Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Palubinskaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos A. S. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2FB-11821-451/2014 pagal pareiškėjos A. S. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Įpareigojimai pateikti pažymas apie bankuose bei kredito įstaigose turėtas ar turimas lėšas už trejų metų laikotarpį iki pareiškimo iškelti fizinio asmens bankroto bylą, duomenys iš vykdomųjų bylų registro yra bylos nagrinėjimo iš esmės, o ne pareiškimo priėmimo stadijos dalykas.

Pareiškėja išsiuntė bankams, VĮ Registrų centro Kauno filialui, VĮ Regitra, Kauno apskrities VPK papildomus prašymus pateikti papildomus duomenis, tačiau pareiškėja neturi galimybės gauti duomenų iš Vykdomųjų bylų registro, Vidaus vandenų laivų registro, nes nėra turintis teisę gauti šių registrų duomenis subjektas. Taip pat neturi galimybės pateikti įrodymų apie buvusio sutuoktinio motinos suinteresuoto asmens G. S. asmens duomenis.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio (atskirojo) skundo apibrėžtų ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek ir faktine prasme bei absoliučių procesinio sprendimo nagrinėjimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Nagrinėjamoje byloje keliamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nustatytas terminas pareiškimo dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo trūkumams pašalinti, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas, dėl kurio apeliacinės instancijos teismas pasisako.

Fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau –FABĮ) 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog fizinių asmenų bankroto bylos iškeliamos ir nagrinėjamos CPK nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis. Remiantis CPK 115 straipsnio 2 dalimi, jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų, teismas priima nutartį ir nustato pakankamą terminą trūkumams pašalinti. Pareiškėja A. S. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, o pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškimo priėmimo klausimą, nustatė pareiškimo trūkumus ir terminą jiems pašalinti. Pareiškėja pateikė atskirąjį skundą dėl nutarties dėl trūkumų šalinimo. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pateiktą pareiškimą bei priedus prie jo, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies nepagrįstai nustatė pareiškėjai terminą pareiškimo dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo trūkumams pašalinti, tam tikrus trūkumus nustatė nesant tam faktinio ir teisinio pagrindo.

Kaip vienas iš pareiškimo trūkumų nurodoma, kad teismui pateiktas pareiškimas turi atitikti CPK 114 straipsnio 1 dalies reikalavimą, kuriame nurodyta, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris procesinio dokumento turinį grindžia rašytiniais įrodymais, prideda jų originalus arba kopijas (skaitmenines kopijas), patvirtintas teismo, notaro (ar kito atlikti notarinius veiksmus įgalioto asmens), byloje dalyvaujančio advokato ar dokumentą išdavusio (gavusio) asmens. Pirmos instancijos teismas nustatė, kad pareiškimo priedai įstatymo nustatyta tvarka (LR CPK 114 str. 1 d.) nėra tinkamai patvirtinti, kadangi pareiškėja yra atstovaujama advokatės J. B. (b. l. 9). Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiu pirmos instancijos teismo vertinimu, kadangi kaip matyti iš bylos medžiagos pareiškimas su priedais yra susiūtas ir sunumeruotas bei patvirtintas pareiškėją atstovaujančios advokatės ( b. l. 86 kita pusė). Atsižvelgiant į tai apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pareiškimas su priedais atitinka CPK 114 straipsnio 1 dalies reikalavimus t. y. pridėtų priedų kopijos yra įstatymo nustatyta tvarka tinkamai patvirtintos.

FABĮ 5 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas nutartimi išsprendžia klausimą dėl pareiškimo iškelti fizinio asmens bankroto bylą. T.y gavęs pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo teismas priima nutartį dėl pareiškimo priėmimo ir tik vėliau yra sprendžiamas klausimas dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo. Minėto įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kas turi būt pridedama prie pareiškimo iškelti bankroto bylą. Nagrinėjamu atveju pirmos instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjos pateiktas pareiškimas dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo neatitinka teisės aktų reikalavimų, kadangi jame nėra pateikta informacija apie bankuose bei kredito įstaigose turimas lėšas, nėra pateiktas viso turimo kilnojamojo turto sąrašas bei nėra nurodytos šio kilnojamojo turto vertės, taip pat pareiškime nėra nurodyti duomenys apie tai, ar pareiškėja pareiškimo padavimo teisme dieną turėjo ar neturėjo pareiškime neminimo, tačiau pagal teisės aktus privalomo registruoti turto: pramoginių ar kitokių vandens transporto priemonių, o taip pat, kad nėra pateikti jokie nurodytas aplinkybes patvirtinantys įrodymai. Be to, kartu su pareiškimu taip pat nėra pateikti duomenys iš vykdomųjų bylų registro. Pareiškėja nepateikė įrodymų, kad neužsiima jokia individualia veikla ir negauna kitų pajamų. Pareiškėja nurodo, kad šiuo metu jos pajamos yra per mažos, tačiau nepateikia įrodymų, kurie patvirtintų, kad tokio paties dydžio darbo užmokestį pareiškėja gaudavo per visą trijų metų iki pareiškimo padavimo teismui dienos (2014-04-29) laikotarpį, o tuo atveju, jeigu pareiškėjos ankstesnis darbo uždarbis nurodytu laikotarpiu buvo didesnis, rašytiniai įrodymai, kurie patvirtintų, kad darbo užmokestis sumažėjo ne dėl nuo pareiškėjos priklausančių priežasčių. Pareiškėja nenurodo ir teismui nepateikia įrodymų iš Kauno apskrities priklausomybės ligų centro, kad pareiškėja nepiktnaudžiauja alkoholiu, narkotinėmis ar kitomis psichotropinėmis medžiagomis, azartiniais lošimais. Pareiškime yra nurodyta, kad pareiškėja nebuvo sudariusi jokių kreditorių teises pažeidžiančių sandorių ar atlikusi kitokių veiksmų, kurie galėtų būti pripažinti nesąžiningais ir kurių pasėkoje pareiškėja tapo nemokia, tačiau kartu su pareiškimu nėra pateikti šias aplinkybes patvirtinantys rašytiniai įrodymai. Nepateikti duomenys, kad pareiškime trečiuoju asmeniu įtraukta G. S. nėra pareiškėjos artima giminaitė, o taip pat neteisingai nurodytas šio suinteresuoto asmens asmens kodas.

Kaip matyti iš FABĮ 4 straipsnio 4 dalies 3 punkto nuostatos, teismui turi būti pateikiamas fizinio asmens turimo turto sąrašas ir fizinio asmens nurodoma jo vertė, tačiau įstatymas nereikalauja, kad teismui būtų pateikti duomenys apie tai, kokio turto fizinis asmuo neturi. Teismų praktikoje pripažįstama, kad pareiškėjas neturi įrodinėti aplinkybių, kad jis kito turto neturi ir tai patvirtinti rašytiniais įrodymais, gautais iš turto registro, kredito įstaigų (Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1764-479/2013). Kaip matyti iš pareiškėjos teismui pateikto pareiškimo, jame yra nurodyti duomenys apie pareiškėjos turimą sąskaitą Swedbank AB banke ( b. l. 33), tačiau nėra nurodyta sąskaitoje esančios piniginės lėšos, t. y. pareiškėja tik iš dalies įvykdė reikalavimą pateikti duomenis apie turimas sąskaitas ir pingines lėšas, esančias nurodytose sąskaitose. Pareiškime taip pat nurodyta, kad pareiškėja neturi nekilnojamojo turto, ką patvirtina teismui pateikti įrodymai ( b. l. 11), tuo pačiu pareiškėja yra nurodžiusi, kad ji neturi kito savo vardu įgyto ir registruoto turto. Atsižvelgiant į tai apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo vertinimu, kad įrodymų, apie turimas pinigines lėšas nurodytoje sąskaitoje pareiškėja kartu su pareiškimu nepateikė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytų duomenų nepateikimas pareiškime dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo leidžia pripažinti, kad pareiškėja tik iš dalies įgyvendino FABĮ 4 straipsnio 4 dalies 3 punkto reikalavimus.

Pareiškėja nurodė fizinio asmens nemokumą sukėlusias priežastis ir pridėjo šį nemokumą pagrindžiančius įrodymus. Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo reikalavimas pateikti duomenis visų bankuose ir kitose finansų įstaigose buvusių ir esamų jos banko sąskaitų, įskaitant ir indėlių bei vertybinių popierių sąskaitų, išrašus už praėjusius trejus metus iki kreipimosi į teismą (nuo 2011-04-29), taip pat VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenis, VI „Regitra" ir Vidaus vandenų laivų registro duomenis apie pareiškėjos turtą, nuosavybės teise valdytą, ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, laikytinas pertekliniu, neatitinkančiu teisės aktų reikalavimų bei galimai užkertančiu pareiškėjai galimybę pasinaudoti teise į teisminę gynybą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentu, kad toks teismo reikalavimas yra bylos nagrinėjimo iš esmės ( FABĮ 5 str. 3 d. 1p.), o ne pareiškimo dėl bankroto bylos fiziniam asmeniui priėmimo stadijos dalykas ( FABĮ 4 str. 4d.). Be to pareiškėja atskirajame skunde nurodė, kad negali pateikti duomenų iš Vykdomųjų bylų registro, Vidaus vandenų laivų registro, kadangi nėra turintis teisę gauti šių registrų duomenis subjektas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, reikalavimas pateikti prieš tai minėtus įrodymus, reikštų įstatymu nustatytų reikalavimų išplėtimą, reikalautų nepagrįstai didelių finansinių išlaidų, laiko sąnaudų bei racionaliai būtų nepagrįstas, nes neturėtų įtakos sprendžiant klausimą dėl pareiškimo iškelti fizinio asmens bankroto bylą priėmimo. Be to, įstatymo norma nereikalauja pateikti įrodymų apie turtinę padėtį per paskutinius trejus metus. Atsižvelgiant į tai apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai pareiškėjai nustatė terminą pareiškimo trūkumams pašalinti ir pateikti pirmiau nurodytus duomenis už paskutinių trejų metų laikotarpį iki pareiškimo iškelti bankroto bylą.

Pareiškime dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo pareiškėja nurodė, kad nėra nustatytinų faktų, kad pareiškėja būtų tapusi nemokia dėl LR CK 6.67 str. nurodytų sandorių. Įvertinus nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai reikalauja, kad pareiškėja pateiktų įrodymus, kad tokių sandorių nebuvo sudaryta. Pažymėtina, kad pirmos instancijos teismo reikalavimas pateikti duomenis apie pareiškėjos nesudarytus sandorius, bei pateikti tai patvirtinančius įrodymus, laikytinas pertekliniu, neatitinkančiu teisės aktų reikalavimų. Taip pat pažymėtina, kad tik sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo yra atliekamas asmens turtinės padėties ir nemokumą nulėmusių priežasčių įvertinimas (FABĮ 5 str. 8 d. 2p.).

Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismo reikalavimas pateikti pareiškėjos turimo viso kilnojamojo turto sąrašą (buitinės ir kompiuterinės technikos, telefoninio ryšio priemonių, baldų, šviestuvų, kilimų ir kt.) ir jo vertes bei vertes patvirtinančius įrodymus ne tik kad yra neįmanomas tinkamai ir objektyviai įgyvendinti, bet šių duomenų pateikimas nėra būtinas sprendžiant pareiškimo dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo priėmimo klausimą. Be to, teismų praktikoje, atsižvelgiant į tai, kad pagal CPK 668 straipsnį negali būti nukreipiamas išieškojimas į fizinio asmens buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis, būtinus asmens pragyvenimui, pripažįstama, kad tokių duomenų pateikimas pareiškime iškelti fizinio asmens bankroto bylą nėra būtinas (Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-306-479/2014).

Pirmos instancijos teismas nustatė, kad pareiškėja turi pateikti įrodymus, kurie patvirtintų, kad pareiškime nurodyta G. S. nėra pareiškėjos artima giminaitė, be to įpareigojo pateikti šio asmens teisingą asmens kodą. Atskirajame skunde pareiškėja nurodė, kad neturi galimybės pateikti įrodymų apie buvusio sutuoktinio motinos G. S. asmens duomenis. FABĮ 4 str. 4d. 5p. nustatyta, kad prie pareiškimo turi būti pridedama kreditorių sąrašas, kuriame nurodomi, kai kreditorius fizinis asmuo, – vardas, pavardė, gyvenamosios vietos adresas, reikalavimai ir jų įvykdymo terminai; kai kreditorius juridinis asmuo, – juridinio asmens pavadinimas, juridinio asmens kodas, buveinės adresas, reikalavimai ir jų įvykdymo terminai. Atsižvelgiant į nurodytoje teisės normoje keliamus reikalavimus dėl kreditorių ir informacijos apie juos pateikimo, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai įpareigojo pareiškėją pateikti pirmiau nurodytus duomenis.

Iš pareiškimo turinio ir priedo prie jo (b. l. 17) matyti, kad pareiškėja žalingų įpročių neturi ir šį faktą patvirtina 2014 m. kovo 12 d. medicininė pažyma pateikta iš Kauno apskrities priklausomybės ligų centro. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad pareiškėja pareiškime nenurodė ir teismui nepateikė įrodymų iš Kauno apskrities priklausomybės ligų centro, kad pareiškėja nepiktnaudžiauja alkoholiu, narkotinėmis ar kitomis psichotropinėmis medžiagomis, azartiniais lošimais, todėl toks teismo reikalavimas atmestinas.

Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas pareiškime nustatytus trūkumus grindė FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktu, kuriame įtvirtinta teismo teisė atsisakyti iškelti fizinio asmens bankroto bylą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismas, sprendžiantis bankroto bylos iškėlimo klausimą, turi teisę bendra tvarka reikalauti, kad pareiškėjas pateiktų papildomus duomenis (FABĮ 5 str. 1 ir 2 dalys, CPK 179 str.). Vėlesnėje proceso stadijoje paaiškėjus nurodytiems duomenims teismas ne tik kad gali atsisakyti iškelti fizinio asmens bankroto bylą (FABĮ 5 str. 8 d. 2 p.), bet ir nutraukti fizinio asmens bankroto bylą (FABĮ 10 str. 1 d. 4 p.), todėl duomenų apie galimą aplinkybių, numatytų FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte, egzistavimą bei jas patvirtinančių įrodymų pateikimą reikalavimas pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pateikimo metu reikalaujant pašalinti teismo nustatytus trūkumus atsižvelgiant į pirmiau nurodytus argumentus, laikytinas nepagrįstu, o galimai ir užkertančiu pareiškėjai galimybę realizuoti savo teisę kreiptis į teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo.

Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis pirmiau išdėstytais argumentais, sprendžia, kad yra pagrindas atskirąjį skundą tenkinti iš dalies, skundžiamą nutartį pakeisti, 2014 m. gegužės 12 d. Kauno apylinkės teismo nutarties dalį, kuria pareiškėja įpareigota pateikti duomenis apie banko sąskaitose esančias piniginių lėšų sumas palikti nepakeistą, nustatyti naują terminą iki 2014 m. liepos 25 dienos šiems trūkumams pašalinti, o likusias nutarties dalis panaikinti (CPK 337 str. 1 d. 4 p.).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirąjį skundą patenkinti iš dalies.

Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 12 d. nutartį.

Palikti galioti nepakeistą šios nutarties dalį, kuria pareiškėja A. S. įpareigota pašalinti pareiškimo dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo trūkumus, susijusius su duomenų apie banko sąskaitose esančias piniginių lėšų sumas, pateikimu. Nustatyti naują terminą iki 2014 m. liepos 25 dienos šiems trūkumams pašalinti.

Likusias Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 12 d. nutarties dalis panaikinti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.