Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Jūratės Jakubonienės, Algirdo Remeikos ir Gyčio Večersko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2021 m. kovo 17 d. nuosprendžio, kuriuo M. P. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau –BK) 180 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirta 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmės pridėta dalis Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. gegužės 8 d. nuosprendžiu paskirtos galutinės 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės panaikinant laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą, ir M. P. skirta galutinė subendrinta 2 (dviejų) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje – palikta iki bausmės vykdymo pradžios, o ją pradėjus vykdyti – panaikintina.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. M. P., pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2020 m. balandžio 6 d. apie 16.20 val., pro neužrakintas duris įsibrovė į nukentėjusiosios E. O. butą, esantį (duomenys neskelbtini), atremdamas rankas nukentėjusiajai E. O. į krūtinę, pastūmė ją, taip sukeldamas fizinį skausmą bei atimdamas galimybę priešintis, kadangi pastaroji pargriuvo, ir to pasekoje pagrobė kambaryje ant sofos buvusius 15,00 (penkiolika) eurų ir pabėgo, tuo padarydamas nukentėjusiajai E. O. 15,00 eurų turtinę žalą.

2. Kauno apylinkės teismas ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinę juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, padarė išvadą, kad baudžiamojoje byloje ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma M. P. kaltė, padarius nusikalstamą veiką numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje įrodyta.

3. Apeliaciniame skunde nuteistasis M. P. prašė, pakeisti 2021 m. kovo 17 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendį ir paskirti švelnesnę bausmę, t.y. areštą 45 paroms bei vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis paskirtą bausmę bendrinti su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. gegužės 8 d. nuosprendžiu paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme, jas iš dalies sudedant ir galutinę bausmę skirti 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

3.2. Skunde atkreipiamas dėmesys, jog M. P. savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino, tačiau dėl teisinių žinių trūkumo negalėjo tinkamai jos vertinti veikos kvalifikavimo aspektu. Dėl padarytos nusikalstamos veikos nuteistasis nuoširdžiai gailisi, bylos tyrimo nevilkino, davė išsamius parodymus, atlygino padarytą 15 eurų turtinę žalą. Apelianto nuomone, pirmos instancijos teismas, skirdamas bausmę, neteisingai parinko bausmės rūšį, t.y. skyrė griežčiausią bausmės rūšį - laisvės atėmimą, išskirtinai akcentuodamas tik jo teistumus ir tai, jog nusikalstamą veiką padarė lygtinio paleidimo iš pataisos namų laikotarpiu. Nuteistojo įsitikinimu, bausmės tikslai būtų pasiekti ir paskyrus švelnesnę bausmės rūšį - areštą 45 paroms bei paskirtą bausmę subendrinus su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. gegužės 8 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme jas iš dalies sudedant, galutinę bausmę skiriant 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, bei taikant BK 75 straipsniu bausmės vykdymą atidėti skiriant baudžiamojo poveikio priemones, kurios padėtų įgyvendinti bausmės tikslus, numatytus BK 41 straipsnyje. Pirmosios instancijos teismas už nuteistojo padarytą veiką skirdamas 2 metų laisvės atėmimo bausmę akivaizdžiai netinkamai taikė BK 54 straipsnio ir BK 41 straipsnio nuostatas.

3.4. Skundo autoriaus teigimu, sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą turi būti vertinama aplinkybių visuma, nė viena atskirai paimta aplinkybė negali lemti teismo sprendimo dėl bausmės vykdymo atidėjimo ar neatidėjimo. Kauno apylinkės teismas netinkamai taikė BK 75 straipsnio nuostatas, nes teismo nurodyti realios laisvės atėmimo bausmės skyrimo ir jos vykdymo neatidėjimo motyvai negali būti laikomi pagrįstais bei teisingais. BK 75 straipsnyje nenumatyta, kad bausmės vykdymas gali būti atidedamas tik asmeniui, teisiamam pirmą kartą, turinčiam išnykusį ar įstatymų nustatyta tvarka panaikintą teistumą arba padariusiam naują nusikalstamą veiką pasibaigus bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiui. Tokiu būdu, kaip matyti, įstatymas tiesiogiai nedraudžia teismui taikyti BK 75 straipsnį ir tais atvejais, kai nuteistasis anksčiau irgi yra padaręs nusikalstamas veikas, turi neišnykusį teistumą.

4. Atsiliepimų į nuteistojo apeliacinį skundą nepateikta.

5. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja pritarė apeliaciniame skunde pareikštiems prašymams ir nurodytiems argumentams, prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras prašė, apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo M. P. apeliacinis skundas atmestinas.

6. Nuteistasis M. P. apeliaciniu skundu nustatytų faktinių aplinkybių, veikos teisinės kvalifikacijos neginčija, apeliaciniu skundu nesutinka su skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausme, prašo bausmę švelninti, taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir paskirtos bausmės vykdymą atidėti. Teisėjų kolegija, neišeidama už apeliacinio skundo ribų, tikrina pirmos instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo dalį tik dėl tų klausimų, dėl kurių paduotas apeliacinis skundas (BPK 320 straipsnis).

7. Pažymėtina, jog bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Vadovaujantis BK 54 straipsnio 2 dalimi, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. BK 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę.

8. Nagrinėjamu atveju negalima daryti išvados, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam M. P. laisvės atėmimo bausmę ir nustatydamas jos dydį, pažeidė nurodytus baudžiamojo įstatymo reikalavimus. Iš skundžiamo teismo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis savo noru atlygino nukentėjusiajai padarytą turtinę žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas), taip pat jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, jog nusikalstamą veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), parinkdamas M. P. skirtinos bausmės rūšį ir dydį, pagrįstai atsižvelgė ir į nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos bei jo asmenybės pavojingumą – M. P. padarė vieną apysunkį tyčinį baigtą nusikaltimą, anksčiau teistas tris kartus, nusikalstamą veiką padarė neatlikęs bausmės pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. gegužės 8 d. nuosprendį bei turėdamas neišnykusį teistumą, teistas užsienyje, baustas administracine tvarka ir nusikalstamos veikos padarymo metu turėjo galiojančių nuobaudų. Šie duomenys leido teismui spręsti, kad aptariamas nusikaltimas nebuvo padarytas atsitiktinai, o yra nulemtas jau susiformavusių neigiamų nuteistojo vertybinių nuostatų, ankstesnio elgesio. Esant nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog bausmės tikslams pasiekti-sulaikyti M. P. nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti galimybę daryti naujas veikas bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, jam tikslinga skirti BK 180 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį - terminuotą laisvės atėmimą, skirtinos bausmės dydis nustatant kiek mažesnį nei sankcijos vidurkis.

9. Aukštesniojo teismo vertinimu, jokių išimtinių aplinkybių ar ypatingų nuteistojo M. P. elgesio bruožų, charakterizuojančių jį išimtinai teigiamai, nenustatyta. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į visas bylos aplinkybes ir vien tai, kad M. P. asmenybės ir byloje nustatytų aplinkybių teismas neįvertino taip, kaip to norėtų nuteistasis, dar nereiškia, jog į jas nebuvo atsižvelgta. Pirmosios instancijos teismo nuteistajam už nusikaltimo numatyto BK 180 straipsnio 1 dalyje padarymą paskirta bausmė bei jos subendrinimas su ankstesniu teismo nuosprendžiu paskirta bausme, nėra aiškiai per griežti, todėl skirti švelnesnę bausmę nėra pagrindo. Nuteistasis apeliaciniame skunde taip pat nepateikė jokių naujų, reikšmingų ir išskirtinių aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas ir, kuriomis remiantis būtų galima švelninti nuteistojo teisinę padėtį. M. P. skirta bausmė visiškai atitinka tiek jo padarytą nusikalstamą veiką, tiek jo asmenybę, tiek ir paskirta bausme siekiamų tikslų įgyvendinimą.

10. Nors nuteistasis apeliaciniame skunde prašo taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir bausmės vykdymą atidėti, tačiau aukštesniojo teismo vertinimu, šių nuostatų taikymui pagrindų nėra

10.1. BK 75 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

10.2. Taigi teismas privalo ne tik atsižvelgti į BK 75 straipsnyje nurodytus formaliuosius bausmės vykdymo atidėjimo pagrindus (nusikalstamos veikos kategoriją ir paskirtos bausmės dydį), bet ir įvertinti bausmės vykdymo atidėjimo tikslingumą bausmės paskirties kontekste: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Aptariamo įstatymo nuostatų taikymas galimas tik tada, kai, be nustatytų BK 75 straipsnio 2 dalyje nurodytų formalių pagrindų, teismas pripažįsta, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

10.3. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors M. P. ir atitinka formaliąsias bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas, tačiau šiuo atveju nėra teisinio pagrindo jo atžvilgiu taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, nes priešingu atveju BK 75 straipsnio nuostatų taikymas formuotų nebaudžiamumą. Kaip jau minėta, M. P. anksčiau buvo teistas tris kartus, šiuo atveju nusikalstamą veiką padarė turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą bei neatlikęs bausmės pagal ankstesnį nuosprendį. Be to, kaip pažymėta ir pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, kaip matyti iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, ankstesniais nuosprendžiais jam ne kartą buvo taikytos BK 75 straipsnio nuostatos ir bausmės vykdymas atidedamas, tačiau nuteistasis bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų nevykdė. Bausmės vykdymo atidėjimą kontroliuojanti probacijos tarnyba jau tirs kartus kreipėsi į teismą dėl laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo M. P., tačiau teismas atmetė teikimus motyvuodamas vykstančiu baudžiamuoju procesu. Atkreiptinas dėmesys, jog ir apeliacinės instancijos teisme, atsakydamas į prokuroro klausimą, nuteistasis nesugebėjo paaiškinti kodėl nevykdo bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų. Taigi, nuteistojo elgesys įstatymų laikymosi prasme nesikeičia, korekcijos nėra. Pažymėtina, jog M. P. kaskart vis sugrįžta prie baudžiamajam įstatymui prieštaraujančio elgesio, todėl, teisėjų kolegijos nuomone, nuteistasis savo elgesio kritiškai nevertina, neanalizuoja savo poelgių, neieško tokio elgesio priežasčių, todėl jų ir nešalina.

10.4. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo reikia vertinti aplinkybių, reikšmingų darant išvadą, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, visumą, visoms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė. Be to, taikant bausmės vykdymo atidėjimą, humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų. Iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją. Teisėjų kolegija, įvertinusi anksčiau aptartus duomenis sprendžia, kad nuteistajam M. P. ankstesniais nuosprendžiais skirtos bausmės poveikio nepadarė, jis nekeičia savo elgesio ir toliau daro naujas nusikalstamas veikas, todėl nėra pagrindo manyti, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals bei kad M. P. paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, t. y. taikant BK 75 straipsnio nuostatas. Teisėjų kolegijos nuomone, skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė padės sulaikyti nuteistąjį nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje, atims jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą bei leis pasiekti bausmės tikslus.

11. Įvertinus paminėtas aplinkybes, daroma išvada, kad skundžiamas Kauno apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti ar keisti jį nuteistojo M. P. apeliacinio skundo motyvais, pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

nuteistojo M. P. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.