Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Žironas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo I. P. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. spalio 17 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjo prašymą dėl civilinės bylos atnaujinimo, iškeltos pagal ieškovo I. P. ieškinį atsakovui valstybės įmonei Valstybės turto fondui dėl žemės pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo, tretieji asmenys Palangos miesto savivaldybė, A. B..

Aprašomoji dalis

Teisėjas nustatė:

I. Ginčo esmė

Byloje kilo ginčas dėl aiškinimo ir taikymo teisės normų, nustatančių atsisakymo priimti prašymo dėl proceso atnaujinimo pagrindus.

Klaipėdos apygardos teisme 2013 m. vasario 11 d. buvo gautas ieškovo prašymas dėl apeliacinio skundo dalyko patikslinimo, kuriuo prašoma panaikinti ir tą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria iš ieškovo į valstybės biudžetą buvo priteista 10 800 Lt žyminio mokesčio, motyvuojant tuo, kad mokėtinas žyminis mokestis yra tik 500 Lt. Be to, ieškovas pateikė prašymą dėl rašymo apsirikimo ištaisymo, teigdamas, kad Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. vasario 4 d. nutartimi padarė akivaizdų rašymo apsirikimą, atidėdamas 10 800 Lt dydžio dalies žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimą, kuomet mokėtinas žyminis mokestis iš viso yra tik 500 Lt dydžio ir ieškovas pateikė įrodymus, jog juos yra sumokėjęs.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkinamas.

Prašymas dėl proceso atnaujinimo yra laikomas byloje dėl proceso atnaujinimo dalyvaujančio asmens procesiniu dokumentu, kuriuo pareiškėjas siekia atnaujinti įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu užbaigtos bylos nagrinėjimą. Dėl šios priežasties prašymo dėl proceso atnaujinimo forma bei turinys turi atitikti tiek bendruosius įstatymo leidėjo įtvirtintus reikalavimus, keliamus dalyvaujančių byloje asmenų procesiniams dokumentams (CPK 110-111 str.), tiek specialiuosius įstatymo leidėjo reikalavimus, keliamus tokio pobūdžio procesiniams dokumentams. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi, prašymą atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtintu pagrindu pateikiančiam pareiškėjui yra keliami specialūs subjektiškumo reikalavimai. Generalinis prokuroras turi teisę pateikti prašymus atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtintu pagrindu dėl pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo sprendimų (nutarčių). Tuo tarpu šalys ir tretieji asmenys gali paduoti prašymą atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtintu pagrindu tik tuo atveju, jei sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka (CPK 365 str. 1 d.).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, kuris išnagrinėtoje civilinėje byloje dalyvavo kaip ieškovas, prašo atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtintu pagrindu, įrodinėdamas aiškią teisės normos taikymo klaidą, padarytą Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. gruodžio 31 d. sprendime (civ. bylos Nr. 2-1744-125/2012). Minėtas teismo sprendimas buvo peržiūrėtas apeliacine tvarka ir Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. birželio 17 d. nutartimi paliktas nepakeistas (civ. bylos Nr. 2A-1730/2013). Nepaisant to, kad pirmosios instancijos teismo sprendimą peržiūrint apeliacine tvarka atskirai nebuvo pasisakyta dėl žyminio mokesčio dydžio pagrįstumo, apeliacinės instancijos teismo nutartimi atmetus ieškovo apeliacinį skundą buvo nuspręsta priteisti iš ieškovo į valstybės biudžetą 10 800 Lt dydžio žyminio mokesčio dalį už apeliacinį skundą, kurios mokėjimas buvo atidėtas Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartimi. Tokiu būdu darytina išvada, kad apeliacinės instancijos teismas, išspręsdamas pagrindinius apeliacinio skundo (materialinius) reikalavimus, kartu patikrino ir išvestinio (procesinio) reikalavimo dėl žyminio mokesčio (kurio dydis už ieškinį ir apeliacinį skundą yra vienodas) sumokėjimo pagrįstumą (CPK 80 str. 4 d.). Be to, pažymėtina, kad bylinėjimosi išlaidų, įskaitant ir žyminį mokestį, paskirstymas yra sudėtinė teismo sprendimo dalis (CPK 270 str. 5 d. 3 p.), kas reiškia, jog žyminio mokesčio priteisimo bei paskirstymo klausimas kaip išvestinis reikalavimas yra privalomai išsprendžiamas kartu su pagrindiniais reikalavimais, kas nagrinėjamu atveju ir buvo padaryta. Dėl šios priežasties darytina išvada, kad proceso atnaujinimas dėl aiškios teisės taikymo klaidos (CPK 366 str. 1 d. 9 p.), kai bylos šalis prašo peržiūrėti tik sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, negalimas, kuomet civilinė byla visa apimtimi buvo peržiūrėta apeliacine tvarka. Taigi, pirmosios instancijos teismas jau prašymo dėl proceso atnaujinimo priėmimo stadijoje nustatęs, kad pareiškėjas, paduodantis prašymą dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtintu pagrindu, įrodinėja neteisėtai iš jo kaip iš ieškovo priteistą per didelį žyminį mokestį, pagrįstai atsisakė šį prašymą priimti kaip paduotą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuris buvo peržiūrėtas apeliacine tvarka (CPK 110 str. 1 d., 365 str. 1 d., 366 str. 1 d. 9 p.). Atsižvelgiant į išdėstyta, pareiškėjo atskirojo skundo argumentas, jog žyminio mokesčio priteisimo klausimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka, atmetamas kaip prieštaraujantis teisės normoms, reglamentuojančioms išvestinių reikalavimų dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir priteisimo tvarką (CPK 12 ir 178 str.).

Atkreiptinas pareiškėjo dėmesys, kad pagal besiformuojančią teismų praktiką, CPK 80 straipsnio 1 dalies 3 punkto teisinės nuostatos dėl fiksuoto 500 Lt dydžio žyminio mokesčio taikymo aiškinamos taip, kad minėtas žyminis mokestis taikomas tik tiems reikalavimams dėl sutarčių modifikavimo (pakeitimo, nutraukimo ir kt.), kurie nesukelia turtinio pobūdžio pasekmių. Tuo tarpu nustačius, kad pagal ieškinio reikalavimą modifikavus sutartį, ieškovas išvengs ar jam bus panaikinta konkretaus dydžio turtinė prievolė, toks ieškinio reikalavimas laikomas turtiniu ir už jį mokamas žyminis mokestis vadovaujantis ne CPK 80 straipsnio 1 dalies 3 punktu, o CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu. Kaip matyti iš pareiškėjo prašomoje atnaujinti civilinėje byloje pareikšto ieškinio turinio, ieškovas ieškiniu prašė nutraukti žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį. Nors ieškinio reikalavime ieškovas konkrečiai ir neįvardino žemės sklypo pirkimo-pardavimo nutraukimo pasekmių, tačiau iš ginčo faktinių aplinkybių matyti, kad galutiniu teismo sprendimu tenkinus ieškinį, ieškovui neliktų pareigos sumokėti už šį žemės sklypą pirkimo-pardavimo sutartyje nustatytos kainos (730 000 Lt). Vadinasi, ieškovas ieškinio reikalavimu dėl sutarties modifikavimo siekė konkrečių turtinių pasekmių, tai yra išvengti šioje sutartyje nustatytos prievolės sumokėti 730 000 Lt dydžio žemės sklypo kainą įvykdymo. Dėl šios priežasties ginčo dėl žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo nutraukta ieškinio suma (kaip ir buvo nurodęs pats ieškovas) laikytina 730 000 Lt, o žyminis mokestis už tokį ieškinio reikalavimą skaičiuotinas vadovaujantis teisės normomis, apibrėžiančiomis žyminio mokesčio dydį turtiniuose ginčuose (CPK 80 str. 1 d. 1 p.), ką ir buvo nustatę pirmosios bei apeliacinės instancijos teismai.

Pažymėtina ir tai, kad iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, jog pareiškėjas I. P. kasaciniame skunde, paduotame dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. birželio 17 d. nutarties, kaip vieną iš apeliacinės instancijos teismo nutarties peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindų nurodė ir proceso teisės normų, reglamentuojančių žyminio mokesčio apskaičiavimą, pažeidimą (CPK 179 str. 3 d., 346 str. 2 d. 1 p.). Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo I. P. kasacinį skundą, konstatuodamas, kad ieškovo kasaciniame skunde nekeliama kasacijos nagrinėjimo dalyką atitinkančių teisinių klausimų, neformuluojama teisinė problema, kurios išsprendimas atitiktų kasacijos paskirtį.

Apeliacine tvarka išnagrinėjus pareiškėjo I. P. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. spalio 17 d. nutarties, nebuvo nustatyta pagrindų, įtvirtintų CPK 329 bei 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti naikinama atskirajame skunde išdėstytais motyvais. Taip pat nebuvo nustatyta CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 338 str.). Todėl pareiškėjo atskirasis skundas netenkinamas, o Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. spalio 17 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. spalio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.