- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-10-22
- Bylos Nr.
- e2A-1894-221/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-01093-2015-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Lozoraitytė
- Ieškovas
- Lindorff Oy
- Atsakovas
- A. B.
- Advokatai
- Saulius Dambrauskas
- Kategorijos
- 2.5.8.10Sutarčių neįvykdymo teisiniai padariniai
- 3.2.4.4Įrodinėjimo pareiga ir jos paskirstymas tarp šalių
- 3.2.4.11Įrodymų vertinimas
- 3.2.1.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Lozoraitytė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo Lindorff Oy apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-9409-191/2015 pagal ieškovo Lindorff Oy ieškinį atsakovui A. B. dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 102,72 Eur skolą, 25,69 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad 2007 m. rugpjūčio 30 d. atsakovas su pradiniu kreditoriumi UAB ,,Omnitel“ sudarė susitarimą dėl telefono aparato įsigijimo lengvatinėms sąlygomis prie telekomunikacinių paslaugų teikimo sutarties, pagal kurį atsakovas įsipareigojo naudotis teikiamomis ryšio paslaugomis ne mažiau kaip 24 mėnesius nuo susitarimo sudarymo dienos dėl jam suteiktos 448 Lt (129,75 Eur) nuolaidos įsigytam telefono aparatui atidėjimo. Atsakovas tinkamai nevykdė prisiimtų įsipareigojimų pagal susitarimą, todėl pradinis kreditorius jo abonentą išjungė 2008 m. sausio 30 d. Atsakovas iš įsipareigotų naudotis ryšio paslaugomis 24 mėnesių paslaugomis naudojosi ir jas apmokėjo tik 5 mėnesius. 448 Lt (129,75 Eur) kainos atidėjimas atsakovui būtų buvęs taikomas tik tinkamai laikantis susitarimo, t. y. naudojantis paslaugomis 24 mėnesius ir už jas tinkamai atsiskaičius. Kadangi atsakovas pažeidė susitarimą, privalo grąžinti įsigytos prekės kainos dalį, kuri sudaro 102,72 Eur ir kurios mokėjimo, esant susitarimui nepažeistam, pradinis kreditorius būtų atsisakęs. Skolos suma apskaičiuota už 19 mėnesių laikotarpį, kurį atsakovas turėjo naudotis paslaugomis ir už jas atsiskaityti, tačiau to nedarė (po 5,06 Eur nesumokėtos kainos dalies per mėnesį). 2011 m. gruodžio 23 d. reikalavimo perleidimo sutartimi pradinis kreditorius UAB „Omnitel“ perleido reikalavimo teisę į atsakovo įsiskolinimą naujajam kreditoriui – Lindorff Oy, Lietuvos Respublikoje veikiančiam per Lindorff Oy filialą. Apie reikalavimo teisės perleidimą atsakovas buvo informuotas rašytiniu pranešimu paštu.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2015 m. gegužės 29 d. sprendimu atmetė ieškinį. Pažymėjo, kad ieškovas nurodė, jog susitarimas dėl telefono aparato įsigijimo lengvatinėms sąlygomis yra sudarytas prie telekomunikacinių paslaugų teikimo sutarties Nr. OM663169, tačiau minėtos sutarties teismui nepateikė, taip pat ieškovas nepateikė pirminės kreditoriaus atsakovui siųstos sąskaitos kopijos, duomenų apie atsakovo 2008 m. vasario 28 d. atliktą 141,31 Lt mokėjimą UAB „Omnitel“. Ieškovui nurodžius, kad UAB „Omnitel“ ir atsakovo sutartiniai santykiai nutrūko 2008 m. sausio 30 d., o atsakovui išrašyta sąskaita buvo apmokėta 2008 m. vasario 28 d., bet nepateikus pirminės kreditoriaus atsakovui siųstos sąskaitos kopijos, sprendė, jog nėra aišku, kada sąskaita buvo išrašyta, tačiau labiau tikėtina, jog jau nutrūkus UAB „Omnitel“ ir atsakovo sutartiniams santykiams, todėl nėra pagrindo manyti, jog UAB „Omnitel“ išrašė atsakovui sąskaitą tik už suteiktas telekomunikacines paslaugas ir dėl nežinomų priežasčių neįtraukė į sąskaitą sumos už lengvatinėmis sąlygomis įsigytą telefono aparatą. Pažymėjo, kad ieškovas nepateikė įrodymų, jog pranešimas apie neapmokėtą skolą atsakovui buvo išsiųstas 2012 m. sausio 27 d. paprastu neregistruotu laišku kartu su pranešimu apie reikalavimo teisės perėjimą iš pradinio kreditoriaus UAB „Omnitel“, taip pat pranešimai apie skolą bei raginimai sumokėti skolą atsakovui paprastu neregistruotu paštu buvo siųsti 2012 m. lapkričio 28 d., 2014 m. kovo 18 d., 2014 m. lapkričio 26 d. adresu: (duomenys neskelbtini). Sprendė, kad skolos susiformavimą detalizuojančios duomenų lentelės sudarytos paties ieškovo ir nelaikytinos neginčytinais įrodymais, patvirtinančiais skolos pagrįstumą. Konstatavo, jog ieškovo nurodomos aplinkybės nepagrįstos objektyviais ir patikimais įrodymais, kad būtų galima neginčijamai nustatyti, jog atsakovas nebuvo visiškai atsiskaitęs su pirminiu kreditoriumi UAB „Omnitel“ (CPK 178 str., 185 str.). Atmetęs ieškinį kaip neįrodytą, netenkino atsakovo prašymo taikyti ieškinio senatį, pažymėjęs, kad ieškinio senaties terminas nėra suėjęs (CK 1.125 str. 1 d.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniame skunde ieškovas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, taip pat prašo priimti naujus įrodymus.
1. Nepagrįsta išvada, kad atsakovas su pradiniu kreditoriumi visiškai atsiskaitė. Apeliantas kartu su ieškiniu pateikė reikalavimą pagrindžiančius rašytinius įrodymus – tarp pradinio kreditoriaus UAB „Omnitel“ ir atsakovo sudaryto susitarimo dėl telefono aparato įsigijimo lengvatinėms sąlygomis prie telekomunikacinių paslaugų teikimo sutarties kopiją, pradinio kreditoriaus UAB „Omnitel“ ir apelianto sudarytos reikalavimo perleidimo sutarties ir jos priedų ištraukų kopijas, o atsakovas teismui nepateikė jokių jo nurodytas aplinkybes pagrindžiančių įrodymų, argumentas, kad atsakovas atsiskaitė su pradiniu kreditoriumi UAB „Omnitel“, grįstas vien žodiniu atsakovo paaiškinimu. Be to, teismo posėdžio metu atsakovo atstovas advokatas Saulius Dambrauskas nurodė, jog, nutraukiant sutartį su pradiniu kreditoriumi UAB „Omnitel“, atsakovas apmokėjo visą jam pateiktą galutinę sąskaitą, atsakovas nežino, ar į šią sąskaitą buvo įtrauktos sumos už telefoną, nes tai įvykę prieš daugelį metų. Pats atsakovas teigė, kad neatsimena sąskaitoje buvusios sumos, tačiau mano, jog pagal pateiktą sąskaitą sumokėjo visą likutinę telefono aparato kainą. Taigi atsakovas ne tik nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jo teiginius, kad atsiskaitė pagal susitarimą dėl telefono aparato įsigijimo lengvatinėms sąlygomis, taip pažeisdamas CPK 178 straipsnį, tačiau pats nėra įsitikinęs, jog skola už įsigytą įrangą yra visiškai padengta.
2. Neatsižvelgta, kad apeliantas iš pirminio kreditoriaus UAB „Omnitel“ perėmė reikalavimo teisę į atsakovo skolą, susidariusią už neapmokėtą su nuolaida įsigytą įrangą, o ne telekomunikacines paslaugas, todėl, atsižvelgiant į perimto reikalavimo apimtį, apeliantas objektyviai negalėjo pateikti rašytinių įrodymų apie atsakovo už telekomunikacines paslaugas UAB „Omnitel“ atliktą mokėjimą.
3. Neįvertinus apelianto pateikto susitarimo dėl telefono aparato įsigijimo lengvatinėms sąlygomis ir atmetus ieškinį dėl to, kad apeliantas teismui nepateikė telekomunikacinių paslaugų teikimo sutarties Nr. OM663169, prie kurios buvo sudarytas susitarimas dėl telefono aparato įsigijimo lengvatinėmis sąlygomis, atsakovo 2008 m. vasario 28 d. atliktą mokėjimą 141,31 Lt sumai, atliktą UAB „Omnitel“ už telekomunikacines paslaugas, į kurias reikalavimo teisė apeliantui nebuvo perleista, patvirtinančių rašytinių įrodymų ir pirminio kreditoriaus UAB „Omnitel“ atsakovui siųstos sąskaitos kopijos, remiantis tik atsakovo žodiniais paaiškinimais, galbūt pažeista įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė ir rungimosi principas, reiškiantis, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus.
4. Nustačius, kad apelianto pateiktų įrodymų akivaizdžiai neužtenka, nesiaiškintos faktinės bylos aplinkybės, nei priėmus ieškinį, nei parengiamojo teismo posėdžio metu nepasinaudota CPK 179 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta galimybe nustatyti apeliantui terminą pateikti papildomus įrodymus. Dėl to pažeistas visapusiško ir objektyvaus aplinkybių išnagrinėjimo principas, CPK 159 straipsnis, 179 straipsnio 1 dalis, 185, 225 straipsniai.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas prašo sprendimo nekeisti. Nurodo, kad ieškinys buvo grindžiamas tuo, kad atsakovas liko skolingas ieškovui 102,72 Eur už telekomunikacines paslaugas, t. y. už tai, kad 19 mėnesių nesinaudojo UAB „Omnitel“ ryšio paslaugomis. Apeliaciniame skunde apeliantas nurodo, jog jis iš pirmojo kreditoriaus UAB „Omnitel“ perėmė reikalavimo teisę į atsakovo skolą, susidariusią už neapmokėtą su nuolaida įsigytą įrangą, o ne už telekomunikacines paslaugas. Taigi apeliantas keičia ieškinio pagrindą, tačiau, vadovaujantis CPK 141 straipsniu, to negalima daryti bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Pats apeliantas nurodo, kad jis neturi reikalavimo teisės į įsiskolinimus už telekomunikacines paslaugas. Atsakovas pripažįsta, kad su ieškovu buvo sudaręs sutartį, pagal kurią buvo įsigijęs telefono aparatą, tačiau apiplėšimo metu telefonas buvo pagrobtas. Įvykis buvo užfiksuotas policijoje ir apie jį nedelsiant buvo pranešta UAB „Omnitel“, prašant nutraukti telekomunikacinį ryšį. Vėliau, atsižvelgiant į sutarties nutrūkimo faktą, UAB „Omnitel“ pateikė galutinę sąskaitą atsiskaitymui pagal sutartį. Atsakovo žiniomis, pagal pateiktą sąskaitą jis, be kita ko, sumokėjo ir visą likutinę telefono aparato kainą. Apeliantas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių atsakovo skolos dydį ir reikalavimo pagrįstumą. Atsakovas duomenų nėra išsaugojęs, kadangi sutartiniai santykiai tarp šalių pasibaigė labai seniai. Taigi apeliantas neįrodė, kad, esant ilgalaikiams šalių santykiams, būtų susidariusi skola ir ji būtų nesumokėta, apelianto nurodomos aplinkybės nepagrįstos objektyviais ir patikimais įrodymais, iš kurių būtų galima nustatyti, jog atsakovas nebuvo visiškai atsiskaitęs su pirminiu kreditoriumi UAB „Omnitel“. Apeliantas nurodė, kad susitarimas dėl telefono aparato įsigijimo lengvatinėms sąlygomis yra sudarytas prie telekomunikacinių paslaugų teikimo sutarties Nr. OM663169, tačiau nepateikė teismui minėtos sutarties. Apeliacinės instancijos teismui pateikta paslaugų teikimo sutartis Nr. OM545124 yra nesusijusi su nagrinėjama byla. Apeliantas nepateikė pirmosios instancijos teismo nurodytų kitų būtinų rašytinių įrodymų: UAB „Omnitel“ atsakovui siųstos sąskaitos kopijos, duomenų apie atsakovo 2008 m. vasario 28 d. atliktą 141,31 Lt mokėjimą. Apelianto apeliacinės instancijos teismui pateikti nauji įrodymai vertintini kritiškai, nes dokumentas, įvardijamas kaip skolų suderinimo aktas, nepasirašytas atsakovo, be to, yra be antspaudo. UAB „Omnitel“ 2015 m. birželio 12 d. raštas tėra tiesiogiai suinteresuoto asmens paaiškinimai, kurie nepagrįsti kitais įrodymais, todėl negali būti pakankamu skolos atsiradimo įrodymu. UAB „Omnitel“ ir apelianto parodymai yra prieštaringi: UAB „Omnitel“ rašte nurodyta, jog įsiskolinimas yra atsiradęs už lengvatinėmis sąlygomis įgytą įrangą (remiantis apelianto paaiškinimais, tai sudarytų 129,75 Eur), o apeliantas prašė priteisti skolą remdamasis tuo, kad įsiskolinimas yra atsiradęs už telekomunikacines paslaugas, nes atsakovas 19 mėnesių nesinaudojo UAB „Omnitel“ ryšio paslaugomis (remiantis apelianto paaiškinimais, tai sudarytų 102,72 Eur). Apeliantas skolą įrodinėjo kaip žalą, atsiradusią iš sutartinių santykių, kadangi prašė priteisti piniginę sumą už nepanaudotas telekomunikacines paslaugas. Atsakovas prašė taikyti ieškinio senatį, vadovaudamasis CK 1.125 straipsnio 8 dalimi. Apelianto įrodinėjama skolos suma galbūt yra nesumokėta periodinių išmokų (nepanaudotų telekomunikacinių paslaugų) suma. Dėl to atsakovas prašė taikyti ieškinio senatį ir vadovaudamasis CK 1.125 straipsnio 9 dalimi.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas taip pat ex officio patikrina, ar nėra absoliučių ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Dėl faktinių aplinkybių
Byloje nustatyta, kad 2007 m. rugpjūčio 30 d. atsakovas A. B. su pradiniu kreditoriumi UAB „Omnitel“ sudarė telefono aparato įsigijimo lengvatinėmis sąlygomis susitarimą, kurio pagrindu atsakovui buvo suteikta 448 Lt (129,75 Eur) nuolaida įsigytam telefono aparatui „Nokia 5200“, o atsakovas įsipareigojo naudotis teikiamomis ryšio paslaugomis ne mažiau kaip 24 mėnesius nuo paslaugos įjungimo dienos. 2011 m. gruodžio 23 d. Reikalavimo teisių į skolų portfelį pirkimo–pardavimo sutartimi pradinis kreditorius UAB „Omnitel“ savo reikalavimo teisę į atsakovą 354,67 Lt (102,72 Eur) sumai perleido naujajam kreditoriui Lindorff Oy. A. B. nesumokėjus skolos, Lindorff Oy kreipėsi į teismą su ieškiniu. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė, motyvuodamas tuo, kad ieškovas ieškinio neįrodė. Lindorff Oy su sprendimu nesutinka. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus, netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
Apeliantas su apeliaciniu skundu pateikia naujus įrodymus (sutartį dėl viešojo judriojo telefono ryšio paslaugų teikimo, skolų suderinimą, UAB „Omnitel“ informaciją), prašydamas juos priimti, motyvuodamas tuo, jog būtinybė juos pateikti iškilo vėliau.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Lietuvoje yra įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis, kuris suprantamas kaip teismo padarytų teisės ir fakto klaidų ištaisymas. Ribotos apeliacijos pranašumas tas, kad ginčo šalys yra verčiamos atidžiau rūpintis proceso eiga ir jau pirmojoje instancijoje pateikti visus turimus įrodymus. Ribotos apeliacijos procese taip pat siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu ir skatinti bylos dalyvius veikti siekiant greitai ir išsamiai ištirti bylą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2012; 2013 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-616/2013). Pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu šalys ir tretieji asmenys turi teismui pateikti visus įrodymus bei paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai, galutinai suformuluoti savo reikalavimus ir atsikirtimus į pareikštus reikalavimus (CPK 226 str.). Jeigu šalys ar tretieji asmenys bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nevykdo arba netinkamai vykdo nurodytas pareigas, jie gali tikėtis sau nepalankių, CPK nustatytų teisinių padarinių (CPK 306 str. 2 d., 312, 314 str., 347 str. 2 d.).
Sutiktina su apeliantu, kad aplinkybės, jog įrodymų nepakanka, tapo žinomos po bylos išnagrinėjimo. Kaip matyti iš bylos medžiagos ieškovas į atsakovo atsiliepimą pateikė dubliką, kurį teismas priėmė. Jame prašė bylą parengiamajame teismo posėdyje nagrinėti ieškovo atstovui nedalyvaujant. Pirmosios instancijos teismas pirmajame parengiamajame posėdyje sprendė, kad pasirengta bylos nagrinėjimui, iš parengiamojo posėdžio perėjo į teismo posėdį ir išnagrinėjo bylą iš esmės ieškovo atstovui nedalyvaujant. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, matydamas, jog įrodymų neužtenka, gali pasiūlyti šalims pateikti papildomus įrodymus (CPK 179 str. 1 d.). Įvertinus nurodytas aplinkybes bei tai, kad kartu su apeliaciniu skundu naujai pateiktais įrodymais susipažino atsakovas, pareiškė dėl jų nuomonę, jų būtinybė siekiant visapusiškai išnagrinėti bylą iškilo vėliau, apeliacinės instancijos teismas įrodymus, pateiktus su apeliaciniu skundu, priima (CPK 314 str.).
Dėl įrodymų vertinimo
CPK 185 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Taigi šioje įstatymo normoje įtvirtintas įrodymų vertinimas, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus įvertina teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2006; 2007 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-208/2007; 2008 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-350/2008; kt.). Kartu teismas saistomas įrodymų leistinumo ir sąsajumo (CPK 177 str. 4 d., 180 str.), kitų įrodinėjimo taisyklių (CPK 182 str.). Įrodymų vertinimas yra susijęs su įrodymų pakankamumu. Apie įrodymų pakankamumą teismas sprendžia pagal įrodymų, kaip faktinių duomenų, ryšį su įrodinėjama aplinkybe (tiesioginiai ar netiesioginiai įrodymai) pagal informacijos tikslumą, detalumą ir kitas aplinkybes. Ar įrodymai, kaip informacija, yra tikslūs ir detalūs, sprendžiama pagal turinį. Teismas, vertindamas įrodymus, atsižvelgia į šalies galimybę pateikti daugiau įrodymų apie įrodinėjamas svarbias bylos aplinkybes. Kilus abejonių dėl fakto buvimo (nebuvimo) teismas turėtų patikslinti šalių naštą įrodinėti, įgyvendinti išaiškinimo pareigą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010).
Kaip minėta, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas CPK 179 straipsnio 1 dalyje numatyta galimybe nesinaudojo, tačiau sprendė, kad ieškinys neįrodytas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto argumentais, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino į bylą pateiktus įrodymus, netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą.
Aplinkybės, kad atsakovas A. B. įsigijo iš pradinio kreditoriaus telefono aparatą „Nokia 5200“ lengvatinėmis sąlygomis, t. y. jam buvo suteikta 448 Lt (129,75 Eur) nuolaida įsigytam telefono aparatui, o atsakovas įsipareigojo naudotis teikiamomis ryšio paslaugomis ne mažiau kaip 24 mėnesius nuo paslaugos įjungimo dienos, atsakovas neginčijo. Be to, ši aplinkybė įrodyta su ieškiniu pateikta tarp pradinio kreditoriaus UAB „Omnitel“ ir atsakovo sudaryto susitarimo dėl telefono aparato įsigijimo lengvatinėms sąlygomis prie telekomunikacinių paslaugų teikimo sutarties kopija. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog byloje pateiktais įrodymais negalima nustatyti, kad atsakovas nėra atsiskaitęs už telefono aparatą. Apeliacinės instancijos teismas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada sutikti negali. Kaip matyti iš pradinio kreditoriaus UAB „Omnitel“ ir apelianto sudarytos reikalavimo perleidimo sutarties ir jos priedų ištraukų kopijų, ką pagrįstai nustatė ir pirmosios instancijos teismas, kad pradinis kreditorius perleido ieškovei reikalavimo teises į 354,67 Lt (102,72 Eur) sumą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pirkėjas, t. y. ieškovas, įgijo reikalavimo teises į pardavėjo, t. y. UAB „Omnitel“, pradelstas gautinas sumas, atsiradusias iš komercinės veiklos, o ne iš paslaugų teikimo. Atsižvelgiant į perimto reikalavimo apimtį, sutiktina su apeliantu, kad jis objektyviai negalėjo pateikti rašytinių įrodymų apie atsakovo už telekomunikacines paslaugas UAB „Omnitel“ atliktą mokėjimą. Pažymėtina ir tai, kad Reikalavimo teisių į skolų portfelį pirkimo–pardavimo sutartis sudaryta 2011 m. gruodžio 23 d. Atkreiptinas dėmesys į minėtos sutarties 3.3 punktą, numatantį, jog paaiškėjus, kad po reikalavimo teisių į skolų portfelį perleidimo pirkėjui dienos, skolininkas pats ar kiti už asmenys už skolininką būtų prievolę įvykdę ar jos dalį, UAB „Omnitel“ prisiėmė pareigą tokias sumas grąžinti pirkėjui. Taigi, ši sutartis ir jos priedo ištrauka tik patvirtina, jog atsakovas su pradiniu kreditoriumi nebuvo atsiskaitęs. Naujai pateikti įrodymai tik patvirtina, jog atsakovas nėra atsiskaitęs su pradiniu kreditoriumi. Atsakovas įrodymų, kad atsiskaitė su pradiniu kreditoriumi UAB „Omnitel“, nepateikė. Iš paaiškinimų tiek paties atsakovo, tiek jo atstovo teismo posėdžio metu spręstina, jog pats atsakovas nežino, ar yra atsiskaitęs už telefono aparatą. Darytina išvada, kad atsakovas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, todėl, kaip išaiškino Lietuvos Aukščiausio Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m. kovo 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka, laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo perleidimą ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas.
Pagrįstas ieškovo prašymas priteisti palūkanas (CK 6.37 str. 1, 2 d., 6.210 str. 1 d., 6.261 str., 1.125 str. 9 d.).
Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinis teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino byloje esančius įrodymus, padarė nepagrįstas išvadas ir tai turėjo įtakos neteisėto sprendimo priėmimui. Pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, priimtinas naujas sprendimas – ieškinys tenkintinas (CPK 326 str. 1 d. 2 p.). Ieškinį patenkinus, priteistinos ieškovės bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme, pateikus tai patvirtinančius įrodymus (CPK 93 str. 1 d.).
Apeliacinį skundą patenkinus, apeliantui priteistinos bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliaciniame procese pateikus jas patvirtinančius įrodymus, t. y. 15 Eur žyminis mokestis (CPK 93 str. 1 d.).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 29 d. sprendimą panaikinti; priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovo A. B., a. k. (duomenys neskelbtini), ieškovui Lindorff Oy, įmonės kodas 0140351-4, veikiančiam per savo struktūrinį padalinį Lindorff Oy filialą, įmonės kodas 111882842, 102,72 Eur skolą, 25,69 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo spendimo visiško įvykdymo ir 15 Eur žyminį mokestį.
Priteisti iš atsakovo A. B., a. k. (duomenys neskelbtini), ieškovui Lindorff Oy, įmonės kodas 0140351-4, veikiančiam per savo struktūrinį padalinį Lindorff Oy filialą, įmonės kodas 111882842, 15 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą.