Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

2019-05-29 · Baudžiamoji byla Nr. 1-94-1020/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-05-29
Bylos Nr.
1-94-1020/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-29037-2018-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ernestas Rimšelis
Kaltinamasis
H. V.
Civilinis ieškovas
V. F.
Advokatai
Daiva Dereškevičienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-94-1020/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-29037-2018-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.1.; 1.2.3.1.1.; 2.1.7.4.1.; 2.1.7.4.3.; 2.1.7.4.4.; 2.1.15.1.2. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gegužės 29 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ernestas Rimšelis,sekretoriaujant Linai Butkuvienei, Teresai Darulienei ir Daivai Kokštaitei,dalyvaujant prokurorui Tomui Čepelioniui,kaltinamajam H. V. ir jo gynėjai advokatei Daivai Dereškevičienei,nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui V. F.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

H. V., a. k (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir registruotas (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, vidurinio išsilavinimo, teistas 2018 m. spalio 8 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį – 50 parų arešto (bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs),

kaltinamas padaręs nusikaltimus, numatytas BK 129 straipsnio 1 dalyje ir BK 178 straipsnio 4 dalyje,

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. TEISMO NUSTATYTOS BYLOS APLINKYBĖS

H. V. 2018 m. birželio 18 d. apie 20.30 val. (duomenys neskelbtini), po tiltu prie Šventosios upės, asmeninio konflikto metu, tyčia, sudavė ne mažiau kaip vieną smūgį kumščiu A. A. į veidą, bei dūrė vieną kartą su ikiteisminio tyrimo nenustatytu daiktu galimai peiliu į kairę ranką ir vieną kartą į krūtinės kairę pusę, taip nukentėjusiajam padarydamas kaktos dešinės pusės, dešinio skruosto, nosies nugarėlės nubrozdinimus, kairio dilbio pjautinę paviršinę žaizdą, durtinį-pjautinį kiauryminį krūtinės ląstos sužalojimą pasireiškusį krūtinės ląstos priekinio paviršiaus kairės pusės durtine - pjautine žaizda su krūtinplėvės, VI-o šonkaulio ir VI-o tarpšonkaulinio tarpo minkštųjų audinių, širdiplėvės ir kairio skilvelio sužalojimu, dėl ko komplikavusis oro susikaupimu kairėje krūtinplėvės ertmėje, kraujavimu į kairę krūtinplėvės ertmę, kraujavimu į širdiplėvės ertmę, širdies tamponada krauju, progresuojančiu širdies veiklos sutrikimu, A. A. mirė, ir taip tyčia jį nužudė. Šiais veiksmais H. V. padarė nusikaltimą, numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje.

H. V. buvo kaltinamas ir yra išteisintinas dėl to, kad 2018 m. birželio 18 d. apie 20.40 val., iš karto po to, kai asmeninio konflikto metu padarė A. A. kūno sužalojimus, pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą – 150 EUR vertės nukentėjusiajam A. A. priklausantį dviratį „Kildemoes“. Šiais veiksmais H. V. buvo kaltinamas padaręs baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 178 straipsnio 4 dalyje.

B. BYLOJE IŠTIRTI ĮRODYMAI IR JŲ VERTINIMAS

Dėl A. A. nužudymo

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis H. V. nurodė, jog kaltinime nurodytą dieną žvejojo prie upės, vartojo alkoholį. Prie tilto sutiko A. A., kuris jau buvo apsvaigęs nuo alkoholio. A. A. pasiūlė jam išgerti, o išgertuvių metu pradėjo jį įžeidinėti, kilo konfliktas, jie pradėjo muštis, A. A. išsitraukė sulankstomą peilį ir jam pagrasino. Jis atėmė peilį, juo sudavė vieną smūgį, konkrečios vietos nesitaikė, tada išmetė peilį, pasiėmė dviratį ir išvažiavo. A. A. pagalbos nesuteikė, iki įvykio jo nepažinojo. Tą dieną su kitais asmenimis nebendravo. Kitą rytą jį sulaikė policijos pareigūnai.

Apklaustas teisiamajame posėdyje nukentėjusysis ir civilinis ieškovas V. F. nurodė, kad A. A. buvo jo brolio sūnus, nuo 2000 m. gyveno kartu apie pusę metų. Su A. A. bendravo, gyveno netoliese, padėdavo vienas kitam, duodavo A. A. maisto produktų, pinigų. Paskutinį kartą buvo susitikę 2018 m. birželio 16 d. Apie nužudymą ir pavogtą dviratį žino iš policijos pareigūnų. Laidojo A. A., perėmė jo skolas. Byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl laidojimo išlaidų (800-900 EUR) atlyginimo, iš šios sumos 600 EUR sumokėjo iš savo lėšų, 300 EUR gavo iš valstybės pašalpos, todėl sutinka, kad ieškinio suma būtų sumažinta 300 EUR. Taip pat prašo atlyginti 10 000 EUR dydžio neturtinę žalą. Dviratį jis įvertino 150 EUR sumai, tačiau jam jo nereikia, nepageidauja jo atsiimti.

Byloje nėra ginčo dėl to, jog būtent H. V. atliko veiksmus ir padarė sužalojimus A. A., kurie buvo pastarojo mirties priežastimi bei dėl to, kad nukentėjusysis ir kaltinamasis įvykio metu konfliktavo. Iš baudžiamosios bylos duomenų, kuriuos teismas ištyrė teisiamajame posėdyje, konstatuotina, jog tokių H. V. veiksmų atlikimas ir tarp asmenų kilęs konfliktas yra įrodytas kaltinamojo teisiamojo posėdžio metu duotais ir posėdžio protokole detaliai užfiksuotais parodymais bei šiais teismo ištirtais ir įvertintais duomenimis:

- 2018 m. birželio 18 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad apžiūrint įvykio vietą, po tiltu (duomenys neskelbtini), ant betono matoma 15 cm x 25 cm dydžio raudonos spalvos dėmė panaši į kraują. Nuo minėtos dėmės maždaug už 1,5 m į priekį ir apie 0,5 m į kairę, kur prasideda šlaitas, matomos 75 cm x 40 cm dydžio raudonos spalvos dėmės panašios į kraują (t. 1, b. l. 25-34) bei 2018 m. birželio 18-19 d. įvykio vietos ir vietovės apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad apžiūrint įvykio vietą, po tiltu ant betonuotos aikštelės matosi kraujo dėmė, betonu padengtas šlaitas taip pat išteptas kraujo dėmėmis (t. 1, b. l. 35-42);

- kitų objektų apžiūros – vaizdo įrašų – protokolu, kuriuose matomas gulintis kruvinas vyras, ant kairės jo rankos matomas kraujuojantis pjūvis nuo alkūnės iki dilbio, kraujas krūtinės srityje bei žaizda kairėje krūtinės pusėje (t. 1, b. l. 70-71);

- parodymų patikrinimo vietoje protokolu, iš kurio matyti, kad H. V. nurodė vietą, kurioje konfliktavo su A. A., manekeno pagalba paaiškino įvykio aplinkybes, parodė į kurias kūno vietas jis nukentėjusiajam sudavė smūgius bei dūrė peiliu. Taip pat nurodė vietą, kurioje išmetė peilį, kuriuo buvo nužudytas A. A. (t. 1, b. l. 164-184);

- Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. M 794/2018 (01), kuria konstatuota, kad A. A. mirė 2018 m. rugpjūčio 19 d., 06.15 val. Mirties priežastis – durtinis-pjautinis kiauryminis krūtinės ląstos sužalojimas, pasireiškęs krūtinės ląstos priekinio paviršiaus kairės pusės durtine-pjautine žaizda su krūtinplėvės, Vl-o šonkaulio ir VI-o tarpšonkaulinio tarpo minkštųjų audinių, širdiplėvės ir kairio skilvelio sužalojimu. Tai komplikavosi oro susikaupimu kairėje krūtinplėvės ertmėje, kraujavimu į kairę krūtinplėvės ertmę, kraujavimu į širdiplėvės ertmę, širdies tamponada krauju, progresuojančiu širdies veiklos sutrikimu. A. A. lavone nustatyti šie sužalojimai: kaktos dešinės pusės, dešinio skruosto, nosies nugarėlės odos nubrozdinimai, padaryti kietu buku daiktu (daiktais), 1 paros bėgyje iki mirties, durtinis-pjautinis kiauryminis krūtinės ląstos sužalojimas, pasireiškęs krūtinės ląstos priekinio paviršiaus kairės pusės durtine-pjautine žaizda su krūtinplėvės, VI-o šonkaulio ir VI-o tarpšonkaulinio tarpo minkštųjų audinių, širdiplėvės ir kairio skilvelio sužalojimo bei komplikavęsis oro susikaupimu kairėje krūtinplėvės ertmėje, kraujavimu į kairę krūtinplėvės ertmę, kraujavimu į širdiplėves ertmę, širdies tamponada krauju, progresuojančiu širdies veiklos sutrikimu. Sužalojimas labiausiai tikėtina padarytas vienmomentiškai, aštriu, duriančių-pjaunančių savybių turinčiu daiktu iki patekimo į (duomenys neskelbtini) ligoninę 2018 m. birželio 18 d. Taip pat nustatytas krūtinės ląstos kairio šono durtinės-pjautinės aklinos žaizdos, padarytos aštriu, duriančių-pjaunančių savybių turinčiu daiktu (daiktais), paros laikotarpyje iki mirties, kairio dilbio ir dešinės plaštakos II-o piršto pjautinės paviršinės žaizdos, padarytos aštrių, pjaunančių savybių turinčiu daiktu (daiktais). Kairio dilbio žaizda padaryta iki patekimo į (duomenys neskelbtini) ligoninę 2018 m. birželio 18 d. dešinės plaštakos II piršto žaizda padaryta paros laikotarpyje iki mirties. A. A. lavono kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 1,35 prom. etilo alkoholio. Taip pat lavono kraujyje rasta 0,054 mg/l diazepamo (t. 1, b. l. 51-59).

- liudytojo L. P., mirusio (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu duotais ir teisiamojo posėdžio metu Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio tvarka pagarsintais parodymais apie tai, kad 2018 m. birželio 18 d. vakare (duomenys neskelbtini) prie „IKI” parduotuvės, (duomenys neskelbtini), sutiko savo draugą, kurį vadina „A”. Jie susitarė susitikti prie Šventosios upės (duomenys neskelbtini) esančiu tiltu. Už kokių 30 minučių jis nuėjo po tiltu, iš pradžių A. A. nematė, bet kiek paėjęs arčiau upės, pamatė jį gulintį žolėje ant kranto. A. A. buvo basas, sunkiai orientavosi, pamanė, kad girtas, betonas aplink buvo kruvinas (t. 1, b. l. 88-89).

- liudytojo V. S. teisiamajame posėdyje duotais parodymais apie tai, kad H. V. stovėjo su A. A. prie upės po tiltu vienas priešais kitą kelių metrų atstumu ir mosikavosi. H. V. A. A. pasakė „tuoj nuplauksi į Jonavą”. Po tiltu matė kraujo dėmes. Ikiteisminio tyrimo metu V. S. nurodė, kad H. V. rėkė ant A. A. (2019 m. kovo 20 d. teisiamojo posėdžio protokolas);

- liudytojo V. J. teisiamajame posėdyje duotais parodymais apie tai, kad A. A. matė įvykio dieną apie 16-16.30 val., apsvaigusį prie upės šalia tilto, jis buvo vienas, su savimi turėjo dviratį. Apie 19.30-20.00 val. matė gulintį sužeistą – prapjauta krūtine ir ranka. Įvykio vietoje taip pat buvo jau dabar miręs L. P. (2019 m. balandžio 3 d. teisiamojo posėdžio protokolas);

- kitais bylos medžiagoje užfiksuotais ir teismo posėdyje ištirtais duomenimis.

Visgi tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje H. V. nurodė aplinkybes, jog smurtui nukentėjusiojo atžvilgiu įtakos turėjo paties nukentėjusiojo agresyvus elgesys jo atžvilgiu, t. y. kaltinamasis kėlė versiją dėl galimos gynybos ir provokacijos. Taigi byloje būtina įvertinti kokia buvo H. V. ir A. A. konflikto eiga ir priežastys.

Teismas, vertindamas kaltinamojo poziciją dėl jo nurodytų aplinkybių apie A. A. puolimą ir provokuojančius veiksmus pabrėžia, jog viso proceso metu jo parodymai dėl atskirų esminių bylai aplinkybių, susijusių su H. V. ir A. A. konfliktu, keitėsi ir nebuvo nuoseklūs:

- pirminės apklausos ikiteisminio tyrimo metu H. V. nurodė, kad A. A. iš kelnių kišenės ištraukė lenktinį peilį ir šoko su tuo peiliu prieš jį, trenkė jam smūgį dešine ranka į veidą ir į krūtinę. Tada jis iš A. A. rankų išmušė peilį, kuris nukrito ant žemės, jis pakėlė, prapjovė nukentėjusiajam ranką ir dūrė A. A. į šoną, tada metė peilį į upę (t. 1, b. l. 157-158);

- parodymų patikrinimo įvykio vietoje metu H. V. iš dalies pakeitė savo parodymus, teigdamas, kad A. A. trenkė jam į veido ir pilvo sritį, jis trenkė A. A. į veidą ir tada A. A. išsitraukė peilį. Pareigūnams nurodžius, kad siekiant surasti H. V. nurodytą peilį bus kviečiami narai, H. V. nurodė, jog dėl peilio išmetimo į upę melavo, peilis buvo išmestas už pastato, esančio (duomenys neskelbtini), (t. 1, b. l. 164-184);

- teisminio nagrinėjimo metu, kaltinamasis vėl pakeitė ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie konflikto eigą ir teigė, kad A. A. išsitraukė peilį, kurį jis išmušė. A. A., atsistojo, pradėjo šokinėti ir prisišokinėjo. Tuo metu peilis buvo jau pas jį, jis A. A. sakė eiti namo. Jam pačiam pradėjus eiti namo, A. A. jį pradėjo sekti iš paskos, puolė jį rankomis – tada jam dūrė vienąkart dešine ranka. Jis numetė peilį, bet kur - nepamena (t. 2, b. l. 111).

Iš to akivaizdu, kad paties H. V. pozicija dėl konflikto eigos, o taip pat ir peilio įgijimo ir išmetimo aplinkybių, nebuvo nuosekli, o parodymų patikrinimo metu jis pats pripažino, jog melavo pareigūnams. Teismas pastebi, kad kaltinamojo parodymai teisme nebuvo nenuoširdūs, daugeliu atveju jie buvo prieštaringi (pvz. ne tik dėl smurto, bet ir dėl išgerto alkoholio kiekio kaltinamasis keitė savo poziciją pradžioje teigdamas, jog su A. A. išgėrė 3 – 4 butelius alaus (2019 m. vasario 4 d. posėdyje) ir 1 butelį (2019 m. balandžio 15 d. posėdyje)), o atskirais atvejais ir nelogiški (pvz. kaltinamasis teigė, jog po nukentėjusiojo sužalojimų peiliu, kai nukentėjusysis nukrito, jis paliko nukentėjusįjį, bet paėmė jo dviratį tam, kad jį pasaugotų). Taigi teismas, aiškiai įžvelgdamas kaltinamojo siekį sušvelninti savo teisinę padėtį, taip pat ir jo paties pripažinimą, jog duodamas parodymus jis melavo, kaltinamojo parodymus vertina itin atidžiai, analizuodamas, juos visų kitų byloje surinktų įrodymų kontekste. Būtent toks kaltinamojo parodymų vertinimas sudaro pagrindą išvadai, kad byloje surinktų ir ištirtų duomenų visuma byloje paneigia tiek būtinosios ginties, tiek A. A. provokuojančių veiksmų versiją.

Iš kaltinamojo parodymų apie A. A. puolimą matyti, jog tam tikrą laikotarpį iki dūrio, smurto vartojimas kaltinamojo atžvilgiu jau buvo nutrauktas ir tiesioginis pavojus pagal kaltinamojo nurodytą versiją jam nebegrėsė. Kaltinamasis teisme prieštaringai teigė, jog jau po to, kai jis išmušė peilį iš A. A. rankų ir paėmė į savo rankas, nukentėjusysis ėjo jam iš paskos, pradėjo pulti muštis, ir jis atsakydamas į tai dūrė peiliu. Taigi pagal paties kaltinamojo parodymus, A. A. jo sužalojimo metu neturėjo jokio puolimo ar gynybos įrankio – todėl akivaizdu, kad kaltinamasis turėjo galimybę nutraukti savo smurtinius veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu, tačiau to nepadarė. Pastebėtina ir tai, kad pagal byloje esančius duomenis nukentėjusysis jo sužalojimo metu buvo itin neblaivus (apie tai liudija ir teisme peržiūrėtas vaizdo įrašas (t. 1., b. l. 65)).

Spręsdamas dėl kaltinamojo gynybos galimybės, teismas kaip itin svarbius vertina liudytojo V. S. parodymus apie matytą šių asmenų konflikto pradžią. Pirmiausia pažymėtina, jog šis liudytojas nurodė pažįstantis abu asmenis: su A. A. jis susitikdavo, pasisveikindavo; kaltinamąjį H. V., įvardijamą kaip H., jis seniai pažįsta, augo toje pačioje vietovėje. Liudytojas V. S. nenurodė, kad su šiais asmenimis jį sietų priešiški arba priešingai – draugystės santykiai. Liudytojas V. S. A. A. apibūdino kaip lėtą, ramaus charakterio, nepiktybinį žmogų. Visgi itin svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad būtent šis liudytojas matė kaip minėti asmenys įvykio dieną stovėjo susikibę ir mosikavo rankomis, o taip pat liudytojas girdėjo H. sakant A., kad „tuoj nuplauksi į Jonavą“ (2019 m. kovo 20 d. teisiamojo posėdžio protokolas). Taigi pirmiausia V. S., kuris neturi jokio suinteresuotumo baudžiamosios bylos baigtimi (skirtingai nei gynybos akcentuojamas liudytojas V. J.), iš esmės patvirtino nukentėjusiojo V. F. parodymus apie tai, kad A. A. nebuvo konfliktiška asmenybė. Visgi būtent V. S. girdėti kaltinamojo išsakyti žodžiai A. A., grasinant plaukti upe, iš esmės rodo, kad būtent kaltinamasis buvo aktyvesne ir agresyvesne – o ne besigynusia – konflikto šalimi, dar iki duriančių savybių turinčio daikto panaudojimo.

Byloje esantys duomenys apie A. A. padarytų sužalojimų lokalizaciją, teismo vertinimu, tik patvirtina liudytojo V. S. parodymus apie kaltinamojo, o ne nukentėjusiojo agresiją įvykio dieną. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. M 794/2018 (01) be kita ko konstatuota, kad A. A. kairio dilbio ir dešinės plaštakos II-o piršto pjautinės paviršinės žaizdos, padarytos aštrių, pjaunančių savybių turinčiu daiktu (daiktais). Kairio dilbio žaizda padaryta iki patekimo į (duomenys neskelbtini) ligoninę 2018 m. birželio 18 d. dešinės plaštakos II piršto žaizda padaryta paros laikotarpyje iki mirties. Iš to matyti, kad ant nukentėjusiojo rankų buvo padaryti tokio paties pobūdžio sužalojimai kaip ir krūtinės srityje, o tai byloja apie tai, kad būtent A. A. rankomis gynėsi nuo pavojingo H. V. veikimo pastarajam suduodant smūgius duriančių savybių turinčiu daiktu. Būtina pažymėti ir tai, kad ant H. V. kūno nenustatyti jokie sužalojimai.

Tokių įrodymų kontekste teismas pastebi, jog kaltinamasis, atsakinėdamas į patikslinančio pobūdžio klausimus apie galimą A. A. puolimą ir jų konflikto priežastis nurodė, jog A. A. pradėjo jį užgaulioti, todėl jis supyko (t. 2, b. l. 112). Būtent tokia konflikto priežastis visiškai atitinka jau aptartus objektyvius duomenis apie nukentėjusiajam padarytus sužalojimus, ir paneigia visus itin prieštaringai kaltinamojo dėstytus teiginius apie A. A. puolimą. Teismo vertinimu, būtent kaltinamojo pyktį kilus konfliktui apibūdina ir kaltinamojo parodymai neva nukentėjusysis „pats šokinėjo ir prisišokinėjo“, „ėmė pulti ir pripuolė“. Teismo įsitikinimu, tokie kaltinamojo parodymai, turint omenyje jau aptartus duomenis apie sužalojimų pobūdį, taip pat V. S. girdėtus kaltinamojo išsakytus žodžius apie A. A. nuplukdymą Šventosios upe iš (duomenys neskelbtini) į Jonavą, rodo, kad H. V. neteisėtą elgesį nulėmė ne noras apsiginti, tačiau pyktis nukentėjusiojo atžvilgiu. Kaip jau minėta, H. V. turėjo galimybes iš konflikto pasitraukti, tačiau vietoj to jis prieš itin neblaivų ir neginkluotą A. A. kelis kartus panaudojo tiksliai nenustatytą ir nerastą daiktą, galimai peilį. Toks ne vienkartinis kūno žalojimas rodo ne gynybinį, o puolamąjį tokių veiksmų pobūdį.

Tokia teismo pozicija, vertinant kaltinamojo H. V. ir A. A. konfliktą, iš esmės atitinka ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) praktiką. LAT yra nurodęs, kad muštynėse paprastai besiginančiųjų nėra, abi pusės dažniausiai būna puolančiosios (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-76/2011, 2K-273/2012, 2K-501/2013). Muštynėms, skirtingai nuo pavojingo kėsinimosi, būdinga, kad abi pusės vadovaujasi agresyviais, puolamais interesais, smurtą naudoja ne gynybos, o puolimo tikslais, dėl to muštynėse nėra besiginančiųjų; muštynių metu teisė į būtinąją gintį nekyla (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-501/2013, 2K-25-942/2015). Taigi net ir sutinkant su kaltinamojo pozicija, jog abi šalys viena kitos atžvilgiu naudojo fizinį smurtą, šioje situacijoje negalima daryti išvados, kad H. V. peiliu ar kitų daiktu gynėsi nuo, bent jau tuo metu, niekaip neginkluoto A. A..

Apie kaltinamojo kaltės turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į objektyvias aplinkybes: nusikaltimo padarymo būdą ir įrankį, sužalojimų pobūdį ir lokalizaciją, kaltininko elgesį įvykio metu, taip pat prieš nusikaltimą ir po jo padarymo. H. V. veikė panaudodamas pavojingą kūną žalojantį daiktą, nukentėjusiajam sudavė smūgį į gyvybiškai svarbią kūno vietą – į krūtinės sritį, kas galiausiai sukėlė nukentėjusiojo mirtį. Be to, byloje nėra ginčo dėl to, kad kaltinamasis, prieš smūgį nukentėjusiajam durtinių savybių turinčiu daiktu į krūtinę, A. A. sudavė smūgius ranka bei galimai peiliu sužalojo jam ranką, kas rodo jo tyčinį ne vienkartinį veikimą siekiant smurtauti prieš nukentėjusįjį. Be to, po suduotų smūgių H. V. paliko nukentėjusįjį nukritusį įvykio vietoje ir pagrobė A. A. priklausantį dviratį. Visa tai rodo, kad nusikaltimas padarytas tyčiniais veiksmais, veikiant sąmoningai ir numatant šių veiksmų pasekmes. H. V. smogdamas minėtu daiktu į krūtinę, suvokė savo veiksmų pavojingumą ir grėsmę jų sveikatai ar gyvybei, numatė, kad dėl tokių veiksmų gali kilti žalingi padariniai (taip pat, kad gali būti atimta gyvybė), ir nors to nenorėjo, bet sąmoningai leido šiems padariniams kilti, t. y. veikė netiesiogine tyčia.

Taigi teismas konstatuoja, jog iš byloje įrodymais pripažintų duomenų matyti, kad kaltinamajame akte nurodytos ir kaltinamajam inkriminuojamos faktinės aplinkybės dėl A. A. nužudymo ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatytos ir pagal BK 129 straipsnio 1 dalį kvalifikuotos teisingai.

Dėl A. A. dviračio vagystės

Kaltinamasis H. V. taip pat buvo kaltinamas tuo, kad 2018 m. birželio 18 d. apie 20.40 val., iš karto po to, kai asmeninio konflikto metu padarė A. A. kūno sužalojimus, pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą – 150 EUR vertės nukentėjusiajam A. A. priklausantį dviratį „Kildemoes“, taip padarydamas baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 178 straipsnio 4 dalyje.

Byloje nėra ginčo, kad kaltinamasis po nukentėjusiojo A. A. sužalojimo pasišalino iš įvykio vietos pasiimdamas A. A. turėtą dviratį. Tokius kaltinamojo veiksmus įrodo jo paties parodymai, byloje apklaustų liudytojų V. S. ir V. J. parodymai, kurie matė A. A. ir jo turėtą dviratį įvykio vietoje, nukentėjusiojo V. F. parodymai bei 2018 m. birželio 19 d. asmens kratos protokolas, kuriuo nustatyta, kad pas H. V. buvo rastas nukentėjusiajam A. A. priklausantis dviratis „Kildemoes” (t. 1, b. l. 122-128).

Visgi nors kaltinamasis ir pripažino A. A. dviračio pagrobimo faktą, įvertinus bylos medžiagą negalima konstatuoti, kad H. V. veiksmuose buvo BK 178 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos požymių, nes byloje nėra įrodyta, jog pagrobto turto vertė siekė tokią, kuri užtraukia baudžiamąją atsakomybę.

BK 178 straipsnio 4 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą. Remiantis BK 190 straipsnio 1 dalimi, nedidelės vertės turtu yra laikomas turtas, kurio vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL. Taigi siekiant inkriminuoti BK 178 straipsnio 4 dalį, kaltintojas turėjo įrodyti, jog pagrobto turto vertė siekia 150 EUR. Jei pagrobto turto vertė neviršija 3 MGL, asmens veiksmai, esant kitų požymių visumai, kvalifikuotini ne pagal BK, o pagal aktualias Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) nuostatas (ANK 108 straipsnis numato atsakomybę už smulkią vagystę, kai turto vertė neviršija 3 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių). H. V. buvo kaltinamas pagrobęs dviratį, kurio vertė yra lygi 150 EUR, ir tokia jo vertė buvo grindžiama tik nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. F. parodymais ikiteisminio tyrimo metu. Teisme apklaustas V. F. šias aplinkybes patikslino ir davė parodymus, iš kurių matyti, kad kaltinime nurodyta dviračio vertė tėra prielaida.

Ikiteisminio tyrimo metu V. F. nurodė, kad jo žiniomis po įvykio dingo A. A. dviratis, kurio vertė 150 EUR, tačiau dviračio atsiimti nepageidauja, kadangi neturi transporto nuvažiuoti iki Vilniaus, todėl prašo dviratį sunaikinti (t. 1, b. l. 73-74). Visgi apklaustas teisiamajame posėdyje V. F. savo poziciją dviračio klausimu patikslino ir nurodė, kad nėra tikras dėl tokios dviračio vertės, kad ji gali būti ir mažesnė, kad neketina dviračio pasiimti ir jo pardavinėti, todėl galima jį sunaikinti. Pagal V. F. paaiškinimus jo kelionė į Vilnių dėl dviračio kainuotų apie 20 EUR, todėl jam neapsimoka dėl dviračio vykti į Vilnių.

Esant tokioms prieštaringoms aplinkybėms dėl jau minėto dviračio vertės, teismas konstatuoja, jog kaltinimas neįrodė byloje inkriminuotos dviračio vertės, todėl, vadovaujantis BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, H. V. dėl veikos, numatytos BK 178 straipsnio 4 dalyje išteisintinas, nepadarius veikos turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

Teismas pažymi, kad H. V. veiksmai dėl nustatytų aplinkybių gali būti vertinami sprendžiant H. V. administracinės atsakomybės pagal ANK 108 straipsnio klausimą.

C. SKIRTINOS BAUMĖS IR KITI KLAUSIMAI

Dėl bausmės skyrimo

Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

Kaltinamasis padarė labai sunkų tyčinį nusikaltimą, už kurį įstatymų leidėjas numato tik laisvės atėmimo bausmę nuo 7 iki 15 metų skyrimo galimybę (vidurkis 11 metų). Nusikaltimu sukelti neatkuriami padariniai – atimta žmogaus gyvybė. Veika baigta, padaryta veikiant netiesiogine tyčia. Teismas pažymi, kad H. V. jau anksčiau teistas (t. 2, b. l. 29-32). Dėl kaltinamojo praeityje padarytų nusikalstamų veikų (teistumai išnykę), H. V. buvo baustas ir atliko laisvės atėmimo bausmę. 2018 m. spalio 8 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teismo nuosprendžiu H. V. buvo nuteistas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį – 50 parų arešto bausme už tai, kad prieš kelis mėnesius iki įvykių šioje byloje, t. y. 2018 m. balandžio 12 d., išgertuvių metu sudavė 2 kartus kumščiu į veidą kartu su juo alkoholį vartojusiai moteriai, dėl ko pastarajai buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (t. 2, b. l. 33-39). Aptariamoje byloje 2018 m. balandžio 13 d. H. V. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, taigi akivaizdu, kad prasidėjęs baudžiamasis procesas ir paskirta kardomoji priemonė neatgrasė jo nuo naujų smurtinių veiksmų. Taigi, turint omenyje ir šioje byloje aptariamą įvykį, matyti, kad būdamas neblaivus H. V. kitų asmenų atžvilgiu naudoja smurtą. Taip pat kaltinamasis 12 kartų baustas ir administracine tvarka: tarp pažeidimų dominuoja alkoholio vartojimas ar pasirodymas neblaiviam viešoje vietoje, taip pat KET pažeidimai, tarp jų ir vairuojant transporto priemonę apsvaigus (t. 2, b. l. 40, 46-48).

Visos šios aplinkybės rodo kaltinamojo, kuris piktnaudžiauja alkoholiu, didelį pavojingumą, o taip pat ankstesnių asmeniui taikytų poveikio priemonių neefektyvumą. Iš tokių duomenų matyti, kad siekiant ne tik nubausti, bet ypatingai - apriboti kaltinamojo, kuris piktnaudžiauja alkoholiu, galimybes toliau daryti nusikalstamas veikas, būtinas H. V. izoliavimas nuo visuomenės.

H. V. nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Apklaustas teisme kaltinamasis paaiškino, kad iki įvykio ir po jo vartojo alkoholį. Dieną prieš įvykį taip pat buvo išgėręs, o įvykio dieną vartojo alkoholį kartu su A. A.. Apie tai, jog šie asmenys girtavo įvykio dieną paliudijo ir V. S.. Teismas, turėdamas omenyje, kad H. V. ir praeityje teistas už smurtą prieš kitą asmenį jiems išgėrinėjant, daro išvadą, kad pagrindinė konflikto ir smurto priežastis buvo alkoholio vartojimas. Remdamasis šiais motyvais teismas konstatuoja, kad kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte yra numatyta kaltininko atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kai veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys. Tokios aplinkybės teismas nagrinėjamoje situacijoje neįžvelgia, nes ji nustatoma tada, kai kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius ar rizikingus neteisėtus nukentėjusiojo veiksmus. Teismų praktikoje provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Rizikingu laikytinas toks elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokiu atveju nukentėjusysis lengvabūdiškai tiki, kad jo elgesys neišprovokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieš jį, arba iš viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamą kaltininko veiką prieš jį (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-418/2009, 2K-446/2010, 2K-450/2011, 2K-386/2012, 2K-115-648/2016). Teismai, spręsdami, ar veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys, atsižvelgia į tai, ar nukentėjusiojo elgesys iš esmės prieštaravo moralės normoms, buvo įžeidžiantis kaltininką ar jo artimą asmenį, buvo smurtiniai arba kitokie pavojingi, neteisėti veiksmai, iš dalies nulėmę kaltininką nusikalsti prieš nukentėjusįjį (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-377/2011, 2K-450/2011, 2K-440/2013, 2K-412/2014, 2K-P-135-648/2016).

Minėtų LAT praktikos ir gynybos argumentų kontekste, apygardos teismas pažymi, jog nagrinėjamoje situacijoje abiem konflikto dalyviams esant neblaiviems, o A. A. esant itin stipriai neblaiviam, teismas neįžvelgia jokio pagrindo išvadai apie tokį A. A. elgesį, kurį, pagal jau minėtą teismų praktiką, galima būtų vertinti kaip provokuojantį ir sąmoningai skatinusį H. V. pradėti nusikalstamą veiką prieš jį arba tiek rizikingą, jog pats A. A. galėjo ir turėjo numatyti, jog jo elgesys paskatins nusikalstamą kaltininko veiką prieš jį.

Teismas jau pasisakė, kad nagrinėjamoje situacijoje, pagal byloje surinktus objektyvius įrodymus apie nukentėjusiajam padarytų sužalojimų pobūdį ir kitus įrodymus, A. A. ir kaltinamojo konflikto metu, kaltinamasis veikė aiškiai puldamas tuo metu beginklį A. A.. Gynybos teigimu, A. A., kaip provokatoriaus, vaidmenį byloje pagrindžia liudytojo V. J. parodymai apie tai, kad šis asmuo piktnaudžiaudavo alkoholiu ir kabinėdavosi prie žmonių. Visgi minėtas liudytojas nematė būtent tokio A. A. elgesio bendraujant su kaltinamuoju. Be to, šio liudytojo parodymus teismas vertina itin atsargiai dėl jo santykių pobūdžio tiek su A. A., tiek su kaltinamuoju. V. J. teisiamajame posėdyje nurodė, kad jis negali pasakyti, jog gerai pažinojo A. A., tačiau jam anksčiau yra tekę su juo susimušti. Be to, V. J. nurodė, kad jo santykiai su kaltinamuoju buvo labai geri, jis pas jį dirbdavo. Taigi minėto liudytojo parodymai byloja, apie gan įtemptus ir konfliktiškus V. J. ir A. A. santykius bei tuo pačiu V. J. gerus santykius su kaltinamuoju. Šiuo atveju, teismas turėdamas omenyje jau minėtus liudytojo V. S. parodymus ne tik apie jo matytą H. V. elgesį A. A. atžvilgiu, bet ir apie A. A. asmenybę, taip pat objektyvius duomenis apie sužalojimų pobūdį, A. A. girtumą, atmeta kaip nepagrįstus kaltinamojo ir jo gynėjus teiginius apie tai, jog H. V. veiksmus nulėmė provokuojantis A. A. elgesys.

Teismas vertina kaltinamojo poziciją dėl dalies svarbių bylos aplinkybių pripažinimo, kita vertus, neįžvelgia pagrindo byloje konstatuoti ir BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą, kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai kaltininkas pripažįsta visas esmines kvalifikacijai reikšmingas objektyvias padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes ir tai daro neverčiamas surinktų byloje įrodymų (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-201/2007, 2K-550/2008, 2K-638/2010, 2K-106/2011 ir kt.). Nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo nustatomas tada, kai kaltininkas ne tik laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, bet kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti padarytos veikos padarinius (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-276/2006, 2K-259/2009, 2K-327/2010, 2K-123/2011 ir kt.).

Baigiamojoje kalboje kaltinamojo gynėja teigė, kad jos ginamasis savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino nuo pat sulaikymo momento, paaiškino visas su įtarimu pareikštas aplinkybes, nuoširdžiai dėl padaryto nusikaltimo gailisi. Visgi teismas su tokiais argumentais nesutinka ir šiame nuosprendyje jau minėjo, jog nors H. V. proceso metu pripažino peiliu sužeidęs nukentėjusįjį, dėl ko jį ištiko mirtis, jo parodymai proceso metu nebuvo nei nuoseklūs (pvz. dėl smurtinių veiksmų eigos ir konflikto aktyvesnės šalies), nei nuoširdūs (pvz. kaltinamasis pats pripažino, jog duodamas parodymus apie peilio išmetimą melavo, apie šias aplinkybes jis parodymus keitė ir pan.). Teismas skirdamas bausmę įvertina tai, kad kaltinamojo parodymai atskirais aspektais padėjo išaiškinti nusikaltimą, bet negali pripažinti, jog kaltinamasis duodamas parodymus apie bylai svarbias aplinkybes išgyveno dėl padarytų veiksmų ir buvo nuoširdus. Taigi teismo nuosprendyje jau aptarti jo parodymų prieštaravimai ir nenuoseklumas nesudaro jokio pagrindo konstatuoti aptariamą atsakomybę lengvinančią aplinkybę.

Teismas, įvertinęs H. V. asmenybę, nustatytą jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, bet tuo pačiu atsižvelgdamas ir į pastarojo prisipažinimą nukentėjusiajam sudavus mirtinus smūgius, tam tikrą jo pagalbą išaiškinant nusikalstamas veikas bei jo senyvą amžių, konstatuoja, jog pastarajam skirtina sankcijoje numatytam vidurkiui artima 10 metų laisvės atėmimo bausmė bus teisinga ir pakankama užtikrinti BK 41 straipsnio paskirtį.

Kaip jau minėta 2018 m. spalio 8 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendžiu H. V. pripažintas kaltu dėl BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos ir 2018 m. balandžio 12 d. padarytos veikos ir už tai jam paskirta 50 parų arešto bausmė. Minėtas nuosprendis buvo priimtas jau po A. A. nužudymo, nors nusikalstama veika padaryta iki veikos padarymo šioje byloje, taigi bausmės už šias veikas subendrintinos pagal BK 63 straipsnio 9 dalį (pagal BK 63 straipsnio taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, o tokiu atveju į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad H. V. padarė vieną sunkiausių ir neatstatomus padarinius sukuriančių teisės pažeidimų – tyčinį labai sunkų nusikaltimą, kuris lėmė žmogaus gyvybės atėmimą. Atitinkamai BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas yra nesunkus tyčinis nusikaltimas, kuriuo kaltinamasis nežymiai sužalojo kito žmogaus sveikatą. Nors abi veikos yra smurtinio pobūdžio, visgi jų pavojingumas labai skiriasi. Nagrinėjamoje byloje kaltinamojo veikimas buvo ženkliai pavojingesnis vien dėl panaudoto žalojančio įrankio. Jo smurtiniai veiksmai buvo iš esmės skirtingi ir sukėlė visiškai skirtingus padarinius. Po smurtinių veiksmų H. V. pasišalino iš įvykio vietos paimdamas nukentėjusiajam priklausantį dviratį. Pagal BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktą, teismas subendrindamas skirtingas bausmes taiko bausmių apėmimą ir tuomet kai padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal BK 10 ar 11 straipsnius. Dėl visų šių priežasčių ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu ir 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė apima Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. spalio 8 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę – 50 parų areštą, į subendrintą bausmę įskaitant visą H. V. atliktos arešto bausmės laiką.

Dėl nusikalstamais veiksmais padarytos žalos ir civilinio ieškinio

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis V. F. pareiškė civilinį ieškinį dėl 855,86 EUR dydžio patirtos turtinės žalos ir 10 000 EUR dydžio neturtinės žalos (t. 1, b. l. 84). Bylą nagrinėjant teisme nukentėjusysis teigė, kad turtinę žalą sudaro išlaidos patirtos dėl A. A. laidojimo, o neturtinę – giminaičio netektis.

Nukentėjusiojo civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies. Prašoma priteisti suma yra pagrįsta rašytiniais įrodymais (t. 1, b. l. 83), nukentėjusiojo parodymais ir neviršija ribų, tačiau, kaip pats nukentėjusysis parodė teismo posėdžio metu, iš valstybės jis yra gavęs 304 EUR laidojimo išlaidoms padengti ir į prašomą priteisti sumą jos neįskaitė. Dėl šios priežasties civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo mažintinas ir V. F. priteistina 551,86 EUR piniginė suma.

Neturtinė žala Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013, 2K-74/2014).

Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje: sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tačiau šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Pažymėtina, kad, vertinant kriterijų visumą, tam tikrais atvejais vieni jų vertinami kaip turintys didesnę reikšmę žalos dydžiui nustatyti nei kiti, ir tai visų pirma priklauso nuo ginamų vertybių specifikos. Absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti ir į formuojamą teismų praktiką, aiškinant bei taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio.

Teismų praktikoje priteisiamas neturtinės žalos dydis bylose dėl nužudymo labai svyruoja ir priklauso nuo daugelio aplinkybių. Nors nukentėjusiojo pateiktas civilinis ieškinys dalyje dėl 10 000 EUR neturtinės žalos dydžio patenka į teismų praktikoje priteisiamas neturtinės žalos ribas tokio pobūdžio bylose, visgi teismas, išklausęs V. F. paaiškinimus apie jo ir A. A. santykius, negali pripažinti, jog jų ryšys buvo tiek stiprus, artimas ir glaudus, jog teismas galėtų tenkinti ieškinį pilna apimtimi. Teismas neginčija nukentėjusiojo teiginių apie tai, jog jie bendravo su A. A. ir palaikė pakankamai glaudų tarpusavio ryšį, padedant vienas kitam, periodiškai bendraujant ir pan. visgi teismas pastebi, kad tai nebuvo toks stiprus ryšis, koks nustatomas kitose bylose, kai nukentėjusysis ir jo artimasis iki nužudymo nuolat kartu gyveno ir palaikė itin artimus ryšius. V. F. ir A. A. ilgą laiką apskritai nebendravo, santykiai susiklostė tik A. A. grįžus gyventi į Lietuvą ir jų kaip dėdės bei sūnėno ryšys sustiprėjo po to, kai A. A. neteko kitų jam artimų asmenų. Byloje nustatyta, kad V. F. tam tikrais atvejais teikė pagalbą sūnėnui, po mirties būtent jis palaidojo A. A.. Visgi neabejotini neigiami emociniai išgyvenimai dėl A. A. mirties, savaime nesudaro pagrindo konstatuoti tokią žymią, kaip prašo V. F., jam padarytą neturtinę žalą. Atsižvelgiant į teisiamajame posėdyje nustatytas aplinkybes, teismo įsitikinimu, teisinga, protinga ir proporcinga civilinį ieškinį dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies, priteisiant iš kaltinamojo H. V. 5 000 EUR dydžio sumą. Toks priteistinos sumos dydis atitinka ir teismų praktiką kitose bylose, kai neturtinę žalą dėl asmens mirties patiria panašų giminystės ryšį turintys asmenys (Žr. pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. liepos 9 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 1A-276-487/2018).

Kiti nuosprendžiu išspręstini klausimai

Šioje byloje kaltinamajam buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Teismo nuosprendžiu kaltinamajam skiriama griežta laisvės atėmimo bausmė, todėl siekiant užtikrinti nuosprendžio vykdymą ir užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms (BPK 119 straipsnis, 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas), paskirta kardomoji priemonė iki įsiteisės nuosprendis nekeistina.

Byloje saugomi daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

du vokai su nuoplovomis, vokas su cigaretės filtru, polietileninis maišelis su tuščiais buteliais, juodas kuprinės diržas bei kaltinamojo DNR pavyzdžiai, saugomi Vilniaus apsk. VPK saugojimo kameroje (t. 1, b. l. 43-44) – teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, kaip menkaverčiai – sunaikintini (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas);

kuprinė, kurioje yra mėlynos spalvos marškinėliai, ruda žieminė striukė, veidrodėlis, mobilaus ryšio telefonas Samsung, metalinės žirklės, daugiafunkcinės replės, meškerė, paimti 2018 m. birželio 19 d. H. V. asmens kratos metu, saugomi Vilniaus apsk. VPK saugojimo kameroje (t. 1, b. l. 43-44, 122-128), – teismo nuosprendžiui įsiteisėjus bei esant teisėto jo savininko prašymui, išreikštam iki nuosprendžio įsiteisėjimo, grąžintini teisėtam jo savininkui, o tokio prašymo nesant, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, kaip menkaverčiai – sunaikintini (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas);

dviratis „Kildemoes“, saugomas Vilniaus apsk. VPK saugojimo kameroje (t. 1, b. l. 129-130) –jo savininkui mirus ir jo teisių perėmėjui V. F. išreiškus aiškią valią jo atsisakyti – teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotinas valstybės nuosavybėn (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 303 straipsnio 2 dalimi ir 5 dalies 1 punktu, 304 – 307 straipsniais,

nusprendžia:

H. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 10 (dešimties) metų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu ir 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu H. V. paskirtą bausmę bausmių apėmimo būdu subendrinti su Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2018 m. spalio 8 d. nuosprendžiu jam paskirta 50 parų arešto bausme ir nustatyti galutinę 10 metų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės atlikimo laiką įskaityti H. V. laikinojo sulaikymo ir suėmimo laiką, nuo H. V. faktinio sulaikymo 2018 m. birželio 19 d., 20.35 val. iki šio nuosprendžio paskelbimo dienos bei visą pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2018 m. spalio 8 d. nuosprendį atliktą arešto bausmės laiką.

Bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos.

H. V. dėl kaltinimo pagal BK 178 straipsnio 4 dalį išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

H. V. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą, iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Priteisti iš H. V. nukentėjusiajam V. F. 551,86 EUR turtinei žalai atlyginti ir 5 000 EUR neturtinei žalai atlyginti.

Byloje saugomus daiktus:

- du vokus su nuoplovomis, voką su cigaretės filtru, polietileninį maišelį su tuščiais buteliais, juodą kuprinės diržą bei kaltinamojo DNR pavyzdžius, saugomus Vilniaus apsk. VPK saugojimo kameroje (t. 1, b. l. 43-44) – teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, kaip menkaverčius – sunaikinti (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas);

- kuprinę su mėlynos spalvos marškinėliais viduje, rudą žieminę striukę, veidrodėlį, mobilaus ryšio telefoną Samsung, metalines žirkles, daugiafunkcinės reples, meškerę, paimtus 2018 m. birželio 19 d. H. V. asmens kratos metu, saugomus Vilniaus apsk. VPK saugojimo kameroje (t. 1, b. l. 43-44, 122-128) – teismo nuosprendžiui įsiteisėjus bei esant teisėto jo savininko H. V. prašymui, išreikštam iki nuosprendžio įsiteisėjimo, grąžinti savininkui, o tokio prašymo nesant, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, kaip menkaverčius – sunaikinti (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas);

- dviratį „Kildemoes“, saugomą Vilniaus apsk. VPK saugojimo kameroje (t. 1, b. l. 129-130) –jo savininkui A. A. mirus ir jo teisių perėmėjui V. F. šio daikto atsisakius – teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti valstybės nuosavybėn (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėjas Ernestas Rimšelis