- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-05-11
- Bylos Nr.
- e2-182-419/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-39-3-00005-2021-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Viktor Voicechovski
- Ieškovas
- V. Ž.
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Astranika“
- Advokatai
- Liudmila Grigorjeva, Igoris Manzurovas
- Kategorijos
- 1.3.2.9.10.8Darbo sutarties nutraukimas be įspėjimo, kai darbuotojas vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas (DK 235 straipsnis)
- 1.3.2.11Atsiskaitymas su atleidžiamu darbuotoju
- 1.3.5.5Darbo užmokesčio mokėjimas darbuotoją atleidžiant iš darbo
- 1.3.9.3Darbo ginčai dėl darbo sutarties
- 3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
- 1.3.7.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.4.1.7Darbo bylų nagrinėjimo ypatumai
atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Astranika“ atstovams direktorei L. K., advokatui Igoriui Manzurovui,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. Ž. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Astranika“ dėl darbo ginčo išnagrinėjimo iš esmės ir pagal atsakovės UAB „Astranika“ priešieškinį ieškovui V. Ž. dėl 8232,45 Eur žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos 2020-12-08 sprendimu Nr. DGKS-1622 nuspręsta atsakovės UAB „Astranika“ naudai iš ieškovo V. Ž. išieškoti 7166,95 Eur turtinės žalos (atskaičius mokesčius).
Šalies argumentai
2. Ieškovas V. Ž. su darbo ginčų komisijos sprendimu nesutiko, kreipėsi į teismą ir ieškiniu prašė:
2.1. Pripažinti jo atleidimą iš darbo neteisėtu nustatant, kad darbo sutartis tarp UAB „Astranika“ ir V. Ž. nutraukta teismo sprendimu, atleidimo data laikant teismo sprendimo įsiteisėjimo dieną;
2.2. Priteisti iš atsakovės UAB „Astranika“ ieškovui V. Ž. kompensaciją už priverstinės pravaikštos laikotarpį nuo atleidimo iš darbo dienos, t. y. 2020-10-23, iki teismo sprendimo priėmimo dienos;
2.3. Priteisti iš atsakovės UAB „Astranika“ ieškovui V. Ž. 1762,69 Eur darbo užmokestį (neatskaičius mokesčių) ir kitas su darbo santykiais susijusias išmokas (kompensaciją už nepanaudotas atostogas);
2.4. Priteisti iš atsakovės UAB „Astranika“ ieškovui V. Ž. vidutinį darbo užmokestį per mėnesį už uždelstą atsiskaityti laikotarpį nuo ieškovo atleidimo iš darbo dienos, t. y. 2020-10-23, iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne daugiau kaip už 6 mėnesius;
2.5. Pripažinti, kad atsakovės UAB „Astranika“ prašymas dėl žalos išieškojimo iš ieškovo, pateiktas Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijai (darbo byla Nr. APS-131-22177), yra nepagrįstas;
2.6. Priteisti iš atsakovės UAB „Astranika“ ieškovui V. Ž. 600,00 Eur neturtinės žalos;
2.7. Priteisti iš atsakovės UAB „Astranika“ ieškovui V. Ž. jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
3. Atsakovė UAB „Astranika“ priešieškiniu prašė priteisti atsakovei UAB „Astranika“ iš ieškovo V. Ž. 8232,45 Eur žalos atlyginimą ir turėtas bylinėjimosi išlaidas.
4. Ieškovas V. Ž. (toliau – ir darbuotojas) teismo posėdyje paaiškino, kad 15 metų dirbo UAB „Astranika“. Įmonė Turgeliuose turėjo patalpas, kai direktoriumi buvo A. M.. Gamino karstus. Jo darbas buvo ieškoti klientų ir vežti jiems karstus į naujus taškus ar papildyti esamiems klientams. Vežiojo karstus po visą Lietuvą. Vėliau jų patalpos buvo padegtos. Netekus patalpų, karstų nebegamino, nusprendė užsiimti karstų pirkimu-pardavimu. Susirado Lenkijoje įmonę, iš jos pirkdavo karstus ir gabendavo į Lietuvą. Atvežus, sandėlyje reikėdavo juos iškrauti, o po to išvežioti klientams. Darbo santykiai buvo grindžiami tarpusavio pasitikėjimu. Po to A. M. pranešė, kad bus nauja direktorė L.. Jiems buvo paaiškinta, kad dirbs toliau taip kaip ir dirbo. Mėnesio pabaigoje rašydavo ataskaitą ką ir kur veždavo. Savo algai pats ėmė pinigus. Ataskaitoje nurodydavo kiek buvo pinigų, kiek išleido, kiek gavo. Pinigus darbdaviui atiduodavo susitikus sutartoje vietoje. Atiduodant ar gaunant pinigus, jokie dokumentai nebuvo pildomi. Visus metus dirbo sąžiningai, jokių drausminių nuobaudų ar pretenzijų jam niekas nereiškė. Karstų nebegamina maždaug 3 metus. Sudegus patalpoms, iš pradžių nuomojosi patalpas Vilniuje, taksi parke. Turgeliuose jokių patalpų dabar nėra. Sandėlis buvo Metalo g. 10, Vilnius. Sandėlyje jokia darbo vieta nebuvo įrengta, nebuvo net tualeto, tik tuščias sandėlis. Šiuo metu jokio įmonės ofiso nėra, jį susirasti galima buvo tik telefonu. Naudojosi įmonės automobiliu Renault Master, turėjo įmonės telefono kortelę. Turėjo raktus nuo sandėlio. Juos turėjo kitas vadybininkas J. K. ir direktorius. Tuo metu įmonėje dirbo jis, J. K., direktorė ir jos vyras. Įmonės direktorė buvo L., o kasdieną juos kontroliuodavo jos vyras. Direktorės vyras nebūdavo kartu darbe, tik kartais važiuodavo kartu. J. K. buvo atleistas pora savaičių iki jo atleidimo. Jo funkcijos jokiame įmonės dokumente nebuvo aprašytos. Žinojo savo darbo tvarką, susiklosčiusią per daugelį metų. Kai pasikeitė direktorius, buvo sutarta dirbti pagal tokią tvarką, kuri buvo nusistovėjusi. Karstus pirko tik Lenkijoje. Pats užsakinėjo karstus, skambindavo į Lenkiją, tardavosi, važiuodavo į Lenkiją jų parvežti. Į automobilį tilpdavo nuo 20 iki 25 karstų. Vėliau juos pardavinėdavo. Gautus pinigus laikydavo pas save. Parduodant karstus rašydavo pajamų orderius, faktūras, kuriuos jam duodavo direktorius. Niekur nepasirašinėdavo, tačiau pildė pajamų orderius (pinigų priėmimo kvitai). Kartais mokėdavo ne už visus nupirktus karstus, bet faktūrą rašydavo visai sumai. Vienas egzempliorius likdavo jam, o kitas pirkėjams. Direktorė skambindavo, klausdavo kiek jis turi pinigų. Dalį pinigų ji pasiimdavo, bet jokio rašto nepasirašydavo. Visą pinigų srautą užrašydavo ant paprasto popieriaus, ten žymėjo kiek pinigų atiduodavo direktorei. Mėnesio gale šį dokumentą atiduodavo direktorės vyrui. Direktorė jam buvo pasakiusi atiduoti visus dokumentus vyrui. Jam jokie dokumentai nelikdavo. Įmonėje nei buhalterės, nei kasininko nebuvo. Direktoriai nustatė tokią sistemą. Nežino kodėl atsiskaitymas buvo vykdomas tik grynais. Konkretaus darbo grafiko neturėjo. Viskas vyko pagal susitarimą. Jam galėjo paskambinti ir paprašyti atvežti karstus. Neprivalėjo niekur atsižymėti, kad atvyko į darbą. Buvo dienų, kai nereikėdavo važiuoti į darbą. 2020-10-08 atvažiavo į sandėlį, ten dirbo direktorės vyras, dirbo pusę dienos. Pakrovė 6 karstus ir ruošėsi važiuoti į vyskupiją Kalvarijų gatvėje. O direktorės vyras pasakė, kad nori atleisti jį iš darbo, nes apie jį klientai blogai atsiliepia. Paprašė pasirašyti dokumentą dėl daiktų grąžinimo. Atsisakė pasirašyti, nes tiek metų sąžiningai dirbo, beveik be atostogų. Susirinko savo daiktus ir išvažiavo. Atidavė jam visus daiktus, išskyrus telefono kortelę. Jis jau turėjo paruoštą blanką. Pokalbio liudytojų nebuvo. Direktorės vyras sakė, kad jis (V. Ž.) dar skolingas pinigų. Pasakė jam, kad apie tai pasikalbės kitą kartą, nes buvo labai susinervinęs. Kol nuvažiavo iki namų, buvo užblokuotas jo telefonas. Tą pačią dieną nuvažiavo į darbo inspekciją dėl neteisėto atleidimo iš darbo, surašė pareiškimą. Po to darbdavys bendravo su juo tik elektroniniu paštu. Po to ėjo į darbą, nes patarė draugas, kad vis tiek eitų į darbą. Dvi savaites taip važinėdavo į darbą, niekas į sandėlį neatvažiuodavo. Iš darbdavio jokių dokumentų dėl atleidimo negavo. Jį gavo elektroniniu paštu. Negalėjo susisiekti su darbdaviu, nes jo telefono kortelė buvo užblokuota. Susirašinėti su darbdaviu elektroniniu paštu jam padėjo draugas. Pirmą kartą už darbo užmokestį pasirašė prieš 2020-10-08. Atlyginimą paimdavo sau iš gaunamų pinigų. Kaip darbdavys įformindavo jo darbo užmokestį, nežino. Jo alga buvo 350,00 Eur į rankas plius 5 procentai nuo atvežtų prekių. Pinigai jam per sąskaitą nebuvo pervedami, grynais pinigais jam niekas nemokėjo, už atlyginimą nepasirašinėjo. Pagal savo skaičiavimus turėjo atiduoti darbdaviui apie 350,00 Eur, pagal kvitus atsiskaitė visiškai. 8000,00 Eur tikrai jiems neskolingas. Būna, kad per mėnesį parduodavo 100, 200 ir 1000 karstų. Vieno karsto kaina nuo 100,00 Eur iki 600,00 Eur. Karstus veždavo iš Kauno, iš dviejų Lenkijos vietų, iš Nemenčinės. Nemenčinėje mokėti nereikėjo, ten direktorė pati atsiskaitinėdavo, išrašydavo tik faktūrą.
Atsiliepimas
5. Atsakovės UAB „Astranika“ atstovė direktorė L. K. teismo posėdyje paaiškino, kad V. Ž. buvo atleistas iš darbo dėl pravaikštų kaip šiurkštaus darbo tvarkos pažeidimo. 2020-10-08 V. Ž. be leidimo pasišalino iš darbo vietos Metalo g. 10, Vilnius, ir į darbą negrįžo. Kitas 10 dienų jis irgi nėjo į darbą, todėl 2020-10-23 jis buvo atleistas. Tas 10 dienų komunikavo su juo elektroniniu paštu, išsiuntė jam reikalavimus pasiaiškinti bei pasirodyti darbe, buvo nurodytas telefonas, kad jis galėtų paskambinti. Iš jo gavo du laiškus, kur jis reikalauja kompensacijos, jis nurodė, kad dirba nuotoliniu būdu, jokių paaiškinimų, kodėl nevaikšto į darbą nenurodė. Jis į darbą neatėjo, jokių priežasčių nenurodė. Jam buvo skambinta jo sutuoktinės telefono numeriu, kuris buvo nurodytas ant pareiškimo darbo ginčų komisijai. Atsiliepė žmona, perdavė ragelį V. Ž.. Jis pasakė, kad neketino susisiekti su vadovybe, neketino ateiti į darbą. Pravaikštos negali būti pripažintos priverstinėmis, todėl, kad jis buvo kviečiamas ateiti, bet jis neateidavo. Jam nebuvo duotas leidimas dirbti nuotoliniu būdu. Jis neįnešė į įmonės kasą pinigų, ką įmonė traktuoja kaip įmonės pinigų pasisavinimą. Įsakymas dėl jo atleidimo ir visi kiti dokumentai buvo išsiųsti jam elektroniniu paštu, taip pat, kad jam priskaičiuotas darbo užmokestis ir kompensacija už nepanaudotas atostogas. Buvo paprašyta atvykti ir atsiimti pinigus, nes jis savo banko sąskaitos nebuvo nurodęs, visą laiką atlyginimas jam buvo mokamas grynais. Buvo prašoma jo pateikti banko sąskaitos numerį, bet V. Ž. nei atėjo, nei nurodė banko sąskaitą. V. Ž. pasiskaičiavo sau didesnį darbo užmokestį negu jam priklauso. 2020-10-08 buvo pareikalauta įnešti į kasą iš klientų gautus grynuosius pinigus. Tas pokalbis vyko tarp V. Ž. ir R. K.. V. Ž. el. paštu nurodė, kad negali įnešti pinigų, nes jam nėra tiksliai nurodyta kokią sumą jis turi įnešti. 2020-10-21 išsiuntė jam pretenziją dėl pinigų įnešimo, bet jis nieko neįnešė. Darbo ginčų komisija priteisė tą sumą. Nuolatinė V. Ž. darbo vieta Metalo g. 10, Vilnius. Ten buvo komercinio sandėliavimo patalpos, nuolatinės kompiuterizuotos darbo vietos nebuvo dėl darbo specifikos. V. Ž. kiekvieną dieną turėjo prisistatyti į Metalo g. 10, pasikrauti karstus ir išvežioti klientams. Taip pat jis turėjo patikrinti, ar nėra broko. Jis turėjo teisę iš dalies klientų gauti atsiskaitymą grynais pinigais, nes klientai pageidauja tokio atsiskaitymo būdo. Pinigų gavimo kvite V. Ž. turėjo įrašyti pirkėjo rekvizitus, sumą žodžiais ir skaičiais, klientas ir vadybininkas turėjo pasirašyti. Taip pat turėjo būti išrašyta sąskaita-faktūra. Kasos pajamų ir kasos išlaidų orderiai išduodami, kai darbuotojui išmokami pinigai grynaisiais. Kasininko funkciją įmonėje atlieka R. K.. V. Ž. liko skolingas už 2020 m. liepos – rugsėjo mėnesius ir pirmas spalio dienas. 2020-10-08 V. Ž. nebuvo nušalintas nuo darbo, nes jis tiesiog pabėgo. R. K. dėl incidento surašė tarnybinį pranešimą. V. Ž. pasišalino be leidimo. Jį buvo mėginta stabdyti, jo tarnybiniu telefonu buvo išsiųsta SMS žinutė, bet jis negrįžo. Tą dieną iš jo buvo paimti sandėlio raktai. V. Ž. buvo sakęs, kad iš klientų gautus pinigus laiko namie ir jis jų neatiduos. Todėl iš jo buvo paimtas automobilis. Jis neatidavė darbo pažymėjimo ir įmonės antspaudo. Kitą dieną buvo sandėlyje Metalo g. 10, Vilnius, bet V. Ž. nebuvo atėjęs. Į darbą jis galėjo atvykti savo ar viešuoju transportu. Paėmė iš jo mašiną, nes tokiu būdu gelbėjo įmonės turtą, nes mašinoje buvo prekių. Ketino tvarkingai atsiskaityti su V. Ž.. Bet jis nesutiko. Buvo bandymas taikiai susitarti, bet ieškovas nesileido į kalbas. V. Ž. darbo užmokestis buvo mokamas grynais pinigais, yra pasirašyti algalapiai. El. paštu 2020-10-29 pasiaiškinimo nėra gavusi. Jeigu būtų gavusi, būtų pervedusi V. Ž. pinigus. Metalo g. 10 buvo kas dieną nuo 8.00 val. ir laukė V. Ž. ateinant.
6. Liudytojas J. K. parodė, kad V. Ž. pažįsta nuo vaikystės, kartu dirbo UAB „Astranika“. Dirbo šioje įmonėje maždaug du metus. Turėjo išvežioti karstus į pardavimo taškus. Atsiskaitymas vyko pagal orderius, pasirašydavo, kad paima pinigus. Jeigu būdavo išrašomas važtaraštis, atveždavo su savimi. Mėnesio pabaigoje atiduodavo pinigus direktoriui. Kai pinigus atiduodavo direktoriui, jam nebuvo išduodamas joks patvirtinimas, kad pinigai buvo perduoti. Jokių pretenzijų dėl to nesulaukė. Tai buvo tokia nusistovėjusi praktika įmonėje. Kai atėjo nauja direktorė, ji bandė kažką naujo daryti, bet niekas nepasikeitė. Vieną kartą atidavė direktorei pinigus Sudervėje, automobilių stovėjimo aikštelėje. O kitą kartą irgi kažkurioje sutartoje vietoje. Jokios įmonės buveinės ar kabineto nebuvo. Atsiskaitinėjo betarpiškai tik su direktore. Kartą važiavo į Latviją su direktorės vyru R. K.. Turėjo problemų su autobusu, paprašė R. K. padėti su karstais, nes jie sunkūs. Jis pasakė, kad moka jam pinigus ir jo reikalas yra tvarkytis. Tarp jų įvyko konfliktas, jis pasakė, kad atleidžia jį. Po to jis po kelių dienų paskambino, kad būtų pasirašyti visi reikiami dokumentai. Viską pasirašė. Perdavė jam visus klientų duomenis. Neatsimena, ar jam buvo pateiktas įsakymas dėl atleidimo. Suprato, kad buvo atleistas iš darbo ir kitą dieną į darbą nėjo. Nežino, ar direktorės vyras turėjo teisę jį atleisti, bet suprato, kad jis turi tokią teisę. Darbo užmokestis jam buvo mokamas grynais pinigais. Pvz. atveždavo 2000,00 Eur, iš jų paimdavo sau minimalų atlyginimą, o likusius pinigus atiduodavo darbdaviui. Kai atėjo naujas direktorius, vieną kartą buvo pasirašęs už atlyginimą. Sandėlis Metalo gatvėje nebuvo įrengtas, ten nešildomos patalpos, net prisėsti nebuvo kur. Jokio įmonės ofiso nebuvo, bendravo su vadovais tik telefonu. Neatsimena kada buvo atleistas iš darbo, maždaug rudens pradžioje. Pinigų priėmimo kvitus, kuriuos vadina orderiais, jis imdavo iš klientų ir atiduodavo direktorei.
7. Liudytojas D. K. parodė, kad pažįsta V. Ž., jis dirbo šalia. Dirba (duomenys neskelbtini). 2020 m. spalio mėnesį V. Ž. ateidavo pas juos, pasinaudodavo tualetu. Taip buvo visą spalio mėnesį. Jis sakė, kad sandėlis užrakintas ar jo neįleidžia, tikslių aplinkybių nežino. Buvo, kad V. Ž. sakė, kad sandėlis užrakintas, negali patekti, bet smulkiau nieko neaiškino. Neprisimena, ar būdamas pas juos V. Ž. kam nors skambino, nežino, ar jis su savimi turėjo mobilų telefoną. Nekreipė dėmesio, ar sandėlyje buvo kitų žmonių. V. Ž. pas juos nesėdėdavo nuo ryto iki vakaro. V. Ž. pasakė, kad sandėlis užrakintas, bet to netikrino, dirbo savo darbą.
8. Liudytojas P. K. parodė, kad dirba šalia V. Ž.. Jis užeidavo pas juos į (duomenys neskelbtini), atsigerdavo kartu arbatos. Jis dirbo sandėlyje. 2020-10-11 atėjo V. Ž. ir pasakė, kad jį išvarė iš darbo. Kodėl jį išvarė jis nieko nepasakė. Jis vėliau irgi ateidavo. Klausė jo ko jis ateina, jeigu jį atleido. Jis buvo pasakęs, kad negali patekti į sandėlį. Kai V. Ž. dirbdavo sandėlyje, jo durys buvo beveik visada atidarytos. Bet vėliau jos buvo uždarytos, bet nėjo ir netikrino, ar durys užrakintos. Pas juos patalpose V. Ž. užtrukdavo neilgai, pašnekėdavo trumpai ir išeidavo. Dirbo visą dieną patalpoje, į lauką neišeidavo, todėl nežino, ar sandėlyje tuo metu lankėsi kiti žmonės.
9. Liudytojas R. K. parodė, kad dirba UAB „Astranika“ gamybos ir tiekimo vadovu maždaug nuo 2020 m. liepos mėnesio. Su V. Ž. matėsi pakankamai retai. Jis dirbo savarankiškai. Pats daugiausia dirbo su skolininkais. Turėjo prižiūrėti V. Ž. darbą. Jis turėjo pakrauti karstus ir pristatyti klientams, paimti pinigus ir perduoti vadovams. Jis galėjo ieškoti klientų, bet ir patys tuo užsiėmė. 2020-10-08 buvo susitikęs su V. Ž., nes iš kai kurių klientų sužinojo tam tikros informacijos ir norėjo su juo aptarti. Sužinojo, kad jis ne visais klientais rūpinosi, nes jis neskambino ir nesiteiravo, ar karstai parduoti, todėl atsilaisvinusias vietas klientai perleido kitiems tiekėjams. Dar iš kitų klientų sužinojo, kad jis pardavinėjo urnas. Įmonė apie tai nežinojo. Kai paklausė kodėl jis tai daro, jis atsakė, kad kodėl negali sau papildomai užsidirbti, nes atseit, jie mažai moka. Įmonei tai nepriimtina. Tuomet pasakė jam, kad grąžintų įmonės pinigus. Jis paaiškino, kad pinigus laiko namuose, bet atsisakė važiuoti. Prašė jo, kad atvyktų kitą dieną į darbą ir atvežtų pinigus, o jis nieko nesakęs apsisuko ir išėjo. Išjungė jam telefoną, nes dėl tokio neprognozuojamo elgesio jis galėjo pridaryti įmonei žalos. Kitą dieną V. Ž. nepasirodė, pats sandėlyje buvo beveik visą dieną. Kitomis dienomis V. Ž. irgi nepasirodė, nors pats būdavo ten kasdien. Kai V. Ž. išėjo, pats perėmė jo funkcijas. Prieš jam išeinant davė pasirašyti lapą, kad jis grąžintų įmonės turtą. Jis viską atidavė, o pinigų sakė neatiduos. Bandė jam skambinti, rašė SMS, V. Ž. neatsiliepė. Vėliau jis susirašinėjo su įmonės direktore. V. Ž. visą laiką laikė įmonės pinigus pas save, nors to neturėtų būti. Nuo 2020 m. liepos mėnesio jis nė karto nebuvo įnešęs pinigų į kasą. Nereikalavo iš karto, nes pasitikėjo žmogumi, nes jis jau prieš tai daug metų dirbo.
10. Liudytojas A. M. parodė, kad pažįsta V. Ž., 2013 m. buvo nusipirkęs UAB „Astranika“, ten jau dirbo V. Ž.. Nuo 2013 m. iki 2020 m. vasaros vadovavo įmonei. V. Ž. tuo metu buvo atsakingas už karstų pardavimą. Jis turėjo apskambinti klientus, išvežioti prekes ir pasiimti pinigus. Pinigų priėmimo orderiai buvo pildomi paimant pinigus iš klientų. Panašūs dokumentai buvo pildomi, kai jis perduodavo pinigus įmonei. Jis turėjo perduoti pinigus įmonei ne rečiau kaip kartą per savaitę. Kai V. Ž. perduodavo jam pinigus, išrašydavo jam orderį. Kai prasidėjo karantinas, V. Ž. porą mėnesių nebuvo perdavęs jam pinigų. Anksčiau V. Ž. neturėjo teisės už gautus pinigus pirkti produkciją. V. Ž. dirbo neblogai, bet jį visą laiką reikėdavo raginti pristatyti pinigus. Jis buvo visiškai savarankiškas, bet jis manė, kad jeigu jis susirado klientus, tai kiti vadybininkai su jais neturėtų kontaktuoti. V. Ž. darbo užmokestis buvo mokamas grynais, buvo pasirašomas algalapis. Nebuvo taip, kad jis iš gautų pinigų sau galėtų atlyginimą pasiimti. Bet taip galėjo būti paskutiniais mėnesiais, kai prasidėjo karantinas. Buvo susitarę, kad įformins jo atlyginimo išmokėjimą, kai susitiks. Bet jie nesusitiko iki įmonės pardavimo. Buvo susitikę, kai pristatė darbuotojus naujiems savininkams. Įmonės pardavimo dieną V. Ž. nebuvo skolingas įmonei. Tie patys žmonės įmonėje ir pirkdavo, ir parduodavo karstus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Priešieškinis tenkintinas iš dalies.
11. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad 2005-01-25 tarp UAB „Astranika“ ir V. Ž. sudaryta neterminuota darbo sutartis Nr. 50, pagal kurią V. Ž. priimtas į darbą vadybininko pareigoms, mokant jam LR Vyriausybės nustatytą minimalią mėnesinę algą, dirbant 5 darbo dienas per savaitę po 8 valandas. Sutartyje pažymėta, kad V. Ž. susipažino su vidaus darbo tvarkos taisyklėmis ir pasižadėjo jų laikytis. 2013-09-20 UAB „Astranika“ direktoriaus įsakymu darbo sutartis buvo pakeista, nustatant 5 darbo dienų savaitę, dirbant po 4 valandas per dieną.
12. 2020-06-30 UAB „Astranika“ visų akcininkų (L. K. ir R. K.) susirinkimo sprendimu L. K. nuo 2020-07-03 paskirta į UAB „Astranika“ direktorės pareigas.
13. 2020-07-24 UAB „Astranika“ direktoriaus įsakymu R. K. paskirtas į kasininko pareigas.
14. 2020-07-24 UAB „Astranika“ direktoriaus įsakymu patvirtintas sąrašas asmenų, turinčių teisę surašyti ir pasirašyti grynųjų pinigų apskaitos dokumentus (kasos pajamų ir išlaidų orderius, kasos knygą): kasininkas R. K.. L. K. paskirta atsakinga už finansų kontrolę.
15. V. Ž. savo parašu ir antspaudu patvirtino, kad gavo grynuosius pinigus už prekes:
15.1. 500,00 Eur pagal 2020-07-03 pinigų priėmimo kvitą Nr. 5587316 iš Nemenčinės vartotojų kooperatyvo už karstus;
15.2. 290,40 Eur pagal 2020-07-10 pinigų priėmimo kvitą Nr. 5587317 iš UAB „Ligamis“ už karstus;
15.3. 988,57 Eur pagal 2020-07-14 pinigų priėmimo kvitą Nr. 5587318 iš UAB „Nutrukusi styga“ už karstus AST-7377;
15.4. 220,22 Eur pagal 2020-07-14 pinigų priėmimo kvitą Nr. 5587319 iš K. Z. individualios įmonės už karstus;
15.5. 257,73 Eur pagal 2020-07-16 pinigų priėmimo kvitą Nr. 5587320 iš UAB „Rimties sala“ už karstus;
15.6. 121,00 Eur pagal 2020-07-16 pinigų priėmimo kvitą Nr. 5587321 iš individualios įmonės (pavadinimas neįskaitomas) už karstus;
15.7. 332,75 Eur pagal 2020-07-28 pinigų priėmimo kvitą Nr. 5587323 iš UAB „Ligamis“ už karstus AST-7397;
15.8. 90,75 Eur pagal 2020-08-07 pinigų priėmimo kvitą Nr. 5587324 iš UAB „Ligamis“ už karstus;
15.9. 1420,54 Eur pagal 2020-08-20 pinigų priėmimo kvitą Nr. 5587326 iš UAB „Nutrukusi styga“ už karstus AST-7383;
15.10. 181,50 Eur pagal 2020-08-20 pinigų priėmimo kvitą Nr. 5587327 iš UAB „Ligamis“ už karstus AST-8008;
15.11. 400,00 Eur pagal 2020-08-24 pinigų priėmimo kvitą Nr. 5587328 iš Nemenčinės vartotojų kooperatyvo už karstus;
15.12. 133,10 Eur pagal 2020-08-24 pinigų priėmimo kvitą Nr. 5587329 iš UAB „Ligamis“ už karstus;
15.13. 704,22 Eur pagal 2020-08-31 pinigų priėmimo kvitą Nr. 5587330 iš UAB „Nutrukusi styga“ už karstus AST-7391;
15.14. 350,09 Eur pagal 2020-09-03 pinigų priėmimo kvitą Nr. 5587331 iš UAB „Ligamis“ už karstus;
15.15. 1189,96 Eur pagal 2020-09-03 pinigų priėmimo kvitą Nr. 5587332 iš UAB „Juozginta“ už karstus;
15.16. 338,80 Eur pagal 2020-09-14 pinigų priėmimo kvitą Nr. 5587333 iš UAB „Ligamis“ už karstus;
15.17. 96,80 Eur pagal 2020-09-14 pinigų priėmimo kvitą Nr. 5587334 iš UAB „Širdgėla“ už karstus;
15.18. 244,42 Eur pagal 2020-09-16 pinigų priėmimo kvitą Nr. 5587335 iš K. Z. individualios įmonės už karstus;
15.19. 157,30 Eur pagal 2020-09-25 pinigų priėmimo kvitą Nr. 5587336 iš K. Z. individualios įmonės už karstus;
15.20. 90,75 Eur pagal 2020-09-25 pinigų priėmimo kvitą Nr. 5587337 iš UAB „Ligamis“ už karstus;
15.21. 370,26 Eur pagal 2020-09-28 pinigų priėmimo kvitą Nr. 5587338 iš UAB „Rimties sala“ už karstus;
15.22. 181,50 Eur pagal 2020-10-05 pinigų priėmimo kvitą Nr. 5587339 iš UAB „Juozginta“ už karstus;
15.23. 181,50 Eur pagal 2020-10-07 pinigų priėmimo kvitą Nr. 5587340 iš UAB „Ligamis“ už karstus;
16. 2020-08-09 pagal sąskaitą-faktūrą Nr. 238/08/2020 V. Ž. iš J. P. laidojimo namų už 4800,00 Lenkijos zlotų (apie 1090,91 Eur) įsigijo 24 karstus, kurie išsivežti transporto priemone (duomenys neskelbtini).
17. UAB „Astranika“ direktorės 2021-10-12 rašte nurodyta, kad V. Ž. sąskaitos-faktūros Nr. 238/08/2020 įmonės buhalterijai ar vadovybei nepateikė, sąskaitoje nurodytų karstų pirkimo su vadovybe nederino ir šių karstų nepristatė.
18. 2020-09-03 kasos pajamų orderiu Nr. 202003 L. K. įnešė į kasą 314,60 Eur pagal pinigų paėmimo kvitą Nr. 5587331.
19. V. Ž. savo parašu patvirtino, kad gavo po 434,49 Eur darbo užmokestį už 2020 m. liepos, rugpjūčio ir rugsėjo mėnesius.
20. UAB „Astranika“ kasos knygose už 2020 m. liepos – spalio mėnesius neužfiksuotas pajamų gavimas iš V. Ž..
21. 2020-10-09 V. Ž. kreipėsi į Valstybinę darbo inspekciją dėl neteisėto atleidimo iš darbo. Pareiškime jis nurodė, kad 2020-10-08 atėjo į darbą 8 val. ir dirbo pusę dienos iki 14 val. sandėlyje adresu Metalo g. 10, Vilniuje. Ieškovą pakvietė direktorius R. ir pasakė, kad ieškovas atleistas iš darbo be įspėjimo ir paprašė pasirašyti atleidimo iš darbo lapą, kurio ieškovas nepasirašė. Ieškovas atidavė raktus, kuro kortelę, antspaudą, 15.00 val. buvo užblokuotas darbinis telefonas.
22. 2020-10-08 UAB „Astranika“ gamybos ir tiekimo vadovo R. K. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2020-10-08 su ieškovu įvyko pokalbis dėl jo pareigų vykdymo, nes gauta daugybinių pretenzijų iš klientų dėl ieškovo darbo kokybės, dėl ko buvo prarasti užsakymai. Ieškovui išdėsčius pretenzijų turinį jis reagavo abejingai, neparodė jokio susirūpinimo, kalbėjo įžūliai. Ieškovui paaiškinus, kad tokiu atveju negalima toliau leisti jam atstovauti santykiuose su atsakovės klientais, ieškovas pareiškė, kad kitose įmonėse siūlomos daug geresnės darbo sąlygos ir jis daro paslaugą dirbdamas pas atsakovę. R. K. paaiškino, kad tokiu atveju geriausias sprendimas yra nutraukti darbo santykius. Ieškovas į šį teiginį sureagavo labai emocionaliai, supyko, pradėjo šaukti, keiktis, pradėjo grasinti žodžiais „tu naktimis daugiau nemiegosi“, „aš turiu pažinčių“. R. K. pasiūlė ieškovui apsiraminti ir aptarti darbo santykių nutraukimą abipusiu susitarimu. Ieškovas į kalbas nesileido, todėl iš jo paprašyta perduoti grynuosius pinigus už parduotas prekes, gautas iš klientų, kvitus ir kitus buhalterinės apskaitos dokumentus. Ieškovas, perdavęs dokumentus, atsisakė perduoti pinigus, nesutiko važiuoti į ieškovo namus, kuriuose, kaip jis teigė, laikė atsakovei priklausančius pinigus. Dėl tokio piktybinio elgesio pareikalauta atiduoti automobilio raktelius, kuro kortelę, dokumentus. Ieškovas perdavė automobilio raktelius, kuro kortelę, dokumentus, bet atsisakė grąžinti pinigus ir apie 13.50 val. išėjo iš sandėlio nieko nepaaiškinęs ir negrįžo. Paskambinus ieškovui telefonu jis atmetė skambutį. Tarnybinio telefono numeris ieškovui buvo užblokuotas, siekiant išvengti ieškovo neprognozuojamo elgesio galimų neigiamų pasekmių.
23. 2020-10-08 V. Ž. buvo nusiųsta tokio turinio SMS žinutė: „tavo sim bus užblokuota, ryt, kai atiduosi įmonės pinigus ir atsiskaitysi, atblokuosim. Tel. Nr. turi mano. Lauksiu skambučio. Kitaip bus traktuojama kaip neteisėtas įmonės pinigų pasisavinimas“.
24. 2020-10-08 UAB „Astranika“ įmonės turto perdavimo-priėmimo akte gamybos ir tiekimo vadovo R. K. parašu patvirtinta, kad V. Ž. perdavė automobilį „Renault“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), „Alauša“ kuro kortelę, raktą nuo sandėlio, PVM sąskaitų-faktūrų nepanaudotų blankų komplektą, komplektą nepanaudotų grynųjų pinigų priėmimo kvitų, įmonės reprezentacinius bukletus, įmonės klientų kontaktų sąrašą.
25. 2020-10-09 UAB „Astranika“ direktorė L. K. pareikalavo V. Ž. pasiaiškinti raštu iki 2020-10-13, dėl kokių priežasčių 2020-10-08 paliko darbo vietą ir išvyko iš sandėlio adresu Metalo g. 10, Vilniuje, bei neatsiliepė telefonu, kodėl atsisakė perduoti atsakovei grynuosius pinigus už parduotas prekes, gautas iš klientų pagal pinigų priėmimo kvitus, dėl kokių priežasčių vartojo necenzūrinius žodžius ir išsakė grasinimą susidoroti su atsakovės darbuotoju, tuo būdu pažeidžiant kito asmens garbę ir orumą.
26. 2020-10-12 V. Ž. surašė pasiaiškinimą, kuriame nurodė, kad yra nepagrįstai kaltinamas netinkamu pareigų atlikimu, šiurkščiais darbo drausmės pažeidimais siekiant daryti jam spaudimą pasirašyti atleidimo dokumentus, kadangi R. priverstinai ragino išeiti iš darbo savo noru, o jam nesutikus pasakė, kad jis yra atleistas be įspėjimo. V. Ž. pareikalavo pateikti raštu konkrečias darbdavio pretenzijas, nurodant darbo sutarties konkrečius punktus, jeigu jie buvo pažeisti bei pažeidimų aprašymą; kodėl jeigu direktorės nuomone, jis netinkamai vykdė pareigas, nebuvo apie tai informuotas raštu ir jam nebuvo suteiktas protingas terminas pasitaisyti; kas yra jo tiesioginis vadovas, nes neaišku kokiu pagrindu jį iš darbo išvarė R., kurio net pareigų nežino, bet UAB „Astranika“ 2020-10-08 rašte jis vadinamas įmonės atstovu. Registruotoji pašto siunta, adresuota UAB „Astranika“ grįžo neįteikta.
27. 2020-10-13 atsakovė UAB „Astranika“ pareikalavo ieškovo pasiaiškinti raštu iki 2020-10-14, kodėl ieškovas 2020-10-09 ir 2020-10-12 neatvyko į darbą, nesusisiekė su darbdavio atstovais ir neinformavo apie neatvykimo į darbą priežastis, taip pat ieškovui priminta, kad jis neįvykdė 2020-10-08 jam pateikto reikalavimo perduoti atsakovei grynuosius pinigus už parduotas prekes, gautas iš klientų (ieškovas perdavė tik paties ir klientų pasirašytus pinigų priėmimo kvitus, patvirtinančius, kad kvituose nurodytas pinigines sumas ieškovas iš klientų gavo).
28. 2020-10-19 V. Ž. rašytiniame pasiaiškinime nurodė, kad 2020-10-08 po pietų R. pasakė, kad jis yra atleistas iš darbo be įspėjimo. R. pateikė jam iš anksto pasiruoštą perdavimo-priėmimo aktą, pagal kurį perdavė R. UAB „Astranika“ turtą, išskyrus asmeniškai jį identifikuojantį turtą, t. y. antspaudą su jo vardu, vizitines korteles, darbo pažymėjimą, kadangi nepasitiki darbdavio atstovu. R. jam nurodė, kad šis perdavimo-priėmimo aktas yra atleidimo procedūros dalis. Grąžinus įmonės turtą, R. iš karto pareikalavo palikti įmonės teritoriją. Be to, 2020-10-09 ir 2020-10-12 buvo darbe, bet nerado nei direktorės, nei R., todėl šiuo metu dirba įmonės labui nuotoliniu būdu – ieško naujų klientų ir asortimento. Reikalavimo perduoti įmonei iš klientų gautus grynuosius pinigus už parduotas prekes negali įvykdyti, nes nėra nurodyta konkreti suma, klientai, iš kurių ji gauta. Jam nepateiktas joks dokumentas, kuriame būtų užfiksuotas jo įsipareigojimas įmonei.
29. UAB „Astranika“ 2020 m. spalio 9, 12, 13, 14, 15, 16, 19, 20, 21 ir 22 surašė aktus dėl V. Ž. neatvykimo į darbą, kuriuose nurodyta, kad V. Ž. darbe nepasirodė ir niekaip nesusisiekė bei neatvykimo priežasties nenurodė. Fiksuotos pravaikštos.
30. 2020-10-21 advokatas Igoris Manzurovas, atstovaudamas UAB „Astranika“ interesams, pateikė V. Ž. rašytinę pretenziją, reikalaudamas per 10 dienų nuo pretenzijos gavimo dienos grąžinti UAB „Astranika“ 8232,45 Eur grynų pinigų, gautų iš UAB „Astranika“ klientų.
31. 2020-10-22 UAB „Astranika“ priėmė sprendimą nutraukti darbo sutartį su V. Ž.. Sprendime nurodyta, kad V. Ž. pažeidė DK ir UAB „Astranika“ vidaus darbo tvarkos taisykles, padarydamas šiuos šiurkščius darbo drausmės pažeidimus: 1) 2020-10-08 pasišalino iš darbo vietos be pateisinamos priežasties ir leidimo (surašytas tarnybinis pranešimas); 2) 2020 m. spalio 9, 12, 13, 14, 15, 16, 19, 20, 21, 22 dienomis neatvyko į darbą be pateisinamos priežasties (surašyti aktai dėl neatvykimo į darbą (pravaikštų); 3) sąmoningai atsisakė įnešti į kasą (pasisavino) iš UAB „Astranika“ klientų gautus grynuosius pinigus, tuo tyčia padarydamas turtinę žalą darbdaviui ir pakenkdamas UAB „Astranika“ ūkinei-komercinei veiklai (surašytas tarnybinis raštas ir pretenzija); 4) pažeidė kito asmens garbę ir orumą, šmeiždamas ir grasindamas susidorojimu UAB „Astranika“ akcininkui (bendrasavininkui), gamybos ir tiekimo vadovui R. K. (surašytas tarnybinis pranešimas). Bei neteko pasitikėjimo dėl šių sunkinančių aplinkybių: savo 2020-10-12 ir 2020-10-19 raštiškuose paaiškinimuose pademonstravo atmestiną požiūrį į padarytus pažeidimus, nepripažino savo kaltės ir neparodė kritiško savo elgesio vertinimo, rūpestingumo ir siekio geranoriškai išspręsti susidariusią situaciją, išdėstė tikrovę neatitinkančius faktus, iki nurodytų pažeidimų padarymo pasižymėjo ūmiu ir konfliktišku elgesiu, diskriminavo kitus atsakovės darbuotojus dėl mažesnės profesinės patirties UAB „Astranika“ ir ritualinių paslaugų sferoje, pasižymėjo aplaidumu aptarnaudamas klientus, dėl ko buvo netekti užsakymai ir gautos klientų pretenzijos, nuolat vėlavo pateikti buhalterijai sąskaitas ir kitus apskaitos dokumentus, vengė dalintis informacija apie savo darbo rezultatus, dėl ko ne kartą yra gavęs žodinių įspėjimų, tačiau savo elgesio nekeitė.
32. 2020-10-22 UAB „Astranika“ direktorės įsakymu Nr. I-201022/1 V. Ž. atleistas iš einamų pareigų nuo 2020-10-23 vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 58 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalies 1, 4, 5 punktais.
33. 2020-10-23 raštu UAB „Astranika“ pranešė V. Ž. apie darbo sutarties nutraukimą ir nurodė, kad jam priklausantį darbo užmokestį už faktiškai 2020 m. spalio mėnesį išdirbtas dienas bei kompensaciją už nepanaudotas atostogas jis gali atsiimti atvykęs į darbovietę, atvykimo laiką iš anksto suderinus administracijos telefonu arba el. laišku.
34. 2020-10-29 rašte, adresuotame UAB „Astranika“, V. Ž. prašė pervesti jam priklausančias lėšas į rašte nurodytą banko sąskaitą.
Dėl atleidimo iš darbo (ne)teisėtumo
35. Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 58 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį be įspėjimo ir nemokėti išeitinės išmokos, jeigu darbuotojas dėl savo kalto veikimo ar neveikimo padaro pareigų, kurias nustato darbo teisės normos ar darbo sutartis, pažeidimą. Priežastis nutraukti darbo sutartį gali būti šiurkštus darbuotojo darbo pareigų pažeidimas arba per paskutinius dvylika mėnesių darbuotojo padarytas antras toks pat darbo pareigų pažeidimas (DK 58 straipsnio 2 dalis).
36. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT) savo praktikoje yra nurodęs, kad sprendžiant klausimą, ar konkretus darbo pareigų pažeidimas priskirtinas prie šiurkščių, būtina analizuoti jo objektyvius ir subjektyvius požymius – darbuotojo neteisėto elgesio pobūdį, dėl šio pažeidimo atsiradusius neigiamus padarinius, darbuotojo kaltės laipsnį ir formą, darbuotojo veiksmų motyvus bei tikslus, kitų asmenų veiksmų įtaką šiam pažeidimui bei kitas svarbias aplinkybes, taip pat turi būti įvertinta, kokio pobūdžio gėriai buvo pažeisti, kiek aiškiai buvo įvardytos darbuotojo pareigos, kokia yra tokių ar panašių pažeidimų vertinimo praktika darbovietėje ir pan. (žr. LAT 2012-12-14 nutartį civilinėje byloje 3K-3-562/2012; 2013-01-03 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2013; 2018-12-19 nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-461-695/2018).
Žemesnės instancijos teismas
37. V. Ž. atleistas iš darbo vadovaujantis DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktu (šiurkštus darbuotojo darbo pareigų pažeidimas); DK 58 straipsnio 3 dalies 1 punktu (neatvykimas į darbą visą darbo dieną ar pamainą be pateisinamos priežasties); DK 58 straipsnio 3 dalies 4 punktu (priekabiavimas dėl lyties ar seksualinis priekabiavimas, diskriminacinio pobūdžio veiksmai ar garbės ir orumo pažeidimas kitų darbuotojų ar trečiųjų asmenų atžvilgiu darbo metu ar darbo vietoje); DK 58 straipsnio 3 dalies 5 punktu (tyčia padaryta turtinė žala darbdaviui ar bandymas tyčia padaryti jam turtinės žalos).
Dėl V. Ž. neatvykimo į darbą visą darbo dieną ar pamainą be pateisinamos priežasties (DK 58 straipsnio 3 dalies 1 punktas)
38. Aiškindamas iki 2017 m. liepos 1 d. galiojusios redakcijos DK 235 straipsnį, kurio 2 dalies 9 punktas iš esmės atitinka DK 58 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir dėl to ši jo praktika išlieka aktuali, LAT yra konstatavęs, kad kai už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą atleistas iš darbo darbuotojas ginčija darbo sutarties nutraukimo teisėtumą teismine tvarka (pagal galiojančio DK 220 straipsnį – ir darbo ginčų komisijoje), darbdavys turi įrodyti ne tik nusižengimo padarymo faktą, bet ir tai, kad nusižengimas kvalifikuotinas kaip šiurkštus (2018-02-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55-248/2018). Sprendžiant ginčą dėl darbuotojo atleidimo iš darbo už pravaikštas kaip už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą teisėtumo, pareiga įrodyti, kad darbuotojas neatvyko į darbą be svarbių priežasčių visą darbo dieną (pamainą), tenka darbdaviui, o pareiga įrodyti neatvykimo į darbą priežastis ir jų svarbą tenka darbuotojui (LAT 2021-05-12 Nr. e3K-3-116-943/2021).
39. Vertinant, ar galima laikyti pravaikštomis tai, kad V. Ž. 2020 m. spalio 9, 12, 13, 14, 15, 16, 19, 20, 21 ir 22 neatėjo į darbą, būtina atsižvelgti į ieškovo darbo pobūdį bei 2020-10-08 susiklosčiusios situacijos kontekstą. Pažymėtina, kad darbuotojo pareigybės aprašymas teismui nebuvo pateiktas. UAB „Astranika“ teismui adresuotame 2021-10-14 rašte nurodė, kad įmonės Vidaus darbo tvarkos taisyklių, galiojusių V. Ž. priėmimo į darbą metu, negali pateikti, nes jos neišliko po 2016-10-14 gaisro. UAB „Astranika“ direktorės 2020-07-03 įsakymu Nr. I-200703/2 patvirtintos naujos Vidaus darbo tvarkos taisyklės, tačiau duomenų, kad V. Ž. būtų su jomis supažindintas atsakovė nepateikė.
Žemesnės instancijos teismas
40. Kasacinio teismo praktikoje, be kita ko, yra išaiškinta, kad tam, jog darbuotojas galėtų tinkamai vykdyti savo darbines funkcijas darbdavio interesais, darbdavys turi supažindinti darbuotoją su jo darbo sąlygomis, lokaliniais teisės aktais, reglamentuojančiais darbuotojo darbo sąlygas. Kita vertus, darbuotojas, kuris yra susijęs darbo santykiais, taip pat privalo rūpintis tinkamu darbo sutarties vykdymu. Tačiau jeigu darbdavys neįvykdo savo pareigos supažindinti darbuotoją su jo pareigomis ir darbuotojas, nors ir būdamas reikiamai atidus, būtent dėl nežinojimo neatlieka tam tikrų pareigų arba jas netinkamai atlieka, šie darbuotojo veiksmai negali būti kvalifikuojami kaip kalti ir negali būti drausminės atsakomybės pagrindas (LAT 2005-05-30 nutartis Nr. 3K-3-314/2005).
41. Kaip matyti iš bylos duomenų, V. Ž. nebuvo supažindintas su Vidaus darbo tvarkos taisyklėmis, patvirtintomis UAB „Astranika“ direktorės 2020-07-03 įsakymu, todėl spręsdamas apie darbuotojo darbo pobūdį, teismas vadovavosi šalių bei liudytojų paaiškinimais. Ieškovas teisme aiškino, kad pagal darbovietėje per ilgus metus susiformavusias tradicijas, savo darbą jis galėdavo organizuoti savarankiškai. Konkretaus darbo grafiko neturėjo, viskas vyko pagal susitarimą. Jam galėjo paskambinti ir paprašyti atvežti karstus. Neprivalėjo niekur atsižymėti, kad atvyko į darbą. Buvo dienų, kai į darbą apskritai nereikėdavo važiuoti. Neprivalėjo visą darbo dieną būti darbe, tuo labiau, kad įmonė pastovios buveinės, kur dirbtų administracija ar galėtų dirbti kiti darbuotojai, neturėjo. Buvo sandėlis, tačiau ten jokios darbo vietos nebuvo įrengtos, buvo tik sandėliuojamos ritualinės prekės. Liudytoju teisme apklaustas J. K., kartu su V. Ž. dirbęs UAB „Astranika“, patvirtino, kad sandėlis buvo nešildomas, ten nebuvo net vietos prisėsti. Pati įmonės vadovė L. K. patvirtino, kad kompiuterizuota darbo vieta darbuotojui sandėlyje, esančiame Metalo g. 10, Vilniuje, nebuvo įrengta, savo biuro įmonė neturėjo. Kaip žinia, V. Ž. UAB „Astranika“ dirbo nuo 2005-01-25. Buvęs V. Ž. vadovas A. M. teismui parodė, kad V. Ž. dirbo visiškai savarankiškai. Jis buvo atsakingas už karstų pardavimą, t. y. turėjo apskambinti klientus, išvežioti prekes ir pasiimti pinigus. Taigi matyti, kad pagal darbo pobūdį ir ilgalaikę įmonės praktiką, V. Ž. neprivalėjo visą darbo laiką būti darbo vietoje, kadangi tokios vietos, kuri atitiktų pastovios įrengtos darbo vietos požymius, UAB „Astranika“ neturėjo. Byloje surinkti duomenys patvirtina, kad sandėlyje Metalo g. 10, Vilniuje, buvo laikomi karstai, kuriuos V. Ž. ten atveždavo, tačiau nuolat būti sandėlyje nebuvo nei poreikio, nei galimybių. 2020-07-03 pasikeitus įmonės savininkams, ieškovo teigimu, darbo pobūdis ir organizavimo tvarka nepasikeitė. Patvirtinimų, kad nauji darbdavės vadovai reikalautų iš V. Ž. dirbti kitokiu grafiku, byloje nėra.
42. Ieškovo teigimu 2020-10-08 jis kaip visada atvažiavo į sandėlį, ten dirbo direktorės vyras R. K.. Pusę dienos dirbo, pakrovė 6 karstus ir ruošėsi važiuoti į vyskupiją Kalvarijų gatvėje. Tuomet direktorės vyras pasakė, kad nori atleisti jį iš darbo, nes apie jį blogai atsiliepia klientai. Paprašė pasirašyti dokumentą dėl daiktų grąžinimo, jau turėjo iš anksto paruoštą atspausdintą blanką su tos dienos data. Atidavė jam visus daiktus, išskyrus telefono kortelę, tačiau pasirašyti šį dokumentą atsisakė, nes tiek metų, beveik be atostogų sąžiningai dirbo. Susirinko savo daiktus ir išvažiavo.
43. Liudytoju apklaustas UAB „Astranika“ bendrasavininkas R. K. pateikė kiek kitokią tos dienos įvykių versiją. Jis nurodė, kad 2020-10-08 buvo susitikęs su V. Ž., nes iš kai kurių klientų sužinojo, kad jis ne visais klientais rūpinosi, nes neskambino ir nesiteiravo, ar karstai parduoti, todėl atsilaisvinusias vietas klientai perleido kitiems tiekėjams. Dar iš kitų klientų sužinojo, kad jis pardavinėjo urnas. Įmonė apie tai nežinojo. Kai paklausė kodėl jis tai daro, jis atsakė, kad kodėl negali sau papildomai užsidirbti, nes atseit, jie mažai jam moka. Įmonei tai nepriimtina. Tuomet pasakė jam, kad grąžintų įmonės pinigus. Darbuotojas paaiškino, kad pinigus laiko namuose, bet važiuoti jų paimti atsisakė. Prašė jo, kad atvyktų kitą dieną į darbą ir atvežtų pinigus, o jis nieko nesakęs apsisuko ir išėjo. Išjungė jam telefoną, nes dėl tokio neprognozuojamo elgesio jis galėjo pridaryti įmonei žalos. Kitą dieną V. Ž. darbe nepasirodė, pats sandėlyje buvo beveik visą dieną. Kitomis dienomis V. Ž. irgi nepasirodė, nors pats būdavo ten kasdien. Kai V. Ž. išėjo, pats perėmė jo funkcijas. Prieš jam išeinant davė pasirašyti lapą, kad jis grąžintų įmonės turtą. Jis viską atidavė, o pinigų sakė neatiduos. Bandė jam skambinti, rašė SMS, V. Ž. neatsiliepė. Vėliau jis susirašinėjo su įmonės direktore.
44. Taigi nė viena iš šalių neginčija, kad 2020-10-08 tarp V. Ž. ir R. K. įvyko konfliktas. Šio konflikto liudininkų nėra, tad patikimai nustatyti pokalbio turinį tarp šių asmenų neįmanoma. Visgi atkreiptinas dėmesys į toliau nurodomas aplinkybes. R. K. pateikė V. Ž. pasirašyti Įmonės turto perdavimo-priėmimo aktą, kuris yra atspausdintas kompiuteriu, jame nurodyta tos dienos data (2020-10-08). Vadinasi įmonės turto paėmimas iš V. Ž. nebuvo spontaniškas žingsnis, sekęs įsiplieskusį konfliktą, tačiau iš anksto planuotas veiksmas. Teismo vertinimu V. Ž. pagrįstai tokį reikalavimą galėjo vertinti kaip jo atleidimo iš darbo dalį, dėl ko tą pačią dieną Valstybinei darbo inspekcijai surašė pareiškimą dėl neteisėto atleidimo. Buvęs UAB „Astranika“ savininkas A. M., teisme apklaustas liudytoju nurodė, kad pasikeitus įmonės savininkams, juos pristatė įmonės darbuotojams ir aptarė tolesnio darbo įmonėje tvarką. Iš bylos duomenų matyti, kad UAB „Astranika“ nuo 2020-07-03 valdo du akcininkai – L. K. ir R. K.. Būtent kaip įmonės savininkai jie buvo pristatyti darbuotojams. R. K. 2020-07-24 įsakymu, pasirašytu L. K., paskirtas UAB „Astranika“ kasininku. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad įmonės darbuotojai buvo supažindinti su šiuo įsakymu ir žinojo apie oficialius R. K. įgaliojimus įmonėje. Taigi esant R. K. pristatytam kaip UAB „Astranika“ bendrasavininku, V. Ž. galėjo pagrįstai manyti, kad R. K. turi teisę jo atžvilgiu priimti valdingus sprendimus, vienas iš kurių – atleisti darbuotoją iš darbo. Tokią prielaidą patvirtina tai, kad V. Ž. 2020-10-08 pakluso R. K. reikalavimui grąžinti įmonės turtą (automobilį, raktus nuo sandėlio, nepanaudotus grynųjų pinigų priėmimo kvitus ir kt.). Jeigu darbuotojui būtų žinoma kokias teises ir pareigas įmonėje turi R. K., tuomet nebūtų jam grąžinęs įmonės turto, kadangi tai į R. K. pareigas neįėjo.
45. V. Ž. teigė, kad po šio įvykio ateidavo į darbą, nes taip jam patarė draugas, kad vis tiek nueitų. Dvi savaites taip važinėdavo į darbą, niekas į sandėlį neatvažiuodavo, durys buvo užrakintos, o raktus nuo sandėlio jis dar 2020-10-08 R. K. reikalavimu buvo pastarajam atidavęs, tą pačią dieną iš jo buvo paimtas ir tarnybinis automobilis, kuriuo jis išvežiodavo karstus.
46. Darbdavė UAB „Astranika“ 2020 m. spalio 9, 12, 13, 14, 15, 16, 19, 20, 21 ir 22 fiksavo darbuotojui pravaikštas. Įmonės direktorė L. K. paliudijo, kad Metalo g. 10 esančiame sandėlyje buvo kasdieną nuo 8.00 val. ir laukė V. Ž. ateinant. Tuo pačiu patvirtino, kad tai buvo sandėliavimo paskirties patalpos, kompiuterizuota darbo vieta dėl darbo specifikos ten įrengta nebuvo. Įmonės bendrasavininko R. K. teigimu, 2020-10-09 V. Ž. darbe nepasirodė, pats sandėlyje buvo beveik visą dieną. Kitomis dienomis V. Ž. irgi nepasirodė, nors pats būdavo ten kasdien.
47. Teismo vertinimu darbdavės reikalavimas V. Ž. ateiti į darbą į sandėlį, kuriame nėra įrengta jokia darbo vieta, nei darbuotojams, nei įmonės administracijai, neturint nei raktų, nei transporto priemonės, būtinos jam pagal darbo pobūdį tiesioginių darbo funkcijų atlikimui – karstų vežiojimui, yra tik formalus, „pritrauktas“ prie susiklosčiusios situacijos, siekiant pagrįsti atleidimo iš darbo pagrindą. Įmonės savininkų paaiškinimų, kad sandėlyje Metalo g. 10, Vilniuje jie buvo kasdien, nepatvirtina jokie kiti įrodymai, tačiau net jeigu jie ir buvo ten, tai tikslios buvimo valandos nėra žinomos, o įmonės darbo specifika pagrindžia, kad karstus būtina fiziškai nuvežti klientams, gauti iš jų atsiskaitymą, įsigyti naujus karstus, juos parsivežti, todėl visą dieną būti sandėlyje negalėjo nei L. K., nei R. K., kitaip būtų praradę nemažą dalį pajamų ir klientų. Ar į darbą po konflikto kasdien atvažiuodavo V. Ž., taip pat nėra patikimai patvirtina. Teisme apklaustų liudytojų P. K. ir D. K. parodymai nelaikytini patikimais, kadangi liudytojai tiksliai nenurodė nei datų, nei valandų kada V. Ž. pas juos užeidavo. Nurodyti liudytojai paaiškino, kad dirbo šalia UAB „Astranika“ sandėlio, tačiau dirbdami savo darbą nestebėjo, ar į sandėlį kas nors atvažiuoja ir jeigu atvažiuoja, tai kas ir kiek laiko ten būna. Liudytojai negalėjo patvirtinti ir tai, ar V. Ž. užsukdamas pas juos, būdavo visą darbo dieną prie sandėlio.
48. Kitas svarbus aspektas yra tai, kad R. K. paėmus iš V. Ž. raktus nuo sandėlio, automobilį, bei nepanaudotus grynųjų pinigų priėmimo kvitus, nepanaudotų PVM sąskaitų-faktūrų blankus, atėmė iš darbuotojo visas jo darbui būtinas darbo priemones, t. y. faktiškai nušalino jį nuo darbo.
49. Vadovaudamasis DK 49 straipsnio 3 dalimi, darbdavys, tirdamas darbuotojo galimo padaryto darbo pareigų pažeidimo aplinkybes, gali nušalinti darbuotoją nuo darbo iki trisdešimt kalendorinių dienų mokėdamas jam vidutinį jo darbo užmokestį. Taigi R. K., įtaręs V. Ž. darbo pareigų pažeidimu, galėjo jį nušalinti nuo darbo, tačiau turėjo tai tinkamai įforminti ir pranešti apie tai darbuotojui. Tačiau R. K. nenurodė V. Ž., kad jis yra nušalinamas nuo darbo, kad vyksta tarnybinis patikrinimas dėl galimai darbuotojo padaryto pažeidimo ir nepateikė instrukcijų kaip darbuotojui elgtis toliau. V. Ž. teigimu, R. K. konflikto įkarštyje jam aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, kad jis atleistas iš darbo be įspėjimo. Todėl įvertinęs ieškovo vykdytas darbo funkcijas, įmonėje susiklosčiusias ilgametes darbo organizavimo tradicijas ir 2020-10-08 situacijos aplinkybes, teismas pripažįsta, kad V. Ž. neatvykimą į darbą 2020 m. spalio 9, 12, 13, 14, 15, 16, 19, 20, 21 ir 22 dienomis negalima laikyti pravaikštomis.
Dėl V. Ž. galimai įvykdyto garbės ir orumo pažeidimo kitų darbuotojų ar trečiųjų asmenų atžvilgiu darbo metu ar darbo vietoje (DK 58 straipsnio 3 dalies 4 punktas)
50. Kitas V. Ž. atleidimo iš darbo pagrindas yra numatytas DK 58 straipsnio 3 dalies 4 punkte, t. y. priekabiavimas dėl lyties ar seksualinis priekabiavimas, diskriminacinio pobūdžio veiksmai ar garbės ir orumo pažeidimas kitų darbuotojų ar trečiųjų asmenų atžvilgiu darbo metu ar darbo vietoje.
51. Darbdavė šiurkščiu pažeidimu laikė tai, kad V. Ž. pažeidė kito asmens garbę ir orumą, šmeiždamas ir grasindamas susidorojimu UAB „Astranika“ akcininkui (bendrasavininkui), gamybos ir tiekimo vadovui R. K.. Tokios išvados darbdavė priėjo vadovaudamasi išimtinai 2020-10-08 R. K. tarnybiniu pranešimu. Minėta, kad 2020-10-08 konfliktas tarp V. Ž. ir R. K. vyko be pašalinių asmenų, jokių kitų įrodymų, patvirtinančių, kad V. Ž. iš tikrųjų grasino ar žemino UAB „Astranika“ bendrasavininką R. K., kad už darbovietės ribų būtų paskleidęs jo garbę ir orumą galinčią pažeminti informaciją, byloje nėra. Jeigu kokius nors žodžius V. Ž. ir buvo pavartojęs R. K. atžvilgiu, tai patikimai nėra žinoma kokius, negalima nustatyti kiek tokių žodžių pavartojimą lėmė paties R. K. elgesys darbuotojo atžvilgiu ir t. t. Pažymėtina, kad bet koks darbuotojo padarytas pažeidimas turi būti įrodytas objektyviais, patikimais įrodymais. Šiuo atveju įrodymų, leidžiančių daryti bent tikėtiną išvadą apie kito įmonės darbuotojo žeminimo ar grasinimo faktą byloje nepakanka, todėl laikytina, kad šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo, aprašyto DK 58 straipsnio 3 dalies 4 punkte V. Ž. nepadarė.
Dėl V. Ž. galimai tyčia padarytos turtinės žalos darbdaviui ar bandymo tyčia padaryti jam turtinės žalos (DK 58 straipsnio 3 dalies 5 punktas) bei priešieškinio reikalavimo pagrįstumo
52. Trečias pagrindas, vadovaujantis kuriuo V. Ž. atleistas iš darbo yra numatytas DK 58 straipsnio 3 dalies 5 punkte, t. y. tyčia padaryta turtinė žala darbdaviui ar bandymas tyčia padaryti jam turtinės žalos.
53. Atsakovė įrodinėjo, kad darbuotojas V. Ž. savo tyčiniais veiksmais padarė įmonei 8232,45 Eur žalos ir prašė ją iš darbuotojo priteisti.
54. Teismų praktikoje suformuota nuostata, jog pareiga įrodyti savo nekaltumą dėl padarytos žalos tenka darbuotojui. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama vadinamąja tikėtinumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką – teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų faktų buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo absoliučiai nėra abejonių; išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (LAT nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-304/2008; Nr. 3K-3-101/2009).
55. Ieškovas V. Ž. paaiškino, kad darbo santykiai įmonėje visada buvo grindžiami tarpusavio pasitikėjimu. Kai ankstesnis įmonės savininkas A. M. pranešė, kad įmonei vadovaus nauja direktorė L. K., darbuotojams buvo paaiškinta, kad toliau jie dirbs taip kaip ir dirbo. Taigi kiekvieno mėnesio pabaigoje jis rašydavo ataskaitą ką ir kur veždavo. Ataskaitoje nurodydavo kiek turėjo pinigų, kiek išleido, kiek gavo. Direktorė skambindavo, klausdavo kiek jis turi pinigų. Dalį pinigų ji pasiimdavo, bet jokio rašto nepasirašydavo. Visą pinigų srautą užrašydavo ant paprasto popieriaus, ten žymėjo kiek pinigų atiduodavo direktorei. Pinigus darbdaviui atiduodavo susitikus sutartoje vietoje. Atiduodant ar gaunant pinigus, jokie dokumentai nebuvo pildomi. Mėnesio pabaigoje šį dokumentą atiduodavo direktorės vyrui, kadangi direktorė jam buvo pasakiusi atiduoti visus dokumentus vyrui. Jam jokie dokumentai nelikdavo. V. Ž. pripažino, kad dalį pinigų liko skolingas įmonei, bet jo teigimu tikrai ne 8232,45 Eur. Teisme pripažino, kad gali būti įmonei skolingas apie 350,00 Eur.
56. Taigi matyti, kad nemaža dalis atsiskaitymų įmonėje vyko grynais pinigais. Pinigų priėmimo kvitų ir pinigų išmokėjimo kvitų naudojimo, išrašymo ir apskaitos ypatumus reglamentuoja Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2019-05-10 įsakymu Nr. VA-39 patvirtintos Pinigų priėmimo ir pinigų išmokėjimo kvitų naudojimo, išrašymo ir apskaitos taisyklės (toliau Taisyklės), kurios yra privalomos visiems ūkio subjektams (įskaitant ir individualią veiklą vykdančius asmenis), kurie Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu Nr. 1283 „Dėl Kasos aparato naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, nustatytais atvejais naudoja pinigų priėmimo kvitus ir/arba pinigų išmokėjimo kvitus.
57. Taisyklių 16 punkte numatyta, kad atsakingas asmuo (išskyrus individualią veiklą vykdantį asmenį) ne rečiau kaip kartą per mėnesį patikrina, ar atskaitingas asmuo atsiskaitė už visus panaudotus kvitus ir įnešė į kasą arba sąskaitą banke visus pagal kvitus gautus pinigus. Tuo tikslu atliekama kiekvienos rūšies kvitų blankų inventorizacija ir pagal kiekvieną kvitų rūšį surašomas inventorizacijos aprašas. Kvitų blankai inventorizuojami pagal Inventorizacijos taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. 719 „Dėl Inventorizacijos taisyklių patvirtinimo“.
58. Bylos duomenys leidžia preziumuoti, kad šios tvarkos įmonėje nebuvo laikytasi, kadangi sprendžiant iš atsakovės pateiktų kasos knygos lapų už 2020 m. liepos – spalio mėnesius, V. Ž. nė karto nebuvo įnešęs grynųjų pinigų į įmonės kasą, nors pinigų priėmimo kvitai už nurodytą laikotarpį patvirtina, kad iš įmonės klientų jis gavo 8842,16 Eur. Jokia inventorizacija įmonėje taip pat nebuvo atliekama. Buvo minėta, kad nuo 2020-07-24 UAB „Astranika“ kasininku paskirtas R. K., kuris vadovaujantis Taisyklių 16 punktu privalėjo ne rečiau kaip vieną kartą per mėnesį reikalauti iš darbuotojo, priimančio iš klientų grynuosius pinigus, įnešti juos į kasą pagal visus kvitus.
59. Teismo vertinimu yra visiškai neįtikinama tai, kad perėmus įmonės valdymą nuo 2020 m. liepos 3 d. ir dėl trumpalaikio bendradarbiavimo tarp darbuotojų ir vadovų dar nespėjus susiformuoti pasitikėjimu grindžiamiems santykiams, matant, kad darbuotojas net ir vieną mėnesį neperduoda įmonės pinigų į kasą, darbdavys nesiėmė jokių priemonių šiai situacijai ištaisyti, nors vadovaujantis aukščiau minėtomis Taisyklėmis, privalėjo kas mėnesį reikalauti iš V. Ž. perduoti pinigus į kasą. Akivaizdu, kad įprastomis aplinkybėmis, kai įmonėje yra nustatyta aiški ir tiksli darbo tvarka, toks darbuotojo elgesys (ilgalaikis pinigų neįnešimas į kasą) būtų traktuojamas kaip šiurkštus darbo tvarkos pažeidimas ir iš tokio darbuotojo būtų pareikalauta bent rašytinio pasiaiškinimo. Šiuo atveju jokių žingsnių darbuotojo atžvilgiu UAB „Astranika“ nesiėmė. Vadinasi tai netiesiogiai patvirtina V. Ž. paaiškinimus, kad iš klientų gautus grynuosius pinigus jis atiduodavo vienam iš įmonės savininkų grynaisiais pinigais be jokio pakvitavimo. Kad tokia praktika įmonėje buvo ir iki pasikeičiant vadovams, galima spręsti ir iš buvusio savininko A. M. paaiškinimų. Pastarasis teismui parodė, kad V. Ž. turėjo perduoti pinigus įmonei ne rečiau kaip kartą per savaitę. Bet jį visą laiką reikėdavo raginti pristatyti pinigus. Kai V. Ž. perduodavo jam pinigus, išrašydavo jam orderį. Siekdamas nustatyti įmonėje susiklosčiusią grynųjų pinigų apyvartos ir V. Ž. atsiskaitymo su įmone tvarką, teismas pareikalavo pateikti UAB „Astranika“ kasos knygą už visą 2020 metų laikotarpį, tačiau atsakovė šių dokumentų nepateikė motyvuodama tuo, kad tai konfidenciali bendrovės informacija, susijusi su komercinės veiklos paslaptimi (2021-10-14 raštas Nr. S-21/10/2).
60. Dar vienas aktualus aspektas, netiesiogiai patvirtinantis, kad darbuotojas visgi reguliariai atiduodavo grynuosius pinigus įmonės vadovams, yra 2020-09-03 pinigų priėmimo kvitas Nr. 5587331, kuriame nurodyta ir V. Ž. parašu bei vardiniu antspaudu patvirtinta, kad V. Ž. iš UAB „Ligamis“ už parduotus karstus gavo 350,09 Eur. Į bylą pateiktas 2020-09-03 kasos pajamų orderis Nr. 202003, kuriame nurodyta, kad L. K. įnešė į kasą 314,60 Eur pagal pinigų paėmimo kvitą Nr. 5587331. Kaip matyti pagal tą patį kvitą Nr. 5587331 gautų ir į kasą įneštų pinigų suma nesutampa. Kur yra likusi pagal šį kvitą gauta grynųjų suma nėra aišku. Pažymėtina, kad bylos duomenys leidžia teismui spręsti, kad V. Ž. buvo perdavęs įmonei pinigų priėmimo kvitus dar iki konflikto su R. K., kadangi 2020-10-08 pagal Įmonės turto perdavimo-priėmimo aktą R. K. buvo perduoti nepanaudotų pinigų priėmimo kvitų blankai. Kiek galima suprasti iš šalių tolesnio bendravimo, po konflikto jie bendravo tik elektroniniu paštu, tiesiogiai susitikę nebuvo ir nė viena iš šalių neminėjo, kad pinigų priėmimo kvitai įmonei grąžinti nebuvo. Be to, kvitų kopijas į bylą pateikė būtent atsakovė, o ne ieškovas. Tuomet ir vėl kyla klausimas kodėl darbdavė, turėdama visus V. Ž. pasirašytus pinigų priėmimo kvitus, tokį ilgą laikotarpį nereikalavo iš jo įnešti pinigus į kasą. Taigi labiau tikėtina, kad V. Ž. iš tikrųjų dalį grynųjų pinigų kartu su pinigų priėmimo kvitais atidavė vadovams, tačiau pinigai laiku į kasą nebuvo įnešti ne dėl darbuotojo kaltės. Ir tik kilus konfliktui tarp V. Ž. ir R. K., UAB „Astranika“ pradėjo reikalauti iš darbuotojo visos sumos pagal byloje esančius kvitus. O tai, kad V. Ž. reikalaujant, įmonė nė karto jam nenurodė kokią tiksliai sumą jis yra skolingas, leidžia kelti prielaidą, kad ir įmonės vadovybė negali į šį klausimą tiksliai atsakyti. Pažymėtina, kad kokios sumos V. Ž. neatidavė įmonei nei konflikto dieną rašytoje SMS žinutėje, nei tos pačios dienos savo tarnybiniame pranešime nenurodė R. K., nors būdamas įmonės kasininku, turėjo pateikti įmonės direktorei tikslius į kasą neįneštų pinigų paskaičiavimus. V. Ž. direktorės reikalavimu rašydamas paaiškinimus (2020-10-12, 2020-10-15) kelis kartus prašė nurodyti tikslią sumą, kurią jis privalo grąžinti įmonei, tačiau šių duomenų iš darbovietės negavo, nors L. K. pripažino, kad šiuos darbuotojo raštus buvo gavusi elektroniniu paštu. Teismas atkreipia dėmesį, kad net UAB „Astranika“ 2020-10-22 sprendime dėl V. Ž. darbo sutarties nutraukimo nėra nurodyta tiksli darbuotojo padarytos žalos suma. Reikalavimas priteisti įmonei iš V. Ž. konkrečią sumą (8232,45 Eur) atsirado jau pradėjus spręsti ginčą Darbo ginčų komisijoje, kuomet darbdavė 2020-11-17 Darbo ginčų komisijai pateikė priešpriešinį reikalavimą dėl žalos atlyginimo.
61. Apibendrindamas išdėstyta teismas pripažįsta, kad atsakovė neįrodė, kad darbuotojas tyčia jai padarė 8232,45 Eur žalos, kadangi viena vertus privalėjo kas mėnesį besąlygiškai reikalauti iš darbuotojo įnešti grynuosius pinigus į kasą, o to nepadariusi turi prisiimti atsakomybę už kilusią žalą. Kita vertus, byloje surinkti duomenys leidžia suformuoti teismo vidinį įsitikinimą, kad darbuotojas atiduodavo grynuosius pinigus įmonei, todėl įmonei negrąžintų pinigų likutis yra mažesnis nei nurodė atsakovė. Ieškovas pripažino, kad dalį pinigų darbdavei negrąžino, tačiau tokius veiksmus teismas vertina ne kaip darbuotojo bandymą tyčia pakenkti įmonei, o atsiskaitymo su darbdave trūkumą, kuris įvyko dėl konflikto tarp darbuotojo ir vieno iš įmonės bendrasavininkų, todėl tokių darbuotojo veiksmų negalima laikyti šiurkščiu darbo tvarkos pažeidimu.
62. LAT laikosi pozicijos, kad vadovaujantis DK 58 straipsnio 5 dalimi, sprendimą nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo padaryto pažeidimo darbdavys turi priimti įvertinęs pažeidimo ar pažeidimų sunkumą ir padarinius, padarymo aplinkybes, darbuotojo kaltę, priežastinį ryšį tarp darbuotojo veikos ir atsiradusių padarinių, jo elgesį ir darbo rezultatus iki pažeidimo ar pažeidimų padarymo. Atleidimas iš darbo turi būti proporcinga pažeidimui ar jų visumai priemonė. Darbo pareigų pažeidimas (net jei jis būtų šiurkštus arba toks pats pažeidimas per paskutinius 12 mėnesių būtų padarytas pakartotinai) savaime nereiškia, kad vien dėl jo darbuotojas gali būti atleidžiamas iš darbo. Darbdavys visais atvejais privalo įvertinti su darbo pareigų pažeidimu susijusias aplinkybes, išklausyti darbuotojo poziciją (DK 58 straipsnio 4 dalis) ir tik nustatęs, kad tam egzistuoja pakankamas pagrindas ir tai būtų proporcinga, nutraukti darbo sutartį (LAT 2018-12-19 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-461-695/2018).
63. Taigi įvertinęs V. Ž. atleidimo iš darbo aplinkybių visumą, teismas nenustatė pagrindų atleisti V. Ž. iš darbo, kadangi net ir tuo atveju, jeigu darbdavys buvo įtaręs darbuotoją vykdant ar įvykdžius tam tikrus pažeidimus, jo atžvilgiu nebuvo atliktas joks tyrimas, pažeidimo aplinkybių nebuvo bandoma aiškintis, taip pat nebuvo bandoma ieškoti išeičių iš susidariusios padėties. Vertinant bylos aplinkybes teismui susidarė įspūdis, kad iš vieno iš įmonės vadovų pusės buvo atliktas žingsnis, galimai siekiant darbuotoją atleisti iš darbo, o visi šį žingsnį sekę veiksmai buvo tik bandymas įvilkti jį į „teisinį rūbą“. Todėl pripažinęs tai, kad darbuotojas nepadarė pažeidimų, kuriuos būtų galima laikyti šiurkščiais, teismas sprendžia, kad V. Ž. atleidimas DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punkto, 3 dalies 1, 4, 5 punktų pagrindu yra neteisėtas.
64. Svarstant klausimą dėl įmonei galimai padarytos žalos, V. Ž. pripažino, kad negrąžino įmonei 350,00 Eur, taigi atsižvelgiant į tai, kad UAB „Astranika“ neįrodė tikslios žalos sumos, o V. Ž. pripažino, kad yra skolingas įmonei 350,00 Eur yra pagrindas atsakovės priešieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti atsakovei UAB „Astranika“ iš ieškovo V. Ž. 350,00 Eur žalos atlyginimo.
Dėl neteisėto atleidimo iš darbo pasekmių
65. DK 218 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu darbuotojas atleidžiamas iš darbo be teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, darbo ginčus nagrinėjantis organas priima sprendimą pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu ir grąžinti darbuotoją į buvusį darbą ir priteisia jam išmokėti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus, ir patirtą turtinę ir neturtinę žalą.
66. Ieškovas V. Ž. nepageidavo būti grąžintas į darbą, kadangi po bylinėjimosi su darbdave teisme, jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti.
67. DK 218 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad jeigu darbo ginčą dėl teisės nagrinėjantis organas nustato, kad darbuotojas į pirmesnį darbą negali būti grąžintas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panašių priežasčių arba dėl to, kad jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, arba kai darbuotojo negrąžinti prašo darbdavys, darbo ginčą nagrinėjantis organas priima sprendimą pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu, priteisia išmokėti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus, ir patirtą turtinę ir neturtinę žalą. Taip pat darbuotojui priteisiama kompensacija, kurios dydis yra lygus vienam darbuotojo vidutiniam darbo užmokesčiui už kiekvienus dvejus darbo santykių trukmės metus, bet ne daugiau kaip šeši darbuotojo vidutiniai darbo užmokesčiai.
68. DK 218 straipsnio 6 dalyje reglamentuota, kad šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodytais atvejais laikoma, kad darbo sutartis nutraukta darbo ginčus nagrinėjančio organo sprendimu jo įsiteisėjimo dieną.
69. Taigi teismas, atsižvelgdamas į nurodytą teisinį reguliavimą, nustato, kad V. Ž. neteisėtai atleidus iš darbo jis į darbą nėra grąžinamas, o tarp V. Ž. ir UAB „Astranika“ 2005-01-25 sudaryta darbo sutartis yra laikoma nutraukta šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dieną.
70. Pažymėtina, kad darbdavė, atleidusi darbuotoją iš darbo vadovaudamasi 2020-10-22 įmonės direktorės įsakymu, iki šiol neatsiskaitė su darbuotoju. Vadovaujantis DK 146 straipsnio 2 dalimi, darbo sutarčiai pasibaigus, visos darbuotojo su darbo santykiais susijusios išmokos išmokamos, kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, bet ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos, nebent šalys susitaria, kad su darbuotoju bus atsiskaityta ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų. Darbo užmokesčio ar su juo susijusių išmokų dalis, neviršijanti darbuotojo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio, visais atvejais turi būti sumokama ne vėliau kaip darbo santykių pasibaigimo dieną, nebent atleidimo metu buvo susitarta kitaip.
71. V. Ž. priskaičiuotas 165,55 Eur darbo užmokestis už 2020 m. spalį faktiškai išdirbtas 6 darbo dienas bei 1597,14 Eur kompensacija už 57 dienas nepanaudotų atostogų, iš viso 1762,69 Eur prieš mokesčius. Atsakovė nurodė, kad mokesčius valstybei nuo šios sumos yra sumokėjusi, todėl atsižvelgiant į tai, kad darbo sutartis su V. Ž. pasibaigė, tačiau su darbuotoju nebuvo atsiskaityta, jam iš darbdavės priteistina 1065,50 Eur suma (atskaičius mokesčius) už faktiškai išdirbtą laiką bei nepanaudotas atostogas.
72. DK 147 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su juo (šio kodekso 146 straipsnio 2 dalis), darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsta suma yra mažesnė negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybų dydį sudaro darbdavio uždelsta suma, padauginta iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsto atsiskaitymo laikotarpis yra trumpesnis negu vienas mėnuo, netesybų dydį sudaro darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio suma, apskaičiuota proporcingai uždelsto atsiskaitymo laikotarpiui.
73. Atsakovė, nutraukdama darbo sutartį su V. Ž., 2020-10-23 raštu pranešė darbuotojui, kad jam priklausantį darbo užmokestį už faktiškai per 2020 m. spalį dirbtas dienas bei kompensaciją už nepanaudotas atostogas darbuotojas gali atsiimti atvykęs į darbovietę, atvykimą suderinęs iš anksto telefonu ar elektroniniu paštu.
74. Įmonės vadovė teisme paaiškino, kad negalėjo laiku atsiskaityti su darbuotoju, kadangi savo banko sąskaitos, kur galėtų pervesti jam priklausančius pinigus jis nenurodė, o kviečiamas atvykti į darbovietę, nė karto neatvyko.
75. V. Ž. gynėsi, kad savo banko sąskaitos numerį buvo nurodęs darbdavei adresuotame 2020-10-29 rašytiniame paaiškinime. UAB „Astranika“ vadovės teigimu, šio V. Ž. rašto ji nebuvo gavusi.
76. Teismas pažymi, kad galimai L. K. ieškovo banko sąskaitos rekvizitų nežinojo, tačiau minėtas V. Ž. raštas buvo darbo ginčo byloje, nagrinėjamoje Darbo ginčų komisijoje. Šį raštą ieškovas buvo pateikęs Darbo ginčų komisijai 2020-11-11. Šis raštas yra ir teismo nagrinėjamoje byloje. Ieškinys teisme gautas 2021-01-07, priimtas – 2021-01-20, darbo byla su visa jos medžiaga teismui pateikta 2021-02-01. Nuo ieškovo 2020-10-29 rašto pateikimo Darbo ginčų komisijai iki teismo sprendimo priėmimo praėjo 1,5 metų laikotarpis, nuo darbo bylos medžiagos pateikimo teismui praėjo daugiau kaip metai, atsakovė turėjo galimybę išsamiai susipažinti su visa bylos medžiaga, kuri suskaitmeninta yra įkelta į elektroninę bylos kortelę, atsakovei atstovauja advokatas, kuris konsultuoja atsakovę visais su byla susijusiais teisiniais klausimais, L. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad iki tol šio rašto nebuvo mačiusi, tačiau užsitęsus bylos nagrinėjimui, teismui atnaujinus bylos nagrinėjimą iš esmės, atsakovei jau žinant darbuotojo banko sąskaitos rekvizitus, darbdavė vis tiek iki šiol neišmokėjo darbuotojui jam priklausančio darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas. Taigi atsižvelgiant į tai, kad pasibaigus darbo santykiams darbdavė ne dėl darbuotojo kaltės uždelsė su juo atsiskaityti bei į DK 147 straipsnio 2 dalies nuostatas, yra pagrindas priteisti iš atsakovės UAB „Astranika“ ieškovui V. Ž. 2606,94 Eur netesybų (434,49 Eur x 6 mėn.) už uždelstą atsiskaityti laiką.
77. Pripažinus V. Ž. atleidimą iš darbo neteisėtu, vadovaujantis DK 218 straipsnio 4 dalimi yra pagrindas spręsti dėl vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus, patirtos turtinės ir neturtinės žalos, kompensacijos, kurios dydis yra lygus vienam darbuotojo vidutiniam darbo užmokesčiui už kiekvienus dvejus darbo santykių trukmės metus, bet ne daugiau kaip šeši darbuotojo vidutiniai darbo užmokesčiai, priteisimo.
78. Atsižvelgiant į tai, kad UAB „Astranika“ 2020-10-22 direktorės įsakymu V. Ž. buvo atleistas iš darbo nuo 2020-10-23, teismas šį atleidimą pripažino neteisėtu, vadinasi darbuotojo priverstinės pravaikštos laikas iki teismo sprendimo priėmimo sudarė daugiau kaip vienerius metus ir septynis mėnesius. Vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką priteisiamas ne daugiau kaip už vienerius metus, todėl yra pagrindas priteisti iš darbdavės UAB „Astranika“ darbuotojo V. Ž. naudai 5213,88 Eur (434,49 Eur x 12 mėn.) kompensaciją už priverstinės pravaikštos laiką.
79. Pažymėtina, kad vadovaujantis DK 218 straipsnio 4 dalimi, neteisėtai iš darbo atleistam darbuotojui be kitų minėtų išmokų, taip pat priteisiama kompensacija, kurios dydis yra lygus vienam darbuotojo vidutiniam darbo užmokesčiui už kiekvienus dvejus darbo santykių trukmės metus, bet ne daugiau kaip šeši darbuotojo vidutiniai darbo užmokesčiai.
80. Ieškovas tokio reikalavimo ieškinyje nebuvo pareiškęs, tačiau CPK 417 straipsnyje numatyta, kad byloje pagal darbuotojo ieškinį pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti reikalavimus daugiau nei buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu.
81. Taigi teismas, atsižvelgęs į tai, kad V. Ž. UAB „Astranika“ dirbo nuo 2005-01-25 iki 2020-10-23, t. y. daugiau kaip 15 metų, pripažinus jo atleidimą neteisėtu yra pagrindas priteisti jam vieno vidutinio darbo užmokesčio dydžio už kiekvienus dvejus darbo santykių trukmės metus, bet ne daugiau kaip šešis darbuotojo vidutinių darbo užmokesčių dydžio kompensaciją už įmonėje išdirbtus metus, t. y. 2606,94 Eur (434,49 Eur x 6 mėn.).
Dėl reikalavimo priteisti neturtinę žalą
82. Ieškovas V. Ž. prašė priteisti iš atsakovės UAB „Astranika“ 600,00 Eur neturtinės žalos, patirtos dėl neteisėto atleidimo.
83. DK 218 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad jeigu darbo ginčą dėl teisės nagrinėjantis organas nustato, kad darbuotojas į pirmesnį darbą negali būti grąžintas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panašių priežasčių arba dėl to, kad jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, arba kai darbuotojo negrąžinti prašo darbdavys, darbo ginčą nagrinėjantis organas priima sprendimą pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu, priteisia išmokėti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus, ir patirtą turtinę ir neturtinę žalą.
84. Teismų praktikoje pažymėta, kad nors reikalavimas pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu ir reikalavimas atlyginti dėl neteisėto atleidimo patirtą neturtinę žalą yra susiję (tiek vienu, tiek kitu atveju ieškovas (darbuotojas) turi įrodyti atsakovo (darbdavio) veiksmų neteisėtumą nutraukiant darbo sutartį), tačiau reikalavimo pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu patenkinimas savaime nelemia ir reikalavimo atlyginti dėl neteisėto atleidimo patirtą neturtinę žalą tenkinimo (LAT 2009-02-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2009; Lietuvos apeliacinio teismo 2020-07-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-506-1120/2020).
85. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.
86. Suprantama, kad iš darbo ne savo valia atleidžiamas asmuo patiria neigiamas emocijas. Tačiau neturtinės žalos turinys yra ne bet kokios neigiamos emocijos, o tik tos, kurios iš esmės paveikia atleisto darbuotojo gyvenimą. Kiekvieno darbuotojo reakcija į atleidimą yra individuali, tad ir kiekvienu atveju darbuotojas turi išsamiai nurodyti ką konkrečiai patyrė dėl atleidimo iš darbo, o teismas, savo ruožtu, turi įvertinti, ar neturtinė žala buvo patirta. Nagrinėjamu atveju ieškovo reikalavimą priteisti jam neturtinę žalą teismas vertina kaip formalų, kadangi reikalaudamas priteisti iš darbdavės neturtinę žalą ieškovas nenurodė kuo ji pasireiškė ir nepagrindė, kad jo patirti išgyvenimai būtų tiek stiprūs, kad atitiktų neturtinės žalos kriterijus. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimo dėl neturtinės žalos priteisimo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
87. CPK 93 straipsnio 1-2 dalyse teigiama, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.
88. Be to, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
89. Ieškovo V. Ž. ieškinio reikalavimai patenkinti iš dalies, patenkinta 95 procentų reikalavimų dalis, ieškovas patyrė 1600,00 Eur advokato pagalbos išlaidų ir pateikė tai pagrindžiančius rašytinius įrodymus, todėl yra pagrindas priteisti ieškovui iš atsakovės 1520,00 Eur advokato pagalbos išlaidų.
90. Atsakovės UAB „Astranika“ priešieškinio reikalavimai patenkinti iš dalies, patenkinta 4,25 procento reikalavimų dalis, atsakovė už pareikštą priešieškinį sumokėjo 185,00 Eur žyminį mokestį ir patyrė 2147,00 Eur advokato pagalbos išlaidų. Taigi atsižvelgiant į patenkintų reikalavimų dalį yra pagrindas priteisti atsakovei iš ieškovo 7,86 Eur žyminio mokesčio ir 91,00 Eur advokato pagalbos išlaidų.
91. Ieškovas, kaip darbuotojas, yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo valstybei (CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktas), bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Kadangi patenkinta 95 procentų ieškovo reikalavimų dalis, iš atsakovės valstybės naudai priteisiama 246,00 Eur žyminio mokesčio (11493,26 Eur x 3 proc. x 75 proc.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis DK 146 str. 2 d., 147 str. 2 d., 218 str. 4 d., 231 str., CPK 93 str. 1-2 d., 96 str. 1 d., 98 str. 1 d., 259 str., 270 str., 417 str.,
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti iš dalies.
Priešieškinį patenkinti iš dalies.
Pripažinti ieškovo V. Ž. atleidimą iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Astranika“ neteisėtu.
Negrąžinti ieškovo V. Ž. į darbą.
Laikyti, kad tarp V. Ž. ir uždarosios akcinės bendrovės „Astranika“ 2005-01-25 sudaryta darbo sutartis yra laikoma nutraukta šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dieną.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Astranika“, į. k. 12407283, ieškovui V. Ž.:
· 1065,50 Eur (vieno tūkstančio šešiasdešimt penkių Eur 50 ct) sumą (atskaičius mokesčius) už faktiškai išdirbtą laiką bei nepanaudotas atostogas;
· 2606,94 Eur (du tūkstančius šešis šimtus šešis Eur 94 ct) netesybų už uždelstą atsiskaityti laiką;
· 5213,88 Eur (penkių tūkstančių dviejų šimtų trylikos Eur 88 ct) kompensaciją už priverstinės pravaikštos laiką;
· 2606,94 Eur (du tūkstančius šešis šimtus šešis Eur 94 ct) kompensaciją už uždarojoje akcinėje bendrovėje „Astranika“ išdirbtus metus;
· 1520,00 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus dvidešimt Eur) advokato pagalbos išlaidų.
Atmesti ieškovo V. Ž. reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo.
Priteisti iš ieškovo V. Ž. atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Astranika“, į. k. 12407283, 350,00 Eur (tris šimtus penkiasdešimt Eur) žalos atlyginimo, 7,86 Eur (septynis Eur 86 ct) žyminio mokesčio ir 91,00 Eur (devyniasdešimt vieną Eur) advokato pagalbos išlaidų.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Astranika“, į. k. 12407283, 246,00 Eur (du šimtus keturiasdešimt šešis Eur) žyminio mokesčio valstybės naudai.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo priėmimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismą.