- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-01-06
- Bylos Nr.
- e2S-115-569/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-05370-2020-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Muchtarovienė
- Pareiškėjas
- A. R., K. R.
- Suinteresuotas asmuo
- uždarajai akcinei bendrovei „Intrum Lietuva“
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų A. R. ir K. R. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. lapkričio 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų A. R., K. R. pareiškimą suinteresuotiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Intrum Lietuva“, antstoliui T. U., T. R. dėl bankroto bylos iškėlimo fiziniams asmenims.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjai pateiktu pareiškimu prašė iškelti jiems bankroto bylą, patvirtinti 1 000,00 Eur lėšų sumą, reikalingą kiekvieną mėnesį jų šeimos būtiniesiems poreikiams tenkinti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti mokumo planą įsiteisėjimo dienos, paskirti bankroto administratore uždarąją akcinę bendrovę (toliau – UAB) „Stiprus žmogus“, nustatyti 4 mėn. terminą pateikti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos.
2. Pareiškime nurodė, kad nuo 2004 iki 2007 metų dirbo (duomenys neskelbtini), jų gaunamos pajamos ir turimos santaupos bei ekonominis pakilimas pasaulyje leido drąsiai vertinti savo finansines galimybes. 2007 metais sudarė paskolos sutartį su „Citadele banka“ AS Lietuvos filialu dėl 315 000,00 Lt (91 230,00 Eur) kredito, norėdami rekonstruoti turimą būstą, pritaikyti jį gyventi sau ir pareiškėjos motinai, kuriai buvo būtina slauga. Už šios kredito sutarties vykdymą laidavo jų sūnus T. R., kuris šiuo metu taip pat nebegali įvykdyti sutartinių įsipareigojimų dėl užklupusių finansinių sunkumų. 2007 metais jie grįžo gyventi į Lietuvą. 2008 metais kilus pasaulinei ekonominei krizei, įmokas mokėti tapo sunkiau, tačiau iki pat 2012 metų visus savo sutartinius įsipareigojimus vykdė tinkamai, jokių naujų finansinių įsipareigojimų neprisėmė. Tačiau dėl kintančių paskolos palūkanų kredito įmoka stipriai padidėjo (iki maždaug 3000,00 Lt (870,00 Eur mėn.) ir ši suma tapo nebepakeliama našta. Likusi nesumokėta paskolos dalis buvo perduota priverstiniam išieškojimui. Priverstinio vykdymo metu (2016 m.) iš varžytynių buvo parduotas jų turtas, todėl šiuo metu jokio kito turto jie nebeturi. Nuo 2012 metų grąžinta didelė 51 207,00 Eur suma, parduotas nekilnojamasis turtas. Nepaisant turto pardavimo ir ilgus metus iš pareiškėjo darbo užmokesčio atskaitomų lėšų, pareiškėjai yra vis dar skolingi didelę sumą pinigų – 65 000,00 Eur. Šiuo metu jų gaunamos pajamos turėtų siekti apie 1 300,00 Eur, kol pareiškėja nėra susiradusi darbo ar negauna senatvės pensijos. Šiuo metu pareiškėja yra užsiregistravusi Užimtumo tarnyboje, tačiau jai susirasti darbą sudėtinga. Pareiškėjai priartėjo prie garbaus amžiaus, tačiau su skola susijusios sumos tik auga, o gaunamos pajamos nesudaro galimybių ateityje per protingą terminą įvykdyti visus turimus įsiskolinimus ir atkurti mokumą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2020 m. lapkričio 17 d. nutartimi atsisakė iškelti pareiškėjams A. R. ir K. R. bankroto bylą.
4. Teismas nustatė, kad patalpų nuomos sutartį sudarė M. V., kuris nėra daikto savininkas, bei sprendė, kad pareiškėjai leistinais įrodymais nepagrindė, jog yra susiklostę nuomos teisiniai santykiai, dėl kurių jie patiria 437,00 Eur išlaidas.
5. Teismas sutiko su pareiškėjų pozicija, jog šiuo metu jų įsipareigojimų kreditoriams suma viršija Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatyme (toliau - FABĮ) nustatytą dydį – 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimalias mėnesines algas (toliau – MMA) (FABĮ 2 str. 2 d.). Tačiau pažymėjo, kad bankroto bylai iškelti vien šios sąlygos nepakanka, teismas turi spręsti, ar fizinis asmuo yra nemokus.
6. Teismas byloje nustatė, kad, išskaičius skolos dalį, pareiškėjams per mėnesį pajamų lieka nuo 950,00 iki 1000,00 Eur suma. Teismas sprendė, kad pareiškėjai šiuo metu gauna pakankamas pajamas, pareiškėja turi galimybę dirbti, padidinant pajamas, ir toliau vykdyti skolinius įsipareigojimus.
7. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad teismas vertina ir tą aplinkybę, jog pareiškėja nededa maksimalių pastangų susirasti darbą ir gauti bent minimalias pajamas, tik apsiriboja tuo, kad 2020 m. liepos mėnesį užsiregistravo Užimtumo tarnyboje, ji nesistengia prisidėti prie skolų mokėjimo.
8. Teismas iš pateiktų pareiškėjų sąskaitų išrašų nustatė, kad pareiškėjai gana dažnai (2017 m. birželio mėn. – 2017 m. rugsėjo mėn., 2018 m. gegužės mėn. - 2018 m. spalio mėn., 2019 m. gegužės mėn. – 2019 m. rugsėjo mėn., 2019 m. lapkričio mėn., 2020 m. kovo mėn., 2020 m. gegužės mėn. – 2020 m. liepos mėn.) leidžia laiką kurortiniame mieste – Palangoje, ten lankosi restoranuose, kavinėse, ,, (duomenys neskelbtini)“ ir toliau teikia paramą pilnametei dukrai (2017-12-07 sumokėta 500,00 Eur Vilniaus dailės akademijai už G. V. studijas) ir pan. Visos šios nustatytos aplinkybės leido teismui spręsti, jog nemokus žmogus, turintis įsipareigojimų kreditoriui, negalėtų sau leisti tokių išlaidų, o stengtųsi taupyti, kad būtų kuo didesne dalimi tenkinami teisėti kreditorių reikalavimai.
9. Teismas sprendė, kad iš šiuo metu gaunamų pajamų (neįrodžius nuomos mokesčio mokėjimo, bet laikant, kad būsto išlaikymo suma gali siekti apie 200,00 Eur per mėn.), pareiškėjai per mėnesį gali skirti virš 550,00 Eur sumą skolai sumokėti, jų pragyvenimui liktų dar apie 800,00 Eur ir skola būtų sumokėta per protingą 9-10 metų terminą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
10. Atskiruoju skundu pareiškėjai (toliau ir – apeliantai) A. R. ir K. R. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. lapkričio 17 d. nutartį ir grąžinti fizinių asmenų bankroto bylos iškėlimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Pirmosios instancijos teismas, ginčijamoje nutartyje nustatęs, kad pareiškėjų skolos suma siekia apie 69 000,00 Eur, konstatavo, jog šį finansinį įsipareigojimą pareiškėjai galėtų įvykdyti per 9-10 metų terminą, todėl yra mokūs. Pareiškėjai su šia teismo išvada nesutinka ir mano, kad tokia teismo pozicija prieštarauja ne tik šios bylos individualioms faktinėms aplinkybėms, taip pat – šalyje plėtojamai teisminei apeliacinės instancijos teismų bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai.
10.2. Pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino fakto, kad pareiškėjas jau yra pensijinio amžiaus, t. y. yra sulaukęs (duomenys neskelbtini) m., o pareiškėja – (duomenys neskelbtini) m., t. y. (duomenys neskelbtini) sulauks pensijinio amžiaus.
10.3. Nėra aišku, kuo remdamasis teismas apskaičiavo, jog pareiškėjai skolą galėtų grąžinti per ateinančius 9-10 metų. Pareiškėjai nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad per 9-10 metų skolą būtų įmanomą padengti – šį teismo motyvą paneigia pareiškėjų sąžiningas bandymas atsiskaityti su kreditoriumi paskutiniuosius 8 metus.
10.4. Teismo nutarties motyvas apie pareiškėjų galimybes grąžinti skolą per 10 metų laikotarpį prieštarauja Lietuvos teismų praktikai. Kaip nurodoma apeliacinės instancijos teismų sprendimuose, netgi 7 metų terminas, per kurį bankrutuoti siekiantys darbingo amžiaus asmenys potencialiai galėtų grąžinti skolas, yra pernelyg ilgas ir turėtų būti orientuojamasi į 3 metų terminą, per kurį bus vykdomas mokumo atkūrimo planas.
10.5. Šioje byloje nėra jokių įrodymų, jog pareiškėjai galėtų būti nesąžiningi, vengti mokėjimų antstoliui ar sąmoningai siektų gauti mažesnes pajamas. Pareiškėjas, sulaukęs pensinio amžiaus, nenustojo dirbti, nuo jo darbo užmokesčio mokamos didelės sumos antstoliui. Pareiškėja visomis išgalėmis stengiasi prisidėti prie šeimos išlaidų mažinimo (augina daržoves šalia nuomojamo būsto, apsiperka turguje, visur keliauja pėsčiomis, gamina vyrui valgį į darbą ir pan.), be to, bendrauja su Užimtumo tarnybos specialistais dėl įsidarbinimo galimybių, kurių tokio amžiaus žmonėms paprasčiausiai nėra pasiūloje, todėl pareiškėja negali daryti įtakos savo įdarbinimui.
Atsiliepimas
11. Atsiliepimų į atskirąjį skundą įstatymo nustatyta tvarka negauta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuo ja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
13. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta apeliantams iškelti fizinio asmens bankroto bylą, pagrįstumo ir teisėtumo.
Dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo
14. Fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 1 straipsnio 1 dalis numato, šio įstatymo paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, mokumą, užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą, šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros.
15. Kasacinis teismas, aiškindamas FABĮ nuostatas, savo jurisprudencijoje yra pažymėjęs, kad FABĮ paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros (FABĮ 1 straipsnio 1 dalis). Taigi šiuo įstatymu sudaromos sąlygos fiziniams asmenims, iš esmės pablogėjus jų finansinei būklei, per protingą terminą pagal galimybes tenkinti kreditorių reikalavimus ir, pasibaigus šiam terminui, įstatyme nustatytomis sąlygomis būti atleistiems nuo tolesnio skolų mokėjimo, taigi šio įstatymo tikslas yra fizinio asmens mokumo atkūrimas ir užtikrinimas, jog kreditorių reikalavimai bus patenkinami nustatyta tvarka (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189-690/2015).
16. FABĮ fizinio asmens nemokumas apibrėžiamas kaip tokia asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas (FABĮ 2 straipsnio 2 dalis). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką sprendžiant dėl fizinio asmens nemokumo, remiantis FABĮ 2 straipsnio 2 dalimi, turi būti taikomi tokie kriterijai: skolų suma turi viršyti 25 MMA, šių skolų mokėjimo terminai turi būti pasibaigę ir asmuo faktiškai (objektyviai) neturi turėti galimybės šias skolas padengti. Situacija, kai asmens finansiniai įsipareigojimai didesni nei jo turimas turtas, tačiau gaunamos pajamos leidžia per protingą laikotarpį šiuos įsipareigojimus įvykdyti, reiškia, kad asmuo gali vykdyti skolinius įsipareigojimus. Vien tai, kad asmens turimų skolų suma viršija jo turimo turto vertę, nereiškia asmens nemokumo, jeigu jis gauna pajamas, kurios yra pakankamos skoloms padengti. Kita vertus, vien didelių pajamų gavimo faktas automatiškai nereiškia asmens mokumo, jeigu jų neužteks jo įsipareigojimams padengti. Nustatant, ar asmuo pajėgus vykdyti savo įsipareigojimus, būtina nustatyti ir įvertinti jo per ataskaitinį laikotarpį (mėnesį) mokėtiną pinigų sumą, gaunamas pajamas, gaunamų sumų realumą, lėšas, būtinas pragyvenimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. S. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, bylos Nr. 3K-3-561/2014).
17. Kasacinis teismas yra taip pat konstatavęs, kad teismas, spręsdamas, ar fizinis asmuo yra pajėgus vykdyti savo įsipareigojimus, be kita ko, turi įvertinti skolinių įsipareigojimų kitimo dinamikos perspektyvą tokio asmens turimo turto ir jo gaunamų pajamų kontekste. Tai reiškia, kad sprendime turi būti nurodyta, kokią konkrečiai dalį pajamų reguliariai (pvz. per metus, mėnesį, savaitę) galėdamas skirti įsipareigojimų vykdymui toks asmuo, galėtų padengti visus įsipareigojimus. Be to, teismas, spręsdamas, ar asmens gaunamos pajamos, dalį jų skiriant skolinių įsipareigojimų vykdymui, leidžia jam per protingą laikotarpį įvykdyti šiuos įsipareigojimus, turi aiškiai apibrėžti koks laikotarpis, teismo vertinimu, konkrečiu atveju yra laikomas protingu. FABĮ 1 straipsnio 1 dalyje nurodyta įstatymo paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Esminis skolininkų interesas – grįžti į aktyvią ekonominę veiklą, išsaugant orumą, o kreditorių – atgauti skolas. Ar šių interesų pusiausvyra bus išsaugota, be kita ko, priklauso nuo skolininkui skolos grąžinimo laikotarpiu liekančių pragyventi lėšų ir termino, per kurį jis privalo vykdyti savo įsipareigojimus kreditoriams, ilgumo. Jei terminas, teismo nustatytas vykdyti įsipareigojimus, yra labai ilgas ar apskritai neapibrėžtas, jis labai ilgam ar neapibrėžtam laikui atideda asmens grįžimą į aktyvią ekonominę veiklą, pažeisdamas pirmiau nurodytą interesų pusiausvyrą, todėl negali būti pripažįstamas protingu terminu FABĮ nuostatų kontekste. Dėl to protingo termino nustatymas kiekvienu konkrečiu atveju yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-217-969/2015).
18. Taigi, norint konstatuoti asmens nemokumą, turi būti įrodytos trys sąlygos: 1) skolų suma turi viršyti 25 MMA; 2) šių skolų mokėjimo terminai yra pasibaigę; ir 3) nėra realių galimybių šias skolas padengti.
19. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad apeliantų įsipareigojimai yra pradelsti ir jie viršija įstatyme nustatytą sumą (25 MMA). Tačiau pirmosios instancijos teismas atsisakė apeliantams kelti fizinio asmens bankroto bylą spręsdamas, jog nėra pagrindo pareiškėjų pripažinti nemokiais, kadangi pareiškėjai šiuo metu gauna pakankamas pajamas, pareiškėja turi galimybę dirbti, padidinant pajamas ir toliau vykdyti skolinius įsipareigojimus.
20. Apeliantai su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka ir mano, kad tokia teismo pozicija prieštarauja ne tik šios bylos individualioms faktinėms aplinkybėms, taip pat – šalyje plėtojamai teisminei apeliacinės instancijos teismų bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino fakto, kad pareiškėjas jau yra pensijinio amžiaus, t. y. yra sulaukęs (duomenys neskelbtini) m., o pareiškėja – (duomenys neskelbtini) m., t. y. (duomenys neskelbtini), sulauks pensijinio amžiaus, nėra aišku, kuo remdamasis teismas apskaičiavo, jog pareiškėjai skolą galėtų grąžinti per ateinančius 9-10 metų. Apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad per 9-10 metų skolą būtų įmanomą padengti – šį teismo motyvą paneigia pareiškėjų sąžiningas bandymas atsiskaityti su kreditoriumi paskutiniuosius 8 metus. Apeliantų manymu, teismo nutarties motyvas apie pareiškėjų galimybes grąžinti skolą per 10 metų laikotarpį prieštarauja Lietuvos teismų praktikai. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo su šiais atskirojo skundo argumentais sutikti.
21. Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolio T. U. kontoroje išieškoma skolininko K. R. skola išieškotojai UAB „Intrum Lietuva“, skolos likutis yra 64 944,86 Eur, nesumokėta vykdymo išlaidų suma – 2597,79 Eur. Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 12 d. nutartimi buvo nutarta priverstinai parduoti iš varžytinių K. R., gyv. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą: 794/921 dalis 0,0921 ha dydžio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).; priverstinai parduoti iš varžytinių K. R. ir A. R., nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą: 73/100 dalis pastato-gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 73/100 dalis kitų statinių (inžinerinių) – kiemo statinių (tvoros, kiemo aikštelės), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini); priverstinai išieškoti 79 062,60 Eurų negrąžinto kredito, 1946,02 Eur palūkanų, 5696,46 Eurų delspinigių, iš viso 86 705,08 Eur skolos, 6 mėnesių LIBOR EUR + 5 procentai dydžio metinių palūkanų, skaičiuojant nuo negrąžinto kredito sumos (79 062,60 Eurų) nuo pakartotinio pareiškimo pateikimo teismui dienos (2012-06-11) iki visiško skolos išieškojimo ir 100,00 Lt žyminio mokesčio. Turtas 2016-04-28 iš varžytynių buvo parduotas A. R., kuris yra pareiškėjo brolis.
22. VĮ Registrų centro 2020-07-29, 2020-07-28, 2020-07-24 pažymose nurodyta, kad pareiškėjai nėra juridinių asmenų dalyviai, per paskutiniuosius 3 metus nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikos teritorijoje, neturėjo ir neturi. Pareiškėjui priklauso transporto priemonė (duomenys neskelbtini), pareiškėja per paskutinius 3 metus įregistruotų ir (ar) išregistruotų transporto priemonių neturi. Iš pateiktų banko išrašų matyti, kad pareiškėjos sąskaitos likutis 2017-12-31 yra 0,00 Eur, o pareiškėjo sąskaitos likutis 2018-01-01 yra 503,32 Eur, 2020-07-20 – 10,71 Eur, 2019-01-01 – 1,45 Eur.
23. Iš bylos duomenų nustatyta, kad pareiškėjas dirba ir gauna senatvės pensiją. Pareiškėjo K. R. darbo užmokestis, atskaičius mokesčius, 2019-2020 m. sudaro nuo 973,00 Eur iki 1258,00 Eur, iš atlyginimo yra išskaitoma skola kreditoriui, kuri per mėnesį siekia nuo 311,00 Eur iki 390,00 Eur skolai išieškoti. Pareiškėjas gauna senatvės pensiją, kurios dydis yra 442,43 Eur, iš kurios išskaitoma 88,49 Eur suma ir pensijos lieka 353,94 Eur. Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, jog iš viso, išskaičius skolos dalį, pareiškėjams lieka nuo 950,00 Eur iki 1000,00 Eur suma. Pareiškėja yra įregistruota užimtumo tarnyboje nuo 2020-07-24.
24. Į bylą pateikta 2019-12-19 nuomos sutartis, iš kurios matyti, jog M. V. pasirašė su K. R. sutartį dėl namo dalies su garažais ir žemės sklypu, esančiais (duomenys neskelbtini), nuomos, mokant 437,00 Eur nuomos mokestį, nuomos trukmė – nuo 2020-01-01 iki 2025-12-31. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog M. V., pasirašęs minėtą nuomos sutartį, nėra nekilnojamojo turto savininkas, teismui nepateiktas savininko įgaliojimas, suteikiantis jam teisę pasirašyti nuomos sutartį. Patalpų nuomos sutartis nėra įregistruota viešame registre. Neįregistravusios sandorio šalys negali panaudoti sandorio fakto prieš trečiuosius asmenis, todėl pareiškėjai leistinais įrodymais nepagrindė, jog yra susiklostę nuomos teisiniai santykiai, dėl kurių patiria 437,00 Eur išlaidas. Pažymėtina, kad apeliantai atskirajame skunde apeliacinės instancijos teismui nurodo, kad neturi nuomos sutarties, sudarytos tarp būsto savininko ir jų nuomotojo, kadangi nėra šių teisinių santykių dalyviai bei nurodė, kad, teismui prašant, galėtų šios sutarties paprašyti iš savo nuomotojo. Apeliacinės instancijos teismas tokius apeliantų teiginius vertina kaip deklaratyvius. Siekdami nurodomas aplinkybes pagrįsti įrodymais, apeliantai įrodymus turi teikti iš karto, o ne laukti, kol teismas jų paprašys. Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 straipsnis). Taigi apeliantai ir apeliacinės instancijos teismui nepateikė pagrįstų įrodymų, kad nuomojasi namo dalį su garažais ir žemės sklypu, esančiais (duomenys neskelbtini), ir už nuomą moka 437,00 Eur nuomos mokestį.
25. Įvertinus bylos įrodymų visumą, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog iš šiuo metu gaunamų pajamų pareiškėjai per mėnesį gali skirti virš 550,00 Eur sumą skolai sumokėti, jų pragyvenimui liktų dar apie 800,00 Eur ir skola būtų sumokėta per protingą 9-10 metų terminą. Kaip jau nutarties 17 punkte minėta protingo termino nustatymas kiekvienu konkrečiu atveju yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-217-969/2015). Šiuo konkrečiu atveju apeliacinės instancijos teismo vertinimu 9-10 metų terminas yra protingas terminas. Nors apeliantas yra pensijinio amžiaus, o apeliantė (duomenys neskelbtini) sulauks pensijinio amžiaus, šiuo metu apeliantas dirba ir gauna darbo užmokestį bei pensiją, o apeliantė yra užsiregistravusi Užimtumo tarnyboje, ieško darbo ir yra reali galimybė, jog ji įsidarbins bei taip pat galės prisidėti prie skolos gražinimo, duomenų, kad pareiškėjai negali dirbti dėl sveikatos būklės, nėra. Sutiktina su apeliantų argumentais, jog ateityje gali pakisti jų pajamos ir į mažesnę pusę, tačiau pasikeitus faktinėms aplinkybėms apeliantai turi galimybę vėl kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo fiziniams asmenims. Tačiau šiuo metu nėra pagrindo apeliantų pripažinti nemokiais, kadangi jie gauna pakankamas pajamas, apeliantė turi galimybę dirbti, padidinant pajamas, ir toliau vykdyti skolinius įsipareigojimus, turi realią galimybę per tinkamai nustatytą laiką atsiskaityti su kreditoriais. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, siekiant sąžiningai atsiskaityti su kreditoriais, padengti savo turimas skolas, asmenys turi kiek daugiau suvaržyti savo išlaidas bei stengtis kuo daugiau gauti pajamų ir didžiąją dalį jų skirti skoloms dengti.
26. Apeliacinės instancijos teismo anksčiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius atskirojo skundo argumentus. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamam klausimui teisingam išspręsti, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).
Dėl procesinės bylos baigties
27. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjų pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, nepažeidė proceso teisės normų, padarė teisingas išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią panaikinti ar pakeisti, remiantis atskirojo skundo argumentais, nėra įstatyme numatytų pagrindų. Atsižvelgiant į tai, Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. lapkričio 17 d. nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas ( CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. lapkričio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.