Šiaulių apygardos teismo nutartis

2021-09-30 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-279-875/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-09-30
Bylos Nr.
1A-279-875/2021
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Nerijus Masiulis, Ernesta Montvidienė, Laisvydas Zederštremas
Nuteistasis
G. P.
Advokatai
Juta Kareivė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-279-875/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-03481-2021-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.2.14.1.2.2; 2.4.6.1 (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. rugsėjo 30 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nerijaus Masiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ernestos Montvidienės ir Laisvydo Zederštremo,

sekretoriaujant Ramintai Adomaitei,dalyvaujant prokurorei Lilijai Saldukienei,nuteistojo G. P. gynėjai advokatei Jutai Kareivei,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. P. ir jo gynėjos advokatės Jutos Kareivės apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2021 m. birželio 23 d. nuosprendžio, kuriuo G. P. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį (3 veikas) ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinus iš dalies sudedant, paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 2 (dviem) mėnesiams. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką nutarta įskaityti laikino sulaikymo nuo 2021 m. vasario 2 d. 12.45 val. iki 2021 m. vasario 3 d. 11.02 val., 1 (vieną) parą, laikant jį atlikus dalį bausmės – 1 (vieną) laisvės atėmimo dieną. Bausmės pradžią skaičiuojant nuo faktinio sulaikymo pagal įsiteisėjusį nuosprendį dienos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. G. P. nuteistas už tai, kad pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, o būtent: laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 29 d. iki 2021 m. vasario 2 d. 11.37 val., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, išlaužęs laukines namo duris, esančias adresu (duomenys neskelbtini), N. A., įsibrovė į A. G. priklausantį namą ir iš jo pagrobė A. G. priklausančią virtuvėje buvusią metalinę kriauklę ir vandens maišytuvą, iš viso 20 Eur vertės, raudonos spalvos buitinius dujų balionus 2 vnt., iš viso 60 Eur vertės, kambaryje ant sofos buvusį tamsiai raudonos spalvos užtiesalą, 30 Eur vertės, vonios kambaryje buvusį vandens maišytuvą, 20 Eur vertės, ir ant laiptų (į antrą aukštą) buvusią stiklinę talpą, 30 litrų talpos su vynu, 30 Eur vertės, šiais veiksmais padarydamas A. G. 160 Eur turtinę žalą.

1.1. Be to, G. P. nuteistas už tai, kad pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, o būtent: 2021 m. vasario 12 d. apie 11.00 val. nudaužęs ūkinio pastato durų spyną, esančią adresu (duomenys neskelbtini), įsibrovė į A. G. priklausantį ūkinį pastatą ir iš jo pagrobė A. G. priklausančią elektrinę raudonos spalvos žoliapjovę, 100 Eur vertės, šiais veiksmais padarydamas A. G. 100 Eur turtinę žalą.

1.2. Be to, G. P. nuteistas už tai, kad pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, o būtent: 2021 m. vasario 24 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), išlaužęs verandos duris, įsibrovė į A. G. priklausantį negyvenamą namą ir iš jo pagrobė svetimą, A. G. priklausantį turtą: koridoriuje ant sienos kabėjusį veidrodį (50x150 cm dydžio), 25 Eur vertės, sieninį baltos spalvos šviestuvą su gėlių raštais, 20 Eur vertės, vonios kambaryje buvusį veidrodį (100x100 cm dydžio), 25 Eur vertės, kambaryje ant sienos kabėjusius du rudos spalvos, ovalo formos molio keramikos paveikslus, po 10 Eur vertės, iš viso 20 Eur vertės, molio keramikos paveikslą – 10 Eur vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajai A. G. 100 Eur turtinę žalą.

II. Apeliacinio skundo argumentai

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis G. P. prašo pakeisti Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2021 m. birželio 23 d. nuosprendį ir skirti kitą švelnesnę su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę.

2.1. Skunde nurodo, kad dėl padarytų nusikaltimų kaltę pripažino ir to neginčija, tačiau mano, kad atsižvelgiant į bylos aplinkybes, paskirta bausmė yra per griežta.

2.2. Pažymi, kad dėl padarytų nusikalstamų veikų prisipažino, tik dėl apsvaigimo nuo alkoholio galėjo tiksliai neatsiminti dėl pagrobtų daiktų kiekio, nuoširdžiai gailisi juos padaręs, todėl tai turėtų būti laikoma jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Nusikaltimais padaryta žala yra gan nedidelė, daiktai grąžinti nukentėjusiajai, civilinis ieškinys nepareikštas. Mano, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti skiriant su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba bausmės vykdymą atidedant, kadangi paskirta 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė prieštarauja teisingumo ir sąžiningumo principams, yra per griežta, neproporcingai baudžianti už padarytas nusikalstamas veikas. Nuosprendyje nurodyta, kad nemoka baudų, tačiau tai neatitinka faktinių aplinkybių. Baudos kiekvieną mėnesį dalimis išskaičiuojamos iš gaunamos netekto darbingumo pašalpos ir šiuo metu yra likę sumokėti apie 700 Eur. Registruojasi Užimtumo tarnyboje, gavo keletą pasiūlymų, visur kreipėsi, tačiau atsakymo iki šiol negavo.

3. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo gynėja advokatė prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti ir skundžiamą 2021 m. birželio 23 d. nuosprendį palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Apeliacinis skundas atmetamas

4. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių ar nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų. BPK 332 straipsnio 3 dalyje nustatyti reikalavimai keliami apeliacinės instancijos teismo nutarties aprašomosios dalies turiniui. Apeliacinės instancijos teismas nutarties aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės. To nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno atvejo aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-148/2014, 2K-492/2014, 2K-107-746/2015, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-43-697/2018).

5. Nuteistasis G. P. apeliaciniu skundu jam inkriminuotų nusikalstamų veikų aplinkybių, kaltės bei kvalifikacijos neginčija, o nesutinka tik su jam paskirta bausme, todėl prašo ją sumažinti. Taigi, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

6. BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtinta, kad bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai. Bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2012, 2K-184-746/2016, 2K-253-699/2018). Teisingumo principas yra bendrasis teisės principas, kuris, skiriant bausmes, įgauna specifinį turinį, nulemtą būtinybės kaltininkui paskirti tinkamai individualizuotą bausmę, nenukrypti nuo susiklosčiusios bausmių skyrimo praktikos ir atsižvelgti į baudžiamajame įstatyme įtvirtintus bylai reikšmingus kriterijus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-68-942/2016, 2K-265-1073/2018, 2K-98-1073/2019, 2K-49-976/2020). Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys).

7. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija. Apeliacinės instancijos teismas bausmę sugriežtinti ar sušvelninti gali tik tuo atveju, jeigu žemesnės instancijos teismas neįvertino visų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per švelnią ar per griežtą ir neteisingą bausmę. Teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, nusikaltusio asmenybę, nėra per griežta.

8. Teisėjų kolegija, išanalizavusi skundžiamo nuosprendžio motyvus, susijusius su G. P. paskirta bausme, pažymi, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas jam bausmę, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir baigtumo stadiją – jis nuteistas už trijų tyčinių nusikalstamų veikų, priskiriamų apysunkių nusikaltimų kategorijai, padarymą (BK 11 straipsnio 4 dalis). Skiriant bausmes atsižvelgta ir į nuteistojo asmenybę, kuri pagal baudžiamosios bylos medžiagą yra labiau neigiama, nei teigiama, kadangi nuteistasis nusikaltimų padarymo metu jau buvo praeityje teistas keturiolika kartų, teistumas neišnykęs, dominuoja analogiški nusikaltimai (svetimos nuosavybės grobimai, BK 178 straipsnis). Baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų, paskirtų baudų savanoriškai nemoka (iš jų ir už nusižengimą už svetimos nuosavybės pagrobimą bei gadinimą). Iš bylos duomenų taip pat matyti ir tai, kad G. P. yra nevedęs, nedirbantis. Šios aplinkybės teismui leidžia pripažinti, jog G. P. neigiama vertybių orientacija yra susiformavusi jau ankščiau ir nusikalstamos veikos, dėl kurių nuteistojo atžvilgiu buvo priimtas šis skundžiamas apkaltinamasis nuosprendis, nebuvo atsitiktinės ir įvykdytos nepalankiai susiklosčius aplinkybėms. Apylinkės teismas, be kita ko, skirdamas bausmę įvertino ir tai, kad nenustatyta G. P. atsakomybę lengvinančių aplinkybių (BK 59 straipsnis) ir nustatytos dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės (nusikalto būdamas recidyvistu ir neblaivus, BK 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktai). Šie duomenys atskleidžia nuteistojo asmenybės pavojingumą, įžūlumą, jo požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad jis linkęs nuolat nusikalsti, daryti turtinius nusikaltimus vieną po kito, jokių išvadų dėl savo elgesio nedaro, nesistengia pasitaisyti ir prieš tai jam paskirtos realios laisvės atėmimo bausmės, neturėjo įtakos. Tokie duomenys suponuoja išvadą, kad nuteistajam buvo būtina paskirti griežčiausią bausmės rūšį, numatytą sankcijoje, t. y., terminuotą laisvės atėmimą.

9. Apeliaciniame skunde G. P. nenurodė jokių jo padėtį švelninančių aplinkybių, kurių pagrindu aukštesnysis teismas galėtų spręsti, kad jam pirmosios instancijos teismo yra paskirta per griežta bausmė. Skundą nagrinėjantis aukštesnės instancijos teismas pripažįsta, kad G. P. paskirta tinkamos rūšies bei dydžio bausmė. Paskirta galutinė subendrinta bausmė nėra per griežta ir ją keisti ar švelninti skunde nurodytomis aplinkybėmis nėra pagrindo.

10. Nagrinėjamu atveju taip pat nėra pagrindo nuteistojo atžvilgiu taikyti ir BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti jam paskirtos bausmės vykdymą. BK 75 straipsnio 2 dalis numato, jog asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymo atidėjimas yra bausmės realizavimo forma, kuri galima tik byloje esant tam tikrai įstatymo numatytai sąlygų visumai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-168/2014, 2K-119-489/2017). Be to, bausmės vykdymas gali būti atidėtas, tik jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią baudžiamąją bylą pagal nuteistojo apeliacinį skundą, nenustatė jokio pagrindo taikyti bausmės vykdymo atidėjimą (BK 75 straipsnis), kadangi G. P. asmenybė nekelia pasitikėjimo ir neleidžia manyti, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti be teismo nustatyto dydžio bausmės realaus atlikimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, G. P. atžvilgiu pritaikius bausmės vykdymo atidėjimą (BK 75 straipsnio nuostatų taikymą), tai formuotų nebaudžiamumą. Kaip jau minėta, apeliantas anksčiau jau teistas už analogiško pobūdžio nusikaltimus, baustas administracine tvarka, nedirba, galimai pragyvena iš nusikalstamų veikų, kadangi jos susijusios su svetimo turto vagystėmis, taigi, nuteistojo elgesys įstatymų laikymosi prasme nesikeičia, korekcijos nėra, todėl nėra ir pagrindo taikyti bausmės vykdymo atidėjimo institutą.

11. Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad apylinkės teismas neteisėtai nepripažino jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, jog pripažino padaręs nusikalstamas veikas ir gailisi. Nurodo, kad tik dėl apsvaigimo nuo alkoholio galėjo tiksliai neatsiminti pagrobtų daiktų kiekio, tačiau nuoširdžiai gailisi. Pirmosios instancijos teismas, nepripažindamas nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės nurodė, kad G. P. kaltę pripažino tik iš dalies, įvertino ir elgesį po nusikalstamų veikų padarymo (į nukentėjusiąją nesikreipė, jos neatsiprašė, nesiūlė atlyginti žalos), dėl to, padarė išvadą, kad nėra pagrindo pripažinti atsakomybę lengvinančios aplinkybės.

12. Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą kaltininko prisipažinimas teismo vertinamas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė tada, kai jis savo noru, o ne dėl byloje surinktų įrodymų pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio nagrinėjimo metu. Vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo. Tais atvejais, kai kaltininkas teisme pakeičia ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus arba duoda tik iš dalies teisingus parodymus, arba prisipažįsta tik dėl ikiteisminio tyrimo metu įstatymo nustatyta tvarka surinktų įrodymų, patvirtinančių jo dalyvavimą padarant nusikalstamą veiką, toks prisipažinimas negali būti laikomas atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Be to, norint konstatuoti šią atsakomybę lengvinančią aplinkybę turi būti nustatytas ne tik prisipažinimas, bet ir nuoširdus kaltininko gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo, t. y. kai kaltininkas kritiškai vertina savo poelgį, išgyvena dėl jo, atsiprašo nukentėjusiųjų, stengiasi atlyginti žalą ir panašiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-189/2013, 2K-212/2013, 2K-352-511/2015, 2K-119-689/2020).

13. Nagrinėjamu atveju G. P. viso proceso metu iš dalies pripažino savo kaltę, teigdamas, kad kai kurių aplinkybių dėl paimtų daiktų neprisiminė dėl girtumo, tačiau tai aukštesniojo teismo vertinimu nepateisina nuteistojo elgesio ir rodo jo nekritišką požiūrį į savo daromas nusikalstamas veikas. Be to, apylinkės teismas tinkamai pažymėjo ir tai, kad G. P. neatsiprašė nukentėjusiosios, nesiūlė jai atlyginti žalos. Toks formalus nuteistojo prisipažinimas padarius nusikalstamas veikas nelaikytinas nuoširdžiu gailėjimusi, dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepripažino BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės.

14. Įvertinus anksčiau paminėtas nuteistojo G. P. asmenybę bei jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą apibūdinančias aplinkybes, paskirtą bausmę vertinti kaip aiškiai per griežtą – nėra jokio pagrindo. Paskirta bausmė neprieštarauja teisingumo principui, bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams (BK 41 straipsnis ir 54 straipsnis). Aplinkybės, turinčios reikšmės individualizuojant G. P. paskirtą bausmę, buvo tinkamai išnagrinėtos ir įvertintos pirmosios instancijos teisme, todėl keisti Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2021 m. birželio 23 d. nuosprendį nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nusprendžia:

nuteistojo G. P. ir jo gynėjos advokatės Jutos Kareivės apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai Nerijus MasiulisErnesta MontvidienėLaisvydas Zederštremas