Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2022-09-08 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-198-380/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-09-08
Bylos Nr.
AN2-198-380/2022
Teisminio proceso Nr.
4-24-3-00090-2022-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
Teisėjas
Aurelija Sadauskaitė (pirm.)
Institucija
Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-198-380/2022Teisminio proceso Nr. 4-24-3-00090-2022-8Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.6; 21.11.10 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. rugsėjo 8 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aurelija Sadauskaitė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininko G. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2022 m. liepos 8 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

1. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucijos) vyresniosios tyrėjos 2022 m. gegužės 18 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-6589-2022 (ROIK: 22166349070) P. B. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 422 straipsnio 5 dalį 800 Eur dydžio bauda ir jam paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesiams ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėnesių už tai, kad jis 2022 m. balandžio 28 d., 18.26 val., Klaipėdos rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) g. ir (duomenys neskelbtini) g. sankryžoje, vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas daugiau kaip 0,41 promilių, bet ne daugiau kaip 1,5 promilių neblaivumas. Tokiais savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų „Kelių eismo taisyklių“ (toliau – KET) 14 punktą. Šį nutarimą administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo P. B. apskundė teismui.

2. Skundžiama 2022 m. liepos 8 d. nutartimi Klaipėdos apylinkės teismas P. B. skundą tenkino iš dalies, pakeitė Institucijos 2022 m. gegužės 18 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-6589-2022 (ROIK: 22166349070) ir P. B., pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą paskyrė administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 mėnesiams, skaičiuojant šį terminą nuo sprendimo sustabdyti P. B. teisę vairuoti transporto priemones priėmimo dienos ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 6 mėnesiams, skaičiuojant šį terminą nuo teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino pabaigos, kitą nutarimo dalį paliko nepakeistą.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

3. Apeliaciniu skundu Institucijos viršininkas G. K. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. liepos 8 d. nutartį ir Institucijos 2022 m. gegužės 18 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Žemesnės instancijos teismas

3.1. Institucija nesutinka su skundžiama nutartimi. Nurodo, kad teismas, spręsdamas skundo pagrįstumą dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo, išskirtinėmis aplinkybėmis pripažino tai, kad neblaivumas nedaug viršijo leistiną (0,4 promilių) normą, P. B. prisipažino padaręs nusižengimą ir nuoširdžiai gailėjosi dėl savo poelgio, sunkinančių aplinkybių nenustatė. Nurodė, kad P. B. turi vieną galiojančią administracinę nuobaudą, praeityje yra kelis kartus buvęs baustas administracine tvarka už nešiurkščius KET pažeidimus, visas paskirtas baudas yra sumokėjęs, tokio pobūdžio nusižengimą padarė pirmą kartą, specialiosios teisės atėmimas kaip administracinio poveikio priemonė jam nebuvo taikyta. P. B. yra vedęs, dirba, moka paimtą paskolą. Teismas sprendė, jog P. B. gali būti charakterizuojamas kaip pakankamai atsakingas ir rūpestingas asmuo, suvokiantis savo veiksmų pasekmes. Tai pat, kad jis nėra piktybinis pažeidėjas, jo padarytą nusižengimą teismas laikė atsitiktiniu ir nurodė, kad P. B. jau pasimokė iš savo nusižengimo ir nėra linkęs jį pakartoti.

3.2. Institucijos nuomone teismas, nagrinėdamas P. B. skundą, rėmėsi tikrovės neatitinkančiais duomenimis. Teigia, jog išanalizavus P. B., kaip vairuojantį eismo dalyvį, charakterizuojančią informaciją, akivaizdu, kad jis nėra įsisąmoninęs KET reikalavimų, taip pat ir reikalavimo vairuoti transporto priemones esant blaiviam. Nurodo, kad P. B. nuo 2005 m. už KET pažeidimus buvo baustas 9 kartus, taip pat už tai, kad 2006 m. balandžio 16 d. 10.25 val., Liepojos g. ties 14 namu, Klaipėdos mieste vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus padarydamas administracinį pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso 126 straipsnio l dalyje, o 2006 m. balandžio 21 d. jam už minėto pažeidimo padarymą buvo paskirta 1 000 litų bauda, teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nebuvo skirtas. Skunde pažymima, kad P. B. 2022 m. balandžio 28 d. nusižengimo padarymo metu turėjo 2 galiojančias administracines nuobaudas už nusižengimų, numatytų ANK 417 straipsnio 1 dalyje, l d. padarymą Visais atvejais buvo skirtos nuobaudos, kurios jam, kaip vairuojančiam eismo dalyviui, teigiamos įtakos „dėl saugaus vairavimo ateityje“ akivaizdžiai neturėjo ir jis 2022 m. balandžio 28 d. vėl vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus.

3.3. Institucija nurodo, kad P. B., kaip vairuojančio eismo dalyvio, elgesys yra pavojingas kitiems eismo KET reikalavimai yra ignoruojami, jų nepaisoma, „nėra tvirto apsisprendimo dėl vairavimo esant blaiviam“. Įstatymo ir administracinės nuobaudos numatytos ir taikomos sankcijos tikslas yra sukelti tam tikrų neigiamų pasekmių atsiradimą asmeniui, kuriam tokia sankcija skiriama už teisės pažeidimo įvykdymą. Tuo siekiama prevencijos tikslų. Todėl savaime kyla nepatogumų, kurių išvengti nėra įmanoma. Tuo pačiu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės viešąjį interesą, siekiant prevencinių priemonių taikymu užtikrinti saugų eismą ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių. Visumos eismo dalyvių, kurie laikosi KET reikalavimų, teisė į saugų eismą privalo būti užtikrinama pirmiausia, ir kiekvieno individo, dalyvaujančio eisme, pareiga yra užtikrinti šios teisės įgyvendinimą, kartu atsakingai realizuojant savo teisę taip pat dalyvauti eisme. Neturėtų būti toleruojama situacija, kai asmuo ne pirmą kartą ignoruoja šią pareigą ir nedaro reikiamų išvadų, daro analogiškus KET pažeidimus apeliuodamas į tai, kad jo asmeninis interesas yra esminis. Teisė vairuoti transporto priemones nėra prigimtinė teisė, ją asmenys įgyja ir turi ja naudotis atsakingai, todėl visiškai logiška, kad ignoruojantys KET nustatytus esminius reikalavimus šios teisės netenka.

Šalies argumentai

3.4. Institucija atkreipia dėmesį, jog 2022 m. gegužės 24 d. skunde P. B. teismo prašė išskirtinai vertinti jo asmenybę ir vadovautis iki 2020 m. sausio 1 d. galiojusia teismų praktika. Tačiau teisės taikymas nėra statiškas procesas, jis yra dinamiškas, o nuo 2020 m. sausio 1 d. įstatymų leidėjas išplėtė galimų taikyti administracinio poveikių priemonių sąrašą numatydamas, kad administracinės nuobaudos paskirčiai įgyvendinti galima skirti ir naujai atsiradusią alternatyvią administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 6 mėnesių iki 1 metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių. Atsiradus šiai galimybei, jos ignoravimas ir besąlygiškas ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymas asmenims, padariusiems šiurkščiausius KET pažeidimus, iškreiptų nuobaudos paskirtį ir nepasiektų jos būtinų prevencinių tikslų, neatgrasytų nuo naujų nusižengimų darymo.

3.5. Institucija pažymi, kad vairavimas esant neblaiviems teismų praktikoje visada buvo vertinamas kaip vienas šiurkščiausių ir didžiausią grėsmę kitiems eismo dalyviams ir eismo saugumui keliantis KET pažeidimas. Mano, kad P. B. galėjo imtis prevencinių priemonių, pasitikrinti savo blaivumą prekyboje esančiais laisvai įsigyjamais alkoholio kiekio matuokliais, tačiau nesiėmė reikiamų prevencinių priemonių ir to nepadarė. Iš skundo argumentų Institucijai akivaizdu, kad neišvengiamos būtinybės prieš tai vartojus alkoholinius gėrimus vairuoti transporto priemonę nebuvo, tokių aplinkybių nenurodė ir P. B. teikiamame skunde. Pažymi, kad ir už mažiau šiurkščius KET pažeidimus yra numatytas privalomas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, o šiuo atveju už vairavimą esant neblaiviam būtų taikoma tokia administracinio poveikio priemonė kaip už lenkimą transporto priemonių kur draudžiama lenkti ar pakartotinį motorinių transporto priemonių, kurios pritaikytos eismui kairiąja kelio puse ir (ar) turi vairą dešinėje pusėje, taip pat motorinių transporto priemonių su priekabomis, kurios pritaikytos eismui kairiąja kelio puse, vairavimą, išskyrus Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nustatytas išimtis, vairavimą.

3.6. Institucija teigia, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse ne kartą pažymėta, kad parenkant administracinius nusižengimus padariusiems asmenims nuobaudas, būtina vertinti kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančias aplinkybes, rodančias, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4/2011, 2AT-7-4-2013). Kartu pažymėtina, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, 2AT-68-507/2015). Institucijos nuomone minėti Aukščiausiojo Teismo išaiškinimai turėtų būti taikomi ir parenkant numatytas administracinio poveikio priemones, jų dydį ir rūšį. P. B. būtina „suvokti esminius saugaus vairavimo reikalavimus, juos įsisąmoninti ir tinkamai suvokti, kad ateityje nevairuotų transporto priemonių būdamas neblaivus“. Institucijos manymu visos šios aplinkybės liko teismo tinkamai neįvertintos.

Atsiliepimas

4. Atsiliepimu į Institucijos viršininko G. K. apeliacinį skundą administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo P. B. su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jo netenkinti ir palikti Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. liepos 8 d. nutartį nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Apeliacinis skundas netenkintinas.

6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-35-648/2015, 2AT-98-677/2015, 2AT-65-895/2016 ir nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-13-976/2019, Nr. 2AT-60-387/2022). Iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog Institucija nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos duomenis, todėl nepagrįstai taikė ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas P. B. ir sušvelnino jam paskirtą administracinio poveikio priemonę. Šiuo klausimu apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.

7. Apygardos teismas, susipažinęs su apeliacinio skundo motyvais, skundžiama nutartimi ir bylos medžiaga, konstatuoja, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. liepos 8 d. nutartis, kuria Institucijos 2022 m. gegužės 18 d. nutarimas Nr. 30-ANR_N-6589-2022 buvo pakeistas pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas sutrumpinant P. B. paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminą iki 3 mėnesių, o draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, terminą sutrumpinant iki 6 mėnesių, yra teisėta ir pagrįsta, priimta tinkamai įvertinus visas byloje esančias faktines aplinkybes, vadovaujantis įstatymu ir nenukrypstant nuo Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos.

8. Asmuo, padaręs ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, yra baudžiamas bauda nuo 800 Eur iki 1 100 Eur, taip pat tokiam asmeniui, vadovaujantis ANK 422 straipsnio 6 dalimi, yra privalu skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 6 mėnesių iki 1 metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių. Įstatymų leidėjo valia šiuo atveju yra akivaizdi, t. y. asmenims, kurie vairavo transporto priemones būdami neblaivūs, kai neblaivumas yra didesnis nei 0,4 promilės, yra privalu skirti baudą bei teisės vairuoti transporto priemones atėmimą. Tai leidžia daryti išvadą, jog įstatymų leidėjo pozicija, kad už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą privalu skirti baudą bei teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, reiškia ir tai, jog įprastai būtent taikant abi šias teisines priemones bus efektyviai užtikrintas ANK 1 straipsnio 1 dalyje numatytų tikslų bei teisės principų reikalavimų įgyvendinimas, nes vien baudos paskyrimas nėra pakankamas minėtiems tikslams įgyvendinti.

9. ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Taigi, įstatymas reglamentuoja visumą administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingų aplinkybių, į kurias būtina atsižvelgti taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Pagal teismų praktiką administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalies nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, liudijančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai, tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas. Teismų praktikoje įtvirtinta, jog nustačius visumą konkrečios bylos aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas asmeniui būtų akivaizdžiai neadekvatus, prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, pažeidėjui gali būti taikomos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos.

10. Apygardos teismas sutinka su Institucijos išdėstytais argumentais, kad P. B. padarytas administracinis nusižengimas vertinamas kaip vienas iš pavojingiausių administracinių nusižengimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai, ir kad skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Vis dėlto tai nereiškia ir negali reikšti, kad visiems tą patį nusižengimą padariusiems asmenims skiriamos vienodos nuobaudos. Kiekvienos veikos pavojingumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, pažeidėjo asmenybę. Nagrinėjamu atveju aukštesnysis teismas pritaria skundžiamoje nutartyje padarytai išvadai, kad P. B. padarytą administracinį nusižengimą apibūdinančių ir administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį charakterizuojančių duomenų visuma suteikia pagrindą jam taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.

11. Iš skundžiamos nutarties matyti, jog pirmosios instancijos teismas įvertino padaryto administracinio nusižengimo pavojingumą – P. B. nustatytas 0,48 promilių neblaivumas (paklaida ± 0,02 promilės), nedaug viršijantis leistiną (0,4 promilių) normą. Teismas atsižvelgė į tai, kad P. B. nuo pat administracinio nusižengimo padarymo pripažino padaręs nusižengimą ir nuoširdžiai gailėjosi dėl savo poelgio, tai yra pagrįstai pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, o atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta. Apylinkės teismas taip pat įvertino tai, kad P. B. šiuo metu turi vieną galiojančią administracinę nuobaudą, praeityje yra dar kelis kartus buvęs baustas administracine tvarka už nešiurkščius KET pažeidimus, visas paskirtas baudas yra sumokėjęs, tokio pobūdžio nusižengimą padarė pirmą kartą, specialiosios teisės atėmimas kaip administracinio poveikio priemonė anksčiau jam nebuvo taikyta. Teismas taip pat įvertino tai, kad P. B. yra vedęs (b. l. 8), dirba, kartu su sutuoktine moka paimtą paskolą žemės sklypui ir būstui įsigyti (b. l. 9–31). Teismas padarė išvadą, jog nėra teisinio pagrindo P. B. apskritai netaikyti administracinio poveikio priemonės, tačiau įvertinęs bylos nagrinėjamo metu ištirtas aplinkybes nusprendė, jog P. B. gali būti charakterizuojamas kaip pakankamai atsakingas ir rūpestingas asmuo, suvokiantis savo veiksmų pasekmes, nėra piktybinis pažeidėjas, jo padarytą nusižengimą galima laikyti atsitiktiniu, o administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skunde ir pirmosios instancijos teismo posėdyje išdėstyti faktai ir aplinkybės rodo, kad P. B. jau pasimokė iš savo nusižengimo ir nėra linkęs jį pakartoti. Atsižvelgdamas į tai teismas konstatavo, jog yra pagrindas sutrumpinti P. B. paskirtos administracinio poveikio priemonės trukmę, nes iš jo skunde ir teismo posėdyje išdėstytų aplinkybių matyti, kad ir mažesnės trukmės administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – taikymas pasieks ir jau yra pasiekęs administracinės atsakomybės tikslus.

12. Aukštesnysis teismas sutinka su šiais pagrįstais apylinkės teismo argumentais, pateiktais individualizuojant P. B. administracinio poveikio priemonę, ir neturi pagrindo jiems nepritarti. Šiuo atveju yra teisiškai reikšminga, kad Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, jog, skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Teisingumo ir protingumo principai yra vienas iš valstybės teisminės valdžios institucijų instrumentų, naudojamų sprendžiant privatinės ir viešosios teisės normomis reglamentuojamose socialinių santykių srityse kylančius ginčus. Teisingumas ir protingumas yra ir administracinio nubaudimo funkciją vykdančių subjektų veiklos standartai, orientuojantys į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje nurodytą teismo (ir kitų administracines sankcijas taikančių teisės subjektų) teisingo sprendimo priėmimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 30 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-29-693/2019).

13. Apeliaciniame skunde akcentuojamas P. B. 2006 m. balandžio 16 d. padarytas nusižengimas (jis buvo baustas administracine tvarka už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam), tačiau nuo minėto pažeidimo padarymo yra praėję daugiau nei 16 metų. Bylos medžiaga patvirtina, jog nors po to P. B. buvo baustas už administracinių nusižengimų padarymą, tačiau jie nebuvo panašaus pobūdžio, o nuobaudos už daugelį iš jų aptariamo 2022 m. balandžio 28 d. nusižengimo padarymo metu taip pat nebegaliojo. Nors minėtas 2006 m. nusižengimas neabejotinai vertintinas kaip neigiamai charakterizuojantis administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį, vis dėlto, įvertinus tai, kaip seniai jis buvo padarytas, jo padarymas nagrinėjamu atveju savaime negali suteikti pagrindo išvadai, jog P. B. nuolat daro tokio pobūdžio nusižengimus ir juo labiau negali užkirsti kelio taikyti P. B. ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Nors Institucija teisingai nurodo, jog nagrinėjamo 2022 m. balandžio 28 d. nusižengimo padarymo metu P. B. turėjo dvi galiojančias administracines nuobaudas už 2021 m. sausio 13 d. ir 2020 m. gruodžio 31 d. padarytus ANK 417 straipsnio 1 dalyje numatytus nusižengimus (KET pažeidimus dėl važiavimo eismo juosta, skirta maršrutiniam transportui, nesukant į įvažiavimą į sankryžą), tačiau, atsižvelgiant į tai, kad šie nusižengimai nėra didelio pavojingumo, jų padarymas taip pat nesuteikia pakankamo pagrindo laikyti P. B. piktybiniu KET pažeidėju, kuris turi susiformavusį neatsakingą požiūrį į eismo saugumą.

14. Atsižvelgdamas į aptartų aplinkybių visumą, taip pat vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, apeliacinės instancijos teismas pritaria apylinkės teismo išvadai, jog ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti sutrumpinus P. B. teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą iki 3 mėnesių, o draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, terminą sutrumpinus iki 6 mėnesių. Atsižvelgiant į P. B. asmenybę, neabejotina, kad net ir atėmus jam teisę vairuoti transporto priemones trumpesniam terminui negu ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatytas minimalus terminas, jis vis dėlto patirs neigiamas pasekmes, susijusias su jo padarytu teisės pažeidimu, ir tai jam turės akivaizdų prevencinį poveikį.

15. Esant tokioms aplinkybėms skundžiama nutartis laikoma pagrįsta ir teisėta, ją naikinti Institucijos apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. liepos 8 d. nutartis paliekama nepakeista, o apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininko G. K. apeliacinio skundo netenkinti ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2022 m. liepos 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Aurelija Sadauskaitė