamą rusų kalbą, bet piktybiškai to nepadarė ir nedaro iki šios dienos. Vykdomasis raštas nepateiktas susipažinimui, slepiami visi vykdomosios bylos dokumentai, todėl pareiškėja neturėjo galimybės ir laiko tinkamai pasiruošti iškeldinimo procedūrai, suruošti dokumentus ir savo asmeninį turtą.
16.5. Apeliantės nuomone, antstolės 2022 m. rugpjūčio 3 d. iškeldinimo protokolas surašytas pažeidžiant CPK ir BK normas. Iškeldinimo protokolas nepateiktas pareiškėjai, kuri buvo prie namo ir laukė turto aprašo akto. Teismui pateikta neatitinkanti tikrovės iškeldinimo protokolo kopija. Iškeldinimo protokolas atspausdintas 2022 m. rugpjūčio 3 d., 08:24:09 val., t. y. iki pradėto iškeldinimo, buvo 4 lapų apimties, o teismui pateiktas protokolas 5 lapų apimties, pataisytas antstolės, po iškeldinimo datos surašytas melagingas namo gyventojų turto aprašymas.
16.6. Iškeldinimo metu nebuvo nustatyta tvarka surašomas iškeldinamo turto aprašas (CPK 677 straipsnis). Antstolė tinkamai neužtikrino iškeldinamojo turto, jau 2022 m. rugpjūčio 11 d. apeliantės šeimos brangenybes ir Baltarusių bendrijos „Žyvica“ turtas buvo pavogtas iš namo. Pažeidžiant įstatymo nustatytą tvarką vykdomojo rašto pastabose nefiksuoti vykdymo procese atlikti patvarkymai bei veiksmai.
Šalies argumentai
16.7. Apeliantė nurodo, kad buvo iškeldinta panaudojus fizinę jėgą bei prievartą. Dokumentai apie iškeldinimą nebuvo įteikti, nesuteiktas laikas pasirengti iškeldinimui, pasiimti būtiniausius daiktus. Apeliantės nuomone, nurodyti pažeidimai patvirtina, kad iškeldinimo procesas buvo vykdomas pažeidžiant įstatymo nustatytą tvarką ir antstolio atlikti veiksmai neteisėti. Todėl skundžiama teismo nutartis turi būti panaikinta ir priimtas naujas sprendimas įpareigojantis atnaujinti iškeldinimo procedūrą laikantis įstatymo reikalavimų.
16.8. Apeliantė teigia, kad antstolė padarė ir kitus esminius pažeidimus vykdymo procese, t. y. iškeldintas buvo ne tik pareiškėjos ir jos sutuoktinio turtas, bet ir nurodytu adresu deklaravusių kitų šeimos narių turtas: sūnaus O. Š. ir dukterėčios V. P. asmeninis turtas, daiktai, bei rūbai. Taip pat asmeninis turtas Naujosios Vilnios baltarusių bendrijos „Zyvica“ dokumentai ir turtas ir bendrijos nariu T. S., G. R., S. N. R. asmeninis turtas. Apeliantės nuomone, antstolė Virginija Meškauskienė viršijo vykdomojo akto ribas, jos veiksmai pripažintini neteisėtais, ji pažeidė CPK 651 straipsnį.
16.9. Teismas nepagrįstai atmetė O. Š., S. N. R., G. B. B. prašymus įtraukti juos į šį teismo procesą, kaip trečiuosius asmenis su savo reikalavimais. Taip pat nevertino ir neišsprendė pareiškėjos prašymo dėl aktualių bylai teisingai išspręsti įrodymų (nuotraukų) prijungimo ir liudytojų O. Š., V. P., M. K., M. S., S. N. R., G. B. B. apklausos byloje, kurie patvirtina iškeldinimo tvarkos pažeidimus ir gyventojų asmeninio turto pasisavinimų ir sunaikinimą. Apeliantės nuomone, teismas nepagrįstai atmetė pareiškėjos prašymą dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka. Apeliantė yra rusakalbė, jos gimtoji kalba yra rusų ir ji nemoka parašyti lietuvių kalba visus savo argumentus, todėl negali pilnai išreikšti faktus, savo argumentus ir motyvus.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
18. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų, atmestas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
19. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis), t. y. kartu jis turi nepažeisti ir skolininko teisių bei teisėtų interesų. CPK 613 straipsnyje nustatyta, kad vykdymo proceso metu iškylančius klausimus antstolis išsprendžia motyvuotu patvarkymu. Antstolio priimti patvarkymai skundžiami CPK 510 straipsnyje nustatyta tvarka.
20. Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 30 d. išdavė vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-145-1044/2021 dėl skolininkų G. Š. ir A. Š. iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų – vienbučio gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (ir priklausinių – ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitų inžinierinių statinių – šulinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvoros, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), lauko tualeto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), stoginės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), su visu atsakovams priklausančiu kilnojamuoju turtu išieškotojos UAB „Prie plento“ naudai. Antstolė Virginija Meškauskienė 2022 m. gegužės 5 d. patvarkymais priėmė vykdyti išduotą vykdomąjį raštą ir dėl priverstinio vykdymo skolininkės G. Š. (pareiškėjos) atžvilgiu užvedė vykdomąją bylą Nr. 0015/22/000746, dėl priverstinio vykdymo A. Š. atžvilgiu užvedė vykdomąją bylą Nr. 0015/22/00745.
21. Antstolė 2022 m. gegužės 11 d. skolininkei išsiuntė raginimą per 45 d. nuo raginimo gavimo dienos išsikelti iš gyvenamųjų patalpų - vienbučio gyvenamojo namo, esančio žemės sklype, (duomenys neskelbtini) (ir priklausinių - ūkio pastato, kitų inžinierinių statinių - šulinio, tvoros, lauko tualeto, stoginės), su visu priklausančiu kilnojamuoju turtu ir sumokėti 107,90 Eur vykdymo išlaidų. Analogiško turinio raginimą antstolė išsiuntė skolininkei 2022 m. birželio 6 d. Antstolė 2022 m. liepos 25 d. patvarkymu dėl iškeldinimo informavo skolininkus, kad iškeldinimas bus vykdomas 2022 m. rugpjūčio 3 d., 10 val., bei prašė Vilniaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą užtikrinti pareigūnų dalyvavimą. Priverstinis iškeldinimas įvykdytas 2022 m. rugpjūčio 3 d. pradžia 10 val., pabaiga 2022 m. rugpjūčio 3 d., 15 val., antstolė 2022 m. rugpjūčio 3 d. surašė iškeldinimo protokolą Nr. S-22-15-19456.
22. CPK 769 straipsnyje reglamentuota iškeldinimo tvarka. Pagal teismo sprendimą iš gyvenamųjų patalpų turi būti iškeldinami tik vykdomajame rašte nurodyti asmenys su jiems priklausančiu turtu. Apie iškeldinimo laiką ne vėliau kaip prieš penkias darbo dienas registruotąja pašto siunta pranešama skolininkui. Iškeldinimas paprastai vykdomas esant iškeldinamajam. Tais atvejais, kai iškeldinamasis slepiasi arba nevykdo antstolio raginimo išsikelti iš patalpos, antstolis iškeldina jį priverstine tvarka, esant policijos ir turto saugotojo atstovui. Apie priverstinį iškeldinimą antstolis surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos iškeldinimo protokolą. Pagal teismo sprendimą iškeldinimas iš negyvenamųjų patalpų vykdomas laikantis šiame straipsnyje nustatytų taisyklių.
23. Apeliantė nurodo, kad iškeldinimo procesas buvo vykdomas pažeidžiant įstatymo nustatytą tvarką ir antstolio atlikti veiksmai neteisėti. Apeliacinės instancijos teismas šiuos apeliantės argumentus atmeta. CPK 18 straipsnyje nurodyta, kad įsiteisėjęs sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Apeliantė žinodama apie priimtą Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą dėl iškeldinimo, kuri pati buvo apskundusi apeliacine tvarka, turėjo jį geranoriškai įvykdyti, tačiau to nepadarė. Antstolis vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus, bet koks veikimas viršijant kompetenciją (ultra vires) vertinamas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Nagrinėjamu atveju byloje nenustatyta, kad antstolis būtų nesilaikęs teisės normų reikalavimų. Antstolis priverstine tvarka vykdė teismo sprendimą, kuriuo nuspręsta iškeldinti skolininkus G. Š. ir A. Š. su visu jiems priklausančiu kilnojamuoju turtu iš gyvenamųjų patalpų - vienbučio gyvenamojo namo, esančio žemės sklype, (duomenys neskelbtini) (ir priklausinių - ūkio pastato, kitų inžinierinių statinių - šulinio, tvoros, lauko tualeto, stoginės). Nustatyta, kad antstolė tinkamai informavo apeliantę apie iškeldinimo vykdymo veiksmus, t. y. siuntė raginimus, patvarkymą dėl iškeldinimo. Iškeldinimas įvykdytas 2022 m. rugpjūčio 3 d., t. y. praėjus ne mažiau kaip penkioms darbo dienoms nuo patvarkymo išsiuntimo. Be to, tai, kad apeliantė žinojo apie paskirtą iškeldinimą patvirtina ir prieš pat iškeldinimą antstolės kontoroje gautas apeliantės elektroninis laiškas su prašymu. Todėl atmestinas apeliantės argumentas, jog ji nebuvo tinkamai informuota apie iškeldinimą, neturėjo laiko pasirengti iškeldinimui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad antstolė, vykdydama teismo sprendimą iškeldinti skolininkę iš gyvenamųjų patalpų nepažeidė CPK įtvirtintų įstatyminių normų, reguliuojančių iškeldinimo procesą.
24. Apeliantė atskirajame skunde taip pat nurodo, kad teismas nepagrįstai atmetė pareiškėjos prašymą dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, nes apeliantė yra rusakalbė, jos gimtoji kalba yra rusų ir ji nemoka parašyti lietuvių kalba visus savo argumentus, todėl negali pilnai išreikšti faktus, savo argumentus ir motyvus. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs pareiškėjos motyvus dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka pagrįstai sprendė, jog pareiškėjos nurodytos aplinkybės nepagrindžia poreikio skirti žodinį bylos nagrinėjimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tinkamas antstolės veiksmų, vykdant pareiškėjos iškeldinimą, teisėtumo įvertinimas buvo pasiektas ir rašytinio proceso tvarka.
25. Apeliantė nurodo, kad antstolė neužtikrino tinkamo apeliantės informavimo verčiant procesinius dokumentus į rusų kalbą bei užtikrinant vertėjo dalyvavimą iškeldinimo procese. CPK 597 straipsnyje nustatyta, kad jeigu vykdymo proceso šalys nemoka lietuvių kalbos, jų rašytiniu prašymu antstolis kviečia vertėją, kad šis dalyvautų atliekant vykdymo veiksmus. Teismas 2022 m. rugpjūčio 29 d. nutartyje pareiškėjai išaiškino, kad teismo priimti procesiniai sprendimai įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka bus verčiami į pareiškėjai suprantamą rusų kalbą, pareiškėja nesuprasdama antstolio surašytų patvarkymų ar kitos vykdomosios bylos medžiagos, turi teisę pasinaudoti CPK 597 straipsnyje numatyta teise. Minėta teismo nutartis buvo išversta į rusų kalbą ir įteikta pareiškėjai. Vykdomojoje byloje nėra duomenų, kad apeliantė kreipėsi į antstolę su rašytiniu prašymu dėl vertėjo dalyvavimo atliekant vykdymo veiksmus. Atsižvelgus į tai, nėra pagrindo išvadai, jog antstolė pažeidė CPK 597 straipsnio nuostatas.
26. Apeliantė nurodo, kad civilinė byla Nr. 2-145-1044/2021 dėl skolininkų G. Š. ir A. Š. iškeldinimo, buvo ne elektroninė, o popierinė, todėl vykdomasis raštas šioje byloje turėjo būti išduotas taip pat popierinis, tačiau tokio vykdomojo rašto nei byloje, nei pas antstolę, nei pas išieškotoją nėra. Apeliantės nuomone, esama byloje vykdomojo rašto kopija neatitinka įstatymo reikalavimų (CPK 648 straipsnio 3 dalis) ir tokia kopija negalėjo būti priimta vykdymui. Apeliacinės instancijos teismas šiuos apeliantės argumentus atmeta.
27. Nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 30 d. išdavė vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-145-1044/2011 dėl skolininkų G. Š. ir A. Š. iškeldinimo, teisėjai jį pasirašius elektroniniu parašu. CPK 586 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra įstatymų nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas. Pagal bendrąsias CPK normas paprastai išieškotojui išduodamas popierinės formos vykdomasis dokumentas ir įstatymų nustatyta tvarka pateikiamas antstoliui vykdyti. Tačiau teismas išieškotojui gali išduoti ir elektroninį vykdomąjį raštą, pasirašytą saugiu elektroniniu parašu, kuris turi tokią pat teisinę galią kaip ir parašas rašytiniuose dokumentuose. Vadinasi tai, kad nagrinėjamu atveju išduotas elektroninis vykdomasis raštas nesudaro pagrindo išvadai, jog vykdomoji byla yra iškelta ir vedama neteisėtai, nes kaip matyti šis vykdomasis dokumentas buvo pasirašytas ir išduotas saugiu elektroniniu parašu. Pareiškėjos skunde nurodytos priežastys negali būti laikomos akivaizdžiomis kliūtimis vykdomajam dokumentui priimti ir vykdyti vykdomuosius veiksmus bei pagrindu pripažinti, kad vykdomoji byla vedama neteisėtai.
28. Apeliantės argumentas, jog teismo skundžiama nutartis įkelta į LITEKO sistemą nepasirašyta, todėl yra niekinė ir negaliojanti, atmestinas. Nustatyta, jog teisėja skundžiamą nutartį pasirašė saugiu elektroniniu parašu, kuris turi tokią pat teisinę galią, kaip ir parašas rašytiniuose dokumentuose.
29. Apeliantė nurodo, kad antstolės 2022 m. rugpjūčio 3 d. iškeldinimo protokolas surašytas pažeidžiant CPK ir BK normas. Pasak apeliantės, teismui pateikta neatitinkanti tikrovės iškeldinimo protokolo kopija. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su teismui pateiktu iškeldinimo protokolu, sprendžia, jog nėra pagrindo išvadai, jog minėtas protokolas yra suklastotas. Antstolis surašė Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos iškeldinimo protokolą.
30. Nors apeliantė nurodo, kad antstolė tinkamai neužtikrino iškeldinamojo turto apsaugos, tačiau iškeldinimo protokole nurodyta, kad visi daiktai, kurie palikti name, perduoti saugoti išieškotojos UAB „Prie plento“ vadovui. Pasibaigus iškeldinimo procedūrai visur buvo pakeistos spynos, ant priekinių durų iš gatvės pusės parašytas telefono numeris kur iškeldinamieji gali kreiptis ir suderinti, kada gali pasiimti jiems reikalingus daiktus. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs nustatytas aplinkybes, daro išvadą, jog antstolė nagrinėjamu atveju nepažeidė CPK įtvirtintų įstatyminių normų, reguliuojančių iškeldinimo procesą.
31. Teismo posėdžio dieną apeliantė pateikė teismui rašytinius reikalavimus, kuriais reiškia nepasitenkinimą antstolio ir teismo veiksmais, akcentuoja, kad iškeldinimas įvykdytas neteisėtai, taip pat prašo išreikalauti įrodymus patvirtinančius antstolės Virginijos Meškauskienės ir jos padėjėjos M. Č. įgaliojimus. Tačiau CPK 323 str. yra pasakyta, kad pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama. Antstolės subjektiškumas yra žinomas iš viešųjų šaltinių, o jos padėjėjos M. Č. įgaliojimas yra pateiktas byloje.
32. Byloje taip pat gautas S. N. R. prašymas pripažinti jį trečiuoju asmeniu, pareiškiančiu savarankiškus reikalavimus. Šis prašymas netenkintinas, nes CPK 46 str. pasakyta, kad tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylą iki baigiamųjų kalbų pradžios. Tai reiškia, jog pareiškėjas galėjo būti įtrauktas į bylos nagrinėjimą tik bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.
33. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010). Todėl, nustačius, kad kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos teismo procesinio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, teismas dėl jų nepasisako.
34. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl atskirasis skundas atmestinas, skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies
Rezoliucinė dalis
nutaria:
pareiškėjos atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.