Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-04-10 · Administracinė byla Nr. I-1798-484/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-04-10
Bylos Nr.
I-1798-484/2019
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Ina Kirkutienė
Pareiškėjas
M. K.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
(S)VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. balandžio 10 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Ina Kirkutienė

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. K. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėjas M. K. kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K), 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (I t., b. l. 1-4).

Skunde paaiškino, kad nuo 2015 m. iki 2018 m. buvo laikomas Lukiškių TI-K kamerose, kurių plotas buvo mažas, negalėjo laisvai judėti. Sienų ir lubų danga kamerose buvo atsilupusi, krito ant miegamosios vietos, asmeninių daiktų ir ant maisto. Ant sienų buvo matomas pelėsis. Kameroje buvo netvarkinga elektros instaliacija. Prie stalo buvo tik dvi kėdės, todėl trūko vietos pavalgyti, valgydavo atšalusį maistą. Spintelės daiktams susidėti buvo netvarkingos, todėl daiktus laikė ant grindų. Dviaukštės lovos surūdijusios, aštriomis briaunomis. Kameroje nepakako nei dirbtinio, nei natūralaus apšvietimo, tai pakenkė regėjimui. Langas buvo techniškai netvarkingas, iš vidinės pusės uždengtas metalinėmis grotomis, sunkiai atidaromas. Kamerose nebuvo mechaninės vėdinimo sistemos, buvo tvanku, trūko gryno oro. Išduotas minkštasis inventorius buvo labai senas, susidėvėjęs, nuo jo sklido nemalonus kvapas. Kameroje įrengtas sanitarinis mazgas nebuvo atskirtas nuo likusio kameros ploto, jis buvo priešais kameros duris, užuolaidėlių nebuvo, todėl naudojantis tualetu buvo matomas kitų kameroje buvusių asmenų ir pareigūnų. Nuo tualeto ir praustuvės sklido nemalonus kvapas, praustuvė buvo surūdijusi. Nebuvo suteikta erdvė skalbti ir džiovinti rūbus. Pasivaikščiojimo kiemelių grindys betoninės, sienos aptvertos grotomis, metalinės durys supuvusios, nebuvo pareigūno iškvietimo mygtuko.

Dėl nurodytų kalinimo sąlygų pareiškėjas teigia patyręs dvasinį sukrėtimą, neigiamus išgyvenimus, depresiją, orumo pažeminimą. Pažymėjo, kad dėl laikymo sąlygų raštu kreipdavosi į Lukiškių TI-K administraciją, tačiau jo nusiskundimus ignoravo.

Atsiliepimas

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą (b. l. 11-23) atsakovės atstovas nurodo, kad vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2016 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. V-212 „Dėl Bausmių vykdymo sistemos specialiosios veiklos dokumentų saugojimo terminų rodyklės patvirtinimo“, buvo nustatyta Bausmių vykdymo sistemos specialiosios veiklos dokumentų saugojimo terminų rodyklė, kurios lentelės 6.34 papunktyje yra numatyta, kad Suimtųjų (nuteistųjų) skaičiaus patikrinimo žurnalo minimalus saugojimo terminas yra 3 metai, todėl duomenų apie pareiškėjo judėjimą (kameros, skaičius jose bei plotas) laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. pateikti neturi galimybės.

Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas jau kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu dėl kamerų perpildymo, kamerų įrengimo, antisanitarinių laikymo sąlygų, sanitarinio mazgo, privatumo ir kt. laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 28 d. iki 2015 m. spalio 15 d. Administracinėje byloje Nr. I-2235-968/2017 (proc. Nr. 3-61-3-00229-2017-6) teismas 2017 m. gegužės 31 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, priteisdamas 50 Eur. Šis sprendimas įsiteisėjęs. Atsižvelgiant į tai, prašo administracinę bylą šioje dalyje nutraukti.

Kadangi M. K. 2015 m. gruodžio 15 d. išvyko į Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinę ir grįžo tik 2016 m. birželio 22 d., prašo teismo aktualiu ginčo laikotarpiu laikyti laikotarpį nuo 2016 m. birželio 22 d.

Paaiškina, kad Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-124 (Žin. 2010, Nr. 55-2731; toliai – Įsakymas Nr. V-124) buvo nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto. Atsiliepime pateikti duomenys rodo, kad visais ginčui aktualiais laikotarpiais vienam asmeniui tenkantis plotas gyvenamojoje kameroje pilnai atitiko nustatytus reikalavimus. Teigia, kad Lukiškių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybes pasivaikščioti kiemelyje, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis. Pažymi, kad skirstant atvykusius asmenis į kameras laikomasi Suėmimo vykdymo įstatymo ir Bausmių vykdymo kodekso reikalavimų.

Nurodo, kad kamerų remontas Lukiškių TI-K atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, taip pat gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Pažymi, kad Lukiškių TI-K administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarką kamerose, už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys nuteistieji bei suimtieji. Reikalingas inventorius ir priemonės visą laiką yra išduodami į kameras. Taip pat į kameras išduodama kalcinuota soda, skirta kameroms, kriauklėms ir unitazams valyti. Už administracijos reikalavimų nevykdymą yra skiriamos nuobaudos. Karantino kameras valo iš ūkio brigados paskirtas nuteistasis, jis jas plauna bei dezinfekuoja su jam išduotais valikliais. Siekdama palaikyti švarą kamerose, Lukiškių TI-K administracija buvo sudariusi paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, kuri kiekvienais metais buvo pratęsiama. Vykdytojai nuolat atlikdavo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus. Nuo 2013 m. gruodžio 30 d. Lukiškių TI-K administracija sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB „Dezinfa“, kuri taip pat atliko vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus. Nuo 2015 m. Lukiškių TI-K administracija sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, kuri toliau vykdo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus.

Dėl kamerų įrengimo nurodo, jog Lukiškių TI-K gyvenamosiose kamerose yra pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai). Lovos matmenys yra apie 1,9 m x 0,7 m (1,33 kv. m), stalo (kamerose, kuriose yra iki 4 lovų) – apie 0,6 m x 0,5 m (0,3 kv. m), taburetės – apie 0,3 m x 0,3 m (0,07 kv. m), sanitarinio mazgo su klozetu patalpos – apie 0,8 m x 0,7 m (0,56 kv. m). Pažymi, kad visose kamerose yra įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams laikyti ir higienos priemonėms susidėti. Pareiškėjo skundo teiginiai, kad minimalus plotas, tenkantis vienam asmeniui turi būti skaičiuojamas atėmus baldų užimamą plotą, atsakovo atstovo vertinimu, yra nepagrįsti, nes reikalavimo eliminuoti baldais užstatytą gyvenamąjį plotą, skaičiuojant minimalų gyvenamąjį plotą kameroje, nenumato nei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, nei Lietuvos Respublikos teisės aktai (LVAT 2016-04-04 nutartis Nr. A-1230-502/2016). Mano, kad pareiškėjo skunde nurodomi pažeidimai dėl ploto trūkumo šiuo atveju negali būti nustatyti.

Kamerose esančiuose sanitariniuose mazguose yra įrengta šalto vandens tiekimo sistema. Tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, ne žemesne kaip 1,5 m aukščio. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka galiojančių teisės aktų (LR higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“) reikalavimus. Pažymi, kad teisės aktai nereglamentuoja sanitarinio mazgo ploto. Nurodo, kad Lukiškių TI-K priežiūros postų Nr. 7, Nr. 23, Nr. 25 ir Nr. 26 gyvenamosiose kamerose sanitarinių mazgų patalpos įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis, kitose Lukiškių TI-K gyvenamosiose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinų nėra techninių galimybių, todėl nuo likusio kameros ploto ši patalpa atitverta 1,5 m. aukščio pertvara, o asmens privatumui užtikrinti įrengtos užuolaidos, kurios uždengia matomumą iš kameros vidaus ir nuo apžiūros langelio duryse.

Pažymi, kad vadovaujantis teisės aktais, reglamentuojančiais Lukiškių TI-K pareigūnų pareigų atlikimą, priežiūros posto pareigūnas nuolat stebi suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekiant užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimą įstaigoje. Teisės aktuose nėra numatyta, kad kamerose būtų esančių sanitarinių mazgų atitvėrimai nuo kameros duryse esančių stebėjimo akučių.

Nurodo, kad Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinimui yra pritaikyti, kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka nuo 2015 m. lapkričio 1 d. galiojančios Lietuvos higienos normos HN 134:2015 ,,Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 134:2015) 17 punkte nustatytus reikalavimus. Asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose patalpose. Pažymi, kad visų Lukiškių TI-K gyvenamųjų kamerų langų angose įrengtos grotos apsaugo nuteistuosius (suimtuosius) nuo neteisėtų veiksmų atlikimo. Tai atitinka teisės aktų reikalavimus.

Dirbtinis dieninis ir naktinis apšvietimas Lukiškių TI-K esančiose kamerose yra įrengtas vadovaujantis Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 16.7 papunkčiu. Gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė šviesa yra ne mažesnė kaip 200 lx, kaip ir numatyta HN 134:2015 14 punkte. HN 134:2015 reikalavimuose nėra nustatytas gyvenamųjų patalpų natūralaus apšvietimo koeficientas. Pažymi, kad Lukiškių TI-K kamerų apšvietimui naudojamos lemputės perkamos sudarius sutartį su tiekėjais, jos atitinka Europos sąjungoje numatytus kokybės standartus ir yra nekenksmingos sveikatai.

Pažymi, kad Nacionalinės visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento Visuomenės sveikatos saugos kontrolės specialistai periodiškai atlieka operatyviąją valstybinę sveikatos saugos kontrolę, kurios metu išmatuoja oro temperatūrą gyvenamosiose kamerose. Oro temperatūra atitinka Lietuvos higienos normos HN 134:2015 16 punkto reikalavimus. Lukiškių TI-K yra įrengta centrinė šildymo sistema. Šildymo sezono metu visose gyvenamosiose kamerose palaikoma optimali temperatūra.

Nurodo, kad visiems į Lukiškių TI-K atvykusiems suimtiesiems ir nuteistiesiems yra išduodami čiužiniai, pagalvės ir antklodės, kurie dezinfekuojami įstaigoje esančioje dezinfekavimo kameroje. Tai atitinka Lietuvos higienos normos HN 134:2015 41 punkto reikalavimus. Materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos apraše nurodytos nuteistiesiems ir suimtiesiems vyrams išduodamos patalynės normos. Lukiškių TI-K administracija, gavusi nuteistųjų ir suimtųjų prašymus pakeisti jiems išduotą minkštą inventorių (t. y. antklodes, pagalves ir čiužinius), juos patenkina. Tai reiškia, kad dėl įvairių priežasčių (pvz., suplyšęs, apipiltas ir pan.) naudojimui netinkamas minkštas inventorius yra pakeičiamas anksčiau už Materialinio buitinio aprūpinimo tvarkoje apibrėžtą minkštojo inventoriaus naudojimo laiką. Lukiškių TI-K suimtųjų (nuteistųjų) apatiniai ir viršutiniai drabužiai skalbiami centralizuotai.

Pradedant 2016 m. iki 2017 m. rugsėjo mėn. Lukiškių TI-K buvo sumontuota nauja aliarminio iškvietimo sistema visose kamerose ir ji yra veikianti. Pažymi, kad savo skunde M. K. nenurodė nei vieno atvejo, kuomet dėl realios grėsmės jis nebuvo iškvietęs pareigūnų ir jam nebuvo suteikta pagalba, dėl ko galėjo būti patirta žala.

Paaiškina, kad suimtųjų pasivaikščiojimas vyksta dienos metu specialiai tam skirtoje tardymo izoliatoriaus teritorijoje. Pažymi, kad pasivaikščiojimas gryname ore yra tiek suimtųjų, tiek nuteistųjų teisė, bet ne pareiga. Vadovaujantis teisės aktais, pasivaikščiojimo kiemuose įrengiamos rakinamos kameros. Kameros uždengiamos metaliniu grotuotu rėmu. Pasivaikščiojimo kiemų kamerų durys įrengiamos pagal reikalavimus, kurie taikomi gyvenamųjų kamerų durims (nėra tik užsklendžiamų langelių). Vidinių grotuotų kamerų durų nėra. Išilgai pasivaikščiojimo kiemų kamerų sienų, viršuje, priešpriešiais prižiūrėtojo pakylai, kuria jis vaikšto stebėdamas suimtuosius, įrengiami 1,2 metro pločio stogeliai, kad suimtieji galėtų pasislėpti nuo atmosferinių kritulių. Pasivaikščiojimo kiemeliai pastoviai valomi, esant būtinumui visada yra barstomi. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse nėra numatyta, kad pasivaikščiojimo kiemeliuose būtų įrengta pareigūnų iškvietimo sistema.

Nurodo, kad pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio ir nekonkretūs. Pažymi, kad reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio prasme. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka, paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais. M. K. reikalavimas atlyginti neturtinę žalą traktuotinas kaip nesąžiningas noras pasipelnyti valstybės (visų sąžiningų mokesčių mokėtojų) sąskaita.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo prašymo priteisti neturtinę žalą, atsiradusią dėl tinkamų kalinimo sąlygų neužtikrinimo Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. pagrįstumo.

Teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra viena iš asmens konstitucinių teisių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Valstybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Neteisėti veiksmai konstatuojami, kai valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje taip pat ne kartą pažymėta, kad nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą (LVAT nutartys administracinėse bylose Nr. A5-665/2005, Nr. A525-1355/2010, Nr. A82-932/2011).

CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Taikant CK 6.250 straipsnį teismų praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, kad neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad padarytas neigiamas poveikis buvo pakankamai intensyvus, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (LVAT 2012 m. vasario 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63-1343/2012).

Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, jog įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 31 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-2235-968/2017 buvo išnagrinėtas ginčas pagal pareiškėjo M. K. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių TI-K, dėl neturtinės žalos atlyginimo. Šioje byloje pareiškėjas reikalavimą priteisti iš atsakovės neturtinės žalos atlyginimą grindė, be kita ko, aplinkybe, kad nuo 2015 m. gegužės 10 d. iki 2016 m. spalio 25 d. Lukiškių TI-K jis buvo laikomas perpildytose, higienos normų reikalavimų neatitinkančiose kamerose (kamerose šalta, drėgna), taip pat nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais. Taigi, nagrinėjamoje byloje vertinamas laikotarpis (nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d.) patenka į jau išnagrinėtos administracinės bylos Nr. I-2235-968/2017 ginčo laikotarpį, abiejose bylose pareiškėjas ir atsakovė bei jos atstovas yra tie patys asmenys, ginčo dalykas – pareiškėjo laikymo sąlygų Lukiškių TI-K neatitikimas teisės aktų reikalavimams (dalis dėl kamerų perpildymo, privatumo neužtikrinimo, kamerų temperatūros ir drėgmės) sutampa.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnio 2 punktas numato, jog teismas nutraukia bylą, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti pareiškėjo skundo (prašymo, pareiškimo) atsisakymą ar patvirtinti ginčo šalių taikos sutartį. Nustačius, kad pareiškėjo tapatus skundas jau buvo išnagrinėtas kitoje administracinėje byloje, kurioje priimtas sprendimas yra įsiteisėjęs, administracinė byla dalyje dėl reikalavimo priteisti neturtinę žalą, kurią pareiškėjas kildina iš laikymo Lukiškių TI-K perpildytose, šaltose ir drėgnose kamerose, neužtikrinant privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės 10 d. iki 2016 m. spalio 25 d., nutrauktina.

Pažymėtina, kad CK 1.125 straipsnio 8 dalis nustato sutrumpintą 3 metų ieškinio senaties terminą, taikomą reikalavimams dėl žalos atlyginimo. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Ieškinio senatį pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja. Senaties terminas skaičiuojamas nuo pareiškėjo skundo teismui padavimo dienos.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skunde nurodė, kad netinkamomis sąlygomis Lukiškių TI-K jis periodiškai buvo laikomas laikotarpiu nuo 2015 m. iki 2018 m. Pareiškėjas į teismą kreipėsi 2018 m. gruodžio 31 d. (b. l. 5). Nors atsakovo atstovas atsiliepime į skundą neišreiškė konkretaus prašymo taikyti ieškinio senaties terminą pareiškėjo reikalavimams, tačiau iš atsiliepimo teiginių, kad Lukiškių TI-K duomenys apie suimtųjų (nuteistųjų) judėjimą (kameras, asmenų skaičių jose bei plotus) saugomi tris metus, todėl apie pareiškėją už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. pateikti jų negali, teismas daro išvadą, kad atsakovo atstovas nesutinka su reikalavimo dalimi dėl to, kad yra pasibaigęs 3 metų ieškinio senaties terminas, t. y. prašo taikyti ieškinio senaties terminą.

Išanalizavus bylos medžiagą, pareiškėjo skunde nurodytų teisių pažeidimų pobūdį, darytina išvada, jog pareiškėjas apie savo teisių pažeidimus žinojo arba turėjo žinoti bei suvokti tuo metu, kai šie pažeidimai pasireiškė, kadangi jis skunde nurodė, kad dėl kalinimo neatitinkančio teisės normų reikalavimų, jis patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus. Pareiškėjas nepaaiškino ir nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad pažeidimų metu jis nežinojo ar negalėjo žinoti apie savo teisių pažeidimus bei nepagrindė, kodėl tuo metu jis galimai pažeistų teisių negynė teismine tvarka. Kaip matyti iš aukščiau paminėtos administracinės bylos Nr. I-2235-968/2017, pareiškėjas dėl netinkamų laikymo sąlygų laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės 10 d. iki 2016 m. spalio 25 d. jau buvo kreipęsis į teismą.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pareiškėjas yra praleidęs trejų metų ieškinio senaties terminą dalyje dėl reikalavimo priteisti neturtinės žalos atlyginimą už laikotarpius nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gegužės 9 d. ir nuo 2015 m. gegužės 10 d. iki 2015 m. gruodžio 30 d. (dalyje dėl kamerų apšvietimo, pelėsio, netinkamo minkštojo inventoriaus, netvarkingų baldų, pasivaikščiojimo kiemelių įrengimo) ir byloje nėra nustatyta aplinkybių, dėl kurių galėtų būti atnaujintas ieškinio senaties terminas.

Ieškinio senaties termino pabaiga yra savarankiškas pagrindas atmesti reikalavimą (CK 1.125 straipsnio 8 dalis, 1.131 straipsnio 1 dalis; žr. pvz., LVAT 2013-01-15 nutartį administracinėje byloje Nr. A444-343/2013). Šiuo atveju teismui neatnaujinus termino reikalavimui dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpius nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gegužės 9 d. ir nuo 2015 m. gegužės 10 d. iki 2015 m. gruodžio 30 d. (dalyje dėl kamerų apšvietimo, pelėsio kamerose, netinkamo minkštojo inventoriaus, netvarkingų baldų, pasivaikščiojimo kiemelių įrengimo), skundas šioje dalyje atmestinas.

Atsižvelgiant į tai, teismas toliau vertins pareiškėjo laikymo sąlygas Lukiškių TI-K, buvusias laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 31 d. iki 2016 m. spalio 25 d. (dalyje dėl kamerų apšvietimo, pelėsio, netinkamo minkštojo inventoriaus, netvarkingų baldų, pasivaikščiojimo kiemelių įrengimo) ir nuo 2016 m. spalio 26 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. (dėl visų skunde nurodytų sąlygų).

Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 21 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad žmogaus orumą gina įstatymas, o šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes. Minėtos konstitucinės nuostatos perkeltos į Suėmimo vykdymo įstatymo 5 straipsnio 3 dalį ir Bausmių vykdymo kodekso 7 straipsnio 1 dalį. Šis nacionalinėje teisėje įtvirtintas teisinis reguliavimas yra analogiškas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio nuostatai, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas.

Dėl gyvenamojo ploto normos laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 26 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d.

Suėmimo vykdymo ar laisvės atėmimo bausmės atlikimo sąlygų aspektu minimalios gyvenamojo ploto normos užtikrinimas – esminė saugios gyvenamosios aplinkos prielaida. Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje ir Bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad suimtiesiems bei nuteistiesiems užtikrinamos gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas.

Ginčui aktualiu laikotarpiu galiojo HN 134:2015 (galioja nuo 2015 m. lapkričio 1 d.), kuri minimalaus ploto normos vienam asmeniui nenustatė. Tačiau šiuo laikotarpiu minimalūs kalinimo vietų kamerų plotui keliami reikalavimai buvo įtvirtinti Įsakymo Nr. V-124 (redakcija, galiojanti nuo 2011 m. vasario 1 d.) 1.3.1 papunktyje, kuriame nustatyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248 „Dėl Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos ir jos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plano patvirtinimo“, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus).

Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) yra pažymėjęs, jog sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iš bendro kameros ploto turėtų būti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, bet plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrą kameros plotą (žr., pvz., 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje M. prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13)). Tai atitinka LVAT praktiką panašaus pobūdžio bylose (žr., pvz., 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017; 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017, 2017 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1312-756/2017, 2018 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1604-520/2018). Nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimali ploto norma – nagrinėjamu atveju 3,6 kv. m – neįskaičiuoti patalpoje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamo ploto. Tačiau, nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tekusį asmeninės erdvės plotą, atsižvelgiama į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams (žr., pvz., EŽTT 2010 m. balandžio 8 d. sprendimą byloje L. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 12008/03), 2012 m. gegužės 31 d. sprendimą byloje G. prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 18364/06); LVAT 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013, 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016, 2017 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-477-662/2017).

Nors pareiškėjas skunde nurodo, kad netinkamos kalinimo sąlygos Lukiškių TI-K buvo laikotarpiu nuo 2015 m. iki 2018 m., tačiau Lukiškių TI-K pateikti įrodymai patvirtina, kad Lukiškių TI-K pareiškėjas buvo laikomas iki 2017 m. rugpjūčio 16 d. Pareiškėjas šių duomenų įrodymais nepaneigė. Iš atsakovo atstovo pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 19 d. iki 2017 m. rugpjūčio 16 d. kuomet išvyko į Kybartų pataisos namus (b. l. 12). Šiuo laikotarpiu jis buvo laikomas kamerose Nr. 124 (plotas 7,31 kv. m) ir Nr. 379 (plotas 6,94 kv. m) vienas. Nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad gyvenamojo ploto norma, įtvirtinta Įsakymu Nr. V-124, laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 19 d. iki 2017 m. rugpjūčio 16 d. pažeista nebuvo, pareiškėjui teko nuo 6,94 iki 7,31 kv. m kameros ploto. Todėl pareiškėjo skundo teiginiai dėl ploto trūkumo atmestini, kaip nepagrįsti.

Dėl privatumo užtikrinimo naudojantis sanitariniais įrenginiais laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 26 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d.

Pareiškėjas reikalavimą priteisti neturtinę žalą kildina ir iš to, kad sanitariniai mazgai neatitverti nuo gyvenamosios patalpos, nėra įrengta užuolaidų, todėl naudojantis tualetu jis buvo matomas kitų asmenų, buvusių kameroje, taip pat pareigūnų.

HN 134:2015 nereglamentuoja sanitarinio mazgo įrengimo laisvės atėmimo vietose reikalavimų. Eksploatavimo taisyklių 14.5 papunktyje nustatyta, kad kamerose turi būti įrengta sanitarinio mazgo patalpa. Ši patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 m aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Pastebėtina, kad šios taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Veikiantiems tardymo izoliatoriams taikomi tik tie šių taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.

Nagrinėjamu aspektu pažymėtina, jog EŽTT ne vienoje byloje yra nurodęs, kad kamerų įrengimas taip, jog tualetas neturi jokio atskyrimo nuo gyvenamosios erdvės arba yra atskirtas maždaug 1–1,5 m aukščio pertvara, atima iš sulaikytojo bet kokį privatumą naudojantis tualetu, kadangi jis lieka visą laiką matomas kitų kalinių, sėdinčių ant gultų, bei prižiūrėtojų, žvelgiančių per stebėjimo angą / akutę (žr., pvz., sprendimą byloje M. prieš Rusiją ir byloje A. ir kt. prieš Rusiją, 2007 m. lapkričio 15 d. sprendimą byloje G. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 30983/02), 2002 m. liepos 15 d. sprendimą byloje K. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 47095/99), 2012 m. gegužės 10 d. sprendimą byloje G. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 41558/05)), net jei kalinimo įstaigos taisyklės draudžia visiškai uždengti tualetą durimis ar užuolaida (minėtas EŽTT sprendimas byloje A. ir kt. prieš Rusiją). EŽTT taip pat yra konstatavęs, kad gyvenamosios erdvės ir tualeto atskyrimas užuolaida neužtikrina kalinamiesiems reikiamo privatumo (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2015 m. kovo 10 d. sprendimo byloje Varga ir kt. prieš Vengriją (pareiškimo Nr. 14097/12 ir kt.) 81, 82, 90 p.). Kamerų tualetai turėtų būti įrengiami su visišku atskyrimu, pvz., iki lubų (CPT/Inf (2015) 12, 74 p.) (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. balandžio 25 d. sprendimą byloje Canali prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 40119/09). Pažymėtina, kad vadovaujantis EŽTT formuojama praktika, nepakankamas sanitarinės patalpos izoliavimas pripažįstamas kalinimo sąlygų pažeidimu Konvencijos 8 straipsnio prasme (žr. EŽTT 2015 m. gruodžio 15 d. sprendimą byloje Szafrański prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 17249/12)) (žr. LVAT 2018 m. sausio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3408-261/2017, 2018 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1320-552/2018).

Į šią EŽTT praktiką LVAT nuosekliai atsižvelgia analogiško pobūdžio bylose, kuriose ne kartą yra pažymėta, kad tinkamas atskiro tualeto neįrengimas (jo neatskyrimas nuo likusios kameros ir neįrengus durų) turėtų būti vertinamas kaip žmogaus garbę ir orumą pažeidžiantis elgesys (LVAT 2018 m. lapkričio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2380-822/2018).

Atsakovės atstovas atsiliepime į skundą nurodė, kad Lukiškių TI-K kamerose esantis sanitarinis mazgas nuo likusio kameros ploto atskirtas ne žemesne kaip 1,5 m aukščio pertvara ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus pranešime (I t., b. l. 24-26) nurodoma, kad Lukiškių TI-K priežiūros postų Nr. 7, 23, 25 ir 26 gyvenamosiose kamerose Nr. 252 – Nr. 257, Nr. 386 – Nr. 395, Nr. 406 – Nr. 417, Nr. 418 – Nr. 426 2012-2016 m. sanitarinių mazgų patalpos įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis. Kitose Lukiškių TI-K gyvenamosiose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinų nėra techninių galimybių, todėl nuo likusio kameros ploto ši patalpa atitverta 1,5 m aukščio pertvara. Gerinant suimtųjų (nuteistųjų) laikymo sąlygas asmens privatumui užtikrinti įrengtos užuolaidos, kurios pilnai uždengia matomumą iš kameros vidaus ir nuo apžiūros langelio duryse.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nors Lukiškių TI-K kamerose esančio sanitarinio mazgo įrengimas ir atitinka Eksploatavimo taisyklių 14.5 papunkčio reikalavimus, tačiau, remdamasis EŽTT ir nacionalinių teismų praktika, daro išvadą, jog sanitarinio mazgo kamerose, kuriose pareiškėjas buvo kalinamas ginčo laikotarpiu, įrengimas neužtikrino visiško asmens privatumo. Todėl tai laikytina pareiškėjo teisių pažeidimu, sukėlusiu jam neigiamų išgyvenimų, sietinu su atsakovės atstovo pareigos užtikrinti pareiškėjui teisę į privatumą nevykdymu, turėjusiu įtakos jo suėmimo sąlygų bloginimui. Remiantis išdėstytu, konstatuotina, kad pareiškėjo teisė į privatumą naudojantis sanitariniais mazgais objektyviai galėjo būti pažeista nuo 2017 m. liepos 19 d. iki 2017 m. rugpjūčio 16 d., iš viso 28 paras. Tačiau tai, jog pareiškėjas kamerose Nr. 124 ir Nr. 379 buvo laikomas vienas, leidžia konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju pažeidimo dėl privatumo neužtikrinimo naudojantis tualetu intensyvumas nebuvo didelis.

Dėl higienos normų reikalavimų laikymosi kamerose

Pareiškėjas skunde tvirtina, jog Lukiškių TI-K kamerose nebuvo užtikrinta tinkama temperatūra, apšvieta, buvo drėgna, nebuvo mechaninės vėdinimo sistemos, kamerose esančios grotos trukdė išvėdinti patalpas, patekti natūraliai šviesai, kamerų sienos ir lubos apsilupusios, apipelijusios.

Pagal LVAT praktiką tokio pobūdžio bylose, atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą (žr. pvz., 2013 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-84/2013, 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-52-858/2015). Pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui ir jo atstovui (žr. pvz., LVAT 2013 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-197/2013, 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013, 2017 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3358-624/2016). Vertinant, ar buvo padaryti higienos reikalavimų (pvz., apšvietimo, drėgmės, pelėsio, temperatūros, tinko byrėjimo nuo sienų ir lubų, čiužinių, antklodžių, pagalvių, rankšluosčių būklės) pažeidimai, taip pat atsižvelgiama į bendrąsias įrodinėjimo tokio pobūdžio bylose taisykles, todėl pareiškėjui pakankamai detalizavus savo nusiskundimus dėl konkrečių higienos normų pažeidimų, o atsakovui jų nepaneigus, konstatuojamas pažeidimas (žr. pvz., LVAT 2017 m. birželio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2025-624/2017, 2017 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1349-525/2017, 2017 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-810-492/2017, 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017, 2018 m. spalio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1928-756/2018).

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo nuo 2016 m. birželio 22 d. iki 2017 m. rugpjūčio 16 d. Pareiškėjas šiuo laikotarpiu buvo laikomas kamerose Nr. 106, 384, 119, 377, 116, 374, 118, 309, 124, 379.

Vadovaujantis Lietuvos higienos normos HN 134:2015 (toliau – HN 134:2015) 16 punktu, laisvės atėmimo vietose esančių gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc., oro judėjimo greitis šiltuoju metų laikotarpiu – 0,15–0,25 m/s, šaltuoju metų laikotarpiu – 0,05–0,15 m/s; prausyklose, dušuose, persirengimo kambariuose prausimosi ir / ar persirengimo metu oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 20°C, o Higienos normos 17 punkte nustatyta, kad turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas, kurios turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx (14 punktas), o natūralus apšvietimas gali būti neįrengiamas patalpose, kuriose asmenys laikomi ne ilgiau nei 24 val. (15 punktas). Ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių (39 punktas).

Žemesnės instancijos teismas

Primintina, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. gegužės 31 d. įsiteisėjusiu sprendimu administracinėje byloje Nr. I-2235-968/2017 nekonstatavo higienos normų reikalavimų, susijusių su kamerų temperatūra ir santykine oro drėgme, pažeidimų pareiškėjo kamerose laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės 10 d. iki 2016 m. spalio 25 d.

Pareiškėjas skundo teiginių dėl kamerose buvusios netinkamos temperatūros, apšvietos, ventiliacijos, sienų ir lubų būklės nedetalizavo, t. y. nenurodė, kada ir kuriose kamerose buvo nesilaikoma HN 134:2015 nustatytų reikalavimų, nepaaiškino, kada ir kaip nebuvo užtikrinama tinkama temperatūra, apšvieta, ventiliacija, nenurodė šiuos jo teiginius galinčių patvirtinti įrodymų. Iš bylos medžiagos matyti, jog pareiškėjas į Lukiškių TI-K administraciją su skundais dėl laikymo sąlygų ginčui aktualiu laikotarpiu nesikreipė (II t., b. l. 21).

Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad Lukiškių TI-K kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per atidarytą langą, kaip tai numato HN 134:2015 17 punktas. Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus Pranešime ,,Dėl M. K. skundo“ (toliau – Pranešimas) pažymėta, kad kameros vėdinamos per langus. Kamerų langų rėmai lengvai atidaromi, pritaikyti vėdinimui (I t., b. l. 24-28). Atsižvelgiant į tai, kad Lukiškių TI-K yra veikianti laisvės atėmimo įstaiga, o nuo 2015 m. lapkričio 1 d. galiojanti Lietuvos higienos norma 134:2015 nenustato reikalavimo sanitarinio mazgo patalpoje įrengti atskirą nuo gyvenamųjų patalpų ventiliaciją, nes tai susiję su pastato ir (ar) patalpų rekonstrukcijos darbais, todėl šiuo atžvilgiu Lukiškių TI-K neturėjo pareigos sanitariniame mazge įrengti atskirą ventiliaciją.

Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus Pranešime taip pat nurodyta, kad Lukiškių TI-K gyvenamosiose kamerose lango angoje yra įrengtos apsauginės grotos. Lango rėmai tvarkingi, lengvai atidaromi. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 (toliau – ir Tardymo izoliatorių įrengimo taisyklės), 14.1 papunktyje nustatyta, kad kameroje turi būti langas, užtikrinantis natūralios dienos šviesos patekimą; lango angoje įstatomos metalinės grotos; lango stiklas gali būti aptrauktas metaliniu tinklu arba apsaugine plėvele. Taigi, Lukiškių TI-K, įrengdamas grotas ant langų, vykdė teisės aktų reikalavimus, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad buvo padarytas pažeidimas. Kadangi pareiškėjas nekonkretizavo, kokiose kamerose buvo netvarkingi langai, nesant tai patvirtinančių įrodymų, nėra pagrindo konstatuoti neteisėtų Lukiškių TI-K veiksmų ir šiuo aspektu.

Pranešime nurodyta, kad Lukiškių TI-K veikia centrinė šildymo sistema. Gyvenamųjų patalpų temperatūra, apšvietimas, atitinka HN 134:2015 reikalavimus.

Žemesnės instancijos teismas

Įvertinus atsakovės atstovo byloje pateiktus nagrinėjamam ginčo laikotarpiui aktualius Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento (toliau – ir Centras), periodiškai atliekančio sveikatos saugos kontrolę, patikrinimo aktus, matyti, kad ginčo ar jam artimu laikotarpiu higienos normų reikalavimų kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, iš esmės buvo laikomasi, o nustatyti pažeidimai nedelsiant šalinami.

Centro 2016 m. birželio 6 d. patikrinimo akte nurodyta, kad, atlikus patikrinimą kameroje Nr. 384 (pareiškėjas joje buvo laikomas 2016 m. birželio 23-29 d.) buvo nustatyta, kad ties langu buvo vizualiai nustatyti pelėsio požymiai, tai neatitiko HN 134:2015 39 punkto reikalavimų. Taip pat šiame patikrinimo akte nurodyta, kad Lukiškių TI-K gyvenamosios patalpos yra valomos pagal Lukiškių TI-K direktoriaus patvirtintą gyvenamųjų patalpų valymo tvarką, tai atitiko HN 134:2015 35 punkto reikalavimus. Kameroje Nr. 384 buvo tam skirtos valymo priemonės (I t., b. l. 158-160). Centro 2016 m. birželio 13 d. patikrinimo akte nustatyta, kad kameroje Nr. 384 išmatuota bendra dirbtinė apšvieta atitiko HN 134:2015 14 punkto reikalavimus (I t., b. l. 169-170). Centro 2016 m. liepos 27 d. patikrinimo akto duomenys patvirtina, kad Centro 2016 m. birželio 6 d. patikrinimo akte konstatuotas HN 134:2015 39 punkto reikalavimų pažeidimas yra pašalintas (I t., b. l. 175-176).

Centro 2016 m. spalio 27 d. patikrinimo akto duomenys patvirtina, kad kameroje Nr. 116 (pareiškėjas joje buvo laikomas 2016 m. spalio 12 d.) temperatūros, oro santykinės drėgmės, apšvietimo reikalavimų, nustatytų HN 134:2015 buvo laikomasi (I t., b. l. 179-180).

Centro 2017 m. liepos 26 d. patikrinimo akto duomenys patvirtina, kad kameroje Nr. 379 (pareiškėjas joje buvo laikomas 2017 m. liepos 20 d. – 2017 m. rugpjūčio 15 d.) buvo nugriauta tik dalis sienos kampo, krentančio lubų tinko požymių nenustatytą, tai atitiko HN 134:2015 12 punkto reikalavimus (II t., b. l. 14-15). Centro 2017 m. liepos 27 d. patikrinimo akto duomenys patvirtina, kad kameroje Nr. 379 santykinė oro drėgmė atitiko HN 134:2015 16 punkto reikalavimus (II t., b. l. 16-17). Pažeidimų, susijusių su oro santykine drėgme, šioje kameroje nenustatyta (II t., b. l. 19-20).

Duomenų, kad Centras atliko patikrinimus kitose kamerose pareiškėjo buvimo jose ar jam artimu laikotarpiu, nėra.

Žemesnės instancijos teismas

Pareiškėjas neturtinę žalą kildina ir iš to, kad Lukiškių TI-K jam buvo išduotas senas, susidėvėjęs, nešvarus minkštasis inventorius.

HN 134:2015 41-43 punktuose nurodyta, kad čiužiniai, pagalvės, antklodės turi būti su užvalkalais iš nepralaidaus skysčiams, atsparaus paviršių valymo ir dezinfekcijos priemonėms audinio arba iš audinio, tinkamo skalbti ir / arba dezinfekuoti laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje esančiomis priemonėmis, pvz., dezinfekavimo kameroje. Draudžiama laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomų asmenų nedezinfekuotą, neišskalbtą (neišvalytą) čiužinį, pagalvę, antklodę ir neskalbtus lovos skalbinius, rankšluosčius, drabužius perduoti kitiems asmenims. Lovos skalbiniai ir rankšluosčiai (jeigu jais aprūpinama) turi būti keičiami atsižvelgiant į jų užterštumą, bet ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę.

Bylos duomenys patvirtina, kad visiems į Lukiškių TI-K atvykusiems suimtiesiems ir nuteistiesiems yra išduodami čiužiniai, pagalvės ir antklodės, kurie dezinfekuojami įstaigoje esančioje dezinfekavimo kameroje (I t., b. l. 158-160, 162-167, 194-196). Minkštas inventorius ir patalynės komplektas Lukiškių TI-K išduodamas vadovaujantis Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. IR-132 „Dėl teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymo Nr. 1R-139 „Dėl arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normų patvirtinimo“ pakeitimo“. Lukiškių TI-K informavo, kad vadovaujantis Materialinio buitinio aprūpinimo tvarka, visiems į Lukiškių TI-K atvykusiems suimtiesiems ir nuteistiesiems vyrams yra išduodama antklodė (1 vnt.), čiužinys (1 vnt.) ir pagalvė (1 vnt.). Tiems nuteistiesiems ir suimtiesiems, kurie neturi nuosavos patalynės, rankšluosčių ir indų, yra išduodami rankšluosčiai (2 vnt.), indų komplektas (1 vnt.) (kurį sudaro lėkštutė, dubenėlis, šaukštas ir du puodukai) ir patalynės komplektas (2 vnt.) (kurį sudaro paklodė, užvalkalai antklodei ir pagalvei). Atsakovės atstovas atsiliepime pažymėjo, kad Lukiškių TI-K administracija, gavusi nuteistųjų ir suimtųjų prašymus pakeisti jiems išduotą minkštą inventorių (t. y. antklodes, pagalves ir čiužinius), juos patenkina. Pareiškėjas skunde nenurodė ir nepateikė įrodymų, kad Lukiškių TI-K administracijai reiškė nusiskundimus dėl minkštojo inventoriaus būklės ar prašymus netinkamą minkštąjį inventorių pakeisti, tačiau Lukiškių TI-K administracija tai atsisakė padaryti. Todėl pareiškėjo skundo teiginiai dėl netinkamo minkštojo inventoriaus laikytini neįrodytais.

Pareiškėjas neturtinę žalą kildina ir iš to, kad kamerose buvę baldai (lovos, stalai, spintelės, praustuvė) buvo blogos būklės, surūdiję, sulūžę, netvarkinga elektros instaliacija, tačiau nekonkretizavo, kokiose konkrečiose kamerose tokios sąlygos buvo.

HN 134:2015 12 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų.

Lukiškių TI-K atsiliepime nurodyta, kad gyvenamosios kameros baldais aprūpintos vadovaujantis Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklėmis, patvirtintomis Kalėjimų departamento direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176. Atsakovės atstovas pabrėžia, kad neretai patys suimtieji (nuteistieji) gadina kamerose esantį inventorių, elektros instaliaciją. Sugadintas inventorius yra remontuojamas pagal poreikį.

Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas Lukiškių TI-K administracijai pretenzijas dėl sugadinto, netinkamo naudoti inventoriaus, netvarkingos energijos instaliacijos, nesant kitų objektyvių duomenų, patvirtinančius pareiškėjo teiginius, skundas šioje dalyje laikytinas nepagrįstu.

Pareiškėjas teigia, kad Lukiškių TI-K kamerose nebuvo sudaryta galimybė išsiskalbti ir džiovinti rūbus.

HN 134:2015 40 punkte nurodyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius, jeigu jie neskalbiami centralizuotai ir jeigu laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys neaprūpinami švariais apatiniais ir viršutiniais drabužiais.

Bylos duomenimis, įskaitant ir Centro patikrinimo akto duomenis, nustatyta, kad Lukiškių TI-K yra sudarytos sąlygos naudotis drabužių skalbimo paslaugomis, t. y. ne rečiau kaip kartą per savaitę nuteistiesiems suteikiama galimybė gauti nemokamai išskalbtą patalynę ir apatinius drabužius, kaip ir nustatyta Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 258 punkte ir Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 107 punkte. Taip pat suimtieji ir nuteistieji asmeninių viršutinių drabužių teikiama skalbimo paslauga gali pasinaudoti, jeigu jų asmeninėse sąskaitose yra pakankamas pinigų likutis apmokėti už suteiktą skalbimo paslaugą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas turėjo galimybę pasinaudoti Lukiškių TI-K teikiamomis skalbimo paslaugomis. Byloje nėra duomenų, jog ši pareiškėjo teisė buvo apribota.

Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, daro išvadą, kad pareiškėjo skundo argumentai dėl saugios sveikatai aplinkos neužtikrinimo yra pagrįsti tik iš dalies (nustatytas HN 134:2015 39 punkto pažeidimas). Tačiau pareiškėjui nenurodžius, kokią neigiamą įtaką (ilgalaikes pasekmes) nustatytas pažeidimas turėjo jo asmeniui, bei įvertinus tai, kad nustatytas pažeidimas buvo nedelsiant pašalintas, teismas daro išvadą, kad pagrindo civilinei atsakomybei kilti ir neturtinei žalai atlyginti šiuo atveju nėra.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad prie Lukiškių TI-K kamerose įrengto stalo vienu metu galėjo atsisėsti tik 2 asmenys. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-06-09 įsakymu Nr. 1R-139 „Dėl arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normų patvirtinimo“ patvirtintoje Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normoje „Tardymo izoliatorių, kalėjimų ir areštinių kameros bei pataisos namų kamerų tipo patalpos“ (2010 m. vasario 25 d. įsakymo Nr. 1R-38 redakcija) nustatyta, kad kameroje, be kita ko, turi būti vienas stalas, taburečių kameroje turi būti tiek, kiek joje yra asmenų. Lukiškių TI-K atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodo, kad kamerose, kuriose yra 2–4 lovos, yra įrengti stalai su dviem pasukamomis kėdutėmis. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad Lukiškių TI-K kamerose, kuriose ginčo laikotarpiu buvo pareiškėjas, buvo laikoma po 1-2 asmenis, todėl pareiškėjo skundo teiginiai dėl vietos prie stalo atmestini.

Pareiškėjas skunde reiškė nusiskundimus dėl pasivaikščiojimo kiemelių įrengimo, nurodydamas, kad jų sienos yra uždengtos grotomis, įėjimo durys surūdijusios, grindys iš betono, nebuvo pareigūno iškvietimo mygtuko.

Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 22 punkte nurodyta, kad pasivaikščiojimo kiemuose įrengiamos rakinamos kameros. Kameros uždengiamos metaliniu grotuotu rėmu. Pasivaikščiojimo kiemų kamerų durys įrengiamos pagal reikalavimus, kurie taikomi gyvenamųjų kamerų durims (nėra tik užsklendžiamų langelių). Vidinių grotuotų kamerų durų nėra. Išilgai pasivaikščiojimo kiemų kamerų sienų, viršuje, įrengiama prižiūrėtojo pakyla ir įrengiami 120 centimetrų pločio stogeliai, kad suimtieji galėtų pasislėpti nuo atmosferos kritulių. Pasivaikščiojimo kiemų kamerose turi būti įrengta atmosferos kritulių vandens šalinimo sistema. Analogiški reikalavimai pasivaikščiojimo kiemeliams nustatyti ir Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse, patvirtintose Kalėjimų departamento direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu. Nr. V-82.

Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus Pranešime dėl pareiškėjo skundo nurodyta, kad pasivaikščiojimo kiemeliai, esantys Lukiškių TI-K įrengti vadovaujantis Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių ir Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių nuostatomis. Juose įrengti stogeliai suimtiesiems ir nuteistiesiems pasislėpti nuo atmosferinių kritulių, yra lietais vandens nutekėjimo angos (I t., b. l. 25).

Kaip matyti, pareiškėjo skunde aprašytas pasivaikščiojimo kiemelių įrengimas atitinka teisės aktų reikalavimus. Duomenų, kad pasivaikščiojimo kiemelių durų būklė neatitiko reikalavimų, byloje nėra. Pažymėtina, kad pareigūnų iškvietimo mygtuko pasivaikščiojimo kiemelių įrengimą reglamentuojantys teisės aktai nenumato. Be to, pareiškėjas skunde nenurodė aplinkybių, kurioms esant jam buvo iškilusi būtinybė kviestis pareigūno pagalbos, esant pasivaikščiojimo kiemelyje. Taigi, darytina išvada, kad pareiškėjo skundo teiginiai dėl pasivaikščiojimo kiemelių netinkamo įrengimo yra nepagrįsti.

Apibendrinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismas daro išvadą, kad atsakovui neužtikrinus pareiškėjui privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais, tokios kalinimo sąlygos jam neišvengiamai sukėlė sunkumų, nepatogumų, dėl kurių jis galėjo patirti papildomus neigiamus dvasinius išgyvenimus, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, taigi Lukiškių TI-K darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti, todėl pareiškėjas patyrė neturtinę žalą.

CK 6.250 straipsnio 2 dalyje reglamentuota kad nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Taigi, teisės aktuose nėra įtvirtintas baigtinis kriterijų, į kuriuos turi būti atsižvelgiama sprendžiant dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, sąrašas. Neturtinę žalą patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų (LVAT 2013 m. balandžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-107/2013).

Nagrinėjamu atveju teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, visų pirma, atsižvelgia į pažeidimų pobūdį bei jų trukmę: pareiškėjui 28 paras nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniais mazgais, tačiau šio pažeidimo intensyvumą mažino tai, kad visą šį laiką kameroje jis buvo laikomas vienas. Be to, teismas vertina ir tai, kad pareiškėjas nepateikė duomenų, įrodančių, kad padaryti pažeidimai sukėlė jam ilgalaikių, nepataisomų padarinių, o iš byloje esančių duomenų negalima daryti išvados, kad pareiškėjo teisės buvo pažeistos dėl sąmoningo Lukiškių TI-K elgesio jo atžvilgiu, siekio išskirti jį iš kitų įstaigoje laikomų asmenų. Todėl, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pareiškėjo nurodoma 3 000 Eur suma akivaizdžiai viršija jo patirtus neturtinius praradimus ir nėra adekvati nustatytų pažeidimų mastui. Teismas, atsižvelgęs į teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, įvertinęs pirmiau minėtų reikšmingų aplinkybių visumą, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, Lietuvoje egzistuojančias ekonomines, darbo užmokesčio bei gyvenimo sąlygas, konstatuoja, kad teisinga satisfakcija pareiškėjui už jo patirtą neturtinę žalą nagrinėjamu atveju laikytina 30 Eur suma.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 103 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo M. K. skundą tenkinti iš dalies.

M. K. priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 30 (trisdešimt) eurų neturtinės žalos atlyginimo.

Administracinę bylą dalyje pagal M. K. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl reikalavimo priteisti neturtinę žalą, kurią pareiškėjas kildina iš laikymo Lukiškių TI-K perpildytose, šaltose ir drėgnose kamerose, neužtikrinant privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės 10 d. iki 2016 m. spalio 25 d., nutraukti.

Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Ina Kirkutienė