Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal R. R. L. ieškinį atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl turto perdavimo nuosavybėn ir nepagrįsto praturtėjimo, trečiasis asmuo K. M..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

6. Atsakovė atkreipia dėmesį, jog ieškovė taip pat nepagrindė, kodėl ieškovės įgyta teisė naudotis naujesniu ir didesniu ginčo butu yra bevertė turtinė teisė, tariamai nedavusi jokios naudos ieškovei. Iš ieškinyje nurodytų aplinkybių nėra aišku, kaip vertinti išmainytų būstų vidutinių rinkos verčių skirtumus, kai ginčo buto vertė apie 1,7 karto didesnė nei ieškovės išmainytas buvęs nuosavas būstas. Taip pat nurodo, jog ieškovė nuomos mokesčio mokėjimą įskaito į reikalavimo pagrindimą / praturtėjimą, tačiau nepateikė jokių duomenų iš daugiabučio administratoriaus dėl atsakovės sumokėtų lėšų už bendrojo naudojimo objektų ir kt. priežiūrą. Atsakovės teigimu, ieškovė siekia išreikalauti ginčo butą iš tariamai neteisėto valdymo ignoruodama, jog ieškovės ginčo buto nuoma yra viena iš ginčo buto valdymo formų.

7. Pažymi, jog ieškovė yra praleidusi ieškinio senaties terminą reikšti reikalavimą dėl ginčo sandorio pripažinimo negaliojančiu ar modifikavimo, ginčo buto išreikalavimo ar nuosavybės teisės pripažinimo.

8. Trečiasis asmuo K. M. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, neatvykimo priežasčių nenurodė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

9. Nustatyta, kad 1992 m. lapkričio 17 d. Klaipėdos miesto mero potvarkiu „Dėl gyvenamojo namo statybos kooperatyvo protokolo tvirtinimo ir leidimo keistis butais“ buvo patvirtintas gyvenamojo namo statybos kooperatyvo „Bandužiai“ narių įgaliotinių susirinkimo 1992 m. spalio 5 d. protokolas Nr. 9, kurio 2.8 punktu K. M. buvo leista keistis butu Duomenys neskelbtini, su R. L. asmenine nuosavybės teise priklausančiu butu, Duomenys neskelbtini. 1992 m. lapkričio 6 d. R. L. ir K. M. sudarė notaro patvirtintą sutartį, kuria ieškovė jai priklausantį 1 kambario butą, Duomenys neskelbtini, iškeitė į K. M. priklausančią teisę naudotis gyvenamąja patalpa, esančia Duomenys neskelbtini. Minėtoje sutartyje pažymėta, kad keičiamas butas asmeninės nuosavybės teisėmis priklauso R. L.; teisė naudotis gyvenamąja patalpa priklauso K. M. pagal sutartį, išduotą 1992 m. lapkričio 20 d., sudarytą su GVBŪKĮ.

10. Iš 2002 m. gruodžio 24 d. perdavimo–priėmimo akto nustatyta, kad butas, esantis Duomenys neskelbtini, perduotas Klaipėdos miesto savivaldybės nuosavybėn. Iš Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašo nustatyta, kad Klaipėdos miesto savivaldybės nuosavybė į butą, esantį Duomenys neskelbtini, įregistruota 2007 m. liepos 25 d., įregistravimo pagrindas – 2002 m. gruodžio 24 d. perdavimo–priėmimo aktas.

11. Ieškovės teigimu, atsakovei butą Duomenys neskelbtini, perduoti ieškovės nuosavybėn pareiga kilo 1992 m. lapkričio 26 d. sutarties pagrindu. Akcentuoja, jog ieškovė, tinkamai įvykdžiusi savo sutartines pareigas ir perleidusi butą atsakovės nuosavybėn, atsidūrė nelygiavertėje padėtyje, kadangi vietoje nekilnojamojo daikto įgijo tik turtinę teisę, o ne daiktą. Atsakovė teigia, kad ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas, bei prašo taikyti ieškinio senatį.

12. Sandorio sudarymo metu galiojusio CK 279 straipsnyje buvo nustatyta, kad Mainų sutartimi kiekviena iš šalių įsipareigoja perduoti turtą antrajai šaliai nuosavybėn arba operatyviai tvarkyti. Turto vertės skirtumas mainų atveju gali būti atlyginamas pinigais. Mainų sutarčiai atitinkamai taikomos šio kodekso 253–255, 257–267 straipsniuose nustatytos taisyklės. Vyriausybės 1991 m. lapkričio 29 d. nutarimu Nr. 496 patvirtinta keitimosi gyvenamosiomis patalpomis tvarka ,,Dėl keitimosi gyvenamosiomis patalpomis tvarkos“ įtvirtino leidimą gyvenamosios patalpos nuomininkui arba savininkui teisę keistis gyvenamąja patalpa su kitu nuomininku arba savininku.

13. Teismas, išanalizavęs bylos duomenis, daro išvadą, kad ieškovė priešingai nei įrodinėja, 1992 m. lapkričio 26 d. sutarties sudarymo metu nesuklydo ir aiškiai suvokė, jog sudarė mainų sutartį, kuria savo nuosavybės teise priklausantį gyvenamąjį būstą išmainė į atsakovės nuomos teisę kitam gyvenamajam būstui. Todėl ieškovės argumentai, jog atsakovė nėra įvykdžiusi 1992 m. lapkričio 26 d. sutarties, t. y. neįvykdžiusi pareigos perduoti ginčo butą ieškovės nuosavybėn, atmestini kaip nepagrįsti.

14. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad šiuo atveju buvo nuolat sudaromos naujos ginčo buto nuomos sutartys, t. y. 2000 m. birželio mėn. sudaryta nuomos sutartis be nuomos mokesčio (b. l. 93-96), 2004 m. gegužės 17 d. sudaryta nuomos sutartis Nr. 15-693 (b. l. 87–89 ), 2013 m. spalio 16 d. sudaryta nuomos sutartis Nr. 2102-463 (b. l. 76–79). Nustatyta, kad 2007 m. vasario 19 d. ieškovė kreipėsi dėl galimybės privatizuoti ginčo butą (b. l. 86), ir pakartotinai – 2017 m. gegužės 25 d. (b. l. 71). Atsakovė 2007 m. vasario 28 d. (b. l. 85) ir 2017 m. birželio 19 d. (b. l. 70) pateikė neigiamus atsakymus. 2012 m. sausio 11 d. ieškovė kreipėsi dėl ginčo buto nuomos kainos sumažinimo (b. l. 84), kurį atsakovė tenkino (b. l. 83). Bylos duomenimis, 2015 m. birželio 29 d. ieškovė kreipėsi dėl ginčo buto išpirkimo rinkos kaina (b. l. 75). Teismo vertinimu, šios nustatytos aplinkybės, t. y. nurodyti ieškovės veiksmai, suponuoja išvadą, kad ieškovė aiškiai suvokė ir 1992 m. lapkričio 26 d. mainų sutarties, ir nuomos sutarčių turinį, t. y. ieškovei buvo žinoma, jog1992 m. lapkričio 26 d. sutartimi jai nuosavybės teise priklausantį butą išmainė į atsakovės nuomos teisę kitam butui.

15. Ieškovė taip pat įrodinėja, kad sudarytas sandoris yra neteisėtas, kadangi Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2001 m. gegužės 15 d. nutarimu yra išaiškinęs, jog keitimosi gyvenamosiomis patalpomis sutarties šalimi gali būti tik fiziniai asmenys, kurie vienas kitam perduoda nuomojamas gyvenamąsias patalpas. Teismas sutinka, jog vadovaujantis minėtu Konstitucinio teismo nutarimu, 1992 m. lapkričio 26 d. mainų sutarties teisėtumas galėjo būti kvestionuojamas, tačiau atkreipia dėmesį, jog byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog ieškovė po šio Konstitucinio Teismo priimto nutarimo ėmėsi kokių nors veiksmų siekdama apginti savo teises.

16. Taip pat, kaip teisingai atkreipė dėmesį atsakovė, reikalavimams reikšti pretenzijas dėl galbūt neįvykdytos 1992 m. lapkričio 26 d. mainų sutarties ar kitais motyvais yra senaties terminas, kurį atsakovė ir prašo taikyti.

17. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju priešingai, nei įrodinėja ieškovė, senaties terminas ieškiniui pareikšti yra praleistas, todėl ieškinys atmestinas ir šiuo pagrindu (CK 1.127 straipsnio 1 dalis, CK 1.131 straipsnio 1 dalis).

18. Ieškinio senatis – tai įstatymo nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises, pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Remiantis CK 1.126 straipsnio 2 dalimi, ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja. Pagal CK 1.131 straipsnio 1 dalies nuostatą, ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti.

19. Vadovaujantis 1964 m. CK 84 straipsnio 1 dalimi, 86 straipsniu, bendras ieškinio senaties terminas buvo treji metai, teisė į ieškinį atsirado nuo dienos, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Analogiškai ieškinio senaties terminas apibrėžtas šiuo metu galiojančio CK 1.127 straipsnio 1 dalyje. Vadovaujantis Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies nuostatomis, CK (patvirtinto šiuo įstatymu) nustatyti ieškinio senaties terminai taikomi, jeigu ieškinio senaties terminas prasidėjo, įsigaliojus šiam kodeksui, taip pat jei reikalavimams pareikšti ieškinio senaties terminai, numatyti pagal galiojusius įstatymus, nepasibaigė iki šio kodekso įsigaliojimo.

20. Ieškiniams dėl sutarties ar jos dalies pripažinimo negaliojančia bei išvestiniams reikalavimams taikytinas bendrasis 10 metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 1 dalis).

21. Minėta, jog ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos; teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnis). Teismo vertinimu, byloje pakanka įrodymų konstatuoti, jog ieškovė, sudarydama 1992 m. lapkričio 26 d. mainų sandorį, suprato sandorio esmę. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog bylos duomenimis nustatyta, kad tarp ieškovės ir atsakovės 2000 m. birželio mėn. buvo sudaryta ginčo buto neterminuota nuomos sutartis (b. l. 93–96). Teismas kritiškai vertina ieškovės argumentus, jog ji nesuvokė, kokiu teisiniu pagrindu ji privalėjo atlikti mokėjimus pagal pasirašomą sutartį, minėtoje sutartyje aiškiai nurodytos ir išaiškintos nuomotojo ir nuomininko teisės ir pareigos, sutartis ieškovės pasirašyta. 2004 m. gegužės 17 d. sudaryta nauja ginčo buto nuomos sutartis, kuri taip pat pasirašyta ieškovės (b. l. 87–89). Tai, jog ieškovė suprato ir nelaikė savęs ginčo buto savininke, patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai, t. y. 2007 m. vasario 19 d. ieškovė kreipėsi į atsakovę su prašymu leisti privatizuoti ginčo butą (b. l. 86), 2012 m. sausio 11 d. ieškovė teikė prašymą sumažinti nuomos mokestį (b. l. 84). Taip pat pažymėtina, kad, kaip ir pati ieškovė pripažįsta, ji mokėjo ginčo buto nuomos mokestį.

22. Teismo vertinimu, vėliausias momentas, nuo kurio skaičiuotina ieškinio senaties termino pradžia, – antrosios ginčo buto nuomos sutarties sudarymo data, t. y. 2004 m. gegužės 17 d.

23. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinio senaties terminas praleistas ir atsakovė prašo taikyti ieškinio senatį, ieškovės ieškinys atmestinas ir šiuo pagrindu (CK 1.131 straipsnio 1 dalis).

24. Kiti šalių argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl teismas atskirai jų neaptaria (CPK 185 straipsnis).

26. CPK 93 straipsnio 1, 2 dalyse numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

27. Ieškinį atmetus, ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

28. Atsakovė nepateikė bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių įrodymų, todėl jų priteisimo klausimas nespręstinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.