- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-01-07
- Bylos Nr.
- 2-38/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Konstantinas Gurinas, Marytė Mitkuvienė, Donatas Šernas
- Ieškovas
- B. K., A. K.
- Atsakovas
- AB „Parex bankas“
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų: Konstantino Gurino, Marytės Mitkuvienės (pirmininkė ir pranešėja) ir Donato Šerno teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų B. K. , A. K. ir B. K. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. spalio 15 d. nutarties, kuria nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti civilinėje byloje Nr. 2-2365-253/2009 pagal ieškovų B. K. , A. K. , B. K. ieškinį atsakovui AB „Parex bankas“ dėl uždraudimo vienašališkai nutraukti sutartį, sutarties sąlygų pakeitimo ir laidavimo sutarties panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovai B. K. , A. K. ir B. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė:
1) uždrausti atsakovui vienašališkai nutraukti 2007 m. gegužės 10 d. kreditavimo sutartį Nr. PS/14/1003 su pakeitimais vienerius metus po sprendimo įsiteisėjimo,
2) pakeisti 2007 m. gegužės 10 d. kreditavimo sutarties Nr. PS/14/1003 sąlygas ir nustatyti visų įmokų mokėjimo atidėjimą vieneriems metams nuo sprendimo įsiteisėjimo;
3) panaikinti 2007 m. gegužės 10 d. laidavimo sutartį tarp banko ir ieškovo B. K. ir nustatyti, kad pasirašydamas banko parengtą ir pateiktą laidavimo sutartį, ieškovas B. K. sudarė ne laidavimo, bet kreditavimo sutartį, išreiškė bendrą sutuoktinių valią imti paskolą bendriems šeimos poreikiams tenkinti, t. y. jam atsirado solidarus įsipareigojimas pagal 2007 m. gegužės 10 d. kreditavimo sutartį Nr. PS/14/1003;
4) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas 2009 m. liepos 22d. rezoliucija ieškinį priėmė.
Šalies argumentai
Atsakovas su pareikštu ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad ši byla teisminga apygardos teismui kaip pirmosios instancijos teismui, kadangi ieškovų iškelti reikalavimai turi aiškią piniginę išraišką, manė, jog ieškinio suma yra daugiau kaip 100000 Lt, todėl ieškinys buvo priimtas pažeidžiant rūšinio teismingumo taisykles.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2009 m. rugsėjo 22 d. parengiamojo posėdžio metu, išklausęs šalių atstovų nuomones, nutartimi perdavė šią civilinę bylą nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui. Nė viena iš šalių šios teismo nutarties neskundė.
Šalies argumentai
Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. spalio 15 d. nutartimi nustatė ieškovams terminą ieškinio trūkumams pašalinti. Teismas nurodė, kad ieškovai ieškinyje nurodė, jog prašymas uždrausti vienašališkai nutraukti kreditavimo sutartį ir panaikinti 2007 m. gegužės 10 d. laidavimo sutartį tarp banko ir ieškovo B. K. bei nustatyti, kad pasirašydamas banko parengtą ir pateiktą laidavimo sutartį, ieškovas B. K. sudarė ne laidavimo, bet kreditavimo sutartį, turi būti apmokamas pagal CPK 80 str. 1 d. 2 p. taisykles, t. y. kaip neturtinis reikalavimas. Prašymas pakeisti sutarties sąlygas – tai materialaus pobūdžio reikalavimas, tačiau proporcinis žyminis mokestis mokamas ne už visus turtinius reikalavimus, o tik už tuos, kuriais reikalaujama priteisti konkrečią pinigų sumą ar daiktą. Reikalavimas pakeisti sutarties sąlygas, nors ir yra turtinis reikalavimas, tačiau šis turtinis interesas dabartiniu metu negali būti išreikštas konkrečia pinigų suma, todėl vertintinas kaip neįkainotinas turtinio pobūdžio reikalavimas, kuris apmokamas pagal CPK 80 str. 1 d. 2 p. taisykles. Teismo nuomone, ieškovai netinkamai nustatė reiškiamų reikalavimų pobūdį, dėl to netinkamai nustatė mokėtiną žyminį mokestį. Pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktą ieškinys turtiniame ginče apmokamas proporciniu žyminiu mokesčiu, kurio dydis priklauso nuo ieškinio sumos. Ginčas yra turtinis, jeigu materialinis teisinis reikalavimas yra susijęs su turto ar pinigų išieškojimu bei kitais atvejais. Jeigu ieškiniu prašoma pakeisti šalių sutarties sąlygas, susijusias su tarpusavio mokėjimu ar atsiskaitymų dydžiu, tai tokios sutarties sąlygos modifikavimas keičia sutarties šalių prievolių apimtį, ir toks reikalavimas yra turtinis. Neturi reikšmės ta aplinkybė, kad šalis nereikalauja priteisti šių lėšų. Šioje byloje reikalaujama pakeisti sutarties sąlygą, t. y. atidėti mokėjimus vieneriems metams nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Taigi nuo tokio reikalavimo priklauso mokėjimo dydis ateityje, nes kreditavimo sutartis yra sudaryta iki 2027 m. gegužės 10 d. Ieškovo B. K. reikalavimas pripažinti negaliojančia laidavimo sutartį yra turtinio pobūdžio reikalavimas, nes pripažinus negaliojančia laidavimo sutartį, pastarajam išnyktų turtinio pobūdžio įsipareigojimai (prievolės) bankui pagal kreditavimo sutartį, sudarytą tarp ieškovių B. K. ir A. K. , todėl ieškinio suma bei mokėtinas žyminis mokestis turi būti nustatomi pagal ginčijama laidavimo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų pagal kredito sutartį bendrą sumą (užtikrintų prievolių bendrą sumą). Atsižvelgiant į tai, jog, visų pirma, ieškovų pareiga yra nurodyti ieškinio sumą, teismas ieškovui įpareigojo nurodyti ieškinio sumą, pateikti jos apskaičiavimo duomenis bei pateikti teismui papildomą žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinantį banko dokumento originalą.
Atskiruoju skundu ieškovai prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. spalio 15 d. nutartį. Atskirąjį skundą apeliantai grindžia šiais motyvais:
1. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, jeigu turtinis ginčas negali būti įvertinamas pinigais, jis laikomas turtiniu neįkainuotinu ginču ir toks ieškinys apmokestinamas paprastuoju žyminiu mokesčiu.
2. Ieškiniu prašoma pakeisti tik kreditavimo sutarties sąlygas ir nustatyti visų įmokų mokėjimo atidėjimą vieneriems metams po sprendimo įsiteisėjimo. Todėl teigiamo teismo sprendimo atveju atsakovas neturės jokių praradimų, nes ieškinyje nereikalaujama sumažinti mokėjimus, o atidėjus vieneriems metams mokėjimą, įmokų dydžiai padidės ateityje.
3. Ieškovo reikalavimas dėl laidavimo sutarties pripažinimo negaliojančia yra neturtinis. Ieškiniu prašoma banko parengtą ir pateiktą laidavimo sutartį panaikinti ir pripažinti, jog ieškovas B. K. pasirašė kreditavimo sutartį, išreiškė bendrą sutuoktinių valią imti paskolą šeimos poreikiams, t.y. jam atsirado solidarus įsipareigojimas pagal kreditavimo sutartį ir neišnyko turtinio pobūdžio įsipareigojimai prieš banką.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant atskirtajame skunde ir atsiliepime į jį nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Byloje sprendžiamas klausimas paprastuoju ar proporciniu žyminiu mokesčiu turi būti apmokestinami ieškovų ieškinio reikalavimai.
CPK nustatytas žyminio mokesčio diferencijavimas atsižvelgiant į tai, koks mokestis – proporcinis ar paprastasis, yra taikomas (CPK 80 straipsnio 1 dalis), t. y. proceso įstatyme įtvirtinta mišrioji – proporcinio ir paprastojo mokesčio sistema. Proporcinis žyminis mokestis taikomas turtiniams ginčams ir jo dydis nustatomas procentine išraiška nuo ieškinio ar kitokio reikalavimo kainos (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Paprastasis žyminis mokestis išreiškiamas tikslia pinigų suma, nepriklausomai nuo ginčo dalyko vertės (CPK 80 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Toks žyminis mokestis nustatomas bylose, kuriose pareiškiami neturtinio pobūdžio ieškiniai, taip pat ieškiniai, kurie negali būti įkainoti, arba kai reikalavimą įvertinti pinigais yra sudėtinga arba iš viso neįmanoma. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika jeigu turtinis reikalavimas pagal CPK 85 straipsnio taisykles negali būti įvertintas pinigais, jis laikomas turtiniu neįkainotinu ginču ir toks ieškinys apmokestinamas paprastuoju žyminiu mokesčiu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad ginčas dėl sandorio yra turtinis ginčas, o jo įkainojimo klausimas sprendžiamas priklausomai nuo ieškiniu siekiamų ir ginčo sprendimu sukuriamų teisinių pasekmių (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. J. v. R. V., bylos Nr.3K-3-334/2009). Taigi pagal formuojamą teismų praktiką turtinio ginčo įkainojimą lemia jo teisinis turinys ir sprendimo pasekmės, kurios sukuria kokius nors apskaičiuojamus turtinius praradimus.
Nagrinėjamu atveju reikalavimas pakeisti kreditavimo sutarties sąlygas, nors ir yra turtinis reikalavimas, tačiau šis turtinis interesas dabartiniu metu negali būti išreikštas konkrečia pinigų suma, todėl vertintinas kaip neįkainotinas turtinio pobūdžio reikalavimas, kuris remiantis teismų praktika apmokestinamas paprastuoju žyminiu mokesčiu.
Vertinant ar reikalavimas dėl laidavimo sutarties pripažinimo negaliojančia yra turtinis ar neturtinis, svarbu įvertinti ieškiniu siekiamas ir ginčo sprendimu sukuriamas teisines pasekmes, t.y. ar jos turės įtakos šalių turtinėms teisėms.
Nagrinėjamu atveju ieškovai prašo panaikinti 2007 m. gegužės 10 d. laidavimo sutartį tarp banko ir ieškovo B. K. ir nustatyti, kad pasirašydamas banko parengtą ir pateiktą laidavimo sutartį, ieškovas B. K. sudarė ne laidavimo, bet kreditavimo sutartį, išreiškė bendrą sutuoktinių valią imti paskolą bendriems šeimos poreikiams tenkinti, t. y. jam atsirado solidarus įsipareigojimas pagal 2007 m. gegužės 10 d. kreditavimo sutartį Nr. PS/14/1003. Teisėjų kolegijos nuomone, šiuo atveju patenkinus ieškinio reikalavimą ir panaikinus laidavimo sutartį ir pripažinus B. K. sudarius kreditavimo sutartį, ieškovų ir atsakovo turtinės teisės nepasikeistų, nes tai nepašalintų ieškovo B. K. turtinių įsipareigojimų atsakovui, kurie atsirastų pagal kreditavimo sutartį. Taigi, nagrinėjamu atveju priėmus sprendimą nė viena šalis negaus turtinės naudos ar nepraras jos. Todėl, šis ieškovų ieškinio reikalavimas vertinamas kaip neturtinis ir turi būti apmokestinamas paprastuoju žyminiu mokesčiu.
Remdamasi aukščiau išdėstytu, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė žyminį mokestį reglamentuojančias civilinio proceso normas, todėl atskirasis skundas tenkintinas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir ieškinio priėmimo klausimas perduotinas nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 3 punktu,
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. spalio 15 d. nutarties dalį dėl žyminio mokesčio sumokėjimo panaikinti.