- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-11-14
- Bylos Nr.
- 2S-729-252/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-15-3-00599-2018-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nijolė Danguolė Smetonienė
- Pareiškėjas
- A. B.
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Danguolė Smetonienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo A. B. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2018 m. liepos 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-8745-847/2018 pagal pareiškėjo A. B. skundą dėl antstolės veiksmų antstolei I. B.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas A. B. antstolei I. B. adresuotame skunde nurodė, kad nesutinka su jos veiksmais.
2. Teigė, kad nuteistas nepagrįstai, dėl ko priverstas atlikti laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose. Išreiškė pageidavimą, kad iš jo išieškotinos sumos būtų išieškotos tuomet, kai jis atliks laisvės atėmimo bausmę. Pažymėjo, kad antstolė atlieka 20 procentų išskaitas iš jo darbo užmokesčio, kuris nesiekia net trečdalio minimalios mėnesinės algos. Šių lėšų jam nepakanka, todėl svarsto galimybę atsisakyti darbo pataisos namuose ir tapti visiškai išlaikomu valstybės.
3. Antstolė I. B., išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, 2018 m. liepos 13 d. patvarkymu Nr. S-147/1 atsisakė jį tenkinti ir persiuntė skundą su vykdomosiomis bylomis pirmosios instancijos teismui.
4. Patvarkyme antstolė nurodė, kad antstoliui nesuteikti įgaliojimai nevykdyti teismo sprendimo. Antstolės 2018 m. liepos 4 d. patvarkymas dėl skolos išieškojimo iš pareiškėjo atitinka Sprendimų vykdymo instrukcijos reikalavimus ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 736 straipsnio, reglamentuojančio išskaitų dydį, nuostatas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmai 2018 m. liepos 31 d. nutartimi netenkino A. B. skundo.
6. Teismas nurodė, kad pareiškėjas gera valia teismo procesinio sprendimo neįvykdė, todėl 2018 m. liepos 4 d. antstolės buvo priimtas patvarkymas dėl skolos išieškojimo ir pateiktas vykdymui į skolininko bausmės atlikimo vietą – (duomenys neskelbtini). Teismas pažymėjo, kad į skolininko sąskaitoje laisvės atėmimo vietos įstaigoje patenkančias lėšas gali būti nukreipiamas išieškojimas CPK 736 straipsnio nustatyta tvarka. Teismas nenustatė, kad antstolė netinkamai taikė vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas ar kokiu nors būdu pažeidė pareiškėjo teises ir interesus, todėl sprendė, kad pagrindo tenkinti jo skundą, nėra.
III. Atskirojo skundo argumentai
7. Atskiruoju skundu A. B. prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2018 m. liepos 31 d. nutartį.
8. Nurodo, kad atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl realių galimybių atlyginti ieškinį jis neturi, o darbo užmokesčio, kurį jis gauna pataisos namuose, nepakanka net savo poreikiams tenkinti. Antstolė atlieka 20 procentų išskaitas iš darbo užmokesčio, kurio dydis nesiekia net trečdalio minimalios mėnesinės algos. Pabrėžia, kad dirbdamas pataisos namuose jis iš dalies save išlaiko, kas turėtų būti skatinama. Taip pat jam padeda artimieji, todėl jei ir nuo šių sumų bus atliekamos išskaitos pagal vykdomąsias bylas jis bus visiškai sužlugdytas. Mano, kad yra galimybė atlikti pagal kiekvieną ieškinį išskaitymus eilės tvarka ir iš jo atlyginimo išskaičiuoti 20 procentų kas mėnesį.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Atskirasis skundas netenkinamas.
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).
11. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas netenkino pareiškėjo prašymo dėl antstolės veiksmų teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
12. Byloje nustatyta, kad antstolės I. B. kontoroje vykdomas išieškojimas iš A. B., pagal Panevėžio apygardos teismo 2017 m. liepos 10 d. vykdomuosius raštus dėl 532 Eur turtinės ir 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo išieškotojos J. U. naudai (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)); 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo išieškotojo K. U. naudai (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)) ir dėl 15 000 Eur neturtinės žalos išieškojimo išieškotojo K. U. naudai (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)). Vykdomieji raštai išduoti Panevėžio apygardos teismo 2017 m. birželio 27 d. įsiteisėjusio nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, kuriuo pareiškėjas A. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalį (tyčinio nužudymo) ir iš jo priteistas turtinės ir neturtinės žalos atlyginimas žuvusiojo artimiesiems.
13. Vykdant išieškojimą vykdomosiose byloje Nr. (duomenys neskelbtini), 2018 m. birželio 15 d. skolininkui buvo išsiųsti raginimai įvykdyti sprendimą gera valia, kurių nustatytu terminu jis neįvykdė. 2018 m. liepos 4 d. antstolė priėmė patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl skolos išieškojimo ir pateikimo vykdymui (duomenys neskelbtini), į pareiškėjo bausmės atlikimo vietą.
14. Patvarkyme dėl skolos išieškojimo, adresuotame (duomenys neskelbtini), nurodoma, kad vadovaujantis CPK 611, 732 ir 743 straipsniais antstolė reikalauja iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 70 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną minimalų mėnesio atlyginimą (MMA), ir 50 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA, o išieškant pagal kelių antstolių patvarkymus, išskaitytos lėšos turi būti paskirstomos pagal CPK 754 straipsnyje nustatytą reikalavimų patenkinimo eilę.
15. CPK LI skyriuje (733–743 straipsniai) reglamentuojamas išieškojimas iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų – vienkartinių ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamų lėšų įplaukų. Išskaitų iš tokių pajamų dydis reglamentuojamas CPK 736 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma 20 procentų (jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas) (CPK 736 straipsnio 1 dalies 2 punktas); jei išieškoma pagal kelis vykdomuosius dokumentus, – ne daugiau kaip 50 procentų (CPK 736 straipsnio 1 dalies 3 punktas); išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą, – iki 50 procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Išieškant iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma 70 procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 2 dalis). CPK 736 straipsnio 3 dalyje nustatyti atvejai, kai išskaitoma dalis gali būti mažinama, CPK 738 straipsnyje – pajamos, iš kurių išieškoma išimtiniais įstatyme įvardytais atvejais, o CPK 739 straipsnyje – pinigų sumos, iš kurių išieškoti negalima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) 2016 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016).
16. Pažymėtina, kad teisės aktai nenumato išimčių, kurios išieškojimo iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų tvarką bei išskaitų dydžius reglamentuotų skirtingai nei išieškojimą iš kitų asmenų, todėl atskirojo skundo argumentai dėl apelianto dabartinės situacijos – laisvės atėmimo bausmės atlikimo įkalinimo įstaigoje, nepaneigia jo pareigos vykdyti įsiteisėjusį teismo procesinį sprendimą.
17. CPK 668 straipsnio reglamentuojančio išieškojimą iš turto ir turimų piniginių lėšų, nuostatos būtų aktualios tik išieškant iš skolininko turto, įskaitant ir pinigų sumų, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja. Prie tokių pinigų sumų priskirtinos ir lėšos (santaupos), likusios iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų po CPK 736 straipsnyje nurodytų išskaitų atlikimo. Būtent tokių lėšų bendrai sumai gali būti taikomas CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytas ribojimas išieškoti iš jos, jei ji neviršija vieno MMA.
18. Nagrinėjamu atveju nesutiktina su pareiškėju, kad skolos išieškojimas turi būti nukreipiamas tik į sumą, viršijančią 1 MMA. Iš vykdomųjų bylų medžiagos matyti jog 2018 m. liepos 4 d. patvarkymas Nr. S-18-115-30807 priimtas vadovaujantis CPK 611, 733 – 743 straipsniuose įtvirtintomis nuostatomis ir antstolės patvarkyme nurodomi išskaitų dydžiai 70 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies viršijančios vieno MMA ir 50 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA atitinka galiojantį teisinį reglamentavimą (CPK 736 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktai ir to paties straipsnio 2 dalis) bei neprieštarauja aktualiai kasacinio teismo praktikai.
19. Apelianto argumentai, kad išieškojimas galėtų būti pradėtas vykdyti tik jam atlikus laisvės atėmimo bausmę ar paeiliui pagal kiekvieną vykdomąjį raštą, t.y. išieškojus pagal vieną vykdomąjį raštą, būtų vykdomas kitas, yra teisiškai nepagrįsti. Tokių reikalavimų tenkinimas neatitiktų vykdymo proceso teisinio reglamentavimo, prieštarautų CPK 18 straipsnio įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo principui bei pažeistų pareiškėjo kreditorių teises ir teisėtus interesus.
20. Atsižvelgiant į virš išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad antstolė būtų pažeidusi CPK normas dėl išieškojimo nukreipimo į pareiškėjo atlyginimą gaunamą pataisos namuose.
21. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neturi tiesioginės įtakos sprendžiant klausimą dėl ginčijamos teismo nutarties teisėtumo, todėl jie nevertinami. Tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teismų praktikoje pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas atskirąjį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, jeigu yra tinkamai atskleista bylos esmė (LAT nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-252/2010; Nr. 3K-3-107/2010; Nr. 3K-3-536/2010; Nr. 3K-3-382/2010).
22. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjo skundą dėl antstolės veiksmų, nepažeidė proceso teisės normų, padarė teisingas išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią panaikinti ar pakeisti, remiantis apelianto atskirojo skundo argumentais, nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,
nutaria:
Panevėžio apylinkės Biržų rūmų 2018 m. liepos 31 d. nutartį palikti nepakeistą.