Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Renatos Beinoravičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Eglės Surgailienės ir Lino Zinkevičiaus, veikianti Šiaulių apygardos teismo vardu,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės viešosios įstaigos Antavilių pensionatas apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės viešosios įstaigos Antavilių pensionatas patikslintą ieškinį atsakovei I. K. dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Vilniaus miesto savivaldybės administracija, G. Č., U. L..

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Ieškovė viešoji įstaiga (toliau – VšĮ) Antavilių pensionatas (toliau – ir ieškovė) paduotu ieškiniu, kurį vėliau patikslino, prašė pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu atsakovės I. K. (toliau – ir atsakovė) 2024 m. liepos 17 d. vienašališką 2023 m. rugpjūčio 16 d. Keturšalės sutarties dėl mokėjimo už teikiamas ilgalaikes socialinės globos paslaugas Nr. S292-668/23 (toliau – ir Keturšalė sutartis) ir 2023 m. rugpjūčio 23 d. Dvišalės sutarties (šalies savivaldybių siunčiamiems asmenims) (toliau – ir Dvišalė sutartis) nutraukimą bei priteisti jai iš atsakovės 3 474,37 Eur skolą, 66,29 Eur palūkanas, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškinys buvo grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

1.1. Ieškovė yra socialinės globos įstaiga, teikianti ilgalaikę (trumpalaikę) socialinę globą ir slaugą senyvo amžiaus asmenims ir suaugusiems darbingo amžiaus asmenims su negalia. Atsakovė ir trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, G. Č. (atsakovės brolis) 2023 metais kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybė administracijos (toliau – ir savivaldybė) Socialinių paslaugų skyrių dėl ilgalaikės socialinės globos G. Č. skyrimo ir pateikė informaciją apie G. Č. turimas pajamas ir turtą. Savivaldybės Socialinių paslaugų skyriaus 2023 m. rugpjūčio 1 d. atliko G. Č. finansinių galimybių mokėti už ilgalaikę socialinę globą vertinimą ir parengė tokio vertinimo ataskaitą. Savivaldybė, G. Č., I. K. ir VšĮ Antavilių pensionatas 2023 m. rugpjūčio 16 d. sudarė Keturšalę sutartį bei VšĮ Antavilių pensionatas ir I. K. 2023 m. rugpjūčio 23 d. sudarė Dvišalę sutartį. G. Č. VšĮ Antavilių pensionate gyvena nuo 2023 m. rugpjūčio 23 d.

1.2. Pažymėjo, kad G. Č. vertinimo ataskaitoje nurodyta, kad G. Č. ilgalaikės socialinės globos mėnesinis įkainis už VšĮ Antavilių pensionatas teikiamas ilgalaikės socialinės globos paslaugas yra 1 388 Eur, iš kurių 553,12 Eur įsipareigojo ir sutiko mokėti pats G. Č., kaip paslaugas gaunantis asmuo, o likusią dalį – atsakovė, kuriai paslaugos nėra teikiamos. Nuo 2024 m. sausio 1 d. savivaldybė paruošė naują finansinį vertinimą, kuriame nurodyta, kad atsakovė privalo mokėti 872,59 Eur ieškovei už paslaugų gavėjui G. Č. suteiktas paslaugas. Atsakovė už paslaugas apmokėjo tik iš dalies ir liko skolinga ieškovei 3 474,37 Eur sumą.

1.3. Nurodė, kad atsakovė 2024 m. liepos 17 d. raštu pranešė, kad vienašališkai nutraukia Keturšalę ir Dvišalę sutartis. 2024 m. rugsėjo 13 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė atsakymą, kuriame nurodė, kad atsakovė neturi teisinio pagrindo nutraukti Keturšalės sutarties vienašališkai, nes tokią teisę turi tik paslaugų gavėjas G. Č..

1.4. Nurodė, kad 2024 m. lapkričio 18 d. buvo sudaryta nauja Keturšalė sutartis dėl mokėjimo už teikiamas ilgalaikes socialinės globos paslaugas Nr. S292-1035/24 (sudarė savivaldybė, G. Č., U. L. ir VšĮ Antavilių pensionatas) (toliau – Nauja Keturšalė sutartis) ir nauja Dvišalė sutartis (šalies savivaldybių siunčiamiems asmenims) (sudarė VšĮ Antavilių pensionatas ir U. L.) (toliau – Nauja Keturšalė sutartis).

2. Atsakovė atsiliepimu prašė ieškinį atmesti ir priteisti jai patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepimas buvo grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais :

2.1. Nurodė, kad ieškovės pateiktus skaičiavimus dėl tariamo įsiskolinimo paneigia pačios ieškovės byloje pateikti rašytiniai įrodymai, t. y.: 2023 m. rugpjūčio 1 d. Finansinių galimybių mokėti už ilgalaikę socialinę globą vertinimas, kuriame nustatyta, jog atsakovės mėnesinė mokėtina suma yra 834,88 Eur; 2024 m. sausio 1 d. Finansinių galimybių mokėti už ilgalaikę socialinę globą vertinimas, kuriame nustatyta mėnesinė suma – 872,59 Eur; Priskaitymų ir įplaukų suvestinė už laikotarpį nuo 2023 m. rugpjūčio 23 d. iki 2024 m. lapkričio 17 d. bei ieškovės 2025 m. kovo 13 d. raštas Nr. SD.1-62 „Dėl G. Č.“. Priskaitymų ir įplaukų suvestinėje už laikotarpį nuo 2023 m. rugpjūčio 23 d. iki 2024 m. lapkričio 17 d. pati ieškovė nurodo, kad atsakovė atliko mokėjimus bankiniais pavedimais už 8 964,05 Eur, o grynaisiais pinigais sumokėjo 1 147,37 Eur (atitinkamai 542,47 Eur ir 604,90 Eur). Atsakovė šių suvestinėje pateiktų duomenų neginčija ir patvirtina, jog iš tiesų atliko minėtus mokėjimus. Vėliau ieškovė į bylą pateikė analogišką suvestinę, tačiau šioje suvestinėje akivaizdžiai pradėjo keisti pateiktų duomenų turinį. Pateiktoje suvestinėje ieškovė jau nurodo gavusi du mokėjimus grynaisiais pinigais po 542,47 Eur, nors ankstesnėje suvestinėje buvo aiškiai nurodyta, jog buvo sumokėta 542,47 Eur ir 604,90 Eur. Suvestinės stulpelio apačioje ieškovė, skaičiuodama bendrą sumą, klaidingai sudeda du kartus po 542,47 Eur ir gauna rezultatą 542,47 Eur, nors faktiškai turėtų būti 1 084,94 Eur. Dar didesni neatitikimai išryškėja ieškovės 2025 m. kovo 13 d. rašte Nr. SD.1-62 „Dėl G. Č.“, kuriame ieškovė apskritai neįtraukia jokių grynaisiais pinigais atliktų mokėjimų, remiasi tik banko pavedimais gauta 8 964,05 Eur suma ir tokiu būdu nepagrįstai išveda tariamą atsakovės 1 234,72 Eur skolą 2024 m. liepos 31 d. Šio skaičiaus kilmė nėra aiškiai pagrįsta ir yra objektyviai nepaaiškinama. Dėl aiškiai matomų neatitikimų ir klaidų, darytina pagrįsta išvada, jog ieškovės pateikti skaičiavimai yra klaidinantys ir neatitinkantys realių faktinių aplinkybių. Be to, Keturšalės sutarties 3.5 papunktyje savivaldybė įsipareigojo per tris mėnesius nuo informacijos gavimo įvertinti paslaugų gavėjo G. Č. finansines galimybes mokėti už teikiamas paslaugas, atsižvelgiant į jo turto pokyčius, ir apie tai informuoti ieškovę, kad būtų atliktas mokėtinų sumų perskaičiavimas. Pagal sutarties 6.3 papunktį, ieškovė turėjo pareigą informuoti savivaldybę apie paslaugų gavėjo turto pokyčius viso paslaugų teikimo laikotarpiu. Be to, vadovaujantis 6.5 papunkčiu, ieškovė taip pat buvo įpareigota perskaičiuoti mokėjimų dydį nuo to mėnesio, kada faktiškai pasikeitė paslaugų gavėjo pajamos ir turtas. Šios pareigos yra esminės tiek savivaldybės, tiek ieškovės atsakomybės dalys, susijusios su objektyvaus ir teisingo mokėtinų sumų nustatymu. Nuo 2024 m. sausio 1 d. pasikeitė paslaugos gavėjo G. Č. pajamos, o nuo 2024 m. liepos 19 d. reikšmingai pakito jo turtinė padėtis. Nuo minėtos datos G. Č. nebeturi jokio turto, kadangi visą jį dovanojimo būdu perleido savo dukrai U. L., kuri vykdo jo globėjos pareigas. Nepaisant to, kad tiek ieškovė, tiek savivaldybė neabejotinai disponuoja šia informacija ir ją mato bylos medžiagoje, jie sąmoningai nevykdo savo sutartinių įsipareigojimų perskaičiuoti mokėtinas sumas atsižvelgiant į esminį paslaugos gavėjo turtinės padėties pasikeitimą, priešingai – nepagrįstai didina ieškinio reikalavimus.

2.2. Pažymėjo, kad Dvišalė sutartis buvo sudaryta išimtinai tarp ieškovės ir atsakovės, tuo tarpu paslaugos gavėjas nėra šios sutarties šalis. Atsižvelgiant į tai, teiginiai, kad tik paslaugos gavėjas, o ne pati atsakovė, turi teisę nutraukti dvišalę sutartį, yra teisiškai nepagrįsti. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.217 straipsniu, sutartį vienašališkai nutraukti gali tik sutarties šalys, todėl šią teisę turi būtent atsakovė (sutartį sudaręs asmuo), o ne paslaugos gavėjas, kuris net nėra sutartinių santykių dalyvis. Ieškovės siūlomas Dvišalės sutarties sąlygų aiškinimas, pagal kurį atsakovė neturi teisės sutarties nutraukti, neatitinka CK 6.156 straipsnyje įtvirtinto sutarčių laisvės principo bei CK 6.193 straipsnyje nustatytų sutarčių aiškinimo taisyklių. Remiantis teisės doktrina, esant neaiškumui dėl sutarties sąlygų, jos turi būti aiškinamos jas pasiūliusios šalies (ieškovės) nenaudai ir sąlygas priėmusios šalies (atsakovės) naudai. Atsakovė, priimdama ieškovės pasiūlytas sąlygas, pagrįstai laikėsi pozicijos, jog turi teisę nutraukti sutartį vienašališkai, priešingu atveju nebūtų apskritai sutikusi sudaryti tokios sutarties. Kitoks aiškinimas reikštų atsakovės neatšaukiamą ir besąlygišką įsipareigojimą naudotis tik VšĮ Antavilių pensionato teikiamomis globos paslaugomis, nors analogiškų globos įstaigų yra daugiau tiek Vilniaus apskrityje, tiek visoje Lietuvoje. Atsakovės teisė vienašališkai nutraukti sutartį kyla ne tik iš pačių sutarties sąlygų, bet ir tiesiogiai iš CK 6.156 straipsnyje numatyto sutarčių laisvės principo bei CK 6.217 straipsnio 5 dalies, kuri reglamentuoja vienašališko sutarties nutraukimo galimybę, kai tai aiškiai numatyta sutartyje. 2024 m. liepos 17 d. pareiškimu vienašališkai nutraukus Dvišalę sutartį su paslaugų teikėju (ieškove), atsakovės mokėjimo prievolė paslaugų teikėjui taip pat pasibaigė. Kadangi būtent Dvišalė sutartis tiesiogiai reguliuoja paslaugų apmokėjimo mechanizmą, jos nutraukimas reiškia, kad atsakovė nebėra įpareigota atlikti mokėjimų. Tuo tarpu Keturšalė sutartis numato tik bendradarbiavimo pagrindus ir negali būti laikoma tiesioginiu finansinių įsipareigojimų šaltiniu. Sutartyje numatytas 10 dienų išankstinio pranešimo apie sutarties nutraukimą terminas buvo tinkamai išlaikytas, todėl laikytina, kad Dvišalė sutartis, galiojusi nuo 2023 m. rugpjūčio 23 d., buvo teisėtai nutraukta nuo 2024 m. rugpjūčio 1 d.

3. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu prašė ieškinį tenkinti.

4. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, U. L. atsiliepimu prašė ieškinį tenkinti ir priteisti jai iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepimas buvo grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

4.1. Nurodė, kad Keturšalė ir Dvišalė sutartys galiojo iki Naujų Keturšalės ir Dvišalės sutarčių sudarymo. Naujomis Keturšale ir Dvišale sutartimis U. L. neįsipareigojo apmokėti už atsakovę jos skolos ieškovei už G. Č. suteiktas ilgalaikės socialinės globos paslaugas už laikotarpį iki 2024 m. lapkričio 17 d.

4.2. Pažymėjo, kad sutinka su ieškovės pozicija, kad atsakovė neturėjo teisinio pagrindo nutraukti Keturšalės ir Dvišalės sutarčių vienašališkai. Paaiškino, kad atsakovė 2024 m. liepos 22 d. pateikė ieškovei ir savivaldybei pareiškimą, kad vienašališkai nutraukia Keturšalę ir Dvišalę sutartis, nes 2024 m. liepos 19 d. G. Č. padovanojo dukrai, t. y., jai, visą likusį turtą, kurio atsakovė su savo sūnumi Š. K. ir marčia A. K. nespėjo neteisėtai perimti. O tai nėra teisėtas pagrindas vienašališkai atsisakyti vykdyti sutartimis prisiimtus atsakovės įsipareigojimus. Atsakovė 2023 m. rugpjūčio 22 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūrą su pareiškimu inicijuoti G. Č. pripažinimo neveiksniu visose turtinėse ir asmeninėse neturtinėse srityse procesą, norėjo būti paskirta G. Č. globėja ir turto administratore. Atsakovė slėpė nuo G. Č. informaciją apie pradėtą jo pripažinimo neveiksniu procesą. Atsakovė, supratusi, jog nebus ką administruoti, informavo teismą, jog jau nebenori būti paskirta G. Č. globėja ir turto administratore.

4.3. Nurodė, kad jos nuomone, ieškovė teisėtai ir teisingai apskaičiavo atsakovės skolos dydį.

5. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, G. Č. atsiliepimo nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Šiaulių apylinkės teismas 2025 m. rugsėjo 5 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – priteisė ieškovei iš atsakovės 390,28 Eur skolą, 9,62 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo skolos sumos (399,90 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2025 m. vasario 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 293,99 Eur bylinėjimosi išlaidas; kitoje dalyje ieškinį atmetė; priteisė trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, U. L. iš atsakovės 32,82 Eur bylinėjimosi išlaidas; priteisė atsakovei iš ieškovės 1 981,35 Eur bylinėjimosi išlaidas; priteisė valstybei iš ieškovės 53,49 Eur pašto išlaidas.

7. Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl atsakovės teisės vienašališkai nutraukti sutartis ir jų nutraukimo (ne)teisėtumo nurodė, kad:

7.1. Tarp šalių buvo susiformavę vartojimo ilgalaikės socialinės globos paslaugų teisiniai santykiai. Pažymėjo, kad paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti (CK 6.716 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju paslaugų teikėjas – VšĮ Antavilių pensionatas, klientas – G. Č., mokėtojas už paslaugas – I. K.. Šalių teisė vienašališkai nutraukti paslaugų sutartį įtvirtinta CK 6.721 straipsnyje. Klientas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį nepaisydamas to, kad paslaugų teikėjas ją pradėjo vykdyti. Šiuo atveju klientas privalo sumokėti paslaugų teikėjui kainos dalį, proporcingą suteiktoms paslaugoms, ir atlyginti kitas protingas išlaidas, kurių paslaugos teikėjas, norėdamas įvykdyti sutartį, padarė iki pranešimo apie sutarties nutraukimą gavimo iš kliento momento (CK 6.721 straipsnio 1 dalis). Taigi, CK 6.721 straipsnyje įtvirtinta norma leidžia paslaugų sutarties šalims nutraukti sutartį nepriklausomai nuo to, ar kita sutarties šalis tinkamai vykdo savo įsipareigojimus; taip pat nepriklausomai nuo to, ar sutartis yra terminuota ar neterminuota. Klientas šiuo pagrindu turi teisę nutraukti sutartį be jokios pateisinamos priežasties. CK 6.721 straipsnio 1 dalis suformuluota kaip imperatyvas – vienašališko paslaugų sutarties nutraukimo kliento iniciatyva padariniai nustatyti imperatyviai. CK 6.157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šalys savo susitarimu negali pakeisti, apriboti ar panaikinti imperatyviųjų teisės normų galiojimo ir taikymo, nepaisant to, kokia teisė – nacionalinė ar tarptautinė – šias normas nustato. Taigi, fizinis asmuo I. K., kaip viena iš sutarties šalių, kuri finansuoja jos broliui teikiamas paslaugas, yra lygiavertė sutarties šalis ir laikytina silpnąją sutarties šalimi – vartotoja, įgyja įstatyme įtvirtintą teisę vienašališkai nutraukti sutartį. Tuo labiau, kad atsakovė neturėjo ir neturi teisinės pareigos materialiai išlaikyti savo brolį, kuris sutarčių sudarymo metu buvo veiksnus, o šiuo metu jam yra paskirta globėja – jo dukra U. L..

7.2. Šalių susitarimas (CK 6.217 straipsnio 5 dalis) dėl vienašalio sutarties nutraukimo pagrindų yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 straipsnis). Nusistačiusios vienašališko sutarties nutraukimo atvejus sutartyje, šalys taip susitaria iš esmės dėl to, kad atsiradus tam tikroms sąlygoms nebūtinai dėl kitos šalies kaltės viena iš sutarties šalių praras interesą toliau vykdyti sutartį, kartu ji įgis teisę vienašališkai nutraukti sutartį joje nustatytomis sąlygomis. Ieškovė ir jos atstovas viso proceso metu laikėsi pozicijos, kad Dvišalėje sutartyje nurodytas „asmuo“ yra laikytinas G. Č., o atsakovė – jo globėja, todėl atsakovė neturėjo teisės nutraukti Dvišalę sutartį jos 4.1 papunkčio pagrindu. Atsižvelgus į teisinį sutarčių aiškinimo reglamentavimą, teismų praktiką, į byloje nustatytas aplinkybes, t. y., kad atsakovė niekada nebuvo paskirta trečiojo asmens G. Č. globėja, atsakovė I. K. ir G. Č. Keturšalę sutartį, kurios pagrindu buvo sudaryta Dvišalė sutartis, pasirašė kaip atskirti savarankiški teisės subjektai, ir šią aplinkybę žinojo ieškovė, kadangi ir pati buvo Keturšalės sutarties šalis, darė išvadą, kad atsakovė I. K. Dvišalę sutartį taip pat pasirašė kaip savarankiškas teisės subjektas, o ne kaip G. Č. atstovė – globėja, todėl Dvišale sutartimi civiliniai teisiniai santykiai susiformavo išskirtinai tik tarp VšĮ Antavilių pensionatas ir I. K.. Pažymėjo, kad svarbu tai, jog Dvišalė sutartis sudaryta Keturšalės sutarties pagrindu, kurioje iš esmės aptartas G. Č. skiriamų ilgalaikių socialinių paslaugų apmokėjimo pasiskirstymo klausimas tarp savivaldybės, paslaugų gavėjo G. Č. ir jo sesers I. K., o tiksliau Dvišalė sutartis sudaryta Keturšalės sutarties 5.1 papunkčio pagrindu („Įsipareigojęs asmuo įsipareigoja mokėti Įstaigai [...] Įstaigos nustatytais terminai“). Dvišale sutartimi VšĮ Antavilių pensionatas ir I. K. sutarė dėl apmokėjimo sąlygų, terminų. Iš preambulės formuluotės akivaizdu, kad sutarties tekste antra įvardyta sutarties šalis (šiuo atveju – I. K.) vadinama asmeniu. Tą patvirtina ir aplinkybės, kad, jeigu sutartis būtų sudaroma su paslaugos gavėju G. Č., taip kaip Keturšalę sutartį taip ir Dvišalę sutartį būtų pasirašęs tuo metu buvęs veiksnus pats G. Č.. Be to, atkreipė dėmesį, kad Dvišalėje sutartyje G. Č. įvardijamas „gyventoju“. Kaip jau buvo minėta, Dvišalė sutartis, kuria, be kita ko, ieškovė remiasi prašydama priteisti skolą, sukūrė teises ir pareigas išskirtinai tik ją pasirašiusiems asmenims – VšĮ Antavilių pensionatas ir I. K., o sutarties tekste visur apibrėžiant ją pasirašiusios I. K. teises ir pareigas linksniuojama – „asmuo“. Taigi, iš išdėstyto darė išvada, kad I. K. galiojo Dvišalės sutarties „Sutarties galiojimo laikas, pakeitimas (papildymas) ir nutraukimas“ 4.1 papunktyje įtvirtinta norma „sutartis nutraukiama asmens iniciatyva – pranešant raštu prieš 10 dienų iki sutarties nutraukimo“. Aplinkybė, kad VšĮ Antavilių pensionatas, ruošdamas Dvišalės sutarties tekstą jo nepritaikė prie susidariusios faktinės situacijos, o tikėtina naudojosi standartine, iš anksto paruošta, visiems paslaugų gavėjams teikiama pasirašyti sutarties forma, negali sudaryti sąlygas sutarties tekstą aiškinti priešingai tikrajai sutarties šalių valiai, išskirtinai atsakovės nenaudai, ieškovės naudai. Todėl nusprendė, kad atsakovė teisėtai 2024 m. liepos 17 d. pareiškimu pasinaudojo Dvišalėje sutartyje jai numatyta teise vienašališkai nutraukti Dvišalę sutartį.

8. Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl skolos dydžio nurodė, kad kadangi šiuo sprendimu nuspręsta, jog atsakovė teisėtai nutraukė sutartis, laikytina, kad atsakovė turėjo pareigą pagal sutartis mokėti iki 2024 m. rugpjūčio 1 d. 2023 m. rugpjūčio 1 d., 2024 m. sausio d. finansinių galimybių mokėti už ilgalaikę socialinę globą vertinimų, kuriuos atsakovė pasirašė, su jų turiniu sutiko, pagrindu, nuo 2023 m. rugpjūčio 23 d. iki 2024 m. sausio 1 d. atsakovės I. K. už G. Č. teikiamas paslaugas mokama dalis sudarė 834,88 Eur, nuo 2024 m. sausio 1 d. – 872,59 Eur. Dvišalės sutarties „Mokestis už paslaugas“ skyriaus 2 punkte numatyta, kad „Atvykus mokestį sumokėti avansu už einamąjį mėnesį ir būsimą mėnesį. Sekantis mokėjimas turi būti nuo einamojo mėnesio 20 d. iki to mėnesio pabaigos avansu už būsimąjį mėnesį“. Keturšalės sutarties 10.2 punkte įtvirtinta, kad paslaugų gavėjui laikinai, teisės aktų nustatyta tvarka, ilgesniam nei 3 dienų laikotarpiui, išvykus iš įstaigos, už išvykimo laiką įsipareigojęs asmuo (I. K.) įstaigai moka: už pirmas tris išvykimo dienas – 100 proc. 10.1 papunktyje proporcingai dienų skaičiui apskaičiuoto įsipareigojusio asmens mokamos dalies dydžio mokestį; nuo ketvirtosios išvykimo dienos – 30 proc. 10.1 papunktyje proporcingai dienų skaičiui apskaičiuoto įsipareigojusio asmens mokamos dalies dydžio mokestį. 2023 m. rugpjūčio mėn. G. Č. paslaugos buvo teiktos 9 dienas, todėl atsakovės mokėtina suma sudarė 242,38 Eur (834,88 Eur / 31 d. x 9 d.), 2023 m. rugsėjo mėn. – 834,88 Eur; 2023 m. spalio mėn. – 646,35 Eur (paslaugos buvo teiktos 18 dienų), 2023 m. lapkričio mėn. – 659,56 Eur (paslaugos buvo teiktos 21 dieną), 2023 m. gruodžio mėn. – 834,88 Eur; 2024 m. sausio–liepos mėnesiais – 6 108,13 Eur (872,59 Eur x 7 d.), 2024 m. rugpjūčio mėn. – 28,15 Eur (872,59 Eur / 31 d. x 1 d.)., t. y. 9 354,33 Eur. Atsakovė pavedimu yra sumokėjusi 8 964,05 Eur. Atsakovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad atsiskaitinėdavo pavedimais, grynais pinigais nėra atsiskaičiusi. Tuo pagrindu laikė, kad atsakovė liko skolinga 390,28 Eur.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

9. Ieškovė padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – jos ieškinį tenkinti. Taip pat prašo priteisti jai iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

9.1. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas atsakovę prilygino vartotojai, tačiau jai socialinės globos paslaugos net nebuvo teikiamos, nes vienintelis asmuo, kuriam buvo teikiamos socialinės globos paslaugos – G. Č., t. y. atsakovės brolis, tuo tarpu atsakovė, pasirašydama abi sutartis, veikė kaip dalinė paslaugų mokėtoja (finansuotoja), prisiėmusi pareigą tik dalinai apmokėti už G. Č. teikiamas socialines globos paslaugas, taip pat kaip tariama jo globėja, turėjusi interesą ir lūkesčius ateityje tapti jo teisėta globėja teisminiu keliu.

9.2. Pabrėžė, kad pirmosios instancijos teismas suabsoliutino atsakovės teisę vienašališkai nutraukti sutartis, ignoruodamas tą faktinę aplinkybę, kad pati atsakovė, priėmusi sprendimą vienašališkai nutraukti Keturšalę sutartį, tolimesne savo brolio, paslaugų gavėjo (t. y. G. Č.), priežiūra iš viso niekaip nepasirūpino. Apeliantės manymu, toks netinkamas ir vienašališkas Keturšalės sutarties nutraukimas negali būti laikomas teisėtu ir sukeliančiu teisines pasekmes, nes pati atsakovė nepilnai įvykdė savo įsipareigojimus, būtinus Keturšalės sutarties nutraukimo procedūrai, numatytus 5.2 papunkčio sąlygoje, t. y. pati nepasirūpino paslaugų gavėjo (t. y. G. Č.) tolimesne priežiūra. Jeigu atsakovė, pranešusi apie vienašališką sutarčių nutraukimą, pati pasirūpintu tolimesne paslaugų gavėjo (t. y. G. Č.) priežiūra, jokios atsakovės skolos už suteiktas paslaugas neatsirastų, ir ieškovei nebūtų pagrindo inicijuoti šios civilines bylos.

9.3. Pažymėjo, kad šioje byloje ginčas kilo dėl atsakovės vengimo mokėti už suteiktas ilgalaikės socialinės globos paslaugas ir jos inicijuoto vienašališko sutarčių dėl ilgalaikės socialinės globos paslaugų teikimo pripažinimo neteisėtu ir negaliojančiu, ir nėra visiškai etiška šiuo atveju šių paslaugų teisinį reglamentavimą lyginti, pvz., su pasaugos sutarties teisiniu reglamentavimu. Tačiau, pagal CK 6.840 straipsnio 4 dalį, jeigu pasibaigus pasaugos sutarties terminui davėjas neatsiima daikto, jis privalo mokėti atitinkamą atlyginimą už tolesnį daikto saugojimą. Akivaizdu, kad besielgdama nesąžiningai ir netinkamai vykdydama sutartinius įsipareigojimus, atsakovė suprato (privalėjo suprasti), kad ieškovė ir toliau bus priversta rūpintis jos broliu ir teikti jam ilgalaikės socialinės globos paslaugas, taigi, yra pagrįsta ir logiška, kad būtent atsakovė ir privalo sumokėti už šias paslaugas, nepaisant jos neteisėtai inicijuoto vienašališko sutarčių nutraukimo.

9.4. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netiksliai aiškino CK 6.721 straipsnio 1 dalies nuostatas. Skundžiamame sprendime nurodyta, kad šiuo atveju paslaugų teikėjas – VšĮ Antavilių pensionatas, klientas – G. Č., mokėtojas už paslaugas – I. K.. CK 6.721 straipsnio 1 dalyje numatyta tik kliento teisė vienašališkai nutraukti sutartį, ir niekur nenumatyta mokėtojo už paslaugas (t. y. įsipareigojusio asmens), kuris nėra ir niekada nebuvo klientas, tolygi teisė vienašališkai nutraukti sutartį.

9.5. Nurodė, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas visgi pritartų pirmosios instancijos teismo išvadai, kad šiuo atveju atsakovė teisėtai pasinaudojo Dvišalėje sutartyje numatyta teise vienašališkai ją nutraukti, tai atsakovė turėtų atlyginti ieškovės tiesioginius nuostolius bei sumokėti palūkanas už pavėluotą atsiskaitymą. Pažymėjo, kad atlygintinų paslaugų sutartims, kaip ir kitoms, taikomi bendrieji sutarčių vykdymo principai, įtvirtinti CK 6.200 straipsnyje. Šie principai taip pat apima ir šalių pastangas tam, kad viena iš šalių nepatirtų neproporcingų nuostolių dėl kitos šalies net ir teisėtų veiksmų. Bendradarbiavimo (kooperavimosi) principas yra vienodai svarbus abiem sutarties šalims, jos privalo laikytis šio principo, abiem sutarties šalims tenka pareiga atlikti konkrečius veiksmus įgyvendinant nurodytą principą, taigi atsakovė taip pat privalėjo bendradarbiauti su ieškove (CK 1.5, 6.38, 6.200 straipsniai). Pabrėžė, kad sudarytose sutartyse nustatytos ne tik atsakovės teisės, bet ir pareigos, kurias ji privalo įvykdyti. Netgi vienašališkai nutraukus sutartis, atsakovei buvo numatyta pareiga toliau pasirūpinti jos broliu savo jėgomis ir savo sąskaita. Ieškovė iš savo pusės visus sutartinius įsipareigojimus, būtinus sutarčių tikslui pasiekti, įvykdė tinkamai. Atsakovė tinkamai nebendradarbiavo bei 2024 m. liepos 17 d. nusprendė vienašališkai nutraukti šalis siejusias sutartis. CK 6.721 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad klientas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį, nepaisydamas to, kad paslaugų teikėjas jau pradėjo ją vykdyti; šiuo atveju klientas privalo sumokėti paslaugų teikėjui kainos dalį, proporcingą suteiktoms paslaugoms, ir atlyginti kitas protingas išlaidas, kurias paslaugų teikėjas, norėdamas įvykdyti sutartį, padarė iki pranešimo apie sutarties nutraukimą gavimo iš kliento momento. Pagal nustatytą teisinį reglamentavimą, paslaugų teikėjas gali reikalauti tik tiesioginių nuostolių atlyginimo ir neturi teisės prašyti atlyginti netiesioginius nuostolius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 19 d. nutartį, civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2005; 2007 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2007). Šiuo atveju ieškovės tiesioginius nuostolius atsakovei vienašališkai nutraukus Dvišalę sutartį sudaro jos negautos pajamos už suteiktas G. Č. socialinės globos paslaugas toje dalyje, kurią sutartimi buvo įsipareigojusi apmokėti atsakovė už laikotarpį nuo 2024 m. rugpjūčio 1 d. iki 2024 m. lapkričio 17 d. (iki kol buvo sudaryta nauja Keturšalė ir Dvišalė sutartys) bei palūkanos už pavėluotą atsiskaitymą. Ieškovė neprašo atsakovės atlyginti netiesioginius nuostolius.

9.6. Nurodė, kad atsakovė Keturšale ir Dvišale sutartimis įsipareigojo mokėti 834,88 Eur ieškovei už paslaugų gavėjui suteiktas paslaugas nuo einamojo mėnesio 20 d. iki to mėnesio pabaigos avansu už būsimą mėnesį. Savivaldybė Keturšale sutartimi įsipareigojo pagal informaciją apie paslaugų gavėjo turto pokyčius iš naujo įvertinti jo finansines galimybes mokėti už paslaugas ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo minėtosios informacijos gavimo ir informuoti ieškovę dėl atsakovės ir savivaldybės mokamų dalių perskaičiavimo. Nuo 2024 m. sausio 1 d. savivaldybė paruošė naują finansinį vertinimą, kuriame nurodyta, kad atsakovė privalo mokėti 872,59 Eur ieškovei už paslaugų gavėjui suteiktas paslaugas. Nors atsakovė šio naujo įvertinimo formaliai nepasirašė, tačiau su juo pilnai sutiko ir toliau vykdė mokėjimus vadovaujantis būtent šiuo nauju finansiniu vertinimu, kas matosi iš jos mokamų sumų (atliekamų veiksmų), ir niekada net neprašė grąžinti permokos. Taigi, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime ir tą skolos dalį, kurią priteisė iš atsakovės, apskaičiavo klaidingai, nes vadovavosi senu ir ginčo metu jau negaliojusiu paslaugų gavėjo finansinių galimybių mokėti už ilgalaikę socialinę globą vertinimu. Pirmosios instancijos teismo vertinimas, kad atsakovė seną vertinimą pasirašė ir su juo sutiko, yra visiškai nelogiškas ir nepagrįstas, nes, visų pirma, Keturšalėje sutartyje nenumatytas privalomas reikalavimas pasirašytinai supažinti atsakovę su pasikeitusiu finansinių galimybių vertinimu. Taigi, vien aplinkybė, kad atsakovė formaliai nepasirašė šio vertinimo neturi jokios įtakos naujo finansinių galimybių vertinimo galiojimui, nes jis galioja ir be atsakovės parašo, o antra, atsakovė mokėjimo pavedimais atlikdama kas mėnesį mokėjimus po 872,59 Eur sumą, pati tokiais savo veiksmais pripažino, kad nuo 2024 m. sausio 1 d. atsakovės už G. Č. teikiamas paslaugas mokama dalis, sudaranti 872,59 Eur per mėnesį, yra apskaičiuota teisingai.

10. Atsakovė atsiliepimu prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti jai ir ieškovės bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

10.1. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius kaip vartojimo santykius. Teismas teisėtai ir pagrįstai pripažino, kad atsakovė – fizinis asmuo, savo asmeninėmis lėšomis finansavusi socialinės globos paslaugas broliui G. Č. – laikytina vartotoja ir turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį pagal CK 6.721 straipsni. Apeliacinio skundo argumentai, kad atsakovė negali būti laikoma vartotoja, nes paslaugas pirko ne sau, o broliui, neatitinka įstatymo esmės – vartotojų teisių apsauga taikoma asmenims, įsigyjantiems paslaugas ne tik sau, bet ir savo šeimos narių naudai, kai tokie veiksmai nėra susiję su komercine ar profesine veikla. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai Dvišalės sutarties sąlygas aiškino ieškovės – kaip sutarties sąlygų rengėjos – nenaudai. Kadangi Dvišalės sutarties tekstą parengė VšĮ „Antavilių pensionatas“, bet kokios neaiškios ar dviprasmės formuluotės turi būti aiškinamos vartotojos – atsakovės – naudai. Pasirašydama Dvišalę sutartį, atsakovė prisiėmė finansinius įsipareigojimus, tačiau ne įsipareigojimą juos vykdyti neribotą laiką. Kadangi ji neturėjo ir neturi teisinės pareigos išlaikyti savo brolį, kuris sutarties sudarymo metu buvo veiksnus, o paslaugos teikėjas numatė vienašališko sutarties nutraukimo galimybę, ją nustatydamas apeliantės parengtos sutarties sąlygose, atsakovės elgesys laikytinas teisėtu ir pagrįstu, atitinkančiu vartotojo, siekiančio apsaugoti savo asmeninius interesus, elgesį. Dvišalė sutartis yra dvišalis sandoris ir ją pasirašė tik ieškovė ir atsakovė. G. Č. nėra sutarties šalis, neprisiėmė jokių įsipareigojimų pagal šią sutartį, jo parašo sutartyje nėra. Todėl apeliantė nepagrįstai įrodinėja priešingai – kad Dvišalės sutarties antra šalis yra G. Č., kuris ir turėjo teisę sutartį nutraukti.

10.2. Pažymėjo, kad Keturšalės sutarties 5.2. papunktyje nurodytoje sąlygoje nėra konkretizuota, kokiu būdu turi būti pasirūpinta G. Č. tolimesne priežiūra. Todėl apeliantės aiškinimas, kad tai galima padaryti tik vienu būdu – pasiimant jį iš globos įstaigos, yra nepagrįstai siauras ir riboja atsakovės galimybę pasirinkti kitus teisėtus būdus šiai pareigai įvykdyti. Atsakovė šią pareigą įvykdė alternatyviu būdu – atsakovė ėmėsi aktyvių veiksmų, kad paslaugų gavėjo priežiūra laikinai būtų užtikrinta socialinės globos sistemos priemonėmis. Akivaizdu, kad atsakovė negali būti įpareigojama neribotą laiką finansiškai išlaikyti brolį, ypač esant aplinkybėms, kai po Keturšalės sutarties nutraukimo G. Č. liko socialinės globos įstaigos priežiūroje; globos įstaiga informavo, kad atsakovės lankymasis įstaigoje yra nepageidaujamas; globos įstaiga pareikalavo grąžinti G. Č. asmens dokumentus ir buto raktus; pats G. Č. raštu nurodė, kad nepageidauja bendrauti ir matyti atsakovės; atsakovė vėliau buvo fiziškai neįleista į globos įstaigą; vėliau globos įsipareigojimus prisiėmė G. Č. dukra U. L.. Būtent atsakovės iniciatyva ir pastangomis savivaldybės Socialinės gerovės skyrius 2024 m. liepos 3 d. raštu Nr. A256-901/24(2.11.2.33E-SGS) „Dėl reikiamų socialinių paslaugų užtikrinimo“ kreipėsi į ieškovę, prašydama užtikrinti G. Č. ilgalaikės socialinės globos paslaugų tęstinumą. Ieškovė šį savivaldybės prašymą patenkino, o tai patvirtina, kad atsakovė tinkamai įvykdė Keturšalės sutarties 5.2 papunktyje nustatytą pareigą pasirūpinti paslaugų gavėjo tolimesne priežiūra po sutarties nutraukimo. Po to, kai atsakovė nutraukė Dvišalę sutartį, ieškovė savo iniciatyva ir sprendimu tęsė paslaugų teikimą G. Č.. Šis ieškovės vienašalis sprendimas negali būti automatiškai perkeliamas atsakovei kaip finansinė prievolė už laikotarpį po teisėto sutarties nutraukimo. Ieškovė turėjo galimybę ieškoti kitų finansavimo šaltinių arba sudaryti naują susitarimą su kitais asmenimis, kas vėliau ir buvo įgyvendinta, sudarant sutartį su U. L..

10.3. Pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai apskaičiavo skolą, atsižvelgdamas į teisėtą Dvišalės sutarties nutraukimą nuo 2024 m. rugpjūčio 1 d., ir konstatavo, kad atsakovė turėjo pareigą mokėti tik iki šios datos, o teiginys, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į didesnę mėnesinę įmoką (872,59 Eur) nuo 2024 m. sausio 1 d., yra nepagrįstas. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo skaičiavimais, nepateikė savo alternatyvių skaičiavimų, kurie pagrįstų jos teiginius apie padarytą klaidą, apskaičiuojant skolą už laikotarpį nuo 2023 m. rugpjūčio 23 d. iki 2024 m. rugpjūčio 1 d.

10.4. Nurodė, kad apeliantė apeliaciniame skunde kelia naują reikalavimą priteisti tiesioginius nuostolius (negautas pajamas) už laikotarpį nuo 2024 m. rugpjūčio 1 d. iki 2024 m. lapkričio 17 d. Šis reikalavimas nebuvo pareikštas pirmosios instancijos teisme. Pagal CPK 312 straipsnį, apeliaciniame skunde negalima kelti naujų reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti pirmosios instancijos teisme. Todėl apeliacinės instancijos teismas negali nagrinėti šio naujai pareikšto reikalavimo.

11. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu prašo apeliacinį skundą tenkinti. Atsiliepime, sutinkant su apeliacinio skundo argumentais pažymėjo, kad vartotojas – fizinis asmuo, su savo verslu, prekyba, amatu ar profesija nesusijusiais tikslais (vartojimo tikslais) siekiantis sudaryti ar sudarantis sutartis. Teismui konkrečiu atveju sprendžiant, ar sudaryta sutartis kvalifikuotina kaip vartojimo, būtina identifikuoti sutarties šalis (vartotoją ir prekių (paslaugų) tiekėją) bei nustatyti, kokio tikslo, sudarydama sutartį, siekia viena iš sutarties šalių – vartotojas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2014; 2019 m. spalio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-321-687/2019). Sąvoka „vartotojas“ turi būti aiškinama atsižvelgiant į šio asmens padėtį konkrečioje sutartyje pagal tos sutarties pobūdį ir tikslus, o ne į subjektyvią šio asmens padėtį. Nagrinėjamu atveju atsakovė negali būti laikytina „vartotoja“, nes sutartiniuose santykiuose ji veikė kaip dalinis paslaugų mokėtojas (finansuotojas), prisiėmęs pareigą dalinai apmokėti G. Č. teikiamas socialinės globos paslaugas.

12. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, U. L. atsiliepimu prašo apeliacinį skundą tenkinti ir priteisti jai iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

12.1. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas ignoravo ieškovės pateiktus įrodymus ir paaiškinimus, dėl jų net nepasisakė, dėl to netinkamai išnagrinėjo civilinę bylą. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime klaidingai aiškino Keturšalės ir Dvišalės sutarčių sąlygas, neįvertino, jog Keturšalė ir Dvišalė sutartys yra viena nuo kitos priklausomos ir sudaro bendrą visumą, reglamentuojančią ilgalaikės socialinės globos teisinius santykius, atsiradusius tarp ieškovės, atsakovės, G. Č. ir savivaldybės. Pirmosios instancijos teismas padarė neteisingą išvadą, kad atsakovė vienašališkai teisėtai nutraukė Keturšalę ir Dvišalę sutartis, tačiau Keturšalės sutarties nutraukimo sąlygų visiškai neanalizavo ir nevertino savivaldybės atsakymo, kuriame ši nurodė, jog I. K. neturi teisinio pagrindo nutraukti Keturšalę sutartį vienašališkai. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime visiškai nepagrįstai atsakovę prilygino „vartotojui“ CK 6.228¹ straipsnio 2 dalies prasme, nors iš tiesų sutartiniuose santykiuose atsakovė veikė ne kaip vartotojas, o kaip dalinis paslaugų mokėtojas (finansuotojas), prisiėmęs pareigą dalinai apmokėti G. Č. teikiamas socialinės globos paslaugas. Atsakovei socialinės globos paslaugos niekada nebuvo teikiamos. Vienintelis asmuo, kuriam buvo teikiamos socialinės globos paslaugos – G. Č..

12.2. Pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas taip pat klaidingai skaičiavo skolos dalį, kurią priteisė iš atsakovės, nes vadovavosi senu ir ginčo metu jau negaliojusiu paslaugų gavėjo finansinių galimybių mokėti už ilgalaikę socialinė globą vertinimu.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

14. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK apeliacija nėra pakartotinis bylos nagrinėjimas, bet pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas neperžengiant apeliacinio skundo ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313/2007). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad dispozityvios bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka specifika, lyginant su jos nagrinėjimu pirmosios instancijos teisme, yra tik ta, kad apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja ne tik neperžengdamas apeliaciniame skunde ir atsiliepime į šį skundą nustatytų ribų (apeliacinio skundo faktinio ir teisinio pagrindo bei atsiliepimo į apeliacinį skundą faktinio ir teisinio pagrindo), išskyrus įstatymo nustatytas išimtis, bet ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme ribų, kurias šalys suformavo ieškinyje ir atsikirtimuose į ieškinį (priešieškinyje), nes apeliacinis skundas ir atsiliepimas į jį negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3k-3-3-220-381/2023, 41 punktas).

15. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

16. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo, kuriuo ieškinys dėl skolos priteisimo patenkintas iš dalies, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl esminių bylos faktinių aplinkybių

17. Bylos duomenimis, be kita ko, nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2023 m. birželio 26 d. Sprendimu dėl socialinių paslaugų asmeniui (šeimai) skyrimo Nr. 733-1366/23(2.11.2.23E-SOP) nusprendė skirti G. Č. ilgalaikės socialinės globos paslaugas VšĮ Antavilių pensionate (1 t., el. b. l. 136–138).

18. Vilniaus miesto savivaldybės administracija, G. Č. (paslaugų gavėjas), I. K. (įsipareigojęs asmuo) ir VšĮ Antavilių pensionatas (įstaiga) 2023 m. rugpjūčio 16 d. sudarė Keturšalę sutartį dėl mokėjimo už teikiamas ilgalaikes socialinės globos paslaugas Nr. S292-668/23, pagal kurią: įsipareigojęs asmuo įsipareigojo mokėti įstaigai už praėjusį mėnesį paslaugų gavėjui suteiktas paslaugas kiekvieną mėnesį įstaigos nustatytais terminais sutarties sudarymo metu savivaldybės apskaičiuotą, o sutarties 6.5 papunktyje nurodytu atveju – perskaičiuotą įsipareigojusio asmens mokamą dalį (5.1 papunktis) bei nutraukus šią sutartį, už paslaugas gavėjui suteiktas paslaugas per 1 mėnesį visiškai atsiskaityti su įstaiga ir pasirūpinti paslaugų gavėjo tolimesne priežiūra (5.2 papunktis); įstaiga, be kita ko, įsipareigojo paslaugų teikimo metu pasikeitus paslaugų kainai, teisės aktams, reglamentuojantiems apmokėjimą už paslaugas, ir paslaugų gavėjo pajamoms atlikti naują finansinių galimybių vertinimą, nuo to mėnesio, kurį pasikeitė paslaugų kaina, teisės aktai, reglamentuojantys mokėjimą už socialines paslaugas, paslaugų gavėjo pajamos, ir supažindinti su šiais pakeitimais paslaugų gavėją, įsipareigojusį asmenį ir savivaldybę (6.5 papunktis) (1 t., el. b. l. 10–14).

19. VšĮ Antavilių pensionatas (įstaiga) ir I. K. (asmuo) 2023 m. rugpjūčio 23 d. sudarė Dvišalę sutartį (šalies savivaldybių siunčiamiems asmenims), pagal kurią įstaiga, be kita ko, įsipareigojo suteikti gyventojui G. Č. gyvenamąjį plotą dviviečiame kambaryje, atitinkantį techninius, sanitarinius–higieninius bei priešgaisrinius reikalavimus (3 punktas) (1 t., el. b. l. 16–17).

20. Vilniaus apygardos prokuratūra 2023 m. spalio 24 d. pareiškimu kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, be kita ko, prašydama pripažinti G. Č. neveiksniu (civilinė byla Nr. e2YT-1933-918/2024) (1 t., el. b. l. 129–134).

21. G. Č. 2024 m. sausio 10 d. rašte pareiškė, kad nutraukia Keturšalę sutartį nuo 2024 m. sausio 10 d. (1 t., el. b. l. 108).

22. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinės gerovės skyrius 2024 m. sausio 11 d. Sprendimu dėl socialinių paslaugų asmeniui (šeimai) nutraukimo Nr. 733-152/24(2.11.2.23E-SGS) nusprendė nutraukti socialinių paslaugų G. Č. teikimą nuo 2024 m. sausio 10 d. (1 t., el. b. l. 109–111).

23. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinės gerovės skyriaus Socialinės globos skyrimo komisija posėdžio 2024 m. balandžio 11 d. protokolu Nr. A16-447/24(2.1.36E-SGS) nusprendė 2024 m. sausio 11 d. Sprendimą dėl socialinių paslaugų asmeniui (šeimai) nutraukimo Nr. 733-152/24(2.11.2.23E-SGS) laikyti negaliojančiu (1 t., el. b. l. 117–119). Šiame protokole, be kita ko, nurodoma, kad: paaiškėjus naujoms aplinkybėms, jog G. Č. gyventi namuose vienas negali, paslaugų nutraukimo sprendimo vykdymas buvo sustabdytas; šiuo metu vyksta teismo procesas dėl neveiksnumo G. Č. nustatymo (1 t., el. b. l. 117–119).

24. G. Č. 2024 m. birželio 3 d. rašte pareiškė, kad nesutinka, jog jo sesuo I. K. jį globotų ir lankytų bei, kad prašo, jog sesuo grąžintų jam jo buto raktus (1 t., el. b. l. 82).

25. Ieškovė 2024 m. birželio 3 d. el. paštu informavo atsakovę apie iš G. Č. gautą 2024 m. birželio 3 d. raštą (1 t., el. b. l. 80).

26. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinės gerovės skyrius 2024 m. liepos 3 d. raštu Nr. A256-901/24(2.11.2.33E-SGS) prašė VšĮ Antavilių pensionato užtikrinti G. Č. ilgalaikės socialinės globos paslaugų tęstinumą. Šiame rašte, be kita ko, nurodė, kad teisme pradėtas procesas dėl G. Č. veiksnumo ribojimo ir globos jam nustatymo, nes asmuo dėl sveikatos sutrikimų negeba įvertinti savo situacijos, sveikatos būklės bei socialinės pagalbos poreikio, galimai negeba savarankiškai priimti adekvačių sprendimų; manytina, kad asmens apsisprendimas grįžti gyventi į namus yra tinkamai neįvertintas, asmuo tinkamai nesuvokia šio sprendimo pasekmių, pervertina savo galimybes gyventi iš dalies savarankiškai savo namuose. Atsižvelgiant į jo sveikatos būklę bei įvertinus socialinių paslaugų poreikį, G. Č. reikalinga nuolatinė priežiūra apimanti daugelį kasdieninio gyvenimo sričių, dienos socialinės globos paslaugos asmens namuose būtų nepakankamos, o artimieji (dukra ir sesuo) neužtikrintų priežiūros G. Č. grįžus į namus (1 t., el. b. l. 151–153).

27. Atsakovė 2024 m. liepos 17 d. rašte pareiškė, kad vienašališkai nutraukia Keturšalę bei Dvišalę sutartis (1 t., el. b. l. 21).

28. Vilniaus miesto savivaldybės administracija, G. Č. (paslaugų gavėjas), U. L. (įsipareigojęs asmuo) ir VšĮ Antavilių pensionatas (įstaiga) 2024 m. lapkričio 18 d. sudarė Keturšalę sutartį dėl mokėjimo už teikiamas ilgalaikes socialinės globos paslaugas Nr. S292-1035/24 (2 t., el. b. l. 53–57).

29. VšĮ Antavilių pensionatas (įstaiga) ir U. L. (asmuo) 2024 m. lapkričio 18 d. sudarė Dvišalę sutartį (šalies savivaldybių siunčiamiems asmenims) (2 t., el. b. l. 59–60).

Dėl atsakovės teisės vienašališkai nutraukti sutartis ir jų nutraukimo (ne)teisėtumo

30. Nagrinėjamu atveju tarp šalių buvo sudarytos atlygintinų paslaugų teikimo sutartys, kurias reglamentuojantis teisinis reguliavimas išdėstytas CK XXXV skyriuje „Atlygintinų paslaugų teikimas“. Pastebėtina, kad apeliantė to neginčija, tačiau nepaisant to, apeliaciniame skunde visiškai nepagrįstai remiamasi CK normomis, reglamentuojančiomis pasaugos teisinius santykius.

31. CK 6.716 straipsnyje numatyta, kad paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą teikti klientui tam tikras nematerialus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti.

32. Įvertinus Dvišalės sutarties turinį, darytina išvada, jog Dvišale sutartimi jos šalys iš esmės susitarė dėl ilgalaikių socialinės globos paslaugų suteikimo gyventojui už mokestį, taigi sutarties dalyką sudaro atlygintinų paslaugų teikimas.

33. Apeliantė laikosi pozicijos, kad Dvišalėje sutartyje nurodytas „asmuo“ yra laikytinas G. Č., o atsakovė – jo globėja, todėl atsakovė neturėjo teisės nutraukti Dvišalę sutartį 4.1. punkto pagrindu. Teisėjų kolegija neturi pagrindu sutikti su šiais teiginiais.

34. Keturšalės sutarties 2 punkte nustatyta, kad šios sutarties objektas – ilgalaikės (trumpalaikės) socialinės globos paslaugų teikimas paslaugų gavėjui (senyvo amžiaus ir (ar) neįgaliam asmeniui), turinčiam teisės aktų nustatyta tvarka išduotą siuntimą, ir apmokėjimas už teikiamas paslaugas. Keturšalėje sutartyje paslaugų gavėju apibrėžtas G. Č., o atsakovė – įsipareigojusiu asmeniu. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, Dvišalė sutartis sudaryta Keturšalės sutarties pagrindu, kurioje iš esmės aptartas G. Č. skiriamų ilgalaikių socialinių paslaugų apmokėjimo pasiskirstymo klausimas tarp savivaldybės, paslaugų gavėjo G. Č. ir jo sesers I. K., o tiksliau Dvišalė sutartis sudaryta Keturšalės sutarties 5.1. punkto pagrindu, kuriuo buvo nustatyta, jog įsipareigojęs asmuo įsipareigoja mokėti ieškovei už praėjusį mėnesį paslaugų gavėjui suteiktas paslaugas kiekvieną mėnesį ieškovės nustatytais terminais sutarties sudarymo metu savivaldybės apskaičiuotą, o sutarties 6.5 punkte nurodytu atveju – perskaičiuotą įsipareigojusio asmens mokamą dalį. Taigi Dvišale sutartimi VšĮ „Antavilių pensionatas“ ir I. K. sutarė dėl apmokėjimo sąlygų, terminų.

35. Byloje nustatyta, jog atsakovė niekada nebuvo paskirta trečiojo asmens G. Č. globėja, atsakovė I. K. ir G. Č. Keturšalę sutartį, kurios pagrindu buvo sudaryta Dvišalė sutartis, pasirašė kaip savarankiški teisės subjektai, ir šią aplinkybę žinojo ieškovė, kadangi ir pati buvo Keturšalės sutarties šalis. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija vertina, jog pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovė I. K. Dvišalę sutartį taip pat pasirašė kaip savarankiškas teisės subjektas, o ne kaip G. Č. globėja, todėl Dvišalėje sutartyje nurodyta šalis „asmuo“ yra laikytina atsakovė I. K., o G. Č. šioje sutartyje nurodytas tik kaip gyventojas (3 p.). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovė, Dvišale sutartimi įsipareigojusi mokėti ieškovei už gyventojui suteiktas paslaugas, priešingai nei teigia apeliantė, yra laikytina kliente, kuri įsipareigojo už paslaugų gavėjui suteiktas paslaugas sumokėti.

36. CK 6.721 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad klientas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį, nepaisydamas to, kad paslaugų teikėjas jau pradėjo ją vykdyti; šiuo atveju klientas privalo sumokėti paslaugų teikėjui kainos dalį, proporcingą suteiktoms paslaugoms, ir atlyginti kitas protingas išlaidas, kurias paslaugų teikėjas, norėdamas įvykdyti sutartį, padarė iki pranešimo apie sutarties nutraukimą gavimo iš kliento momento.

37. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad šioje nuostatoje įtvirtinta viena iš paslaugos gavėjo interesų apsaugos garantijų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-476/2013). CK 6.721 straipsnio 1 dalies reguliavimas iš esmės reiškia specifinę kliento teisę, nesant paslaugų teikėjo kaltų veiksmų ar netinkamo sutarties vykdymo (neįvykdymo), vienašališkai nutraukti atlygintinų paslaugų sutartį. Tokia kliento teisė yra besąlyginė, ji negali būti siejama su tam tikrų aplinkybių nustatymu (pvz., paslaugos teikėjo veiksmai, teisinis ar ekonominis kliento pasirinkimo nutraukti sutartį pagrįstumas ir pan.) ir nepriklauso nuo to, ar paslaugos gavėjas yra fizinis, ar juridinis asmuo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2007; 2013 m. spalio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-476/2013). Taigi, kaip pažymėjo pirmosios instancijos teismas, CK 6.721 straipsnio 1 dalis suformuluota kaip imperatyvas, todėl atsakovė, nors tai ir nebuvo nurodyta Keturšalėje sutartyje, turėjo teisę ją nutraukti vienašališkai.

38. Keturšalės sutarties 17 punkte nustatyta, kad paslaugų gavėjas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį prieš 10 dienų raštu pateikdamas prašymą įstaigai, kuri privalo nedelsdama raštu apie tai informuoti savivaldybę. Vertintina, kad tokia Keturšalės sutarties vienašališko nutraukimo tvarka turi būti taikoma ir kitam klientui – atsakovei, įsipareigojusiai mokėti ieškovei už paslaugos gavėjui suteiktas paslaugas.

39. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad atsakovė nepilnai įvykdė savo įsipareigojimus, būtinus Keturšalės sutarties nutraukimo procedūrai, numatytus 5.2 papunkčio sąlygoje, t. y. pati nepasirūpino paslaugų gavėjo (t. y. G. Č.) tolimesne priežiūra.

40. Keturšalės sutarties 5.2 punktas numato, kad įsipareigojęs asmuo įsipareigoja nutraukus sutartį, už paslaugos gavėjui suteiktas paslaugas per 1 mėnesį visiškai atsiskaityti su įstaiga ir pasirūpinti paslaugos gavėjo tolimesne priežiūra. Taigi ši norma reglamentuoja įsipareigojusio asmens pareigas jau po įvykusio sutarties nutraukimo, bet nėra nutraukimo sąlyga.

41. CK 6.193 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai; aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu; jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys. Visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes; aiškinant sutartį, reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos (CK 6.193 straipsnio 2 dalis). Jeigu abejojama dėl sąvokų, kurios gali turėti kelias reikšmes, šioms sąvokoms priskiriama priimtiniausia, atsižvelgiant į tos sutarties prigimtį, esmę bei jos dalyką, reikšmė (CK 6.193 straipsnio 3 dalis). Kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai; visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai. (CK 6.193 straipsnio 4 dalis). Aiškinant sutartį, taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius (CK 6.193 straipsnio 5 dalis).

42. Kaip matyti iš pirmiau nurodytų byloje nustatytų faktinių aplinkybių, pats G. Č. 2024 m. birželio 3 d. rašte pareiškė, kad nesutinka, jog jo sesuo I. K. jį globotų ir lankytų (1 t., el. b. l. 82), o Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinės gerovės skyrius 2024 m. liepos 3 d. raštu Nr. A256-901/24(2.11.2.33E-SGS) prašė VšĮ Antavilių pensionato užtikrinti G. Č. ilgalaikės socialinės globos paslaugų tęstinumą. Šiame rašte, be kita ko, nurodė, kad teisme pradėtas procesas dėl G. Č. veiksnumo ribojimo ir globos jam nustatymo, nes asmuo dėl sveikatos sutrikimų negeba įvertinti savo situacijos, sveikatos būklės bei socialinės pagalbos poreikio, galimai negeba savarankiškai priimti adekvačių sprendimų; manytina, kad asmens apsisprendimas grįžti gyventi į namus yra tinkamai neįvertintas, asmuo tinkamai nesuvokia šio sprendimo pasekmių, pervertina savo galimybes gyventi iš dalies savarankiškai savo namuose. Atsižvelgiant į jo sveikatos būklę bei įvertinus socialinių paslaugų poreikį, G. Č. reikalinga nuolatinė priežiūra apimanti daugelį kasdieninio gyvenimo sričių, dienos socialinės globos paslaugos asmens namuose būtų nepakankamos, o artimieji (dukra ir sesuo) neužtikrintų priežiūros G. Č. grįžus į namus (1 t., el. b. l. 151–153). Taigi pagal nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad tai nebuvo būtina sąlyga sutarties dėl atsakovės įsipareigojimo apmokėti už paslaugos gavėjui teikiamas ieškovės paslaugas nutraukimui, kaip nepagrįstai teigia apeliantė.

43. Papildomai pažymėtina, kad šalių pasirašytos Keturšalės sutarties sąlygos nebuvo suderintos individualiai – Keturšalės sutarties dėl mokėjimo už teikiamas ilgalaikės socialinės globos paslaugas forma buvo patvirtinta Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 30-360/20 „Dėl mokėjimo už teikiamas socialinės globos paslaugas sutarčių formų tvirtinimo“. Keturšalės sutarties pasirašymo metu galiojusio Mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašo, patvirtinto Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2014 m. gruodžio 3 d. sprendimu Nr. 1-2160 „Dėl mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašo patvirtinimo“, 6 punkte buvo nustatyta, kad sutartys dėl mokėjimo už teikiamas ilgalaikės (trumpalaikės) socialinės globos paslaugas pasirašomos savivaldybės direktoriaus įgalioto savivaldybės darbuotojo, socialines paslaugas gaunančio asmens (vieno iš suaugusių šeimos narių), jo globėjo ar kito asmens, kuris mokės už socialines paslaugas, ir socialinės globos įstaigos vadovo.

44. Nagrinėjamu atveju Keturšalė sutartis buvo pasirašyta ne G. Č. globėjos, o kito asmens, kuris mokės už socialines paslaugas, t. y. atsakovės. G. Č. sutarčių pasirašymo metu nebuvo pripažintas neveiksniu ar ribotai veiksniu. Todėl Keturšalės sutarties 5.2 papunkčio nuostata, pagal kurią įsipareigojęs asmuo, be kita ko, įsipareigojo, nutraukus šią sutartį, pasirūpinti paslaugų gavėjo tolimesne priežiūra, laikytina standartine bei nepritaikyta individualiai situacijai.

45. Faktas, kad atsakovė niekada nebuvo savo brolio globėja, suponuoja tai, kad, kaip visiškai pagrįstai skundžiamame sprendime nurodė pirmosios instancijos teismas, Dvišale sutartimi civiliniai teisiniai santykiai susiformavo tarp ieškovės ir atsakovės. Taigi, atsakovei galiojo Dvišalės sutarties „Sutarties galiojimo laikas, pakeitimas (papildymas) ir nutraukimas“ 4.1 papunktyje įtvirtinta norma, pagal kurią sutartis nutraukiama asmens iniciatyva – pranešant raštu prieš 10 dienų iki sutarties nutraukimo. Įvertinus tai, kad atsakovės raštas dėl vienašališko sutarčių nutraukimo VšĮ Antavilių pensionate gautas 2024 m. liepos 22 d. (1 t., el. b. l. 21), darytina išvada, kad jos galiojo iki 2024 m. rugpjūčio 1 d.

46. Pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad vien ta aplinkybė, kad VšĮ „Antavilių pensionatas“ ruošdamas Dvišalės sutarties tekstą jo nepritaikė prie susidariusios faktinės situacijos, o tikėtina naudojosi standartine, iš anksto paruošta, visiems paslaugų gavėjams teikiama pasirašyti sutarties forma, negali sudaryti sąlygas sutarties tekstą aiškinti priešingai tikrajai sutarties šalių valiai, išskirtinai atsakovės nenaudai, ieškovės naudai. Taigi, fizinis asmuo I. K. kaip viena iš sutarties šalių, kuri įsipareigojo apmokėti jos broliui teikiamas paslaugas, yra lygiavertė sutarties šalis ir įgijo sutartyje įtvirtintą teisę vienašališkai nutraukti sutartį. Tuo labiau, kad atsakovė neturėjo ir neturi teisinės pareigos materialiai išlaikyti savo brolį, kuris sutarčių sudarymo metu buvo veiksnus, o šiuo metu jam yra paskirta globėja – jo dukra U. L..

Dėl skolos dydžio

47. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime ir tą skolos dalį, kurią priteisė jai iš atsakovės, apskaičiavo klaidingai, nes vadovavosi senu ir ginčo metu jau negaliojusiu paslaugų gavėjo finansinių galimybių mokėti už ilgalaikę socialinė globą vertinimu.

48. Keturšalės sutarties 10.1 papunktyje nustatyta, kad sutarties sudarymo metu savivaldybė, vadovaudamasi teisės aktų nustatyta tvarka, apskaičiuoja įsipareigojusio asmens mokamą dalį paslaugų gavėjo finansinių galimybių mokėti už ilgalaikę socialinę globą vertinime.

49. Keturšalės sutarties prieduose – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių paslaugų skyriaus 2023 m. rugpjūčio 1 d. atliktame G. Č. finansinių galimybių mokėti už ilgalaikę socialinę globą vertinime nurodyta, kad ilgalaikės socialinės globos įkainis – 1 388 Eur, iš kurios paslaugų gavėjo mokama dalis sudaro 553,12 Eur bei įsipareigojusio asmens mokama dalis – 834,88 Eur ir 2024 m. sausio 1 d. atliktame G. Č. finansinių galimybių mokėti už ilgalaikę socialinę globą vertinime nurodyta, kad ilgalaikės socialinės globos įkainis – 1 521 Eur, iš kurios paslaugų gavėjo mokama dalis sudaro 648,41 Eur bei įsipareigojusio asmens mokama dalis – 872,59 Eur (1 t., el. b. l. 15, 18).

50. Dvišalės sutarties „Mokestis už paslaugas“ skyriaus 2 punkte nustatyta, kad „Atvykus mokestį sumokėti avansu už einamąjį mėnesį ir būsimą mėnesį. Sekantis mokėjimas turi būti nuo einamojo mėnesio 20 d. iki to mėnesio pabaigos avansu už būsimąjį mėnesį“. Keturšalės sutarties 10.2 papunktyje nustatyta, kad paslaugų gavėjui laikinai, teisės aktų nustatyta tvarka, ilgesniam nei 3 dienų laikotarpiui, išvykus iš įstaigos, už išvykimo laiką įsipareigojęs asmuo įstaigai moka: už pirmas tris išvykimo dienas – 100 proc. 10.1 papunktyje proporcingai dienų skaičiui apskaičiuoto įsipareigojusio asmens mokamos dalies dydžio mokestį; nuo ketvirtosios išvykimo dienos – 30 proc. 10.1 papunktyje proporcingai dienų skaičiui apskaičiuoto įsipareigojusio asmens mokamos dalies dydžio mokestį.

51. Ieškovė nurodė, kad G. Č. VšĮ Antavilių pensionate gyvena nuo 2023 m. rugpjūčio 23 d. G. Č. laikotarpiu nuo 2023 m. spalio 19 d. iki 2023 m. lapkričio 9 d. VšĮ Antavilių pensionate negyveno (buvo hospitalizuotas) (2 t., el. b. l. 74–75).

52. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė skaičiavimą, pagal kurį: 2023 m. rugpjūčio mėn. G. Č. paslaugos buvo teiktos 9 dienas, todėl atsakovės mokėtina suma sudarė 242,38 Eur (834,88 Eur / 31 d. x 9 d.), 2023 m. rugsėjo mėn. – 834,88 Eur; 2023 m. spalio mėn. – 646,35 Eur (paslaugos buvo teiktos 18 dienų), 2023 m. lapkričio mėn. – 659,56 Eur (paslaugos buvo teiktos 21 dieną), 2023 m. gruodžio mėn. – 834,88 Eur; 2024 m. sausio–liepos mėnesiais – 6 108,13 Eur (872,59 Eur x 7 d.), 2024 m. rugpjūčio mėn. – 28,15 Eur (872,59 Eur / 31 d. x 1 d.). Taigi, pagal šį skaičiavimą, iš viso už laikotarpį nuo 2023 m. rugpjūčio 23 d. iki 2024 m. rugpjūčio 1 d. atsakovė turėjo sumokėti ieškovei 9 354,33 Eur (242,38 Eur + 834,88 Eur + 646,35 Eur + 659,56 Eur + 834,88 Eur + 6 108,13 Eur + 28,15 Eur), tačiau faktiškai sumokėjo iš viso 8 964,05 Eur (1 t., el. b. l. 20). Todėl skundžiamu sprendimu ieškovei iš atsakovės, be kita ko, priteista 390,28 Eur skola (9 354,33 Eur - 8 964,05 Eur).

53. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmiau nurodytas sutarčių nuostatas, nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismo atliktas skaičiavimas yra teisingas, o apeliantės teiginys nepagrįstas – pirmosios instancijos teismas, skaičiuodamas atsakovės prievolės dydį už laikotarpį nuo 2023 m. rugpjūčio 23 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. vadovavosi 2023 m. rugpjūčio 1 d. atliktu G. Č. finansinių galimybių mokėti už ilgalaikę socialinę globą vertinimu, o už laikotarpį nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. rugpjūčio 1 d. – 2024 m. sausio 1 d. atliktu G. Č. finansinių galimybių mokėti už ilgalaikę socialinę globą vertinimu.

Dėl draudimo apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus

54. Pažymėtina, kad apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 straipsnis). CPK 312 straipsnio įtvirtinta bylos ribų apeliacinės instancijos teisme taisyklė, pagal kurią apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ir dėl kurių nepasisakė (nevertino) pirmosios instancijos teismas, išskyrus tuos, kurie įstatymų leidėjo valia nelaikomi naujais reikalavimais. Be to, CPK 306 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad apeliacinis skundas negali būti grindžiamas ir aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos bei teisiškai įvertintos pirmosios instancijos teisme. Nurodytos proceso teisės normos užtikrina, kad apeliacinės instancijos teismas patikrintų pirmosios instancijos teismo sprendimą ir nagrinėtų apeliacine tvarka bylą tik tokios apimties, kokią ją išnagrinėjo pirmosios instancijos teismas.

55. Nagrinėjamu atveju apeliaciniu skundu iš esmės keliamas naujas reikalavimas – priteisti ieškovei iš atsakovės negautas pajamas už laikotarpį nuo 2024 m. rugpjūčio 1 d. iki 2024 m. lapkričio 17 d., kurio apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs CPK 312 straipsnyje nustatytą draudimą, negali nagrinėti. Dėl šio naujai pareikšto reikalavimo ieškovė turi teisę pareikšti ieškinį bendra CPK nustatyta tvarka.

Dėl bylos procesinės baigties

56. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta. Kiti (likę) apeliaciniame skunde nurodyti argumentai teisiškai nereikšmingi ir byloje apylinkės teismo priimto teisinio rezultato dėl materialiųjų reikalavimų neįtakoja. Kasacinio teismo yra išaiškinta, jog nors teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai, tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

57. Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas pirmiau nurodyta, konstatuoja, kad skundžiamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, o apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo jo panaikinti ar pakeisti. Atsižvelgiant į tai, apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

58. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis).

59. Atsakovė pateikė duomenis, kad patyrė 1 200 Eur bylinėjimosi išlaidas, apeliacinės instancijos teisme, kurias sudaro išlaidos advokato pagalbai apmokėti.

60. CPK 98 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

61. Nustačius, kad ieškovės apeliacinis skundas yra nepagrįstas, atsižvelgus į tai, kad atsakovės išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija maksimaliai priteistino užmokesčio už advokato pagalbą dydžio, nustatyto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, atsakovei iš ieškovės priteistinos 1 200 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme.

62. Ieškovės ir trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, U. L. bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, neatlyginamos, nes teismo procesinis sprendimas nėra priimtas jų naudai.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325, 331 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

ieškovės viešosios įstaigos Antavilių pensionatas apeliacinį skundą atmesti.

Palikti nepakeistą Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 5 d. sprendimą.

Priteisti atsakovei I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės viešosios įstaigos Antavilių pensionato, asmens kodas 191784043, 1 200 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.