- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-10-31
- Bylos Nr.
- e2S-2111-340/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-46-3-01533-2024-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tatjana Žukauskienė
- Suinteresuotas asmuo
- MB „Hangarstatyba“
- Pareiškėjas
- M. K.
- Advokatai
- Donatas Ramanauskas
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Tatjana Žukauskienė, Klaipėdos apygardos teismo vardu,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens MB „Hangarstatyba“ atskirąjį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2024 m. liepos 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo M. K. atstovo advokato Donato Ramanausko prašymą suinteresuotam asmeniui MB „Hangarstatyba“ dėl vykdomojo rašto išdavimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas M. K. kreipėsi į teismą, prašydamas išduoti vykdomąjį raštą dėl 2024 m. gegužės 22 d. Tauragės apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-3850-799/2024 patvirtintos Taikos sutarties 2 punkto nevykdymo. Vykdomąjį raštą išduoti dėl visos negrąžintos avanso sumos – 38 000 Eur (patvirtintos Taikos sutarties 4 punktas).
2. Suinteresuotas asmuo MB „Hangarstatyba“ per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Tauragės apylinkės teismas 2024 m. liepos 17 d. nutartimi prašymą tenkino. Teismas nutarė išduoti ūkininkui M. K. vykdomąjį raštą dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2024 m. gegužės 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-3850-799/2024 patvirtintos 2024 m. gegužės 17 d. šalių Taikos sutarties 2 punkto dėl sumokėto avanso grąžinimo nevykdymo – 38 000 Eur (trisdešimt aštuonių tūkstančių eurų) sumai (Taikos sutarties 4 punktas) iš MB „Hangarstatyba“.
4. Teismas nustatė, kad suinteresuotas asmuo MB „Hangarstatyba“ iki 2024 m. gegužės 31 d. MB „Hangarstatyba“ turėjo sumokėti ūkininkui M. K. 6 000 Eur, tačiau sumokėjo tik 2 000 Eur, o iki 2024 m. birželio 30 d. turėjo sumokėti dar 1 500 Eur, tačiau nesumokėjo nieko. Byloje nenustatyta duomenų, paneigiančių pareiškėjo atstovo advokato nurodytą aplinkybę, priešpriešinių įrodymų suinteresuotas asmuo teismui nepateikė. Taip pat pagrindų pakeisti šalių nustatytą vykdymo tvarką ir sąlygas, teismas nenustatė.
5. Teismas sprendė, jog suinteresuotam asmeniui gerai žinoma jo pasirašyta Taikos sutartis, joje yra aiškiai išdėstytos sumokėto avanso grąžinimo sąlygos. Duomenų apie tai, kad suinteresuotas asmuo tinkamai vykdo teismo patvirtintos Taikos sutarties sąlygas, byloje nėra. Pagrindų pakeisti šalių sutartą vykdymo tvarką ir sąlygas nenustatyta. Nėra aplinkybių, dėl kurių negalėtų būti išduotas vykdomasis raštas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
6. Apeliantė (suinteresuotas asmuo) MB „Hangarstatyba“ atskiruoju skundo prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2024 m. liepos 17 d. nutartį, kuria buvo patenkintas pareiškėjo ūkininko M. K. prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo kaip neteisėtą ir nepagrįstą. Vykdomojo rašto išdavimo klausimą perduoti spręsti iš naujo pirmos instancijos teismui. Atskirąjį skundą grindžia argumentais:
6.1. Apeliantė iš teismo nebuvo gavusi jokio pranešimo, apie pareiškėjo kreipimąsi į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo, todėl teismui nespėjo pateikti savų atsikirtimų. Šioje byloje teismui pareiškėjo prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo buvo teikiamas per EPP sistemą, tačiau atstovavimo sutartis su apeliantės atstovu advokato padėjėju R. B. yra šalių nutraukta.
6.2. Nutartyje nenustatytos ir neištirtos jokios faktinės aplinkybės, susijusios su taikos sutarties ar jos dalies vykdymu ar nevykdymu, pirmosios instancijos teismas nesiaiškino taikos sutarties nevykdymo priežasčių. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių vykdomojo rašto išdavimo būtinybę.
6.3. Pirmosios instancijos teismas nebuvo pakankamai aktyvus, todėl neįsigilino ir neišsiaiškino faktinių ir teisinių aplinkybių kaip to reikalauja tokio pobūdžio ginčai.
6.4. Apeliacinės instancijos teismas arba pirmos instancijos teismas, vadovaudamasis nutarties vykdymo tvarkos pakeitimo instituto nuostatomis, turėtų spręsti nutarties vykdymo atidėjimo klausimą.
6.5. Apeliantė turi finansinių sunkumų, tačiau iki šių metų rugpjūčio 25 d. ji ketina įvykdyti visus savo prisiimtus įsipareigojimus grieš pareiškėją.
Atsiliepimas
7. Atsiliepime į atskirąjį skundą ūkininkas M. K. prašo atmesti MB „Hangarstatyba“ atskirąjį skundą; priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą į atskirąjį skundą grindžia argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
7.1. Pirmos instancijos teismas 2024-07-04 nutartimi nutarė pareiškėjo prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo nagrinėti rašytinio proceso tvarka ir apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį paskelbė specialiame interneto tinklalapyje. Ta pačia teismo nutartimi buvo nuspręsta išsiųsti MB „Hangarstatyba“ (ne MB „Hangarstatyba“ atstovui) prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo nuorašą nustatant terminą iki 2024-07-15 atsiliepimui į prašymą pateikti. Byloje esantis 2024-07-04 lydraštis patvirtina, kad teismo pranešimas ir pareiškėjo prašymo kopija buvo išsiųsta MB „Hangarstatyba“ adresu (duomenys neskelbtini) (VĮ Registrų centre registruotu buveinės adresu). Tai, kad MB „Hangarstatyba“ teismo siųstų dokumentų nepriėmė ir dėl to laiku nepateikė savo pozicijos dėl pareiškėjo prašymo yra MB „Hangarstatyba“ kaltė, todėl MB „Hangarstatyba“ turi prisiimti dėl to kilusias teisines pasekmes. Pastebėtina, kad MB „Hangarstatyba“ atskirąjį skundą teismui atsiuntė paštu iš savo buveinės esančios adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, todėl manytina, kad tuo pačiu adresu siųstų teismo dokumentų MB „Hangarstatyba“ nepriėmė sąmoningai.
7.2. MB „Hangarstatyba“ su šiuo atskiruoju skundu nepateikė jokių įrodymų ir duomenų, jog taikos sutartį vykdė tinkamai, priešingai, atskirojo skundo turinys (nurodymas, kad su pareiškėju atsiskaitys tik iki 2024-08-25) patvirtina, kad MB „Hangarstatyba“ taikos sutarties sąlygų nevykdo, todėl pirmos instancijos teismo nutartis išduoti pareiškėjui vykdomąjį raštą yra pagrįsta.
7.3. Pareiškėjo įsitikinimu, MB „Hangarstatyba“ elgiasi nesąžiningai, siekia vilkinti vykdomojo rašto išdavimą piktnaudžiaudama savo procesinėmis teisėmis, t. y. pareikšdama aiškiai nepagrįstą ir nemotyvuotą atskirąjį skundą. Visų pirma, MB „Hangarstatyba“ prašo vykdomojo rašto išdavimo klausimą perduoti spręsti iš naujo pirmos instancijos teismui, nors, jeigu būtų pagrindas, šį klausimą iš esmės gali išspręsti apygardos teismas, nes bylos esmė atskleista, o aplinkybės aiškios. Antra, MB „Hangarstatyba“ nurodo, kad negavo teismo pranešimo apie pareiškėjo prašymą, nors pati nepriėmė teismo siųstų dokumentų. Trečia, MB „Hangarstatyba“ nurodo, kad dokumentai jai buvo įteikti per atstovą, su kuriuo atstovavimo sutartis nutraukta, tačiau bylos medžiaga vienareikšmiškai patvirtina, kad visi dokumentai buvo siųsti tiesiogiai MB „Hangarstatyba“, be to, į bylą nėra pateikta jokių duomenų ir įrodymų, kad MB „Hangarstatyba“ ir jos atstovo susitarimas nutrauktas ir kada tiksliai. Ketvirta, MB „Hangarstatyba“ teigia, kad turi laikiną finansinės padėties pasunkėjimą, todėl atsiskaitys su pareiškėju iki 2024-08-25, tačiau nenurodo jokių su tuo susijusių aplinkybių ir nepateikia jokių įrodymų (pvz., duomenų iš kur ir kokiu pagrindu iki 2024-08-25 gaus piniginių lėšų, kurias skirs atsiskaitymui su pareiškėju ir pan.). Galiausiai, MB „Hangarstatyba“ nurodo, kad teismas turėtų spręsti klausimą dėl nežymaus jos mokėjimų pareiškėjui atidėjimo, tačiau nepateikia jokių tokio prašymo argumentų.
7.4. Šiuo metu prasidėjo trečiasis mėnesis kaip MB „Hangarstatyba“ neatsiskaito su pareiškėju, t. y. nemoka sutartų mėnesinių mokėjimų, kurių dydis vos 1500 Eur. Pareiškėjo įsitikinimu, nėra pagrindo tikėti, kad MB „Hangarstatyba“ įvykdys atskirajame skunde deklaruojamą įsipareigojimą pilnai atsiskaityti iki 2024-08-25. Tuo labiau, kad šio įsipareigojimo MB „Hangarstatyba“ nepagrindžia jokiais konkrečiais įrodymais ar bent aplinkybėmis.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
9. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).
Dėl naujų įrodymų priėmimo
10. Pareiškėjas su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė pareiškėjo atstovo ir MB „Hangarstatyba“ atstovo susirašinėjimas iki 2024-07-01; puslapį iš VĮ Registrų centro elektroninės svetainės apie MB „Hangarstatyba“ buveinę.
11. CPK 314 straipsnyje yra suformuluota taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Kita vertus, draudimas pateikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui nėra absoliutus. Minėtame CPK straipsnyje yra nurodytos dvi išimtys, sąlygotos dalyvaujančių byloje asmenų objektyvia galimybe pateikti įrodymus pirmosios instancijos teisme. Jeigu dalyvaujantys byloje asmenys neturėjo objektyvios galimybės pateikti įrodymus, turinčius reikšmės bylai teisingai išspręsti, įstatymas suteikia jiems teisę pateikti tokius įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Tokie atvejai būna: (i) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; (ii) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Taigi, apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, nutarties 37–38 punktai).
12. Pareiškėjas nepagrindė, kodėl teikiamus su atsiliepimu į atskirąjį skundą įrodymus iškilo būtinybė pateikti apeliacinės instancijos teismui. Taip pat prašymo dėl jų priėmimo šioje proceso stadijoje nesuformulavo ir nemotyvavo, todėl apeliacinės instancijos teismas atsisako juos priimti. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad duomenys apie juridinio asmens registruotą buveinės adresą yra teismų informacinėje sistemoje LITEKO.
Dėl ginčo esmės
13. Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl teismo nutarties, kuria teismas nutarė išduoti vykdomąjį raštą pagal teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties sąlygas, pagrįstumo ir teisėtumo.
14. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria teismas nutarė tenkinti pareiškėjo prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, nurodo, kad teismo siunčiami dokumentai nebuvo apeliantei faktiškai įteikti, apeliantei nebuvo sudaryta galimybė pasisakyti, išreikšti nuomonę dėl vykdomojo rašto išdavimo.
15. CPK 646 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą; šis prašymas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka; teismui pripažinus, kad tai yra būtina, šioje dalyje nurodytas prašymas išduoti vykdomąjį raštą gali būti nagrinėjamas teismo posėdyje, pranešus dalyvaujantiems byloje asmenims, tačiau šių asmenų neatvykimas nekliudo teismui išspręsti vykdomojo rašto išdavimo klausimą; teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti.
16. Bylos duomenimis nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas 2024-07-04 nutartimi nutarė pareiškėjo prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo nagrinėti rašytinio proceso tvarka ir apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį paskelbė specialiame interneto tinklalapyje. Ta pačia teismo nutartimi buvo nuspręsta išsiųsti MB „Hangarstatyba“ (ne MB „Hangarstatyba“ atstovui) prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo nuorašą nustatant terminą iki 2024-07-15 atsiliepimui į prašymą pateikti. Įvertinus byloje esančius duomenis nustatyta, kad 2024 m. liepos 4 d. išsiuntė apeliantei prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo registruotu atsakovės buveinės adresu – (duomenys neskelbtini) Klaipėda. Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis taip pat nustatyta, kad apeliantei siųsti procesiniai dokumentai teismui buvo grąžinti neįteikti 2024-07-31. Tačiau ši aplinkybė nesudaro pagrindo vertinti, kad apeliantei buvo netinkamai pranešta apie prašymo dėl vykdomojo rašto nagrinėjimą. Apeliantė yra uždaroji akcinė bendrovė, kuriai keliami didesni rūpestingumo ir atidumo reikalavimai. Ji turėjo pasirūpinti tinkamu savo adreso išviešinimu bei priimti siunčiamus jos registruotos buveinės adresu dokumentus. Be to, apie posėdžio datą buvo pranešta viešai. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta šiame nutarties punkte, konstatuoja, kad pareiškėjo prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo išnagrinėtas laikantis civilinio proceso kodekso įstatymo nuostatų.
17. Teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią ir yra privertinai vykdytinas dokumentas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.985 straipsnis). Įstatymas reglamentuoja, kad atvejais, kai nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti (CPK 646 straipsnio 3 dalis). Taigi, nagrinėdamas prašymą išduoti vykdomąjį raštą dėl taikos sutarties sąlygos vykdymo, teismas turi nustatyti, ar tinkamai vykdomos teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygos.
18. Teismas, spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, gali pakeisti šalių taikos sutartyje nustatytų sąlygų vykdymo tvarką nekeisdamas šalių susitarimo esmės (CPK 646 straipsnio 3 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimu galima išspręsti procesinius šio sprendimo vykdymo klausimus, tačiau ne įsiteisėjusia teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties sąlygas. Vykdomajame rašte negali būti įrašomas kitoks šalių susitarimo turinys, nei tas, kuris nurodytas taikos sutartį patvirtinančioje teismo nutartyje. Pagal CPK 648 straipsnio 1 dalies 4 punktą vykdomajame rašte turi būti pažodžiui nurodyta su išieškojimu susijusi rezoliucinė sprendimo dalis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-528-706/2015). Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo sutikti su apeliante, kad teismas turėjo svarstyti kitus įmokų mokėjimo terminus (atidėti vykdymą) nei numatyta šalių taikos sutartyje.
19. Kaip pagrįstai sprendė pirmosios instancijos teismas, byloje esantys įrodymai patvirtina, jog šalys sudarė taikos sutartį, kuri patvirtinta 2024 m. gegužės 22 d. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-3850-799/2024. Patvirtintos Taikos sutarties 2-4 punktuose šalys susitarė, kad suinteresuotas asmuo MB „Hangarstatyba“ grąžins ūkininkui M. K. 40 000 Eur (keturiasdešimt tūkstančių eurų) avansą, kurį gavo iš ūkininko M. K. pagal rangos sutartį, nustatyta tvarka ir terminais. Taikos sutarties 4 punktu šalys taip pat susitarė, kad suinteresuotam asmeniui laiku nesumokėjus ūkininkui M. K. bent vienos avanso dalies, nurodytos Taikos sutarties 2 (antrame) punkte, bus laikoma, kad visų Taikos sutarties 2 (antrame) punkte nurodytų avanso dalių sumokėjimo terminai suėjo (pasibaigė) ir suinteresuotas asmuo privalės iš karto sumokėti ūkininkui M. K. visą likusią negrąžinto avanso dalį. Esant tokiai situacijai, ūkininkas M. K. įgyja teisę kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo dėl visos likusius negrąžintos avanso dalies nepaisant taikos sutarties 2 (antrame) punkte nurodytų mokėjimo terminų.
20. Pareiškėjas, prašydamas išduoti vykdomąją raštą, nurodė, kad apeliantė neįvykdė patvirtintos Taikos sutarties 2 punkto, t. y. nesumokėjo dviejų įmokų taikos sutartyje nustatytu terminu. Tai sudarė pagrindą pareiškėjui kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo.
21. Apeliantė pažeidė taikos sutartyje įtvirtintus įmokų mokėjimo terminus (dviejų pirmų įmokų pagal taikos sutartį pareiškėjui pilnai nesumokėjo), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad yra pagrindas pareiškėjui išduoti vykdomąjį raštą dėl visos skolos išieškojimo pagal taikos sutarties 4 punktą. Pirmosios instancijos teismas, priešingai nei tvirtinama atskirajame skunde, neturėjo jokio teisinio bei faktinio pagrindo savo iniciatyva aiškintis taikos sutarties nevykdymo priežastis ar pripažinti, jog taikos sutarties sąlygų nevykdymo aplinkybės yra reikšmingos ir svarbios sprendžiant vykdomojo rašto išdavimo klausimą.
22. Taip pat pirmosios instancijos teismui nebuvo jokio teisinio pagrindo spręsti savo iniciatyva nutarties, kuria patvirtintos taikos sutarties sąlygos, vykdymo atidėjimo klausimą. Pastebėtina, jog net ir atskirajame skunde apeliantė neginčija taikos sutarties nevykdymo fakto, taip pat nepateikė rašytinių įrodymų apeliacinės instancijos teismui, kad įvykdė atskirajame skunde nurodytą savo pasižadėjimą pilnai padengti įsiskolinimą pareiškėjui pagal taikos sutartį iki 2024-08-25.
23. Taigi, įvertinęs pirmiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog, priešingai nei tvirtina apeliantė, pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamą pagrindą spręsti, jog egzistuoja visos sąlygos vykdomojo rašto išdavimui.
24. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą. Apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010, 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009).
25. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, spręstina, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, tinkamai atsižvelgė ir įvertino procesinės teisės nuostatas, reglamentuojančias vykdomojo rašto išdavimą, faktines bylos aplinkybes bei bendruosius civilinio proceso principus, dėl ko skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti.
Tauragės apylinkės teismo 2024 m. liepos 17 d. nutartį palikti nepakeistą.