Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2024-10-07 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-185-651/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-10-07
Bylos Nr.
AN2-185-651/2024
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-00209-2024-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Dalia Kursevičienė
Pažeidėjas
J. Ž.
Advokatai
Alius Galminas
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-185-651/2024Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00209-2024-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.5.3; 9.35; 21.11.10 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. spalio 7 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Dalia Kursevičienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. Ž. atstovo advokato Aliaus Galmino apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2024 m. liepos 24 d. nutarties ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. Klaipėdos teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) kelio posto vyriausiasis inspektorius 2024 m. kovo 6 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą J. Ž. už tai, kad ji 2024 m. kovo 6 d., 19.15 val., vykdama per Lietuvos Respublikos valstybinę sieną, (duomenys neskelbtini) postą, pėsčiųjų taku iš Rusijos Federacijos Kaliningrado srities, žodžiu deklaravo, kad gabena 10 pakuočių vaistų ir 170 Eur (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini). Atlikus asmens apžiūrą Nr. (duomenys neskelbtini), po viršutiniais rūbais buvo rasti nedeklaruoti ir slėpti nuo muitinės kontrolės pinigai – 5 000 Eur (50 kupiūrų po 100 Eur). Euro banknotai buvo gabenti kontrabandos būdu, siekiant išvengti muitinės kontrolės. Kitų nedeklaruotų daiktų nerasta. Iš viso sulaikyti 5 170 Eur (51 kupiūra po 100 Eur, 1 kupiūra 50 Eur, 1 kupiūra 20 Eur).

2. Klaipėdos teritorinės muitinės direktoriaus pavaduotojo 2024 m. balandžio 16 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. MD-LM00-ANR_N-163-2024 J. Ž. už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 208 straipsnio 3 dalyje, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, paskirta administracinė nuobauda – 150 Eur bauda bei administracinio poveikio priemonė – daiktų – piniginių lėšų, t. y. 51 (penkiasdešimt vienos) kupiūros po 100 Eur, 1 (vienos ) 50 Eur kupiūros, 1 (vienos) 20 Eur kupiūros, konfiskavimas. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. Ž. atstovas advokatas Alius Galminas priimtą nutarimą apskundė teismui.

Žemesnės instancijos teismas

3. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmai 2024 m. liepos 24 d. nutartimi Nr. II-121-799/2024 pareiškėjos J. Ž. skundą tenkino iš dalies, pakeitė Klaipėdos teritorinės muitinės 2024 m. balandžio 16 d. nutarimo Nr. MD-LM00-ANR_N-163-2024 dalį dėl skiriamos administracinio poveikio priemonės – daikto konfiskavimo – nurodant konfiskuoti: pinigines lėšas – eurus 50 vienetų 100 Eur vertės kupiūrų, deklaruotus 170 Eur nutarčiai įsiteisėjus nuspręsta grąžinti J. Ž.. Kita Klaipėdos teritorinės muitinės 2024 m. balandžio 16 d. nutarimo Nr. Nr. MD-LM00-ANR_N-163-2024 dalis palikta nepakeista.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

4. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. Ž. atstovas advokatas Alius Galminas pateikė apeliacinį skundą, juo prašo panaikinti Klaipėdos teritorinės muitinės direktoriaus pavaduotojo 2024 m. balandžio 16 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. MD-LM00-ANR_N-163-2024, iš dalies panaikinti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2024 m. liepos 24 d. nutartį ir nutraukti administracinio nusižengimo bylą, teismui nusprendus netenkinti reikalavimo, prašoma nekonfiskuoti J. Ž. priklausančių piniginių lėšų – 5 000 Eur sumos.

4.1. Skundu neginčijama, kad J. Ž. 2024 m. kovo 6 d., apie 19 val. 15 min., vyko per valstybinę sieną (duomenys neskelbtini) postą pėsčiųjų taku iš Rusijos Federacijos, Kaliningrado srities į Lietuvą, tačiau jokios kontrabandos neįvykdė. Muitinės pareigūnui sustabdžius ir paklausus J. Ž., ar ji turi deklaruojamų daiktų, pinigų, J. Ž. muitinės pareigūnui nurodė, kad turi su savimi 10 pakuočių vaistų, 170 Eur piniginėje ir 5 000 Eur, pasislėptų po rūbais dėl saugumo, kad nebūtų apvogta. Viešoje vietoje J. Ž. negalėjo išsirengti ir ištraukti pinigus, esančius po rūbais, todėl sutiko geranoriškai pereiti į postą juos ištraukti ir parodyti pareigūnams. J. Ž. muitinės pareigūnams pati parodė turimus vaistus, ištraukė po viršutiniais rūbais turėtus pinigus, kuriuos parodė pareigūnams, ir nurodė, kad jokio nusižengimo nepadarė. Pažymima, kad pagal teisės aktus asmuo vykdamas į kitą šalį ar iš kitos šalies gali su savimi vežtis 10 000 Eur ir šių pinigų nereikia deklaruoti. J. Ž. nuo pat pradžių muitinės pareigūnams nurodė, kad turi vaistus ir 5 170 Eur, draudžiamų ir neleistinų daiktų negabena. Muitinės darbuotojai patikrinę J. Ž. įsitikino, kad ji turėjo tik 10 pakuočių vaistų ir 5 170 Eur, todėl nepagrįstai ją nubaudė pagal ANK 208 straipsnio 3 dalį už kontrabandą. Šiuo atveju J. Ž. vykdama iš Rusijos į Lietuvą neviršijo leistinos 10 000 Eur sumos, žodžiu muitinės pareigūnui nurodė, t. y. deklaravo, kad turi tik 5 170 Eur, iš kurių 170 Eur yra piniginėje, o kiti 5 000 Eur yra paslėpti dėl saugumo po viršutiniais rūbais. Apylinkės teismas nepagrįstai nurodo, kad J. Ž. siekia išvengti administracinės atsakomybės, ir jos teiginius nepagrįstai vertina kaip gynybinę poziciją. Jai nebuvo jokio tikslo slėpti turėtus pinigus, kadangi suma neviršijo leidžiamos vežti 10 000 Eur sumos. Šioje situacijoje įvyko nesusipratimas, kadangi J. Ž. nurodė muitinės pareigūnui, kad turi po viršutiniais rūbais pinigus ir juos gali parodyti, tačiau muitinės pareigūnas, išgirdęs šias nurodytas aplinkybes, jas vertino kaip pinigų slėpimą. Ji geranoriškai nurodė pareigūnui, kad juos gali ištraukti ir parodyti, tačiau ne viešoje vietoje, o patikros poste išsitraukus turėtus 5 000 Eur, muitinės pareigūnas nurodė, kad neva J. Ž. juos slėpė ir jų nedeklaravo. Kai jai buvo liepta rašyti paaiškinimą, J. Ž. nurodė, kad lietuviškai rašyti nemoka, lietuvių kalbą moka labai prastai, todėl muitinės pareigūnui nurodė, ką rašyti, ir ji pasirašė. J. Ž. nėra teisininkė, todėl klausė muitinės pareigūnų nurodymų ir juos vykdė. Pažymima, kad ji nėra bausta administracine tvarka, tuo labiau už kontrabandą.

4.2. Skunde nurodoma, kad šiuo atveju turi būti taikoma ANK 34 straipsnio 6 dalis, pagal kurią leidžiama asmeniui, netgi padariusiam administracinį nusižengimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės. Pažymima, kad 5 000 Eur, kuriuos nuspręsta konfiskuoti, yra J. Ž. asmeninės santaupos, kurios yra reikalingos pragyvenimui, vaistams, būtiniems poreikiams tenkinti. J. Ž. yra pensininkė, kuri gyvena iš gaunamos pensijos.

Atsiliepimas

5. Klaipėdos teritorinės muitinės (toliau – Institucija) direktorius pateikė atsiliepimą į skundą, juo prašo J. Ž. atstovo advokato Aliaus Galmino apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2024 m. liepos 24 d. nutartį.

5.1. Nurodoma, kad daiktų nepateikimas muitinės kontrolei gali būti labai įvairus – nuo paprasto melagingo pranešimo muitinės darbuotojui, tikrinančiam prekes, apie nebuvimą jame tam tikrų daiktų arba atvirkščiai, nutylėjimą apie jų buvimą. Pažymima, kad J. Ž. administracinio nusižengimo protokolo surašymo metu savo paaiškinime nurodė administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, jog vyko per (duomenys neskelbtini) postą, paklausta apie pinigus, deklaravo 170 Eur, o pas ją buvo 5 000 Eur, kurių ji nedeklaravo, gavo juos kaip palikimą iš mamos, paslėpė nuo vagių, nes važiavo traukiniu. Be to, J. Ž. pasirašė po 2024 m. kovo 6 d. žodine deklaracija, kurioje nurodyta, kad deklaravo 10 pakuočių vaistų ir 170 Eur. Taip pat iš 2024 m. kovo 6 d. asmens apžiūros protokolo matyti, kad apžiūros metu pas J. Ž. rasti bei paimti slėpti ir nedeklaruoti 5 000 Eur, eilutėje „Protokolas perskaitytas, surašytas teisingai“ yra asmens parašas, o eilutėje „Dalyvavusių asmenų pareiškimai, paaiškinimai“ jokių neatitikimų ar papildomų paaiškinimų nepateikta. Atkreipiamas dėmesys, kad 2024 m. balandžio 16 d. žodinės administracinės bylos nagrinėjimo metu atstovas laikėsi pozicijos, kad pinigai buvo J. Ž. asmeninė nuosavybė, nes dalis pinigų buvo išvežti iš Lietuvos, kadangi jų reikėjo Rusijoje kasdieniniams poreikiams: maistui, rūbams ir pan., t. y. kitaip nei administracinio nusižengimo padarymo metu J. Ž. pateiktame paaiškinime, jog įvežami pinigai yra gautas palikimas iš mamos.

5.2. Pažymima, kad kiekvienas asmuo, atvykstantis į Lietuvos Respubliką iš trečiųjų šalių ir gabenantis ne mažesnę kaip 10 000 Eur grynųjų pinigų sumą (arba ją atitinkančią sumą kita valiuta), privalo ją deklaruoti muitinės įstaigoje, per kurią jis atvyksta į Lietuvos Respubliką. Tokiu atveju pateikti užpildytą ir pasirašytą Grynųjų pinigų deklaravimo formą privaloma be atskiro muitinės pareigūno reikalavimo. Tačiau muitinės pareigūnui pareikalavus asmuo privalo pateikti muitinės kontrolei visas gabenamas prekes ir pinigus. Lietuvos Respublikos muitinės įstatyme yra numatyta grynųjų pinigų kontrolė muitinei, o muitinės pareigūnas turi teisę duoti asmenims privalomus vykdyti nurodymus. J. Ž., paprašius pareigūnui, deklaravo gabenanti tik 170 Eur, o 5 000 Eur gabeno per Lietuvos Respublikos valstybės sieną nepateikusi jų muitinės kontrolei.

5.3. Be to, nurodoma, kad kiekvienos teisinės sankcijos pritaikymas pirmiausia reiškia tam tikrų suvaržymų paskyrimą, negatyvių nubaustajam padarinių buvimas yra būtina sąlyga, nes priešingu atveju nuobaudos būtų beprasmiškos ir nepasiektų jos keliamų tikslų.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

6. ANK 652 straipsnio 1 dalis numato, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovas advokatas neigia, jog J. Ž. padarė jai inkriminuotą ANK 208 straipsnio 3 dalyje numatytą nusižengimą. Taip pat apeliaciniu skundu prašoma taikyti ANK 34 straipsnio 4 dalies nuostatas ir neskirti administracinio poveikio priemonės – piniginių lėšų konfiskavimo.

Žemesnės instancijos teismas

7. Apygardos teismas, susipažinęs su apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį motyvais, skundžiama nutartimi, Institucijos 2024 m. kovo 6 d. administracinio nusižengimo protokolu ir 2024 m. balandžio 16 d. nutarimu bei bylos medžiaga, konstatuoja, kad priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai pripažino, kad J. Ž. padarė ANK 208 straipsnio 3 dalyje numatytą nusižengimą. Apylinkės teismo išvados dėl J. Ž. kaltės yra motyvuotos, paremtos išsamiu ANK numatyta tvarka nustatytų aplinkybių išnagrinėjimu ir pagrįstos bylos medžiaga. Pirmosios instancijos teismas atliko įrodymų tyrimą, dėl jų reikšmės pasisakė ir juos tinkamai įvertino nė vieniems iš jų nesuteikdamas prioritetinės reikšmės. Vien tai, kad įrodymai nebuvo įvertinti palankiai administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, o teismas padarė nepalankias išvadas dėl jo kaltumo, savaime nereiškia, kad buvo padaryta materialiosios ir (ar) proceso teisės pažeidimų ir skundžiama nutartis yra neteisėta. Administracinio nusižengimo byloje ištirtų ir skundžiamoje nutartyje išdėstytų įrodymų visuma leido teismui padaryti pagrįstą išvadą, kad J. Ž. kaltė, padarius ANK 208 straipsnio 3 dalyje numatytus nusižengimus, yra įrodyta.

8. ANK 208 straipsnio 3 dalyje numatyta atsakomybė už prekių, pinigų ar kitų privalomų pateikti muitinei daiktų, išskyrus kilnojamąsias kultūros vertybes, šaunamuosius ginklus, šaudmenis, sprogmenis, sprogstamąsias, radioaktyviąsias medžiagas ar kitas strategines prekes, Lietuvos Respublikos tam tikrų dopingo medžiagų kontrolės įstatyme nurodytas tam tikras dopingo medžiagas, nuodingąsias ir stipriai veikiančias, psichotropines ar narkotines medžiagas, jų pirmtakus (prekursorius), gabenimą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną nepateikiant jų muitinės kontrolei arba kitaip išvengiant muitinės kontrolės, kai neteisėtai gabenamų prekių, pinigų ar kitų privalomų pateikti muitinei daiktų vertė viršija penkiasdešimt bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, bet neviršija vieno šimto penkiasdešimt bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.

9. Fizinių asmenų pareigą deklaruoti gabenamus grynuosius pinigus nustato 2018 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1672 dėl į Sąjungą įvežamų arba iš jos išvežamų grynųjų pinigų kontrolės, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1889/2005, ir 2021 m. gegužės 11 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas Nr. 2021/776, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2018/1672 dėl į Sąjungą įvežamų arba iš jos išvežamų grynųjų pinigų kontrolės nustatomi tam tikrų formų šablonai ir veiksmingo keitimosi informacija techninės taisyklės. Juose numatyta pareiga užpildyti grynųjų pinigų deklaracijos formą įvežant į ES arba iš jos išvežant 10 000 Eur grynaisiais pinigais (arba lygiaverte suma kitomis valiutomis). Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo (toliau – ir Įstatymo) 9 straipsnio 2 dalies 4 punktas numato, kad vienas iš muitinės uždavinių yra muitinei pavestų saugumo ir saugos, asmenų ūkinės komercinės veiklos priežiūros, grynųjų pinigų kontrolės, intelektinės nuosavybės teisių apsaugos ir kitų muitinės įgyvendinamuose teisės aktuose numatytų priemonių įgyvendinimas. To paties įstatymo 10 straipsnio 11 punktas numato, jog muitinė, įgyvendindama jai pavestus uždavinius, atlieka šias funkcijas, t. y. atlieka iš trečiųjų šalių per Lietuvos Respubliką į Europos Sąjungą ir iš kitų Europos Sąjungos valstybių narių į Lietuvos Respubliką įvežamų, taip pat iš Europos Sąjungos per Lietuvos Respubliką į trečiąsias šalis ir iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos valstybes nares išvežamų grynųjų pinigų kontrolę. Įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 11 punktas numato, kad muitinės pareigūno teisė duoti asmenims privalomus vykdyti nurodymus.

10. Taigi iš išdėstytų teisės aktų matyti, kad nagrinėjamu atveju, gabenamai piniginių lėšų sumai neviršijant 10 000 Eur, buvo privaloma gabenamus grynuosius pinigus, vykdant muitinės pareigūno nurodymus, deklaruoti žodžiu.

11. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovas advokatas teigia, kad J. Ž. jai inkriminuoto ANK 208 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo apskritai nepadarė, kadangi J. Ž. muitinės pareigūnams žodžiu deklaravo su savimi turinti 10 pakuočių vaistų, 170 Eur piniginėje ir 5 000 Eur pasislėptų po rūbais dėl saugumo, kad nebūtų apvogta. Tačiau sutikti su šiais apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Apygardos teismo vertinimu, apeliaciniame skunde dėstomi argumentai paremti iš esmės subjektyviu, palankiu administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui J. Ž. susiklosčiusios situacijos vertinimu ir teisės aktų interpretavimu, neatitinka bylos įrodymų visumos bei formuojamos teismų praktikos, susijusios su ANK 208 straipsnio 3 dalies taikymu, niekaip nepaneigia skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.

12. Nagrinėjamu atveju, pažeidimas yra akivaizdus, pinigai buvo gabenti kontrabandos būdu, nes buvo slepiami. Aplinkybę, jog J. Ž. nedeklaravo su savimi gabentų 5 000 Eur, patvirtina žodinė deklaracija Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad ji žodžiu deklaravo 10 pakuočių vaistų ir 170 Eur (b. l. 13). Kaip pagrįstai nurodyta ir skundžiamoje nutartyje, J. Ž. deklaracijos teisingumą patvirtino kaip pareiškėja parašu, nenurodydama jokių pastabų dėl deklaracijoje nurodytų duomenų teisingumo. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad J. Ž. iš karto muitinės pareigūnams deklaravo turinti dar 5 000 Eur, kuriuos slėpė po rūbais, kad nebūtų apvogta, tačiau to nepatvirtina bylos duomenys. Liudytoja vyresnioji inspektorė D. K., kuri atliko asmens apžiūrą, parodė, kad paklausta, kiek grynųjų pinigų gabena, J. Ž. nurodė, kad gabena 170 Eur ir 10 pakuočių vaistų. Duomenys buvo suvesti į žodinę deklaraciją ir jos buvo paprašyta pereiti į tikrinimo eilę. Patikrinus lagamine rasta 10 pakuočių vaistų, rankinėje – 170 Eur. J. Ž. labai jaudinosi, tempė rankinę link savęs, todėl kilus įtarimų, kad gabena paslėptų prekių, pakartotinai buvo paklausta, tačiau garantavo, kad nei pinigų, nei neleistinų prekių neturi. Kilus įtarimų, J. Ž. buvo nuvesta į apžiūros kambarį. Liudytoja nurodė, kad akivaizdžiai matėsi, jog už kelnių rimbo kažką užsikišusi. Paklausta dar kartą, J. Ž. ištraukė 5 000 Eur, sakydama, kad vyksta iš toli, todėl pinigus slėpė nuo vagių. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo netikėti pareigūnės, atlikusios savo darbines funkcijas, parodymais. Pažymėtina, kad nėra duomenų, jog muitinės pareigūnė be tarnybinės pareigos išaiškinti pažeidimą būtų turėjusi kitą suinteresuotumą, ji kaip liudytoja davė parodymus, būdama įspėta dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Be to, 2024 m. kovo 6 d. asmens apžiūros protokole Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad apžiūros metu pas J. Ž. rasti bei paimti slėpti ir nedeklaruoti 5 000 Eur, eilutėje „Protokolas perskaitytas, surašytas teisingai“ yra asmens parašas, o eilutėje „Dalyvavusių asmenų pareiškimai, paaiškinimai“ jokių neatitikimų ar papildomų paaiškinimų nepateikta (b. l. 15). J. Ž. paaiškinime taip pat patvirtino, jog deklaravo 170 Eur, o turėtų paslėptų 5000 Eur nedeklaravo, paaiškinimą J. Ž. pasirašė savo parašu (b. l. 16). Nepagrįstas skundo argumentas, jog ji nesuprato, ką nurodė paaiškinime, kadangi prastai moka lietuviškai. Atkreiptinas dėmesys, jog paaiškinimas pateiktas ne lietuvių kalba, be to, iš nutarimo administracinio nusižengimo byloje nustatyta, jog J. Ž. ir jos atstovas patvirtino, kad ji supranta lietuviškai.

13. Aptartų įrodymų, sudarančių vientisą ir logišką įrodymų grandinę, visuma leidžia daryti abejonių nekeliančią išvadą, jog J. Ž. savo veiksmais padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 208 straipsnio 3 dalyje.

14. Apeliaciniu skundu prašoma J. Ž. taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir neskirti administracinio poveikio priemonės – piniginių lėšų konfiskavimo.

15. ANK 208 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad už šio straipsnio 1, 2, 3 dalyse numatytus administracinius nusižengimus gali būti skiriamas gabenimo ir kitų priemonių, skirtų kontrabandos daiktams per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabenti arba jiems slėpti, konfiskavimas. Už šio straipsnio 1, 2, 3 dalyse numatytus administracinius nusižengimus privaloma skirti kontrabandos daiktų konfiskavimą.

16. ANK 22 straipsnio 2 dalies 1–3 punktuose yra įtvirtinti tikslai, kurių siekiama administracinėmis nuobaudomis, o ANK 27 straipsnyje yra nustatyta, kad administracinių poveikio priemonių paskirtis yra padėti įgyvendinti administracinės nuobaudos tikslus. ANK 32 straipsnio 1 bei 2 dalyse yra nustatyta, kad administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos pagal ANK specialiosios dalies straipsnį, laikantis ANK bendrosios dalies nuostatų, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. ANK 34 straipsnyje yra nurodyta, kaip, išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą, asmeniui yra parenkama administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė.

17. ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti. Pagal šiuo klausimu formuojamą vienodą teismų praktiką, administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, tai yra nustatyta visuma aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytas nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-34-507/2015, 2AT-20-942/2016, e2AT-85-697/2016, 2AT-5-303/2017, 2AT-54-489/2018, 2AT-36-387/2021). Vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, švelnesnė administracinė nuobauda gali būti parenkama tokiais atvejais, kai nustatoma visuma aplinkybių, kurios leidžia vertinti veiką kaip mažiau pavojingą, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, arba asmenį, kuriam taikoma administracinė atsakomybė, vertinti išskirtinai teigiamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-47-976/2022).

18. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad J. Ž. per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno jai priklausančius 5 000 Eur dolerių grynųjų pinigų ir jų nedeklaravo, taip padarydama ANK 208 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

19. Analizuojant J. Ž. asmenybę nustatyta, kad ji administracine tvarka anksčiau nebausta, jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad nusižengimą padarė vyresnis nei 65 metų amžiaus asmuo, nenustatyta jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Apygardos teismo vertinimu, dėl J. Ž. veiksmų didelė žala valstybės interesams nepadaryta, kadangi šioje byloje kontrabandos dalykas yra grynieji pinigai, jų gabenimas per valstybės sieną negali sukelti žalos Lietuvos ūkio, finansų sistemai. Nuo įvežamų grynųjų pinigų sumos nereikia mokėti įvežamų mokesčių (PVM, akcizo ar muito), grynųjų pinigų nedraudžiama įvežti į Lietuvos Respubliką. Šiuo atveju žala pasireiškia tik tuo, kad valstybė praranda galimybę žinoti apie į jos teritoriją įneštus pinigus ir kontroliuoti informaciją apie jų panaudojimą. Taigi būtent grynųjų pinigų gabenimas jų nedeklaruojant pasižymi žymiai mažesniu pavojingumu negu kitos ANK 208 straipsnio 3 dalyje aprašytos veikos. Vis dėlto atsižvelgtina ir į tai, kad J. Ž. privalėjo gabenamus pinigus deklaruoti žodžiu, tačiau ji šios savo pareigos nevykdė.

20. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apygardos teismas daro išvadą, kad visų nedeklaruotų grynųjų pinigų konfiskavimas iš J. Ž. būtų neproporcinga administracinio poveikio priemonė jos padarytam administraciniam nusižengimui, sukeltų jai pernelyg didelę finansinę naštą, prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams. Atsižvelgiant į nustatytas administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, pinigų gabenimo per valstybės sieną būdą, J. Ž. elgesį, paskirtos nuobaudos dydį, darytina išvada, kad, konfiskuojant dalį piniginių lėšų – 1 000 Eur sumą, būtų taikyta proporcinga J. Ž. padarytam teisės pažeidimui administracinio poveikio priemonė, todėl skundžiamos nutarties dalis, kuria pakeista Klaipėdos teritorinės muitinės 2024 m. balandžio 16 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. MD-LM00-ANR_N-163-2024 dalis dėl skiriamos administracinio poveikio priemonės keistina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. Ž. atstovo advokato Aliaus Galmino apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2024 m. liepos 24 d. nutarties dalį, kuria pakeista Klaipėdos teritorinės muitinės 2024 m. balandžio 16 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. MD-LM00-ANR_N-163-2024 dalis dėl skiriamos administracinio poveikio priemonės – daikto konfiskavimo, nurodant, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalį, konfiskuoti pinigines lėšas 10 vienetų 100 Eur vertės kupiūrų (1 000 Eur), kitas pinigines lėšas – 40 vienetų 100 Eur vertės kupiūrų (4 000 Eur) ir deklaruotus 170 Eur – grąžinti J. Ž..

Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Dalia Kursevičienė