Kauno apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto R. Z. D. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. spalio 31 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR-N-22705-2024 (ROIK: 24254804164).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. Z. D. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2024 m. spalio 31 d. nutarimu Nr. 20-ANR-N-22705-2024 administracinio nusižengimo byloje Nr. ROIK: 24254804164 (toliau – Nutarimas) nubaustas už tai, kad jis (duomenys neskelbtini), 2024 m. rugsėjo 8 d. 10.33 val. vairavo transporto priemonę, sustojo ir paliko ją stovėti kelio ženklo, nurodančio, kad stovėjimo vieta skirta tik skiriamąjį ženklą (Asmuo su negalia) ir asmenų su negalia automobilių statymo kortelę turinčioms transporto priemonėms galiojimo zonoje. Transporto priemonė nebuvo pažymėta priekyje ir gale kvadratiniais mėlynais skiriamaisiais ženklais (Asmuo su negalia) su baltu apvadu ir baltu kelio ženklo (Asmuo su negalia) simboliu arba asmenų su negalia automobilių statymo kortele. Tokiais savo veiksmais padarė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ANK) 417 straipsnio 2¹ dalyje numatytą administracinį nusižengimą, už ką R. Z. D. paskirta 60 Eur bauda.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas tenkintinas iš dalies.

Teismas , nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-14-139/2016).

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad R. Z. D. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2024 m. spalio 31 d. nutarimu Nr. 20-ANR-N-22705-2024 administracinio nusižengimo byloje Nr. ROIK: 24254804164 (toliau – Nutarimas) nubaustas už tai, kad jis (duomenys neskelbtini) 2024 m. rugsėjo 8 d. 10.33 val. vairavo transporto priemonę, sustojo ir paliko ją stovėti kelio ženklo, nurodančio, kad stovėjimo vieta skirta tik skiriamąjį ženklą (Asmuo su negalia) ir asmenų su negalia automobilių statymo kortelę turinčioms transporto priemonėms galiojimo zonoje. Transporto priemonė nebuvo pažymėta priekyje ir gale kvadratiniais mėlynais skiriamaisiais ženklais (Asmuo su negalia) su baltu apvadu ir baltu kelio ženklo (Asmuo su negalia) simboliu arba asmenų su negalia automobilių statymo kortele. Nustatyta, kad buvo pažeistas Kelių eismo taisyklių (toliau KET) patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 8 punktas, 1 priedo 846 punktas, 150.16 punktas. Nutarimu už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 17 straipsnio 2¹ dalyje, padarymą paskirta administracinė nuobauda – bauda 60 Eur.

Nustatytina, kad skundu nėra ginčijama R. Z. D. kaltė, padarius ANK 417 straipsnio 2¹ dalyje numatytą administracinį nusižengimą, 2024 m. rugsėjo mėn. 8 d. 10.33 val. vairavo transporto priemonę, sustojo ir paliko ją stovėti kelio ženklo, nurodančio, kad stovėjimo vieta skirta tik skiriamąjį ženklą (Asmuo su negalia) ir asmenų su negalia automobilių statymo kortelę turinčioms transporto priemonėms galiojimo zonoje. Transporto priemonė nebuvo pažymėta priekyje ir gale kvadratiniais mėlynais skiriamaisiais ženklais (Asmuo su negalia) su baltu apvadu ir baltu kelio ženklo (Asmuo su negalia) simboliu arba asmenų su negalia automobilių statymo kortele. Su užfiksuotu pažeidimus R. Z. D. sutinka, jo neginčija, teismo posėdžio metu nurodė, jog padarė kelių eismo taisyklių pažeidimą. Pareiškėjas skundu prašo panaikinti arba sumažinti 60 Eur baudą.

Pagal byloje nustatytas aplinkybes R. Z. D. atvykęs į automobilių stovėjimo aikštelę, adresu (duomenys neskelbtini), 2024 m. rugsėjo 8 d. 10.33 val., sustojo ir paliko automobilį, „(duomenys neskelbtini)“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) stovėti skiriamuoju ženklu „Neįgalusis“ stovėjimo vietoje, neturint teisės sustoti ir stovėti tokiose vietose. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 8, 150.16 punktus, 1 priedo 846 punktą.

ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės ir įrodymų šaltinių patikimumas. Teismų praktikoje pažymėta, kad įrodymų vertinimo esminiu pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai teismas ar administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) išvadas padaro aiškiai nesiėmę įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; neįvertina visų bylos tyrimo ir nagrinėjimo metu surinktų bylai teisingai išspręsti reikšmingų įrodymų; neišdėsto teisinių argumentų dėl ištirtų įrodymų vertinimo; remiasi įrodymais, kurie dėl neatitikties ANK 569 straipsnio 1–3 dalyse nustatytiems reikalavimams negali būti pripažįstami įrodymais, arba atvirkščiai, duomenys nepagrįstai nepripažįstami įrodymais ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-55-648/2018, 2AT-3-1073/2019, 2AT-24-458/2020, 2AT-35-648/2021 ir kt.).

Akcentuotina, kad pareiškėjas sutinka ir neginčija, kad padarė kelių eismo taisyklių pažeidimą. Administracinėn atsakomybėn patraukytas asmuo teismo posėdžio metu nurodė, jog sutinka su padarytu nusižengimu, paaiškino, jog jo žmona jau nuo 2007 m. turi neįgalumą, pateikė jos neįgaliojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini). Papildomai parodė, jog jo žmona šiuo metu nebevaikšto, itin sunkiai serga. Anksčiau, kuomet dar galėjo vaikščioti, jiems būdavo pramoga nuvykti į prekybos centrą pasivaikščioti. Nurodė, jog automobilį visada statydavo arčiau durų, jog žmonai būtų kuo lengviau pateikti į prekybos centrą. Teigė, jog nėra susitvarkęs leidimo, automobilį statyti „neįgaliojo“ ženklu pažymėtose statymo vietose, tai yra jo klaida, tačiau prašo panaikinti nuobaudą, nes 60 Eur bauda jam yra per didelė.

Pabrėžtina, kad byloje duomenų, kad pareiškėjui būtų išduota Asmens su negalia automobilio statymo kortelė, vadovaujantis Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. V-74 „Dėl Asmens su negalia automobilio statymo kortelės išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (TAR, 2023-12-20, Nr. 2023-24696) patvirtinto Asmens su negalia automobilio statymo kortelės išdavimo tvarkos apraše nustatyta tvarka nėra. Pareiškėja teismo posėdžio metu patvirtino, kad nebuvo dėl tokios kortelės išdavimo kreipęsis, ji jam niekada nebuvo išduota, taip pat ir šiuo metu. Darytina išvada, kad pareiškėjas neturėjo teisės pastatyti ir palikti automobilio skiriamojo ženklo „asmuo su negalia“ galiojimo vietoje. Pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2009 m. gruodžio 10 d. įsakymą Nr. A1-670 „Dėl skiriamojo ženklo „Asmuo su negalia“ naudojimo“ (Žin., 2009, Nr. 148-6646; TAR, 2023-12-18, Nr. 2023-24421) skiriamąjį ženklą „Asmuo su negalia“ (toliau – ženklas) Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo“, nustatyta tvarka turi teisę naudoti: 1. fiziniai asmenys, kurie patys vairuoja transporto priemones ir kuriems nustatytas 0–30 procentų dalyvumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – darbingumo lygis arba didelių specialiųjų poreikių lygis) (teisę naudotis šia teise patvirtinantis dokumentas – vairuotojo asmens su negalia pažymėjimas); 2. fiziniai asmenys, kurie patys vairuoja transporto priemones ir turi jiems išduotą asmens su negalia automobilio statymo kortelę (teisę naudotis šia teise patvirtinantys dokumentai – vairuotojo asmens su negalia pažymėjimas ir asmens su negalia automobilio statymo kortelė); 3. fiziniai asmenys, kurie veža asmenis, kuriems yra nustatytas 0–25 procentų dalyvumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – darbingumo lygis arba didelių specialiųjų poreikių lygis) ar sunkaus ar vidutinio neįgalumo lygis (teisę naudotis šia teise patvirtinantis dokumentas – vežamo asmens asmens su negalia pažymėjimas); 4. socialinių paslaugų, švietimo ir ugdymo, socialinės globos įstaigos (toliau – įstaigos), kai veža asmenis su negalia (teisę naudotis šia teise patvirtinantys dokumentai – transporto priemonės registracijos liudijimas, išduotas Lietuvos Respublikoje, (toliau – transporto priemonės registracijos liudijimas) įstaigos vadovo išduota pažyma, kuria patvirtinama, kad šia transporto priemone vežami asmenys su negalia, nurodant transporto priemonės valstybinį numerį ir įstaigos juridinio asmens pavadinimą, ir vežamo asmens asmens su negalia pažymėjimas); 5. Techninės pagalbos neįgaliesiems centras (toliau – Centras), kai teikia asmenų aprūpinimo techninės pagalbos priemonėmis paslaugą (teisę naudotis šia teise patvirtinantys dokumentai – transporto priemonės registracijos liudijimas ir Centro direktoriaus išduota pažyma, kuria patvirtinama, kad šia transporto priemone yra teikiamos asmenų aprūpinimo techninės pagalbos priemonėmis paslaugos, nurodant transporto priemonės valstybinį numerį ir įstaigos juridinio asmens pavadinimą); 6. nevyriausybinės organizacijos, atstovaujančios asmenims su negalia, (toliau – nevyriausybinės organizacijos) kai veža asmenis su negalia (teisę naudotis šia teise patvirtinantys dokumentai – transporto priemonės registracijos liudijimas, nevyriausybinės organizacijos vadovo išduota pažyma, kuria patvirtinama, kad nevyriausybinė organizacija šia transporto priemone veža asmenis su negalia, nurodant transporto priemonės valstybinį numerį ir nevyriausybinės organizacijos juridinio asmens pavadinimą, ir vežamo asmens asmens su negalia pažymėjimas); 7. pacientų pavėžėjimo paslaugų teikėjai (toliau – paslaugų teikėjai), kai veža asmenis su negalia (teisę naudotis šia teise patvirtinantys dokumentai – transporto priemonės registracijos liudijimas, paslaugų teikėjo vadovo išduota pažyma, kuria patvirtinama, kad paslaugų teikėjas šia transporto priemone veža asmenis su negalia, nurodant transporto priemonės valstybinį numerį, paslaugų teikėjo juridinio asmens pavadinimą, pacientų pavėžėjimo paslaugų teikimo sutartį su savivaldybės įstaiga (sutarties pavadinimas, registracijos data ir numeris, galiojimo data, sutarties šalių pavadinimai ir sutarties dalykas), ir vežamo asmens asmens su negalia pažymėjimas). Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas neatitinka įsakyme nustatytų sąlygų. Pažymėtina, kad pareiškėjas nėra asmuo, kuriam nustatytas 0–30 procentų dalyvumo lygis, nėra asmuo, kuris turi jam išduotą asmens su negalia automobilio statymo kortelę. Nors pareiškėjas aplinkybę grindė sutuoktinės išduotų neįgaliojo pažymėjimu, tačiau jame aiškia nurodyta, kad nustatytas vidutinis specialiųjų poreikių lygis, tačiau nėra nustatytas 0–25 procentų dalyvumo lygis, kas suteiktų teisę pareiškėjui, vežant sutuoktinę statyti šio ženklo galiojimo vietoje. Bylos duomenimis ir pareiškėjo pateiktais dokumentais bei paaiškinimais, nustatyta, kad pareiškėjas 2024 m. rugsėjo 8 d. neturėjo teisės automobilį palikti stovėti kelio ženklo, nurodančio, kad stovėjimo vieta skirta tik skiriamąjį ženklą (Asmuo su negalia) ir asmenų su negalia automobilių statymo kortelę turinčioms transporto priemonėms galiojimo zonoje. Pabrėžtina, kad automobilio nuotrauka bei pačio pareiškėjo paaiškinimai patvirtina, kad transporto priemonė nebuvo pažymėta priekyje ir gale kvadratiniais mėlynais skiriamaisiais ženklais (Asmuo su negalia) su baltu apvadu ir baltu kelio ženklo (Asmuo su negalia) simboliu arba asmenų su negalia automobilių statymo kortele.

Administracinėn atsakomybėn aptrauktas asmuo ginčija paskirtą 60 Eur nuobaudą, kurios prašo neskirti. Skunde keliamas skundžiamu nutarimu paskirtos administracinio poveikio priemonės – baudos individualizavimo klausimas, todėl teismas skundžiamo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą patikrina skundo ribose.

Esminės administracinių nuobaudų skyrimo taisyklės yra įtvirtintos ANK 32 straipsnyje, remiantis kuriuo, nuobauda ir administracinio poveikio priemonė už administracinį nusižengimą skiriama pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimas asmeniui, padariusiam ANK specialiojoje dalyje įtvirtintą administracinį nusižengimą, yra išskirtinė teismo ar institucijos, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusios ne teismo tvarka, kompetencija. Tačiau, teismas (ar institucija, nagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą), spręsdamas asmeniui skirtinos nuobaudos dydžio klausimą, turi išlaikyti pusiausvyrą tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp administracinio nusižengimo pavojingumo pobūdžio ir už šį nusižengimą numatytos nuobaudos, t. y. paskirti tokią nuobaudą, kuri būtų adekvati (proporcinga) padarytam administraciniam nusižengimui.

Pagal ANK 34 straipsnio 2 dalį baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad ANK 34 straipsnio 6 dalis gali būti taikoma tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-54-489/2018). Pavyzdžiu šiuo atveju galėtų būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių atsakomybę lengvinančių aplinkybių buvimas ir kita, kas galėtų būti pagrindu skirti ne sankcijoje numatytą, o švelnesnę nuobaudą ar visai jos neskirti. Tokios pat taisyklės galioja ir sprendžiant dėl administracinio poveikio priemonės švelninimo.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, 2AT-10-2014, 2AT-7-14-303/2017).

Pareiškėjas R. Z. D. padarė vieną nepavojingą Kelių eismo taisyklių pažeidimą, kuris savo pavojingumu nesukėlė pavojaus transporto eismo saugumui, žmonių gyvybei ir sveikatai. Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad priimant skundžiamą nutarimą nebuvo nustatyta pareiškėjo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių. Nagrinėjamu atveju pareiškėjui skirta minimali 60 Eur bauda, todėl konstatuotina, kad institucija nepažeidė baudos skyrimo taisyklių ir paskyrė baudą atitinkančia ANK 417 straipsnio 2¹ dalies sankciją. Institucija pareiškėjui paskyrė minimalią sankcijoje numatytą baudą, nurodė, jog nuobauda mažinama atsižvelgiant į asmenį charakterizuojančią informaciją.

Natūralu, jog patraukus asmenį administracinėn atsakomybėn ir jo atžvilgiu pritaikius atitinkamas administracinio poveikio priemones, jis patiria tam tikrus nepatogumus, susijusius su susisiekimu bei rūpinimusi kitais asmenimis, tačiau šios aplinkybės, sprendžiant iš nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų visumos, neabejotinai egzistavo ir A. S. inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo metu, tačiau nuo neteisėto elgesio jo nesustabdė. Šiuo aspektu vis tik pažymėtina, jog kiekvienas visuomenės narys turi laikytis įstatymų reikalavimų, o to nepadaręs, turi atsakyti įstatymų nustatyta tvarka, ką neabejotinai patvirtina ir ANK 22 straipsnyje įtvirtina administracinės nuobaudos paskirtis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyse aiškindamas ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, taip pat nurodė, kad aplinkybė, jog nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė ir sudaranti pagrindą nuobaudos neskirti ar ją žymiai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-4-2011; 2AT-7-4-2013; 2AT-9-746/2015; 2AT-88-697/2016; 2AT-38-895/2019).

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog iš Administracinių nusižengimų registro duomenų matyti, kad R. Z. D. per paskutinius 5 metus, už KET pažeidimus baustas tik vieną kartą (vairavo transporto priemonę be privalomosios techninės apžiūros). Ši aplinkybė yra nepalanki skundą padavusiam R. Z. D., jį charakterizuoja neigiamai. Pažymėtina, jog byloje esanti nuotrauką, kurioje užfiksuotas pažeidimas leidžia teismui daryti išvadą, jog R. Z. D. administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas pagrįstai. Administracinio nusižengimo byloje esančiose nuotraukose yra aiškiai užfiksuotas automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) stovintis vietoje, kurioje gali stovėti tik skiriamuoju ženklu „Neįgalusis“ arba neįgalių asmenų automobilių statymo kortele pažymėtos transporto priemonės, neturint teisės sustoti ir stovėti tokiose vietose. Pažymėtina, kad pareiškėjo teigimu, būtinybė pastatyti automobilį tokioje vietoje kilo todėl, jog pareiškėjo sutuoktinė turi neįgalumą, sunkiai serga, jai yra itin sunku vaikščioti, tad atvykę į parduotuvę, automobilį visad stato kuo arčiau parduotuvės įėjimo. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo teismo posėdžio metu nurodė, jog vairuoja jau daug metų, administracine tvarka yra baustas tik vieną kartą. Nurodė, jog prižiūri savo žmoną, anksčiau ją veždavo į prekybos centrą pasivaikščioti, nes tai būdavo pramoga, o šiuo metu jo žmona visai nebevaikšto. Taip pat nurodė, jog jis pats serga prostatos vėžiu, yra praėjęs radiacijos kursą, todėl yra nusilpęs, sunku vaikščioti. Pareiškėjas teigė, jog pats nėra susitvarkęs leidimo automobilį statyti „Neįgaliojo“ ženklu pažymėtose vietose, savo klaidą pripažino, pripažino padarytą nusižengimą. R. Z. D. skunde bei teismo posėdžio metu, prašymą neskirti 60 Eur nuobaudos motyvuoja tuo, jog su žmona abu yra senatvės pensininkai, pragyvena tik iš pensijos, abu serga, jis pats rūpinasi žmona. Nurodė, jog gauna 450 Eur dydžio pensiją, sutuoktinė gauna 437 Eur dydžio pensiją, tad stengiantis pragyventi tik iš pensijos, paskirta 60 Eur bauda sukelia finansinių bėdų. Teismas pažymi, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo yra 80 metų amžiaus. Tad administracinėje byloje nustatytos dvi pareiškėjo R. Z. D. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, pareiškėjas prisipažino padaręs numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išaiškinti, administracinį nusižengimą padarė <...> 65 metų sulaukęs asmuo (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 ir 9 punktai).

Pagal vieningai šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką, administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, tai yra nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytas nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Pagal teismų praktiką, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, švelnesnė administracinė nuobauda gali būti parenkama tokiais atvejais, kai nustatoma visuma aplinkybių, kurios leidžia vertinti veiką kaip mažiau pavojingą, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, arba asmenį, kuriam taikoma administracinė atsakomybė, vertinti išskirtinai teigiamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-47-976/2022).

Nagrinėjamu atveju Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresnysis tyrėjas, priimdamas skundžiamą nutarimą, nenustatė asmens atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, nors buvo akivaizdu, kad pažeidimą padarė 80 metų sulaukęs asmuo, tačiau atsižvelgė į asmenį charakterizuojančią informaciją ir paskyrė sankcijoje numatytą minimalią nuobaudą – 60 Eur baudą.

Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą išreiškęs poziciją, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji (Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai). Įvertinus bylos medžiagą bei pareiškėjo R. Z. D. paaiškinimus, darytina išvada, jog egzistuoja išskirtinės aplinkybės pareiškėjui taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, ir sumažinti paskirtą administracinio nuobaudą – 60 Eur baudą. R. Z. D. atžvilgiu išnagrinėtoje administracinio nusižengimo byloje nustatyta, jog R. Z. D. prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir dėl jo padarymo akivaizdžiai nuoširdžiai gailėjosi, yra 65 metų sulaukęs asmuo, ir teismo posėdžio metu parodė, kad nusižengimo nedarė iš chuliganiškų paskatų, niekaip nesutrukdė kitiems eismo dalyviams, nusižengimo metu nepakenkė kitiems vairuotojams bei asmenims. Administracinėje byloje nustatyta, kad jokie žalingi padariniai dėl padaryto pažeidimo nekilo, į tai, kad yra dvi jo atsakomybę lengvinančiosios aplinkybės ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, taip pat į tai, kad R. R. Z. D. serga sunkiomis ligomis, rūpinasi savo žmona, kuri taip pat serga itin sunkiai bei turi vidutinį neįgalumą, į tai, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo teismo posėdžio metu parodė, kad 60 Eur bauda jam gali sukelti finansinių sunkumų, į tai, jog tokį kelių eismo taisyklių pažeidimą padarė pirmą kartą, teismas šį kartą sprendžia, kad administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje bus pasiekti R. Z. D., administracinio nuobaudą – 60 Eur baudą – sumažinus (ANK 34 straipsnio 6 dalis). Teismas, išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundą ir įvertinęs surinktus bei ištirtus duomenis, konstatuoja, jog sumažintos nuobaudos paskyrimas leis užtikrinti, kad R. Z. D. transporto priemonės nestatys neleistinose vietose, ji atitiks administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę ir bus proporcinga padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo laipsniui. Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, skundžiamas nutarimas atitinkamai keistinas, sumažinant paskirtos administracinio nuobaudos – 60 Eur baudą iki pusės minimalios baudos, tai yra 30 Eur baudos.

Teismas , vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 639 straipsniu, 641 straipsniu, 5 dalimi, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 646 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. Z. D. skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. spalio 31d. nutarimo Nr. 20-ANR_N-22705-2024 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 24254804164 dalį, kurioje R. Z. D. pagal ANK 417 straipsnio 2¹ dalį paskirta nuobauda – 60 Eur (šešiasdešimties eurų) bauda, ir, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, R. Z. D. 60 Eur (šešiasdešimties eurų) nuobaudą sumažinti, paskiriant jam 30 Eur (trisdešimties eurų) baudą.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.