- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-03-04
- Bylos Nr.
- eII-214-548/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00073-2025-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ričardas Juodis
- Pareiškėjas
- M. K.
nedalyvaujant institucijos ne teismo tvarka priėmusios nutarimą administracinio nusižengimo byloje – Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos 2-ojo skyriaus – atstovui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo M. K. skundą dėl 2024 m. gruodžio 18 d. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos 2-ojo skyriaus nutarimo Nr. 0239–ANR_N–257083–2024 administracinio nusižengimo byloje Nr. 24259053874.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos 2-ojo skyriaus (toliau – ir Institucija) Vyresniosios specialistės Jurgos Daukintaitės–Sluckuvienės 2024 m. gruodžio 18 d. nutarimu (toliau – Nutarimas) administracinio nusižengimo byloje Nr. 24259053874 M. K. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 416 straipsnio 6 dalį už tai, kad jis 2024 m. spalio 18 d. 08.52 val. vairuojant transporto priemonę, nustatytą 50 km/h greitį viršijo 54 km/h (įvertinus paklaidą, važiavo 104 km/h greičiu) ir už tai jam buvo paskirta 520 eurų nuobauda ir administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimas (teisė vairuoti transporto priemones) 5 mėnesiams.
Šalies argumentai
Nesutikdamas su nutarimu, pareiškėjas M. K. pateikė skundą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams Kaišiadoryse, prašydamas pakeisti nutarimo dalį, kuria jam paskirta poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas (teisės vairuoti transporto priemones) 5 mėnesiams, ir šios poveikio priemonės neskirti. Taip pat prašoma tuo atveju, jei teismas spręstų, kad nėra pagrindo ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymui, nutarimu paskirtą administracinio poveikio priemonę sumažinti iki 1 mėnesio. Pareiškėjas skunde nurodo, kad 2024 m. gruodžio 18 d. buvo surašytas Nutarimas Nr. 0239–ANR_N–257083–2024 administracinio nusižengimo byloje Nr. 24259053874, kuriame konstatuota, jog M. K., 2024 m. spalio 18 d., 08 val. 52 min., Trakai–Vievis, 6,411 km, Trakų rajone, viršijo nustatytą 50 km/h greitį ir važiavo 104 km/h greičiu (įvertinus paklaidą). Pažeidimas padarytas pagal LR ANK 416 straipsnio 6 dalį, už kurį buvo paskirta 520 eurų bauda ir 5 mėn. laikotarpiui atimta teisė vairuoti transporto priemonę. Pareiškėjas pažymi, kad Nutarime buvo nurodyta, jog lengvinančių aplinkybių nenustatyta, tačiau buvo įvertintos sunkinančios aplinkybės (tame pačiame šio kodekso straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai, kol dar nepasibaigęs šio kodekso 40 straipsnyje nustatytas terminas). M. K. padarė pažeidimą vairuodamas transporto priemonę ir nepastebėjo laikino greičio ribojimo ženklo, nes, kaip teigia pareiškėjas, tuo metu pažeidimo vietoje kelio darbai nevyko. Pareiškėjas nurodo, kad šiuo metu šioje vietoje leidžiamas greitis yra 90 km/h, todėl, nors viršijo greitį, jis tai padarė tik 14 km/h. Pareiškėjas pripažįsta, kad pažeidimas nesukėlė sunkių pasekmių ir asmenys nenukentėjo. Tačiau jis atkreipia dėmesį, jog dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir veda mokymus ūkininkams visoje Lietuvoje. Pareiškėjas teigia, kad Institucija, priėmusi Nutarimą, neatsižvelgė į jo darbo pobūdį ir jo pastangas užtikrinti viešąjį interesą, taip neįvertindamas šių svarbių aplinkybių. Pareiškėjas mano, jog pažeidimas turės neigiamą poveikį jo profesiniams įsipareigojimams ir ūkininkų kompetencijos kėlimui. Pareiškėjas remiasi ANK 34 straipsnio 6 dalimi, pagal kurią teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti Institucija gali paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą, atsižvelgdama į padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę ir kitas aplinkybes. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, pareiškėjas prašo teismo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir sumažinti pareiškėjui teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo laikotarpį iki 1 mėnesio.
Atsiliepimas
Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos 2–ojo skyriaus atsiliepimu į M. K. skundą, prašoma skundo netenkinti ir nutarimą palikti nepakeistą. Atsiliepime vyriausioji tyrėja Neringa Dainauskienė nurodo, kad 2024 m. gruodžio 18 d. nutarimu Nr. 0239-ANR_N-257083-2024 administracinio nusižengimo byloje ROIK 24259053874, kuriuo dėl nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir - ANK) 416 straipsnio 6 dalyje M. K. (toliau – Pareiškėjas) buvo paskirta šiek tiek didesnė už vidurkį, kaip numatyta straipsnio sankcijoje – 520 eurų piniginė bauda kartu su administracinio poveikio priemone – specialiosios teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo, numatytos to paties straipsnio 7 dalyje, terminas – 5 mėnesiams. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2024 m. spalio 18 d. 8.52 val. Trakų raj., kelyje Trakai-Vievis, 6,411 km., vairuodamas automobilį BMW, valstybiniu numeriu EA6912, nustatytą 50 km/val. greitį viršijo 54 km/val., t. y. važiavo 104 km/val. greičiu įvertinus paklaidą. Tokiais savo veiksmais M. K. nesilaikė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 127 punkto reikalavimų ir padarė administracinį nusižengimą numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 416 straipsnio 6 dalyje. Atsiliepime nurodoma, kad su Pareiškėjo skundo argumentais sutikti negalima, nes asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones reikalinga darbo funkcijoms vykdyti ir asmeniniams interesams užtikrinti, pats turi būti suinteresuotas nedaryti tokių teisės pažeidimų, kurie galėtų lemti šios specialiosios teisės netekimą, taip pat numatyti ir atsakingai įvertinti savo elgesį bei galimas pasekmes, kilsiančias jam. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusižengimo bei aplinkybė, kad teisė vairuoti transporto priemones reikalinga darbo funkcijoms atlikti ar asmeniniams interesams užtikrinti, neturi esminės reikšmės, sprendžiant dėl administracinės nuobaudos sušvelninimo pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį. Tai, kad paskirta nuobauda ar administracinio poveikio priemone sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtine aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją sušvelninti. M. K. prieš padarydamas pavojingą eismo saugumui Kelių eismo taisyklių pažeidimą, privalėjo numatyti neigiamas pasekmes, o jo skunde nurodomos aplinkybės, tokiose bylose savaime nepripažįstamos ypatingomis aplinkybėmis, turinčiomis lemti išimtinai švelnios, atsakomybėn traukiamo asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos skyrimą. Institucijos vertinimu, nėra faktinio pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies normos bei tenkinti M. K. prašymą – pakeisti skundžiamą nutarimą t. y. paskirti trumpesnį specialiosios teisės atėmimo terminą. Teismų praktikoje pažymima, kad administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-54- 489/2018). Pareiškėjo nuolatinį „skubėjimą“ patvirtina ir per paskutinius penkerius metus padaryti daugiau nei 13 Kelių eismo taisyklių pažeidimų, o skiriamos baudos kaip matyti nuobaudos tikslų, numatytų ANK 22 straipsnyje, akivaizdu, nepasiekė. Pareiškėjas jokių išvadų nepadarė, ir toliau elgiasi neatsakingai.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas M. K. nurodė, kad skundą palaiko jame nurodytais motyvais. Paaiškino, kad 2024 m. lapkričio 18 d. važiavo Trakai–Vievis kelio ruožu, kur paprastai yra nustatytas 90 km/h greitis. Jis nepastebėjo laikino kelio ženklo, kuris rodė sumažintą greitį iki 50 km/h. Pareiškėjas teigia, kad būtų buvęs atidesnis ir pastebėjęs šį ženklą, tačiau kartais taip nutinka, kad laikinieji ženklai nesukelia reikiamo dėmesio, ypač kai nėra aiškių kelio darbų požymių. Tuo metu kelio ruože, pasak pareiškėjo, nebuvo matyti jokių darbų, todėl jis toliau važiavo įprastu greičiu. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, kad pastaruoju metu viešoje erdvėje buvo kalbama apie greičio matuoklių perteklių ir jų taikymo galimą nepagrįstą griežtumą. Jis remiasi tuo, kad greičio matuokliai ne visada yra naudojami tik siekiant užtikrinti eismo saugumą, o veikia labiau kaip priemonė baudoms rinkti. Pripažįsta padaręs pažeidimą, tačiau pabrėžia, kad šis pažeidimas neturėjo jokių neigiamų pasekmių, nes eisme nebuvo sukelta jokios avarijos ar pavojaus kitiems eismo dalyviams. Pažeidėjo nuomone, šis pažeidimas buvo smulkus ir neturėjo rimtų pasekmių. Per visą savo vairavimo istoriją jis teigia nesukėlęs jokio eismo įvykio. Taip pat nurodo, kad šiuo metu dirba Vytauto Didžiojo universitete lektoriumi ir vyksta į paskaitas, kuriose moko ūkininkus visoje Lietuvoje. Kadangi jam reikalingas automobilis, norint toliau vykdyti savo profesinę veiklą, jis prašo atsižvelgti į jo profesinę padėtį ir tai, kad, neturint galimybės vairuoti, būtų sutrikdytas ne tik jo darbas, bet ir ūkininkų kvalifikacijos kėlimas, numatytas Ministro įsakymais. Prašo teismo taikyti ANK 34 str. 6 d. ir atsižvelgti į pažeidimo pobūdį, padaryto pažeidimo aplinkybes, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, taip pat į teisingumo ir proporcingumo principus, siekiant skirti mažesnę baudą nei minimali, numatyta ANK 416 str. sankcijoje. Pabrėžia, kad per savo vairavimo laikotarpį buvo 13 kartų baustas už mažareikšmius pažeidimus, tokius kaip 10-20 km/h greičio viršijimas. Jis teigia, kad šie pažeidimai buvo tik nedideli ir pasitaiko kiekvienam vairuotojui, kai nesuspėjama sumažinti greičio įvažiuojant į gyvenvietę, kur jau įrengtas greičio matuoklis. Prašo teismo atsižvelgti į jo darbo pobūdį ir tai, kad automobilis yra būtinas jo profesinei veiklai, ir atitinkamai sumažinti teisės vairuoti transporto priemonę atėmimą iki 1 mėnesio.
Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovas į teismo posėdį neatvyko. Apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą Institucijai buvo pranešta tinkamai, todėl administracinio nusižengimo byla nagrinėjama jos atstovui nedalyvaujant (ANK 629, 630 straipsniai).
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta pilnai ir sprendimas priimtas remiantis byloje ištirtais įrodymais. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe (ANK 641 str.).
Administracinio nusižengimo padarymą patvirtina: administracinio nusižengimo protokolas, nutarimas administracinio nusižengimo byloje, administracinių nusižengimų registro išrašas, policijos pareigūno tarnybinis pranešimas, administracinių nusižengimų registro pateikta informacija apie padarytą nusižengimą.
M. K. paskirta administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė – 520 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 5 mėnesiams pagal ANK 416 straipsnio 6 dalį, numatančią administracinę atsakomybę už transporto priemonių vairavimą, viršijant nustatytą leistiną greitį.
Žemesnės instancijos teismas
ANK 416 straipsnio 7 dalis numato, kad už šio straipsnio 6 dalyje numatytą administracinį nusižengimą vairuotojams privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vieno iki šešių mėnesių, o pradedantiesiems vairuotojams, transporto priemonių, kurių didžiausioji leidžiamoji masė didesnė negu 3,5 t arba kuriose yra daugiau kaip 9 sėdimos vietos, vairuotojams ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų ir šešių mėnesių.
Iš bylos duomenų matyti, kad Institucija 2024 m. gruodžio 18 d. nutarimu M. K. pripažino kaltu padarius ANK 416 straipsnio 6 dalyje numatytą nusižengimą ir, nustačius jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – tame pačiame šio kodekso straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai, kol dar nepasibaigęs šio kodekso 40 straipsnyje nustatytas terminas (ANK 36 straipsnio 1 dalies 12 punktas), paskyrė 520 eurų nuobaudą bei specialiosios teisės (teisė vairuoti transporto priemones) atėmimą 5 mėnesiams.
Esminės administracinių nuobaudų skyrimo taisyklės yra įtvirtintos ANK 32 straipsnyje, remiantis kuriuo nuobauda ir administracinio poveikio priemonė už administracinį nusižengimą skiriamos pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimas asmeniui, padariusiam ANK specialiojoje dalyje įtvirtintą administracinį nusižengimą, yra išskirtinė teismo ar Institucijos, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusios ne teismo tvarka, kompetencija. Tačiau teismas ar Institucija, nagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą, spręsdami asmeniui skirtinos administracinės nuobaudos dydžio klausimą, turi išlaikyti pusiausvyrą tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp administracinio nusižengimo pavojingumo pobūdžio ir už šį nusižengimą numatytos nuobaudos, t. y. paskirti tokią nuobaudą, kuri būtų adekvati (proporcinga) padarytam administraciniam nusižengimui.
Vertinant M. K. skundo argumentus, atkreiptinas dėmesys į ANK 34 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, pagal kurį asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, nustatoma ne trumpesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.
Kita vertus, remiantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.
Nagrinėjamu atveju M. K. už padarytą nusižengimą, numatytą ANK 416 straipsnio 6 dalyje, Institucijos 2024 m. gruodžio 18 d. nutarimu buvo paskirtas 5 mėnesių teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas. Teismas šią nuobaudą laiko proporcinga M. K. padaryto nusižengimo pavojingumui (nustatytą greitį viršijo net 54 km/h, įvertinus paklaidą, tokiu būdu keldamas realią grėsmę tiek savo, tiek ir kitų eismo dalyvių turtui, sveikatai bei gyvybei) ir pažeidėjo asmenybei. Kaip matyti iš byloje esančio Administracinių nusižengimų registro išrašo, per pastaruosius penkerius metus M. K. buvo baustas už KET pažeidimus daugiau nei 13 kartų, didžioji jų dalis susijusi su nustatyto greičio viršijimu. Tokia tendencija rodo, kad jis yra linkęs nesilaikyti Kelių eismo taisyklių, o praeityje jam skirtos baudos, nors ir buvo sumokėtos, nesuformavo atsakingesnio požiūrio į eismo saugumą. Tai, kad šį kartą neteisėtas elgesys kelyje nesukėlė pasekmių, nepanaikina jo atsakomybės ir nesudaro pagrindo švelninti paskirtą administracinę nuobaudą ar jos atsisakyti. Pažeidėjo sistemingas KET taisyklių nepaisymas patvirtina, kad administracinio poveikio priemonės taikymas yra būtinas siekiant ANK 22 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų administracinės nuobaudos tikslų.
Pažymėtina, kad M. K. padarė vieną pavojingiausių administracinių nusižengimų – 2024 m. spalio 18 d. kelyje Trakai–Vievis, kur leistinas greitis buvo 50 km/h, jis važiavo net 104 km/h greičiu, viršydamas nustatytą ribą 54 km/h (įvertinus paklaidą). Toks asmens, kuris, kaip minėta, jau ne kartą buvo baustas už analogiškus pažeidimus, elgesys rodo atsainų požiūrį į Kelių eismo taisykles bei kitų eismo dalyvių saugumą. Skundą nagrinėjantis teismas neabejoja, kad tokie pareiškėjo veiksmai rodo abejingumą galimoms skaudžioms pasekmėms. Akivaizdu, kad M. K., kuriam teisė vairuoti yra svarbi darbo veiklai, turėjo būti suinteresuotas laikytis KET reikalavimų ir išvengti sankcijų. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, nėra pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų ir mažinti paskirtą specialiosios teisės atėmimo terminą.
Pareiškėjas mano, kad jam galima taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. M. K. pažymi, kad tokį nusižengimą padarė dėl to, kad skubėjo į darbą Kaune. Nurodo, jog jam dažnai reikia važinėti į skirtingas darbo vietas. Dėl šios priežasties jam reikalinga transporto priemonė. Skunde nurodoma, jog jo veikla yra viešojo intereso tenkinimas. Teigiama, jog visuomenės interesas bei nuobaudos tikslai gali būti pasiekti ir taikant švelnesnę nei sankcijoje nustatytą minimalią nuobaudą arba minimalią nuobaudą.
ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, jog teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Skiriant nuobaudą būtina įvertinti ir proporcingumo principą, t. y. paskirti tokią nuobaudą, kuri būtų adekvati padarytam administraciniam nusižengimui. Pažymėtina, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-13/2013, 2AT-68-507/2015, 2AT-58-697/2017). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyse aiškindamas ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, nurodė, kad aplinkybė, jog nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė ir sudaranti pagrindą nuobaudos neskirti ar ją žymiai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-4-2011; 2AT-7-4-2013; 2AT-9-746/2015; 2AT-88-697/2016; 2AT-38-895/2019). Teismo vertinimu, aptarti duomenys rodo, kad išimtinės aplinkybės, kurioms esant galėtų būti taikomos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos, šioje byloje neegzistuoja, todėl paskyrus švelnesnę nei sankcijoje numatytą administracinio poveikio priemonę, nebūtų pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti administracinio poveikio priemonės tikslai.
Nagrinėjant administracinėn atsakomybėn patraukto M. K. skundą, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, atsižvelgdamas į galimas greičio viršijimo pasekmes, įstatymo leidėjas, sankcijoje už šį nusižengimą (kai greitis viršijamas daugiau kaip 50 km/val.) nustatydamas ne tik piniginę baudą, bet ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, neabejotinai siekia ne tik nubaudimo, bet ir prevencinių tikslų – apsaugoti visuomenę nuo tokio pobūdžio veikų, kurios gali sukelti žalą jos nariams, jų gyvybei, sveikatai ar turtui. Todėl tai, kad M. K. pakartotinai padarė analogišką nusižengimą ir teisė vairuoti jam reikalinga dėl darbo ar asmeninių poreikių, nesumažina administracinės nuobaudos tikslų. Sąmoningai pasirinkdamas priešingą teisei elgesį, jis kelia pavojų ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams. Todėl tai, kad M. K. pakartotinai padarė analogiško pobūdžio nusižengimą ir skunde nurodo, jog teisė vairuoti jam būtina dėl darbo, negali paneigti prevencinių administracinės nuobaudos tikslų. Sąmoningai pasirinkdamas priešingą teisei elgesį, jis kėlė didelį pavojų tiek sau, tiek kitiems eismo dalyviams. Skiriant sankciją, buvo įvertintos sunkinančios aplinkybės, taip pat M. K. asmenybė ir jo padaryto nusižengimo pobūdis. Iš bylos duomenų matyti, kad per pastaruosius penkerius metus jis daugiau nei 13 kartų baustas už KET pažeidimus, iš kurių dauguma susiję su greičio viršijimu. Tai rodo sistemingą Kelių eismo taisyklių nepaisymą. Svarbu pažymėti, kad skunde akcentuojama aplinkybė, jog teisė vairuoti reikalinga dėl darbo, jam buvo žinoma dar iki nusižengimo padarymo. Vis dėlto jis to nepaisė ir 2024 m. spalio 18 d., kai leistinas greitis buvo 50 km/h, važiavo net 104 km/h greičiu, viršydamas leistiną ribą 54 km/h (įvertinus paklaidą). Toks elgesys ne tik prieštarauja eismo saugumo principams, bet ir atskleidžia atsainų požiūrį į teisės aktų laikymąsi. Kiekvienas vairuotojas, prieš darydamas administracinį nusižengimą, turi numatyti galimas neigiamas pasekmes, todėl privalo jas ir prisiimti. Asmeninis teisės vairuoti poreikis negali būti laikomas išskirtine priežastimi taikyti švelnesnes nuobaudas, nei už analogiškus pažeidimus baudžiami kiti teisės pažeidėjai. Administracinio poveikio priemonė buvo individualizuota pagal teisės aktų reikalavimus, jos dydis yra proporcingas pažeidimo pavojingumui ir atitinka teisėtus administracinės atsakomybės tikslus. Administracinį nusižengimą padariusio asmens interesams negali būti teikiamas prioritetas prieš visuomenės narių interesą, susijusį su transporto eismo saugumu. Konstatuotina, kad pažeidėjo dėl administracinės poveikio priemonės taikymo patiriami nepatogumai yra adekvatus jo padaryto nusižengimo rezultatas.
Aptartų duomenų pagrindu daroma išvada, kad pažeidėjui paskirta administracinio poveikio priemonė buvo individualizuota tinkamai, nepažeidžiant ANK 32 ir 34 straipsnių reikalavimų, yra ne per griežta, adekvati padarytam administraciniam nusižengimui ir atitinka nuobaudų bei poveikio priemonių skyrimo pagrindus, todėl švelninti Pareiškėjui paskirtą administracinio poveikio priemonę ar jos visai neskirti, pagrindo nėra. Juo labiau, jog tiek administracine nuobauda, tiek ir administracinio poveikio priemone, skiriama kartu su administracine nuobauda, siekiama atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Todėl per švelnus asmens baudžiamumas jį gali tik paskatinti ateityje vėl nepaisyti visuomenėje priimtų elgesio nuostatų ir įvykdyti administracinį nusižengimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 646 straipsniu, teismas
nutaria:
M. K. skundą atmesti.
Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos 2-ojo skyriaus Vyresniosios specialistės Jurgos Daukintaitės–Sluckuvienės 2024 m. gruodžio 18 d. nutarimą Nr. 0239–ANR_N–257083–2024 administracinio nusižengimo byloje Nr. 24259053874 palikti nepakeistą.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus Kaišiadoryse.