Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. P., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, mokosi (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) klasėje, teistas: 1. Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 30 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį ir 180 straipsnio 1 dalį, paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 10 (dešimčiai) mėnesių, kurios vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemones; 2. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 31 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 10 (dešimčiai) mėnesių ir 10 (dešimt) MGL, t. y. 500,00 (penkių šimtų) eurų, dydžio bauda, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemones; 3. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. gegužės 8 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 8 (aštuoniems) mėnesiams, kurios vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį per visą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laiką tęsti mokslą, pradėti dirbti arba būti registruotam užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti savo namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

M. P. 2020 m. balandžio 6 d. apie 16.20 val., pro neužrakintas duris įsibrovė į nukentėjusiosios E. O. butą, esantį (duomenys neskelbtini), atremdamas rankas nukentėjusiajai E. O. į krūtinę, pastūmė ją, taip sukeldamas fizinį skausmą bei atimdamas galimybę priešintis, kadangi pastaroji pargriuvo, ir to pasekoje pagrobė kambaryje ant sofos buvusius 15,00 (penkiolika) eurų ir pabėgo, tuo padarydamas nukentėjusiajai E. O. 15,00 eurų turtinę žalą.

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

Kaltinamasis M. P. baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu savo kaltės nepripažino ir parodė, kad galimai 2020 m. balandžio 6 d., tuo metu, kai pateko į E. O. butą jo durys buvo atrakintos ir atidarytos, koridoriuje ant spintelės pastebėjo padėtus 15,00 eurų kuriuos pasiėmė. Prieš tai lankėsi pas draugą S. Š., kuri gyvename toje pačioje laiptinėje ir (duomenys neskelbtini) namo trečiame aukšte kaip ir nukentėjusioji. Patikino, kad tiesiog išeidinėdamas iš jos buto matė atdaras E. O. buto duris, ir ant spintelės padėtus pinigus. Patikino matęs ir pačią nukentėjusiąją, kuri tuo metu miegojo, taip pat miegojo ir jos vyras. Anot kaltinamojo, pastarieji jį pamatė tik tuomet, kai jis jau išėjo į laiptinę, tada pradėjo rėkti, liepė sustoti. M. P. patikino, kad pinigus iš E. O. buto paėmė be jokio smurto, nieko nepastūmė, o į butą pateko pro praviras duris, ne pirmą kartą lankėsi tame bute ir tuos žmones žinojo iš matymo. E. O. butas yra tame pačiame laiptinės koridoriuje kaip ir S. Š. ir pro jį reikia praeiti norint išeiti į lauką, anot kaltinamojo jį sugundė tai, kad pinigus pastebėjo visai šalia durų, kurios buvo atviros, tiesiog ištiesė ranką ir paėmė pinigus. Patikino, kad anksčiau tame pačiame name lankydavosi ir pas asmenį vardu P., namo gyventojai M. P. pažinojo. Įvykio metu buvo blaivus. Papildydamas savo parodymus M. P. paaiškino, kad nukentėjusiajai E. O. gražino iš jos pagrobtus 15,00 eurų.

Iš Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką nustatyta, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas 2020 m. balandžio 6 d. E. O. pareiškimą apie padarytą veiką dėl to, kad iš matymo pažįstamas asmuo vardu Mantas užėjo į jos butą ir nuo lovos paėmė 15,00 eurų (1 t., b. 1-3).

Ikiteisminio tyrimo metu apžiūrėta įvykio vieta – namas (duomenys neskelbtini), ir jame esantis butas Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. 15–20). Papildomai apžiūrėjus įvykio vietą nustatyta vieta, iš kur pagrobti pinigai ir kur nugriuvo nukentėjusioji E. O. (1 t., b. l. b. 124-129).

Iš policijos registruojamų įvykių registro išrašo nustatyta, kad 2020 m. balandžio 6 d. 16.27 val., apie įvykį pranešė D. B., kuri paaiškino, kad į sesers butą įsibrovė trys asmenys, o vienas iš jų paėmė 15,00 eurų (1 t., b. l. 21–24).

Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyrius pateikė 2020 m. balandžio 6 d. 16.24 val. informacinėje sistemoje užfiksuoto pranešimo garso įrašą, kurį perklausius prie protokolo pridėta pokalbio stenograma, užfiksuota, iš kurios nustatyta, kad apie įvykį pranešė D. B. nurodydama, kad į sesers butą įsiveržė jaunuoliai stūmė jo savininkę ir pagrobė 15,00 eurų. Vienas iš jaunuolių pažįstamas iš matymo (1 t., b. l. 119–120, 121–122).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji E. O. iš nuotraukos atpažino M. P. kaip asmenį, kuris ją pastūmė ir pagrobė 15,00 eurų iš jos namų (1 t., b. l. 132–137).

Motyvuojamoji dalis

Ištyrus baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, atlikus jų kompleksinį vertinimą Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, darytina išvada, kad kaltinimas M. P. dėl plėšimo iš E. O. pasitvirtino.

Bylos duomenimis nustatyta, jog kaltinamasis M. P. 2020 m. balandžio 6 d. apie 16.20 val., pro neužrakintas duris įsibrovė į nukentėjusiosios E. O. butą, esantį (duomenys neskelbtini), atremdamas rankas nukentėjusiajai E. O. į krūtinę, pastūmė ją, taip sukeldamas fizinį skausmą bei atimdamas galimybę priešintis, kadangi pastaroji pargriuvo, ir tuojau pat po to pagrobė kambaryje ant sofos buvusius 15,00 (penkiolika) eurų ir pabėgo, tuo padarydamas nukentėjusiajai E. O. 15,00 eurų turtinę žalą.

Nukentėjusioji E. O. nurodė, kad įvykio metu buvo jos buto durys buvo atrakintos, tačiau uždarytos ir nėra taip, kad buto duris laikytų atdaras, tuo metu ji buvo kambaryje, prie sofos, gulėjo ir žiūrėjo televizorių, o pinigai popierinėmis kupiūromis buvo prie pagalvės, įbėgęs kaltinamasis paėmė pinigus, o ji pastarąjį vijosi kai šis ją ties sofa ir televizoriumi pastūmė, E. O. parkrito, dėl to skaudėjo, pradėjo šaukti, kad M. P. sustotų, tuo metu atsikėlė ir sūnus G. O., kuris teismo posėdžio metu taip pat patvirtino, kad įvykio metu buvo namuose, užmigo, o jį prižadino triukšmas kuomet mama pradėjo rėkti, tada pamatė, kaip pro buto duris išbėgo M. P., kurį pažįsta iš matymo, bandė jį vytis, tačiau nepavyko, matė, kad pinigai buvo padėti ant lovos. Papildė, kad tai jau ne pirmas kartas, kuomet M. P. į jų butą užeina be leidimo. Liudytojai D. B. ir V. B. patvirtino paties įvykio nematę, tačiau pastebėjo išbėgantį M. P., o apie tai, kad jis iš E. O. pavogė pinigus papasakojo ji pati. D. B. nurodė, kad M. P. braunasi pro gyventojų duris, tyčiojasi, užeina nepasiklausęs, nieko neprašo, tik šaiposi. Liudytoja S. Š. paaiškino, kad nurodytą dieną kaltinamasis M. P. galėjo pas ją lankytis, tačiau apie įvykį nieko nežino. Taigi, esamomis aplinkybėmis nėra pagrindo netikėti nuosekliais ir bylos aplinkybes atitinkančiais nukentėjusiosios E. O. parodymais dėl to, kad pinigus M. P. pagrobė savavališkai įsibrovęs į jos butą, juos paėmė nuo lovos, o tam, kad įveikti nukentėjusiosios pasipriešinimą ją pastūmė.

Įvykio aplinkybes iš dalies patvirtina ir Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus pateiktas 2020 m. balandžio 6 d. 16.24 val. informacinėje sistemoje užfiksuoto pranešimo garso įrašas, kurį perklausius nustatyta, kad apie įvykį pranešė D. B. nurodydama, kad į sesers butą įsiveržė jaunuoliai stūmė jo savininkę ir pagrobė 15,00 eurų, o vienas iš jaunuolių pažįstamas iš matymo.

Nukentėjusioji papildomos įvykio vietos apžiūros metu konkrečiai parodė kur M. P. ją pastūmė, o ji parkrito, ši vieta yra pačiame kambaryje. Patikino, kad M. P. ją pastūmė jau paėmęs pinigus, tačiau dar neišėjęs iš buto, o jos vienintelis tikslas buvo tokiu būdu jį sulaikyti, kad kaltinamasis nepagrobtų pinigų, tačiau jos atžvilgiu panaudojęs fizinį smurtą kaltinamasis įveikė E. O. pasipriešinimą. Tai yra esminė aplinkybė sprendžiant klausimą dėl M. P. veiksmų kvalifikavimo.

Teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad vagystė ir plėšimas laikomi baigtais, kai kaltininkas ne tik fiziškai užvaldo svetimą turtą, bet ir turi realią galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti juo pagal savo valią, todėl šiuo atveju svarbu nustatyti kuriuo momentu M. P. įgijo realią galimybę disponuoti pagrobtu turtu. Čia svarbu tai, ar kaltininkas buvo spėjęs pasišalinti iš įvykio vietos bei iš nukentėjusiojo ar kitų asmenų, galinčių sutrukdyti pagrobti turtą, akiračio. Pagal teismų praktiką, jei vagystės būdu grobiant turtą, tačiau dar jo neužvaldžius, panaudojamas smurtas siekiant išlaikyti paimtą turtą, tokia veika kvalifikuojama kaip plėšimas (2011 m. liepos 12 d. LAT nutartis; Baudžiamoji byla Nr. 2K-388/2012).

Esamomis aplinkybėmis akivaizdu, kad nepriklausomai nuo to, koks buvo pirminis kaltinamojo M. P. sumanymas, jis prieš savininko valią pateko į butą, paėmė ten rastus pinigus, tačiau iki pat to momento, kol iš šio buto nepasišalino, nebuvo įgavęs realios galimybės disponuoti šiuo turtu, o nukentėjusiosios E. O. aktyvūs pasipriešinimo veiksmai ir buvo nukreipti į vienintelį tikslą išsaugoti grobiamą turtą, kol kaltininkas dar realiai neįgavo galimybės juo disponuoti, tačiau toliau sekę M. P. veiksmai pilnai patvirtina plėšimo sudėtį, kadangi jo fizinis smurtas ir buvo panaudotas tikslu turtą pagrobti.

Visi aukščiau aptarti duomenys, kaip įrodymai tarpusavyje vertinami kompleksiškai ir yra pakankami M. P. kaltei dėl plėšimo pagrįsti.

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 180 straipsnio 1 dalį plėšimas yra tuo atveju, kai pavartojant fizinį smurtą ar grasinant tuoj pat jį pavartoti arba kitaip atimant galimybę nukentėjusiajam priešintis pagrobiamas svetimas turtas.

Plėšimo sąvoka yra sudėtinė, iš dalies sujungianti svetimo turto pagrobimo ir nusikaltimo žmogui požymius. Plėšimo pavojingumą parodo du kėsinimosi objektai – asmens sveikata ir žmogaus veiksmų laisvė. Plėšimo metu pavartotas fizinis smurtas yra ne nusikalstamos veikos tikslas, o tik priemonė pagrobti svetimą turtą. Plėšimo metu vartojamas fizinis smurtas suprantamas kaip bet koks fizinis-smurtinis poveikis žmogaus kūnui.

Nagrinėjamu atveju nekilo abejonių dėl to, kad M. P. 2020 m. balandžio 6 d. apie 16.20 val., pro neužrakintas duris įsibrovė į nukentėjusiosios E. O. butą, esantį (duomenys neskelbtini), atremdamas rankas nukentėjusiajai E. O. į krūtinę, pastūmė ją, taip sukeldamas fizinį skausmą bei atimdamas galimybę priešintis, kadangi pastaroji pargriuvo, ir to pasekoje pagrobė kambaryje ant sofos buvusius 15,00 (penkiolika) eurų.

Šiame nuosprendyje jau aukščiau aptartomis aplinkybėmis nustatyta, kad M. P. prieš savininko valią pateko į butą, paėmė ten rastus pinigus, tačiau iki pat to momento, kol iš šio buto nepasišalino, nebuvo įgavęs realios galimybės disponuoti šiuo turtu, o nukentėjusiosios E. O. aktyvūs pasipriešinimo veiksmai ir buvo nukreipti į vienintelį tikslą išsaugoti grobiamą turtą, kol kaltininkas dar realiai neįgavo galimybės juo disponuoti, taigi, jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 180 straipsnio 1 dalį.

IV. Bausmės parinkimo ir jos skyrimo motyvai

BK 180 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos arešto arba laisvės atėmimo iki šešerių metų bausmės.

Teismas, parinkdamas ir skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir ją sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamojo M. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis savo noru atlygino nukentėjusiajai E. O. padarytą 15,00 eurų dydžio turtinę žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas), o jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, jog nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui pagal Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 30 d. nuosprendį, taigi, yra pagrindas pripažinti nusikaltimų recidyvą (BK 27 straipsnis), o tai yra kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Kaltinamasis M. P. padarė vieną apysunkį tyčinį nusikaltimą, anksčiau teistas tris kartus, neatlikęs bausmės pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. gegužės 8 d. nuosprendį, teistas užsienyje, baustas administracine tvarka ir nusikalstamos veikos padarymo metu turėjo galiojančių nuobaudų (1 t., b. l. 75–83), Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filialo Ambulatoriniame skyriuje neregistruotas (1 t., b. l. 92), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus stacionare nebuvo gydytas (1 t., b. l. 138), taigi yra pakaltinamas, mokosi (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) klasėje.

Prokuroras teisiamojo posėdžio metu prašė M. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę, kurią subendrinti su neatlikta bausme pagal ankstesnį teismo nuosprendį.

Teismo vertinimu siekiant tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą ir pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus, ją parinkti ir paskirti teisingai, M. P. skirtina griežčiausia BK 180 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės atėmimas. Šiame kontekste pažymėtina, kad kaltinamasis ne tik kad nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui pagal Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 30 d. nuosprendį, taigi yra recidyvistas, tačiau jau po šios nusikalstamos veikos padarymo vėl buvo nuteistas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. gegužės 8 d. nuosprendžiu, kuriuo jam paskirta galutinė 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, teistas užsienyje. Susipažinus su Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis, nustatyta, kad bausmės vykdymo atidėjimą kontroliuojanti probacijos tarnyba jau tirs kartus kreipėsi į teismą dėl laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo M. P., tačiau teismas atmetė teikimus be kita ko motyvuodamas šiuo vykstančiu baudžiamuoju procesu. M. P. eilę kartu baustas administracine tvarka ir nusikalstamos veikos padarymo metu turėjo galiojančių nuobaudų, todėl atsižvelgiant į tai teismas M. P. vertina kaip linkusią daryti teisės pažeidimus asmenybę, o jo padaryta nusikalstama veika, dėl kurios teisiamas šioje byloje, pagal nustatytas aplinkybes nėra atsitiktinė, jis veikė tikslingai ir sąmoningai, o dėsningi jo veiksmai nulėmė nusikalstamos veikos rezultatą, kas rodo didesnį jo pavojingumą, neigiamų nuteistojo dorovinių ir vertybinių nuostatų susiformavimą. Dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių pagrįstai manytina, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmės tokiam asmeniui, yra vienintelė efektyvi priemonė sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti, bei, tikėtina, paveiks M. P., kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrins bausmės realų įvykdymą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, skirtinos bausmės dydis nustatytinas kiek mažesnis nei sankcijos vidurkis, tai yra, už nusikaltimo, numatyto BK 180 straipsnio 1 dalyje padarymą skiriant 2 (dviejų) metų terminuoto laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė, bendrintina su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. gegužės 8 d. nuosprendžiu paskirta galutine 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos galutinės 2 (dviejų) metų terminuoto laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. gegužės 8 d. nuosprendžiu paskirtos galutinės 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės, tai yra 4 (keturis) mėnesius, ir nustatyti, kad šiuo nuosprendžiu M. P. skiriama galutinė subendrinta 2 (dviejų) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė panaikinant laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą. Bendrinant bausmes, toks iš dalies pridedamos laisvės atėmimo bausmės dydis parenkamas atsižvelgiant į panašaus pobūdžio nusikaltimų kartotinumą sąlyginai trumpais laikotarpiais, jų padarymo būdą ir aplinkybes, kaltinamojo asmenybę ir jį neigiamai charakterizuojančius duomenis.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis laikinai sulaikytas nebuvo, nėra duomenų ir apie jo laikiną sulaikymą baudžiamojoje byloje Nr. 1-1242-720/2020, jam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje – paliktinos iki bausmės vykdymo pradžios, o ją pradėjus vykdyti – panaikintinos.

Daiktai, turėję reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktiniai diskai su įrašais (1 t., b. l. 120, 130, 131), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini saugoti byloje.

Civilinis ieškinys nepareikštas, o turtinė žala nukentėjusiajai atlyginta. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Išieškotinų proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

M. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmės pridėti dalį Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. gegužės 8 d. nuosprendžiu paskirtos galutinės 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės panaikinant laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą, ir M. P. skirti galutinę subendrintą 2 (dviejų) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – palikti iki bausmės vykdymo pradžios, o ją pradėjus vykdyti – panaikinti.

Daiktus turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti – kompaktinius diskus su juose esančiais įrašais (1 t., b. l. 120, 130, 131), nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.