Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2017-05-31 · Administracinė byla Nr. I-2235-968/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-05-31
Bylos Nr.
I-2235-968/2017
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Rytis Krasauskas
Pareiškėjas
M. K.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-2235-968/2017Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00229-2017-6Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.1; 20.2.3.2; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gegužės 31 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Rytis Krasauskas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. K. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl turtinės žalos atlyginimo.

Išnagrinėjęs bylą, teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėjas M. K. su skundu ir jo patikslinimu (b. l. 1–2, 7) kreipėsi į teismą, prašydamas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K), priteisti 8 575,50 Eur neturtinės žalos atlyginimą už tai, kad laikotarpiu nuo 2015-05-10 iki 2016-10-25 Lukiškių TI-K jis buvo laikomas teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis, taip pat 975 Eur turtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas skunde nurodo, kad buvo kalinamas perpildytose kamerose, kuriose buvo šalta ir drėgna. Kamerose nebuvo galimybės visiems vienu metu pavalgyti prie stalo. Naudojantis sanitariniais mazgais nebuvo užtikrintas privatumas. Be to, pareiškėjo buvimo Lukiškių TI-K metu buvo kilęs gaisras, iš karto po jo pareiškėjas buvo uždarytas toje pačioje kameroje, dėl to kilo grėsmė jo saugumui ir sveikatai. Iš pareiškėjo dažnai atimdavo asmeninius daiktus, o administracija dėl to nesiėmė jokių priemonių. Dėl tokių kalinimo sąlygų buvo pažemintas pareiškėjo orumas.

Atsiliepimas

3. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K atsiliepime (b. l. 17–25) su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad Lukiškių TI-K administracija negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų, atvykstančių bei esančių įstaigoje skaičiui, o jų nepriimti įstaiga neturi teisinio pagrindo, nes priešingu atveju nebus vykdomos teismų nutartys bei sprendimai. Dėl šių aplinkybių kai kurios kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytą ribą. Kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, švarus patalynės komplektas bei kitas teisės aktuose numatytas inventorius. Lukiškių TI-K administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarką kamerose, todėl už kamerų tvarkymą ir valymą atsakingi patys nuteistieji ir suimtieji. Reikalingas inventorius (šluota, samtis, šiukšliadėžė, kibiras) visą laiką išduodami į kameras. Taip pat išduodama kalcinuota soda, skirta kamerų kriauklių ir unitazų valymui, taip pat universalus valiklis, tinkantis ir indams plauti. Karantino kameras valo iš ūkio brigados paskirtas nuteistasis, jis jas plauna bei dezinfekuoja su jam išduotais valikliais. Siekiant palaikyti švarą kamerose, Lukiškių TI-K yra sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB Kenkėjų kontrolės tarnyba. Kamerų remontas Lukiškių TI-K atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus bei gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymo Nr. V-176 „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ III skirsnio 14.6 punkte nustatyta, kad kameroje turi būti pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai). Lukiškių TI-K kamerose, kuriose yra 2–4 lovos, yra įrengti stalai su 2 pasukamomis kėdutėmis, atitinkamo dydžio stalas ir 2 suolai yra kamerose, kuriose yra daugiau nei 4 lovos. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Lietuvos higienos norma HN 76:2010) 21 punkte nustatyta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas, kuriame turi būti šalto vandens tiekimo sistema. Lukiškių TI-K tualetas nuo likusio kameros ploto yra 1,5 m aukščio pertvara. Lietuvos higienos norma HN 76:2010 24 punkte teigiama, kad gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Lukiškių TI-K langai vėdinimui pritaikyti, kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimus. Pareiškėjui 2015-03-24 ir 2016-06-22 atvykus į Lukiškių TI-K, buvo atlikta krata ir daiktų apžiūra, po kurios paimti ir į sandėlį perduoti asmeniniai pareiškėjo daiktai (nagų priežiūros priemonė, žirklės, pledas), šie daiktai pareiškėjui 2016-10-17 išvykstant buvo atiduoti, pareiškėjas dėl šių aplinkybių su skundais į administraciją nesikreipė. Ginčo laikotarpiu gaisras Lukiškių TI-K nebuvo kilęs. Lukiškių TI-K atsiliepime nurodo, kad patyrė bylos dokumentinės medžiagos rengimo išlaidas – 5,88 Eur, kurios priteistinos iš pareiškėjo.

4. Byla pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 78 straipsnio 6 dalies nuostatas yra nagrinėjama rašytinio proceso tvarka (b. l. 163), todėl bylos šalys į teismo posėdį nekviečiamos.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies.

5. Šioje byloje pareiškėjas prašo priteisti turtinę ir neturtinę žalą, kuri, jo nuomone, kilo dėl to, kad laikotarpiu nuo 2015-05-10 iki 2016-10-25 jis Lukiškių TI-K buvo laikomas teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis. Iš byloje pateiktų įrodymų matyti, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K atskirais laikotarpiais buvo laikomas nuo 2015-05-12 iki 2016-10-24. Teismas neturi pagrindo abejoti šiais duomenimis, todėl jais vadovausis spręsdamas pareiškėjo šioje byloje keliamą ginčą.

6. Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnis), atlyginimo gali būti tenkinamas esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) išplėstinės teisėjų kolegijos 2008-04-16 sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Siekiant nustatyti neteisėtumą pagal CK 6.271 straipsnį, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai; kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Šiame kontekste paminėtina, kad Konstitucinis Teismas 2006-08-19 nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Dėl neturtinės žalos

7. LVAT praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (pvz., LVAT administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje (žr., pvz., 2008-11-18 sprendimą byloje S. prieš Lietuvą, prašymo Nr. 871/02). Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva, teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą ir, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003-11-06 sprendimą byloje M. prieš Lietuvą, prašymo Nr. 53161/99). Analogišką praktiką nuosekliai formuoja ir LVAT (žr., pvz., administracinės bylos Nr. A444-619/2008, Nr. A146-1240/2011, Nr. A756-143/2012 ir kt.).

8. Remiantis šioje byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, nustatyta, kad pareiškėjas: 2015-05-12 atvyko į Lukiškių TI-K, buvo uždarytas į kamerą Nr. 110, kurios plotas 7,48 m², kameroje buvo 2 asmenys, vėliau perkeltas į kamerą Nr. 404, kurios plotas 17,02 m², kameroje buvo 2 asmenys; 2015-05-13 išvyko į Šiaulių tardymo izoliatorių; 2015-10-08 atvyko iš Kybartų pataisos namų, buvo uždarytas į kamerą Nr. 122, kurios plotas 7,38 m², kameroje buvo 1 asmuo, vėliau perkeltas į kamerą Nr. 265, kurios plotas 7,87 m², joje buvo laikomas iki 2015-10-14, kameroje šiuo laikotarpiu buvo 1–2 asmenys; 2015-10-15 išvyko į Kybartų pataisos namus; 2015-11-05 atvyko iš Kybartų pataisos namų, buvo uždarytas į kamerą Nr. 220, kurios plotas 6,90 m², joje buvo laikomas iki 2015-11-08, kameroje šiuo laikotarpiu buvo 1 asmuo; 2015-11-09 išvyko į Panevėžio apskrities areštinę; 2015-12-10 atvyko iš Kybartų pataisos namų, buvo uždarytas į kamerą Nr. 106, kurios plotas 7,38 m², kameroje buvo 3 asmenys, vėliau perkeltas į kamerą Nr. 388, kurios plotas 26,96 m², joje buvo laikomas iki 2015-12-14, kameroje šiuo laikotarpiu buvo 1–4 asmenys; 2015-12-15 išvyko į Panevėžio apskrities areštinę; 2016-06-22 atvyko iš Kybartų pataisos namų, buvo uždarytas į kamerą Nr. 106, kurios plotas 7,38 m², kameroje buvo 1 asmuo; 2016-06-23 perkeltas į kamerą Nr. 384, kurios plotas 7,35 m², joje buvo laikomas iki 2016-06-29, kameroje šiuo laikotarpiu buvo 1 asmuo; 2016-06-30 išvyko į Kybartų pataisos namus; 2016-10-05 atvyko iš Kybartų pataisos namų, buvo uždarytas į kamerą Nr. 119, kurios plotas 7,31 m², kameroje buvo 2 asmenys; 2016-10-06 perkeltas į kamerą Nr. 377, kurios plotas 7,33 m², joje buvo laikomas iki 2016-10-09, kameroje šiuo laikotarpiu buvo 1–2 asmenys; 2016-10-10 išvyko į Švenčionių areštinę; 2016-10-12 atvyko iš Švenčionių areštinės, buvo uždarytas į kamerą Nr. 116, kurios plotas 7,49 m², kameroje buvo 1 asmuo; 2016-10-13 perkeltas į kamerą Nr. 374, kurios plotas 7,23 m², joje buvo laikomas iki 2016-10-16, kameroje šiuo laikotarpiu buvo 1–2 asmenys; 2016-10-17 išvyko į Kybartų pataisos namus; 2016-10-19 atvyko iš Kybartų pataisos namų, buvo uždarytas į kamerą Nr. 118, kurios plotas 7,38 m², kameroje buvo 1 asmuo; 2016-10-20 perkeltas į kamerą Nr. 309, kurios plotas 7,72 m², joje buvo laikomas iki 2016-10-23, kameroje šiuo laikotarpiu buvo 1–2 asmenys; 2016-10-24 išvyko į Kybartų pataisos namus.

9. Įvertinus byloje pateiktus rašytinius įrodymus, matyti, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu Lukiškių TI-K buvo laikomas 40 dienų.

10. Kalėjimų departamento direktoriaus prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriuje ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punkte nustatyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali būti mažesnis nei 3,6 m². Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso įtvirtintas bausmės humanizmo principas, kuris inter alia (lot. be kita ko) reiškia, kad, vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą. Lietuvos higienos normos HN 76:2010 6 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka.

11. Remiantis bylos duomenimis matyti, kad pareiškėjui minimalus plotas, būnant Lukiškių TI-K, buvo užtikrintas visą laiką, išskyrus 2015-12-10, kuomet dalį dienos Lukiškių TI-K kameroje Nr. 106 pareiškėjas praleido pažeidžiant jo teisę į minimalų 3,6 m² gyvenamąjį plotą, tačiau tą pačią dieną pareiškėjas buvo perkeltas į kamerą Nr. 388, kurioje jam tenkantis kameros plotas netgi viršijo teisės aktuose nustatytą minimalaus ploto normą.

12. Kadangi pareiškėjas neturtinę žalą iš esmės kildina iš to, kad bausmės atlikimo įstaigoje jam inter alia (lot. be kita ko) nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, aktualus Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. EŽTT savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamam (žr., pvz., EŽTT 2000-10-26 sprendimą byloje K. prieš Lenkiją, prašymo Nr. 30210/96, 2001-07-24 sprendimą V. prieš Lietuvą, prašymo Nr. 44558/98). Pagal EŽTT suformuotą praktiką tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei sveikatos būklė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumą, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu būdu (žr., pvz., EŽTT 2001-04-21 sprendimą byloje P. prieš Graikiją, prašymo Nr. 28524/95). Remiantis EŽTT praktika, vien tik mažesnio ploto suteikimas ne visada savaime suponuoja išvadą, kad buvo pažeistas Konvencijos 3 straipsnis Pavyzdžiui, EŽTT minėtoje byloje V. prieš Lietuvą, įvertinęs bendrąsias kalinimo pagal įprastinį režimą sąlygas, konstatavo, kad santykinai mažą plotą, tekusį vienam asmeniui, kompensavo absoliučiais skaičiais vertinti nemaži miegamųjų išmatavimai, kuriuose netrūko nei šviesos, nei oro, ir suteikta judėjimo laisvė.

13. Byloje nustatytų aplinkybių visuma suteikia pagrindą konstatuoti, kad, nors pareiškėjas dalį jo nurodyto laikotarpio (dalį vienos dienos) bausmę atliko žmogaus orumą žeminančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį, sąlygomis, atsižvelgiant į pažeidimo trukmę, jis vertintinas kaip vienkartinis ir negalėjo pareiškėjui sukelti tokio masto padarinių, dėl kurių turėtų būti priteisiama neturtinė žala. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pažeistai pareiškėjo teisei apginti pakanka, kad teismas šiame sprendime (žr. sprendimo 11 punktą) konstatavo Lukiškių TI-K padarytą pažeidimą (žr. EŽTT 2000-10-10 sprendimą byloje D. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 42095/98), 2006-10-10 sprendimą byloje L. L. prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 7508/02), LVAT 2008-04-16 sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2010-10-15 nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011, 2012-01-26 nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.).

14. Skunde pareiškėjas nurodo, kad Lukiškių TI-K naudojantis sanitariniais mazgais nebuvo užtikrintas jo privatumas.

14.1. Lietuvos higienos normos HN 76:2010 21 punkte nustatyta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas. Sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema. Sanitariniame mazge turi būti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Sanitarinis mazgas turi turėti atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą. Lietuvos higienos norma HN 76:2010 neteko galios 2015-11-01, kai įsigaliojo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Lietuvos higienos norma HN 134:2015). Pastarojoje reikalavimai laisvės atėmimo vietose įrengiamiems sanitariniams mazgams nėra nustatyti. Teismo vertinimu tai, kad naujai patvirtinta higienos norma nenustato sanitarinio mazgo įrengimo gyvenamosiose kamerose reikalavimų, nereiškia, kad laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų situacija, palyginti su iki 2015-11-01 galiojusiu reglamentavimu, gali būti bloginama.

14.2. Lukiškių TI-K atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodyta, kad Lukiškių TI-K kamerose sanitarinio mazgo patalpa nuo likusio kameros ploto yra atitverta 1,5 m aukščio pertvara. Taigi ši patalpa nėra atskirose patalpose ir su atskira nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistema. Šias aplinkybes įvertinus Lietuvos higienos normos HN 76:2010 21 punkte nustatyto teisinio reguliavimo kontekste, konstatuotina, kad Lukiškių TI-K neužtikrino tinkamo sanitarinių mazgų įrengimo ir taip pažeidė pareiškėjo teisę į tinkamas kalinimo sąlygas. Pagal Europos Ministrų Komiteto rekomendacijos šalims narėms Nr. R (2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių” 19.3. punktą, kaliniai turi turėti galimybę naudotis sanitariniais įrenginiais, kurie būtų higieniški ir užtikrintų privatumą. EŽTT 2015-01-27 sprendime, priimtame byloje N. ir kiti prieš Bulgariją, nurodė, jog galimybė naudotis tinkamai įrengtais ir higieniškais sanitariniais mazgais yra ypatingai svarbi užtikrinant asmens orumą; humaniška gyvenamoji aplinka neįmanoma be galimybės tinkamai naudotis tualeto įrenginiais ar galimybės užtikrinti kūno švarą. Atviras tualeto įrengimas kameroje ne tik smerktinas higienos požiūriu, bet ir atima iš asmens bet kokį privatumą naudojantis tualetu, (žr., pvz., 2009-03-12 sprendimą byloje M. prieš Rusiją, 2007-07-19 sprendimą byloje T. prieš Rusiją, 2012-01-10 sprendimą byloje A. ir kt. prieš Rusiją ir kt.). Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą pateikiamuose standartuose (ištrauka iš Antrosios bendros ataskaitos [CPT/Inf (92) 3], 49 punktas) kaip tinkama taip pat nurodoma praktika, kad kamerose būtų atskira patalpa su sanitariniais įrengimais. Tinkamas atskiro tualeto neįrengimas ir vertimas šlapintis bei tuštintis kitų asmenų akivaizdoje turi būti vertinamas kaip žmogaus garbę ir orumą pažeidžiantis elgesys.

15. Skunde pareiškėjas taip pat teigia, kad Lukiškių TI-K kamerose buvo šalta ir drėgna. Vadovaujantis Lietuvos higienos normos HN 76:2010 nuostatomis, šiltuoju metų laiku gyvenamųjų ir bendros paskirties patalpų temperatūra turi būti 18–28? C, santykinė drėgmė – 35–65 proc., oro judėjimo greitis – 0,15–0,25 m/s, o šaltuoju metų laiku, – 18–22? C, 35–60 proc. ir 0,05–0,15 m/s (26 punktas). Analogiškos nuostatos įtvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 16 punkte. Nagrinėjamu atveju byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių, jog pareiškėjas dėl netinkamų kalinimo sąlygų būtų kreipęsis į Lukiškių TI-K administraciją ar kitas institucijas. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamentas 2017-03-01 raštu Nr. 2.10-2320(16.16.1.10.12) (b. l. 15), teismą informavo, jog ginčo laikotarpiu pareiškėjo skundų dėl jo laikymo sąlygų Lukiškių TI-K negavo. Tuo tarpu iš atsakovės atstovo teismui pateiktų Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų (b. l. 42–114) matyti, jog Lukiškių TI-K kamerose atliktos visuomenės sveikatos saugos kontrolės metu (įskaitant kameras Nr. 106, Nr. 110, Nr. 116, Nr. 118, Nr. 119, Nr. 122, Nr. 220, Nr. 309, Nr. 374, Nr. 384, Nr. 388 ir Nr. 404, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas ir pareiškėjas) kamerų oro temperatūros ir santykinės oro drėgmės reikalavimų neatitikimų nebuvo nustatyta. Atsižvelgiant į byloje pateiktus įrodymus, taip pat į tai, jog daugiau duomenų, kad pareiškėjo laikymo konkrečioje kameroje metu būtų nustatyti kokie nors temperatūros ir (ar) drėgmės) reikalavimų pažeidimai, byloje nėra, šie pareiškėjo argumentai atmestini.

16. Pareiškėjas skunde nurodo, kad prie Lukiškių TI-K kamerose įrengto stalo vienu metu galėjo atsisėsti tik 2 asmenys. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-06-09 įsakymu Nr. 1R-139 „Dėl arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normų patvirtinimo“ patvirtintoje Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normoje „Tardymo izoliatorių, kalėjimų ir areštinių kameros bei pataisos namų kamerų tipo patalpos“ (2010-02-25 įsakymo Nr. 1R-38 redakcija) nustatyta, kad kameroje, be kita ko, turi būti vienas stalas, taburečių kameroje turi būti tiek, kiek joje yra asmenų. Lukiškių TI-K atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodo, kad kamerose, kuriose yra 2–4 lovos, yra įrengti stalai su dviem pasukamomis kėdutėmis. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad Lukiškių TI-K kamerose, kuriose ginčo laikotarpiu buvo pareiškėjas, buvo laikoma po 1–4 asmenis. Atitinkamai, tais laikotarpiais, kai kamerose buvo laikoma po 3–4 asmenis (t. y. 5 dienas), jose prie stalo nebuvo įrengta pakankamai kėdžių, todėl šiuo laikotarpiu konstatuotinas kamerų aprūpinimo baldais pažeidimas.

17. Skunde pareiškėjas abstrakčiai nurodo, kad Lukiškių TI-K iš dažnai būdavo atimami asmeniniai daiktai. Šių savo teiginių pareiškėjas nedetalizavo, t. y. nenurodė, kada, kas ir kokius konkrečiai pareiškėjo asmeninius paėmė. Šių aplinkybių pareiškėjas nenurodė ir teismui paprašius patikslinti skundą (b. l. 3–4, 7). Tuo tarpu Lukiškių TI-K atsiliepime į pareiškėjo skunde paaiškino, jog pareiškėjui 2015-03-24 ir 2016-06-22 atvykus į Lukiškių TI-K buvo atlikta krata ir daiktų apžiūra, po kurios paimti ir į sandėlį perduoti asmeniniai pareiškėjo daiktai – nagų priežiūros priemonė, žirklės, pledas, kurie pareiškėjui atiduoti jam išvykstant į Kybartų pataisos namus. Šias aplinkybes patvirtina Lukiškių TI-K pateikti daiktų registro išrašai (b. l. 33–35). Jokių kitų duomenų, patvirtinančių, kad iš pareiškėjo ginčo laikotarpiu buvo paimti ir negrąžinti jo asmeniniai daiktai, byloje nėra, todėl šie pareiškėjo argumentai taip pat atmestini kaip nepagrįsti.

18. Pasak pareiškėjo, jo buvimo Lukiškių TI-K laikotarpiu buvo kilęs gaisras, po kurio pareiškėjas buvo grąžintas į tą pačią nesutvarkytą kamerą, dėl to buvo iškilusi grėsmė jo saugumui ir sveikatai. Pažymėtina, jog pareiškėjas teismui nenurodė, kada ir kurioje Lukiškių TI-K kameroje tariamai kilo gaisras, byloje nėra jokių šiuos jo teiginius pagrindžiančių įrodymų. Tuo tarpu remiantis byloje surinktais rašytiniais įrodymais, matyti, kad gaisras Lukiškių TI-K buvo kilęs 2012-01-05 (b. l. 37–41), t. y. ne ginčo laikotarpiu. Pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje (b. l. 127–160) taip pat nėra duomenų apie kokius nors ginčo laikotarpiu galimai gaisro nulemtus pareiškėjo sveikatos sutrikimus. Pareiškėjas ginčo laikotarpiu su skundais nesikreipė ir į Laisvės atėmimo vietų ligoninę (b. l. 14). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo argumentai dėl pavojaus jo saugumui ir sveikatai dėl gaisro atmestini.

19. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines aplinkybes, nustatytų Lukiškių TI-K pažeidimų (netinkamą sanitarinių mazgų įrengimą ir nepakankamą kamerų aprūpinimą baldais) mastą ir trukmę, Lietuvoje egzistuojančias valstybės ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaudamasis aktualia EŽTT ir Lietuvos teismų formuojama praktika, protingumo ir teisingumo principais, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju dėl padarytų pažeidimų pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms atlyginti adekvati suma yra 50 Eur, todėl pareiškėjui iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, neturtinei žalai atlyginti priteistina 50 Eur suma.

Dėl turtinės žalos

20. Pareiškėjas teismo taip pat prašo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, priteisti 975 Eur turtinės žalos atlyginimą. Skunde teismui pareiškėjas nedetalizavo, kaip konkrečiai ši turtinė žala atsirado, nepateikė šią žalą patvirtinančių įrodymų, todėl teismas 2017-01-25 nutartimi (b. l. 3–4) įpareigojo pareiškėją šiuos duomenis pateikti. M. K. patikslintame skunde nurodė tokių įrodymų neturintis (b. l. 7). Pažymėtina, kad pareiškėjo skunde teismui išdėstyti argumentai, kad Lukiškių TI-K iš jo buvo atimami asmeniniai daiktai, šio teismo sprendimo 17 punktu atmesti kaip nepagrįsti. Atitinkamai, byloje nesant daugiau įrodymų, patvirtinančių, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu dėl galimai neteisėtų Lukiškių TI-K pareigūnų veiksmų prarado kokius nors daiktus ir (ar) turėjo kokių nors papildomų išlaidų, t. y. patyrė konkrečią turtinę žalę (nuostolius), teismas neturi pagrindo tenkinti jo prašymą dėl tokios žalos atlyginimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 132 ir 133 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo M. K. (duomenys neskelbtini) skundą tenkinti iš dalies ir priteisti jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 50 Eur (penkiasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Kitą pareiškėjo skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas apeliacine tvarka per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Rytis Krasauskas