- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-12-05
- Bylos Nr.
- e2A-1165-460/2024
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aušra Maškevičienė, Erinija Kazlauskienė, Erika Misiūnienė
- Ieškovas
- R. B.
- Atsakovas
- B. S.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erinijos Kazlauskienės, Aušros Maškevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Erikos Misiūnienės, veikdama Kauno apygardos teismo vardu (Civilinio proceso kodekso 62³ straipsnis),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės R. B. (apeliantė) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. liepos 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. B. patikslintą ieškinį atsakovui B. S. dėl gyvenamojo namo atidalijimo ir žemės sklypu naudojimosi tvarkos nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė R. B. (toliau – ieškovė) Kauno apylinkės teisme pareikštu patikslintu ieškiniu prašė: 1.1) atidalyti gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, (toliau – gyvenamasis namas) pagal vieno buto gyvenamojo namo rekonstravimo projektą (toliau – Projektas) – keičiant paskirtį į dvibutį gyvenamąjį namą, parengtą architekto V. R., suformuojant atskirus turtinius vienetus – butus, iš kurių: 1.1.1) butas Nr. 1, kurį sudaro 54/100 dalys (patalpos I-I/1,47 kv. m; I-2/38,65 kv. m; I-3/9,75 kv. m; I-4/19,63 kv. m; I-5/12,43 kv. m; P-1/3,99 + P-2/16,52 kv. m; ½ P-4/10,46 kv. m; ½ P-5/10,38 kv. m; ½ P-6/3,79 kv. m; ½ P-7/0,89 kv. m; ½ G-1/19, 58 kv. m), patalpos nuosavybės teise atitektų ieškovei; 1.1.2) butas Nr. 2, kurį sudaro 46/100 dalys (II-1/2,00 kv. m II-2/18,66, II-3/19,19 kv. m, II-4/9,63 kv. m, II-5/12,64 kv. m, P-3/20 kv. m; ½ P-4/10,46 kv. m, ½ P-5/10,38 kv. m, ½ P-6/3,79 kv. m; ½ P-7/0,89 kv. m; ½ G-1/19, 58 kv. m), patalpos nuosavybės teise atitektų atsakovui B. S. (toliau – atsakovas); 1.2) nustatyti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, (toliau – žemės sklypas) naudojimosi tvarką pagal žemės sklypu planą dėl bendrasavininkų naudojimosi tvarkos nustatymo, atliktą 2022 m. gruodžio 30 d. uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) ,,Topoprojektas“, ieškovei priskirti naudotis žemės sklypu dalimi, pažymėta indeksu B, o atsakovui priskirti naudotis žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu C; 1.3), įpareigoti atsakovą įsirengti savo lėšomis išorinę laiptinę pagal vieno buto gyvenamojo namo rekonstravimo projektą – keičiant paskirtį į dvibutį gyvenamąjį namą, projektiniai pasiūlymai parengtą architekto V. R. per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, o jei atsakovas teismo įpareigojimo neįvykdytų, tuomet leisti ieškovei įrengti išorinę laiptinę pagal vieno buto gyvenamojo namo rekonstravimo projektą – keičiant paskirtį į dvibutį gyvenamąjį namą, projektiniai pasiūlymai parengtą architekto V. R., įpareigojant atsakovą atlyginti ieškovei išlaidas susijusias su išorinės laiptinės įrengimu; 1.4) priteisti ieškovei iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad šalims asmeninės nuosavybės teise priklauso po ½ žemės sklypo, kurio naudojimosi tvarka nenustatyta. Ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso 54/100 dalių gyvenamojo ir kitų kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas (toliau – kiti kiemo statiniai), atsakovui priklauso likusios dalys. Ieškovė pagal nustatytą gyvenamojo namo naudojimosi tvarką naudojasi gyvenamojo namo patalpomis: ½ dalimi patalpų: P-1/3,79 kv. m, P-2/16,52 kv. m, P-3/20,00 kv. m, P-4/10,46 kv. m, P-5/10,38 kv. m, P-6/3,79 kv. m, P-7/0,89 kv. m, G-1/19, 58 kv. m, visomis patalpomis plane pažymėtomis: 1-1/1,47 kv. m, 1-2/38,65 kv. m, 1-3/9,75 kv. m, 1-4/19,63 kv. m, 1-5/12,43 kv. m, viso naudojasi 124, 63 kv. m, kas sudaro 0,54 idealias dalis gyvenamojo namo. Likusiomis antrojo aukšto gyvenamojo namo patalpomis naudojasi atsakovas. Įėjimas į namą ir laiptinė, esanti per du aukštus, yra bendro naudojimo patalpos, tai atsakovas ir kartu gyvenantys jo šeimos nariai naudojasi bendru įėjimu į namą ir laiptine, kad patektų į antro aukšto namo patalpas. Norint atsakovui patekti į savo patalpas turi praeiti ieškovei priklausančias patalpas dėl to yra nepatogumas ir nėra privatumo ieškovei ir jos šeimos nariams. Kasdien vyksta bendraturčių rietenos ir iš atsakovo ir jo šeimos narių yra nepagarbus elgesys ieškovės ir jos šeimos narių atžvilgiu. Atsakovas savo patalpose yra įsirengęs WC patalpą, tačiau neturi vonios ar dušo. Ieškovė vonios ir WC patalpos neturi savo patalpose, nes rūsio bendrose patalpose yra įrengta vonia ir tualetas, kuriais naudojasi. Kai atsakovas su savo šeimos nariais naudojasi bendra vonia, tai tuomet ieškovė su savo šeimos nariais negali naudotis WC. Todėl nuolat kyla nepatogumai abiem bendraturčiams. Atidalinant gyvenamąjį namą atsakovas nebegalėtų naudotis bendru įėjimu į namą, todėl turėtų įsirengti įėjimą iš kairės namo pusės žiūrint nuo bendro įėjimo pusės, ties savo naudojamu antro aukšto balkonu. Apžvelgus ir įvertinus faktinį turtą, toks ieškovės teikiamas atidalinimo variantas atitiktų abiejų bendraturčių interesus ir būtų protingas ir racionalus, kadangi neliktų daugumos bendro naudojimo objektų, neliktų bendro įėjimo, bendro naudojimosi žemės sklypu ir dalies namo rūsiu. Jos nuomone, atsakovas pažeidžia bendraturčių interesų pusiausvyros principą, trukdo įgyvendinti ieškovei, bendrosios dalinės nuosavybės bendraturtės, teises, užkerta kelią ieškovei realizuoti bendrąja daline nuosavybės teise turimą turtą, t. y. apdrausti, perleisti ar įkeisti ieškovei priklausančią turto dalį, atidalyti turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės, pakeisti notariškai patvirtintą naudojimosi tvarkos nustatymą.
Atsiliepimas
2. Atsakovas pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su patikslintu ieškiniu nesutinka ir prašė šį atmesti. Atsakovas nurodė, kad pateiktos schemos, kurių pagrindu galėtų būti atliekami laiptinės ardymo, perdangos montavimo, naujos laiptinės statybos darbai, taip pat Projekto pagrindu nėra įmanoma atidalinti gyvenamojo namo, suformuojant jį atskirais dviem turtiniais vienetais. Ieškovės siūlomas atidalijimo būdas remiantis Projektu nėra tinkamas, kadangi net 45,04 kv. m ploto pusrūsyje esančios patalpos paliekamos bendraturčiams naudotis bendrai, dėl ko nėra suformuojami du atskiri nekilnojamojo turto objektai, t. y. bendroji dalinė nuosavybė nesibaigia. Iš Projekte esančių schemų nėra aišku, kokie nauji nekilnojamojo turto objektai bus projektuojami, kaip bus išspręstas bendro naudojimo patalpų klausimas, neišspręsti inžinerinių komunikacijų, vandentiekio, kanalizacijos, šildymo sistemų naudojimo klausimai. Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimas dėl atidalinimo iš bendros dalinės nuosavybės (jei jis būtų suformuotas aiškiai) negalėtų būti tenkinamas remiantis pateiktu Projektu. Ieškovė siekia įpareigoti atsakovą atlikinėti ne tik tokius rekonstrukcijos darbus, kurių jis nepageidauja atlikti, bet tokius – kuriems reikalingas teisės aktų reikalavimus atitinkantis rekonstrukcijos projektas ir statybos leidimas rekonstrukcijai, kurių atsakovas taip pat nepageidauja rengti, apmokėti už tokias paslaugas bei kreiptis dėl statybos leidimo gavimo. Nagrinėjamu atveju ieškovė siekia įpareigoti atsakovą savo lėšomis vykdyti jos pageidavimus dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo Gyvenamojo namo rekonstrukcijos. Toks reikalavimas pažeidžia atsakovo nuosavybės teisę valdyti, naudoti gyvenamąjį namą savo nuožiūra. Gyvenamasis namas šiai dienai nėra atidalytas ir valdomas bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis, tai šalys dėl jo rekonstrukcijos turi susitarti, o nesant sutarimo ir ginčą sprendžiant teismine tvarka, rekonstrukciją, kuri nėra susijusi su statinio išsaugojimu ar būtinaisiais remonto darbais, privalo finansuoti jos pageidaujantis asmuo, t. y. ieškovė. Jei ieškovės reikalavimai nebus tenkinami, tai jos siūloma naudojimosi žemės sklypu tvarka negali būti nustatoma, nes ji neatitinka socialinės taikos ir proporcingumo kriterijaus. Atsakovui nebūtų patogi tokia naudojimosi žemės sklypu tvarka, vadovaujantis kuria, jis negalėtų patekti į gyvenamąjį namą pro vienintelį dabar egzistuojantį įėjimą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Kauno apylinkės teismo 2024 m. liepos 22 d. sprendimu ieškovės R. B. ieškinys atmestas. Teismas nusprendė priteisti atsakovui B. S. iš ieškovės R. B. 2 500 Eur (du tūkstančius penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų. Teismas atsisakė priimti ieškovės R. B. 2024 m. liepos 2 d. byloje gautą prašymą DOK-79614 su priedais dėl išlaidų advokato pagalbai atlyginimo. Pagrindiniai teismo argumentai:
3.1. Teismas nustatė, jog nors šalys bei liudytojai posėdžių metu pripažino, kad kildavo konfliktai atsakovo šeimoje būtent tuomet, kai gyveno atsakovo dukra ginčo name, tačiau bylos nagrinėjimo metu atsakovo dukra išsikėlė iš ginčo namo. Teismo vertinimu, aplinkybės, lėmusios konfliktus atsakovo šeimoje ir trukdžiusios ieškovei, yra išnykusios.
3.2. Teismas pritarė atsakovo argumentui, kad iš Projekte esančių schemų nėra aišku, kaip bus išspręstas bendro naudojimo patalpų klausimas, pateiktame Plane neišspręsti inžinerinių komunikacijų, vandentiekio, kanalizacijos, šildymo sistemų naudojimo klausimai. Teismas sprendė, kad atidalijus ieškovei prašoma patalpą, konfliktiniai santykiai dėl bendrų patalpų rūsyje išliktų.
3.3. Teismas pažymėjo, kad tenkinus ieškovės reikalavimą įpareigoti atsakovą įsirengti savo lėšomis išorinę laiptinę, o jei atsakovas teismo įpareigojimo neįvykdytų, tuomet leisti ieškovei įrengti išorinę laiptinę, įpareigojant atsakovą atlyginti ieškovei išlaidas susijusias su išorinės laiptinės įrengimu, atsakovui su ieškove neatsiskaičius, lemtų tik papildomus teisminius ginčus.
3.4. Ieškovė byloje nėra pateikusi statybą leidžiančio dokumento, kuris yra privalomas, kai siekiama rekonstruoti statinį, ar kitokių duomenų, leidžiančių spręsti, kad čia bus atliekama ne statinio rekonstrukcija, o paprastas remontas ar kapitalinis remontas.
3.5. Teismas sprendė, jog žemės sklypu naudojimosi tvarkos nustatymo tarp bendraturčių planas yra neatsiejamai susijęs su reikalavimu atidalyti gyvenamąjį namą. Teismo vertinimu, atmetus ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimą dėl gyvenamojo namo atidalijimo, nėra tikslinga spręsti ir klausimo dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, nes būtent nuo to, kaip bus atidalytas ginčo namas, priklauso ir tai, kokia žemės sklypo dalimi turi naudotis bendraturtis.
3.6. Teismas nustatė, kad nepateikta jokių duomenų, kas sutrukdė ieškovei, atstovaujamai advokatės, bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius įrodymus pateikti įstatymo nustatytais terminais.
III. Apeliacinio skundo argumentai
2. Apeliantė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. liepos 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
4.1. Apeliantė nesutiktina su pirmosios instancijos argumentais, kad išsikrausčius atsakovo B. S. dukrai, konfliktų nebebus tarp šalių, kad neva aplinkybės, lėmusios konfliktus išnyko.
4.2. Nors pirmosios instancijos teismo sprendime nurodoma, kad plane neišspręsti inžinerinių komunikacijų, vandentiekio, kanalizacijos, šildymo sistemų naudojimo klausimai, jų ir nereikia spręsti, nes niekas gyvenamajame name nesikeis, jei namas bus atidalytas, nei šildymo sistemos, nei vandentiekis nei kanalizacija taipogi nesikeičia.
4.3. Apeliantė mano, jog neatmestina tikimybė, kad atsakovas geranoriškai susimokėtų arba ieškovė nereikalautų patirtų išlaidų, todėl negalima konstatuoti, kad ginčai galimi ateityje.
4.4. Teisingai pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad ieškovė nėra pateikusi statybą leidžiančio dokumento į bylą. Apeliantė mano, kad per ankstyva gauti tokį leidimą, nes pirmiausia galimi projekto papildymai arba pakeitimai.
4.5. Apeliantei akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas priėmė neteisingą sprendimą dėl žemės sklypu naudojimosi tvarkos nustatymo. Ieškovė, norėdama ateityje savo žemės sklype pasistatyti papildomus pastatus, negalėtų to padaryti, nes neaišku, kuri dalis yra jos. Tokio reikalavimo patenkinimas išspręstų klausimą iš esmės, dėl kurio ateityje nekiltų ginčas tarp šalių.
Atsiliepimas
3. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas su skundu nesutinka, prašo jo netenkinti. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
5.1. Teismas sprendime ne kartą pakartojo, jog atsakovas sutiktų su atidalijimu, tačiau nesutinka su ieškovės reikalavimu įpareigoti atsakovą įsirengti savo lėšomis išorinę laiptinę, ar leisti ieškovei įrengti išorinę laiptinę, įpareigojant atsakovą atlyginti ieškovei išlaidas, susijusias su išorinės laiptinės įrengimu, motyvuodamas prasta turtine padėtimi.
5.2. Teismas įvertino faktines aplinkybes, susijusias su šalių konfliktais, padarė pagrįstą išvadą, jog minėtieji konfliktai buvo susiję su atsakovo dukterimi ir jos sūnumi, bet jie išsikraustė į jiems suteiktą socialinį būstą.
5.3. Teismas įvertino aplinkybę, kad nors ieškovė teigia ketinanti patalpoje P-2/16,52 kv. m įsirengti dušo kabiną, ar tualeto (kaip teigia apeliaciniame skunde – vonios) patalpą – buvusioje pirmojo aukšto laiptinės patalpoje, tačiau šių ketinimų realumą patvirtinančių įrodymų nepateikė.
5.4. Projektiniai pasiūlymai nėra statinio rekonstrukcijos projektas, kurio pagrindu galėtų būti atliekami laiptinės ardymo, perdangos montavimo, naujos laiptinės statybos darbai, juose netgi nėra aiškiai nurodyta, kokių matmenų išorinė laiptinė turėtų būti statoma, neatskleista, kaip bus ardoma dabartinė laiptinė, kokia perdanga montuojama ir pan., t. y. visiškai neatskleisti statybos darbai.
5.5. Atmetus ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimą dėl gyvenamojo namo atidalijimo, nėra tikslinga spręsti ir klausimo dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, nes būtent nuo to, kaip bus atidalytas ginčo namas, priklauso ir tai, kokia žemės sklypo dalimi turi naudotis bendraturtis.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
4. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
5. Teisėjų kolegija, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą (jos dalį), sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.
Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka
6. Pagal bendrąją CPK įtvirtintą taisyklę apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis). Jis gali būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Iš paminėtų teisės normų akivaizdu, kad apeliacinio skundo nagrinėjimo tvarkos pasirinkimas yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecija spręsti šį klausimą savo nuožiūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436-611/2015). Teismas sprendžia, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, nes nagrinėjamos bylos apeliaciniam skundui išnagrinėti reikšmingos faktinės ir teisinės bylos aplinkybės aiškios, proceso dalyviai savo poziciją yra išsamiai išdėstę procesiniuose dokumentuose.
Byloje nustatytos reikšmingos faktinės aplinkybės
1.1. Ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso 54/100 dalys gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kitų kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei ½ dalis žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, atsakovui priklauso likusios minėto nekilnojamojo turto dalys. Nuo 2006 m. lapkričio 8 d. nustatyta naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka, žemės sklypu naudojimosi tvarka nenustatyta.
1.2. Ieškovė yra atsakovo dukterėčia, ji nuosavybės teises į ginčo turtą įgijo 2019 m. gegužės 8 d. Dovanojimo sutartimi Nr. 2895 iš savo motinos, atsakovo sesers. Atsakovui ginčo objektas priklauso 2003 m. gegužės 23 d. Dovanojimo sutarties Nr. 1-RL-3024 pagrindu.
Dėl skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo
2. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, konstatavo, kad ieškovės reikalavimas padalyti ginčo gyvenamąjį namą į du butus, priskiriant šalims ieškovės patikslintame ieškinyje nurodytas dalis pagal Projektą, yra nepagrįstas, todėl šį reikalavimą atmetė. Teismas, atmetęs ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimą dėl gyvenamojo namo atidalijimo, nusprendė, kad nėra tikslinga spręsti ir klausimo dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, nes būtent nuo to, kaip bus atidalytas ginčo namas, priklauso ir tai, kokia žemės sklypo dalimi turi naudotis bendraturtis.
3. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog atsakovo dukros išsikeldinimas įvyko dvi savaitės iki teismo posėdžio. Apeliantės nuomone, yra tikimybė, kad dukra sugrįš, jos oficialus išsikeldinimas nieko nereiškia. Apeliantės nuomone, bendros patalpos galėtų išlikti, šalims neužkerta kelio ir po atidalijimo naudotis bendromis patalpomis, tačiau tokio poreikio abiem šalims po namo atidalijimo nebekils. Apeliantė mano, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino labai svarbių aplinkybių, kad atsakovas B. S. ikiteisminėje stadijoje su projektais sutiko, juos pasirašė, tačiau, kai ieškovė paaiškino, kad reikės prisidėti prie namo atidalijimo kaštų, atsakovas nesutiko pasirašyti taikos sutarties. Dar svarbi aplinkybė, kad atsakovas B. S. 2024 m. liepos 1 d. teismo posėdyje duodamas paaiškinimus pareiškė, kad su ieškiniu sutinka, tik nesutinka su atidalijimo išlaidomis ir atsisakė sumokėti. Apeliantė tikina, kad šios civilinės bylos išnagrinėjimui visiškai nėra aktualu, ar ieškovė gavo statybą leidžiantį dokumentą, ar jo negavo. Apeliantei neaišku, kodėl pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinio reikalavimo dėl žemės sklypu tvarkos nustatymo netenkino ir neargumentavo.
Dėl gyvenamojo namo atidalijimo
4. CK 4.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno bendraturčio teisė reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės.
5. CK 4.80 straipsnio 1 dalies prasme atidalijimas reiškia daikto teisinio režimo ir bendraturčio statuso pasikeitimus. Visiško atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės atveju pasibaigia bendraturčio su kitais bendraturčiais turėta bendrosios dalinės nuosavybės teisė, o atsidalijęs bendraturtis tampa asmeninės nuosavybės teisės subjektu ir turi teisę atidalytą turtą valdyti, naudoti bei juo disponuoti savo nuožiūra (CK 4.37 straipsnio 1 dalis).
6. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad asmeniui, siekiančiam įgyvendinti įstatymo suteiktą teisę atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, kitų bendraturčių sutikimo dėl atidalijimo nereikia, reikalaujama suderinti tik atidalijimo būdą (atidalijimo teisės absoliutumas) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-134-248/2019 25 punktą).
7. Atsidalijimo teisė, priešingai nei atidalijimo būdo pasirinkimo teisė, yra absoliuti. Tuo tarpu atidalijimo būdas, įgyvendinant atsidalijimo teisę, turi būti parinktas toks, kuris atitiktų CK 4.80 straipsnio 2 dalyje nurodytus ir kasacinio teismo praktikoje suformuluotus reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-38-611/2022 27 punktą).
8. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, jog Projekte esančių schemų nėra aišku, kaip bus išspręstas bendro naudojimo patalpų klausimas, pateiktame Plane neišspręsti inžinerinių komunikacijų, vandentiekio, kanalizacijos, šildymo sistemų naudojimo klausimai (sprendimo 16 punktas). Šiuo aspektu svarbūs kasacinio teismo išaiškinimai. Nurodoma, jog atidalijant daiktą natūra pagal šalių sutartą arba teismo patvirtintą atidalijimo variantą, atskiriamos, atribojamos bendro daikto dalys. Geriausiai bendraturčių nuosavybės teisių įgyvendinimas užtikrinamas, kai bendraturtis visiškai atidalijamas iš bendrosios dalinės nuosavybės, nepaliekant bendrai naudojamų daikto dalių, todėl būtent tokio atidalijimo turi būti siekiama teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008). Tačiau bendraturčiams priklausančių dalių atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės nereiškia, kad negali likti jokių bendrojo naudojimo patalpų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459/2007). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju iš esmės galima sutikti su apeliantės teiginiu, jog atsižvelgiant į tai, kad gyvenamasis namas turi bendras inžinerines komunikacijas, vandentiekio, kanalizacijos, šildymo sistemas, jų paskirties klausimai galėjo būti svarstyti vadovaujantis kasacinio teismo praktika nustatant, kad šalys tam tikras patalpas bendraturčiams paliekamos naudotis bendrai. Tačiau apeliantė nedetalizavo, kaip inžinerinėmis komunikacijomis, įrenginiais individualiai / atskirai būtų naudojamasi.
9. Kitas aspektas tas, kad atidalyti prašantis bendraturtis turi aiškiai įvardyti, kokį atskirą nekilnojamąjį daiktą prašo suformuoti ir priklausomai nuo tokio pasirinkimo – pagrįsti jo suformavimo būdą. Atidalijus iš bendrosios dalinės nuosavybės, pasikeičia buvusio bendro daikto teisinis režimas, t. y. suformuojami atskiri nuosavybės teisės objektai. Tačiau tam, kad galėtų tokiais būti, šie objektai turi atitikti jiems teisės aktų keliamus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2009). Statiniai formuojami Statybos įstatymo nustatyta tvarka; tai reiškia, kad turi būti laikomasi šio įstatymo nustatyta tvarka patvirtintų statybos techninių reglamentų reikalavimų, nustatytų priklausomai nuo statinio tipo. Su tuo tiesiogiai susijusi nuosavybės teisės objekto padalijimo, kartu ir bendraturčio teisės atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimo galimybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2009). Šiuo atveju apeliantė ne tik nedetalizavo, kaip inžinerinėmis komunikacijomis, įrenginiais individualiai / atskirai būtų naudojamasi, bet ir nepateikė planų, eskizų, specialistų brėžinių, kokiu būdu būtų atskirti minimi inžineriniai įrenginiai bei kaip jie būtų aptarnaujami, kaip / kur būtų įrengti atskiri matavimo prietaisai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teikiami atidalijimo variantai turi būti procedūriškai ir techniškai priimtini (t. y. įmanomi įgyvendinti, nedaryti neproporcingos žalos daiktui), tačiau, kaip minėta, jokių brėžinių nebuvo pateikta. Akcentuotina, jog gyvenamąjį namą atidalijant į atskirus du butus, turėtų nebelikti jokių bendrų inžinerinių tinklų, t. y. nė vieno buto savininkas neturėtų būti priklausomas nuo kito buto savininko veiksmų prižiūrint, eksploatuojant ar remontuojant inžinerinius tinklus. Ieškovė į bylą tokių įrodymų nepateikė (CPK 12, 178 straipsniai), nors tokią pareigą turėjo.
10. Aktualu tai, jog kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad būtent atidalijimo siekiančiam bendraturčiui tenka pareiga įrodyti teisme, kad jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, kad jis nepažeis kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-347-248/2016 26 punktą). Kitas bendraturtis gali siūlyti alternatyvias atsidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo galimybes arba, jei nesiekia jokio atidalijimo varianto, savo nesutikimą su siūlomu ieškovo projektu gali grįsti bendraturčių interesų pažeidimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. rugpjūčio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-223-1120/2023). Nagrinėjamu atveju ieškovė, reikalaudama atidalyti gyvenamąjį namą, siekia įpareigoti atsakovą įsirengti savo lėšomis išorinę laiptinę pagal vieno buto gyvenamojo namo rekonstravimo projektą per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad toks reikalavimas – įpareigoti atsakovą atlikti valinį veiksmą nesant jo sutikimo bei nepažeidus įstatymų nuostatų yra negalimas iš principo. Svarbu ir tai, kad leidimas ieškovei įrengti išorinę laiptinę pagal vieno buto gyvenamojo namo rekonstravimo projektą, įpareigojant atsakovą atlyginti ieškovei išlaidas susijusias su išorinės laiptinės įrengimu, yra pažeidžiantis atsakovo interesus. Kaip minėjo atsakovas, jis nesutinka su tuo, kad atidalijant gyvenamąjį namą ieškovės norimu būdu jam reikėtų patirti tiesiogines pinigines išlaidas. Apeliacinės instancijos teismas pritaria atsakovo argumentams, toks atidalijimo būdas nėra pateisinamas, yra pažeidžiantis atsakovo teisėtus interesus, per daug išplečiantis ieškovės interesus, nes atsakovui nebuvo pasiūlyta jokia kompensacija.
11. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl gyvenamojo namo atidalijimo, vadovaudamasis aukščiau pateikta kasacinio teismo praktika bei tinkamai pritaikęs proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, tinkamai ir visapusiškai įvertino į bylą šalių pateiktus įrodymus, tinkamai nustatė faktines ginčo aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, į bylą pateiktų įrodymų visuma sudaro pagrindą spręsti, kad pirmosios instancijos teismas motyvuotai pasisakė dėl byloje esančių duomenų, pagrindė savo daromas išvadas, o aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas byloje nustatytas aplinkybes vertino ne taip, kaip to pageidauja apeliantė, nesudaro pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą ir (ar) neteisėtą sprendimą dėl gyvenamojo namo atidalijimo.
Dėl žemės sklypu naudojimosi tvarkos nustatymo
12. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl žemės sklypu naudojimosi tvarkos nustatymo, lakoniškai nurodė, kad žemės sklypu naudojimosi tvarkos nustatymo tarp bendraturčių planas yra neatsiejamai susijęs su reikalavimu atidalyti gyvenamąjį namą, atmetus ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimą dėl gyvenamojo namo atidalijimo, nėra tikslinga spręsti ir klausimo dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, nes būtent nuo to, kaip bus atidalytas ginčo namas, priklauso ir tai, kokia žemės sklypo dalimi turi naudotis bendraturtis.
13. CK 4.81 straipsnyje nustatytas ir kitas nuosavybės teisės įgyvendinimo būdas. Tai – atitinkamų daiktų naudojimosi tvarkos nustatymas. Šiuo atveju tik nustatoma tvarka, pagal kurią bus naudojamasi nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, tam tikros nekilnojamojo daikto dalys gali būti bendraturčių naudojamos bendrai. Pagal tokį nuosavybės teisės įgyvendinimo būdą atskirų nuosavybės teisės objektų nesuformuojama ir bendroji dalinė nuosavybės teisė nenutraukiama. Taigi naudojimosi bendru nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymas ir atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės skiriasi savo turiniu ir teisiniais padariniais. Į tokį teisinį reglamentavimą būtina atsižvelgti sprendžiant bendraturčių ginčą, priklausomai nuo to, kokį reikalavimą bendraturtis pareiškė – dėl atidalijimo (CK 4.80 straipsnis) ar naudojimosi tvarkos nustatymo (CK 4.81 straipsnis).
14. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo argumentui, jog žemės sklypu naudojimosi tvarkos nustatymo tarp bendraturčių planas yra neatsiejamai susijęs su reikalavimu atidalyti gyvenamąjį namą. Atmetus ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimą dėl gyvenamojo namo atidalijimo, nėra tikslinga spręsti ir klausimo dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo. Atsižvelgiant į tai, teismas pagrįstai ieškovės reikalavimą nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką atmetė.
15. Atskirai pažymėtina, jog nors šalių ginčas, atmetus ieškinį dėl gyvenamojo namo atidalijimo, naudojimosi tvarkos nustatymo klausimas iš esmės lieka neišspręstas, tačiau ieškovei neužkertamas kelias kreiptis į teismą su reikalavimu atidalyti turtą kitokiu būdu ar nustatyti kitokią šalių interesų nepažeidžiančią naudojimosi tvarką. Tai išplaukia iš reikalavimo bendraturčiams bendradarbiauti sprendžiant su bendru turtu susijusius klausimus, o teismas šiuo atveju negali veikti už šalis ir atstovauti jų interesus.
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų
16. Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad į esminius klausimus atsakyta. Kiti šalių procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako (CPK 2 straipsnis, 3 straipsnis, 7 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).
Dėl bylos procesinės baigties
17. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos aplinkybes, teisingai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliaciniame skunde nenurodyta jokių objektyvių argumentų, kurie būtų pagrindas naikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, taip pat šioje nutartyje išdėstytų motyvų pagrindu vertina, kad sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl konstatuoja, jog nėra pagrindo jį keisti ar naikinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
18. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis).
19. Apeliantės apeliacinio skundo reikalavimų netenkinus, apeliantei patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.
20. Atsakovas pateikė įrodymus, kad apeliacinės instancijos teisme patyrė 2000 Eur teisinės pagalbos išlaidų.
21. Šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).
22. Pagal Rekomendacijų 8.11 papunktį, atlyginant už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą taikomas 1,3 koeficientas. Maksimalus priteistinas užmokesčio dydis už advokato teisinę pagalbą parengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą sudarytų 2855,32 Eur. Prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytą užmokesčio dydžio, todėl atsakovui iš ieškovės priteistina 2000 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas ,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2024 m. liepos 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovui B. S. iš ieškovės R. B. 2 000 Eur (du tūkstančius eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Šis procesinis sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.