Kauno apygardos teismo nutartis

2015-01-21 · Civilinė byla Nr. 2S-259-555/2015

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-01-21
Bylos Nr.
2S-259-555/2015
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-07964-2014-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Egidijus Tamašauskas
Pareiškėjas
A. S.
Suinteresuotas asmuo
AB SEB bankas, UAB Ūkio banko
Kategorijos
  • 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 140.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-259-555/2015;Teisminio proceso Nr. 2-69-3-07964-2014-3;Procesinio sprendimo kategorijos: 122.3;122.4;140.2; (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. sausio 21 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Tamašauskas, apeliacine rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjos A. S. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2FB-11821-451/2014 pagal pareiškėjos A. S. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo suinteresuotiems asmenims AB SEB bankas, UAB Ūkio banko lizingas, UAB „General Financing“, AB LESTO, AB „Kauno energija“, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, UAB „Kauno vandenys“, UAB „Kauno švara“, G. S., A. S., antstoliams R. G., A. A., V. K., N. B..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėja nuo 2002 m. iki 2012 m. rugpjūčio 30 d. dirbo UAB „Maxima“, jos pajamos per mėnesį vidutiniškai sudarė apie 1 400 Lt. Nuo 2014 m. vasario 10 d. pareiškėja vėl dirba UAB „Maxima“, jos pajamos nuo 2014 m. vasario mėnesio iki 2014 m. rugpjūčio mėnesio sudarė 859,40 Lt, dabar darbo užmokestis sudaro 1 500-1 600 Lt. Pareiškėja nuo 2011 m. rugsėjo 1 d. studijuoja VŠĮ Kauno Kolpingo kolegijoje, studijas baigs 2015 m. birželio 30 d., metinė studijų kaina yra apie 2 400 Lt. Pareiškėja nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikoje, neturi, jos vardu yra įregistruota transporto priemonė VW Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėja A. S. ir A. S. 2014 m. sausio 7 d. išsituokė (Įrašo Nr. 26), ji viena augina du nepilnamečius vaikus K. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir M.J. S., gim. (duomenys neskelbtini).

Šalies argumentai

Pareiškėja kreipėsi į teismą prašydama iškelti jai bankroto bylą. Pareiškėja nurodė, kad turi kreditorinių įsiskolinimų, kurių mokėjimo terminai yra suėję, o jų dydis, neskaitant palūkanų už skolų negrąžinimą sudaro apie 73 331,00 Lt. Ieškovė nurodė, kad jos nemokumą nulėmusios priežastys yra: iširusi santuoka, dėl kurios patyrė didelius neigiamus dvasinius išgyvenimus, nervinį šoką, stresą, ko pasėkoje prarado darbą, registravosi darbo biržoje ir nebegaudama pakankamai pajamų tapo nemoki. Pareiškėja nurodė, kad šiuo metu dirba, tačiau jos gaunamų pajamų vos pakanka pragyvenimui. Dėl mažų pajamų ieškovė neturi galimybės padengti įsiskolinimų. Viena augina du nepilnamečius vaikus, buvęs sutuoktinis išlaikymo neteikia. Dalis įsipareigojimų kreditoriams yra solidarios prievolės, tačiau buvęs sutuoktinis jų nemoka, todėl pareiškėjai vienai tenka atsakyti kreditoriams. Ieškovė nurodė, kad jos atžvilgiu yra visos sąlygos numatytos FABĮ 4 str. 2 d.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2014 m. spalio 22 d. nutartimi pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo netenkino.

Teismas nustatė, kad pareiškėja dirba UAB „Maxima“, ir nors nurodė, kad jos darbo užmokestis sudaro apie 1 500 – 1 600 Lt, pažymėjo, kad šią aplinkybę patvirtinančių dokumentų pareiškėja nepateikė. Pareiškėjos vardu yra registruota viena transporto priemonė VW Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) tačiau, teismo vertinimu, ji nėra pateikusi duomenų apie tai, kur yra transporto priemonė RENAULT Laguna, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurios vertė 1 000 Lt, teismo sprendimu priteista A. S.. Nors pareiškėja teigė, kad didžiuma prievolių yra ne jos asmeninės, tačiau solidariosios prievolės su jos buvusiu sutuoktiniu, kuris yra išvykęs į užsienį, o ji-pareiškėja dengianti skolas viena, teismo vertinimu, pareiškėja nepateikė duomenų apie tai, kad mėgino įgyvendinti savo teisę pagal CK 6.9 str. 1 d. regreso tvarka reikalauti iš kito bendraskolio lygiomis dalimis to, ką ji įvykdė. Nors pareiškėjai yra priteistas dviejų vaikų išlaikymas kiekvienam po 350 Lt, o A. S. išlaikymo neteikia, pareiškėja gauna pinigus iš Vaikų išlaikymo fondo (po 200 Lt kiekvienam vaikui), pareiškėja nurodė, kad išlaikymo įsiskolinimas sudaro 14 000 Lt, tačiau taip pat nepateikė duomenų apie tai, kad mėgino šį įsiskolinimą išieškoti. Be to, teismas pažymėjo, kad pareiškėja, nurodydama, kad skolininkų neturi, nutylėjo aplinkybę, kad 2013 m. gruodžio 17 d. Kauno apygardos teismo nutartimi A. S. iš A. S. priteista 7 357,71 Lt dydžio kompensacija, todėl pareiškėja kaip kreditorė turi reikalavimo teisę į A. S.. Byloje, teismo vertinimu, vėlgi nėra duomenų, kad ji bandė kreiptis dėl minėtos skolos išieškojimo. Dėl nurodytų priežasčių teismas sprendė, kad pareiškėja nededa maksimalių pastangų užtikrinti kreditorių reikalavimų tenkinimą, nesiekia išieškoti skolos iš skolininko A. S., veikia priešingai savo interesams. Be to, teismas akcentavo, jog pareiškėja teigdama, kad būtiniems jos ir jos nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti yra reikalinga 1 700 Lt suma, nenurodo, iš kur gauna papildomų pajamų, nustačius, kad pareiškėjos poreikiai didesni negu jos gaunamos pajamos. Teismas pareiškėjos argumentus dėl šiuo metu gaunamų mažų pajamų vertino kritiškai, spręsdamas, kad pareiškėja nepateikė duomenų apie tai, kad gyvena pas pažįstamą asmenį, kuris pareiškėjai ir nepilnamečiams jos vaikams suteikė kambarį naudotis neatlygintinai. Teismas įvertino tai, kad pareiškėja studijuoja, tokiu būdu sprendė, kad jos pajamos ateityje turėtų didėti. Dėl nurodytų arguemntų teismas sprendė, kad pareiškėja yra moki ir per tam tikrą laiką, nors ir ilgesnį nei maksimali bankroto proceso trukmė, galėtų įvykdyti savo finansinius įsipareigojimus ir vien tai, kad pareiškėja dar gana ilgą laiką turės dengti savo skolas, negali būti pagrindu jai iškelti fizinio asmens bankroto bylą. Šiuo atveju teismas nenustatė pagrindo išvadai, jog pareiškėjos finansinė padėtis yra kritinė ir ji negalėtų įvykdyti savo skolinių įsipareigojimų per protingą terminą. Teismas vadovavosi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais ir pažymėjo, kad pareiškėja yra jauna, darbingo amžiaus, nėra pateikta duomenų, kad pareiškėja turi sveikatos problemų, kad pareiškėja siekė kitais būdais padidinti savo pajamas, įgyti papildomų pajamų arba susirasti geriau apmokamą darbą, pagrindinė jos kreditorė yra buvusi pareiškėjos anyta ir nors šio skolinio įsipareigojimo mokėjimo terminai yra suėję, byloje nėra duomenų, kad ši kreditorė būtų pradėjusi priverstinį skolos išieškojimo procesą pareiškėjos atžvilgiu. Todėl teismas neatmetė galimybių su minėta kreditore susitarti dėl skolos mokėjimo terminų pratęsimo, skolos išdėstymo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėja prašo Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 22 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – iškelti pareiškėjai bankroto bylą.

Skunde nurodo, kad teismas, konstatuodamas, kad pareiškėjos negalima laikyti nemokia, pats sau prieštarauja, nes pradžioje nutartyje pažymėta, kad apeliantės pradelsti finansiniai įsipareigojimai šiuo metu viršija įstatymu nustatytą ribą (7240,50 Eur - 25 000 Lt). Apeliantės turimo turto nepakankama susidariusiems įsiskolinimams padengti, o gaunamos pajamos nėra pakankamos, kad skola kreditoriams būtų padengta per protingą laikotarpį. Apeliantė taip pat neturi jokių santaupų ar vertingo kilnojamojo turto.

Apeliantė atkreipia dėmesį ir į tai, kad teismas netinkamai įvertino ir apeliantės gaunamas pajamas, nes nurodo, kad jos darbo užmokestis siekia 1 500 – 1 600 Lt per mėnesį, tačiau iš byloje esančios pažymos apie darbo užmokestį matyti, kad nagrinėjamuoju laikotarpiu apeliantės vidutinis darbo užmokestis per mėnesį siekė tik 1 434,22 Lt. Be to, jos vertinumu, teismas neatsižvelgė į aplinkybę, jog ji viena augina du vaikus ir prie jų išlaikymo buvęs sutuoktinis neprisideda, gaunama suma iš Vaikų išlaikymo fondo nėra pakankama. Apeliantė yra sudariusi panaudos sutartį su R. G. dėl naudojimosi namo dalimi (20 kv. m.), kas šiek tiek sumažina apeliantės išlaidas, tačiau gaunamų pajamų vis vien nėra pakankamai, kad būtų galima atsiskaityti su kreditoriais. Priešingai nei nutartimi konstatavo teismas, apeliantė ieško palankesnių darbo sąlygų bei geresnio darbo, ji deda pastangas bei tobulina savo žinias bei įgūdžius - studijuoja VĮ Kolpingo kolegijoje (planuojama studijų pabaiga 2015 m. birželio 30 d.), aktyviai dalyvauja Lietuvos darbo biržos programose. Tai, kad apeliantė rūpinasi dviem mažamečiais vaikais, jai šiuo metu yra fiziškai neįmanoma gauti daugiau pajamų.

Šalies argumentai

Pareiškėjos teigimu teismas nepagrįstai nevertino pateiktos Kauno Šančių poliklinikos pažymos apie apeliantės sveikatos būklę, iš kurios matyti, kad pareiškėjai konstatuotas vidutinio sunkumo depresijos epizodas. Ši sveikatos būklė, įtakota skyrybų bei sunkios finansinės būklės taip pat turi įtakos negalėjimui tinkamai ir laiku vykdyti prisiimtų įsipareigojimų kreditoriams.

Apeliantė nesutinka su teismo išvadomis, kad ji nesiekia išieškoti skolas iš buvusio sutuoktinio, kadangi apeliantė praeityje ėmėsi priemonių skolai išieškoti ir tik nepavykus to padaryti kreipėsi į Vaikų fondą. Taigi, apeliantė atliko visus nuo jos valios priklausančius veiksmus, tačiau jai išieškoti skolos nepavyko. Dėl galimybės vykdyti išieškojimą kitoje Europos Sąjungos valstybėje apeliantė pažymi, kad jos pajamos tam nėra pakankamos, teisinio išsilavinimo neturi. Visos nurodytos aplinkybės negali būti priežastimi apeliantei užkirsti kelią pasinaudoti jai Lietuvos Respublikos įstatymais suteiktomis teisėmis atstatyti savo mokumą. Vien tai, kad tikėtinai jos pajamos ateityje didės, nėra pagrindas apeliantei atsiakyti kelti bankroto bylą šiuo metu. Ji nurodo, kad pažeidžiančių kreditorių teises sandorių, kurie sudarytų pagrindą abejoti jos sąžiningumu, nėra sudariusi bei jų nebuvo konstatuota civilinės bylos teisme nagrinėjimo metu. Apeliantė negalėjo žinoti ir tikėtis, kad dėl iširusios santuokos ir to pasėkoje smarkiai pablogėjusios jos finansinės padėties galimybės gražinti skolas kreditoriams dar daugiau pasunkės. Iš viso išvardinto aukščiau matyti, jog apeliantės finansiniai įsipareigojimai yra didesni nei turimas turtas, o gaunamos pajamos yra per mažos, jog apeliantė per protingą laikotarpį juos sugebėtų įvykdyti.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo AB SEB bankas atsiliepimu į skundą prašo jį atmesti, teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad pareiškėja bylos nagrinėjimo metu nepaneigė kreditorių abejonių dėl galimybės atstatyti jos mokumą. Galimybė bankrutuoti neturėtų būti traktuojama kaip priemonė išvengti įsipareigojimų, todėl suinteresuoto asmens nuomone teismas, atsisakydamas pareiškėjai iškelti bankroto bylą nenustatęs įstatyme numatytų pagrindų, priėmė pagrįstą teismo nutartį.

Suinteresuotas asmuo UAB „General Financing“ atsiliepimu prašo atskirąjį skundą atmesti, teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas pagrįstai nustatė, kad pareiškėja nesiekia išieškoti skolų, nededa pastangų didinti savo pajamas. Pareiškėja nurodo, kad neteko darbo, tačiau iš atleidimo iš darbo pagrindo matyti, kad ji buvo atleista jai pačiai prašant, be to, ji savo įsipareigojimų nevykdė dar santuokos metu, be to, ji nepagrindė, kokiu tiksli ėmė tiek daug vartojimo kreditų, kurių net sutarčių į bylą nėra pateikusi.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas, taip pat patikrinimas, ar nėra absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, kurios reglamentuoja civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis).

Byloje keliamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria remiantis Fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 5 straipsnio 8 dalies 1, 2 punktais atsisakyta iškelti apeliantei bankroto bylą, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas teigiant, jog teismas, netinkamai įvertinęs byloje esančius įrodymus padarė nepagrįstą išvadą dėl fizinio asmens bankroto bylos neiškėlimo.

FABĮ paskirtis yra sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros (FABĮ 1 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad sąžiningo fizinio asmens mokumo atkūrimas galimas tada, kai jo kreditorių reikalavimų patenkinimas užtikrinamas nepažeidžiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Pagal FABĮ 6 straipsnio 1 dalį teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą tuomet, jei nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų. Taigi, fizinio asmens bankroto bylos iškėlimui būtina nustatyti ne tik fizinio asmens nemokumo faktą, bet ir įvertinti, ar nėra FABĮ 5 straipsnio 5 dalyje numatytų pagrindų, kuriems esant teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą. Nagrinėjamu atveju teismas konstatavo, kad pareiškėjos finansinė būklė nėra kritinė, todėl sprendė, kad ji gali vykdyti savo įsipareigojimus. Apeliacinės instancijos teismas su tokiomis išvadomis sutinka.

Pareiškėja kreipdamasi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nurodė, kad nuo 2014 m. vasario 6 d. dirba UAB „Maxima“, jos pajamos sudaro apie 1 500 Lt (1 t. b. l. 10, 14-15). Pareiškėja studijuoja VŠĮ Kauno Kolpingo kolegijoje, studijas baigs 2015 m. birželio 30 d., metinė studijų kaina yra apie 2 400 Lt (1 t. b. l. 21). Pareiškėja nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikoje, neturi (1 t. b. l. 11), jos vardu yra įregistruota transporto priemonė VW Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t. b. l. 12). Pareiškėja A. S. ir A. S. 2014 m. sausio 7 d. išsituokė (Įrašo Nr. 26), ji viena augina du nepilnamečius vaikus K. S., gim. 2001 m. vasario 10 d., ir Mindaugą J. S., gim. 2006 m. spalio 9 d. Pareiškėjai išsituokus teismo sprendimu jai buvo priteistas automobilis Renault Laguna, ½ 50 000 Lt (14 481,00 Eur) vertės buto, 7 357,71 Lt (2 130,94 Eur) kompensacija už kitam sutuoktiniui tenkančią didesnę turto dalį, išlaikymas nepilnamečiams vaikams (kiekvienam po 350 Lt (101,37 Eur) per mėnesį), įsiskolinimai kreditoriams AB „SEB bankas“ (12 350,05 EUR ir 4 554,10 Lt (1 318,96 Eur) pripažinti solidaria sutuoktinių prievole, įsiskolinimai kreditoriams UAB „General Financing“ (4 107,73 Lt (1 189,68 Eur), UAB „Ūkio banko lizingas“ (3 206,08 Lt (928,54 Eur), kreditorei G. S. iš pareiškėjos priteistas 42 100 Lt (12 193 Eur) įsiskolinimas (1 t. b. l. 55, 65). Pareiškėja skolinga UAB „Kauno švara“ (168,24 Lt (48,73 Eur) (2 t. b. l. 59), AB LESTO (368 Lt (106,58 Eur), AB „Kauno energija“ (5 116,47 Lt (1 481,83 Eur) (2 t. b. l. 66-67), AB „Kauno vandenys“ (815,32 Lt (236,13 Eur), A. S. (3 000 Lt (868,86 Eur) (1 t. b. l. 41-55, 2 t. b. l. 9-11).

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad pagal prievolę AB SEB bankui (paskola imta būstui, kuris parduotas iš varžytinių), AB LESTO, AB „Kauno energija“, AB „Kauno vandenys“ (už komunalines paslaugas) pareiškėja yra atsakinga solidariai, kartu su savo buvusiu sutuoktiniu A. S.. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes konstatuotina, kad pareiškėjos asmenines prievoles sudaro 79 330,13 Lt (22 975,59 Eur) (47 196,35 Lt /2 + 4 107,73 Lt + 3 206,08 Lt + 42 100 Lt + 368 Lt /2 + 5 116,47 Lt /2 + 815,32 Lt /2 + 168,24 Lt + 3 000 Lt). Kaip nurodė pagrindinė pareiškėjos kreditorė G. S., kuriai pareiškėja yra skolinga 42 100 Lt (12 193 Eur), pareiškėja į ją nėra kreipusis nei dėl skolos sumokėjimo, nei dėl termino skolai mokėti atidėjimo ar skolos išdėstymo, tačiau kreditorė nėra kreipusis ir dėl šios skolos išieškojimo, nes tikisi, jog lėšas atgaus gražiuoju. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes konstatavo, kad ši skola nelaikytina pradelsta, todėl neįtrauktina į bendrą pradelstų įsiskolinimų tarpą.

Pareiškėja, kreipdamasi į teismą nurodė, kad jos nemokumą nulėmė iširusi santuoka, tai, kad ji dabar viena augina du nepilnamečius vaikus, buvęs sutuoktinis išlaikymo neteikia.

Įstatymas numato, kad fizinio asmens nemokumas tai fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 minimaliąsias mėnesines algas. Fizinis asmuo laikytinas visiškai nemokiu tada, kai sąžiningo fizinio asmens finansinė būklė yra kritinė ir jis negali vykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių įvykdymo terminai yra suėję. Tačiau iš byloje esančių duomenų, kaip teisingai nustatė ir apylinkės teismas, išieškojimas dėl skolos buvusios anytos naudai nėra pradėtas, taigi iki šiol nėra išnaudotos galimybės atidėti skolos mokėjimo terminus arba (ir) išdėstyti skolos mokėjimą. Nepaisant to, pareiškėja savo skolinius įsipareigojimus galėtų vykdyti tiek iš darbo užmokesčio, tiek inicijuoti išieškojimą iš savo buvusio sutuoktinio, tiek likviduodama savo nuosavybės teise valdomą turtą (automobilius). Nors byloje nėra pateikta duomenų apie pareiškėjos nuosavybės teise valdomą automobilį (VW Golf), jo buvimo vietą, bei kitą automobilį (Renault), pareiškėjai priteistą teismo sprendimu, bei šių automobilių vertes, įvertinus visas byloje nustatytas aplinkybes yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėja, iš savo darbo užmokesčio, taip pat likvidavus jai nuosavybės teise priklausantį turtą, tokiu būdu mažinat savo turimus įsiskolinimus kreditoriams, taip pat įvertinus tai, jog jos pagrindinė kreditorė nėra pradėjusi išieškojimo iš pareiškėjos, be to, neužilgo įgysianti išsilavinimą, kuris padės jai gauti pareiškėjos kvalifikaciją atitinkantį ir geriau apmokamą darbą, ji gali vykdyti savo skolinius įsipareigojimus. Be to pažymėtina, kad nors ieškovė pateikia sąrašą būtinų išlaidų, tačiau į jas nepagrįstai įtraukia buto nuomos kainą, kai tuo tarpu pati teigia, kad gyvena namo dalyje neatlygintinai (panaudos sutarties pagrindu), be to įtraukia studijų kainą, nors studijos baigsis š. m. birželio mėnesį, nepaisant to, pareiškime apeliantė visiškai nenurodė, kiek lėšų galėtų skirti kreditorinių reikalavimų dengimui jos bankroto atveju.

Pažymėtina, jog kiekvienos proceso šalies pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis ji grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus (CPK 12, 178 str.). Minimu atveju, pareiškėjai, siekiančiai įrodyti, kad jos finansinė padėtis atitinka fizinio asmens nemokumo būseną, kaip ji yra apibrėžta Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje, turėjo galimybę ir pareigą pateikti tai pagrindžiančius įrodymus. Taigi pareiškėja, kaip savarankiška proceso šalis naudodamasi savo teisėmis jos pasirinktu būdu privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų pagrindu, o teismas, vadovaudamasis CPK nustatytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais, iš įrodymų visumos privalo daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (CPK 178 straipsnis). Be to, nagrinėjamu atveju, pareiškėja buvo atstovaujama profesionalių teisininkų, kurie turi pareigą užtikrinti tinkamą šalių atstovavimą, būti aktyvūs, įrodinėjant reikalavimus ar atsikirtimus į pareikštus reikalavimus. Šalių pasyvumas procese, nepasinaudojimas teise, kartu ir našta įrodinėti, sukelia tam tikrus neigiamus procesinius teisinius padarinius – teismas laiko tam tikras aplinkybes neįrodytomis (CPK 178 straipsnis).

Teismų praktika fizinio asmens bankroto bylose formuojama ta linkme, kad net skolos sumai esant didesnei nei 25 MMA, bankroto byla asmeniui neturėtų būti keliama, jei skolos suma vertinant bendrąją prasme, nėra kritinė (Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-1628-345/2013). Teismų praktikoje pripažįstama, kad sąžiningas fizinis asmuo laikytinas visiškai nemokiu tada, kai sąžiningo fizinio asmens finansinė būklė yra kritinė ir jis negali vykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių įvykdymo terminai yra suėję.

Kaip minėta, nagrinėjamu atveju pareiškėja savo nemokumą grindžia gaunamų pajamų, reikalingų pajamų pragyvenimui ir esamo skolinio įsipareigojimo santykiu, nurodydama, jog gaunamų pajamų nepakanka kreditoriniams įsipareigojimams vykdyti.

Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad nagrinėjamojoje byloje nustatyta skolinių įsipareigojimų apimtis nesudaro pagrindo pareiškėjos nemokumo būklei pagal įstatymą konstatuoti, nors skolinių įsipareigojimų suma ir viršija FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje numatytą dydį (79 330,13 Lt), tačiau gaunant apie 1 900 Lt siekiančias (atlyginimas plius išmoka vaikams) pajamas per mėnesį, be to įvertinus pareiškėjos neišnaudotas galimybes išsiieškoti skolas iš buvusi sutuoktinio bei atidėti ar išdėstyti pagrindinę skolą buvusiai anytai, ši įsipareigojimų suma negali būti laikoma kritine, neleidžianti pareiškėjai jų skolinius įsipareigojimus įvykdyti per protingą terminą. Pažymėtina, kad sąžiningas fizinis asmuo laikytinas visiškai nemokiu tada, kai sąžiningo fizinio asmens finansinė būklė yra kritinė ir jis negali vykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių įvykdymo terminai yra suėję, tačiau aukščiau išdėstytos aplinkybės neleidžia daryti išvados, kad pareiškėja yra visiškai nemoki, o jos finansinė būklė yra kritinė. Vien tos aplinkybės, jog pareiškėja augina du mažamečius vaikus, o pareiškėja šiuo metu gauna nepilnai 1 500 Lt siekiantį darbo užmokestį, jos vengimas išieškoti skolinius įsipareigojimus iš savo buvusio sutuoktinio motyvuojant pajamų stoka, savaime nėra pagrindas pripažinti pateisinančiomis, bei objektyviomis priežastimis, leidžiančiomis išvengti ar nevykdyti skolinių įsipareigojimų kreditoriams.

Pažymėtina, kad sprendžiant fizinio asmens nemokumo klausimą, pareiškimo dėl fizinio asmens bankroto bylos nagrinėjimo momentu yra vertinamas vienintelis kriterijus numatytas FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje, t. y. fizinio asmens negalėjimas įvykdyti įsipareigojimo, kurio mokėjimo terminas yra suėjęs, o suma viršija 25 MMA. Todėl nustačius, kad pareiškėjos finansiniai įsipareigojimai, nors ir viršija 25 MMA, tačiau konstatavus, kad ji yra ir bus pajėgi juos vykdyti, kiti atskirojo skundo argumentai laikytini teisiškai nereikšmingais, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, apeliacinis teismas konstatuoja, kad teismo nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu ir 339 straipsniu, teismas

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Egidijus Tamašauskas