Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

institucijos, teikiančios išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Neimantei Nicienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. D.-A. patikslintą ieškinį atsakovui M. A. ir pagal atsakovo M. A. patikslintą priešieškinį ieškovei I. D.-A. dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo, išlaikymo dydžio pakeitimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys ir priešieškinis tenkintini iš dalies.

9. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad 2023-10-31 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (civilinėje byloje Nr. e2YT-10257-676/2023) sprendimu šalių santuoka nutraukta sutuoktinių bendru sutikimu, patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, kuria be kita ko šalys susitarė, kad atsakovas teiks išlaikymą nepilnamečiams vaikams – S. A., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. A., gim. (duomenys neskelbtini), po 150 Eur per mėnesį iki jų pilnametystės (sutarties 3.2.1.- 3.2.2. punktai). Tėvas M. A. bendraus su nepilnamečiais vaikais pagal abipusį šalių susitarimą, atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų norus, užimtumą, interesus (sutarties 3.8. – 3.13 punktai).

10. Atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, adresas: (duomenys neskelbtini), kuris įkeistas hipoteka. Atsakovo vardu įregistruota valstybinės žemės nuomos teisė į žemės sklypą, adresas: (duomenys neskelbtini). Atsakovas dirba (duomenys neskelbtini) Testavimo automatizavimo vadovu (biuro vieta Vilniuje, tačiau dirbama nuotoliniu būdu). Atsakovo vidutinis darbo užmokestis 2024 m. – 3 204 Eur/mėn. Teismo posėdžio metu nurodė, kad šiuo metu uždirba apie 3 500 Eur į rankas.

11. Ieškovei nuosavybės teise priklauso ½ buto, adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovės vardu įregistruota subnuomos teisė į negyvenamąją patalpą – parduotuvę, adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovės vardu yra registruotas automobilis. Ji užsiima individualia veikla (grožio paslaugos), jos vidutinės pajamos per mėnesį sudaro apie 1 000 Eur.

Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo

14. Prievolė išlaikyti vaiką mokant periodines įmokas yra tęstinio pobūdžio, paprastai vykdoma ilgą laikotarpį, todėl kinta vaiko poreikiai, taip pat gali kisti ir tėvų galimybės patenkinti šiuos poreikius. Pasikeitus bent vieno iš tėvų turtinei padėčiai arba išlaikomo vaiko poreikiams, kai jų nebeatitinka teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis, atsiranda pagrindas suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

15. CK 3.192 straipsnyje, kurio 2 dalyje numatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 3 dalis). Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams, kita) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų, kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016). Kartu pažymėtina, kad tėvo bei motinos turtinė padėtis nėra viską nulemianti nustatant išlaikymo dydį, nes išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas; todėl sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, nurodytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (2005 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2005; 2005 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2005; 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006). Nustatant, ar pasikeitė (išaugo) vaiko poreikiai, būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-28 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-294/2010). Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis arba visišku pajamų neturėjimu.

17. Sutiktina su ieškove, kad 2023-10-31 teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis – po 150 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį – jau tuo metu neatitiko vaikų poreikių ir teismų praktikoje nustatytų išlaikymo dydžio nustatymo kriterijų, todėl yra pagrindas spręsti dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo. Pažymėtina ir tai, kad atsakovas, įvertinęs vaikų poreikius, jau teikia jiems didesnį išlaikymą, tai yra, kas mėnesį moka po 350 Eur kiekvienam vaikui. Teismo posėdžio metu ieškovė neprieštaravo, kad 350 Eur suma kiekvienam vaikui iš esmės yra pakankama. Materialiai ieškovei padeda jos artimieji.

19. Taip pat šalių paaiškinimais ir rašytine bylos medžiaga, nustatyta, kad šalių vaikai mokosi K. E. B. menų gimnazijoje, todėl jų mokymuisi yra reikalingi muzikos instrumentai, vaikams buvo nupirktas dėvėtas pianinas – 500 Eur vertės, Evaldui nupirkta rankų darbo gitara – 580 Eur (specialybės instrumentas) vertės, priedai gitarai (derintuvas, laikikliai) – 80 Eur vertės, dėklas gitarai nešiotis – 40 Eur vertės. E. mokykloje lanko 70 Eur per mėnesį kainuojančią prailgintos dienos grupę. Berniukas sportuoja / lanko futbolo bei baseino treniruotes, dukra lanko baseiną, atletikos užsiėmimus, todėl kas mėnesį patiriamos papildomos išlaidos už būrelius, taip pat papildomai kainuoja speciali vaikų apranga ir reikalingi priedai treniruotėms. Berniukui buvo nupirktas naudotas kompiuteris už 200 Eur. S. taip pat buvo nupirkta atskira gitara, priedai gitarai, dėklas gitarai nešiotis. Mergaitei perkamos papildomos matematikos korepetitoriaus pamokos. Vaikai yra apdrausti draudimu nuo nelaimingų atsitikimų ir civilinės atsakomybės draudimu. Be to, vasaros atostogų metu ieškovė vaikų laiką planuoja įvariose stovyklose, kurios, paprastai, mokamos, nes neturi, kas prižiūri vaikus. Sveikatos problemų, kurios sąlygotų didesnių išlaidų poreikį vaikų išlaikymui, nenustatyta, tačiau vaikų užimtumas papildomose veiklose reikalauja reikšmingų papildomų išlaidų, todėl ieškovei pagrindus ir šią išlaidų dalį, atsakovas turi prisidėti ir prie šių vaikų poreikių tenkinimo.

20. Nors tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiem tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. Sprendžiant nustatytino išlaikymo dydį pažymėtina, kad gyvenamąjį būstą vaikams užtikrina ieškovė, todėl būtent ieškovei tenka didesnė vaikų išlaikymo našta, užtikrinant vaikams gyvenamąjį būstą ir tenkinant kasdienius vaikų poreikius. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovo pajamos yra stabilios ir gerokai didesnės nei vidutinės, todėl jo turtinė padėtis leidžia atitinkamai prisidėti prie vaikų visapusiško išlaikymo. Teismo posėdžio metu atsakovas paaiškino, kad kas mėnesį patiria tokias išlaidas: 500–700 Eur maistui, iki 700 Eur būsto paskolai, komunaliniams mokesčiams, taip pat kas mėnesį patiriama papildomų nenumatytų išlaidų, po 700 Eur/mėn. atsakovas teikia išlaikymą vaikams. Atsakovo sugyventinė uždirba minimalų atlyginimą, ji turi du nepilnamečius vaikus (17 ir 10 metų amžiaus), kurie gyvena pas atsakovą.

21. Teismas, įvertinęs byloje surinktą medžiagą, šalių paaiškinimus, konstatuoja, jog vaikų poreikiai reikalauja papildomų išlaidų, yra padidėję, o atsakovo šiuo metu teikiamas išlaikymas – po 350 Eur – yra pakankamas išimtinai vaikų poreikiams patenkinti. Toks išlaikymo dydis, yra proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai. Teismo posėdžio metu ieškovė patvirtino, kad 350 Eur teikiamas išlaikymas yra pakankamas.

22. Ieškovės reikalavimas priteisti po 375 Eur išlaikymą atmestinas kaip neįrodytas, kadangi vaikų poreikiai nėra pakitę ta apimtimi, kuria ieškovė nurodė, be to, kaip minėta, teismo posėdžio metu, ieškovė sutiko, kad 350 Eur išlaikymas kiekvienam vaikui iš esmės yra pakankamas. Kaip ir nėra pagrindo mažinti išlaikymo dydžio iki 300 Eur, kadangi įvertinus tikrąją situaciją šeimoje, tokio dydžio išlaikymas neatitiktų vaikų poreikių bei nesiektų teismų praktikoje orientaciniu kriterijumi laikytinos minimalios mėnesinės algos dydžio, kuris nuo 2025-01-01 yra 1 038 Eur (atskaičius mokesčius būtų 777 Eur). Taigi, kiekvieno iš tėvų teikiamo išlaikymo orientacinis dydis turėtų būti pusė būtent šios sumos – 389 Eur. Ieškovė taip pat kas mėnesį gauna išmoką už vaikus, kuri nuo 2025-01-01 per mėnesį yra 122,50 Eur kiekvienam vaikui. Todėl kiekvienas iš tėvų vaiko išlaikymui minimaliai turėtų prisidėti po 327 Eur suma kiekvienam vaikui ((777 Eur – 122,50 Eur) / 2) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 57 punktas) ir šios sumos ieškovė neprivalo įrodinėti.

23. Sprendžiant dėl priteisiamo išlaikymo dydžio, atkreiptinas dėmesys, kad išlaikymas vaikams yra priteisiamas ilgesniam laikotarpiui į ateitį (iki jų pilnametystės), todėl turi būti įvertinami jų poreikiai ne tik šiuo momentu, bet ir į ateitį. Natūralu, kad vaikams augant, jų poreikiai taip pat didėja. Nors priteistinas išlaikymas po 350 Eur yra šiek tiek didesnis už minimalų išlaikymo dydį, tačiau įvertinus aplinkybes, kad atsakovas kita forma papildomai, be pervedamo konkretaus dydžio išlaikymo, neprisideda ir ateityje nežada to daryti, taip pat įvertinus jo bendravimo laiką su vaikais – tik kas antrą savaitgalį (minimaliai), pripažintina, kad atsakovas atitinkamai turi didesne dalimi prisidėti prie vaikų išlaikymo, kad kompensuotų ieškovei didesnio praleidžiamo laiko su vaikais dalį. Atsakovas nesutinka su ieškovės pateikta būtiniesiems vaikų poreikiams reikalinga suma, tačiau savo skaičiavimų dėl vaikų poreikių nepateikė. Nurodo, kad jis patiria papildomų išlaidų tuo metu, kai jo vaikai praleidžia laiką su juo, tačiau nustatytos aplinkybės patvirtina, kad didžiąją laiko dalį visus objektyviai reikalingus ir pagrįstus kasdienius vaikų poreikius tenkina ir užtikrina būtent ieškovė, todėl nėra jokio pagrįsto pagrindo mažinti iš atsakovo priteistino išlaikymo dydžio, nes jam tenkanti našta, susijusi su vaikų priežiūra, yra žymiai mažesnė. Be to, kaip matyti, atsakovui nekyla sunkumų teikiant laikiną išlaikymą, todėl darytina išvada, kad jo turtinė padėtis leidžia teikti po 350 Eur išlaikymą kiekvienam vaikui.

24. Įvertinus tėvų galimybes teikti išlaikymą, jų turtinę padėtį, ekonominę situaciją, vaikų amžių, siekiant nepažeisti vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principo, bendras 777 Eur (teismų praktikoje orientaciniu kriterijumi laikytina minimali mėnesinė alga) dydžio išlaikymas kiekvienam vaikui, kurį sudarytų iš abiejų tėvų gaunamos lėšos bei kas mėnesį iš savivaldybės administracijos gaunama po 122,50 Eur išmoka vaikams, kuri taip pat skirta vaikų poreikiams patenkinti (Išmokų vaikams įstatymo 3 straipsnio 2 punktas), nurodytą sumą indeksavus, atitiktų protingumo kriterijus, būtų visiškai pakankamas ir atitiktų tiek vaikų interesus bei poreikius, tiek ginčo šalių teises, interesus (CK 3.3 straipsnio 1 dalis, 3.192 straipsnio 2 dalis). Didesnių išlaidų poreikio vaikų išlaikymui teismas nenustatė.

26. CK 3.200 straipsnyje nustatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, o iki ieškinio padavimo teismui dienos teiktinas išlaikymas priteisiamas kaip išlaikymo įsiskolinimas.

27. Tuo atveju, jeigu dėl pasikeitusių aplinkybių atsakovui atsirado pareiga mokėti padidintą išlaikymą dar iki ieškinio pateikimo, ieškovė turėjo galimybę reikšti reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo, tačiau toks reikalavimas nepareikštas. Todėl nėra pagrindo spręsti dėl atsakovo galimybės retrospektyviai teikti didesnį išlaikymą laikotarpiu nuo ieškovės nurodytos datos, be to, tai galėtų pasunkinti sklandaus išlaikymo teikimą į ateitį, todėl išlaikymas iš atsakovo priteistinas nuo kreipimosi į teismą dienos – 2024-11-08.

28. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į atsakovo turtinę padėtį, kuri pripažintina geresnė, nei ieškovės, įvertinus aplinkybę, kad atsakovui nustatytas trumpesnis bendravimo su vaikais laikas, vaikai gyvena su ieškove, yra pagrindas skirtingai paskirstyti išlaikymo, tenkančio kiekvienam iš tėvų, naštą ir nukrypti nuo išlaikymo iš abiejų tėvų lygiomis dalimis principo, vadovaujantis teisingumo, protingumo bei proporcingumo principais, teismų formuojamą praktiką tokio pobūdžio bylose. Teismas konstatuoja, jog yra pagrindas padidinti išlaikymo dydį, iš atsakovo priteistinas išlaikymas po 350 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nepilnamečiams vaikams – S. A. ir E. A. – nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki vaikų pilnametystės, šią sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.192 straipsnio 2 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.201 straipsnio 1, 2 dalys, 3.208 straipsnio). Vaikų išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė (CK 3.185 straipsnio 1 dalis, 3.190 straipsnio 1 dalis).

29. Pastebėtina, kad byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima daryti išvadą apie tai, kad ieškovė netinkamai tvarko, neatsakingai ir ne vaikų interesams naudoja jiems priklausantį turtą – pinigus (CK 3.185 straipsnio 5 dalis). Išvadą teikianti institucija patvirtino, kad ieškovė vaikų išlaikymui skirtas lėšas naudoja pagal paskirtį, tinkamai atlieka savo pareigą rūpintis nepilnamečiais vaikais, todėl atsakovo keliamos abejonės šiuo klausimu pripažintinos nepagrįstomis.

30. Šalims išaiškintina, kad iš esmės pasikeitus nepilnamečių vaikų poreikiams ar tėvų turtinei padėčiai ar kitoms aplinkybėms, galima kreiptis į teismą dėl priteisto išlaikymo dydžio ar formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis). Įstatymas nedraudžia vaikų tėvams skirti savo vaikų išlaikymui ir daugiau lėšų.

Dėl bendravimo tvarkos pakeitimo

31. Tas iš tėvų, su kuriuo lieka vaikas, turi didesnes galimybes auklėti vaiką, tačiau tai nesumažina kito tėvo teisės dalyvauti vaiko auklėjime ir neatleidžia jo nuo šios pareigos. Ši taisyklė nustatyta taip pat ir dėl vaikų interesų, kurie reikalauja, kad vaikai būtų auklėjami abiejų tėvų (CK 3.165 straipsnis). CK 3.175 straipsnis, reglamentuojantis ginčų tarp skyrium gyvenančių tėvų dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo sprendimą, numato, jog gyvenančiam skyrium tėvui ar motinai turi būti sudaryta galimybė maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai tėvams (tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam) randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 24 punktas).

33. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad 2023-10-31 teismo sprendimu konkreti atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka nenustatyta. Įtvirtintos tik bendro pobūdžio sąlygos, kurios neatitinka šalių ir vaikų interesų, kadangi ginčo šalys savarankiškai nesusitaria dėl konkrečios bendravimo tvarkos su vaikais, tai turi neigiamos įtakos vaikų interesams. Todėl, šiuo atveju, pripažintina, kad konkrečios bendravimo su vaikais tvarkos nustatymas yra tikslingas, siekiant užtikrinti šalių ir jų vaikų santykių stabilumą ir ateityje išvengti konfliktinių situacijų.

1.7. Tuo atveju, jeigu atsakovo bendravimo savaitgalis nesutampa su Tėvo diena, atsakovas gali pasiimti vaikus pas save, apie tai elektroniniu laišku per protingą terminą įspėjęs ieškovę.

2. Esant vaikų poreikiui įsigyti didesnės vertės daiktą, atsakovas, elektroniniu paštu suderinęs su ieškove, nuperka vaikų poreikiams tenkinti reikalingą didesnės vertės daiktą, tai pagrindžiančius dokumentus nusiunčia elektroniniu paštu ieškovei. Kitą mėnesį iš atsakovo mokamos ieškovei vaikų išlaikymui skirtos sumos yra atimama tokio daikto (-ų) kaina.

4. Įpareigoti ieškovę kas mėnesį, iki vaikai sulauks pilnametystės, teikti atsakovui informaciją apie vaikams skirtų išlaikymui piniginių lėšų panaudojimą, informaciją teikiant atsakovui elektroniniu paštu iki einamojo mėnesio 15 d.

5. Įpareigoti ieškovę sudaryti atsakovui galimybę netrukdomai bendrauti su vaikais mobilaus ryšio telefonais ir kitomis ryšio priemonėmis, kada vaikai pagal nustatytą grafiką yra pas ieškovę.

37. Teismas, vertindamas ieškovės ir atsakovo prašomą nustatyti bendravimo tvarką su vaikais, įvertinęs šalių vaikų amžių, atsižvelgiant į išvadą teikiančios institucijos nuomonę, siekdamas išlaikyti teisingą pusiausvyrą tarp ginčo šalių, taip pat spręsdamas bylą vaikų interesais, sprendžia, kad ieškovės pasiūlyta bendravimo tvarka geriausiai atitiktų / atlieptų vaikų interesus, nes yra išsamesnė ir konkretesnė, bei sumažintų galimus šalių tarpusavio konfliktus.

38. Dėl užimtumo darbe, atsakovas kategoriškai nesutinka su ieškovės bendravimo tvarkos 3 punktu dėl sūnaus parvežimo iš treniruočių/būrelių darbo savaitės metu. Įvertinus ieškovės nurodytas aplinkybes, kad ateityje planuojama keisti sūnaus lankomus būrelius, todėl treniruočių grafikas keisis, šiai dienai konkretus jų grafikas nežinomas, kaip ir minėta, siekiant išvengti priverstinės atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ar vykdymo, šalių tarpusavio konfliktų, taip pat įvertinus aplinkybes, kad ieškovės ir vaikų gyvenamoji vieta, lankomi būreliai yra Klaipėdos mieste, kur yra galimybė susisiekti viešuoju transportu, todėl iš bendravimo tvarkos šalintinas 3 punktas. Atkreiptinas dėmesys, kad vaikui augant poreikis jį vežioti iš/į būrelius taps vis mažiau aktualus, berniukas ir šiuo metu geba savarankiškai susisiekti visuomeniniu transportu. Kol šis poreikis yra aktualus, vaiko grįžimo namo po treniruotės / papildomų užsiėmimų išlaidas, įskaitant apmokėjimus privataus pavėžėjo, taksi paslaugoms ir pan., turėtų kompensuoti priteistas išlaikymas iš atsakovo.

39. Teismo posėdžio metu šalys sutiko nustatyti, kad atsakovas su vaikais bendrauja metų neporinių savaičių savaitgaliais, atsakovui pasiimant vaikus nuo penktadienio tarp 17–20 val. iki sekmadienio 19 val., grąžinant vaikus į jų gyvenamąją vietą. Atsižvelgiant į vaikų išreikštą nuomonę, atsakovo poziciją, jo bendravimas darbo dienomis su vaikais nenustatytinas. Be to, kaip jau minėta, atsižvelgiant į atsakovo bendravimo intensyvumą, atitinkamai iš jo priteistas didesnis išlaikymo dydis vaikams. Taip pat šalys susitarė dėl bendravimo vaikų atostogų metu, jas dalinant per pusę su kiekvienu iš tėvų, o vasaros atostogas – po vieną mėnesį (nepertraukiamai ar dalimis). Ieškovės prašoma nustatyti bendravimo tvarka didžiųjų metų švenčių laikotarpiu yra logiškai pagrįsta, todėl nėra pagrindo šių švenčių metu nustatyti bendravimo atsakovo siūlomu būdu. Kadangi atsakovui dėl užimtumo darbe, darbo pobūdžio sudėtinga vaikus prižiūrėti darbo dienomis, jo prašymu bendravimas tokiu laiku nenustatytas, todėl taip pat nėra pagrindo nustatyti kitokio atsakovo bendravimo su vaikais ir jų ligos atveju, nei nurodytas ieškovės.

40. Taip pat atsakovui kyla abejonių, ar ieškovė sąžiningai panaudoja atsakovo teikiamą išlaikymą vaikams. Todėl prašo įpareigoti ieškovę kas mėnesį, iki vaikais sulauks pilnametystės, teikti atsakovui informaciją apie vaikams skirtų išlaikymui piniginių lėšų panaudojimą (atsakovo bendravimo tvarkos 4 punktas).

42. Atsakovas prašo suteikti jam galimybę susisiekti su vaikais mobilaus ryšio telefonais ir kitomis ryšio priemonėmis, tuo metu, kai jie yra pas ieškovę, kad vaikų telefonai nebūtų blokuojami. Ieškovė šiuos atsakovo teiginius neigia. Teismo posėdžio metu atsakovas patvirtino, kad dabar susisiekti su vaikais nuotolinio ryšio priemonės jam netrukdoma. Šį atsakovo reikalavimą teismas vertintina kaip perteklinį, kadangi realiai ieškovei jį įgyvendinti būtų sunku arba net neįmanoma, pažymėtina, kad tiek telefonai, tiek programėlės yra kintantys / keičiami dalykai. Be to, abiem tėvams tenka atsakomybė kontroliuoti vaikų telefonus, todėl tokios pareigos perkėlimas vien tik ieškovei būtų neproporcingas, todėl šis atsakovo reikalavimas atmestinas.

43. Ieškovė nesutinka su atsakovo reikalavimu, atleisti jį nuo pareigos teikti išlaikymą vaikams laikotarpiais, kuriuos vaikai praleidžia su tėvu, pvz., atostogų, ligos metu ir kt. Teismas pažymi, kad nustačius visas reikšmingas aplinkybes byloje, atsižvelgiant į atsakovo su vaikais praleidžiamą laiką, abiejų tėvų turtinę padėtį, išlaikymas vaikams priteistas fiksuoto dydžio suma ir be jokių išskaitymų, todėl nėra pagrindo tenkinti tokio atsakovo prašymo. Priešingu atveju, atsakovui, kuris su vaikais bendrauja tik minimalų laiką, būtų sudarytos sąlygos nepagrįstai išvengti išlaikymo teikimo tam tikrais laikotarpiais ir tokiu būdu sumažinti ieškovės finansines galimybes užtikrinti kasdienius vaikų poreikius. Pažymėtina, kad bendravimo tvarka su vaikais nėra būdas spręsti tėvų tarpusavio konfliktus, taip pat svarbu, kad bendravimo tvarka ir jos sąlygos negali būti patogios ir palankios vien tik atsakovui, priešingu atveju, ieškovė ir vaikai atsidurtų žymiai prastesnėje /nepalankesnėje padėtyje, taip pat nukentėtų esminiai vaikų interesai, gauti jų poreikius atitinkantį išlaikymą dėl ko šalys toliau konfliktuotų.

44. Teismo vertinimu, nustačius teismo aptartą bendravimo tvarką, ieškovei ir atsakovui išliks galimybė lanksčiai derinti vaikų priežiūrą ir darbo grafikus, kartu optimaliai ir pakankamai užtikrinti vaikų interesus dėl pakankamo bendravimo su abiem tėvais. Pažymėtina, kad vaikų bendravimas su abiem tėvais yra jų teisė, kurios užtikrinimu privalo geranoriškai rūpintis abu tėvai. Net ir tuo atveju, jeigu šalims kiltų tam tikrų problemų vykdant nustatytą bendravimo tvarką, šalys tarpusavio sutarimu gali ją pakeisti (CK 3.156 straipsnis).

45. Išdėstytų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad ieškinys ir priešieškinis dėl bendravimo tvarkos nustatymo tenkintini iš dalies (CK 3.170 straipsnis, CPK 185 straipsnis, 376 straipsnis), nustatytina atsakovo bendravimo su vaiku tvarka, iš esmės pagal ieškovės pasiūlytą bendravimo tvarkos variantą su teismo sprendime nurodytomis išimtimis.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

46. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

47. Ieškovė dėl išlaikymo priteisimo / padidinimo nuo žyminio mokesčio atleista įstatymo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Už šią ieškinio dalį mokėtinas žyminis mokestis sudaro ((350 Eur x 2) – (150 Eur x 2)) ? 400 Eur; 400 Eur x 12 mėn. ? 4 800 Eur x 3 % x 75 % ? 108 Eur. Ieškovės ieškinys dėl išlaikymo priteisimo patenkintas 93 procentais. Ieškinį patenkinus iš dalies, iš atsakovo valstybei priteistina 100 Eur žyminio mokesčio.

48. Ieškovė patyrė 3 554,98 Eur atstovavimo išlaidų, taip pat išlaidų, susijusių ikiteismine mediacija – 121 Eur. Sumokėjo 107 Eur žyminį mokestį dėl bendravimo tvarkos nustatymo, iš viso ieškovė patyrė 3 782,98 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atskovas patyrė 2 860 Eur atstovavimo išlaidų ir sumokėjo 110 Eur žyminį mokestį, iš viso – 2 970 Eur bylinėjimosi išlaidų.

49. Atsakovo reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo tenkintas 86 proc. Nors ieškovės reikalavimas dėl bendravimo tvarkos su vaikais nustatymo tenkintas iš dalies, tačiau iš esmės bendravimo tvarka nustatyta pagal ieškovę, tik su tam tikromis modifikacijomis, o atsakovo didžioji bendravimo tvarkos dalis atmesta, kai kurie bendravimo tvarkos punktai šalių suderinti tik teismo posėdžio metu. Todėl pagal bylos rezultato esmę, įvertinus patenkintų ir atmestų reikalavimų dalis pagal ieškinį ir priešieškinį, laikytina, kad ieškinys patenkintas 90 proc. Ieškovei iš atsakovo priteistina 3 405 Eur, o atsakovui iš ieškovės priteistina 297 Eur bylinėjimosi išlaidų.

50. Atlikus priešpriešinių reikalavimų dėl bylinėjimosi išlaidų įskaitymą, iš atsakovo ieškovei priteistini 3 108 Eur bylinėjimosi išlaidų.

51. Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos iš šalių valstybei nepriteistinos, kadangi jų dydis mažesnis už minimalią 8 Eur valstybei priteisiamą bylinėjimosi išlaidų sumą, nustatytą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakyme Nr. 1R-19/1K-2 (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

patikslintą ieškinį ir patikslintą priešieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023-10-31 sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-10257-676/2023 dalį dėl S. A. ir E. A. priteisto išlaikymo dydžio ir priteisti iš atsakovo M. A. nepilnamečiams vaikams S. A., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. A., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą po 350 Eur kiekvienam vaikui, mokamą periodinėmis išmokomos kas mėnesį, išlaikymą priteisiant nuo ieškinio teismui padavimo dienos – 2024-11-08, iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, ir išlaikymo sumą pervedant į ieškovės I. D.-A. nurodytą banko sąskaitą iki einamojo mėnesio paskutinės dienos.

Priteisto išlaikymo nepilnamečiams S. A. ir E. A. lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirti ieškovę I. D.-A.

Pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023-10-31 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-10257-676/2023 nustatytą bendravimo su vaikais tvarką ir nustatyti tokią atsakovo M. A. bendravimo su nepilnamečiais vaikais S. A. ir E. A. tvarką:

1. M. A. bendrauja su sūnumi E. ir dukterimi S. metų neporinių savaičių savaitgaliais, atsakovui pasiimant vaikus iš jų buvimo vietos penktadienį, laikotarpiu nuo 17 val. iki 20 val., ir grąžinant vaikus į jų gyvenamąją vietą iki sekmadienio 19 val., išskyrus pirmąjį gegužės mėnesio sekmadienį – Motinos dieną.

2. Tuo atveju, jeigu atsakovo bendravimo metu (atitinkamą savaitgalį) nepilnamečiai šalių vaikai arba vienas iš jų serga, vaikai yra slaugomi pas ieškovę, o atsakovo bendravimas su vaikais yra perkeliamas į kitą savaitgalį.

3. M. A. bendrauja su sūnumi E. ir dukterimi S. kiekvienų metų Tėvo dieną, t. y. birželio mėn. pirmąjį sekmadienį, nuo 10 val. iki 21 val., nepriklausomai nuo to, jog konkretus sekmadienis pagal bendravimo grafiką turėtų atitekti mamai I. D.-A. Tuo atveju, jeigu atsakovo bendravimo savaitgalis nesutampa su Tėvo diena, atsakovas pasiima vaikus pas save, apie tai elektroniniu laišku per protingą terminą įspėjęs ieškovę.

4. Šv. Kalėdų ir Naujųjų metų laikotarpio švenčių metu M. A. bendrauja su sūnumi E. ir dukterimi S. tokia tvarka: kiekvienais neporiniais metais nuo gruodžio 25 d. 12 val. iki gruodžio 26 d. 13 val. ir nuo gruodžio 31 d. 16 val. iki sausio 1 d. 20 val.; kiekvienais poriniais metais nuo gruodžio 24 d. 11 val. iki gruodžio 25 d. 13 val.

5. Šv. Velykų švenčių metu M. A. bendrauja su sūnumi E. ir dukterimi S. tokia tvarka: kiekvienais neporiniais metais pirmąją Šv. Velykų dieną, sekmadienį, nuo 11 val. iki pirmadienio 13 val.; kiekvienais poriniais metais – antrąją Šv. Velykų dieną, pirmadienį, nuo 11 val. iki 21 val.

6. Ieškovė I. D.-A. praleidžia su sūnumi E. ir dukterimi S. 1 mėnesį per vaikų vasaros atostogas (iš eilės arba dalimis po vieną savaitę), šių atostogų laiką iš anksto, bet ne vėliau kaip prieš dvi savaites, pranešus vaikų tėvui M. A.. Tokių mamos atostogų su vaikais laiku yra netaikoma tėvo bendravimo su vaikais savaitgaliais tvarka.

7. M. A. praleidžia su sūnumi E. ir dukterimi S. 1 mėnesį per vaikų vasaros atostogas (iš eilės arba dalimis po vieną savaitę), šių atostogų laiką iš anksto, bet ne vėliau kaip prieš dvi savaites, suderinęs su mama I. D.-A. Tokių tėvo atostogų su vaikais laiku yra netaikoma mamos bendravimo su vaikais savaitgaliais tvarka.

8. Ieškovė I. D.-A. ir atsakovas M. A. praleidžia su sūnumi E. ir dukterimi S. per pusę (lygiomis dalimis) vaikų pavasario (Velykines), žiemos ir rudens atostogas. Ieškovė ir atsakovas šių atostogų laiką suderina iš anksto, bet ne vėliau kaip prieš dvi savaites.

9. Savo bendravimo su vaikais laiku M. A. turi teisę išsivežti vaikus už Lietuvos Respublikos ribų į turizmui saugią valstybę be atskiro mamos I. D.- A. sutikimo, apie numatomą kelionę į užsienį informuojant mamą I. D. -A. ne vėliau kaip prieš 2 savaites. Tokiu atveju M. A. privalo mamai nurodyti kelionės laiką, vietą ir kitus duomenis, susijusius su kelione.

10. Ieškovė I. D.-A. privalo iš anksto (bet ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį) informuoti M. A. apie numatomą vaikų gyvenamosios vietos Lietuvoje pasikeitimą, nedelsiant informuoti apie pasikeitusį savo ir vaikų adresą ir kitus savo bei vaikų kontaktinius duomenis.

11. Ieškovė I. D.-A. įsipareigoja, tėvui M. A. pareikalavus, suteikti jam visą informaciją apie vaikų sveikatą, pasiekimus mokykloje, mokymo / ugdymo įstaigos pakeitimus, lankomus užklasinės veiklos užsiėmimus, pasiekimus užklasinėje veikloje bei nedelsdama pranešti bet kokias kitas svarbias aplinkybes, susijusias su nepilnamečiais šalių vaikais, jeigu šių duomenų Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka atsakovas negali gauti pats.

Kitą ieškinio ir priešieškinio dalį atmesti.

Iš atsakovo M. A. priteisti 3 108 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei I. D.-A.

Iš atsakovo M. A. priteisti 100 Eur žyminio mokesčio valstybei.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.