- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-07-01
- Bylos Nr.
- eAN2-203-888/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00287-2025-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Laima Šeputienė
- Pažeidėjas
- V. D.
- Advokatai
- Andrius Bubulis
- Kategorijos
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. D. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. gegužės 2 d. nutarties, kuria netenkintas V. D. atstovo advokato padėjėjo Andriaus Bubulio skundas ir paliktas nepakeistas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. kovo 4 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) vyriausiosios tyrėjos A. S. 2025 m. kovo 4 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Nutarimas), V. D. nubaustas už tai, kad 2025 m. sausio 22 d. 15 val. 01 min., (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir lenkė per pėsčiųjų perėja ta pačia kryptimi važiuojančią transporto priemonę. Tokiais savo veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 nutarimu Nr. 1950, 140.4 punktą ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalyje, dėl ko jam buvo paskirta 200 Eur bauda bei specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 5 (penkiems) mėnesiams.
Žemesnės instancijos teismas
2. Nesutinkant su priimtu Institucijos nutarimu, V. D. atstovas pateikė skundą Kauno apylinkės teismui, kuris Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. gegužės 2 d. nutartimi buvo netenkintas ir Institucijos Nutarimas paliktas nepakeistas. Skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje konstatuota, kad V. D. pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį. Nutartyje pažymėta, kad vaizdo įraše aiškiai matoma, jog V. D. atliko lenkimo manevrą, lenkė ne vieną, o dvi transporto priemones, šį manevrą baigė pėsčiųjų perėjoje, jo vairuotos transporto priemonės kairės pusės tiek galinis, tiek priekinis ratai, važiuojant pėsčiųjų perėja dar buvo priešpriešinėje eismo juostoje. Akcentuota ir tai, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmai buvo itin pavojingi, vertinant tai, kad jis lenkė iš karto du automobilius bei priešprieša jau važiavo kitas automobilis. Institucija priimdama skundžiamą nutarimą pagrįstai jame nurodė tik ANK 420 straipsnio 1 dalį, ir nenurodė ANK 420 straipsnio 6 dalies, nes joje nėra įtvirtinto jokio administracinio nusižengimo sudėties. Be to, apylinkės teismas nenustatė jokių išskirtinių aplinkybių, sudarančių pagrindą administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo V. D. prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. gegužės 2 d. nutartį ir Institucijos Nutarimą dalyje dėl administracinio poveikio priemonės, jos neskiriant dėl materialiosios ir procesinės teisės pažeidimo arba neskirti administracinio poveikio priemonės taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.
3.1. Skunde nurodoma, kad apylinkės teismas nagrinėdamas skundą padarė materialiosios ir procesinės teisės pažeidimus bei skundžiama nutartis priimta netinkamai įvertinus byloje esančius įrodymus. Apylinkės teismas nesilaikė ANK 566, 567, 569 straipsnių nuostatų, neištyrė reikšmingų bylos aplinkybių, Institucija ir apylinkės teismas rinko tik apeliantą kaltinančius duomenis, o teismo padarytos išvados prieštarauja byloje surinktiems ir apelianto pateiktiems duomenims, kurių nerinko nei Institucija, nei teismas, todėl buvo padaryta tik tikėtina išvada darant menamas prielaidas.
3.2. Apelianto teigimu, negalima daryti kategoriškos išvados, kad jis, vairuodamas automobilį atliko jam inkriminuotus veiksmus tyčia, kas yra būtinas požymis, asmens veiką siekiant kvalifikuoti pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį. Jo padarytas nusižengimas nebuvo ypatingai pavojingas, nes nesukėlė realaus pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui ir sveikatai. Lenkimo manevrą jis pradėjo daryti kuomet įvertino kelio reljefą, laikėsi visų būtinų atsargumo priemonių, atsižvelgė į tai, kad nekels pavojaus kitiems eismo dalyviams bei matydamas, kad horizontalus kelio ženklinimas tai leidžia daryti, įvertino ir tai, kad priešpriešinio eismo juosta yra tuščia. Jis matė, kad artėja prie pėsčiųjų perėjos ir pasitikėdamas gerais savo vairavimo įgūdžiais, greita reakcija, žinojo, jog atlikęs lenkimo manevrą į savo eismo juostą grįš neprivažiavęs pėsčiųjų perėjos, tačiau planuotą manevrą jam sutrukdė atlikti dingusi vairuojamo automobilio trauka. Šis automobilio gedimas buvo užfiksuotas remonto dirbtuvėse iš karto po įvykio.
3.3. Pasak skundo autoriaus, teismas spręsdamas baudos ir administracinio nusižengimo priemonės skyrimo klausimą įvertino tik rūšinį, tačiau ne individualų jo padarytų teisei priešingų veiksmų pavojingumą, kuris šioje situacijoje akivaizdžiai mažesnis nei rūšinis. Jis neturėtų būti tapatinamas su vairuotojais, kurie tokius nusižengimus daro tyčia, keldami realų pavojų eismo saugumui, tankiai apgyvendintose vietose ar intensyviuose keliuose. Tad administracinio poveikio priemonė būtų neproporcinga jo padarytam administraciniam nusižengimui. Pozicijos apie tai, kad lenkimo manevro metu sugedo jo automobilis jis laikėsi nuo pat pradžių, teikdamas prašymą bylą nagrinėjančiai institucijai ir bylos nagrinėjimo teisme metu. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino aplinkybę apie transporto priemonėje netikėtai lenkimo metu atsiradusį gedimą, nes apie jį apeliantas sužinojo tik tuomet, kai šis gedimas buvo nustatytas kvalifikuotų specialistų. Įvykus automobilio gedimui jis nedelsiant ėmėsi veiksmų – tą pačią dieną po įvykio kreipėsi į automobilių remonto dirbtuves, tačiau dėl užimtumo automobilis buvo priimtas tik po dviejų dienų.
3.4. Apeliantas nurodo, kad ANK 618 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog Institucijos nutarime, be kitų duomenų, turi būti nurodytas ANK straipsnis, jo dalis, kuriuose nustatyta atsakomybė už asmens padarytą administracinį nusižengimą. Įstatymas reikalauja administracinio nusižengimo protokole ne vien aprašyti pažeidimo esmę, tačiau ir nurodyti atsakomybę už nusižengimą nustatantį aktą, t. y. tinkamai suformuluoti asmens kaltinimo teisinį kvalifikavimą. Netikslus ar neišsamus teisės normų nurodymas, lėmęs neaiškumą dėl sankcijos pagrindimo, sudaro pagrindą pripažinti nutarimą ir teismo nutartį neteisėtais. Administracinio nusižengimo protokole jo teisei priešingi veiksmai kvalifikuoti pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, kurios sankcijoje numatyta tik bauda ir nėra numatyto administracinio poveikio priemonės skyrimo. Protokole ir Nutarime nenurodžius nuorodos į ANK 420 straipsnio 6 dalį, neįmanoma patikrinti sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl nesivadovaujant šia teisės norma, tai sudaro pagrindą Institucijos Nutarimą dalyje dėl administracinio poveikio priemonės skyrimo pripažinti neteisėtu.
3.5. Taip pat skundo autoriaus įsitikinimu, jo galimai padaryto nusižengimo pavojingumas yra mažesnis už rūšinį ANK 420 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nusižengimo pavojingumą, todėl ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos jo atžvilgiu netaikytos nepagrįstai. Tai, kad ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymui reikalinga nustatyti išskirtines aplinkybes, nereiškia, kad šios aplinkybės turi būti itin ypatingos. Be to, specialiosios teisės atėmimas penkiems mėnesiams už tokio pobūdžio nusižengimą nėra proporcingas lyginant su atsakomybe už pavojingesnius administracinius nusižengimus (už ANK 416 straipsnio 6 dalyje numatytą administracinį nusižengimą minimalus specialiosios teisės atėmimo terminas – 1 vienas mėnesis, o už ANK 417 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vieno iki šešių mėnesių). Apelianto teigimu, jis nėra sisteminis KET pažeidėjas, nėra padaręs šiurkščių KET pažeidimų, yra vedęs, augina nepilnametį sūnų. Jo gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), o sūnaus lankoma mokykla ir užklasinės veiklos yra (duomenys neskelbtini) mieste, jas sūnus pasiekia vežamas tėčio. Jis užsiima stogų dengimu, tad teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga vykstant į darbo objektus, vežantis medžiagas ir įrankius. Šeimoje teisę vairuoti yra įgijęs tik jis pats. Teisės vairuoti neturėjimas neigiamai paveiktų ir jo finansinę padėtį, bei galimybes dengti finansinius įsipareigojimus – paskolą.
Atsiliepimas
4. Atsiliepime į V. D. skundą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiasis tyrėjas T. P. prašo skundo netenkinti.
4.1. Atsiliepime nurodoma, kad apeliaciniame skunde nėra pateikiama jokių argumentų, kurie nebūtų aptarti apylinkės teismo priimtoje nutartyje. Vadovautis vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimais nėra tikslinga, nes jis suvokdamas gresiančią atsakomybę bei siekdamas jos išvengti neatskleis tikrųjų nusižengimo aplinkybių.
4.2. Šiuo atveju asmuo administracinėn atsakomybėn yra patrauktas pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, o ne pagal šio straipsnio 6 dalį, nes ši dalis yra tik papildanti ANK 420 straipsnio 1 dalį, nurodant administracinio poveikio priemonės taikymo aspektus. ANK 420 straipsnio 6 dalis nėra dalis, kurioje būtų numatyta veika, už kurios pažeidimą asmuo yra traukiamas administracinėn atsakomybėn.
4.3. Nusižengimo padarymo metu apeliantas vairavo pavojingai ir kėlė pavojų žmonių ir eismo saugumui. Vaizdo įraše aiškiai matyti nusižengimo padarymo aplinkybės ir tai, kad apeliantas draudžiamoje vietoje lenkė dar iki pėsčiųjų perėjos, o priešingų eismo krypčių juostas skyrė siaura ištisinė kelio ženklinimo linija. Apeliantas nespėjo pabaigti lenkimo manevro iki pėsčiųjų perėjos, jį tęsė pėsčiųjų perėjoje, tad negalėjo įvertinti ar nėra pėsčiųjų, be to, nedideliu atstumu prasilenkė su iš priešpriešos atvažiuojančiu automobiliu, lenkė dvi transporto priemones iš karto.
4.4. Nepagrįsti apelianto skundo argumentai, kad jis laikėsi visų būtinų atsargumo priemonių, nes kelio ženklinimas jį įspėjo, jog jis artėja prie ištisinės ženklinimo linijos. Apie jokį automobilio gedimą V. D. neužsiminė policijos pareigūnams, sustabdžiusiems jį įvykio metu, be to, iš karto po pirmojo lenkimo jis atliko ir antrąjį.
4.5. Institucijos atstovo įsitikinimu, nėra pagrindo apelianto atžvilgiu taikyti ir ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų, nes nenustatyta jokių išskirtinių aplinkybių, nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nei jo asmenybę teigiamai charakterizuojančių aplinkybių.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. D. apeliacinis skundas netenkinamas.
5. Vadovaujantis ANK 652 straipsnio 1 dalimi, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimtos nutarties (nutarimo) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.
6. V. D. Institucijos Nutarimu nubaustas 200 Eur bauda bei specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 5 (penkiems) mėnesiams pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2025 m. sausio 22 d. 15 val. 01 min., (duomenys neskelbtini) vairuodamas transporto priemonę išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir lenkė per pėsčiųjų perėja ta pačia kryptimi važiuojančią transporto priemonę.
7. Apeliantas skunde apygardos teismui iš esmės ginčija savo kaltę padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, teigdamas, kad jo veiksmuose nebuvo nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymiai, o būtent tyčia, be to, teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus. Taip pat nurodo, kad jam turėtų būti neskirta administracinio poveikio priemonė. Šį savo skundo prašymą jis argumentuoja tuo, kad nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą Institucija, o kartu ir apylinkės teismas padarė materialiosios ir procesinės teisės pažeidimus, administracinio nusižengimo protokole ir Nutarime nenurodant nuorodos ir į ANK 420 straipsnio 6 dalį, bei atitinkamai apylinkės teismui šio pažeidimo neištaisant. Taip pat apelianto įsitikinimu, apylinkės teismas neteisingai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir priėmė neteisingą sprendimą jo atžvilgiu netaikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų.
8. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, įvertinęs apylinkės teismo nutarties motyvus, apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentus sprendžia, kad apylinkės teismo nutartis, kuria paliktas galioti Institucijos Nutarimas, yra teisėta ir pagrįsta, todėl ją keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Apylinkės teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas faktines administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, išsamiai atsakė į kiekvieną apelianto atstovo skundo argumentą, bei pagrindė savo padarytas teisines išvadas. Šiame kontekste pažymėtina, kad apeliaciniame skunde apygardos teismui iš esmės yra pateikti analogiški argumentai, kurie buvo nurodyti apylinkės teismui skundžiant Institucijos Nutarimą, tad apeliacinės instancijos teismas jiems pritardamas jų iš naujo nekartos, o tik akcentuos pagrindinius šiai teisinei situacijai aktulius argumentus.
9. Pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairuodamas transporto priemonę vienu metu ar paeiliui padarė kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, lenkė vietose, kuriose pagal KET draudžiama lenkti, vairavo neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, pažeidė KET ir sukėlė pavojingą situaciją (t. y. privertė kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti), tokią pat pavojingą situaciją sukėlė įvažiavęs į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant KET reikalavimus. Šio straipsnio 6 dalyje numatyta, kad, be kita ko, už ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių. KET 140.4 punkte numatytas draudimas lenkti pėsčiųjų perėjose.
10. Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad administracinio nusižengimo protokole, o vėliau ir Institucijos Nutarime nebuvo tinkamai kvalifikuoti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmai, pateikiant nuorodą tik į ANK 420 straipsnio 1 dalį, neįvardinant ANK 420 straipsnio 6 dalies. Pasak apelianto, tai nulėmė neaiškumus jam skiriant sankciją. Vis tik su šiais skundo argumentais apygardos teismas sutikti negali. ANK 618 straipsnyje yra įtvirtintas ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje turinys. Šio straipsnio 2 dalyje, be kita ko, numatyta, kad institucijos nutarime turi būti nurodytas ANK straipsnis, straipsnio dalis, kuriuose nustatyta atsakomybė už asmens padarytą administracinį nusižengimą; nurodytas specialusis įstatymas ar kitas teisės aktas, kurio reikalavimus asmuo pažeidė. Kaip teisingai skundžiamoje nutartyje nurodė apylinkės teismas, šis teisinis reguliavimas leidžia daryti išvadą, kad Institucijos Nutarime turi būti nurodytas atitinkamas ANK numatytas straipsnis, kuriame yra įtvirtinta atsakomybė už padarytą administracinį nusižengimą, t. y. straipsnis ir jo dalis kartu su kitu pažeistu specialiuoju įstatymu ar teisės aktu, kurie atitinka pažeidėjo atliktus teisei priešingus veiksmus. Šiuo atveju V. D. padarytas administracinis nusižengimas atitiko ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymius, todėl jo veiksmai buvo tinkamai kvalifikuoti pagal šį straipsnį ir atitinkamą jo dalį kartu nurodant ir blanketinę teisės normą (KET 140.4 punktas), kurios reikalavimus pažeidė apeliantas. Kadangi ANK 420 straipsnio 6 dalyje yra įtvirtinta nuostata sietina su administracinio poveikio priemonės skyrimu, pagrindo ją nurodyti protokole ar Nutarime prie administracinio nusižengimo kvalifikacijos nėra, nes šioje straipsnio dalyje nėra pateikiamas administracinio nusižengimo aprašymas, už kurį gali būti numatyta administracinė atsakomybė.
11. Taip pat skundo autorius nesutinka, kad jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje, jis padarė tyčia, nurodydamas, jog lenkimo manevrą jis pradėjo atlikti įsitikinęs, kad tai daryti leistina ir saugu, tuo tarpu planuotą manevrą užbaigti iki pėsčiųjų perėjos jam sutrukdė dingusi automobilio trauka. Apeliacinės instancijos teismas sutikdamas, kad apylinkės teismas šį skundo argumentą pagrįstai atmetė, pažymi, jog šią apelianto įvykio versiją paneigia administracinio nusižengimo byloje esantis vaizdo įrašas ,,K1881-(duomenys neskelbtini)Priekis_20250122150100_20250122150259.avi“. Skundžiamą nutartį priėmęs teismas detaliai išanalizavo bei aprašė šiame vaizdo įraše užfiksuotas įvykio aplinkybes, tad apygardos teismas neperrašydamas jau nurodytų aplinkybių akcentuoja, jog iš paminėto vaizdo įrašo matyti, kad apeliantas prieš atlikdamas lenkimo manevrą vis tik tinkamai neįvertino, kad tai daryti saugu ir leistina. Lenkimo manevrą jis pradėjo daryti artėdamas prie artėjimo linijos, kurią nors ir galima kirsti iš abiejų pusių, tačiau ji kartu informuoja apie tolimesnį kelio ženklinimą – 1.1., 1.3., 1.10 ištisinės ženklinimo linijas, be to, priekyje buvo matomi ir kelio ženklai, informuojantys apie pėsčiųjų perėją. V. D. lenkimo manevro metu lenkė ne vieną, o du automobilius, tuo tarpu pastebėjęs priešpriešine eismo juosta, visai nedideliu atstumu, atvažiuojantį automobilį, grįžo į savo eismo juostą kirsdamas pėsčiųjų perėją. Vaizdo įraše matyti ir tai, kad priešais policijos pareigūnų automobilį, kurį lenkė apeliantas, važiavusios transporto priemonės – antro lenkiamo automobilio vairuotojas įvertinęs situaciją ir tikėtina pajutęs galintį kilti pavojų dėl apelianto veiksmų, pakeitė judėjimo kryptį pasukdamas vairą į dešinę pusę link kelkraščio. Be to, nors apeliantas teigia, jog dviejų automobilių lenkimo manevro metu pajautė automobilio gedimą, pasak jo, dingo trauka, ir tai grindė automobilių remonto dirbtuvių surašytu defektacijos aktu, tačiau vis tik net ir laikant, kad šis apelianto teiginys yra pagrįstas, šis automobilio gedimas jam toliau netrukdė atlikti ir antrojo lenkimo manevro aplenkiant dar kitą transporto priemonę. Be to, apylinkės teismo nutartyje teisingai pažymėta ir tai, jog ši versija dėl automobilio gedimo atsirado tik vėliau, administracinio nusižengimo tyrimo atlikimo metu, tuo tarpu iš karto po užfiksuoto pažeidimo policijos pareigūnams apeliantas šių aplinkybių nenurodė. Taigi, apygardos teismo neįtikina apelianto skunde išdėstyta įvykių versija, juolab, kaip pažymėta ir Institucijos atsiliepime, apie administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę negalima spręsti vadovaujantis vien tik jo pateikiamais paaiškinimais, tačiau turi būti vertinami visi administracinio nusižengimo byloje surinkti objektyvūs duomenys.
12. Nors V. D. apeliaciniame skunde kvestionuoja ir jo padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo laipsnį, tačiau apygardos teismas negali sutikti ir su apelianto skundo argumentu, kad jo padarytas administracinis nusižengimas buvo mažiau pavojingas nei rūšinis. Pažymėtina, kad įvykio metu apeliantas lenkė dvi transporto priemones iš karto, savo lenkimo manevrą baigė kirsdamas pėsčiųjų perėją, tad jokiu būdu negalėjo numatyti, ar tuo metu į pėsčiųjų perėją neišeis pėstieji. Visų pirma, pėsčiųjų perėjos matomumą iš dešinės pusės jam užstojo lenkiami automobiliai, antra – vaizdo įraše matyti, kad priešinga eismo juosta iš priešpriešos nedideliu atstumu atvažinėjo kitas automobilis, tad apeliantui grįžtant į savo eismo juostą kertant pėsčiųjų perėją, kaip jau minėta, antrasis jo lenkiamas automobilis keitė judėjimo kryptį pasukdamas vairą į dešinę pusę link kelkraščio. Apygardos teismo įsitikinimu, apeliantui padarinių pavyko išvengti tik atsitiktinumo dėka, juolab, kaip teisingai pažymėta skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje, ANK 420 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo sudėtis yra formalioji, tad atsakomybei kilti šiuo atveju padarinių nustatyti nereikia.
13. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apygardos teismas sprendžia, kad V. D. buvo pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, tuo tarpu šiuo atveju nebuvo padaryti materialinės ar procesinės teisės pažeidimai, kartu buvo tinkamai įvertintas padaryto administracinio nusižengimo pavojingumas bei pagrįstai konstatuota, kad administracinį nusižengimą jis padarė tyčia.
14. Taip pat apelianto įsitikinimu, jo atžvilgiu turėtų būti taikomos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos ir Institucijos Nutarimas dalyje dėl administracinio poveikio priemonės pakeistas, jos apskritai neskiriant. Visgi, apygardos teismas, įvertinęs apylinkės teismo pateiktus motyvus dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų netaikymo apelianto atžvilgiu, sprendžia, kad iš tiesų šiuo atveju nebuvo nustatyta jokių išskirtinių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą V. D. neskirti administracinio poveikio priemonės.
15. ANK 34 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, motyvuotu sprendimu gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.
16. Teismas arba institucija, nagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, spręsdami asmeniui skirtinos nuobaudos dydžio bei administracinio poveikio priemonės termino nustatymo klausimus, be kita ko, turi vadovautis proporcingumo principu, t. y. išlaikyti adekvačią pusiausvyrą tarp administracinio nusižengimo pavojingumo pobūdžio ir už šį nusižengimą numatytos nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės dydžio.
17. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos, gali būti taikomos tik išskirtiniais atvejais, tai yra nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytas nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-34-507/2015, 2AT-20-942/2016, e2AT-85-697/2016, 2AT-5-303/2017, 2AT-54-489/2018, 2AT-36-387/2021). Taigi, nors teismas, spręsdamas klausimą dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo visų pirma turi įvertinti tiek padaryto administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes ir pavojingumą, tiek jį padariusio asmens asmenybę, tačiau priešingai nei teigia skundo autorius, aplinkybės galinčios lemti baudos ar administracinio poveikio priemonės neskyrimą ar sušvelninimą turi būti išskirtinės.
18. Nagrinėjamu atveju, Institucijos Nutarimu V. D. už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje, paskirta 200 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas penkių mėnesių terminui.
19. Apeliantas skunde apygardos teismui iš esmės yra nurodęs analogiškus argumentus, sietinus su administracinio poveikio priemonės neskyrimu, kuriuos nurodė ir skunde apylinkės teismui. Žemesnės instancijos teismas glaustai, tačiau motyvuotai atsakė į visus apelianto skundo argumentus, įvertino tiek jo padaryto administracinio nusižengimo pavojingumą, asmenybę bei priežastis, dėl kurių administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui reikalinga teisė vairuoti transporto priemones, todėl apygardos teismas neturi pagrindo nesutikti su skundžiamoje nutartyje padarytomis teisinėmis išvadomis. Nors iš tiesų V. D. yra sukūręs šeimą, turi finansinių įsipareigojimų – būsto paskolą, gyvena (duomenys neskelbtini) rajone ir turi vežti savo vaiką į ugdymo įstaigą bei užklasines veiklas, taip pat teisė vairuoti transporto priemonę jam reikalinga darbinėje veikloje, tačiau teismo vertinimu, šios aplinkybės nėra itin išskirtinės, o priešingai – labiau būdingos visiems asmenims, kurie palaiko socialiai orientuotą gyvenimo būdą. Nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta nei apelianto atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių, Administracinių nusižengimų registro duomenimis, penkerių metų laikotarpiu V. D. ne kartą baustas administracine tvarka, daugiausiai už KET pažeidimus – nustatyto greičio viršijimą, automobilio parkavimą netinkamoje vietoje, automobilio be privalomojo civilinės atsakomybės ir techninės apžiūros vairavimą ir kt.
20. Neabejotina, kad apelianto skunde įvardintus šeiminius bei darbinius poreikius patogiau įgyvendinti turint teisę vairuoti transporto priemones, tačiau vis tik teisės pažeidėjo interesas negali būti iškeliamas aukščiau visuomenės intereso, juolab, administracinio poveikio priemonė V. D. paskirta laikinai – penkiems mėnesiams. Be to, prieš pasirinkdamas daryti administracinį nusižengimą, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo žinojo, kad teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga vykdant darbines funkcijas, taip pat suprato, kad norint tinkamai pasirūpinti savo šeima, teisė vairuoti transporto priemones taip pat būtina, tačiau net ir žinodamas visas šias apeliantui reikšmingas aplinkybes, jis pasirinko teisei priešingo elgesio modelį. Aukštesnės instancijos teismas pritaria apylinkės teismo padarytai išvadai, kad visos šios administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skunde įvardintos aplinkybės nelaikytinos itin išskirtinėmis ir leidžiančiomis daryti išvadą, kad paskirtos administracinio poveikio priemonės terminas šiam asmeniui prieštarauja teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir neskiriant administracinio poveikio priemonės.
21. Apygardos teismo įsitikinimu, V. D., žinodamas, kad teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga tiek darbinėje, teik kasdienėje veikloje, privalėjo būti ypatingai atidus ir suinteresuotas vairuoti automobilį laikantis KET. Skiriama nuobauda ar administracinio poveikio priemone siekiama nubausti teisės pažeidėją ir sukelti jam tam tikras neigiamas pasekmes, kad jis daugiau nenusižengtų, o tokio pobūdžio pasekmių atsiradimas savaime nėra laikomas išskirtine aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, nes tai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra iš anksto informuojami tai įtvirtinant įstatymuose. Pernelyg švelnus asmens nubaudimas jam gali suformuoti nebaudžiamumo įspūdį ir paskatinti vėl daryti teisei priešingus veiksmus.
22. Įvertinęs visa tai kas išdėstyta, aukštesnės instancijos teismas sprendžia, kad apylinkės teismo nutartis, kuria netenkintas V. D. atstovo skundas ir paliktas galioti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. kovo 4 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini), yra teisėta ir pagrįsta, ją keisti ar panaikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl V. D. apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 654 straipsniu,
nutaria:
palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. gegužės 2 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. D. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutar tis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.