Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Gasiūnienės ir Egidijaus Žirono,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „KCB investicijos“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 3 d. nutarties, kuria nustatytas terminas pašalinti apeliacinio skundo trūkumus civilinėje byloje Nr. 2-2847-585/2010 dėl sutarties nutraukimo pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „KCB investicijos“ ieškinį atsakovui akcinei bendrovei „Parex bankas“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Dėl šio teismo sprendimo ieškovas padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo jį panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Nurodė, kad nuo 2011 m. spalio 1 d. įsigaliojusioje CPK redakcijoje 80 straipsnio 1 dalis buvo papildyta 3 punktu, numatančiu, jog ginčuose dėl sutarčių modifikavimo (pakeitimo, nutraukimo ir kt.) mokamas 500 Lt dydžio žyminis mokestis. Kadangi Vilniaus apygardos teismas 2010 m. kovo 25 d. nutartyje nurodė, jog ieškinio reikalavimas dėl kreditavimo sutarties nutraukimo yra neturtinis ir apmokestinamas paprastuoju žyminiu mokesčiu, tai visas už šį apeliacinį skundą mokėtinas žyminis mokestis yra 600 Lt (500+100).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Teisėjų kolegija nagrinėja, ar teismas pagrįstai ir teisėtai nustatė ieškovo apeliacinio skundo trūkumus – nurodyti skundu ginčijamų davinių metinę sumą ir sumokėti už tai žyminį mokestį, apskaičiuotą CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkto tvarka.

Kaip nustatyta aukščiau, teismas 2012 m. kovo 27 d. sprendimu atmetė ieškovo reikalavimus: pripažinti 2007-05-19 kreditavimo sutarties nutraukimą neteisėtu ir pakeisti šios sutarties sąlygas tokiu būdu: nuo 2009-02-13 kredito valiutą pakeisti į eurus, palūkanų kintamąją dalį – į EURIBOR, palūkanų keitimo datą – į kiekvieno kredito laikotarpio metų vasario 13 d. bei rugpjūčio 13 d., įpareigoti atsakovą parengti palūkanų mokėjimo grafiką pagal pakeistas sutarties sąlygas bei nustatyti, jog ieškovo iki ieškinio pateikimo sumokėtų palūkanų suma yra įskaitoma į po pakeitimo būsimus palūkanų mokėjimus, kredito ir palūkanų mokėjimą atidėti nuo 2009-08-01 iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, pratęsti kredito grąžinimo terminą iki 2013-05-07. Nesutikdamas su šiuo teismo sprendimu, ieškovas padavė apeliacinį skundą, prašydamas jį panaikinti bei priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinys būtų patenkintas visiškai.

Ieškovas už apeliacinį skundą sumokėjo 600 Lt žyminio mokesčio (2 t., 41 b. l.), nurodydamas, jog už reikalavimą pripažinti neteisėtu kreditavimo sutarties nutraukimą, kaip neturtinį reikalavimą, yra mokėtinas 100 Lt, o už sutarties sąlygų pakeitimą, t. y. sutarties modifikavimą, – 500 Lt pagal naują CPK 80 straipsnio 1 dalies 3 punkto redakciją, žyminis mokestis. Teismas skundžiama 2012 m. gegužės 3 d. nutartimi nustatė apeliacinio skundo trūkumus: skunde nenurodyta turtinio reikalavimo už sumažinamus periodinius ieškovo mokėjimus atsakovui suma bei už tai nesumokėtas žyminis mokestis (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 85 str. 1 d. 6 p.). Nesutikdamas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, apeliantas UAB „KCB investicijos“ tvirtina, jog, pirma, už neturtinį reikalavimą pripažinti neteisėtu kreditavimo sutarties nutraukimą, yra mokėtinas 100 Lt, o už sutarties sąlygų pakeitimą (sutarties modifikavimą) bet kuriuo atveju yra mokėtinas 500 Lt žyminis mokestis (CPK 80 str. 1 d. 3, 5 p.). Teisėjų kolegija atmeta šiuos apelianto argumentus kaip nepagrįstus.

Visų pirma, pažymėtina tai, kad žyminis mokestis yra įstatymo nustatyta pinigų suma, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus. Jo sumokėjimas yra viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų, kuria siekiama kelių tikslų, svarbių viešajam interesui: netiesiogiai užkirsti kelią nepagrįstiems reikalavimams, padengti tam tikrą dalį valstybės išlaidų, skirtų teismams išlaikyti, skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų, etc. Be to, CPK normos imperatyviai reglamentuoja žyminio mokesčio dydį, atleidimo nuo jo sąlygas ir tvarką, kuri visiems asmenims užtikrina vienodas galimybes kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo. Taigi, reikalavimas sumokėti įstatyme įtvirtinto dydžio žyminį mokestį negali būti aiškinamas kaip kelio ginti pažeistas teises teisme užkirtimas.

Antra, kaip teisingai nurodo apeliantas, CPK 80 straipsnio 1 dalies 3 punktas (redakcija, įsigaliojusi 2011-10-01) numato, kad ginčuose dėl sutarčių modifikavimo (pakeitimo, nutraukimo ir kt.) yra mokamas 500 Lt žyminis mokestis. Iš tiesų, ši teisės normos sąlyga numato, kad sutarties modifikavimui priskirtinas jos pakeitimas, tačiau šiuo atveju, teisėjų kolegijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad minėta teisės norma taikytina tik tuomet, kai ieškiniu nereikalaujama modifikuoti sutartį taip, kad jos modifikavimu būtų pakeistos šalių tarpusavio turtinės prievolės, t. y. kai ieškiniu nereikalaujama sumažinti sutartimi prisiimtos turtinės prievolės mokėti pinigus arba perduoti kitą turtą. Gi šiuo atveju ieškovas prašo sumažinti periodinius mokėjimus atsakovui, o tai, kaip nurodė teismas, yra turtinis reikalavimas, už kurį mokėtinas CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta tvarka apskaičiuotas žyminis mokestis. To nepaneigia ir apelianto nurodoma teismų praktika (CPK 178 str.).

Trečia, apeliantas remiasi Vilniaus apygardos teismo, Lietuvos apeliacinio teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis, kuriuose yra pateikiami išaiškinimai dėl turtinių, neįkainotinų turtinių ir neturtinių reikalavimų požymių ir kvalifikavimo, esant įvairioms faktinėms situacijoms ir pareikštiems reikalavimams. Pagal suformuotą teismų praktiką, įskaitant ir apelianto nurodomas teismų nutartis, ginčas pripažįstamas turtiniu, jeigu materialinis teisinis reikalavimas yra susijęs su turto ar pinigų išieškojimu bei kitais atvejais. Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad jeigu ieškiniu prašoma pakeisti šalių sutarties sąlygas, susijusias su tarpusavio mokėjimų ar atsiskaitymų dydžiu, tai tokios sutarties sąlygos modifikavimas keičia sutarties šalių prievolių apimtį, ir toks reikalavimas yra turtinis, taip pat nurodė, kad neturi reikšmės ta aplinkybė, jog šalis nereikalauja priteisti šių lėšų. Jeigu būtų reikalavimas ir modifikuoti sutarties dalį dėl mokėjimo dydžio, ir pagal ją priteisti, tai reikėtų svarstyti, ar tai yra keli savarankiški reikalavimai ir ar kiekvienas iš jų turi būti apmokestintas. Kai reikalaujama tik pakeisti sutarties sąlygą, nuo kurios priklauso mokėjimo dydis, tai toks reikalavimas yra turtinis, o jo suma yra skirtumas tarp reikalavimo dydžio, kuris būtų iki sutarties sąlygos pakeitimo ir po jo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2006). Jau minėtas CPK 85 str. 1 dalies 6 punktas numato, kad bylose dėl išmokų ar davinių sumažinimo arba padidinimo žyminis mokestis mokamas pagal sumą, kuria sumažinamos arba padidinamos išmokos ar daviniai, bet ne daugiau kaip už vienerius metus. Taigi teisėjų kolegija sutinka su teismu, kad apeliacinio skundo suma turi būti nustatyta pagal CPK 85 straipsnio 1 dalies 6 punkto reikalavimus bei už tai sumokėtas CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta tvarka apskaičiuotas žyminis mokestis.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 3 d. nutartimi ieškovui pagrįstai nustatytas terminas apeliacinio skundo trūkumams pašalinti - nurodyti ginčijamą sumą bei sumokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį, o naikinti šią nutartį dėl atskirajame skunde išdėstytų argumentų nėra pagrindo (CPK 263 str. 1 d.). Šiame kontekste pažymėtina, kad, kaip jau minėta, apeliantas yra sumokėjęs 600 Lt žyminio mokesčio. Atsižvelgiant į tai, kad už reikalavimą pripažinti neteisėtu sutarties nutraukimą yra mokėtinas 500 Lt žyminis mokestis (CPK 80 str. 1 d. 3 p.), tai į apelianto mokėtiną žyminį mokestį už aukščiau nurodytą turtinį reikalavimą įskaitytina likusi jau sumokėta 100 Lt žyminio mokesčio dalis.

Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl teisėjų kolegija jų plačiau neanalizuoja ir dėl jų nepasisako.

Apeliacinio skundo trūkumams pašalinti teismas buvo nustatęs 10 dienų terminą nuo skundžiamos teismo nutarties gavimo dienos. Kadangi šis terminas yra pasibaigęs, nustatytinas naujas terminas apeliacinio skundo trūkumams pašalinti.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nustatyti ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „KBC investicijos“ terminą iki 2013 m. sausio 21 d. (įskaitytinai) apeliacinio skundo trūkumams pašalinti: nurodyti apeliaciniu skundu ginčijamą sumą, sumokėti likusią žyminio mokesčio dalį ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus Vilniaus apygardos teismui.