- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-05-26
- Bylos Nr.
- e2S-755-910/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-37972-2019-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Ribokaitė
- Ieškovas
- V. R.
- Trečiasis asmuo
- J. U., D. U.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Ribokaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo V. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m kovo 16 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo V. R. ieškinį atsakovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „NEGRESKO Investicijos“ dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, tretieji asmenys J. U., D. U.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu, prašydamas įpareigoti atsakovę su ieškovu sudaryti 2015 m. gegužės 25 d. buto, žemės sklypo dalies bei automobilių saugyklos dalies pirkimo – pardavimo bei naudojimosi žemės sklypo dalimi bei automobilių saugyklos dalimi tvarkos nustatymo sutarties pakeitimą, 9.1. punktą išdėstant nauja redakcija: „Šalys, atsižvelgiant į tai, kad 2015-04-01 sutartimi, patvirtinta Vilniaus m. 10-ojo notarų biuro notaro D. P., reg. Nr. DP-757 (toliau – Naudojimosi tvarkos nustatymo sutartis 3), buvo nustatyta naudojimosi Automobilių saugykla tvarka, o Pirkėjas pirkdamas Daiktą 3, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.81 str. pagrindu perima dalį Pardavėjo įsipareigojimų, susijusių su naudojimusi Automobilių saugykla, Šalys susitaria, kad Pirkėjas, vadovaujantis UAB „Matavimų centras“ matininko G. P., licencijos Nr. G-924-(1005), kvalifikacijos pažymėjimo Nr. 2M-2-337, parengta automobilių stovėjimo vietų schema M1:200 (jos kopija – šios Sutarties priedas Nr. 4), valdys ir naudosis automobilių stovėjimo vieta, šios sutarties priede Nr. 4 pažymėta Nr. 25. Pirkėjas šia Sutartimi taip pat aukščiau nurodytu pagrindu prisijungia prie susitarimo, kad visi Automobilių saugyklos bendraturčiai bendrai naudosis Automobilių saugyklos patalpoje esančiu įvažiavimu, išvažiavimu, pravažiavimais. Ši sutartis kartu yra naudojimosi Daiktu 3 tvarkos nustatymo sutarties, registruotina Nekilnojamojo turto registre, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.81 straipsniu. Pirkėjas šia Sutartimi taip pat aukščiau nurodytu pagrindu prisijungia prie susitarimo, kad Pardavėjas jam liekančias naudoti ir valdyti Automobilių saugyklos dalis (automobilių stovėjimo vietas), turi teisę savo nuožiūra, dalimis parduodamas jam priklausančias Automobilių saugyklos dalis, perduoti, valdyti ir naudotis tokių Automobilių saugyklos dalių pirkėjų valdymui ir naudojimuisi be Pirkėjo ar kitų Automobilių saugyklos bendraturčių sutikimo. Ši sutartis dėl naudojimosi Daiktu 3 tvarkos, įregistruota viešame registre, yra privaloma ir tam asmeniui, kuris vėliau įgis Automobilių saugyklos dalį nuosavybės teise“; priteisti ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės bankroto administravimui skirtų lėšų.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. vasario 4 d. sprendimu už akių ieškovo ieškinį patenkino visiškai – įpareigojo atsakovę su ieškovu sudaryti 2015 m. gegužės 27 d. buto, žemės sklypo dalies bei automobilių saugyklos dalies pirkimo – pardavimo bei naudojimosi žemės sklypo dalimi bei automobilių saugyklos dalimi tvarkos nustatymo sutarties pakeitimą, 9.1. punktą išdėstant nauja redakcija; priteisė ieškovui iš atsakovės bankroto administravimui skirtų lėšų 150 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Šalies argumentai
3. Atsakovė pateikė teismui pareiškimą, prašydama panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 4 d. sprendimą už akių ir atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą, į bylą trečiaisiais asmenimis įtraukti UAB „2A invest“ ir notarę J. S.
II. Pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. kovo 16 d. nutartimi atsakovės pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo patenkino – panaikino 2020 m. vasario 4 d. sprendimą už akių ir atnaujino civilinės bylos nagrinėjimą iš esmės; civilinę bylą pagal teismingumą perdavė nagrinėti Vilniaus apygardos teismui.
5. Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 29 straipsnio 1 dalies nuostatas nemokumo bylą iškėlusiam teismui yra perduodamos teismuose esančios civilinės bylos, kuriose juridiniam asmeniui yra pareikšti turtiniai reikalavimai ar turtinius reikalavimas yra pareiškęs juridinis asmuo, kai šiose bylose dar nepriimta nutartis skirti nagrinėti bylą teismo posėdyje.
6. Teismas nurodė, kad byloje nėra priimta nutartis skirti nagrinėti šią civilinę bylą teismo posėdyje. Teismas sutiko su atsakovės argumentais, kad priimant ieškinį (galiojant Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymui (toliau – ĮBĮ)) buvo pažeistos teismingumo taisyklės, nes ieškovo ieškinio reikalavimai yra priskirtini ne sutarties modifikavimui (neturtiniai reikalavimai), o yra išimtinai turtinai reikalavimai, kuriuos patenkinus ieškovas įgytų tam tikrą nekilnojamąjį turtą, t. y. parkavimo aikštelę, kuri turi būti registruota Registrų centre, turi savo identifikacinius (žymėjimo) numerius.
7. Teismas laikė, kad ieškovo ieškinys Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo priimtas pažeidžiant Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) numatytas teismingumo taisykles, todėl civilinę bylą perdavė nagrinėti Vilniaus apygardos teismui (CPK 34 straipsnio 2 dalies 4 punktas).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
8. Atskiruoju skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 16 d. nutarties dalį, kuria nutarta bylą perduoti nagrinėti Vilniaus apygardos teismui, ir bylą perduoti nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui; priteisti ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
8.1. Ieškovas su atsakove 2015 m. gegužės 27 d. sudarė buto, žemės sklypo dalies bei automobilių saugyklos dalies pirkimo–pardavimo bei naudojimosi žemės sklypo dalimi bei automobilių saugyklos dalimi tvarkos nustatymo sutartį, kurios pagrindu įsigijo 1/43 dalį automobilių saugyklos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini) (Sutarties 3.1.3 punktas). Sutartis savo esme yra ir naudojimosi tvarkos automobilių saugykla nustatymo sutartis, kurios pagrindu ieškovui buvo suteikta išimtinė teisė naudotis ieškovui priskirta parkavimo vieta Nr. 2 (Sutarties 9.1 punktas). 2015 m. liepos 31 d. atsakovė sudarė pirkimo–pardavimo sutartį su trečiuoju asmeniu J. U., kurios pagrindu atsakovė trečiajam asmeniui pardavė 2/43 dalis automobilių saugyklos, suteikiant išimtinę teisę naudotis parkavimo vietomis Nr. 2 ir Nr. 21. Tos pačios parkavimo vietos Nr. 2 priskyrimas skirtingiems savininkams buvo rašybos klaida. Patikrinus Nekilnojamojo turto registro duomenis apie automobilių saugyklą, nustatyta, kad parkavimo vieta Nr. 25 nėra priskirta jokiam automobilių saugyklos bendraturčiui.
8.2. Ginčo kaip turtinio ar neturtinio kvalifikavimas yra teisiškai reikšmingas, nes lemia ieškinio apmokestinimą žyminiu mokesčiu ir civilinės bylos teismingumą (CPK 26 straipsnis, 27 straipsnio 1 punktas, 80 straipsnio 1 dalis).
8.3. CPK 80 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad ginčuose dėl sutarčių modifikavimo (pakeitimo, nutraukimo ir kt.) – mokamas 200 Eur žyminis mokestis, išskyrus ginčus dėl sutarčių turtinio pobūdžio nuostatų modifikavimo. Sutarties modifikavimui bendrąja prasme priskirtinas jos pakeitimas, tačiau fiksuoto dydžio žyminis mokestis taikomas tik tiems reikalavimams dėl sutarčių modifikavimo (pakeitimo, nutraukimo ir kt.), kurie nesukelia turtinio pobūdžio pasekmių, t. y. kai ieškiniu nereikalaujama modifikuoti sutartį taip, kad jos modifikavimu būtų pakeistos šalių tarpusavio turtinės prievolės (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-15/2013; 2013 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2602/2013).
Žemesnės instancijos teismas
8.4. Nagrinėjamu atveju Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. sausio 7 d. nutartimi konstatavo, kad byloje pareikštas ieškinys yra su trūkumais ir CPK 80 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu įpareigojo sumokėti bendrą 200 Eur žyminį mokestį. Ieškovui primokėjus trūkstamą žyminio mokesčio dalį, ieškinys buvo priimtas ir tai patvirtina, kad teismas byloje pareikštą ieškinį kvalifikavo kaip neturtinį ginčą, kuris nesukelia turtinių praradimų atsakovės atžvilgiu.
8.5. Teisės teorijoje ir teismų praktikoje sąvoka „turtinis ginčas“ aiškinama kaip ginčas dėl turto arba ginčas, tiesiogiai susijęs su turtu; neturtiniai ieškiniai aiškinami kaip ieškiniai, kuriuose turtinis interesas negali būti išreikštas pinigų suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2011). Nagrinėjamu atveju atsakovė nenurodė, o pirmosios instancijos teismas nenustatė kokio dydžio pinigine išraiška vertintinas kilęs ginčas ir tai patvirtina, kad byloje kilęs ginčas savo esme yra neturtinio pobūdžio.
8.6. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos ginčo klausimu. Lietuvos Aukščiausias Teismas, siekdamas suvienodinti bendrosios kompetencijos teismų praktiką, yra nurodęs, kad jeigu ieškinio patenkinimo atveju ieškovui tiesiogiai priteisiamas turtas (lėšos, akcijos, daiktas ir kt.), toks ieškinys kvalifikuotinas kaip turtinis, o jeigu ieškovas neprašo priteisti jam lėšų ar kito turto, ieškinys yra tik susijęs su turtiniu reikalavimu (turtu) ir jo patenkinimo atveju ieškovui nepriteisiama turto, toks ieškinys kvalifikuotinas kaip neturtinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2011). Ginčo pripažinimą turtiniu lemia formuluojamo reikalavimo teisinis turinys ir šalies siekiamo sprendimo padariniai, kurie sukuria kokius nors apskaičiuojamus turtinius praradimus. Ginčas laikytinas turtiniu, kai atsiranda turtinio pobūdžio padariniai: priteisiamas turtas, pripažįstama teisė į turtą, nuosavybė, įpareigojama vykdyti turtinę prievolę, atleidžiama nuo turtinės prievolės vykdymo ar nustatoma, kad ji pasibaigusi. Taigi ginčas pripažintinas turtiniu tuo atveju, jei dėl priimto sprendimo keičiasi asmens turtinė padėtis, t. y. ji gerėja ar blogėja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2014).
Šalies argumentai
8.7. Ieškovas byloje pareikštu ieškiniu prašė įpareigoti atsakovę sudaryti pirkimo–pardavimo sutarties pakeitimą, ieškovui suteikiant išimtinę teisę vietoje parkavimo vietos Nr. 2, naudotis parkavimo vieta Nr. 25. Ginčo kvalifikavimą kaip neturtinį lemia šios aplinkybės:
8.7.1. Automobilių saugyklos parkavimo vietos neturi unikalaus numerio ir pavienės parkavimo vietos nėra Nekilnojamojo turto registro objektas. Ieškovas nuosavybės teise negali įgyti konkrečios parkavimo vietos.
8.7.2. Automobilių saugyklos parkavimo vietų žymėjimas yra skirtas tik užtikrinti naudojimosi tvarką automobilių saugykla.
8.7.3. Ieškovui priklausanti 1/43 dalis automobilių saugyklos apima automobilių saugyklos inžinerinius tinklus, bendro naudojimo įvažiavimą, išvažiavimą, pravažiavimus, parkavimo vietas ir kt.
8.7.4. Naudojimosi tvarka automobilių saugykla yra konkretizuota pirkimo–pardavimo sutartyje, kuri numato ieškovui išimtinę teisę naudotis parkavimo vieta Nr. 2.
8.7.5. Ieškovas neprašo priteisti piniginių lėšų ar kito turto, šalys nėra atleidžiamos nuo turtinės prievolės. Ieškinio patenkinimo atveju ieškovas neįgis Nekilnojamojo turto registre registruotino turto, o atsakovės padėtis nepablogės.
8.7.6. Ieškinio patenkinimo atveju būtų modifikuota automobilių saugyklos naudojimosi tvarka ir ieškovas įgytų teisę vietoje parkavimo vietos Nr. 2, naudotis vieta Nr. 25.
8.8. Byloje ieškinys buvo pareikštas 2019 m. gruodžio 17 d., todėl sprendžiant dėl ieškinio teismingumo taikytina tuo metu galiojusi ĮBĮ redakcija. Pagal ĮBĮ 15 straipsnio 2 dalį visos teismuose esančios civilinės bylos, kuriose įmonei pareikšti turtiniai reikalavimai, tarp jų ir su darbo santykiais susiję reikalavimai, proceso įstatymo nustatytais atvejais perduodamos bankroto bylą iškėlusiam teismui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad turtinių reikalavimų, pareikštų bankrutuojančiai įmonei, išsprendimas turi būti atliekamas bankroto byloje nutartimi išsprendžiant dėl kreditoriaus finansinio reikalavimo pagrįstumo ir jo dydžio.
Žemesnės instancijos teismas
8.9. Konstatavus, jog byloje pareikštas ieškinys yra neturtinio pobūdžio (ieškovas nereikalauja priteisti turto, o atsakovės padėtis nepablogėja), pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškinys byloje buvo priimtas pažeidžiant CPK numatytas teismingumo taisykles ir nepagrįstai perdavė bylą nagrinėti Vilniaus apygardos teismui.
Atsiliepimas
9. Atsakovas atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti, palikti skundžiamos nutarties dalį nepakeistą, priteisti atsakovei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais
9.1. JANĮ 29 straipsnio 1 dalis nustato, kad nemokumo bylą iškėlusiam teismui perduodamos teismuose esančios civilinės bylos, kuriose juridiniam asmeniui yra pareikšti turtiniai reikalavimai ar turtinius reikalavimus yra pareiškęs juridinis asmuo, kai šiose bylose dar nepriimta nutartis skirti nagrinėti bylą teismo posėdyje. Iki 2019 m. gruodžio 31 d. galiojusio ĮBĮ 15 straipsnio 2 dalis nustatė, kad visos teismuose esančios civilinės bylos, kuriose įmonei pareikšti turtiniai reikalavimai, tarp jų ir su darbo santykiais susiję reikalavimai, proceso įstatymo nustatytais atvejais perduodamos bankroto bylą iškėlusiam teismui. Taigi, tiek šiuo metu galijantis JANĮ, tiek iki 2019 m. gruodžio 31 d. galiojęs ĮBĮ nustatė tas pačias teismingumo taisykles, susijusias su civilinių bylų nagrinėjimui, kai atsakovui yra iškelta bankroto byla ir jam yra pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai.
9.2. Teismų praktikoje išaiškinta, kad sąvoka „turtinis ginčas“ aiškinama kaip reiškianti ginčą dėl turto arba ginčą, tiesiogiai susijusį su turtu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2008; 2009 m. liepos 27 d. nutartis civilinėje byloje nr. 3K-3-334/2009). Ginčo pripažinimą turtiniu lemia formuluojamo reikalavimo teisinis turinys ir šalies siekiamo sprendimo padariniai, kurie sukuria kokius nors apskaičiuojamus turtinius praradimus. Ginčas laikytinas turtiniu, kai atsiranda turtinio pobūdžio padariniai: priteisiamas turtas, pripažįstama teisė į turtą, nuosavybė, įpareigojama vykdyti turtinę prievolę, atleidžiama nuo turtinės prievolės vykdymo ar nustatoma, kad ji pasibaigusi (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1262-370/2019).
9.3. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad neturtiniais ieškiniais paprastai pripažintini ieškiniai dėl pripažinimo ir teisinių santykių modifikavimo, kurie pareikšti ne dėl turto ar neturi tiesioginio ryšio su kokiu nors konkrečiu turtu; ginčas laikomas turtiniu ir už jį mokamas proporcinis žyminis mokestis tada, kai sandorio negaliojimas lemia restitucijos taikymą, nes restitucijos taikymo atveju įmanoma įvertinti priteistiną turtą ar priteistinas lėšas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2009; 2019 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19-378/2019).
Šalies argumentai
9.4. Šioje civilinėje byloje ieškovas ieškiniu prašo įpareigoti atsakovę pakeisti ieškovo ir atsakovės sudarytą notarinę parkavimo vietos pirkimo–pardavimo sutartį, pripažįstant ieškovui nuosavybės teisę į kitą parkavimo vietą, nei tai buvo susitarta sutartimi, nes ieškovas negali naudotis parkavimo vieta Nr. 2, kadangi dėl tos pačios parkavimo vietos pirkimo–pardavimo sutartį yra sudaręs ir J. U. Kitaip tariant, tuo atveju, jei šioje civilinėje byloje būtų tenkinamas ieškovo ieškinys, tai turėtų įtakos ne tik atsakovės, bet ir automobilių saugyklos, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), hipotekos kreditoriui UAB „2A invest“, nes sumažėtų bankrutavusios įmonės turto masė, iš kurios realizavimo bankroto proceso metu būtų tenkinami hipotekos kreditoriaus reikalavimai. Kadangi šios civilinės bylos dalykas akivaizdžiai lemia jo turtinį pobūdį (tai susiję su bankrutavusios įmonės turto mase bei reiškiamas reikalavimas pripažinti nuosavybės teisę į kitą parkavimo vietą nei buvo susitarta 2015 m. gegužės 28 d. parkavimo vietos sutartimi), akivaizdu, kad byla yra teisminga Vilniaus apygardos teismui, kuriame yra nagrinėjama ir atsakovės bankroto byla.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1–2 dalys, 338 straipsnis).
11. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, byloje sprendžiamas klausimas nesusijęs su viešojo intereso gynimu, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.
12. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria, ieškinio reikalavimą pripažinus turtiniu, byla pagal teismingumą buvo perduota nagrinėti Vilniaus apygardos teismui. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias ginčo pobūdžio nustatymą ir teismo priimtos savo žinion bylos perdavimą kitam teismui, šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėms.
13. Nagrinėjamos bylos atveju pirmosios instancijos teismas, skundžiama 2020 m. kovo 16 d. nutartimi panaikinęs 2020 m. vasario 4 d. sprendimą už akių ir atnaujinęs civilinės bylos nagrinėjimą iš esmės, civilinę bylą pagal teismingumą perdavė nagrinėti Vilniaus apygardos teismui CPK 34 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu, t. y. paaiškėjus, kad byla teisme buvo priimta pažeidžiant teismingumo taisykles. Pirmosios instancijos teismas sutiko su atsakovės argumentais, kad ieškovo ieškinio reikalavimai yra išimtinai turtinio pobūdžio, o pagal ieškinio priėmimo metu galiojusio ĮBĮ 15 straipsnio 2 dalį teismuose esančios civilinės bylos, kuriose įmonei pareikšti turtiniai reikalavimai, proceso įstatymo nustatytais atvejais perduodamos bankroto bylą iškėlusiam teismui.
14. Ieškovas (apeliantas), nesutikdamas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, atskirajame skunde teigia, kad ieškinio reikalavimas įpareigoti atsakovę sudaryti su ieškovu 2015 m. gegužės 25 d. buto, žemės sklypo dalies bei automobilių saugyklos dalies pirkimo–pardavimo bei naudojimosi žemės sklypo dalimi bei automobilių saugyklos dalimi tvarkos nustatymo sutarties 9.1 punkto pakeitimą yra neturtinio pobūdžio. Ieškovas nurodo, kad jis neprašo priteisti iš atsakovės piniginių lėšų ar kito turto, todėl ieškinio patenkino atveju jis neįgytų jokio turto, būtų tik modifikuota automobilių saugyklos naudojimosi tvarka – ieškovas įgytų teisę vietoje parkavimo vietos Nr. 2 naudotis parkavimo vieta Nr. 25.
15. Ginčo šalys procesiniuose dokumentuose pagrįstai nurodo, kad teisės teorijoje ir teismų praktikoje sąvoka „turtinis ginčas“ aiškinama kaip ginčas dėl turto arba ginčas, tiesiogiai susijęs su turtu; neturtiniai ieškiniai aiškinami kaip ieškiniai, kuriuose turtinis interesas negali būti išreikštas pinigų suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2008).
16. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad jeigu ieškinyje ieškovas reiškia reikalavimą, kurio patenkinimo atveju jam tiesiogiai priteisiamas turtas (lėšos, akcijos, daiktas, kt.), toks ieškinys kvalifikuotinas kaip turtinis. Jeigu ieškiniu ieškovas neprašo priteisti jam lėšų ar kito turto, ieškinys yra tik susijęs su turtiniu reikalavimu (turtu) ir jo patenkinimo atveju ieškovui nepriteisiama turto, toks ieškinys kvalifikuotinas kaip neturtinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2011). Taigi, ginčo pripažinimą turtiniu lemia formuluojamo reikalavimo teisinis turinys ir šalies siekiamo sprendimo padariniai, kurie sukuria kokius nors apskaičiuojamus turtinius praradimus. Ginčas laikytinas turtiniu, kai atsiranda turtinio pobūdžio padariniai: priteisiamas turtas, pripažįstama teisė į turtą, nuosavybė, įpareigojama vykdyti turtinę prievolę, atleidžiama nuo turtinės prievolės vykdymo ar nustatoma, kad ji pasibaigusi. Taigi ginčas pripažintinas turtiniu tuo atveju, jei dėl priimto sprendimo keičiasi asmens turtinė padėtis, t. y. ji gerėja ar blogėja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2014).
17. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė 2015 m. gegužės 27 d. sudarė buto, žemės sklypo dalies bei automobilių saugyklos dalies pirkimo–pardavimo bei naudojimosi žemės sklypo dalimi bei automobilių saugyklos dalimi tvarkos nustatymo sutartį (toliau – ir Sutartis), kurios pagrindu ieškovas, be kita ko, įgijo 1/43 dalį automobilių saugyklos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini). Sutarties 9.1 punkte šalys susitarė dėl ieškovo įgytos 1/43 dalies automobilių saugyklos naudojimo tvarkos, nustatydamos, kad ieškovas valdys ir naudosis automobilių stovėjimo vieta, automobilių saugyklos plane pažymėta Nr. 2
18. Ieškovas, manydamas, kad Sutartyje jam priskiriant automobilių stovėjimo vietą Nr. 2 buvo padaryta klaida, kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas įpareigoti atsakovę sudaryti su ieškovu Sutarties 9.1 punkto pakeitimą, nustatant, kad ieškovas vietoje automobilių stovėjimo vietos Nr. 2 naudosis automobilių stovėjimo vieta Nr. 25.
19. Iš ieškinio turinio matyti, kad ieškovas byloje pareikštu ieškiniu iš esmės siekia modifikuoti Sutartimi nustatytą naudojimosi automobilių saugyklos dalimi tvarką (Sutarties IX skyrius), nekeičiant Sutarties sąlygų, susijusių su Sutarties dalyku (Sutarties III skyrius). Taigi ieškinio patenkinimo atveju būtų tik koreguojama naudojimosi įgyta automobilių saugyklos dalimi tvarka (ieškovas vietoje automobilių stovėjimo vietos Nr. 2 įgytų teisę naudosis automobilių stovėjimo vieta Nr. 25), tačiau ieškovo Sutartimi įgyto turto sudėtis ir apimtis nesikeistų, ieškovas ir toliau liktų 1/43 dalies automobilių saugyklos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas. Dėl to pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškinio patenkinimo atveju ieškovas įgytų nekilnojamąjį turtą – automobilio stovėjimo aikštelę, laikytina teisiškai nepagrįsta.
20. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad aptariamu atveju ieškovas ieškiniu neprašo priteisti jam iš atsakovės lėšų ar kito turto, pripažinti nuosavybės teisių, ieškinio patenkinimo atveju ieškovo turtinė padėtis nepagerėtų, ieškovas išliktų to paties turto (1/43 dalies automobilių saugyklos) savininkas, todėl ieškinio reikalavimas pripažintinas neturtiniu.
21. Ieškinio priėmimo metu galiojusio ĮBĮ 15 straipsnio 2 dalis nustatė, kad visos teismuose esančios civilinės bylos, kuriose įmonei pareikšti turtiniai reikalavimai, tarp jų ir su darbo santykiais susiję reikalavimai, proceso įstatymo nustatytais atvejais perduodamos bankroto bylą iškėlusiam teismui. 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojusio JANĮ 29 straipsnio 1 dalis nustato, kad nemokumo bylą iškėlusiam teismui perduodamos teismuose esančios civilinės bylos, kuriose juridiniam asmeniui yra pareikšti turtiniai reikalavimai ar turtinius reikalavimus yra pareiškęs juridinis asmuo, kai šiose bylose dar nepriimta nutartis skirti nagrinėti bylą teismo posėdyje. Taigi, tiek civilinės bylos iškėlimo, tiek skundžiamos nutarties priėmimo metu galiojęs teisinis reglamentavimas civilinės bylos perdavimą nemokumo (bankroto) bylą iškėlusiam teismui siejo išimtinai su turtiniu ginčo pobūdžiu.
22. Nagrinėjamos bylos atveju ieškovas atsakovei pareiškė neturtinį reikalavimą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai priėmė šį ieškinį, tuo nepažeisdamas teismingumo taisyklių. Kadangi ieškovo ieškinys atsakovei kvalifikuotinas kaip neturtinis, pirmosios instancijos teismui panaikinus 2020 m. vasario 4 d. sprendimą už akių ir atnaujinus civilinės bylos nagrinėjimą iš esmės, nebuvo teisinio pagrindo bylą perduoti atsakovės bankroto bylą iškėlusiam teismui (šiuo atveju – Vilniaus apygardos teismui).
23. Išdėstytų motyvų pagrindu darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino teisės normas, reglamentuojančias ginčo pobūdžio nustatymą, nesivadovavo kasacinio teismo šiuo klausimu suformuota praktika, nepagrįstai ieškinio reikalavimą pripažino turtiniu ir bylą perdavė bankroto bylą iškėlusiam teismui, todėl skundžiamos nutarties dalis, kuria byla buvo perduota nagrinėti Vilniaus apygardos teismui, naikintina ir byla perduotina toliau nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
24. Ieškovas (apeliantas) pateikė apeliacinės instancijos teismui įrodymus, patvirtinančius, kad patyrė 400 Eur advokato pagalbos išlaidų už atskirojo skundo parengimą, prašydamas šias išlaidas priteisti iš atsakovės.
25. Kasacinio teismo išaiškinta, kad kol nėra išnagrinėta civilinė byla ir nėra priimtas sprendimas nė vienos iš šalių naudai, t. y. kol teismas dėl ginčo esmės nėra priėmęs teismo procesinio sprendimo, iš kurio būtų galima nustatyti, kuri šalis laimėjo ginčą byloje, priteisti bylinėjimosi išlaidas byloje dėl procesinių klausimų išsprendimo nėra pagrindo, nes neegzistuoja visos CPK 93 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygos. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas nesprendžia šioje byloje, kurioje išspręstas bylos perdavimo kitam teismui teisėtumo ir pagrįstumo klausimas, šalių bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis Nr. e3K-3-280-219/2018).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
atskirąjį skundą patenkinti.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 16 d. nutarties dalį, kuria byla buvo perduota nagrinėti Vilniaus apygardos teismui, ir bylą perduoti toliau nagrinėti pirmosios instancijos teismui.