Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2010-05-20 · Civilinė byla Nr. 2-695/2010

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-05-20
Bylos Nr.
2-695/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Marytė Mitkuvienė, Kazys Kailiūnas, Gintaras Pečiulis
Ieškovas
I.
Atsakovas
AB „Parex bankas“
Kategorijos
  • 99.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-695/2010Procesinio sprendimo kategorija 99.4
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. gegužės 20 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų: Kazio Kailiūno, Marytės Mitkuvienės (pirmininkė ir pranešėja) ir Gintaro Pečiulio teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 9 d. nutarties, kuria atmestas ieškovės prašymas dėl žyminio mokesčio atidėjimo civilinėje byloje Nr. 2-3802-431/2010 pagal ieškovės I. V. ieškinį atsakovui AB „Parex bankas“ dėl kreditavimo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, kreditavimo sutarties sąlygų pakeitimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė I. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui AB „Parex bankas“, prašydama pakeisti šalių pasirašytos kredito sutarties valiutą iš litų į eurus, išlaikyti 1 procento maržą, pakeisti kredito grąžinimo metodą iš anuiteto į linijinį, taikyti 400 Lt sutarties pakeitimo mokestį, perskaičiuoti nesumokėtas palūkanas, delspinigius bei pradelstą skolą nuo 2009 m. balandžio 15 d., pripažinti vienašalį kredito sutarties nutraukimą neteisėtu bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė teismui pateikė prašymą dėl žyminio mokesčio atidėjimo.

Vilniaus apygardos teismas 2010 m. vasario 9 d. nutartimi atmetė ieškovės I. V. prašymą dėl žyminio mokesčio atidėjimo ir nurodė, kad ieškovė pareikštu ieškiniu prašo: 1) pakeisti šalių pasirašytos kredito sutarties valiutą iš litų į eurus; 2) išlaikyti 1 procento maržą; 3) pakeisti kredito grąžinimo metodą iš anuiteto į linijinį; 4) taikyti 400 Lt sutarties pakeitimo mokestį; 5) perskaičiuoti nesumokėtas palūkanas, delspinigius bei pradelstą skolą nuo 2009-04-15; 6) pripažinti vienašalį kredito sutarties nutraukimą neteisėtu bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pirmieji penki ieškovės reikalavimai dėl sutarties sąlygų pakeitimo yra neturtiniai, todėl pagal CPK 80 str. 1 d. 2 p. ir 82 str. reikalavimus, kiekvienas iš šių neturtinių reikalavimų turi būti apmokėtas 130 Lt dydžio žyminiu mokesčiu (iš viso 650 Lt). Šeštasis ieškovės reikalavimas dėl kredito sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu yra turtinis reikalavimas, kurio dydis apskaičiuotinas nuo sutarties kainos, kuri sudaro 560917,26 Lt. Šis reikalavimas pagal CPK 80 str. 1 d. 1 p. reikalavimus yra apmokamas 9609 Lt dydžio žyminiu mokesčiu. Tokiu būdu bendra ieškovės mokėtino žyminio mokesčio suma sudaro 10259 Lt. Teismo teigimu, ieškovė procesiniuose dokumentuose yra nurodžiusi, jog ji gyvena ir dirba Airijoje. Iš teismui pateiktų įrodymų apie ieškovės finansinę padėtį, kuriuos sudaro ieškovės sąskaitos išrašai, bei ieškovės darbdavio pranešimas apie tai, kad jos darbo užmokestis yra mažinamas, nesudaro pagrindo teismui manyti, kad ieškovė neturi galimybės sumokėti žyminio mokesčio dėl sunkios turtinės padėties, kuri turėtų pasikeisti per žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo laikotarpį, todėl nėra pagrindo taikyti CPK 84 straipsnio nuostatas.

Atskiruoju skundu ieškovė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartį. Atskirąjį skundą ji grindžia šiais motyvais:

1. Iškovės ieškinio reikalavimas pripažinti vienašalį kredito sutarties nutraukimą neteisėtu nėturėtų būti laikomas turtiniu, nes ši byla nėra dėl pinigų išieškojimo. Apeliantė tik nori vykdyti savo įsipareigojimus, t.y. kad būtų galimybė toliau mokėti kreditą.

2. Apeliantė kas mėnesį moka banko įmokas, o suskaičiavus visas išlaidas apeliantė per mėnesį gali sutaupyti apie 423 Lt. Apeliantės finansinė padėtis nėra tokia gera, kad ji galėtų iš karto sumokėti visą žyminį mokestį.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Nagrinėjamu atveju kilęs ginčas dėl to, ar ieškinio reikalavimas dėl kreditavimo sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu yra turtinis ar ne ir ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė tenkinti ieškovės prašymą atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą.

Teisėjų kolegija pažymi, jog žyminis mokestis pagal nustatymo būdą gali būti proporcinis ir paprastas. Proporcinis žyminis mokestis yra taikomas esant turtiniams ginčams ir jo dydis nustatomas procentine ieškinio sumos išraiška. Paprastas žyminis mokestis išreiškiamas tikslia suma ir ji nepriklauso nuo ginčo dalyko vertės.

Teisės teorijoje ir teismų praktikoje sąvoka „turtinis ginčas“ aiškinama kaip reiškianti ginčą dėl turto arba ginčą, tiesiogiai susijusį su turtu. Tuo atveju, jeigu ieškiniu prašoma pakeisti šalių sutarties sąlygas, susijusias su tarpusavio mokėjimų ar atsiskaitymų dydžiu, tai tokios sutarties sąlygos modifikavimas keičia sutarties šalių prievolių apimtį, ir toks reikalavimas yra turtinis. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-109/2006, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Vilniaus miesto apylinkės vyriausiasis prokuroras v. Vilniaus apskrities viršininko administracija, Vilniaus miesto savivaldybės administracija, UAB „Vilniaus Žalgirio dengtas plaukimo baseinas“, bylos Nr.3K-3-381/2008).

Teisėjų kolegija pažymi, jog apeliantės pareikšto ieškinio reikalavimo sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu tenkinimo atveju teismo sprendimu Kreditavimo sutarties Nr. BKS/797 nutraukimas būtų pripažintas neteisėtu ir būtų nustatyta ieškovės negrąžintos kredito sumos AB PAREX bankui nauja mokėjimo tvarka ir terminai: negrąžinta kredito suma ir kredito palūkanos būtų mokamos dalimis kasmėnesiniais mokėjimais per 25 metus, t.y. šalių turtinė padėtis nepasikeistų, nes skola liktų tokio paties dydžio. Taigi, apeliantės teiginys, kad nagrinėjamu atveju priėmus sprendimą nė viena šalis negaus turtinės naudos ar nepraras jos, yra pagrįstas. Todėl teisėjų kolegija pažymi, kad sprendimas šio ginčo atveju nesukurs turtinių pasekmių, kurios apibrėžtos ieškinio reikalavimais (t.y. kredito suma) ir turi būti įkainotinos kaip neturtinis reikalavimas.

Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė pareiškė šešis neturtinius reikalavimus, todėl ji turėtų sumokėti 780 Lt žyminio mokesčio (6 x 130 Lt = 780 Lt). Ieškovė yra sumokėjusi 262 Lt žyminio mokesčio, todėl papildomai ji turi sumokėti 518 Lt.

Viena iš tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra sumokėjimas žyminio mokesčio, tai yra įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus (CPK 80 str.). CPK imperatyviai reglamentuoja žyminio mokesčio dydį, atleidimo nuo mokesčio, jo sumokėjimo atidėjimo sąlygas ir tvarką. Tuo būdu visiems asmenims, nepriklausomai nuo jų turtinės padėties, užtikrinamos vienodos galimybės kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynybos.

Remiantis CPK 84 straipsniu, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį bei prašyme išdėstytus argumentus, teismas turi teisę atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo sprendimo (nutarties) priėmimo dienos. Šios nuostatos tikslas – atidėjimas prievolės sumokėti žyminį mokestį tam tikram terminui, kuris yra reikalingas tuo atveju, jei pareiškėjas neturi galimybės sumokėti žyminį mokestį kreipimosi į teismą dieną, tačiau pagal bylos aplinkybes yra pagrindo manyti, kad per ilgesnį laikotarpį asmuo gali sumokėti žyminį mokestį.

Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sprendžia, jog šioje byloje yra pagrindas ieškovei atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo sprendimo (nutarties) pagal ieškovės ieškinį priėmimo. Kaip jau minėta, ieškovės dabartines pajamas sudaro 6925 L per mėnesį, sumokėjus kreditą ir padengus kitas išlaidas, ieškovė per mėnesį gali sutaupyti apie 423 Lt, jeigu neatsiranda nenumatytų išlaidų. Šie duomenys patvirtina, jog ieškovė neturi galimybės sumokėti visą žyminį mokestį ieškinio pateikimo dieną, tačiau bylos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad ji gali sumokėti žyminį mokestį per ilgesnį laikotarpį, todėl likusios žyminio mokesčio už ieškinį dalies sumokėjimas gali būti atidėtas iki teismo sprendimo (nutarties) šioje byloje priėmimo (CPK 84 str., 80 str. 4 d., 302 str.).

Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių, panaikintina skundžiama apygardos teismo nutartis, o klausimas išspręstinas iš esmės patenkinant apeliantės prašymą, atidėtinas likusios žyminio mokesčio dalies (512 Lt) sumokėjimas už atsakovės apeliacinį skundą iki teismo sprendimo (nutarties) šioje byloje priėmimo (CPK 84 str., 80 str. 4 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 2 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartį panaikinti.

Ieškovės I. V. prašymą patenkinti ir likusios 512 Lt žyminio mokesčio dalies sumokėjimą atidėti iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo.

Teisėjai Kazys KailiūnasMarytė MitkuvienėGintaras Pečiulis