Telšių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. D. ieškinį atsakovui T. D. dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu atsakovas paaiškino, kad sutinka teikti abiem vaikams bendrą 150 Eur sumą. Nurodė, kad vykdo individualią veiklą, yra statybininkas, mūrininkas. 2019 m. buvo labai sunkūs, pajamos buvo mažos, nes darbai nepaklausūs, lapkričio ir gruodžio mėn. nedirbo. Jis renka žmones darbams pagal skelbimus, yra kaip vadovas. Sesuo padeda duodama daržovių, kiaulę. Turi 2 metų vaiką su kita šeima. Tėvams renovavo kaimą, todėl šie padėjo teikti išlaikymą. Sūnui visada gimtadieniui, Kalėdų, Velykų proga duoda 50 Eur, dukrai neduoda. Po skyrybų vaikai kiekvieną savaitgalį ateidavo pas jį, bet dabartinė žmona pyko, kad negali niekur išvažiuoti, jis yra kaip auklė. Skiriantis su ieškove susitarė dėl išlaikymo dydžio, nes jis apsiėmė mokėti paskolą, kuri šiai dienai yra 25000 Eur. Bute gyvena žmonos sesers pažįstami, moka tik komunalinius mokesčius, nuomos nemoka, nes jam padeda sesuo. Ieškovė vietoj valgyklos vaikų pietums mokykloje gali įdėti sumuštinių, bandelę. 8 Eur telefonui yra per daug, pats išleidžia 2,50 Eur. Maistui išleisti 120 Eur per mėnesį (4 Eur per dieną) yra per daug. Išlaidos aprangai turi būti sumažintos iki 70 Eur. Ieškovė nepateikė įrodymų apie nuomos dydį, akinių keitimo išlaidas. Draudimas yra perteklinis, neprivalomas ir nebūtinas. Mano, kad vaikui pakanka 350 Eur, išminusavus gaunamus 50 Eur vaiko pinigus sutinka mokėti 150 Eur abiem vaikams. Neplanuoja užsienyje ieškoti darbo, nes šeima turi būti kartu.

Išvadą teikiančios institucijos atstovė, teikdama išvadą palaikė ieškinio reikalavimus, ieškinį prašė tenkinti. Nurodė, kad po teismo sprendimo priėmimo vaikų poreikiai padidėjo, priteista išlaikymo suma neatitinka ekonominės situacijos.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad G. D. ir V. D. yra ieškovės ir atsakovo vaikai (e. b. l. 31, 32). Telšių rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 17 d. sprendimu nutraukta šalių santuoka, atsakovas įsipareigojo mokėti išlaikymą po 200 Lt (57,92 Eur) kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis (b. l. 9-11). Šalys gyvena atskirai, nepilnamečiai vaikai gyvena su ieškove. Atsakovas teikė priteistą išlaikymą vaikams po 57,92 Eur kas mėnesį, tačiau ieškovė siekia įrodyti, kad dėl vartojimo kainų padidėjimo, išaugusių vaikų poreikių, jų priežiūrai reikalingų lėšų poreikis išaugo ir priteisto išlaikymo vaikui nebepakanka.

Dėl reikalavimo padidinti išlaikymą

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnio 1, 2 dalių nuostatas tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Jau priteisto išlaikymo dydis keičiamas tik tuo atveju, jei po teismo sprendimo, kuriuo jis buvo priteistas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 straipsnio 1 dalis) arba atsirado papildomos vaiko priežiūros išlaidos (vaiko liga, sužalojimas slaugymas ar nuolatinė priežiūra (CK 3.201 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad nuo išlaikymo priteisimo momento praėjus 5 metams, pasikeitė ekonominė situacija Lietuvoje, padidėjo maisto produktų kainos, nepilnamečiams vaikams natūraliai augant ir vystantis padidėjo jiems išlaikyti reikalingų lėšų suma.

Atsakovas teigia, kad ieškovė nepagrindė vaikų išlaikymui reikalingų 470 ir 450 Eur sumų. Tai, kad ne visos išlaidos pagrįstos rašytiniais įrodymais, nereiškia, jog išlaidos nepatiriamos. Konstatuotina, jog nereikia įrodinėti, kad nepilnamečiui vaikui yra reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, vaistai, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės, pramogos ir poilsis laisvalaikiu, tačiau išlaidos šiems poreikiams patenkinti turi būti protingo ir realaus dydžio. Nepilnamečiui vaikui išlaikyti skirtos lėšos turi būti siejamos su pagrįstais, realiais ir protingais vaiko poreikiais bei abiejų tėvų finansinėmis galimybėmis šias lėšas teikti.

Ieškovė nurodė, kad dukros išlaikymo išlaidas per mėnesį sudaro 470 Eur, jas detalizavo: 120 Eur maistui, 100 Eur aprangai, 40 Eur komunaliniams mokesčiams, 25 Eur laisvalaikio išlaidos, 60 Eur maistui mokykloje (3 Eur dienai), 8 Eur telefono išlaidos, 20 Eur mokymosi ir kanceliarinės išlaidos, 7 Eur interneto išlaidos, 30 Eur higienos priemonėms ir kirpyklai, 30 Eur vaistams ir dantų priežiūrai, 60 Eur draudimas per metus.

Atsakovas posėdžio metu nurodė, jog ieškovė neteikė duomenų apie nuomojamo būsto kainą, 40 Eur komunalinių mokesčių, 120 Eur per mėnesį vaiko maistui, 8 Eur telefonui, 30 Eur dantų taisymui, aprangai po 100 Eur ir 80 Eur, 20 Eur kanceliarinėms prekėms yra per didelės sumos. Atsakovas posėdžio metu papildė, kad ieškovė vaikų pietums turėtų sutepti sumuštinius ir pan.

Byloje pateikti mokėjimo kvitai patvirtina, jog 2019 m. spalio mėn. buto komunaliniai mokesčiai sudarė apie 70 Eur, sausio mėn. apie 150 Eur. Šie duomenys paneigia atsakovo ir jo atstovo teiginius, jog būsto komunaliniai mokesčiai yra per dideli. Pagrįstai komunaliniai mokesčiai dalijami trims asmenims. Ieškovė nuosavybės teise neturi gyvenamojo būsto, todėl jį nuomojasi. Ieškovė nepateikė įrodymų, kiek moka už nuomojamą būstą, tačiau šios sumos ir neįskaičiuoja į vaiko išlaikymui reikalingą sumą. Teismo vertinimu, 120 Eur suma (4 Eur dienai), skiriama nepilnamečio vaiko maistui, yra adekvati, atsižvelgiant į esamas kokybiškų ir pilnavertiškų produktų kainas rinkoje, o taip pat siekiant užtikrinti sveiką ir visavertį maisto racioną augančiam nepilnamečiam vaikui. Nors atsakovas nurodė, jog 60 Eur (3 Eur dienai) maistui mokyklos valgykloje yra neprotingos išlaidos, teismas mano, kad šiltas maistas vaikui yra vertingesnis, nei sumuštiniai. Be to, sumuštiniams ar bandelėms taip pat reikalingos lėšos. Teismas daro išvadą, kad ieškovė nepagrindė įrodymais, kad dukrai kas mėnesį išleidžia 100 Eur, o sūnui 80 Eur aprangai, todėl šios išlaidos mažintinos iki 70 Eur. Atsakovo teiginius, jog kanceliarinėms prekėms 20 Eur yra per daug, teismas laiko deklaratyviais, atsakovas byloje nepateikė jokių duomenų, pagrindžiančių mažesnį poreikį kanceliarinėms priemonėms ir pratyboms, negu nurodo ieškovė. Atsakovas nesutinka su ieškovės nurodytomis 30 Eur išlaidomis dantų priežiūrai ir vaistams, nes medicininės paslaugos vaikams yra teikiamos nemokamai. Teismas sutinka su šiais teiginiais, jog Lietuvoje gydymas yra nemokamas, tačiau pažymi, kad ne visos gydymo paslaugos yra teikiamos nemokamai, pvz. papildomi kraujo tyrimai, siekiant nustatyti vitaminų kiekį kraujyje, ir kt. Pažymėtina ir tai, kad augančiam vaiko organizmui yra reikalingi vitaminai ir papildai, kurie nėra kompensuojami. Taip pat vaikai periodiškai gali sirgti ir peršalimo ar kitokiomis ligomis, kurioms gydyti reikalingi medikamentai nėra kompensuojami. Būtina paminėti ir tai, kad kartais gali nutikti nenumatytų įvykių dėl vaiko sveiktos, kas darytų įtaką papildomoms ir nenumatytoms išlaidoms. Teismas sutinka su atsakovo teiginiu, kad 8 Eur telefono ryšio ir 7 Eur interneto paslaugų išlaidos yra per didelės, šios išlaidos mažintinos iki 10 Eur. Atsakovas nurodė, jog nėra įrodymų apie vaikams kasmet keičiamus akinius, patvirtino nežinojęs, kad sūnui reikalingi akiniai, kas rodo, jog atsakovas nesirūpina vaikų gyvenimu. Ieškovė nurodė, jog sūnui akiniai reikalingi dvejus metus, pateikė 2019 m. vaikams pirktų akinių kvitus, todėl teismas daro išvadą, kad akiniai vaikams keičiami kasmet. Atsakovas neginčijo 25 Eur išlaidų laisvalaikiui bei 30 Eur išlaidų kirpyklai bei higienos priemonėms. Atsakovas taip pat nesutinka su ieškovės patiriamomis 60 Eur metinėmis išlaidomis vaikų draudimui. Teismas pritaria, kad draudimas nėra privalomas, jis nėra kaupiamasis, be to, naudos gavėja yra ieškovė.

Teismo vertinimu, atsakovo teiginiai, jog vaiko išlaikymui galimai pakaktų mažesnių išlaidų, savaime nepaneigia ieškovės skaičiavimų, juolab, kad ieškovė gyvena kartu su vaikais ir gali geriau įvertinti realius vaikų poreikius.

Teismas, remdamasis nustatytų aplinkybių apie šalių nepilnamečių vaikų poreikius visuma, sprendžia, kad po teismo 2014 m. lapkričio 17 d. sprendimo vaikų poreikiai išaugo ir vienam vaikui tenkanti išlaikymo dalis (57,92 Eur) akivaizdžiai nepakankama jo poreikiams patenkinti. Atsižvelgus į padidėjusius vaikų poreikius, tenkintinas ieškovės reikalavimas padidinti priteistą išlaikymą vaikams. Ieškovė neįrodė, kad vaikai turi ypatingų poreikių. Teismo vertinimu, pagal byloje surinktus įrodymus, vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, nepilnamečių vaikų, kurių amžius yra 13 ir 17 metų, realiems (būtiniems, ugdymo, laisvalaikio) poreikiams patenkinti per mėnesį yra reikalinga po 400 Eur (CPK 185 straipsnis). Būtent toks išlaikymo vaikui dydis šios nagrinėjamos bylos kontekste yra proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams ir jo tėvų turtinei padėčiai, nepažeis socialinio teisingumo ir užtikrins būtinas vaikui vystytis sąlygas.

Ieškovė pateikė duomenis apie išmokas vaikams, atsakovas prašo išlaikymo dydį sumažinti šiomis išmokų sumomis. Teismas šiuos atsakovo argumentus atmeta kaip teisiškai nepagrįstus. Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienam vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų arba iki nepilnametis vaikas pripažįstamas emancipuotu ar sudaro santuoką ir emancipuotam ar susituokusiam nepilnamečiam vaikui arba vyresniam kaip 18 metų asmeniui, jeigu jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą (įskaitant ir profesinio mokymo įstaigose besimokančius pagal bendrojo ugdymo programą ir pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa, iki baigs bendrojo ugdymo programą), bet ne ilgiau, iki jiems sukaks 21 metai, skiriama ir mokama 1,54 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka per mėnesį. Išmokos vaikui tikslas – mažinti vaikų skurdą ir socialinę atskirtį, nuosekliai didinti finansinę paramą vaikus auginančioms šeimoms. Ši išmoka iš esmės yra vaiko turtas. Teikiant vaikams valstybės piniginę paramą išmokos vaikui būdu yra siekiama pagerinti vaikų padėtį, sudaryti jiems geresnes sąlygas, užtikrinti, kad vaikų poreikiai būtų visapusiškiau patenkinti. Vadinasi, šios išmokos paskirtis nėra mažinti tėvų teikiamą išlaikymo vaikams dydį. Juolab, tėvai negali atsisakyti vykdyti arba perkelti vykdyti kitiems asmenims (taip pat ir valstybei) pareigos išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Aptariama išmoka yra skirta suteikti papildomą finansinę paramą vaikams ir juos auginantiems tėvams. Todėl jei valstybės mokamos išmokos vaikui dydžiu būtų mažinama tėvų išlaikymo pareiga vaikams, vaikų padėtis nė kiek nepagerėtų, nebūtų sudarytos sąlygos geriau ir visapusiškiau patenkinti vaiko poreikius. Konstatuotina, kad valstybės skiriama išmoka vaikui nesudaro pagrindo mažinti tėvų išlaikymo prievolės vaikui dydžio (Šiaulių apygardos teismo 2020 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-20-210/2020).

Dėl išlaikymo dydžio iš tėvų priteisimo

Paskirstant nustatytą vaiko poreikiams būtiną sumą tarp tėvų, pirmiausia vadovaujamasi tuo, kad abu tėvai turi pareigą išlaikyti vaiką ir jų teisės bei pareigos yra lygios; nuo lygių dalių principo galima nukrypti dėl iš esmės skirtingos turtinės padėties ar kitų svarbių aplinkybių; be to, turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010; kt.).

Byloje pateikti VĮ Registrų centro ir VĮ „Regitra“ išrašų duomenys patvirtina, kad ieškovė neturi jos vardu registruoto nekilnojamojo turto, turi automobilį. Iš pažymos apie ieškovei apskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį nustatyta, kad ieškovės darbo užmokestis sudaro apie 1000 Eur.

Iš pateiktų deklaracijų matyti, kad atsakovas vykdo individualią veiklą. Jis nurodė, kad 2019 m. jo pajamos buvo mažos, šiuo metu jo turtinė padėtis blogesnė nei ieškovės. Teismas šiuos atsakovo argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Pateiktas sąskaitos išrašas patvirtina, kad atsakovui už atliktus darbus2019 m. padaryti tik 4 pavedimai, tačiau pats atsakovas į savo sąskaitą per 2019 metus įnešė 5120 Eur. Atsakovo specialybė – statybininkas mūrininkas – yra paklausi, sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų jo amžių bei profesines galimybes atitinkančias pajamas, pakankamas vaikams išlaikyti. VĮ Registrų centro išrašas patvirtina, kad atsakovas 2019 m. liepos 5 d. su sutuoktine bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgijo nekilnojamąjį turtą. Duomenų, kad šis turtas įgytas imant kreditą, nėra. Skiriantis su ieškove atsakovui nuosavybės teise atiteko butas, kuriame gyvenantys svetimi žmonės atsakovui nuomos mokesčio nemoka. Darytina išvada, kad atsakovas nėra sąžiningas ir nerodo visų gautų pajamų, t. y. jis arba dirbo nelegaliai, arba atlyginimą gavo grynaisiais. Nors atsakovas turi dar vieną išlaikytinį, teismas mano, jog priteistiną išlaikymą vaikams jis yra pajėgus teikti. Atsakovas yra sveikas ir darbingas, tad turi galimybes dėti papildomas pastangas ir gauti didesnių pajamų būtiniesiems vaikų poreikiams užtikrinti, o gaunamos minimalios pajamos negali būti priežastis nustatyti mažesnį nepilnamečiams vaikams reikalingo išlaikymo dydį. Pastebėtina ir tai, kad atsakovas, teigdamas, jog jo pajamos 2019 m. buvo labai mažos, advokatui sumokėjo 1000 Eur už teisines paslaugas. Remiantis šia aplinkybe labiau tikėtina, jog atsakovo finansinė padėtis yra žymiai geresnė, nei jis bando įrodyti. Atsižvelgiant į tai, kas mėnesį mokamos periodinės išmokos vaikams didinamos iki 200 Eur nuo sprendimo dienos iki vaikų pilnametystės (CK 3.194 straipsnio 3 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.200 straipsnis).

Atsakovas nurodė, kad papildomai per sūnaus gimtadienį, kitas šventes duoda po 50 Eur. Teismo sprendimu vaikui priteistas nustatyto dydžio išlaikymas savaime nereiškia, kad tėvai negali gera valia teikti vaikui papildomo išlaikymo tiek teismo sprendime nustatyta, tiek ir kitokia forma. Toks tėvų elgesys atitinka CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, taip pat ir geros moralės principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246-378/2016).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies proporcingai tenkintų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Ieškovė patyrė 450 Eur išlaidas už advokato pagalbą. Ieškovės reikalavimai patenkinti 97 proc. (reikalauta padidinti išlaikymą dukrai iki 210 Eur, teismas išlaikymo sumą padidina iki 200 Eur, reikalauta padidinti išlaikymą sūnui iki 200 Eur, teismas šį reikalavimą tenkina), todėl iš atsakovo turėtų būti priteista 436,50 Eur ieškovės patirtų advokato teisinės pagalbos išlaidų.

Atsakovas patyrė 1000 Eur advokato pagalbos išlaidų. Atmestų ieškinio reikalavimų dalis sudaro 3 proc., taigi, iš ieškovės atsakovui priteistina bylinėjimosi išlaidų suma sudaro 30 Eur.

Atlikus šalių viena kitai mokėtinų lėšų užskaitymą, iš atsakovo ieškovei priteistina 406,50 Eur (436,50 – 30 = 406,50) suma.

Kadangi ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas), iš atsakovo valstybei priteistinas 77 Eur žyminis mokestis už reikalavimą dėl išlaikymo padidinimo ((200 Eur - 57,92 Eur) x 12 mėn. x 2 x 3 proc. x 75 proc.) (CPK 85 straipsnio 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-267, 268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti Telšių rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2242-971/2014 priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydį ir priteisti iš atsakovo T. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), materialinį išlaikymą nepilnamečiams vaikams G. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200 Eur nuo sprendimo priėmimo dienos iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, paliekant vaikams skirtų lėšų tvarkytoja G. D.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti G. D. iš T. D. bylinėjimosi išlaidas 406,50 Eur.

Priteisti iš T. D. 77 Eur žyminį mokestį į valstybės pajamas (įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.