Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas, eI2-2316-1064/2023

Teismas: Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2023-02-22
Bylos Nr.: eI2-2316-1064/2023
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-09286-2022-4
Bylos rūšis: administracinė byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.

Teisėjai: Sigita Fomičiova (pirm.), Gediminas Užubalis, Indrė Pukanasytė-Biekšė
Atsakovas: Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Migracijos departamentas prie LR Vidaus reikalų ministerijos
Trečiasis asmuo: Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento, LR Valstybės saugumo departamentas
Pareiškėjas: S. P.

Kategorijos

8.1.2Vizos
55.2Pirmosios instancijos teismo nutartis

Administracinė byla Nr. eI2-2316-1064/2023 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-09286-2022-4 Procesinio sprendimo kategorija: 8.1.2; 55.2

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. vasario 22 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Fomičiovos (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Indrės Pukanasytės-Biekšės ir Gedimino Užubalio,

sekretoriaujant Gitanai Jasilionienei,dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui M. N.,

atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovei S. P.,

trečiojo suinteresuotojo asmens Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento atstovui A. B.,

nuotoliniu būdu organizuotame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. P. (S. P.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo, trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2022 m. lapkričio 30 d. sprendimą Nr. 22S158633, kuriuo buvo panaikintas pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi, ir 2022 m. gruodžio 1 d. sprendimą Nr. 22S158825, kuriuo pareiškėjui uždrausta 120 mėnesių atvykti į Lietuvos Respubliką ir įtrauktas perspėjimas į Šengeno informacinę sistemą 36 mėnesiams.

Pareiškėjas nurodė, kad pagrindas panaikinti leidimą laikinai gyventi tapo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „(duomenys neskelbtini)“ (buvęs pavadinimas UAB „(duomenys neskelbtini)“), kurios pardavimų vadovas ir akcininkas yra pareiškėjas, pirkimo pardavimo santykiai su bendrove „Aliaxis Utilities and Industry LLC“ (buvęs pavadinimas OOO Glynwed Russia) pagal šalių sudarytą 2014 m. sausio 14 d. sutartį Nr. /1/1401-2014. Sprendžiant iš Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau – ir VSD) įslaptinto rašto Nr. 19-1045S, pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui, nes pareiškėjas Departamentui yra nurodęs, kad 2014 m. jam priklausanti UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra sudariusi sutartį su „Aliaxis Utilities and Industry LLC“. Nuo 2008 m. pareiškėjas yra vienintelis UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas, o nuo 2014 m. jis užima UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavimų vadovo pareigas.

Pareiškėjo teigimu, jam priklausanti bendrovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2014 metų turėjo pirkimo pardavimo santykius su bendrove „Aliaxis Utilities and Industry LLC“, pagal kuriuos UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavė, o „Aliaxis Utilities and Industry LLC“ pirko įvairios modifikacijos plastikinių vamzdžių jungtis, movas bei įrangą klijuoti, virinti vamzdžius ir pan. Pareiškėjui niekada nebuvo žinomi jokie pirmiau nurodytos bendrovės santykiai su trečiaisiais asmenimis Rusijos Federacijoje, bendrovei nebuvo taikomos sankcijos, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduodamos prekės nebuvo priskirtos dvejopos paskirties prekėms. Nors VSD rašte nenurodo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ galimai tiekė dvejopos paskirties prekes, kurios galimai galėjo būti naudojamos kariniams tikslams pasiekti, VSD visiškai nevertino prekių paskirties, jos negalėjo būti naudojamos karinėje pramonėje, laivų statyboje ir pan., nes prekių tiesioginė paskirtis yra komplektuojančios dalys vandens ir nuotekų transportavimas vamzdžiams sujungti, tokias prekes laisvai galima įsigyti ir įprastose parduotuvėse.

Pareiškėjo teigimu, po 2022 m. vasario 24 d. pradėtų aktyvių karinių veiksmų Ukrainoje UAB „(duomenys neskelbtini)“ pabaigė sandorius su bendrove „Aliaxis Utilities and Industry LLC“, kurio metu buvo parduotos plastikinių vamzdžių jungtys, movos, ir pan., nepriskirtos dvejopos paskirties prekių kategorijai. Nuo 2022 metų balandžio mėnesio UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturi prekybinių sandorių su bendrove „Aliaxis Utilities and Industry LLC“.

Pareiškėjo nuomone, jei VSD paaiškėjo galima informaciją apie trečiojo asmens „Aliaxis Utilities and Industry LLC“ bendradarbiavimą su trečiaisiais asmenimis, kuriems yra taikomos ES sankcijos arba kurie susiję su karinės pramonės aptarnavimu, yra pagrindas iškviesti UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovą ar akcininką ir informuoti, kad galimas bendradarbiavimas su minėtą įmone gali būti traktuojamas kaip nepageidautinas ar keliantis grėsme Lietuvos Respublikai. Priešingai dabar yra panaikinamas leidimas laikinai gyventi, bet UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir toliau gali vykdyti pirkimo – pardavimo sandorius su minėta įtarimų keliančia bendrove, kuriai ES sankcijos netaikomos.

Šalies argumentai

Pareiškėjo teigimu, sprendime dėl leidimo panaikinimo yra nurodoma, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, tačiau nepaaiškinama, kaip konkrečiai.

Pareiškėjas pažymėjo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekybiniai santykiai su „Aliaxis Utilities and Industry LLC nebuvo kliūtis išduoti pareiškėjui leidimus laikinai gyventi laikotarpiu nuo 2014 metų iki 2021 metų. Pareiškėjas niekada neslėpė UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandorių su „Aliaxis Utilities and Industry LLC“, priešingai sutartis su šia bendrove teikė atsakovui, apie bendradarbiavimą su šia įmone nurodė ir pateiktame verslo plane. Pareiškėjas pažymėjo, kad nėra aišku, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ gali kontroliuoti bendrovę „Aliaxis Utilities and Industry LLC“ ir tai, su kokiais trečiaisiais asmenimis dirba (dirbo) pastaroji. Pareiškėjo manymu, prevencinio pokalbio su VSD darbuotoju būtų pakakę, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nutrauktų prekybinius santykius su bendrove. Pareiškėjo vertinimu, priimant sprendimus nebuvo atsižvelgta, kad pareiškėjas yra įkūręs verslą Lietuvoje, šiuo metų įdarbinęs 7 asmenis, moka mokesčius valstybei, niekada nekėlė jokių problemų Lietuvos Respublikai, nėra jokių duomenų apie padarytus nusikaltimus, administracinės teisės pažeidimus.

Atsiliepimas

Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kuriuo prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodė, kad 2021 m. liepos 21 d. pareiškėjas Departamentui pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 40 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytu pagrindu. Nenustačius pagrindų, dėl kurių užsieniečiui būtų atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi, Departamentas nusprendė pakeisti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Nr. 76005508, galiojantį nuo 2021 m. rugsėjo 28 d. iki 2023 m. rugsėjo 28 d.

Atsakovas nurodė, kad 2022 m. lapkričio 23 d. Departamentas gavo teisės aktų nustatyta tvarka įslaptintą Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento raštą Nr. 19-1045S, kuriame nurodyta, kad pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui. Jis Departamentui yra nurodęs, kad 2014 m. jam priklausanti UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra sudariusi sutartį su „Aliaxis Utilities and Industry LLC“. Nuo 2008 m. gegužės 26 d. iki 2014 m. gegužės 13 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadinosi UAB „(duomenys neskelbtini)“, o „Aliaxis Utilities and Industry LLG“ 2014 m. vadinosi OOO „Glynwed Russia“. Nuo 2008 m. pareiškėjas yra vienintelis UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas, o nuo 2014 m. jis eina UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavimų vadovo pareigas. Nustatyta, kad didžiausi „Aliaxis Utilities and Insdustry LLC“ užsakovai Rusijos Federacijoje yra šie ūkio subjektai: – G. I. Budkerio branduolinės fizikos institutas (kuris dalyvauja valstybiniuose pirkimuose, daugiausia tiekia įrangą ir (ar) paslaugas Rusijos Federacijos švietimo ir mokslo ministerijai), laivų statykla „Vympel“ (kuri gamina tiek karinius, tiek civilius laivus. Karinių laivų asortimentą sudaro raketiniai kateriai, ginkluoti sparnuotosiomis raketomis, patruliniai kateriai, spec. paskirties laivai, ginklų gabenimo laivai, hidrografiniai laivai. Pagrindiniai minėtos gamyklos klientai yra Rusijos Federacijos gynybos ministerijos padalinys FGKU, Rusijos Federacijos nacionalinė gvardija, Rusijos Federacijos vidaus reikalų ministerija, Rusijos Federacijos federalinė muitinės tarnyba), I. Kurčiatovo institutas (kuris vykdo įvairius projektus, susijusius su valstybiniais užsakymais, energetiniu nepriklausomumu. Tarp šio instituto partnerių nurodoma „Rosatom“ (Rusijos valstybinė atominės energetikos korporacija). I. Kurčiatovo institutas žinomas dėl T-3 ir T-4 tokamak sistemų sukūrimo, daugiausia veikia termobranduolinių reakcijų ir fizikos srityse. Pagrindinis instituto klientas yra Rusijos Federacijos pramonės ir prekybos ministerija), „Severnaya Verf“ (kuri yra Rusijos Federacijos laivų gamykla, gaminanti tiek karinius, tiek civilinius laivus. „Severnaya Verf“ nuo 2022 m. kovo 15 d. Europos Sąjungos sprendimu Nr. 2022/430 yra taikomos sankcijos. Pagrindinis „Severnaya Verf“ klientas yra Rusijos Federacijos gynybos ministerija), „MMD V.V. Chrenyshova“ (kuri yra variklių gamykla, kurios specializacija – varikliai orlaiviams. Pagrindiniai įmonės gaminami produktai – varikliai naikintuvams, mokomiesiems lėktuvams, sraigtasparniams, vietinių oro linijų lėktuvams, lengvojo transporto orlaiviams, bepiločiams lėktuvams. Pagrindiniai klientai Rusijos Federacijoje yra kitos variklių, orlaivių bei dujų turbinų gamyklos). 2022 m. balandžio 28 d. Departamento duomenimis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ eksportavo prekes į Rusijos Federaciją, kurios buvo skirtos „Aliaxis Utilities and Industry LLC“. Atsižvelgdamas į išdėstytą informaciją ir šiandieninę geopolitinę situaciją, VSD vertina, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui.

Atsakovas nurodė, kad VSD vertinimu pareiškėjo buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumu ir vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 14 punktu, kuriame nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui yra panaikinamas, jeigu užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai, Departamentas priėmė ginčijamą sprendimą panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi. Ginčijamo sprendimo vykdymas nėra sustabdomas jį apskundus, nes sprendimas panaikinti leidimą laikinai gyventi priimtas Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 14 punkte nurodytu pagrindu.

Atsakovas nurodė, kad 2022 m. gruodžio 1 d. Departamentas priėmė sprendimą Nr. 22S158825, kuriuo Departamentas nusprendė uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 120 mėnesių ir įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) 36 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos.

Atsakovo teigimu, sprendimas panaikinti leidimą buvo priimtas vadovaujantis VSD pateikta išvada, kaip yra nustatyta Įstatymo 4 straipsnyje. Departamentas nėra ikiteisminį tyrimą atliekanti ar žvalgybą vykdanti institucija, todėl galimybės surinkti duomenis apie užsieniečius ir jų galimą grėsmę valstybės saugumui yra ribotos. Priimdamas sprendimus, taip pat ir ginčijamus sprendimus, Migracijos departamentas vadovaujasi VSD pateiktais duomenimis ir išvadomis.

Atsakovas nurodė, kad nesutinka su pareiškėjo argumentais, neva, jis nežinojo, kuo užsiima bendrovė „Aliaxis Utilities and Industry LLC“, nes jie yra deklaratyvūs. Pareiškėjas nuo 2014 m. yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavimų vadovas, vadybininkas. Kaip nurodyta verslo plane – jis atsakingas už pardavimo procesų kontroliavimą, ryšių su klientais plėtojimą ir palaikymą, pardavimo skyriaus priežiūrą. Verslo plane bendrovė „Aliaxis Utilities and Industry LLC“ yra nurodyta kaip viena didžiausių ir pastovių klientų daugelį metų. Todėl nėra tikėtina, kad pareiškėjas kaip vienintelis akcininkas ir pardavimų vadovas nepasidomėtų šia įmone. UAB „(duomenys neskelbtini)“ teoriškai ir toliau galėtų atlikti sandorius su bendrove „Aliaxis Utilities and Industry LLC“, kas, pareiškėjo nuomone, patvirtina, kad ginčijamas sprendimas panaikinti leidimą laikinai gyventi yra nepagrįstas, šis argumentas nagrinėjamu atveju yra neaktualus ir nesusijęs su bylos dalyku, nes šioje byloje nesprendžiamas įmonės veiklos klausimas. Taip pat, deklaratyvūs skundo teiginiai, kad ginčijamas sprendimas nėra pakankamai motyvuotas, vertintini išimtinai kaip pareiškėjo pasirinkta gynybinė pozicija, nesudaranti pagrindo pripažinti ginčijamą sprendimą nepagrįstu.

Atsakovo teigimu, tai jog užsieniečiui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, savaime nereiškia, kad šis leidimas negali būti panaikintas. Įvardyti kiekvieną konkrečią grėsmę (konkretų ryšį, veiksmą, sprendimą), kur gali iškilti „čia ir dabar“ ar gali ateityje realizuotis, praktiškai nėra įmanoma. Grėsmės valstybės saugumui pagrindas neturi būti nuodugniai ir neginčytinai įrodomas, patvirtinant pareiškėjo atliktus veiksmus surinktais ir teisme ištirtais įrodymais. Šiuo atveju pakanka pagrįsto manymo, kad pareiškėjo kaip vienintelio UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininko ryšiai su Rusijoje veikiančia kompanija „Aliaxis Utilities and Industry LLC“, kuri yra susijusi su kitomis Rusijoje veikiančiomis verslo grupėmis, gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Lietuvos Respublika neturi jokiais teisės aktais nustatytos pareigos leisti pareiškėjui laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, jeigu tai neatitinka valstybės nacionalinių interesų.

Atsakovas nurodė, kad Departamentas, priimdamas ginčijamą sprendimą, įvertino ir tai, kad pareiškėjo šeiminiai ryšiai su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis nenustatyti. Atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjas neturi šeiminių ryšių Lietuvos Respublikoje, taip pat į tai, kad jis kelia grėsmę valstybės saugumui, Departamentas pagrįstai nustatė pareiškėjui 10 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminą. Be to, įvertinęs tai, kad pareiškėjui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nes jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, pagrįstai leidžia manyti, jog pareiškėjas ir ateityje gali siekti pasilikti kitose Šengeno valstybėse, piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusioms su užsieniečių atvykimu, buvimu ir gyvenimu Šengeno erdvėje, taip pat tai, kad draudimo atvykti instituto vienas iš tikslų yra užkirsti kelią nesąžiningiems, nepatikimiems ir piktnaudžiaujantiems užsieniečiams atvykti į Šengeno erdvę, kad šis tikslas pasiekiamas tik įvedant įspėjimą dėl draudimo užsieniečiui atvykti ir apsigyventi į Šengeno informacinę sistemą, Departamentas pagrįstai priėmė sprendimą uždrausti pareiškėjui atvykti ir į Šengeno erdvę.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kuriuo prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

VSD nurodė, kad Departamento sprendimai priimti pagal jo kompetenciją, vadovaujantis galiojančiais Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisės aktais, yra teisėti ir pagrįsti tiek objektyviais duomenimis, tiek teisės aktų nuostatomis, priimti įvertinus visus turimus duomenis apie pareiškėją ir jo ryšius, yra proporcingas ir atitinkantis šalies nacionalinio saugumo interesus.

VSD nurodė, kad pareiškėjas leidimą laikinai gyventi Lietuvoje pirmą kartą įgijo 2014 m., jis buvo periodiškai pratęsiamas, o 2021 m. pratęstas leidimas galiojo iki 2023 m. rugsėjo 28 d. Nors anksčiau pareiškėjui buvo suteikta teisė laikinai gyventi Lietuvoje, 2022 m. lapkričio 22 d. raštu Nr. 19-1045S Departamentui teiktą vertinimą VSD grindė visa turima informacija apie pareiškėjo ryšius Rusijoje bei vykdomą veiklą, taip pat įvertinęs tai, kad Rusijai pradėjus karą prieš Ukrainą, pasikeitė saugumo situacija regione ir grėsmės valstybės saugumui išaugo.

VSD teigimu, pareiškėjas užima svarbų vaidmenį Lietuvoje veikiančių įmonių: UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ – valdyme, vykdomos veiklos ir prekybos organizavime. Šios įmonės, dalyvaujant pareiškėjui, organizavo įrangos tiekimą su karine pramone susijusiems užsakovams Rusijoje, dalyvavo su Rusijos žvalgybos tarnybomis susijusiose įrangos tiekimo į Rusiją schemose. Pareiškėjas turi interesų tęsti veiklą Rusijoje, o jo platus ryšių tinklas bei dalyvavimas įrangos, taip pat ir tokios, kuri gali būti panaudota karinėje pramonėje, tiekimo į Rusiją schemose, kurios siejamos su Rusijos žvalgybos tarnybomis, kelia grėsmę valstybės saugumui.

VSD nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ glaudžiai bendradarbiauja su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė D. V. yra nurodoma kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekybos vadybininkė, atsakinga už parduodamų prekių pardavimo procesų eigą ir dokumentacijos rengimą, o logistikos paslaugas teikiančiai bendrovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuomoja jai nuosavybės teise priklausančias transporto priemones. UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąsajas patvirtina ir viešai skelbiama informacija apie įmonių registracijos vietas ir kontaktinius duomenis. UAB „(duomenys neskelbtini)“ savo interneto puslapyje (duomenys neskelbtini) pateikia informaciją, kad įmonė veikia adresu: (duomenys neskelbtini), Vilnius. Nurodomi kontaktiniai duomenys: tel. Nr. (duomenys neskelbtini), faksas (duomenys neskelbtini). UAB „(duomenys neskelbtini)“ interneto puslapyje (duomenys neskelbtini) nurodo, kad įmonė taip pat veikia tuo pačiu adresu: (duomenys neskelbtini),Vilniuje. Taip pat nurodomi tie patys kontaktiniai duomenys, kaip ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ atveju. Šį adresą ir kontaktinius duomenis yra nurodęs ir S. P. savo prašyme dėl leidimo Lietuvos Respublikoje.

VSD teigimu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekybinės veiklos pagrindinis klientas – Rusijos įmonė „Aliaxis Utilities and Industry LLC“, kuri tiekia įrangą Rusijos valstybinių užsakymų vykdymui, prisideda prie Rusijos karinės galios stiprinimo. Bendrovė yra oficialus Rusijos karinių laivų statybos pramonės bei mokslinių bandymų branduolinėje srityje tiekėjas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ tiekiamos Vakarų gamybos vamzdynų sistemos yra pritaikytos naudojimui laivų statyboje, jos gali būti naudojamos ir karinių laivų statybos pramonėje. 2021 metais UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ į Rusiją eksportavo prekių už 11,6 mln. eurų ir 4,3 mln. eurų, iš kurių apie pusė eksporto buvo skirta valstybinius užsakymus įgyvendinančiai didmeninės prekybos bendrovei „Aliaxis“. Eksportuotos prekės: elektros įranga, vamzdynų įranga, pavyzdžiui, rutuliniai čiaupai, vožtuvai, ventiliai, sklendės, filtravimo įranga, vakuuminiai siurbliai. Beveik pusė šios įrangos patenka į 84-ąjį Prekių nomenklatūros skirsnį „Branduoliniai reaktoriai, katilai, mašinos ir mechaniniai įrenginiai, jų dalys“, kurių dalies eksportas nuo 2014 metų ES sankcijomis yra ribojamas, jeigu yra skirtas projektams, susijusiems su giliavandene naftos žvalgyba ir gavyba, naftos žvalgyba ir gavyba Arktyje, arba skalūnų naftos projektams Rusijoje. Muitinės duomenimis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ eksportavo prekes į Rusiją, kurios buvo skirtos „Aliaxis“ ir Rusijai pradėjus karą prieš Ukrainą - 2022 m. balandžio 28 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonei „Aliaxis“ eksportavo įvairias vamzdžių dalis 2022 m. gegužės 19 d. bei 2022 m. liepos 1 d.

VSD nurodė, tai, kad „Aliaxis“ vykdė stambių užsakovų Rusijoje, taip pat ir susijusių su Rusijos karine pramone (Budikerio branduolinės fizikos instituto, Laivų statyklos „Vympel“, Kurčiatovo instituto, „Severnaya Verf ‘, „MMP V. V. Chernyshova“), užsakymus, patvirtina viešųjų šaltinių informacija. Informacija apie „Aliaxis“ veiklą Rusijoje prieinama viešuosiuose šaltiniuose, todėl jos užsakymus vykdančios su S. P. siejamos kompanijos Lietuvoje turėjo galimybę ir privalėjo įvertinti galutinį tiekiamų prekių gavėją, jo ryšius ir pritaikomumą ne tik civilinės, bet ir karinės pramonės sektoriuje. Vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) 2021/821, nustatančio Bendrijos dvejopo naudojimo prekių eksporto, persiuntimo, susijusių tarpininkavimo paslaugų ir tranzito kontrolės režimą, 4 straipsnio 2 dalimi, kai eksportuotojas žino, jog jo siūlomas eksportuoti šio reglamento I priede neišvardintas prekes visas arba iš dalies ketinama panaudoti kuriam nors iš šio straipsnio 1 dalyje nurodytų tikslų, jis apie tai privalo pranešti kompetentingai institucijai.

VSD teigimu, Rusijai pradėjus karą prieš Ukrainą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pradėjo organizuoti prekių, kurias anksčiau tiekdavo Rusijos įmonei „Aliaxis“, eksportą Turkijos ir Kazachstano įmonėms. Pavyzdžiui, 2022 m. balandžio 22 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ į Kazachstaną eksportavo vamzdžių jungiamąsias detales iš plastikų bendrovei „TOO POLIMOD“. Nuo 2020 m. sausio 1 d. tokio tipo prekes UAB „(duomenys neskelbtini)“ eksportuodavo tik vienam gavėjui - „Aliaxis“. Pakartotinai tokio tipo prekes – vamzdžių jungiamąsias dalis ir rutulinius čiaupus UAB „(duomenys neskelbtini)“ eksportavo į Kazachstaną 2022 m. birželio 4 d., jų gavėja taip pat „TOO POLIMOD“. 2022 m. birželio 17 d. įmonė į Turkiją eksportavo kepyklų krosnių dalis (KN - 84179000) ir pusiau apdorotą sidabrą (KN - 71069200) Turkijoje veikiančiai įmonei „Runner Uluslararasi Tasimacilik Ltd.“. Vadovaujantis ES tarybos reglamentu Nr.833/2014, šių prekių eksportas į Rusiją yra apribotas. Anksčiau gaminius iš sidabro, deklaruotus tuo pačiu minėtu KN kodu, bei pramoninių krosnių dalis, deklaruotas tuo pačiu KN kodu, įmonė eksportuodavo į Rusiją įmonei „Radoil Holding“ (OOO „TK Palonu”). Toks veiklos perorientavimas sietinas su bandymais apeiti sankcijas Rusijai ir eksporto kontrolę.

VSD nurodė, kad Rusijai pradėjus karą prieš Ukrainą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekes, kurias anksčiau tiekė į Rusiją, taip pat pradėjo eksportuoti į Turkiją ir Kazachstaną. 2022 m. birželio 22 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ eksportavo jungiamąsias detales iš plastikų, naudojamas darbams atlikti hidraulinio tirpalų skirstymo vamzdžių tinklo statybose, gavėjui Kazachstane „KEMM-2030 LLP“. Pakartotinai šiai įmonei buvo eksportuotos vamzdžių jungiamosios detalės iš plastiko ir 2022 m. liepos 18 bei 22 d. Anksčiau šias prekes UAB „(duomenys neskelbtini)“ dažniausiai eksportuodavo į Rusiją įmonei „Aliaxis“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ taip pat perorientavo kitų prekių, tokių kaip įvairūs elektronikos (televizorių, kolonėlių, planšečių) laikikliai, eksportą į trečiąsias šalis. 2022 m. rugpjūčio 25 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ į Turkiją eksportavo matavimo, tikrinimo prietaisus, integrinių grandynų (mikroschemų) tikrinimo sistemas Omron 3D, 2022 m. lapkričio 4 d. įvairius kabelius ir elektronikos laikiklius.

VSD nurodė, kad S. P. dalyvaujant UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos organizavime ir valdyme, įmonės taip pat bendradarbiavo su Maltoje registruota kompanija „Malberg Ltd“, kuri yra Rusijos subjektų organizuoto, su žvalgybos tarnybomis susijusio tinklo, kurio tikslas užtikrinti dvejopo naudojimo prekių tiekimą Rusijos poreikiams, dalis. „Malberg Ltd“, apeidama sankcijas, įgydavo dvejopo naudojimo įrangą ir ją tiekė Rusijos subjektams. Įmonė ir jos vadovas, buvęs Rusijos Federacijos ambasados Maltoje atašė, Nikita Sobolev yra įtraukti į Jungtinių Amerikos Valstijų (toliau – ir JAV) sankcijų sąrašus. Muitinės duomenimis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantys vilkikai iš Europos Sąjungos į Rusiją perveždavo krovinius, priklausančius „Malberg Ltd“. Vadovaujantis viešųjų šaltinių informacija, „Malberg Ltd“ yra Maskvoje veikiančios įmonės OOO „Serniya Engineering“ organizuojamo tinklo, skirto aprūpinti technologijomis ir reikiama įranga užsakovus Rusijoje, dalis. Šio tinklo veiklos organizavime dalyvauja Rusijos žvalgybos tarnybos. 2022 m. kovo 31 d. JAV Iždo departamentas išplėtė sankcijų sąrašus ir įtraukė įmones, padedančias apeiti sankcijas Rusijos technologijų kompanijoms, įgalinančioms Vladimiro Putino karą Ukrainoje. JAV iždo departamentas paskelbė, kad Maskvoje veikianti OOO „Serniya Engineering“ yra centrinė nelegalaus tinklo, kuriam vadovauja Rusijos žvalgybos tarnybos, dalis, aprūpinanti technologijomis Rusijos Federaciją.

VSD nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ teikė ir kitas paslaugas įmonei „Malberg Ltd“. Vadovaujantis Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, Maltoje registruota „Malberg Ltd“ nuo 2019 m. balandžio 10 d. iki 2022 m. rugsėjo 22 d. buvo registruota pridėtinės vertės mokesčio (PVM) mokėtoju ir Lietuvoje. Su „Malberg Ltd“ susijęs asmuo V. G. įgaliojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ tvarkyti „Malberg Ltd“ apskaitą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ teiktuose paaiškinimuose Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl neatitikčių, susijusių su įmonės „Malberg Ltd“ PVM deklaracijomis, nurodoma, kad dalis „Malberg Ltd“ prekių buvo atvežtos į Lietuvą ir toliau gabentos ne į Europos Sąjungos šalis, tačiau tiesiogiai į Rusiją. „(duomenys neskelbtini)“ taip pat teikė sąskaitas įmonei „Malberg Ltd“ už suteiktas transporto paslaugas. Sąskaitoje nurodoma, kad galutinis prekių gavėjas yra Rusija. UAB „(duomenys neskelbtini)“, vykdydama „Malberg Ltd“ užsakymą, importavo į Lietuvą JAV kontroliuojamą įrangą. Galutinis šios įrangos gavėjas yra nurodomas su „Malberg Ltd“ susijęs asmuo A. S. Į Lietuvą buvo importuota dujų skirstymo sistema, gebanti valdyti keturias dujų talpyklas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ taip pat teikė paslaugas „Malberg Ltd“. Vienoje eksporto deklaracijų yra nurodoma, kad mikroskopas „Helios 5 PFIB UXe“ yra skirtas Rusijos gavėjui „LAN-Project LLC“ ir buvo išgabentas naudojantis tuo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiu vilkiku, be to, CMR važtaraštyje matomi UAB „(duomenys neskelbtini)s“ spaudai.

VSD teigimu pareiškėjas taip pat valdo įmones Rusijoje. Jis yra vienintelis įmonių OOO „Natana Grupp“ ir 000 „Mezhdunarodnaja dostavka gružo v“ akcininkas. Pastarosios įmonės interneto puslapyje yra nurodoma, kad jos specializacija – pervežimai iš Vilniaus į Rusiją. Su S. P. siejamos Lietuvoje veikiančios įmonės prekiauja ir su jo valdomomis įmonėmis Rusijoje.

VSD atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas prašymuose dėl leidimo išdavimo neteikė išsamios informacijos apie turėtus ryšius, niekada nenurodė tikslios mokymo įstaigos, kurioje įgijo aukštąjį išsilavinimą, tiksliausią informaciją šiuo klausimu nurodė 2015 m. teiktoje anketoje: „Aukštasis, Daugpilio aukštoji aviacijos mokymo įstaiga (1987 m.). Specialybė - inžinierius mechanikas“. Jono Fabricijaus vardu pavadinta Daugpilio aukštoji karo aviacijos inžinerijos mokykla (toliau - DVVAIU), veikusi 1948-1993 m., ruošė karininkus-inžinierius ir technikus aviacijos padaliniams. Tai buvo viena didžiausių Sovietų Sąjungos karinių mokymo įstaigų. DVVAIU išugdė daugiau nei 35 000 karininkų, užėmusių inžinerines ir technines pareigas oro gynybos pajėgų ir karinių oro pajėgų naikintuvų pulkuose. S. P. prašymuose išduoti leidimą niekada neteikė informacijos apie ryšius su kilmės ar kitos valstybės (išskyrus Lietuvos Respublikos) žvalgybos, saugumo ir (ar) karinėmis tarnybomis.

VSD nurodė, kad pareiškėjas pripažintas kaip galintis keiti grėsmę valstybės saugumui, jo asmeniniai interesai, skunde išdėstytos aplinkybės, kad pareiškėjas leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje turėjo nuo 2014 m., niekada neslėpė sandorių su Rusijos įmone „Aliaxis Utilities and Industry LLC“, negali būti aukščiau Lietuvos Respublikos valstybės saugumo. Surinkta pakankamai duomenų, kurie leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui, jo interesas atvykti ir gyventi Lietuvos Respublikoje negali būti pateisintas tuo, kad iki skundžiamo sprendimo priėmimo pareiškėjui buvo išduoti leidimai laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Be kita ko, departamentas sprendime pasisakė ir dėl pareiškėjo socialinių ryšių su Lietuva, konstatavo, kad pareiškėjo šeiminiai ryšiai su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis nenustatyti.

Posėdžio metu šalys palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ginčas kilo dėl Sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo.

Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Migracijos departamentas 2022 m. lapkričio 30 d. priėmė sprendimą Nr. 22S158633 panaikinti leidimą laikinai gyventi, nes asmens gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, ir 2022 m. gruodžio 1 d. priėmė sprendimą Nr. 22S158825 uždrausti atvykti pareiškėjui į Lietuvos Respubliką 120 mėnesių ir įtraukti į SIS II perspėjimą apie pareiškėją 36 mėnesiams, nes asmuo gali kelti grėsmę valstybės saugumui.

Dėl leidimo laikinai gyventi panaikinimo

Įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad Valstybės saugumo departamentas, turėdamas duomenų, kad užsienietis, kuriam išduota viza, leidimas gyventi ar kitas šiame Įstatyme nurodytas užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinantis dokumentas, kelia grėsmę valstybės saugumui, nedelsdamas apie tai informuoja Migracijos departamentą, kuris ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo šios informacijos gavimo dienos panaikina užsieniečiui išduotą vizą, leidimą gyventi, jeigu tokie dokumentai buvo išduoti, arba užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje ir apie tai nedelsdamas informuoja užsienietį.

Įstatymo 50 straipsnyje nustatyti leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindai. Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 14 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai.

Leidimo laikinai gyventi panaikinimo tvarką reglamentuoja Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 (toliau – ir LLG tvarka).

LLG tvarkos 131 punkte nustatyta, kad Įstatymo 4 straipsnio 5 ar 6 dalyje nurodytais atvejais Migracijos departamentas, gavęs VSD informaciją apie užsieniečio keliamą grėsmę valstybės saugumui, išnagrinėja dokumentus dėl LLG panaikinimo, įvertina nustatytus faktus ir ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo Įstatymo 4 straipsnio 5 ar 6 dalyje nurodytos Valstybės saugumo departamento, Policijos departamento arba Valstybės sienos apsaugos tarnybos informacijos gavimo Migracijos departamente dienos priima nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir Lietuvos Respublikos teisės aktų normomis pagrįstą sprendimą panaikinti leidimą laikinai gyventi (jei kartu su užsieniečiu gyvena jo šeimos narys, kartu priimamas ir sprendimas panaikinti šio šeimos nario leidimą laikinai gyventi, išskyrus atvejus, kai jis turi teisę gyventi Lietuvos Respublikoje kitu Įstatymo nustatytu pagrindu).

Valstybės saugumas yra esminę reikšmę turinti vertybė, svarbi visuomenei. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2020 m. gruodžio 9 d. nutartyje byloje Nr. eAS-846-756/2020 yra akcentavęs, kad nacionalinio saugumo užtikrinimas yra aukščiausias bet kurios valstybės vidaus ir užsienio politikos tikslas. Pagrindinis nacionalinio saugumo tikslas ir pagrindinė vertybė yra valstybės sugebėjimas išsaugoti nepriklausomą identitetą prieš valstybes, kurios laikomos priešiškomis. LVAT taip pat ne kartą yra pažymėjęs, kad teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi nėra suteikiama automatiškai ir įgyjama tik jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus (žr. pvz., LVAT 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis byloje Nr. A-858-2720-2014).

EŽTT praktikoje taip pat ne kartą pasisakyta, kad Konvencija neužtikrina užsieniečiui teisės įvažiuoti ir gyventi konkrečios šalies teritorijoje kaip pagrindinės teisės (žr. pvz., 2006 m. spalio 18 d. sprendimas byloje Üner prieš Nyderlandus). Be to, EŽTT teisės atvykti į šalį ar išsiuntimo iš šalies ribojimus nagrinėja proporcingumo aspektu vertindamas pusiausvyrą kitų fundamentalių Konvencijoje įtvirtintų teisių atžvilgiu (pavyzdžiui, teisės į privatumą, šeimą, kt.), t. y. ieško pusiausvyros tarp valstybės teisės neįleisti asmens ir jo fundamentalių interesų.

LVAT ne kartą yra pažymėjęs, kad nei Įstatymas, nei kiti teisės aktai neapibrėžia, ką reiškia sąvoka „gali grėsti“, t. y. jos turinio atskleidimas, taip pat taikymas konkrečiu atveju yra teisės aiškinimo ir taikymo dalykas (žr., pvz., 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010; 2015 m. vasario 5 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-506-624/2015; 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2744-756/2017). Tokiais atvejais privalo būti įvertintas galimos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai realumas ir akivaizdumas (laiko bei įrodymų pakankamumo požiūriu). Kiekvieno konkretaus užsieniečio situacija paprastai yra unikali.

EŽTT taip pat yra pažymėjęs, kad grėsmės nacionaliniam saugumui gali būti skirtingos pagal savo pobūdį, netikėtos arba sunkiai iš anksto apibrėžiamos. Visapusiškai apibūdinti nacionalinio saugumo sąvoką yra neįmanoma. Ji gali būti labai plati, paliekant vertinimo laisvę atitinkamoms institucijoms apibrėžti, kas yra reikalinga šiam saugumui, tačiau nacionalinė teisinė sistema turi suteikti galimybę asmeniui ginčyti institucijos vertinimą apie tai, kad situacija liečia nacionalinį saugumą, t. y. nepriklausoma institucija ar teismas turi turėti galimybę reaguoti, jeigu nacionalinio saugumo koncepcija panaudota be racionalaus pagrindo (pvz., EŽTT 2008 m. balandžio 24 d. sprendimą byloje C. G. ir kt. prieš Bulgariją, pareiškimo Nr. 1365/07).

Tai reiškia, kad grėsmės valstybės saugumui pagrindas neturi būti nuodugniai ir neginčytinai įrodomas, patvirtinant atliktus veiksmus surinktais ir teisme ištirtais įrodymais. Šiuo atveju pakanka patikrinti, ar buvo pagrindas daryti išvadą apie tai, kad pareiškėjo buvimas Lietuvoje galėjo kelti grėsmę.

Tokiose bylose būtina įvertint individualią užsieniečio situaciją (šeiminius, socialinius, ekonominius ar kitus ryšius su Lietuvos Respublika ir pan.) ir kitas reikšmingas aplinkybes. Taip pat būtina pabrėžti, kad, sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas. Tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimas ir įtarimais. Jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu (žr., pvz., 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010; 2016 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016, 2019 m. spalio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-5322-520/2019 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimus, vadovavosi VSD Rašte pateikta informacija apie pareiškėjo ryšius.

Pareiškėjo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad pareiškėjas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas; kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininke yra jo dukra, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininke – jo ilgametė partnerė V. P. Taigi, pats pareiškėjas patvirtina, kad šios įmonės be VSD atsiliepime nurodytų formaliųjų sąsajų (veiklos adreso, tarpusavio bendradarbiavimo) yra tarpusavyje susijusios per jų akcininkus, kuriuos sieja asmeniniai ir/ar giminystės ryšiai. Pagrindinis pareiškėjo gynybinis argumentas susijęs su tuo, kad jis nežinojo, kad įmonė „Aliaxis Utilities and Industry LLC“ naudojo iš pareiškėjo įmonės gautas prekes, ir kad jos nebuvo dvigubos paskirties.

Pažymėtina, kad pareiškėjas (jo atstovas) nei procesiniuose dokumentuose, nei teismo posėdžio metu visiškai nepaaiškino dėl pirmiau nurodytų įmonių sąsajų su Maltoje registruota kompanija „Malberg Ltd“, taip pat šių ryšių neneigė.

VSD duomenimis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vilkikai iš ES į Rusiją perveždavo krovinius, priklausačius „Malberg Ltd“, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ tvarkė kompanijos „Malberg Ltd“ apskaitą. Byloje nepaneigta, kad V. P. (pareiškėjo ilgametė partnerė) yra ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavimų vadybininkė, o prieš jai tampant UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininke, įmonės akcijos priklausė UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Kaip nurodyta VSD teiktoje pažymoje Migracijos departamentui, „Malberg Ltd“ yra įtraukta į JAV taikomas sankcijas dėl to, kad padėjo Rusijos Federacijos subjektams apgaulingais būdais ir naudodama tarpines kompanijas įsigyti dvejopo naudojimo prekes.

Pareiškėjas taip pat neginčijo, kad „Malberg Ltd“ yra Maskvoje veikiančios įmonės OOO „Serniya Engineering“ organizuojamo tinklo, skirto aprūpinti technologijomis ir reikiama įranga užsakovus Rusijoje, dalis, kurios veiklos organizavime dalyvauja Rusijos žvalgybos tarnybos. Ši įmonė taip pat įtraukta į JAV sankcijų sąrašus.

Konstitucinio Teismo 2022 m. rugsėjo 22 d. nutarime byloje Nr. 19-A/2021 pažymėta, kad asmens, siekiančio vykdyti ūkinę veiklą valstybės ir visuomenės saugumui svarbiame ūkio sektoriuje, ryšiai su užsienio valstybių institucijomis, tų valstybių fiziniais arba juridiniais asmenimis, keliantys grėsmę nacionaliniam saugumui, gali būti laikomi aplinkybe, suponuojančia tokio asmens pažeidžiamumą, taigi kartu galinčia kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams tam tikrame ūkio sektoriuje (13.4 punktas). Taigi akivaizdu, kad ryšių su grėsmę keliančiais subjektais turėjimas gali būti laikomas pažeidžiamumą suponuojančia aplinkybe, taigi kartu sudarantis pagrindą išvadai apie tokių dėl ryšių turinčio asmens buvimo Lietuvoje galinčią kilti grėsmę valstybės saugumui.

Nors pareiškėjas nurodo nežinojęs apie jo įmonės ilgametės verslo partnerės „Aliaxis Utilities and Industry LLC“ veiklą (kad įmonė yra oficialus Rusijos karinių laivų statybos pramonės bei mokslinių bandymų branduolinėje srityje tiekėja), tokia jo pozicija laikytina gynybine. Į bylą pateiktame UAB „(duomenys neskelbtini)“ verslo plane bendrovė „Aliaxis Utilities and Industry LLC“ yra nurodyta kaip viena didžiausių ir pastovių klientų daugelį metų. Todėl pritartina Departamento pozicijai, kad nėra tikėtina, jog pareiškėjas kaip vienintelis akcininkas ir pardavimų vadovas nepasidomėtų šia įmone. Taip pat vien tai, kad pareiškėjas nurodo, jog po 2022 m. balandžio mėnesio UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebeturi prekybinių sandorių su šia įmone, savaime nereiškia, kad grėsmė dėl šių ryšių yra išnykusi.

Visuotinai žinoma aplinkybė, kad Rusija ne tik priešiškai nusiteikusi Lietuvos atžvilgiu, bet ir skundžiamo sprendimo priėmimo metu buvo pradėjusi precedento neturinčią plataus masto agresiją Ukrainoje, t. y. savo veiksmais parodė, kad praktikoje imasi pačių brutaliausių agresyvių priemonių prieš kitas šalis. Kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi būti itin dėmesingai įvertinamos aplinkybės, kurios gali būti laikomos potencialiai keliančiomis grėsmę, todėl ši kontekstinė informacija negali būti ignoruojama.

2022 m. rugsėjo 12 d. Europos Sąjunga, atsižvelgdama į blogėjančią padėtį, susidariusią dėl Rusijos karinės agresijos prieš Ukrainą, sustabdė Europos Bendrijos ir Rusijos susitarimo dėl vizų ES ir Rusijos piliečiams išdavimo tvarkos supaprastinimo. Tai rodo, kad, reaguojant į iš Rusijos kylančią grėsmę, ribojamas šios šalies piliečių pateikimas į Europos Sąjungą, kuris galimas su sąlyga, kad jų atvykimas neturi kelti abejonių dėl grėsmių saugumui. Tai reiškia, kad visos indikacijos apie galimą grėsmę gali būti vertinamos itin jautriai.

Šiuo atveju be jau nurodytų aplinkybių pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas yra Rusijos pilietis, turintis valdomų įmonių Rusijoje, ir ten gyvenantis.

Teisėjų kolegijos vertinimu, VSD surinkti ir aptarti įrodymai sudarė pagrindą išvadai apie pareiškėjo ryšius, taip pat veiklą, galinčią kelti grėsmę, ir jie nebuvo paneigti, nors pareiškėjui buvo žinoma, kokie ryšiai (veikla) laikytini keliančiais grėsmę. VSD teismui pateikta įslaptinta medžiaga taip pat patvirtina teiginius dėl šių ryšių egzistavimo.

Neįvertinus aptartų aplinkybių kaip keliančių grėsmę valstybės saugumui, būtų prisiimta nepateisinamai didelė rizika visos visuomenės saugumo nenaudai. Tuo tarpu nėra jokios Konstitucijoje ar Konvencijoje ginamos vertybės, kuri sukurtų pareigą valstybei prisiimti tokią riziką. Šioje byloje nėra jokių aplinkybių, kurios rodytų, kad VSD ar Migracijos departamentas piktnaudžiavo, be pagrindo naudojo valstybės saugumo motyvą, buvo nusiteikę prieš pareiškėją, taigi nepaneigta, kad sąžiningai siekė apginti nacionalinio saugumo interesą.

Dėl uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką ir įtraukimą į informacinę sistemą

Pareiškėjas Sprendimą dėl uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką ir įtraukimą į informacinę sistemą ginčijo pateikdamas skundo patikslinimą, kuriame naujų argumentų nedėstė ir prašė vadovautis pirminiame skunde (kuriame skundė tik Sprendimą panaikinti leidimą laikinai gyventi) nurodytais argumentais.

Teisėjų kolegija dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su grėsme valstybės saugumui, jau pasisakė spręsdama dėl leidimo panaikinimo pagrįstumo ir šių argumentų nekartoja.

Pagal EŽTT praktiką Konvencijos 8 straipsnis, garantuojantis teisę į šeimos gyvenimo gerbimą, neužtikrina asmens teisės į šeimos gyvenimą tam tikroje šalyje bei nenustato tiesioginės pareigos valstybei įsileisti užsieniečius šeimos susijungimo pagrindu (žr. EŽTT 1985 m. gegužės 28 d. sprendimą byloje Abdulaziz, Cabales ir Balkandali prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimų Nr. 9214/80, 9473/81, 9474/81; 1996 m. lapkričio 28 d. sprendimą byloje Ahmut prieš Olandiją, pareiškimo Nr. 21702/93, ir kt.), todėl teisė į šeimos susijungimą laikytina išvestine, kildinama iš bendros valstybių pareigos užtikrinti teisę į šeimos gyvenimo gerbimą. Be to, teismas turi nustatyti, ar asmenys gali pasinaudoti šeimos susijungimo teise ir kitoje šalyje (žr. EŽTT 2001 m. rugpjūčio 2 d. sprendimą byloje Boultif prieš Šveicariją, pareiškimo Nr. 54273/00; 2006 m. spalio 18 d. sprendimą byloje Ūner prieš Nyderlandus, pareiškimo Nr. 46410/99).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas neįrodinėjo, kad uždraudimas atvykti į Lietuvos Respubliką pažeistų jo teises į šeiminius ryšius. Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas nurodė, kad pareiškėjo dukra negyvena Lietuvoje, šiuo metu čia negyvena ir pareiškėjo ilgametė partnerė.

Taigi nagrinėjamu atveju pareiškėjo ryšys su Lietuvos Respublika yra per įmonę „(duomenys neskelbtini)“, kurios akcininkas jis yra. Nors pareiškėjo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad uždraudimas atvykti apsunkina įmonės valdymą, teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas nenurodė, kokios konkrečiai jo kaip akcininko teisės negali būti įgyvendinamos nuotoliniu būdu ar per atstovą. Be to, tam tikri nepatogumai, jei tokių ir būtų, negalėtų nusverti dėl pareiškėjo buvimo Lietuvoje galinčios kilti grėsmės valstybės saugumui.

Vertindama draudimo atvykti į Lietuvą terminą (120 mėnesių nuo sprendimo priėmimo dienos), teisėjų kolegija pažymi, kad Įstatymo 133 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog užsieniečiui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui, jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad užsienio valstybėje užsienietis yra padaręs sunkų ar labai sunkų nusikaltimą asmeniui ir dėl to buvo pažeistos visuotinai pripažintos žmogaus teisės ir laisvės, korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką ar pinigų plovimo požymius atitinkančią nusikalstamą veiką, kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos įstatymuose ar tarptautinėse sutartyse, arba kad kurstė ar kitaip dalyvavo darant tokias nusikalstamas veikas, arba kuris viešai ir (ar) aktyviai remia ir (ar) dalyvauja užsienio valstybės vykdomoje tarptautinės teisės principus ir normas pažeidžiančioje veikoje ir (ar) dėl šių priežasčių užsienietis yra įtrauktas į kitos Europos Sąjungos valstybės narės, Europos laisvosios prekybos asociacijos ar Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos valstybės narės nacionalinį užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti, sąrašą.

Tuo tarpu Įstatymo 133 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad užsieniečiui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis gali būti ilgesnis negu penkeri metai.

Iš aptartų aplinkybių matyti, kad faktinis pagrindas uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką buvo jo keliama grėsmė valstybės saugumui, o ne dalyvavimas nusikalstamose veikose ar viešas ir (ar) aktyvus rėmimas ir (ar) dalyvavimas užsienio valstybės vykdomoje tarptautinės teisės principus ir normas pažeidžiančioje veikoje. Taigi Migracijos departamentas pagrįstai taikė Įstatymo 133 straipsnio 5 dalį.

Įstatymo 133 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad Sprendimą uždrausti (neuždrausti) užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką priima Valstybės sienos apsaugos tarnyba, jeigu ji priėmė šio Įstatymo 127 straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą, arba Migracijos departamentas. Sprendimą uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką šio straipsnio 4 dalyje nurodytais pagrindais užsienio reikalų ministro siūlymu priima vidaus reikalų ministras. Draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką trukmė nustatoma kiekvienu atveju tinkamai atsižvelgus į visas su konkrečiu atveju susijusias aplinkybes.

Migracijos departamento direktorius, siekdamas nuoseklios Įstatymo 133 straipsnio 8 dalies ir Taisyklių nuostatų taikymo praktikos, patvirtino Kriterijus. Kriterijų 1 punkte nurodyta, kad jie reguliuoja pavyzdinius kriterijus, kurie turėtų būti vertinami kiekvienu individualiu atveju nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant užsieniečio duomenis iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, sąrašą ir jų vertinimo tvarką, taip pat apibrėžia šių kriterijų įtaką priimant sprendimą dėl draudimo atvykti laikotarpio.

Kriterijų 5 punkte nustatyta, kad tais atvejais, kai įvertinus visus turimus dokumentus, duomenis ir aplinkybių visumą nustatoma, kad užsienietis neatitinka Tvarkoje nurodytų kriterijų, sprendimai dėl draudimo atvykti gali būti nepriimami arba juose gali būti nustatomi draudimo atvykti laikotarpiai, proporcingi užsieniečio padarytam teisės pažeidimui. Kai užsienietis atitinka Tvarkoje nurodytus kriterijus, kitokie nei Tvarkoje numatyti draudimo laikotarpiai jam gali būti nustatomi, jeigu, įvertinus visus turimus dokumentus, duomenis ir atsižvelgus į Tvarkoje nurodytas aplinkybes, tai būtų protinga ir proporcinga.

Kriterijų devintasis skirsnis (37-41 punktai) reguliuoja atvejus, kai draudimas atvykti nustatomas užsieniečiui, kuris gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai.

Kriterijų 37 punkte nustatyta, kad priimant sprendimą uždrausti atvykti užsieniečiui, kuris gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, atsižvelgiama į: kompetentingos valstybės institucijos ar įstaigos motyvuotą išvadą ar pateiktą informaciją dėl to, ar užsienietis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, ir į šios institucijos ar įstaigos siūlomą draudimo atvykti laikotarpį (37.1 punktas); užsieniečio šeiminius ryšius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje (37.2 punktas).

Kriterijų 38 punktas reguliuoja draudimo laikotarpius šeiminių ryšių neturintiems užsieniečiams. 38.3 punkte nustatyta, kad tokiems užsieniečiams taikomas 10 metų terminas, jei užsienietis gali kelti grėsmę valstybės saugumui.

Taigi Migracijos departamentas rėmėsi pavyzdiniu kriterijumi (kad pareiškėjas neturi šeiminių ryšių Lietuvos Respublikoje) ir nustatė 10 metų draudimo atvykti terminą.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad pagal Konstituciją žmogaus konstitucinių teisių ir laisvių įgyvendinimą galima riboti, jeigu laikomasi šių sąlygų: tai daroma įstatymu; ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus; ribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei jų esmė; yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimas).

Konstitucinis Teismas savo nutarimuose yra pateikęs išsamią ir aiškią proporcingumo principo koncepciją. Konstitucinis Teismas 2001 m. spalio 2 d. nutarime yra konstatavęs, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi asmens varžyti akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai reiškia ir tai, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp teisės pažeidimų ir už šiuos pažeidimus nustatytų nuobaudų turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija). Šie principai neleidžia nustatyti už teisės pažeidimus tokių nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos teisės pažeidimui bei siekiamam tikslui (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d. nutarimas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-298-556/2016).

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad įstatyme nustatytų institucijų priimtų nutarimų taikyti asmeniui konkrečia sankciją pagrįstumo ir teisėtumo kontrolę užtikrina teismas. Jis, atsižvelgdamas į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, turi teisę nuspręsti, kad tokia sankcija asmeniui neturi būti taikoma, jei dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių ji yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutarimas, 2008 m. rugsėjo 17 d. nutarimas). Šioje byloje aptarta Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencija svarbi tuo, kad teismas, vykdydamas teisingumą, gali ir turi patikrinti institucijos taikytų ribojimų apimtį proporcingumo aspektu.

Įstatymo 133 straipsnio 8 dalis įpareigoja nustatant draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką trukmę atsižvelgti į visas su konkrečiu atveju susijusias aplinkybes, t. y. parinkti individualizuotą terminą. Sprendžiant dėl draudimo atvykti į Lietuvą termino proporcingumo, yra svarbi Įstatymo 133 straipsnio 5 dalies nuostata, kad grėsmės valstybės saugumui pagrindu uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis gali būti ilgesnis negu penkeri metai. Tai reiškia, kad paprastai laikoma, jog 5 metų draudimo terminas yra pakankamas. Ilgesnis terminas galėtų būti taikomas tik tinkamai pagrindus jo būtinumą.

Šiuo atveju Migracijos departamentas taikė Kriterijų 38.3 punktą, kuris tokiu pagrindu kaip yra šioje byloje (dėl grėsmės valstybės saugumui) numato vienintelį terminą šeiminių ryšių su Lietuva neturinčiam asmeniui – 10 metų. Taigi faktiškai ilgesnį nei 5 metų draudimo atvykti terminą lėmė tai, kad pareiškėjas neturi šeiminių ryšių. Tuo tarpu pareiškėjo keliamos grėsmės pobūdis ir (ar) laipsnis nebuvo vertinamas. Pareiškėjo keliama grėsmė gali būti vertinama praėjus tam tikram draudimo laikui, t. y. net ir nustačius trumpesnį nei 10 metų draudimo atvykti terminą, praėjus šiam terminui, valstybės institucijos galės kontroliuoti pareiškėjo atvykimo į Lietuvą galimybę.

Kadangi VSD Rašte siūlė taikyti 5 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminą, taip pat nėra išskirtinių aplinkybių, kurios rodytų didesnę pareiškėjo keliamą grėsmę, laikytina, kad nustatytas 10 metų draudimo atvykti terminas yra neproporcingas grėsmei, dėl kurios šis draudimas yra nustatomas, o protingumo ir teisingumo kriterijus atitiktų 5 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminas.

Dėl šių priežasčių 2022 m. gruodžio 1 d. d. sprendimo Nr. 22S158825 dalis, kuria uždraudžiama pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 120 mėnesių nuo tokio sprendimo priėmimo dienos, naikintina, nustatant, kad pareiškėjui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo Sprendimo 3 priėmimo.

Pareiškėjo atstovas posėdžio metu nurodė, kad pareiškėjo duomenų įrašymas į ES SIS II trukdys jo verslo kelionėms ir verslo ryšių palaikymui.

Migracijos departamentas Sprendimą 3 priėmė vadovaudamasis Įstatymo 133 straipsnio 5 dalimi, SIS II reglamento 24 straipsnio 1 ir 3 dalimis, Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436 (Taisyklės) 4, 6, 15 ir 20 punktais.

SIS II reglamento 24 straipsnio 1 dalis nustato, kad duomenys apie trečiųjų šalių piliečius, kurių atžvilgiu buvo pateiktas perspėjimas draudimo atvykti arba apsigyventi tikslais, įvedami remiantis nacionaliniu perspėjimu, kurio pagrindas - kompetentingų administracinių institucijų arba teismų sprendimas pagal nacionalines proceso teisės normas, priimtas individualaus įvertinimo pagrindu. Pagal SIS reglamento 24 straipsnio 3 dalį perspėjimas taip pat gali būti įvestas, kai 1 dalyje nurodytas sprendimas grindžiamas tuo, kad trečiosios šalies piliečiui buvo taikyta tokia priemonė kaip išsiuntimas ar atsisakymas leisti atvykti, kuri nebuvo atšaukta ar sustabdyta ir apima arba taikoma kartu su ne įleidimu atvykus, o atitinkamais atvejais - draudimu apsigyventi - remiantis tuo, kad buvo nesilaikoma nacionalinių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių atvykimą ar apsigyvenimą.

Šiuo atveju sprendimas dėl uždraudimo pareiškėjui atvykti buvo priimtas pareiškėjo individualaus vertinimo pagrindu padarius išvadą dėl grėsmės valstybės saugumui ir priėmus sprendimą pagal Įstatymo 133 straipsnio 5 dalį dėl uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką. Migracijos departamentas rėmėsi tuo, kad pareiškėjas ir ateityje gali siekti pasilikti kitose Šengeno valstybėse, piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusioms su užsieniečių atvykimu, buvimu ir gyvenimu Šengeno erdvėje, taip pat tai, kad draudimo atvykti instituto vienas iš tikslų yra užkirsti kelią nesąžiningiems, nepatikimiems ir piktnaudžiaujantiems užsieniečiams atvykti į Šengeno erdvę, kad šis tikslas pasiekiamas tik įvedant įspėjimą dėl draudimo užsieniečiui atvykti ir apsigyventi į Šengeno informacinę sistemą, todėl priėmė sprendimą uždrausti pareiškėjui atvykti ir į Šengeno erdvę. Pareiškėjas skunde nepateikia argumentų, kurie paneigtų riziką, kad nesirengia ir nebandys, nepaisant draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką, atvykti į Šengeno erdvę. Taigi priimtas sprendimas dėl įrašymo į SIS II atitinka SIS II reglamento nuostatas.

Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, skundžiamo 2022 m. gruodžio 1 d. sprendimo dalis dėl nustatyto 10 metų draudimo atvykti termino panaikinama, nustatant 5 metų draudimo atvykti terminą, o kita dalis paliekama nepakeista.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.

Šiuo atveju skundžiamo Sprendimo dalis dėl draudimo atvykti termino naikinama mažinant iki 5 metų, dėl kitų reikalavimų ir Sprendimo panaikinti leidimą laikinai gyventi skundas atmetamas, todėl laikytina, kad tenkinama 20 proc. skundo reikalavimų.

Atsižvelgiant į patenkintų reikalavimų dalį, pareiškėjui iš atsakovo Migracijos Departamento priteistina 4,5 Eur (22,50 x 20 proc.) žyminio mokesčio

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 4 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjo S. P. (S. P.) skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. gruodžio 1 d. d. sprendimo Nr. 22S158825 dalį, kuria uždraudžiama pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 120 mėnesių nuo sprendimo priėmimo dienos, nustatant, kad pareiškėjui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką 5 (penkerius) metus nuo 2022 m. gruodžio 1 d. sprendimo Nr. 22S158825 priėmimo dienos.

Kitą pareiškėjo skundo dalį atmesti.

Priteisti pareiškėjo naudai iš atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 4,5 Eur (keturis eurus 50 centų) sumokėto žyminio mokesčio.

Sprendimas per 14 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Sigita FomičiovaIndrė Pukanasytė-BiekšėGediminas Užubalis