Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Šarkos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Astos Vailionės ir Nataljos Zelionkienės,

atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovei D. G.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. P. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo, trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2025 m. rugsėjo 29 d. sprendimo Nr. 25S211909 (toliau – ir Skundžiamas sprendimas), kuriuo nuspręsta pratęsti duomenų saugojimo SIS terminą iki 2030 m. rugsėjo 28 d., teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad Migracijos departamentas 2022 m. lapkričio 30 d. priėmė sprendimą Nr. 22S158634 panaikinti pareiškėjai leidimą gyventi Nr. 760126975, galiojantį iki 2024 m. gegužės 31 d., nes asmens gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui.

2022 m. gruodžio 1 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimą Nr. 22S158823, kuriuo nusprendė: 1) uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 120 mėnesių; 2) įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius. Sprendimas priimtas, nes asmuo gali kelti grėsmę valstybės saugumui.

Nurodyti sprendimai priimti, atsižvelgiant į VSD 2022 m. lapkričio 22 d. įslaptintą raštą Nr. 19-1045S „Dėl leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo“ (toliau – ir VSD Raštas), kuriame nurodyta, kad pareiškėjos gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui.

VSD Rašte išdėstė, kad UAB (duomenys neskelbtini)priklausantys vilkikai iš ES į RF perveždavo krovinius, priklausančius Maltoje registruotai kompanijai (duomenys neskelbtini), kuri įtraukta į JAV taikomas sankcijas dėl to, kad padėjo RF subjektams apgaulingais būdais ir naudodama tarpines kompanijas įsigyti dvejopo naudojimo prekes. Pareiškėja yra vienintelė UAB (duomenys neskelbtini)akcininkė, įdarbinta ir (duomenys neskelbtini), kurioje eina pardavimų vadybininkės pareigas. 2012–2016 m. (duomenys neskelbtini) buvo vienintelė UAB (duomenys neskelbtini)akcininkė. Nuo 2014 m. (duomenys neskelbtini) yra sudariusi sutartį su (duomenys neskelbtini), eksportavo prekes į RF, kurios buvo skirtos (duomenys neskelbtini). Pastaroji vykdė užsakymus, t. y. tiekė įrangą ir (ar) paslaugas RF valstybės institucijoms. Atitinkamai, VSD Rašte pasisakyta apie pareiškėjos keliamą grėsmę Lietuvos valstybės saugumui dėl su Lietuvos nacionalinio saugumo interesais nesuderinamų ryšių ir veiklos.

2025 m. rugpjūčio 18 d. Migracijos departamentas gavo VSD 2025 m. rugpjūčio 14 d. raštą (išvadą) Nr. 18-9022, kuriame nurodyta, jog VSD, atsižvelgdamas į VSD 2022 m. lapkričio 22 d. raštu Nr. 19-1045S pateiktą informaciją, vertina, kad Rusijos Federacijos pil. V. P., gim. 1981 m. rugsėjo 5 d., kelia grėsmę valstybės saugumui. VSD, atsižvelgęs į Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436 „Dėl Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių patvirtinimo“, 21 punktą, siūlė pratęsti Lietuvos Respublikos perspėjimo Šengeno informacinėje sistemoje (SIS) dėl draudimo užsienietei atvykti ir apsigyventi pagal SIS reglamento1 24 straipsnį duomenų saugojimo terminą.

2025 m. rugsėjo 29 d. Migracijos departamentas priėmė Skundžiamą sprendimą Nr. 25S211909, kuriuo nusprendė pratęsti duomenų saugojimo Šengeno informacinėje sistemoje terminą iki 2030 m. rugsėjo 28 d.

Sprendime nurodyta, jog atlikus išsamų tyrimą: patikrinus duomenų, iš nacionalinio sąrašo pateiktų SIS, tikslumą ir teisėtumą, įvertinus aplinkybes, dėl kurių asmeniui uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką, – nustatyta, kad tikslai, kuriems pasiekti buvo įvestas perspėjimas dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, neišnyko ir duomenų saugojimo SIS terminas turi būti pratęstas. Įvertinęs tai, kad pareiškėja kelia grėsmę valstybės saugumui, į VSD šiuo raštu pateiktą nuomonę dėl perspėjimo SIS pratęsimo, Migracijos departamentas nustatė, kad tikslinga pratęsti asmens duomenų saugojimo SIS terminą nuo sprendimo priėmimo dienos 5 metams.

Dėl sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo

Užsieniečių teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje reguliuoja Lietuvos Respublikos įstatymas dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas), nustatantis užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio ir laikinosios apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo, integracijos ir sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką ir kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus, taip pat reglamentuoja Lietuvos Respublikos elektroninio rezidento statuso suteikimo ir panaikinimo sąlygas ir tvarką.

Įstatymo 133 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti kelionės leidimą ar jis buvo panaikintas ar atšauktas dėl vienos ar kelių priežasčių, nustatytų Reglamento (ES) 2018/1240 37 straipsnio 1 dalies a–e punktuose, arba kuriam buvo atsisakyta išduoti vizą ar ji buvo panaikinta, ar atšaukta Šengeno viza, arba kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas, užsieniečiui, kuris buvo neįleistas į Lietuvos Respubliką, įpareigotas išvykti iš Lietuvos Respublikos, grąžintas į užsienio valstybę, perduotas užsienio valstybei pagal Lietuvos Respublikos sudarytą tarptautinę sutartį dėl neteisėtai esančių asmenų grąžinimo (readmisijos) arba bandė neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos ar išvyko iš jos, arba užsieniečiui, kuris neturi teisės gyventi Lietuvos Respublikoje ir nevykdo įsipareigojimų muitinei ar nesumokėjo Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka skirtos (skirtų) baudos (baudų), gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui.

Įstatymo 133 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad užsieniečiui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis gali būti ilgesnis negu 5 metai.

Įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka Valstybės saugumo departamentas, o grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei – policija arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba.

Draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką trukmė nustatoma kiekvienu atveju tinkamai atsižvelgus į visas su konkrečiu atveju susijusias aplinkybes (Įstatymo 133 straipsnio 8 dalis).

Įstatymo 133 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą sudaro, tvarko ir duomenis iš šio sąrašo skelbia ir centrinei antrosios kartos SIS teikia Migracijos departamentas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1861 dėl SIS sukūrimo, eksploatavimo ir naudojimo patikrinimams kertant sieną, kuriuo iš dalies keičiama Konvencija dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo ir iš dalies keičiamas bei panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1987/2006 (toliau – ir SIS reglamentas) 24 straipsnio 1 dalies a punkte nustatyta, kad valstybės narės įveda perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, kai tenkinama viena iš šių sąlygų: valstybė narė, remdamasi individualiu vertinimu, kuris apima atitinkamo trečiosios šalies piliečio asmeninių aplinkybių vertinimą bei draudimo atvykti ir apsigyventi padarinius, yra nusprendusi, kad to trečiosios šalies piliečio buvimas jos teritorijoje kelia grėsmę viešajai tvarkai, visuomenės saugumui ar nacionaliniam saugumui, ir todėl valstybė narė, laikydamasi savo nacionalinės teisės, yra atitinkamai priėmusi teismo ar administracinį sprendimą drausti atvykti ir apsigyventi bei yra pateikusi nacionalinį perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi. Pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 2 dalies c punktą, situacijos, kurioms taikomas 1 dalies a punktas, susidaro, kai trečiosios šalies pilietis apėjo ar bandė apeiti Sąjungos ar nacionalinę teisę dėl atvykimo į valstybių narių teritoriją ir buvimo joje. SIS II reglamento 21 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad prieš įvesdamos perspėjimą ir nuspręsdamos pratęsti perspėjimo galiojimo laikotarpį, valstybės narės nustato, ar atvejis yra pakankamai adekvatus, atitinkamas ir svarbus, kad perspėjimas būtų įvestas į SIS.

SIS reglamento 39 straipsnis reglamentuoja perspėjimų peržiūros laikotarpį. Šio straipsnio 1 dalis numato, kad perspėjimai saugomi ne ilgiau nei jų reikia tiems tikslams, dėl kurių jie buvo įvesti, pasiekti. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad per trejus metus po perspėjimo įvedimo į SIS perspėjimą pateikusi valstybė narė peržiūri, ar būtina jį saugoti. Tačiau, jei nacionaliniame sprendime, kuriuo grindžiamas perspėjimas, numatomas ilgesnis nei trejų metų galiojimo laikotarpis, perspėjimas turi būti peržiūrėtas per penkerius metus. To paties straipsnio 4 dalyje numatyta, kad peržiūros laikotarpio metu perspėjimą pateikusi valstybė narė, atlikusi išsamų individualų vertinimą, kurio rezultatai turi būti užregistruojami, gali nuspręsti perspėjimą saugoti ilgiau nei peržiūros laikotarpis, kai paaiškėja, kad tai būtina ir proporcinga tais tikslais, dėl kurių perspėjimas buvo įvestas. Apie tokį pratęsimą pranešama SIS.

Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436 „Dėl Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir NAS taisyklės) 4 punktas apibrėžia, kad sąrašą tvarko ir duomenis iš šio sąrašo SIS teikia Migracijos departamentas.

NAS taisyklių 21 punkte nustatyta, kad jeigu užsieniečiui, kurio duomenys iš Nacionalinio sąrašo pateikti SIS, uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ilgesnį laiką, nei jo duomenys saugomi SIS, duomenų saugojimo SIS terminas Migracijos departamento sprendimu gali būti pratęstas, jeigu Migracijos departamentas, atlikęs išsamų tyrimą: patikrinęs duomenų, iš Nacionalinio sąrašo pateiktų SIS, tikslumą ir teisėtumą, įvertinęs aplinkybes, dėl kurių užsieniečiui uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką, – nustato, kad tikslai, kuriems pasiekti buvo įvestas šis perspėjimas, neišnyko ir duomenų saugojimo SIS terminas turi būti pratęstas.

Taigi, NAS taisyklių 21 punkte yra įtvirtintos dvi sąlygos, kurioms esant Migracijos departamentas, gali duomenų saugojimo SIS terminą, kuris yra trumpesnis nei draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminas, pratęsti: 1) duomenys, iš Nacionalinio sąrašo pateikti SIS, yra tikslūs ir teisėti; 2) įvertinus aplinkybes, dėl kurių užsieniečiui uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką, tikslai, kuriems pasiekti buvo įvestas šis perspėjimas, neišnyko.

Šiuo atveju nėra abejonių ir ginčo dėl pirmosios sąlygos, nes duomenys, iš Nacionalinio sąrašo pateikti SIS, yra tikslūs ir teisėti, kadangi Migracijos departamento 2022 m. lapkričio 30 d. sprendimas Nr. 22S158634 panaikinti pareiškėjai leidimą gyventi Nr. 760126975 dėl jos gyvenimo Lietuvos Respublikoje keliamos grėsmės valstybės saugumui, ir 2022 m. gruodžio 1 d. Migracijos departamento sprendimas Nr. 22S158823: 1) uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 120 mėnesių; 2) įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius dėl galimos grėsmės valstybės saugumui, yra galiojantys ir nenuginčyti Skundžiamo sprendimo priėmimo metu. Pareiškėja patvirtino, ir tai nustatyta iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, kad šie sprendimai nebuvo apskųsti teismui.

Tačiau antroji NAS taisyklių 21 punkte numatyta sąlyga Skundžiamame sprendime iš esmės nėra motyvuota, nes nėra pagrįsta „išsamiu tyrimu“, kurio reikalauja tiek NAS taisyklių 21 punktas, tiek SIS reglamento 39 straipsnio 4 dalis, ir nėra įvertinta būtinumo ir proporcingumo pratęsti duomenų saugojimą SIS aspektu, kuris privalomas įvertinti pagal SIS reglamento 39 straipsnio 4 dalį.

Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš aukščiau aptartų įrodymų, Migracijos departamentas, priimdamas Skundžiamą sprendimą, iš esmės rėmėsi ir Skundžiamą sprendimą motyvavo tik VSD 2022 m. lapkričio 22 d. rašte Nr. 19-1045S pateikta išvada, jog pareiškėja kelia grėsmę valstybės saugumui, kuri grindžiama tuo, kad pareiškėja yra vienintelė UAB (duomenys neskelbtini)akcininkė, įdarbinta ir (duomenys neskelbtini), kurioje eina pardavimų vadybininkės pareigas, o 2012–2016 m. (duomenys neskelbtini) buvo vienintelė UAB (duomenys neskelbtini)akcininkė, ir per šias įmones buvo apeinamos sankcijos dėl dvigubos paskirties prekių tiekimo į Rusijos Federaciją. Remiantis šiuo faktu, grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui išanalizuota tarptautinės situacijos kontekste, įvertinus tai, kad UAB (duomenys neskelbtini)priklausantys vilkikai iš ES į RF perveždavo krovinius, priklausančius Maltoje registruotai kompanijai (duomenys neskelbtini), kuri įtraukta į JAV taikomas sankcijas dėl to, kad padėjo RF subjektams apgaulingais būdais ir naudodama tarpines kompanijas įsigyti dvejopo naudojimo prekes.

Taigi, VSD 2022 m. lapkričio 22 d. išvadoje Nr. 19-1045S šios faktinės aplinkybės įvertintos kaip suponuojančios pareiškėjos lojalumą kilmės valstybės valdžiai ir vykdomai politikai, jos pažeidžiamumą, išnaudojant ją priešiškos Lietuvai valstybės žvalgybos (kontržvalgybos) interesais, ir konstatuota, kad pareiškėjos gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę.

Teismas nekvestionuoja, jog Migracijos departamentas turi teisę remtis VSD išvada dėl pareiškėjos grėsmės valstybės saugumui vertinimo, tačiau Migracijos departamentas, kaip viešojo administravimo subjektas, priimantis galutinį aktą, sukeliantį asmeniui materialaus pobūdžio teisines pasekmes, jį turi pagrįsti objektyviais duomenimis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1049-756/2017; 2017 m. birželio 20 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3776-822/2017; 2024 m. birželio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1705-821/2024; kt. ). Sprendžiant, ar asmuo gali kelti grėsmę (realų ir faktinį pavojų), turi būti vertinamos visos byloje nustatytos faktinės aplinkybės, o sprendimas turi būti priimamas atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą bei laikantis proporcingumo principo. Taigi, Migracijos departamentas turi vertinti kiekvieną situaciją pagal jos aplinkybes ir spręsti, ar užsieniečiui ketinamais taikyti apribojimais nebus pažeistas minėtas proporcingumo principas. Gero administravimo principas reikalauja, jog užsieniečio prašymas nebūtų nagrinėjamas tik siaurai ir formaliai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-2220/2012; 2024 m. birželio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1705-821/2024).

Pareiškėjos papildomai teismui pateikti dokumentai patvirtina, kad V. P. yra pardavusi (duomenys neskelbtini) akcijas ir nebėra susijusi su šia įmone (2023 m. kovo 14 d. Akcijų pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 2), taip pat patvirtino, kad nebedirba (duomenys neskelbtini) nuo 2023 m. Pareiškėjos pateiktas Išrašas iš viešos paieškos apie sankcionuotas įmones patvirtina, kad įmonė (duomenys neskelbtini) šiuo metu galimai nėra įtraukta į sankcionuotų įmonių sąrašą.

Pažymėtina, jog teismo posėdžio metu atsakovo atstovė patvirtino, kad priimdamas Skundžiamą sprendimą Migracijos departamentas šių aplinkybių netikrino ir nevertino, šios aplinkybės jam nebuvo žinomos, o Skundžiamą sprendimą priėmė remiantis VSD 2025 m. rugpjūčio 14 d. raštu Nr. 18-9022, kuris, atitinkamai, grindžiamas VSD 2022 m. lapkričio 22 d. raštu Nr. 19-1045S ir jame pateikta informacija, kad V. P. kelia grėsmę valstybės saugumui dėl jos veiklos (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ir iš to kylančių ryšių su atitinkamais Rusijos federacijos subjektais.

Tačiau LVAT savo praktikoje akcentuoja, kad Migracijos departamentas, vertindamas, ar asmuo kelia grėsmę valstybės saugumui, neturėtų automatiškai VSD išvados perkelti į sprendimą, o, būdamas viešojo administravimo subjektas, turi, atsižvelgdamas į nustatytų aplinkybių visumą, tarp kurių yra ne tik VSD išvada, bet ir su pareiškėju susijusios individualios aplinkybės, atlikti savo vertinimą ir padaryti savarankišką išvadą, ar pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui. Atsakovas turi visapusiškai įvertinti papildomas aplinkybes, kurios jam žinomos apie pareiškėją (šeima, darbas, gyvenimo trukmė Lietuvoje, padaryti pažeidimai), ir tik jas sistemiškai įvertinęs, gali daryti išvadą apie pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui realumą. Be to, išvada apie asmens grėsmę valstybės saugumui turi būti daroma ypač apdairiai, turi būti argumentuota bei motyvuota, proporcinga, o ne formali (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. birželio 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1721-525/2023). Būtent taip veikti Migracijos departamentą įpareigoja Įstatymas, taip pat tiek LVAT, tiek EŽTT praktikoje suformuoti reikalavimai.

Nors Migracijos departamentas ir VSD teisingai pasisako dėl Rusijos valstybės ir jos vykdomos politikos esminės grėsmės Lietuvos valstybei, taip pat dėl šios valstybės piliečių lojalumo kilmės valstybės valdžiai, vykdomai politikai, tuo atveju, kai asmuo yra dirbęs ar kitaip turėjęs ryšių su valstybinėmis ar jų kontroliuojamomis institucijomis, tačiau, nagrinėjamu atveju, konstatuotina, jog Skundžiamame sprendime nebuvo įvertinta visuma su pareiškėja susijusių aplinkybių būtent duomenų apie draudimą atvykti į Lietuvą saugojimo SIS pratęsimo kontekste, o ne vien pareiškėjos keliamos grėsmės Lietuvos valstybės nacionaliniam saugumui kontekste, kurį vienintelį akcentuoja tiek VSD, tiek atsakovas.

Priimdamas Skundžiamą sprendimą Migracijos departamentas vadovavosi iš esmės vien tik 2022 m. lapkričio 22 d. VSD Rašte pateikta informacija, į kurią nuoroda duodama VSD 2025 m. rugpjūčio 14 d. rašte Nr. 18-9022, tačiau nevertino jokių kitų naujų ir Skundžiamo sprendimo priėmimo metu aktualių duomenų. Nei VSD, nei atsakovas iš esmės nevertino pareiškėjos darbo, veiklos ir ryšių praėjus trims metams po uždraudimo jai atvykti į Lietuvą ir Šengeno erdvę ir tik formaliai, vadovaudamiesi deklaratyviu teiginiu, kad pagal 2022 m. lapkričio 22 d. VSD Rašto duomenis pareiškėjos keliama grėsmė Lietuvos valstybės nacionaliniam saugumui neišnyko, nusprendė pratęsti duomenų saugojimo Šengeno informacinėje sistemoje terminą. Tačiau atsakovas nevertino, ir net nerinko jokių duomenų apie situacijos pokyčius per praėjusį trejų metų laikotarpį ir akivaizdu, kad neatsižvelgė į bylos nagrinėjimo metu pareiškėjos nurodytas aplinkybes, jog ji (duomenys neskelbtini) nebedirba, kad (duomenys neskelbtini) akcijas pardavė, kad krovinių pervežimo veikla neužsiima, o Rusijos federacijos įmonė, kuriai buvo tiekiamos dvigubos paskirties prekės, galimai jau nėra sankcionuojama. Atsakovė, po VSD 2025 m. rugpjūčio 14 d. rašto Nr. 18-9022 gavimo, šių aplinkybių net netyrė, o apie jas šiame VSD rašte taip pat nėra nurodoma. Atsižvelgiant į tai, sutiktina su pareiškėjos argumentais, kad šiuo atveju nebuvo atliktas išsamus ir visapusiškas tyrimas dėl to, ar tikslai, kuriems pasiekti buvo įvestas perspėjimas į SIS, neišnyko ir duomenų saugojimo SIS terminas turi būti pratęstas (NAS Taisyklių 21 punktas), t. y. individualiai neištirtos visos reikšmingos aplinkybės, egzistuojančios praėjus trims metams nuo perspėjimo įvedimo Į SIS.

Pažymėtina, kad ir pagal SIS reglamentą, prieš įvesdamos perspėjimą ir nuspręsdamos pratęsti perspėjimo galiojimo laikotarpį, valstybės narės nustato, ar atvejis yra pakankamai adekvatus, atitinkamas ir svarbus, kad perspėjimas būtų įvestas į SIS (SIS reglamento 21 straipsnio 1 dalis).

LVAT išplėstinė teisėjų kolegija išaiškino, kad, prieš įvedant į SIS perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, kompetentingoms institucijoms (šiuo atveju – Migracijos departamentui) tenka pareiga nustatyti, ar tas atvejis yra adekvatus, atitinkamas ir pakankamai svarbus, kad pateisintų perspėjimo įvedimą, atsižvelgiant į jo poveikį atitinkamo asmens teisėms, bei pateikti tai pagrindžiančius argumentus; Migracijos departamentas turi priimti administracinius sprendimus, atitinkančius VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktuose įtvirtintą imperatyvą, t. y. kad juose būtų nurodytas jų teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos jų priėmimui įtakos turėjusios aplinkybės bei jų motyvai (LVAT 2024 m. balandžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1044-789/2024).

Teismo vertinimu, priimdamas Skundžiamą sprendimą, Migracijos departamentas neįvykdė NAS taisyklių 21 punkte numatytų sąlygų ir nesilaikė SIS reglamento 21 straipsnio 1 dalies bei 39 straipsnio 4 dalies reikalavimų, neatliko išsamaus tyrimo, rėmėsi nagrinėjamu atveju iš esmės tik trejų metų senumo VSD 2022 metų Raštu ir Skundžiamą sprendimą dėl duomenų saugojimo SIS termino pratęsimo motyvavo tik aplinkybe, kad pareiškėja kelia grėsmę valstybės saugumui dėl su Lietuvos nacionalinio saugumo interesais nesuderinamų ryšių ir veiklos 2022 metais, bet neanalizavo duomenų, kaip pareiškėjos situacija pasikeitė nuo 2022 metų, t. y., kokia veikla pareiškėja užsiima šiuo metu, kaip jos veikla susijusi su Lietuva ir ES šiuo metu, kodėl grėsmė Lietuvos valstybės saugumui po trejų metų vis dar yra pagrindas riboti pareiškėjos atvykimą į kitas Šengeno šalis.

VSD atsiliepime į skundą akcentuoja, kad pareiškėja nepateikė jokių naujų aplinkybių, kurios galėtų patvirtinti, jog duomenų įvedimo į SIS tikslai yra išnykę. Tačiau teismas, priešingai nei nurodo VSD, pabrėžia, kad pareiga įrodyti, jog duomenų įvedimo į SIS tikslai neišnyko, atlikus išsamų tyrimą, tenka Migracijos departamentui. Tai yra NAS taisyklių 21 punkte įtvirtinta Migracijos departamento pareiga, todėl pareiškėjai negali būti perkelta įrodinėjimo pareiga paneigti tai, ką turi įrodyti atsakovas.

LVAT išplėstinė teisėjų kolegija yra pažymėjusi, kad, esant SIS reglamento 24 straipsnio 2 dalyje nurodytoms aplinkybėms, kompetentingoms institucijoms tenkanti pareiga įvesti perspėjimą į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą negali būti suprantama kaip suteikianti joms neribotą nuožiūros laisvę veikti šiuo tikslu. Išplėstinė teisėjų kolegija pabrėžia, kad šiame kontekste itin svarbus atsakingo valdymo principas, kuris suponuoja visų valstybės institucijų ir pareigūnų pareigą vykdyti savo funkcijas, vadovaujantis Konstitucija, teise, veikiant Tautos ir Lietuvos valstybės interesais, tinkamai įgyvendinti jiems Konstitucijos ir įstatymų suteiktus įgaliojimus (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2012 m. spalio 26 d. išvadą, 2014 m. gegužės 27 d., 2016 m. gruodžio 22 d. nutarimus). Kitaip tariant, kompetentingų institucijų veiksmai nagrinėjamoje srityje negali būti vertinami atsietai nuo procedūriniu aspektu reikšmingo teisinio reguliavimo, kuris yra conditio sine qua non (būtina sąlyga) įvesti perspėjimą į SIS II (LVAT 2024 m. balandžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1044-789/2024).

Vertinant Skundžiamą sprendimą SIS reglamento 21 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto proporcingumo principo aspektu pažymėtina, kad iš bylos duomenų matyti, jog VSD 2022 metais siūlė Migracijos departamentui, panaikinus pareiškėjai išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus ir įvesti į SIS perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 5 metus, tačiau Migracijos departamentas 2022 m. gruodžio 1 d. sprendimu Nr. 22S158823 uždraudė pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką 10 metų, bet įtraukė į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti tik 3 metams. Taigi, jau 2022 metais atsakovas vertino, kad net ir 5 metų perspėjimo į SIS įvedimo terminas pareiškėjai yra neproporcingas pagal VSD 2022 metų Rašte nurodomus duomenis, todėl jį sutrumpino iki 3 metų. Tačiau visiškai neaišku, kodėl 2025 m. rugpjūčio 18 d. Migracijos departamentas, gavęs VSD 2025 m. rugpjūčio 14 d. raštu Nr. 18-9022 pateiktą informaciją, nustatė, kad tikslinga pratęsti pareiškėjos duomenų saugojimo SIS terminą dar 5 metams, nes Skundžiamame sprendime nėra jokių aplinkybių vertinimo, kas pasikeitė per tris metus ir kodėl grėsmė, susijusi su kitų Šengeno valstybių interesais, netgi išaugo. Pažymėtina, kad VSD 2025 m. rugpjūčio 14 d. rašte Nr. 18-9022 pareiškėjos keliama grėsmė Lietuvos valstybės saugumui grindžiama tik VSD 2022 metų Raštu, bet ne pokyčių analize per trejus metus nuo šio rašto surašymo, todėl Migracijos departamentui VSD 2025 m. rugpjūčio 14 d. raštas Nr. 18-9022 iš esmės nėra motyvuotas dėl duomenų saugojimo SIS termino pratęsimo. Tai reiškia, kad Migracijos departamentas, neatlikęs jokio savarankiško ir išsamaus tyrimo, savo Skundžiamą sprendimą priėmė remdamasis tik šiuo aspektu nemotyvuotu VSD raštu.

Teismas pažymi, kad nagrinėjamo ginčo atveju tiek VSD, tiek atsakovas koncentruojasi tik į pareiškėjos keliamos grėsmės Lietuvos nacionaliniam saugumui vertinimą, tačiau ginčo dalykas yra ne tai, o būtinybė ir pagrindas pratęsti perspėjimo galiojimo SIS laikotarpį, atsižvelgiant į atvejo adekvatumą ir tokio ribojimo proporcingumą (SIS reglamento 21 straipsnio 1 dalis, 39 straipsnio 4 dalis). Todėl nepaneigiant ir nekvestionuojant galiojančiais sprendimais nustatytos pareiškėjos ankstesnės veiklos ir jos ryšių grėsmės Lietuvos nacionaliniam saugumui, atsakovas turėjo išsamiai įvertinti duomenų saugojimo SIS termino pratęsimo būtinybę, pagrindą ir proporcingumą praėjus trims metams, bei motyvuoti, kodėl pareiškėjos keliama grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui vis dar yra pagrindas riboti jos teisę atvykti į kitas Šengeno valstybes šiandieninės situacijos kontekste.

Teismas pažymi, kad atsakovas Skundžiamame sprendime tokių motyvų nėra nurodęs, o atsakovo siekis į bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu įtraukti VSD, teismo vertinimu, tik patvirtina, kad Migracijos departamentas net teisme negali pagrįsti savo Skundžiamo sprendimo ir šią procesinę pareigą siekia pasidalinti su VSD. Tačiau VSD teismui pateikė tik įslaptintą VSD 2022 metų Rašto dalį ir slaptą šio Rašto medžiagą, bet ne vėlesnių trejų metų, skaičiuojant po šio rašto, duomenis apie situacijos pokyčius, susijusius su pareiškėja ir jos veikla, kai ji pati nurodo neturinti jokių ryšių su VSD 2022 metų Rašte nurodomomis Lietuvos įmonėmis. Taigi, VSD taip pat nepateikė išsamaus tyrimo už trejus metus duomenų, kurie patvirtintų būtinybę pratęsti perspėjimo galiojimo SIS laikotarpį ir pagrįstų tokio pratęsimo proporcingumą.

Kita vertus, LVAT savo praktikoje yra nurodęs, jog ginčijamo individualaus administracinio sprendimo priėmimo motyvų nurodymas teismo proceso metu neturi būti vertinamas ir nedaro įtakos nemotyvuoto viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo teisėtumui. Priešingai, vertinant būtų pažeistos pareiškėjo teisės į gynybą. Individualaus administracinio akto motyvų nenurodymas pačiame akte ir jų papildymas ginčą nagrinėjant teisme iš principo nėra toleruotini, kadangi kliudo suinteresuotam asmeniui pasirinkti būdus bei priemones dėl savo teisių ar interesų gynimo, o galbūt apskritai sutikti ir pripažinti pagrįstu viešojo administravimo sistemos subjekto neigiamą atsakymą. Atitinkamos kliūtys sudaromos ir teismui, nagrinėjančiam skundus dėl individualių teisės aktų panaikinimo, nes teisiniai ir faktiniai pagrindai yra plečiami, sudaromos prielaidos vis naujų pagrindų teikimui. Taip išplečiamos ir bylos nagrinėjimo ribos, kurias ne visada pavyksta vėliau apibrėžti, kas neretai sąlygoja nepakankamai išsamaus, objektyvaus ir neteisingo sprendimo priėmimą, o viešojo administravimo sistemos subjektams sudaromos prielaidos piktnaudžiauti savo teisėmis bei pareigomis (LVAT 2023 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2450-624/2023; 2023 m. gruodžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2446-1188/2023; 2023 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-964-602/2023; 2024 m. sausio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1003-624/2024; 2024 m. gegužės 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-134-789/2024; 2025 m. sausio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1137-822/2025 ir šiose nutartyse nurodyta teismų praktika).

Teismas pažymi, kad visų aukščiau aptartų teisiškai reikšmingų aspektų visiškai nevertinus administracinės procedūros metu, tokia analizė negali būti atliekama bylą nagrinėjant teisme, nes tai reikštų viešojo administravimo veiksmus, kurie nėra priskiriami administracinių teismų kompetencijai.

Migracijos departamentui kaip viešojo administravimo subjektui taikomi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) reikalavimai.

VAĮ 10 straipsnio 5 dalis reikalauja, kad kiekviename administraciniame sprendime, be kita ko, būtų nurodyti administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės, administracinio sprendimo motyvai.

Teismo vertinimu, Migracijos departamento Skundžiamame sprendime nėra motyvų dėl į SIS įvesto perspėjimo galiojimo laikotarpio pratęsimo adekvatumo konkrečiam atvejui, jo proporcingumo, kurie būtų pagrįsti individualiu vertinimu, apimančiu pareiškėjos asmeninių aplinkybių vertinimą, jų pokytį per praėjusį draudimo laikotarpį. Migracijos departamentas Skundžiamame sprendime nenurodė motyvų, pagrindžiančių konkretaus atvejo atitiktį visiems aptartiems NAS taisyklių 21 punkte nurodytiems kriterijams, todėl remiantis LVAT praktika Skundžiamas sprendimas pripažįstamas kaip neatitinkantis VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų, įtvirtinančių imperatyvą administraciniame sprendime nurodyti jo teisinį ir faktinį pagrindą ar kitas administraciniam sprendimui įtakos turėjusias aplinkybes bei administracinio sprendimo motyvus (žr., pvz., 2023 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2450-624/2023; 2023 m. gruodžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2446-1188/2023; 2024 m. sausio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1003-624/2024, 2025 m. sausio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1137-822/2025 ir kt.).

Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, teismas sprendžia, kad Skundžiamas sprendimas neatitinka VAĮ 10 straipsnio, SIS reglamento 21 straipsnio 1 dalies, 39 straipsnio 4 dalies reikalavimų, todėl pareiškėjos skundas tenkinamas ir Skundžiamas sprendimas panaikinamas kaip nemotyvuotas ir nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 2 p.).

Bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimas nesprendžiamas, nes pagal ABTĮ 41 straipsnio 1 dalį, dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu, o šioje byloje pareiškėja nei skunde, nei atskirai pateiktame prašyme neprašė priteisti jokių bylinėjimosi išlaidų ir nepateikė jas pagrindžiančių įrodymų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 2 punktu ir 4 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjos V. P. skundą tenkinti.

Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2025 m. rugsėjo 29 d. sprendimą Nr. 25S211909, kuriuo nuspręsta pratęsti duomenų saugojimo Šengeno informacinėje sistemoje terminą.

Sprendimas per keturiolika kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.