Šiaulių apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų A. R., K. R. pareiškimą suinteresuotiems asmenims: UAB „Intrum Lietuva“, antstoliui Tomui Ubartui, T. R. dėl bankroto bylos iškėlimo fiziniams asmenims ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdyje pareiškėja A. R. paaiškino, jog sveikatos problemų neturi, bet nedirba, yra Užimtumo tarnybos įskaitoje, prieš tai prižiūrėjo sergančią motiną, kuri mirė 2017 m., tačiau ji darbo nesusirado per tuos trejus metus, ją išlaiko sutuoktinis, ji lankė įvairius kursus. Iš viso Lietuvoje yra dirbusi labai trumpą laiką, bet dirbo Airijoje. Sunku gyventi iš gaunamų pajamų, didelis nuomos mokestis, prašo tenkinti pareiškimą.

Suinteresuotas asmuo antstolis Tomas Ubartas į teismo posėdį neatvyko, pranešta tinkamai, atsiliepimo nepateikė.

Atsisakytina kelti bankroto bylą.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančių įrodymų ir LITEKO duomenų matyti, jog Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012-06-12 nutartimi buvo nutarta priverstinai parduoti iš varžytinių K. R., gyv. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą: 794/921 dalis 0,0921 ha dydžio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); priverstinai parduoti iš varžytinių K. R. ir A. R., nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą: 73/100 dalis pastato-gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 73/100 dalis kitų statinių (inžinerinių) – kiemo statinių (tvoros, kiemo aikštelės), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); priverstinai išieškoti 79 062,60 Eurų negrąžinto kredito, 1946,02 Eur palūkanų, 5696,46 Eurų delspinigių, iš viso 86 705,08 Eur skolos, 6 mėnesių LIBOR EUR + 5 procentai dydžio metinių palūkanų, skaičiuojant nuo negrąžinto kredito sumos (79 062,60 Eurų) nuo pakartotinio pareiškimo pateikimo teismui dienos (2012-06-11) iki visiško skolos išieškojimo ir 100,00 Lt žyminio mokesčio. Turtas 2016-04-28 iš varžytynių buvo parduotas A. R., kuris yra pareiškėjo brolis. Pareiškėjai ir toliau gyvena namo, esančiame (duomenys neskelbtini).

Antstolio Tomo Ubarto kontoroje išieškoma skolininko K. R. skola išieškotojui UAB „Intrum Lietuva“, skolos likutis yra 64 944,86 Eur, nesumokėta vykdymo išlaidų suma – 2597,79 Eur.

Šiaulių apylinkės teismo 2016-10-03 nutartimi pareiškėja A. R. buvo paskirta neveiksnios V. N. globėja ir turto administratore. V. N. yra mirusi (duomenys neskelbtini) (LITEKO duomenys).

VĮ Registrų centro 2020-07-29, 2020-07-28, 2020-07-24 pažymose nurodyta, kad pareiškėjai nėra juridinių asmenų dalyviai, per paskutiniuosius 3 metus nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikos teritorijoje, neturėjo ir neturi. Iš 2020-07-21, 2020-07-22 pažymų apie transporto priemones matyti, kad pareiškėjui priklauso transporto priemonė MAZ 8114, pareiškėja per paskutinius 3 metus įregistruotų ir (ar) išregistruotų transporto priemonių neturi. Banko išrašas patvirtina, kad pareiškėjos sąskaitos likutis 2017-12-31 yra 0,00 Eur, o pareiškėjo sąskaitos likutis 2018-01-01 yra 503,32 Eur, 2020-07-20 – 10,71 Eur, 2019-01-01 – 1,45 Eur. 2020-08-20 pažyma dėl bedarbio registravimo laikotarpių įrodo, kad pareiškėja įregistruota užimtumo tarnyboje nuo 2020-07-24. Prieš tai buvo registruota 2010 m., o nuo 2012 m. darbo paieška nutraukta. Pareiškėja bausta už administracinius teisės pažeidimus. 2017-02-03 panaudos sutartis patvirtina, kad T. R. perdavė K. R. laikinai ir neatlygintinai valdyti ir naudoti automobilį Volkswagen Vento. Pareiškėjai nurodo, jog pareiškėjo gaunamų pajamų neužtenka, nes moka didelį nuomos mokestį už nekilnojamąjį turtą.

Pateikta 2019-12-19 nuomos sutartis, iš kurios matyti, jog M. V. pasirašė su K. R. sutartį dėl namo dalies su garažais ir žemės sklypu, esančiais (duomenys neskelbtini), nuomos, mokant 437 Eur nuomos mokestį, nuomos trukmė – nuo 2020-01-01 iki 2025-12-31. Pareiškėjai 437 Eur nuomos mokestį nurodo ir prie būtinųjų poreikių (iš viso prašo būtiniesiems poreikiams tvirtinti 1000 Eur per mėnesį). Nekilnojamojo turto registro išrašai patvirtina, kad žemės sklypas bei namas su statiniais, esantys (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso A. R. ir T. R.. M. V., pasirašęs nuomos sutartį, nėra nekilnojamojo turto savininkas, teismui nepateiktas savininko įgaliojimas, suteikiantis jam teisę pasirašyti nuomos sutartį.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.477 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad pagal nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį. Nuomotojas gali būti išnuomojamo daikto savininkas arba asmenys, kuriems teisę išnuomoti svetimą daiktą suteikia įstatymai ar to daikto savininkas (CK 6.477 str. 4 d.). Nekilnojamųjų daiktų nuomos sutartis, sudaryta ilgesniam kaip vienerių metų terminui, prieš trečiuosius asmenis gali būti panaudota tik tuo atveju, jeigu ji įstatymų nustatyta tvarka įregistruota viešame registre (CK 6.478 str. 2 d.).

Bylos duomenimis nustatyta, kad patalpų nuomos sutartį sudarė M. V., kuris nėra daikto savininkas. Pareiškėjai paaiškino, kad daikto savininkas A. R., kuris dėl turto nuomos nesutiko su jais kalbėtis. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, kokiu teisiniu pagrindu M. V. sudarė daikto, kurio savininku ar įgaliotu asmeniu jis nėra, nuomos sutartį. Patalpų nuomos sutartis nėra įregistruota viešame registre. Neįregistravusios sandorio šalys negali panaudoti sandorio fakto prieš trečiuosius asmenis, todėl pareiškėjai leistinais įrodymais nepagrindžia, jog yra susiklostę nuomos teisiniai santykiai, dėl kurių patiria 437 Eur išlaidas (CPK 178, 185 str.).

Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau tekste - FABĮ) 6 straipsnio 1 dalis numato, jog teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra minėto įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje numatytų pagrindų. FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje nemokumas apibrėžiamas kaip fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl FABĮ 2 straipsnio 2 dalies aiškinimo ir taikymo, nurodė, kad, sprendžiant dėl fizinio asmens nemokumo, turi būti taikomi tokie kriterijai: skolų suma turi viršyti 25 MMA, šių skolų mokėjimo terminai turi būti pasibaigę ir asmuo faktiškai (objektyviai) neturi turėti galimybės šias skolas padengti. Situacija, kai asmens finansiniai įsipareigojimai didesni nei jo turimas turtas, tačiau gaunamos pajamos leidžia per protingą laikotarpį šiuos įsipareigojimus įvykdyti, reiškia, kad asmuo gali vykdyti skolinius įsipareigojimus. Vien tai, kad asmens turimų skolų suma viršija jo turimo turto vertę, nereiškia asmens nemokumo, jeigu jis gauna pajamas, kurios yra pakankamos skoloms sumokėti. Nustatant, ar asmuo pajėgus vykdyti savo įsipareigojimus, būtina nustatyti ir įvertinti jo per ataskaitinį laikotarpį (mėnesį) mokėtiną pinigų sumą, gaunamas ir numatomas gauti pajamas, lėšas, būtinas pragyvenimui (LAT 2017-02-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-39-313/2017).

Pagal pareiškėjų pateiktus įrodymus, teismas sutinka su pareiškėjų pozicija, jog šiuo metu jų įsipareigojimų kreditoriams suma viršija FABĮ nustatytą dydį – 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimalias mėnesines algas (FABĮ 2 str. 2 d.). Tačiau bankroto bylai iškelti vien šios sąlygos nepakanka, teismas turi spręsti, ar fizinis asmuo yra nemokus. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, spręsdamas dėl fizinio asmens nemokumo, kaip vienos iš būtinųjų fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo sąlygų (FABĮ 6 str. 1 d.), buvimo, turi ne tik nustatyti, kad skolų, kurių mokėjimo terminai suėję, suma viršija 25 MMA, bet ir kad asmuo objektyviai neturi galimybės šias skolas sumokėti nei šiuo metu, nei tokios galimybės neatsiras per protingą terminą, t. y. teismas turi įvertinti asmens galimybių įvykdyti skolinius įsipareigojimus perspektyvas per konkretų, teismo vertinimu, protingą laikotarpį (LAT 2015-06-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-379-701/2015).

Iš bylos duomenų nustatyta, kad pareiškėjas dirba ir gauna senatvės pensiją. Pareiškėjo K. R. darbo užmokestis, atskaičius mokesčius, 2019-2020 m. sudaro nuo 973 iki 1258 Eur, iš atlyginimo yra išskaitoma skola kreditoriui, kuri per mėnesį siekia nuo 311 Eur iki 390 Eur skolai išieškoti. Pareiškėjas gauna senatvės pensiją, kurios dydis yra 442,43 Eur, iš kurios išskaitoma 88,49 Eur suma ir pensijos lieka 353,94 Eur. Iš viso, išskaičius skolos dalį, pareiškėjams lieka nuo 950 iki 1000 Eur suma. Atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėja niekur nedirba, jos motina yra mirusi 2017 m., nebeliko pareigos ją rūpintis, tačiau pastangų įsidarbinti nerodo, teigia, jog jokių pajamų negaunanti, nors lanko įvairius kursus. Pateikti įrodymai patvirtina, jog Užimtumo tarnyboje po ilgos pertraukos ji įregistruota tik 2020 m. liepos mėn. Nors tvirtina, jog pagal išsilavinimą darbo negauna, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog darbo rinkoje yra ir mažiau apmokamo darbo. Pareiškėja tvirtino, jog Lietuvoje yra mažai dirbusi, yra išlaikoma sutuoktinio, nors sveikatos problemų, kurios trukdytų dirbti ir gauti pajamų, neturi, išlaikytinių nėra.

Pareiškėjas paaiškino, kad gautą paskolą panaudojo namo remontui, dalį lėšų skyrė pilnametės dukros pragyvenimui ir studijoms, mokėti paskolos nebegalėjo dėl išaugusių palūkanų, tačiau nemokumą sukėlusių priežasčių negrindė įrodymais.

Iš įrodymų visumos teismas vertina šiuo metu gaunamas pareiškėjų pajamas, nesant duomenų, kada pareiškėjo darbo teisiniai santykiai baigsis. Teismas sprendžia, kad pareiškėjai šiuo metu gauna pakankamas pajamas, pareiškėja turi galimybę dirbti, padidinant pajamas ir toliau vykdyti skolinius įsipareigojimus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismas vertina ir tą aplinkybę, jog pareiškėja nededa maksimalių pastangų susirasti darbą ir gauti bent minimalias pajamas, tik apsiriboja tuo, kad 2020 m. liepos mėnesį užsiregistravo Užimtumo tarnyboje, ji nesistengia prisidėti prie skolų mokėjimo.

Iš pateiktų pareiškėjų sąskaitų išrašų matyti, kad pareiškėjai gana dažnai (2017 m. birželio mėn. – 2017 m. rugsėjo mėn., 2018 m. gegužės mėn. - 2018 m. spalio mėn., 2019 m. gegužės mėn. – 2019 m. rugsėjo mėn., 2019 m. lapkričio mėn., 2020 m. kovo mėn., 2020 m. gegužės mėn. – 2020 m. liepos mėn.), leidžia laiką kurortiniame mieste – Palangoje, ten lankosi restoranuose, kavinėse, ,,Kristianoje“ ir toliau teikia paramą pilnametei dukrai (2017-12-07 sumokėta 500 Eur Vilniaus dailės akademijai už G. V. studijas) ir pan. Visos šios nustatytos aplinkybės leidžia teismui spręsti, jog nemokus žmogus, turintis įsipareigojimų kreditoriui, negalėtų sau leisti tokių išlaidų, o stengtųsi taupyti, kad būtų kuo didesne dalimi tenkinami teisėti kreditorių reikalavimai (CPK 185 str.).

Iš šiuo metu gaunamų pajamų (neįrodžius nuomos mokesčio mokėjimo, bet laikant, kad būsto išlaikymo suma gali siekti apie 200 Eur per mėn.), pareiškėjai per mėnesį gali skirti virš 550 Eur sumą skolai sumokėti, jų pragyvenimui liktų dar apie 800 Eur ir skola būtų sumokėta per protingą 9-10 metų terminą. Nors pareiškėjas yra 68 m. amžiaus ir mažai tikėtina, kad pareiškėjas dar visą tą laiką dirbs, tačiau pareiškėja dar yra darbingo amžiaus, sveikatos problemų neturi, todėl ji taip pat gali ir turi prisidėti prie skolinių įsipareigojimų vykdymo, ko iki šiol nepateisinamai nevykdė, per paskutinius 3 metus iki pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo elgėsi itin pasyviai, nesistengė gauti pajamų, kurias sveikas ir darbingas asmuo pagal savo įgūdžius ir patirtį pajėgus gauti (CPK 178, 185 str.).

Teismui nustačius, jog šiuo metu, kol pareiškėjas gauna pajamas iš darbo teisinių santykių, o pareiškėja nesistengia bent dalimi prisidėti prie skolų sumokėjimo, nėra pagrindo pareiškėjų pripažinti nemokiais, todėl atsisakytina pareiškėjams iškelti bankroto bylą (FABĮ 5 str. 8 d. 1 p., CPK 178, 185 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 straipsnio 8 dalies 1 punktu, Civilinio proceso kodekso 290, 291 straipsniais, teismas

nutarė:

atsisakyti iškelti pareiškėjams A. R. ir K. R. bankroto bylą.

Įsiteisėjus nutarčiai, ją išsiųsti antstoliui Tomui Ubartui, ,,Swedbank“, AB.

Nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.