- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-12-12
- Bylos Nr.
- e2-1262-370/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00078-2019-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danguolė Martinavičienė
- Ieškovas
- R. R. J.
- Atsakovas
- Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai
- Trečiasis asmuo
- K. M.
- Kategorijos
- 3.1.7.1.2Žyminio mokesčio mokėjimas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės R. R. J. (L.) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. liepos 25 d. nutarties, kuria ieškovei R. R. J. (L.) nustatytas terminas apeliacinio skundo trūkumams pašalinti, civilinėje byloje Nr. e2-917-265/2019 pagal ieškovės R. R. J. (L.) ieškinį atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl turto perdavimo nuosavybėn ir nepagrįsto praturtėjimo, trečiasis asmuo K. M.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame prašė: 1) įpareigoti atsakovę Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją įvykdyti prievolę natūra ir priėmimo perdavimo aktu perduoti ieškovei nuosavybėn 43.56 kv. m bendro ploto 1 kambario butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini); 2) priteisti iš atsakovės ieškovei 4 072,20 Eur ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad 1992 m. lapkričio 26 d. sudarė su K. M. mainų sutartį Nr. 10486, kuria išmainė ieškovei nuosavybės teise priklausiusį butą, esantį (duomenys neskelbtini), į 1 kambario butą, esantį (duomenys neskelbtini), 43,56 kv. m ploto), kuriuo naudotis teisė priklausė K. M.. Šiuo metu VĮ Registrų centro duomenimis butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso atsakovei. Ieškovės teigimu, pagal mainių sutarties sudarymo metu galiojusį Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) reglamentavimą, keitimosi gyvenamosiomis patalpomis sutarties dalyku negalėjo būti vienam asmeniui nuosavybės teise priklausanti gyvenamoji patalpa ir kito asmens nuomos sutarties pagrindu naudojama gyvenamoji patalpa, todėl taikytinas CK 279 straipsnis (redakcija 1964 m.), pagal kurį kiekvienas mainų sutarties dalyvis laikomas jo perduodamo turto pardavėju ir jo gaunamo turto pirkėju. Taigi, laikytina, kad po mainų sutarties sudarymo ieškovė tapo buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininke. Kadangi ieškovė po mainų sutarties sudarymo 2013 m. lapkričio 1 d. – 2018 m. rugsėjo 1 d. be pagrindo sumokėjo atsakovei iš viso 4 072,20 Eur nuomos mokesčio, ši suma priteistina iš atsakovės.
Žemesnės instancijos teismas
3. Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. birželio 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-917-265/2019 ieškinį atmetė.
Šalies argumentai
4. Ieškovė pateikė teismui apeliacinį skundą, kuriame prašė panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2019 m birželio 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. liepos 25 d. nutartimi nustatė ieškovei 7 dienų nuo nutarties įteikimo dienos pašalinti nutartyje nurodytus trūkumus – sumokėti likusią 703 Eur žyminio mokesčio dalį ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus.
6. Teismas nustatė, kad ieškovė ieškinyje pareiškė du turtinius reikalavimus, kurių bendra suma 42 972 Eur (reikalavimas dėl turto, kurio vidutinė rinkos vertė 38 900 Eur, ir reikalavimas priteisti 4 072,20 Eur) ir už jį sumokėjo 870 Eur žyminį mokestį (Klaipėdos apygardos teismui 2019 m. vasario 22 d. nutartimi nustačius trūkumus ir nustačius terminą sumokėti žyminio mokesčio dalį). Taigi, už apeliacinį skundą dėl teismo sprendimo, kuriuo ieškinys netenkintas, taip pat mokėtinas 870 Eur žyminis mokestis, kadangi ieškovė sumokėjo 167 Eur, teismas nustatė terminą sumokėti likusią žyminio mokesčio dalį.
III. Atskirojo skundo argumentai
7. Ieškovė atskirajame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. liepos 25 d. nutartį ir klausimą dėl apeliacinio skundo priėmimo išspręsti iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Teismas padarė klaidingą išvadą, kad ieškovė pareiškė du turtinius reikalavimus. Ieškovė kelia du reikalavimus, iš kurių vienas yra turtinis (dėl 4 072 Eur priteisimo), o kitas neturtinis (dėl įpareigojimo atlikti veiksmą). Nėra pagrindo reikalavimą perduoti turtą natūra vertinti kaip turtinio pobūdžio. Byloje nėra ginčo dėl turto. Pats teismas konstatavo, kad tarp šalių susiklostė mainių sutarties santykiai. Ginčo turtas nuosavybės teise ieškovei perėjo mainų sutarties pagrindu, todėl ieškovė ieškiniu ir apeliaciniu skundu kelia reikalavimą dėl atsakovės įpareigojimo atlikti veiksmus ir tokiu būdu įvykdyti mainų sutartį, užbaigti nekilnojamojo turto perdavimo procedūrą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
9. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti – sumokėti žyminio mokesčio už apeliacinį skundą dalį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
10. Žyminis mokestis – tai įstatymo nustatyta pinigų suma, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus (CPK 80 straipsnis). CPK imperatyviai reglamentuoja žyminio mokesčio dydį, jo mokėjimo sąlygas ir tvarką, kuri visiems asmenims užtikrina vienodas galimybes kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo. Remiantis CPK 306 straipsnio 3 dalimi kartu su apeliaciniu skundu turi būti pateikiami duomenys apie tai, kad už skundą sumokėtas žyminis mokestis arba, kad nuo žyminio mokesčio apeliantas atleistas, arba jo mokėjimas yra atidėtas. CPK 80 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad už apeliacinius skundus mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks mokėtinas pareiškiant ieškinį.
11. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad apeliantė pateikė ieškinį su reikalavimais: 1) įpareigoti atsakovę Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją įvykdyti prievolę natūra ir priėmimo perdavimo aktu perduoti ieškovei nuosavybėn 43.56 kv. m bendro ploto 1 kambario butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini); 2) priteisti iš atsakovės ieškovei 4 072,20 Eur. Ieškinyje apeliantė nurodė, kad kelia reikalavimą dėl turto (buto), kurio vertė 38 900 Eur, ir 4 072,20 Eur sumos priteisimo, iš viso reikalavimo suma – 42 972,20 Eur, pažymėjo, jog mokėtinas žyminis mokestis – 870 Eur. Iš byloje esančių mokėjimo dokumentų (2019 m. vasario 19 d. ir 27 d. mokėjimo nurodymai), matyti, kad ieškovė sumokėjo 870 Eur žyminio mokestį už ieškinį.
12. Teismų praktikoje sąvoka „turtinis ginčas“ aiškinama kaip reiškianti ginčą dėl turto arba ginčą, tiesiogiai susijusį su turtu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2008; 2009 m. liepos 27 d. nutartis civilinėje byloje nr. 3K-3-334/2009). Ginčo pripažinimą turtiniu lemia formuluojamo reikalavimo teisinis turinys ir šalies siekiamo sprendimo padariniai, kurie sukuria kokius nors apskaičiuojamus turtinius praradimus. Ginčas laikytinas turtiniu, kai atsiranda turtinio pobūdžio padariniai: priteisiamas turtas, pripažįstama teisė į turtą, nuosavybė, įpareigojama vykdyti turtinę prievolę, atleidžiama nuo turtinės prievolės vykdymo ar nustatoma, kad ji pasibaigusi.
13. Nagrinėjamu atveju iš apeliantės ieškinio turinio, suformuluotų reikalavimų matyti, kad ji siekia nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą (butą) bei konkrečios 4 072,20 Eur sumos priteisimo iš atsakovės. Kaip nurodyta ieškinyje, ginčo nekilnojamasis turtas VĮ Registrų centro duomenimis nuosavybės teise priklauso atsakovei. Tuo atveju, jei ieškinys būtų tenkinamas, apeliantė įgytų nuosavybės teises į ginčo nekilnojamąjį turtą, kitaip tariant, sprendimu būtų išspręsta ir pasisakyta dėl apeliantės turtinių teisių, tenkinus ieškinio reikalavimus, apeliantės turtinė padėtis pasikeistų – pagerėtų, o atsakovės pablogėtų, netekus nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą. Nurodytų aplinkybių pagrindu, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog apeliantė ieškinyje pareiškė du turtinius reikalavimus, todėl žyminis mokestis turi būti mokamas pagal turtiniam reikalavimui taikomas taisykles.
14. CPK 85 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad bylose dėl daiktinių teisių į turtą, ieškinio suma nustatoma pagal turto rinkos vertę. Bylos duomenimis ginčo nekilnojamojo turto (buto) vidutinė rinkos vertė 38 900 Eur. Taigi, nustačius, kad ieškinio turtinių reikalavimų suma siekia 42 972,20 Eur (38 900 Eur + 4 072,20 Eur), skundžiamoje nutartyje teisingai nurodyta, kad apeliantės mokėtinas žyminis mokestis už apeliacinį skundą dėl sprendimo, kuriuo netenkintas ieškinys, 870 Eur. Nesant ginčo, kad apeliantė sumokėjo dalį žyminio mokesčio (167 Eur), pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė terminą sumokėti likusią 703 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą dalį.
15. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai apeliantės ieškinio reikalavimus vertino kaip turtinius, tinkamai taikydamas proceso teisės normas, reglamentuojančias žyminio mokesčio mokėjimą, nustatė terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti. Apeliantės atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti teisėtą ir pagrįstą skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
16. Procesinis terminas ieškinio trūkumams pašalinti jau yra pasibaigęs, todėl Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. liepos 25 d. nutarties reikalavimams įvykdyti – 703 Eur žyminio mokesčio daliai sumokėti apeliantei nustatytinas naujas terminas, išaiškinant, kad žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinantys dokumentai turi būti pateikti pirmosios instancijos teismui (CPK 115 straipsnio 2 dalis, 316 straipsnio 3 dalis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336-339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. liepos 25 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nustatyti ieškovei R. R. J. (L.) dvidešimties kalendorinių dienų terminą sumokėti 703 Eur (septynis šimtus tris Eur) žyminio mokesčio dalį ir pateikti pirmosios instancijos teismui tai patvirtinančius įrodymus, terminą žyminiam mokesčiui sumokėti pradedant skaičiuoti nuo šios nutarties gavimo dienos.