Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. S. S., kuris atstovauja globotinės G. S. interesus, pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ir teismo leidimo išdavimo, suinteresuoti asmenis G. S., VĮ Turto bankas ir Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

4. Suinteresuotas asmuo G. S. atsiliepimo nepateikė.

5. Teismo posėdžio metu pareiškėjas palaikė savo prašymą ir prašė jį tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Dėl pareiškimo dalies, kuria prašoma atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti.

6. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas, ar yra pagrindas G. S., kuriai šioje byloje atstovauja jos globėjas A. S. S., atnaujinti terminą po jos sutuoktinio J. S. mirties likusiam palikimui priimti.

7. Palikimo atsiradimo momentas sutampa su palikėjo mirties momentu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.3 straipsnio 1 dalis). Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Tokie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 2-3 dalys).

8. CK 5.57 straipsnyje numatyta, kad šio kodekso 5.50 straipsnyje nustatytą palikimo priėmimo terminą teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.

9. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs praktiką, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgtina į individualias asmens savybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-01-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006; 2007-06-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2007; 2011-03-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011; 2010-03-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2010; kt.). Teismas, spręsdamas termino palikimui priimti pratęsimo klausimą, turi įvertinti, ar nebus pažeisti kitų asmenų teisėti interesai bei viešasis interesas. Teismai turi ieškoti teisingo pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balanso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-04-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012).

10. Iš bylos medžiagos matyti, kad J. S. mirė (duomenys neskelbtini) J. S. iki mirties buvo santuokoje – jo sutuoktinė G. S.. J. S. ir G. S. susilaukė (duomenys neskelbtini) – G. S. ir A. S. S.. Iš Testamentų registro išrašo matyti, kad po J. S. mirties dėl palikimo priėmimo kreipėsi tik A. S. S.. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 7 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2YT-3436-819/2021, G. S. pripažinta neveiksnia šiose srityse: turtinių santykių: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais; asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas susijęs su lizingo, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu; kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo; nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo; paveldėjimo teisiniai santykiai; dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje; asmeninių neturtinių santykių: savitvarkos įgūdžių sritis; sveikatos priežiūros sritis; šeimos santykių sritis; asmens gebėjimas būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus; darbo teisinių santykių sritis. Šiuo sprendimu G. S. globėju ir turto administratoriumi paskirtas pareiškėjas A. S. S..

11. Iš teismo posėdžio metu A. S. S. duotų žodinių paaiškinimų teismas nustatė, kad jo motina G. S. dėl savo sveikatos būklės (turėjo atminties sutrikimų) negalėjo kreiptis į notarą su pareiškimu dėl palikimo, likusio po jos sutuoktinio J. S. mirties, priėmimo. Pareiškėjas paaiškino, kad iki tėvo J. S. mirties motina G. S. rūpinosi pats tėvas. Tėvui mirus, jis (pareiškėjas) kreipėsi dėl motinos pripažinimo neveiksnia dėl jos sveikatos būklės. Byloje yra pateikta (duomenys neskelbtini) išvada dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus (duomenys neskelbtini), kurioje nustatyta, kad G. S. negeba pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad su pareiškimu dėl G. S. pripažinimo neveiksnia pareiškėjas A. S. S. kreipėsi (duomenys neskelbtini). Kaip minėta, G. S. 2021 m. liepos 7 d. teismo sprendimu buvo pripažinta neveiksnia. Šios aplinkybės leidžia spręsti apie tai, kad pati G. S. dėl savo sveikatos būklės negalėjo kreiptis į notarą su pareiškimu dėl po jos sutuoktinio mirties likusio palikimo priėmimo per įstatyme numatytą terminą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas A. S. S. kreipiasi į teismą dėl įstatyme numatyto termino palikimui priimti G. S. vardu, kaip jos globėjas. Pareiškėjas S. S. ir suinteresuotas asmuo G. S., kaip įpėdiniai pagal įstatymą (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas), nepareiškė prieštaravimų dėl to, kad G. S. būtų atnaujintas terminas palikimui, likusiam po J. S. mirties, priimti.

12. Teismas, įvertinęs aukščiau aptartas aplinkybes, konstatuoja, kad nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo atsisakyti atnaujinti G. S. terminą palikimui priimti (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Teismas, spręsdamas termino atnaujinimo klausimą, atsižvelgia ir į tai, jog Nekilnojamojo turto registro duomenimis, ½ buto, esančio (duomenys neskelbtini), dalis ir (duomenys neskelbtini) dalis neįrengtos pastogės, esančios (duomenys neskelbtini), vis dar yra įregistruoti palikėjo J. S. vardu. Pareiškėjas siekia įgyvendinti globotinės teises, tai taip pat laikytina pakankamai svarbia priežastimi tenkinti pareiškėjo pareikštą prareiškimą. Duomenų apie tai, kad būtų kilęs ginčas dėl teisės paveldėti nėra, todėl įstatyme nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimas nepažeis teisinių santykių stabilumo. Teismas, atsižvelgdamas į nurodytą bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, pripažįsta, kad G. S. 3 mėnesių terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių, todėl yra pagrindas jai atnaujinti terminą palikimui priimti (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

Dėl pareiškimo dalies, kuria prašoma išduoti leidimą G. S. vardu priimti palikimą

13. Kaip minėta šioje nutartyje, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. liepos 7 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2YT-3436-819/2021, G. S. pripažinta neveiksnia šiose srityse: turtinių santykių: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais; asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas susijęs su lizingo, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu; kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo; nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo; paveldėjimo teisiniai santykiai; dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje; asmeninių neturtinių santykių: savitvarkos įgūdžių sritis; sveikatos priežiūros sritis; šeimos santykių sritis; asmens gebėjimas būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus; darbo teisinių santykių sritis. Šiuo sprendimu G. S. globėju ir turto administratoriumi paskirtas pareiškėjas A. S. S..

14. Pareiškėjas byloje nurodė, kad po J. S. mirties likęs tokios sudėties turtas: ½ buto, esančio (duomenys neskelbtini), dalis ir 646/16347 dalis neįrengtos pastogės, esančios (duomenys neskelbtini) (tai įrodo ir išrašas iš Nekilnojamojo turto registro); paveikslas (duomenys neskelbtini); paveikslas (duomenys neskelbtini); lėšos, esančios (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini).

15. CK 5.56 straipsnyje numatyta, kad neveiksnių asmenų šioje srityje vardu palikimą priima jų tėvai arba globėjai. Pareiškėjas A. S. S. siekia globotinės G. S. vardu priimti J. S. palikimą.

16. Teismas, įvertinęs aplinkybę, kad egzistuoja tikimybė, jog pareiškimą paduodantis asmuo gali nežinoti apie visą egzistuojantį palikėjo turtą ir kreditinius įsipareigojimus, o palikimas priimamas neveiksnios globotinės vardu, daro išvadą, kad, siekiant apsaugoti neveiksnios G. S. turtinius interesus, tikslinga leisti palikimą priimti pagal antstolio sudarytą turto apyrašą (CK 5.53 straipsnis). Tokiu būdu įpėdinis, priėmęs palikimą pagal antstolio sudarytą turto apyrašą, už palikėjo skolas atsakys tik paveldėtu turtu (CK 5.53 straipsnio 1 dalis).

17. Pareiškėjui (globėjui) išaiškintina, kad dėl palikimo priėmimo pagal turto apyrašą įpėdinės (G. S.) vardu jis turi kreiptis su pareiškimu į palikimo atsiradimo vietos notarą. Visus duomenis, reikalingus apyrašui sudaryti apie palikėjo turtą, kreditorius, skolininkus ir kt. įpėdinė (šiuo atveju globėjas) privalo pateikti apyrašą sudarančiam antstoliui (CK 5.53 straipsnio 2 dalis, 4 dalis, 7 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.57 straipsnio 1 dalimi, 5.56 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 576-578 straipsniais, 579-582 straipsniais,

nutaria:

tenkinti pareiškėjo A. S. S. pareiškimą.

Atnaujinti G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įstatyme numatytą terminą palikimui, atsiradusiam po J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), priimti.

Trijų mėnesių terminą palikimui priimti pradėti skaičiuoti nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Išduoti pareiškėjui A. S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) leidimą globotinės G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu priimti palikimą, atsiradusį po J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), įstatyme nustatyta tvarka sudarius turto apyrašą.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.