Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2A-241-460/2021

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-03-10
Bylos Nr.: e2A-241-460/2021
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Aušra Maškevičienė, Irma Čuchraj, Erika Misiūnienė
Ieškovas: mažosios bendrijos „Grinstata“
Atsakovas: daugiabučių namų savininkų bendrijai „(duomenys neskelbtini)“

Kategorijos

2.6.18.3Statybos ranga
3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą

Civilinė byla Nr. e2A-241-460/2021Teisminio proceso Nr. 2-06-3-01177-2020-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.18.3; 3.3.1.18.1 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. kovo 10 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmos Čuchraj, Aušros Maškevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Erikos Misiūnienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės mažosios bendrijos „Grinstata“ (apeliantė) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės mažosios bendrijos „Grinstata“ ieškinį atsakovei daugiabučių namų savininkų bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismą su ieškiniu, juo prašė priteisti iš atsakovės 6 402,50 Eur skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo ieškinio priėmimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2019 m. rugsėjo 15 d. ieškovė su atsakove sudarė rangos sutartį Nr. GR-1909/15 (toliau – ir rangos sutartis), kuria ieškovė įsipareigojo atlikti epoksidinės dangos dengimo darbus objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), dvejose laiptinėse, kurių detalizacija pateikta rangos sutarties priede Nr. 1. Sutarties kaina – 12 405,50 Eur su PVM. Ieškovės teigimu, darbai buvo atlikti tinkamai, tačiau atsakovė su ieškove tinkamai neatsiskaitė. Rangos sutarties 4.1–4.5 punktuose šalys susitarė dėl atsiskaitymo sąlygų už atliktus darbus. Atsakovė įsipareigojo ieškovei po sutarties pasirašymo sumokėti 2 000 Eur avansą (sutarties 4.1.2 p.), užbaigus vieną laiptinę sumokėti 4 000 Eur (sutarties 4.1.3 p.), visiškai užbaigus darbus atsiskaityti per 5 dienas nuo PVM sąskaitos faktūros pateikimo. Ieškovės teigimu, 2 000 Eur avansą atsakovė sumokėjo tik 2019 m. spalio 9 d.; 2019 m. lapkričio 14 d. atliko 4 000 Eur dydžio pavedimą, ieškovei užbaigus darbus pirmojoje laiptinėje, tačiau likusios 6 402,50 Eur sumos užbaigus darbus antrojoje laiptinėje nesumokėjo. Atsakovei 2019 m. gruodžio 31 d. registruota pašto siunta buvo išsiųsta PVM sąskaita faktūra 6 402,50 Eur sumai ir atliktų darbų aktas, tačiau atsakovė atliktų darbų akto nepasirašė ir skolos nesumokėjo.

Atsiliepimas

2. Atsakovė pateikė atsiliepimą ir nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovė darbų tinkamai neatliko, darbų neperdavė. Ieškovė apie atliktų darbų trūkumus buvo informuota. 2020 m. sausio 2 d. buvo sudarytas ieškovės atliktų darbų defektinis aktas ir išsiųstas ieškovei, tačiau iki šiol nustatytų trūkumų nepašalino. Užsakovė darbų priėmimo metu turi elgtis rūpestingai – apžiūrėti rangos darbų rezultatu esantį daiktą, kad įsitikintų, ar daiktas neturi akivaizdžių trūkumų, tą atsakovė ir padarė. Įstatyme iš užsakovės nereikalaujama daugiau negu įprasta daikto apžiūra, tikrinant, ar nėra akivaizdžių trūkumų, ji neįpareigota daikto trūkumų paieškai naudoti specialias priemones ar metodus. Atsakovė darbų atlikimo metu informavo ieškovę apie atliekamų darbų trūkumus ir tikėjosi, kad iki darbų perdavimo šie trūkumai bus pašalinti. Tačiau darbų trūkumai nebuvo pašalinti. Ieškovė savo darbus įformino vienašališkai pasirašydama atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktą, kuriame nurodė, jog „Užsakovas neturi jokių pretenzijų atliktų darbų kokybei ir terminams“, tačiau tai neatitinka tikrovės. Atsakovė akto nepasirašė, nes darbai nebuvo atlikti tinkamai ir laiku, o apie darbų trūkumus ieškovė buvo informuota. Dėl šių priežasčių, atsakovės nuomone, ieškovė neturi jokio pagrindo reikalauti ieškinyje prašomo priteisti apmokėjimo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. gruodžio 1 d. sprendimu ieškinys tenkintas iš dalies. Teismas nusprendė iš atsakovės daugiabučių namų savininkų bendrijos „duomenys neskelbtini“ priteisti 3 201,25 Eur (tris tūkstančius du šimtus vieną eurą 25 ct) skolos, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 3 201,25 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. vasario 19 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 22,35 Eur (dvidešimt du eurus 35 ct) bylinėjimosi išlaidų mažosios bendrijos „Grinstata“ naudai. Kitą ieškinio dalį atmetė. Pagrindiniai argumentai:

3.1. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, motyvavo tuo, kad iš byloje esančių duomenų yra matyti, kad 2020 m. sausio 2 d., t. y. praėjus tik kelioms dienoms nuo ieškovės atliktų darbų akto išsiuntimo, atsakovė organizavo atliktų darbų apžiūrą ir priėmimą. Teismas nurodė, kad iš j bylą pateiktų skambučių išklotinių matyti, jog bendrijos pirmininkas 2020 m. sausio 2 d. net du kartus skambino ieškovės vadovei dėl savo įstatymais numatytos pareigos priimti darbus.

3.2. Teismas pažymėjo, kad vien faktas, kad atsakovė naudojasi darbų rezultatu, atsižvelgiant į darbų objektą, negali būti laikomas įrodymu, kad atsakovė darbus priėmė.

3.3. Teismas įvertinęs 2020 m. sausio 2 d. atsakovės sudarytame defektiniame akte nustatytus trūkumus: 1) laiptų pakopų ir aikštelių dengiamo pagrindinio sluoksnio, jį užberiant spalviniais pabarstais, spalva skiriasi; 2) panaudotas nepakankamas sluoksnis dangos, nes pro dangą išryškėja buvusių plytelių tarpai; 3) neišlygintas perėjimas tarp plytelių ir grindinio; 4) palikti tarpai tarp sienos ir grindų; 5) padengtas nepakankamas skaidraus epoksido sluoksnis, bei byloje esančiomis fotonuotraukomis, MB „Numėjas“ 2020 m. sausio 6 d. defektiniu aktu, bei liudytojo parodymais, padarė išvada, kad iš į byloje pateiktų fotonuotraukų matyti grindų dangos spalvų skirtumai, pabarstukų netolygus paskirstymas, neišlygintas perėjimas tarp plytelių ir grindinio, grindų dangos nelygumai pakraščiuose prie sienos, išryškėjusios plytelės ir jų tarpai, tarp sienų ir grindų susidarę tarpai, laiptų pakopose trūksta viršutinio sluoksnio, nes net iš nuotraukos matyti, kad pabarstukai byra, trūksta juos su grindiniu jungiančio sluoksnio.

3.4. Teismas, įvertinęs byloje išdėstytus teiginius, nusprendė, kad atlikti darbai turi trūkumų, kurie matyti vaizdiniuose įrodymuose, todėl yra pagrindas sumažinti jų kainą 50 procentų (CK 6.665 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

III. Apeliacinio skundo argumentai

4. Apeliantė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 1 d. sprendimą ir priimti kitą sprendimą – ieškinį tenkinti. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

4.1. Teismas nors ir konstatavo kad atsakovė, net ir teismui pasiūlius pateikti papildomus įrodymus, padarius byloje pertrauką, nepateikė teismui jokių duomenų, pagrindžiančių savo reikalavimus dėl darbų kainos sumažinimo iki jau sumokėtos sumos dydžio, nepagrįstai pats įvertino trūkumų šalinimo sąmatą, nustatydamas 50 procentų skolos sumos, t. y. skolos dydį sumažinant per pusę, t. y. iki 3 201,25 Eur.

4.2. Bylos nagrinėjimo metu teismui nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad atsakovė būtų teikusi bet kokias raštiškas pretenzijas vykdytojui.

4.3. Teismo metu, vertinant į bylą pateikto defektinio akto, kurį sudarė MB „Numėjas“ vadovas P. P., kompetenciją, buvo nustatyta, kad šis asmuo turi tik statybos srities išsilavinimą, tačiau jo profesinė kvalifikacija nėra įvertinta, nes Statybos produkcijos sertifikavimo centras nėra išdavęs šiam asmeniui galiojančių atestatų.

4.4. Aktuose nurodyti trūkumai nepagrįsti statybos techniniame reglamente išdėstytomis nuostatomis, nevertintos gamintojo (tiekiančio epoksidinę dervą) rekomendacijos bei darbų atlikimo etapai. Tokie teiginiai, kaip skiriasi spalva ir kiekis spalvinių pabarstų, nekokybiškai išlieta danga, nepakankamas skaidraus epoksido kiekis, nepakankamas pabarstų kiekis, yra deklaratyvūs, nenurodyta, kokiu būdu ar kokiomis techninėmis priemonėmis buvo nustatyta, kad nekokybiška danga, nepakankamas skaidraus epoksido kiekis ir 1.1.

Atsiliepimas

4.5. Atsakovė neįrodė, kad kurie nors iš aptariamuose aktuose nurodytų ieškovės darbų pagal Sutartį buvo neatlikti, ar atlikti su trūkumais, kurių kokybės reikalavimai įprastai keliami tokios rūšies darbams keliamiems reikalavimams.

4.6. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, kritiškai įvertino ieškovės pakviestą statybos specialistą, turintį atitinkamą kompetenciją (SPSC kvalifikacijos atestatai Nr. 4995, 38549) bei jo pateiktą apžiūros aktą, kuriame buvo nurodyta, kad defektų nėra, atliktus darbus galima naudoti, nėra kliūčių grindimis vaikščioti ir naudotis.

4.7. Teismas įrodymus vertino selektyviai, tuo suteikdamas išskirtinį dėmesį atsakovei.

4.8. Atsakovei atlikus dalinį atsiskaitymą už ieškovės atliktus darbus, patvirtinus, jog nėra ginčo dėl darbų kiekio ir apimties, pripažinus, jog darbų rezultatas šiai dienai yra naudojamas pagal tiesioginę paskirtį, pripažįstama, kad atsakovės pareiga yra sumokėti už perduotus darbus pagal išrašytas PVM sąskaitas faktūras.

4.9. Teismas, priimdamas sprendimą byloje, pats, savo iniciatyva išėjo iš ginčo ribų ir už atsakovę suformavo prašymą ir jį patenkino dėl kainos sumažinimo. Tačiau nei atsiliepime, nei priešiniame ieškinyje atsakovė neprašė teismo sumažinti atliktų darbų kainą.

5. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė su skundu nesutinka, prašo jo netenkinti. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

5.1. Ieškovė nei įstatymo, nei Sutarties nuostatų nesilaikė: darbus atliko nesavalaikiai ir nekokybiškai, jokio darbų priėmimo - perdavimo neorganizavo, vienašališkai surašė priėmimo-perdavimo aktą ir PVM sąskaitą faktūrą ir registruotu paštu išsiuntė atsakovei.

5.2. Atsakovė akto nepatvirtino, nes darbai nebuvo atlikti tinkamai ir laiku, o apie darbų trūkumus ieškovė buvo informuota. Tačiau iki šiol darbų trūkumai nėra pašalinti.

Šalies argumentai

5.3. Pirmosios instancijos teismas nustatė ir pripažino, kad ieškovei buvo žinoma apie atsakovės atsisakymą priimti darbus ir pasirašyti darbų perdavimo-priėmimo aktą, taip pat apie tokio atsisakymo priežastis, todėl nėra pagrindo teigti, kad darbai buvo atsakovės priimti.

5.4. Atsakovė įrodė darbų trūkumus bei faktą, kad ieškovės darbai atlikti netinkamai, praleidus terminą ir darbai pagrįstai ir teisėtai nebuvo priimti. Apeliantės samprotavimai, kad atsakovė gali naudotis darbų rezultatu, todėl privalo sumokėti visą kainą, yra neteisėti ir nepagrįsti.

5.5. Teismas, įvertinęs atsakovės nesutikimą su pareikštais ieškinio reikalavimais, nusprendė taikyti teisių gynybos būdą sumažinti darbų kainą. Atsakovė tokio teismo sprendimo neginčija bei sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

7. Pagal bendrąją CPK įtvirtintą taisyklę apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis). Jis gali būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Iš paminėtų teisės normų akivaizdu, kad apeliacinio skundo nagrinėjimo tvarkos pasirinkimas yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecija spręsti šį klausimą savo nuožiūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436-611/2015). Teisėjų kolegija mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, nes nagrinėjamos bylos apeliaciniam skundui išnagrinėti reikšmingos faktinės ir teisinės bylos aplinkybės aiškios, proceso dalyviai savo poziciją yra išsamiai išdėstę procesiniuose dokumentuose.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

8. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė ir atsakovė 2019 m. rugsėjo 15 d. sudarė statybos rangos sutartį (toliau – ir Sutartis), kurios pagrindu ieškovė įsipareigojo atlygintinai atsakovės objekte, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Objektas), atlikti statybos rangos darbus, o atsakovė įsipareigojo priimti ieškovės atliktus darbus ir už šiuos darbus atsiskaityti. Rangos sutartimi Nr. GR-1909/15 ieškovė įsipareigojo atlikti epoksidinės dangos dengimo darbus objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), dviejose laiptinėse. Sutarties kaina – 12 405,50 Eur su PVM, įskaitant medžiagas. Rangos sutarties priede Nr. 1 pateikiama darbų detalizacija: dangos atnaujinimas su spalviniais pabarstais; didelių duobių užtaisymas epoksido mišiniu; paviršiaus paruošimas šlifuojant; dangos nuvalymas nusiurbiant; pažeistų vietų glaistymas epoksido mišiniu ir gruntavimas (du kartus); dengiamas pagrindinis sluoksnis užberiant 100 procentų spalvintais pabarstais (su užsakovu suderinta spalva); dangai išdžiūvus, pabarstų likučių nusiurbimas ir dengimas skaidriu epoksidu. Pagal sutartį atsakovė įsipareigojo ieškovei po sutarties pasirašymo sumokėti 2 000 Eur avansą (sutarties 4.1.2 p.), užbaigus vieną laiptinę sumokėti 4 000 Eur (sutarties 4.1.3 p.), visiškai užbaigus darbus, atsiskaityti per 5 dienas nuo PVM sąskaitos faktūros pateikimo. 2 000 Eur avansas sumokėtas 2019 m. spalio 9 d.; 4 000 Eur sumokėta 2019 m. lapkričio 14 d.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

9. Bylos šalių ginčas kilo vykdant 2019 m. rugsėjo 15 d. Rangos sutartį Nr. GR-1909/15. Ieškovė siekė įrodyti, kad sutartį pažeidė atsakovė, nevykdžiusi sutartinės prievolės atsiskaityti už tinkamai atliktus darbus. Atsakovė įrodinėjo, kad ieškovė vėlavo atlikti šia sutartimi sulygtus darbus ir juos atliko netinkamai, o atliktų darbų trūkumai teikė jai pagrindą atsisakyti nuo sutarties vykdymo. Atsakovės įsitikinimu, ieškovei pažeidus sutartinę pareigą darbus atlikti kokybiškai, jai nekyla pareiga mokėti ieškovės reikalaujamą atlyginimą už atliktus darbus.

10. Rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti (CK 6.644 straipsnio 1 dalis). Rangos sutarties šalių teisės ir pareigos turi priešpriešinį pobūdį. Vienos rangos sutarties šalies teisės atitinka kitos šalies pareigas; tik savo pareigas pagal sutartį įvykdžiusi šalis gali reikalauti iš kitos sutarties šalies atitinkamo pareigų vykdymo; jeigu rangovas savo pareigas įvykdo netinkamai, užsakovas turi teisę atitinkamai nevykdyti savo pareigos priimti darbą ir už jį sumokėti, ir priešingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010).

11. Statybos rangos sutarties pagrindu atsiradusi užsakovo teisė reikalauti darbų rezultato atitinka rangovo pareigą per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus; rangovo teisė rangos sutartyje nustatytais terminais ir tvarka reikalauti priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą atitinka užsakovo pareigą apžiūrėti ir priimti atliktus statybos darbus (jų rezultatą) bei rangos sutartyje nustatytais terminais ir tvarka sumokėti už tinkamai ir laiku atliktus darbus, nebent šalys būtų susitarusios dėl atskirų darbų etapų apmokėjimo iš anksto (CK 6.644 straipsnio 1 dalis, 6.655 straipsnio 1 dalis, 6.662 straipsnio 1 dalis, 6.681 straipsnio 1 dalis, 6.687, 6.694 straipsniai).

12. Pagal CK 6.694 straipsnio 1 dalį užsakovas privalo pradėti darbų priėmimą nedelsiant po rangovo pranešimo apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą. Darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu, kurį pasirašo dvi šalys (CK 6.694 straipsnio 4 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl darbų perdavimo–priėmimo akto reikšmės, yra pažymėjęs, kad tai yra įstatyme įtvirtintas įrodymų šaltinis (dokumentas), kuriame užfiksuotas tam tikras sutartinių įsipareigojimų įvykdymo etapas, reikšmingi faktinio pobūdžio duomenys apie rangos sutartyje nurodytų darbų atlikimą, jų atitiktį sutarties sąlygoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2009; kt.). Atliktų darbų priėmimo aktas yra rangos sutarties vykdymo dokumentas, kuriame yra užfiksuojama rangovo atliktų darbų rezultatas ir užsakovo valia priimti šį rezultatą su išlygomis arba be jų. Užsakovas, priimdamas atliktą darbą pastebėjęs darbų trūkumus, gali trūkumų faktu remtis tik tuo atveju, jeigu darbų priėmimo akte ar kitame dokumente, patvirtinančiame darbų priėmimą, tie trūkumai buvo aptarti arba yra numatyta užsakovo teisė reikalavimą dėl trūkumų pašalinimo pareikšti vėliau (CK 6.662 straipsnio 2 dalis).

13. Atitinkamai nustatyta ir šalių sudarytoje Sutartyje. Ieškovė rangos sutartimi Nr. GR-1909/15 įsipareigojo atlikti epoksidinės dangos dengimo darbus objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), dvejose laiptinėse. Sutarties kaina - 12 405,50 Eur su PVM, įskaitant medžiagas. Rangos sutarties priede Nr. 1 pateikiama darbų detalizacija: dangos atnaujinimas su spalviniais pabarstais; didelių duobių užtaisymas epoksido mišiniu; paviršiaus paruošimas šlifuojant; dangos nuvalymas nusiurbiant; pažeistų vietų glaistymas epoksido mišiniu ir gruntavimas du kartus); dengiamas pagrindinis sluoksnis užberiant 100 proc. spalvintais pabarstais su užsakovu suderinta spalva); dangai išdžiūvus, pabarstų likučių nusiurbimas ir dengimas skaidriu epoksidu. Šalys susitarė dėl darbų atlikimo ir jų apmokėjimo etapais: atsakovė įsipareigojo ieškovei po Sutarties pasirašymo sumokėti 2 000 Eur avansą (Sutarties 4.1.2 p.), užbaigus vieną laiptinę sumokėti 4 000 Eur (Sutarties 4.1.3 p.), visiškai užbaigus darbus, atsiskaityti per 5 dienas nuo PVM sąskaitos faktūros pateikimo. Tarp šalių pasirašytos Sutarties 4.2 p. numatyta, kad vykdytoja (ieškovė) atliktus darbus perduoda, o užsakovė (atsakovė) priima Priėmimo - perdavimo aktu ir tik po darbų Priėmimo - perdavimo akto abipusio pasirašymo vykdytoja išrašo sąskaitą faktūrą akte įvardintam ir užsakovės priimtam darbų kiekiui.

14. Taigi, tiek pagal Sutarties nuostatas, tiek pagal CK 6.662, 6.694 straipsniuose nustatytą reglamentavimą užsakovo pareiga yra apžiūrėti ir priimti atliktą darbą; atliktų darbų priėmimas įforminamas aktu, kuriuo užsakovas be išlygų ar su išlygomis patvirtina priėmęs, o rangovas – perdavęs atliktus darbus; užsakovas darbų priėmimo metu turi elgtis rūpestingai– apžiūrėti rangos darbų rezultatu esantį daiktą, kad įsitikintų, ar daiktas turi akivaizdžių trūkumų; pagal įstatymą iš užsakovo nereikalaujama daugiau nei normali daikto apžiūra, tikrinti, ar nėra akivaizdžių trūkumų, jis neįpareigotas daikto trūkumų paieškai naudoti specialias priemones ar metodus (CK 6.662 straipsnio 1 dalis). Paprastai (jeigu ko kita nenustatyta šalių susitarimu) užsakovas, priėmęs darbą ir jo nepatikrinęs ar nenurodęs priėmimo akte akivaizdžių darbo rezultato trūkumų, netenka teisės remtis trūkumų faktu (CK 6.662 straipsnio 2, 3 dalys). Ši taisyklė nėra absoliuti: pagal CK 6.662 straipsnio 4 dalį užsakovas, nustatęs darbų trūkumus ar kitokius nukrypimus nuo sutarties sąlygų po darbų priėmimo, jei tie trūkumai ar nukrypimai negalėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (paslėpti trūkumai), taip pat jie buvo rangovo tyčia paslėpti, privalo apie juos pranešti rangovui per protingą terminą po jų nustatymo; tokiu atveju rangovas atsako už darbų (rezultato) trūkumus, o užsakovas gali naudotis įstatyme nustatytais teisių gynimo būdais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje dėl rangos darbų priėmimo–perdavimo akto reikšmės rangos sutarties šalių teisėms ir pareigoms išaiškinta, kad net ir tinkamo darbų priėmimo atveju nenurodžius trūkumų, užsakovas nepraranda teisės remtis trūkumų faktu, jeigu šie neakivaizdūs. Tokiais atvejais teismas turi analizuoti trūkumų pobūdį ir tik esant akivaizdžiam trūkumui taikyti CK 6.662 straipsnio 3 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2005; 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010; Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-16-464/2020).

15. Nagrinėjamu atveju ieškovė pažeidė terminą Sutarčiai įvykdyti, darbus užbaigė 2019 m. gruodžio 21 d., (Sutartyje nustatytas terminas iki 2019 m. gruodžio 1 d.), nesilaikė darbų perdavimo tvarkos (Sutarties 4.2 punktas) – darbų priėmimo - perdavimo neorganizavo, vienašališkai surašė 2019 m. gruodžio 21 d. priėmimo-perdavimo aktą ir PVM sąskaitą faktūrą bei registruota pašto siunta išsiuntė atsakovei. Kita vertus, kasacinio teismo išaiškinta, kad pareiga mokėti už atliktus darbus atsiranda pradėjus faktiškai jais naudotis ir nėra siejama tik su abiejų šalių atliktų darbų perdavimo- priėmimo akto pasirašymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3k-3-484/2007). Taigi perdavimo-priėmimo akto (ne)pasirašymas pats savaime neatleidžia užsakovo nuo pareigos atsiskaityti už tinkamai atliktus darbus. Kaip žinoma, atsakovė ieškovės atliktais darbais naudojasi – eksploatuoja pagal paskirtį.

16. Vadovaujantis bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis), įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia, taigi ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškovo reikalavimą, turi įrodyti atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-546/2011). Kai ginčas yra aiškiai dispozityvus, jį nagrinėjantis teismas neturi padėti įrodinėti nė vienai šaliai ir neturi rinkti už šalį įrodymų, sukuriančių arba paneigiančių tai šaliai naudingus faktus, kitaip pažeistų rungimosi, šalių procesinio lygiateisiškumo principus (CPK 12, 13, 17 straipsniai).

17. Vadinasi, šiuo konkrečiu atveju ieškovė, reikalaudama atsiskaitymo, privalėjo įrodyti tai, kad Sutartyje sulygtus darbus ji yra atlikusi ir darbų rezultatas gali būti naudojamas pagal paskirtį, o atsakovei teko pareiga įrodyti darbų trūkumus. Atitinkamai, kiekviena iš šalių galėjo teikti įrodymus, paneigiančius antrosios šalies įrodinėjamus faktus. Teismui kilo pareiga ištirti bei tinkamai įvertinti šalių į bylą pateiktų įrodymų visumą, ką, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas ir padarė.

18. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovė, nustatydama trūkumus, rėmėsi dviem defektiniais aktais. Pirmąjį 2020 m. sausio 2 d. defektinį aktą pasirašė bendrijos pirmininkas ir trys bendrijos valdybos nariai. Jame nurodyta, kad tarp laiptų pakopų ir butų aikštelių skiriasi dengiamo pagrindinio sluoksnio pabarstų spalva ir skaičius (II laiptinė); I laiptinės pirmojo aukšto butų aikštelės nepakankamas sluoksnis dangos, nes matomi pro dangą esančių plytelių tarpai; neišlygintas perėjimas tarp plytelių ir grindinio prie lauko durų I laiptinėje; nekokybiškai išlieta danga, yra palikti tarpai tarp sienos ir grindų (I laiptinės pirmame aukšte ir II laiptinės visuose aukštuose); daugelyje vietų padengtas nepakankamas epoksido kiekis (II laiptinėje). Antrajame 2020 m. sausio 6 d. defektiniame akte, kurį pasirašė MB „Numėjas“ direktorius (techninės priežiūros specialistas) nurodoma, jog yra pagrindo nelygumai, plytelių dangos raštai (I laiptinės butų aikštelės), nepakankamas pabarstų kiekis (II laiptinė, visos butų aikštelės), laiptų pakopos nepadengtos skaidriu epoksido sluoksniu, vietomis matyti nenusiurbti pabarstų likučiai.

19. Ieškovė, įrodinėdama darbus atlikusi tinkamai, paneigdama atsakovė nurodomas aplinkybes dėl darbų trūkumų, rėmėsi ieškovės pakviestu statybos specialistu, turinčiu atitinkamą kompetenciją (SPSC kvalifikacijos atestatai Nr. 4995, 38549) bei jo pateiktu apžiūros aktu, kuriame nurodyta, kad defektų nėra, atliktus darbus galima naudoti, nėra kliūčių grindimis vaikščioti ir naudotis (CPK 12, 178 straipsniai).

20. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors, apeliantės nuomone, bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme ir buvo nustatyta, kad MB „Numėjas“ vadovo P. P. kompetencija nėra įvertinta, nes Statybos produkcijos sertifikavimo centras nėra išdavęs šiam asmeniui galiojančių atestatų, nors minėtas specialistas defektus nustatė vizualiai, nepagrindė statybos techniniame reglamente išdėstytomis nuostatomis, nevertino gamintojo (tiekiančio epoksidinę dervą) rekomendacijų, tačiau tuos pačius argumentus galima pasakyti ir dėl ieškovės pasitelkto UAB „Turtasta“ specialisto 2020 m. gegužės 20 d. išvados. UAB „Turtasta“ specialisto (techninės priežiūros vadovas) K. S. išvadoje nurodoma, kad pabarstų kiekio negalima nustatyti vizualiai, tačiau pats specialistas vizualiai ar nenurodomu būdu nustatė, kad jų kiekis atitinka naudojimo technologiją. Nors Sutartyje numatyta padengti visos laiptinės plotą epoksidine danga, tačiau UAB „Turtasta“ išvadoje laiptų pakopų (ne)padengimo storis pateisinamas tuo, kad laiptai turi būti šiukštesni, kad užtikrintų saugumą dėl slydimo. UAB „Turtasta“ išvadoje dėl matomų plytelių raštų po danga nurodoma, kad dangos su plytelėmis aukščio santykis nėra prilyginamas defektui. UAB „Turtasta“ išvadoje dėl daugelyje vietų nepakankamo epoksido sluoksnio (II laiptinėje) nurodoma, kad Sutartyje nebuvo aptarta, koks skaidraus epoksido sluoksnis turėjo būti išlietas. Pastebėtina, kad UAB „Turtasta“ aptartos ir kitos išvados buvo padarytos nenurodant jokių konkrečių statybos techniniame reglamente išdėstytų nuostatų, neįvertinus gamintojo (tiekiančio epoksidinę dervą) rekomendacijų. Kolegijos nuomone, dėl nurodytų priežasčių pirmosios instancijos teismas ir įvertino kritiškai ieškovės pakviestą statybos specialistą, nors ir turintį atitinkamą kompetenciją.

21. Dera pažymėti, jog pirmosios instancijos teismas vertino visus byloje esančius įrodymus, susijusius su defektų (ne)nustatymu: atsakovės pateiktus defektinius aktus, ieškovės išvadą dėl defektų, apklausė bylos šalis, statybos specialistus, apžiūrėjo byloje pateiktas fotonuotraukas, kt., ir tik iš įrodymų visumos padarė atitinkamas išvadas dėl darbų defektų. Nors pirmosios instancijos teismas iki galo tiksliai nesuformulavo, kokie galutine išvada defektai nustatyti, tačiau patį faktą, kad ieškovės darbai atlikti nekokybiškai ir su defektais, konstatavo. Nagrinėjamu atveju nereikalinga papildomai įrodinėti žinomų aplinkybių, kad atitinkama grindų danga (plytelės, epoksido ir pan.) yra įrengiama tuo tikslu, kad būtų lygi, turėtų estetinį vaizdą bei būtų patogi prižiūrėti. Akivaizdu, kad šie tikslai nebuvo pasiekti, t. y danga yra nelygi, neturi estetinio vaizdo, o priežiūra yra sudėtinga, nes dėl netinkami įrengtos dangos, esančių dangos tarpų prie laiptinės sienų kaupiasi drėgmė, nešvarumai. Tuo tarpu skaidri danga nėra tinkamai įrengta, nes pabarstukai laiptų pakopose nepadengti ir jie šluojant šluojasi, patenka į gyventojų gyvenamąsias patalpas.

22. Kolegijos vertinimu, nors sprendime neaptariamos konkrečios statybos techniniame reglamente išdėstytos nuostatos, neįvertintos gamintojo (tiekiančio epoksidinę dervą) rekomendacijos, tačiau tokių faktų nepateikia ir pati ieškovė, turėdama pareigą paneigti atsakovės nurodytus teiginius dėl defektų ir / ar įrodyti, kad darbai atlikti tinkamai. Akcentuotina, kad tokie pastebėjimai, kaip nenusiurbti pabarstų likučiai, nepadengta epoksidu danga, tarpai tarp grindų ir sienų, nevienoda grindų spalva nereikalauja ypatingų specialių statybinių žinių vertinant atliktus darbus ir jų statybinį bei estetinį rezultatą. Atkreiptinas dėmesys, kad šalys labiau gilintis į atliktų darbų rezultatą nesiekė, nors teismas ne kartą siūlė šalims tartis dėl ekspertizės skyrimo, tačiau šalys jos skirti neprašė ir nutarė įrodinėjimo veiksmus vykdyti kitomis įrodinėjimo priemonėmis.

23. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovė įrodė, kad nors ieškovė darbus pagal Sutartį atliko, tačiau jie buvo atlikti su trūkumais, įprastai tokios rūšies darbams keliamiems reikalavimams.

24. Papildomai pasisakant dėl apeliantės skundo argumento, kad teismas pats įvertino klausimus, reikalaujančius specialių žinių, pažymėtina, kad teismas turi pareigą vertinti įrodymus, tačiau neturi pareigos juos už kurią nors šalį rinkti. Byloje esančių įrodymų pakanka ginčo teisingam išnagrinėjimui, sutarčių ir jų vykdymo aiškinimas yra teismo kompetencijai priskirtini klausimai.

25. Apeliantės nuomone, teismas priimdamas sprendimą byloje, pats, savo iniciatyva išėjo iš ginčo ribų ir už atsakovę suformavo prašymą ir jį patenkino dėl kainos sumažinimo. Šiuo aspektu svarbu tai, jog pačios šalys laisvai disponuoja joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis (CPK 13, 42 straipsniai), pasirenka bylinėjimosi strategiją, sprendžia, kokius įrodymus savo pozicijai pagrįsti teikti, o kokių neteikti, tai daro laiku, atsižvelgiant į įstatymų leidėjo valią ir bylos proceso eigą.

26. Atkreiptinas dėmesys, kad vertinant tai, kad teismas nustatė, kad ieškovės atlikti darbai buvo su trūkumais ir jų ieškovė nepašalino, atsižvelgiant į atsakovės pasirinktą gynybos būdą –reikalavimą iš rangovės (ieškovės) neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą, galėjo / turėjo būti sprendžiamas klausimas dėl ieškovės ieškinio reikalavimo netenkinimo apskritai, nes neištaisius trūkumų, rangovas apskritai neturi teisės iš užsakovo reikalauti atlyginti už darbus. Tačiau šiuo konkrečiu atveju suprantama pirmosios instancijos teismo pozicija, kad toks išsprendimas nebūtų tikslingas ir tik užvilkintų bylos ir paties ginčo nagrinėjimą bei teisinės taikos tarp šalių atkūrimą, nes, kaip žinia, ieškovė, nors ir su trūkumais, tačiau darbus atliko ir jo rezultatu atsakovė naudojasi.

27. Įvertinusi tai, kad byloje šalys neteikė duomenų apie trūkumų šalinimo kaštus, neprašė skirti ekspertizės, nors teismas tą ragino padaryti, kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, turėdamas teisę atlikti bylos teisinį vertinimą ir kuo ekonomiškiau ir koncentruotai išspręsti tarp šalių kilusį ginčą, pagrįstai taikė kitą – artimą atsakovės gynybos būdą – darbų kainos sumažinimą, faktiškai jų kainą sumažinant iki nulio (CK 6.665 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei apimant pirmąjį nurodytą gynybos būdą. Dėl to apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip teisiškai nepagrįstus apeliantės argumentus, kad teismas nagrinėjamoje byloje neturėjo teisės spręsti klausimų, susijusių su atsakovės kitu gynybos būdu, nes taip išėjo už ieškinio ribų. Kaip minėta, atsakovė faktiškai nuo 2019 m. gruodžio 21 d. naudojasi ieškovės atliktais darbais, nors jie ir su trūkumais, estetinis vaizdas nėra išpildytas. Dėl to atsakovei kyla pareiga už tinkamai atliktus darbus sumokėti, o dėl atliktų darbų trūkumų – sumažinti darbų kainą.

28. Pabrėžtina, jog kaip nurodyta anksčiau, šalys neteikė duomenų apie trūkumų šalinimo kaštus, dėl to teismas, atsižvelgęs, kad ieškovė pažeidė Sutartyje nustatytus terminus dėk darbų atlikimo, neorganizavo darbų perdavimo, kaip numatė Sutartis, darbus atliko su trūkumais, atsižvelgęs ir į tai, kad pati atsakovė nekontroliavo darbų eigos, nors tai buvo numatyta Sutartyje (5.3 punktas), siekdamas neužvilkinti šalių ginčo papildomais teisminiais procesais bei kuo greičiau išspręsti šalių ginčą, pagrįstai šalių atsakomybę dėl trūkumų šalinimo ir jų kainos paskirstė po lygiai, po 50 procentų. Kolegija tokiai išvadai pritaria.

29. Tokia aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas priėmė apeliantei nepalankų sprendimą, priešingai nei yra įsitikinusi apeliantė, negali būti aiškinama kaip teismo selektyvus įrodymų pasirinkimas. Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo procese teismo padarytos išvados dėl byloje esančių įrodymų įrodomosios reikšmės ar jų pakankamumo šalių pareikštiems reikalavimams / argumentams išspręsti, taip pat negali būti laikomos pagrindu pripažinti teismą neteisingai įvertinus įrodymus.

30. Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad į esminius klausimus atsakyta. Kiti šalių procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako (CPK 2 straipsnis, 3 straipsnis, 7 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis). Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą, kai yra atskleista bylos esmė, neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2018 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-388-248/2018, 33 punktas; kt.).

Dėl bylos procesinės baigties

31. Atsižvelgdama į anksčiau išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė materialiosios ir procesinės teisės normas, nukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo procesinį sprendimą, konstatuoja, kad jį panaikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

32. Teisėjų kolegijai atmetus esminius apeliacinio skundo argumentus, spręstina, kad apeliantė teisės už skundą į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliacinės instancijos teisme neįgijo (CPK 93 straipsnio 1 , 3 ir 4 dalys). Dėl to jos nepriteistinos.

33. Atsakovė, gindamasi nuo ieškovės apeliacinio skundo reikalavimų, patyrė 726 EUR išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės prašoma priteisti suma neviršija Rekomendacijų nurodytus rekomenduojamus priteisti užmokesčio dydžius. Remdamasi tuo, teisėjų kolegija nusprendžia, kad atsakovės prašoma priteisti suma yra pagrįsta, ji priteistina iš ieškovės (CPK 93, 98 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija,

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei daugiabučių namų savininkų bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ iš ieškovės mažosios bendrijos „Grinstata“ 726 EUR bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjos Irma ČuchrajAušra MaškevičienėErika Misiūnienė