Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-301-924/2025

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2025-02-13
Bylos Nr.: e2A-301-924/2025
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-11971-2023-6
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Edvardas Paliokas, Tomas Romeika, Jurgita Sujetienė
Ieškovas: E. S.
Atsakovas: uždarajai akcinei bendrovei „Ambermont“
Trečiasis asmuo: uždaroji akcinė bendrovė „Ambermont AGRO“, kooperatinė bendrovė „Vilniaus kredito unija“, notarė Rita Miknevičienė
Advokatai: Ričardas Užolas, Giedrius Justas Baranauskas

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-301-924/2025Teisminio proceso Nr. 2-69-3-11971-2023-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.2.6; 2.1.2.4.2.7; 3.3.1.21 (S)

Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. vasario 13 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Edvardo Palioko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Tomo Romeikos ir Jurgitos Sujetienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. spalio 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo E. S. patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Ambermont“ dėl 2022 m. liepos 26 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Ambermont AGRO“, kooperatinė bendrovė „Vilniaus kredito unija“, notarė Rita Miknevičienė.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas E. S. (toliau – ir ieškovas) kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, kuriuo prašė: 1) pripažinti 2022 m. liepos 26 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartį negaliojančia ab initio; 2) taikyti dvišalę restituciją, t. y. iš atsakovės UAB „Ambermont“ (toliau – ir atsakovė) priteisti ieškovui 100 procentų UAB „Ambermont AGRO“ (toliau – ir įmonė, bendrovė) akcijų paketą, o iš ieškovo priteisti atsakovei 2 500 Eur sumą, gautą pardavus akcijas; 3) priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovas nurodė, kad 2022 m. liepos 26 d. tarp ieškovo ir atsakovės buvo sudaryta UAB „Ambermont AGRO“ akcijų pirkimo–pardavimo sutartis, kurios pagrindu ieškovas pardavė visas įmonės akcijas (2 500 vnt.) už 2 500 Eur kainą. Sandorio sudarymo metu ieškovas buvo UAB „Ambermont AGRO“ vadovas ir vienintelis akcininkas. Sandorio sudarymo metu UAB „Ambermont AGRO“ finansinė padėtis buvo labai gera, įmonė buvo pelningai veikianti, ieškovo valdymo metais įmonė teikė trąšų distribucijos ir langų surinkimo paslaugas. Valstybės įmonės (toliau – VĮ) „Registrų centras“ duomenys ir kiti į bylą pateikti finansiniai dokumentai, ieškovo teigimu, atskleidžia, kad sandorio sudarymo metu bendrovėje vien pinigų ir piniginių ekvivalentų buvo 105 kartus daugiau nei ieškovui buvo sumokėta už 100 procentų akcijų paketą. UAB „Ambermont AGRO“ veikė pelningai, todėl ieškovas 2022 m. gegužės 23 d. priėmė vienintelio akcininko sprendimą Nr. FA2021, kuriuo nusprendė išmokėti 141 176,47 Eur dividendus bei perskirstytą pelną (nuostolius) (75 660 Eur) finansinių metų pabaigoje perkėlė į kitus finansinius metus. Būtent šis sprendimas, ieškovo teigimu, turėjo įtakos tokiai žemai bendrovės pardavimo kainai. Apie išmokėtinus dividendus buvo žinoma ir ieškovo verslo partneriams (taip pat ir draugams, su kuriais palaikė draugiškus santykius), t. y. A. J. ir D. B.. Ieškovas su D. B. ir A. J. buvo nutarę UAB „Ambermont AGRO“ formaliai parduoti už 2 500 Eur, tačiau su sąlyga, jog ieškovui ateityje bus išmokėti dividendai. Prieš parduodant bendrovės akcijas D. B. ir A. J. įtikinėjo ieškovą, kad dividendai ir kiti mokėjimai ieškovui bus atlikti, pardavus bendrovę. Šie asmenys, siekdami paskatinti ieškovą kaip įmanoma greičiau parduoti bendrovę, darė psichologinį spaudimą, t. y. skambindavo ieškovo sutuoktinei, baugino įmonės bankrotu, namų praradimu. Ieškovas, parduodamas įmonę, buvo suklaidintas, žinodamas, kad jam nebus išmokėti dividendai ir kitos sumos, jis nebūtų bendrovės pardavęs arba būtų siekęs ją parduoti už 141 176,47 Eur (arba dar didesnę kainą). Ieškovas priėmė sprendimą bendrovės akcijas parduoti, formaliai nurodant pardavimo kainą 2 500 Eur, kartu turėdamas žodinį A. J. ir D. B. pažadą ieškovui išmokėti dividendus pagal priimtą 2022 m. gegužės 23 d. sprendimą. Įvertinus dividendus ir už bendrovės pardavimą sumokėtą kainą, ieškovas tikėjosi uždirbti 143 676,47 Eur. Ši pardavimo suma būtų atitikusi ieškovo lūkesčius. Ieškovas, turėdamas itin mažą patirtį juridinių asmenų akcijų pirkimo–pardavimo sutarčių sudaryme, netinkamai vertino sutarties 5.1.5. punkte įtvirtintą sąlygą, kad emitentas nėra įsipareigojęs išmokėti dividendus. Šią sąlygą ieškovas vertino kaip papildomų įsipareigojimų išmokėti dividendus nebuvimą, t. y. vertino, kad šis sutarties punktas neapima 2022 m. gegužės 23 d. sprendimo, nes dėl dividendų išmokėjimo ieškovas buvo sutaręs su verslo partneriais bei artimais draugais A. J. bei D. B.. Nors faktiškai A. J. ir D. B. ryšys, įsigyjant UAB „Ambermont AGRO“, dokumentuose nefiksuotas, tačiau jie faktiškai dalyvavo bendrovės valdyme bei galėjo daryti įtaką tiek bendrovės finansinei padėčiai, tiek priimamiems sprendimams. 2022 m. birželio 16 d. Kredito sutartimi Nr. VER202206-000070 ir 2022 m. birželio 16 d. Kredito sutartimi Nr. VER202206-000071 A. J. ir D. B. laidavo savo turtu už kreditus gavusią UAB „Ambermont AGRO“. A. J. ir D. B. buvo UAB „TIMAC AGRO LT“ (trąšų tiekėjo) atstovai, kurie teikdavo UAB „Ambermont AGRO“ trąšas. A. J. ir D. B., VĮ „Registrų centras“ duomenimis, yra bendrovių UAB „Ambermont“ ir UAB „Ambermont AGRO“ naudos gavėjai. Ieškovo teigimu, akcijų prikimo–pardavimo sutartis turi būti pripažinta negaliojančia, atsižvelgus į nurodytus suklydimo / suklaidinimo (apgaulės) ir psichologinio spaudimo aspektus, atitinkamai taikant restitucijos pasekmes (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.90 straipsnis, 1.91 straipsnis, 6.145, 6.146 straipsniai).

3. 2024 m. gegužės 30 d. teismui pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose ieškovas papildomai nurodė, kad A. J. (UAB „TIMAC AGRO LT“ vadovas) ir D. B. (UAB „TIMAC AGRO LT“ komercijos direktorius) tiek per UAB „TIMAC AGRO LT“, tiek tiesiogiai darė ieškovui ekonominį spaudimą (vertė skolintis iš susijusių asmenų, faktiškai kontroliavo trąšų tiekimą bendrovei, kišosi į bendrovės valdymo reikalus, reikalavo suteikti prisijungimus prie banko sąskaitų, išsakė grasinimus ieškovo sutuoktinei dėl bankroto ir namų praradimo) ir ilgainiui ieškovas buvo priverstas parduoti turimas akcijas labai nenaudingomis sąlygomis. Ne mažesnį spaudimą dėl akcijų pardavimo darė ir kooperatinės bendrovės (toliau – KB) „Vilniaus kredito unija“ vadovas A. Ž., turėjęs paslėptų interesų į UAB „Ambermont“ ir UAB „Ambermont AGRO“, padėjęs A. J., D. B. apgaule, suklaidinimu ir apsimestinių sandorių pagalba perimti minėtų įmonių valdymą.

Šalies argumentai

4. Ieškovas teismo posėdyje paaiškino, kad sandorį sudarė, esant suklydimui (dėl dividendų išmokėjimo sąlygos), suklaidinimui, spaudimui, prasidėjusiam nuo paskolų sudarymo su A. M. ir UAB „E 47“, grasinimui (ieškovas nurodė girdėjęs A. J. sakant, kad jis ieškovą „nušaus kaip briedį“). Iki sandorio sudarymo ir sandorio metu neturėjo galimybės gauti teisinę pagalbą, nes advokatas Giedrius Justas Baranauskas, į kurį jis kreipėsi, tuo metu atostogavo. Ieškovas nurodė neatsimenantis, ar notarei minėjo sąlygą dėl dividendų išmokėjimo susitarimo. Ieškovo teigimu, ieškovo sąlygas apie dividendų išmokėjimą girdėjo jo prašymu sandorio metu dalyvavęs advokatas Ričardas Užolas, A. J.. S. B., tuo klausimu skambino A. Ž., kuris nurodė, jog šiuos klausimus turės ateityje išsispręsti ieškovas ir A. J. patys. Atsakinėdamas į atsakovės atstovo klausimus, ieškovas nurodė dar vieną poziciją – ieškovas nurodė nenorėjęs parduoti akcijų. Ieškovas taip pat patikslino, kad dėl dividendų išmokėjimo metų pabaigoje jis susitarė akcijų pirkimo–pardavimo dieną tik su vienu asmeniu – A. J. (D. B. nebenurodė), o šį pokalbį (susitarimą) galimai galėjo girdėti Ričardas Užolas.

5. Atsakovė UAB „Ambermont“ su patikslintu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė taip pat prašė skirti ieškovui 5 000 Eur baudą už akivaizdžiai nepagrįsto ieškinio pareiškimą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 95 straipsnio pagrindu ir skirti baudą už neatvykimą į 2024 m. gegužės 20 d. teismo posėdį. Nurodė, kad atsakovei nėra žinomi ir ji neigia buvus kokius nors ieškovo, D. B. ar A. J. susitarimus / pažadus dėl dividendų išmokėjimo. Atsakovei nebuvo žinoma apie 2022 m. gegužės 23 d. sprendimą dėl bendrovės dividendų paskirstymo tuo metu, kai buvo sudaryta 2022 m. liepos 26 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartis. Ieškovas klaidina teismą, nurodydamas, kad minėtas sprendimas buvo priimtas (pasirašytas) 2022 m. gegužės 23 d. Teismui pateiktas dokumentas yra galimai parengtas atgaline data. Sprendimas, kurį pats ieškovas pateikė, prašydamas išmokėti jam dividendus, yra pasirašytas elektroniniu parašu su laiko žyma, kuri patvirtina, kad sprendimas buvo pasirašytas ir priimtas 2022 m. birželio 20 d. 21 val. 43 min. 4 sek. Notarine forma sudaryta akcijų pirkimo–pardavimo sutartis, paneigia ieškinyje išdėstytus deklaratyvius teiginius apie tariamus pažadus ar įsipareigojimus ieškovui išmokėti dividendus. Notariškai patvirtintos sutarties 5.1.5. punkte ieškovas patvirtino, kad bendrovė, kurios akcijos yra parduodamos, nėra įsipareigojusi išmokėti dividendų. Viena iš sudedamųjų ieškinio faktinio pagrindo dalių neegzistuoja, nes UAB „Ambermont AGRO“ vis dar turi pareigą (prievolę) ieškovui sumokėti dividendus. Šią bendrovės pareigą atsakovė ginčija Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje byloje. Pats ieškovas niekada nesikreipė į teismą dėl dividendų priteisimo. Šiuo metu sprendimas yra galiojantis, nors atsakovė ir prašo jį pripažinti negaliojančiu nuo priėmimo momento Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-1694-866/2023 (naujas bylos Nr. e2-623-866/2024). Sprendimui galiojant, bendrovė de jure turi prievolę ieškovui išmokėti dividendus. Taigi, jei atsakovės ieškinys nagrinėjamas Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-1694-866/2023 (naujas bylos Nr. e2-623-866/2024) bus atmestas, ieškovas išlaikys reikalavimo teisę į bendrovę dėl dividendų išmokėjimo, o šioje civilinėje byloje pareikštas ieškinys neteks faktinio pagrindo. Bendrovės akcijų kaina buvo nustatyta sutartimi. Ieškovas nepateikė tai paneigiančių tiesioginių įrodymų, o pateikti netiesioginiai įrodymai nepatvirtina tariamo susitarimo dėl dividendų ieškovui išmokėjimo. Sąlyginai maža akcijų pardavimo kaina nereiškia, kad ieškovui buvo žadama išmokėti dividendus. Ieškovo interesas sandorio sudarymu buvo ieškovo atleidimas nuo atsakomybės už bendrovės prievoles. Ieškovas iškraipė pateiktų žinučių kontekstą, tokiu būdu žinutėms suteikdamas neteisingą prasmę. Ieškovui nebuvo daromas neteisėtas spaudimas sudaryti sutartį, sutarties turinį jis puikiai suprato, ieškovas pats kelis kartus atidėjo sutarties pasirašymą, o derantis dėl sutarties sudarymo buvo atstovaujamas profesionalių atstovų (teisininkų). Be to, sandorio sudarymas kelis kartus buvo atidėtas ieškovo iniciatyva, todėl joks spaudimas ieškovui nebuvo daromas. Ieškovas turėjo pakankamai laiko įvertinti sutartį bei pasiruošti jos sudarymui. Ieškovas dar 2022 m. liepos 5 d. pats ragino sudaryti sandorį pas notarą kuo greičiau tam, kad ieškovas būtų atleistas nuo bendrovės įsipareigojimų vykdymo. Jei, kaip teigia ieškovas, tarp šalių buvo susitarimas, kad ieškovui bus išmokėti dividendai, tai tokio susitarimo nevykdymas negali sukelti sutarties negaliojimo. Bendrovės finansinė padėtis sutarties sudarymo metu buvo sudėtinga, o už bendrovės įsipareigojimus asmeniškai atsakė pats ieškovas, todėl sutarties sudarymo tikslas buvo toks, kad ieškovas bendrovės akcijas perleidžia už nominalią vertę ir mainais papildomai yra atleidžiamas nuo asmeninės atsakomybės už bendrovės prievoles. Ieškovo argumentai, kad jis neturėjo bendrovių akcijų pardavimo patirties yra nepagrįsti, nes ieškovas per pastaruosius kelis metus yra sudaręs bent kelis akcijų pirkimo–pardavimo sandorius (ieškovas 2022 m. sausio mėnesį įsigijo UAB „AGRI nova Baltic“ akcijas; 2020 m. lapkričio–gruodžio mėnesiais įsigijo bendrovės, kuri tuo metu vadinosi UAB „Eurovine“, akcijas, sudarydamas dvi akcijų pirkimo–pardavimo sutartis). Ieškovas turėjo ir bendrovių vadovavimo patirties (2022 m. sausio 26 d. ieškovas įsteigė UAB „Ambermont“, ieškovas pats yra pripažinęs, kad jis taip pat turi įmonę užsienyje (Monake)). Jei ieškovas įrodytų, kad jam buvo pažadėti dividendai už bendrovės akcijų perleidimą, jis galėtų ir turėtų reikalauti tokio įsipareigojimo vykdymo natūra, t. y. galėtų kreiptis į teismą dėl skolos priteisimo, bet ne ginčyti pačią sutartį, kuri tariamai nėra vykdoma. Atsakovės vertinimu, toks ieškovo elgesys patvirtina, kad ieškiniu yra siekiama viešai nedeklaruojamų tikslų – padaryti atsakovei teisinį spaudimą dėl bendrovės akcijų galimo praradimo, siekti, kad atsakovė atsisakytų ieškovui pareikštų turtinių reikalavimų kitose bylose, siekti vilkinti teisinius procesus, kuriuose atsakovė iš ieškovo siekia bendrovės naudai prisiteisti nuostolių atlyginimą. Ieškovo teiginiai, kad jis dar iki ginčijamo sandorio sudarymo taip pat prieš savo valią, kaip UAB „Ambermont AGRO“ vadovas, sudarė įvairius sandorius (paskolos sutartis), kad A. J. ir D. B. galėjo daryti ir darė įtaką įmonės kreditoriams, yra deklaratyvūs (išgalvoti) teiginiai, be to, neturintys jokios teisinės reikšmės šioje byloje.

6. Trečiasis asmuo KB „Vilniaus kredito unija“ su patikslintu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad nors ieškovas ieškinyje teigia, kad esą net neįtarė, kad dividendai gali būti neišmokėti, tačiau dar 2022 m. birželio 16 d. kredito sutartyse, kurias bendrovės vardu laisva valia pasirašė ieškovas, buvo numatyta, kad be išankstinio KB „Vilniaus kredito unijos“ (kredito davėjos) raštiško sutikimo, bendrovė (kredito gavėja) negali teikti ir priimti sprendimų dėl dividendų išmokėjimo. Sudaręs kredito sutartis su KB „Vilniaus kredito unija“, ieškovas objektyviai negalėjo nežinoti, kad jis negali teikti ir priimti sprendimų dėl dividendų išmokėjimo be raštiško kredito davėjos sutikimo ir kad dividendai negali būti išmokėti. Ieškovas buvo laidavęs už UAB „Ambermont AGRO“ įsipareigojimų vykdymą pagal dvi 2022 m. birželio 16 d. paskolos sutartis bei išdavęs 100 000 Eur ir 25 000 Eur vekselius bendrovės įsipareigojimų užtikrinimui. Šių įsipareigojimų užtikrinimo priemonių buvo atsisakyta 2022 m. liepos 26 d. susitarimu Nr. 2022/07/26, sudarytu tarp KB „Vilniaus kredito unijos“ ir ieškovo. Kaip buvo numatyta susitarime, 2022 m. liepos 26 d. ieškovas pardavė UAB „Ambermont AGRO“ akcijas UAB „Ambermont“, o KB „Vilniaus kredito unija“ atsisakė visų reikalavimo teisių ieškovo atžvilgiu. Atsižvelgiant į tai, kad pasikeitus UAB „Ambermont AGRO“ akcininkams, bendrovės finansinė situacija iš esmės pagerėjo, KB „Vilniaus kredito unija“ vertina, kad ieškovo veiksmai, kuriais šioje byloje yra siekiama peržiūrėti ir revizuoti sudarytus bei įvykdytus susitarimus, įskaitant ir sudarytus su KB „Vilniaus kredito unija“, yra nesąžiningi. Trečiojo asmens vertinimu, yra bandoma nesąžiningai pasipelnyti dabartinių bendrovės akcininkų sąskaita, kadangi ieškovas siekia perimti gerokai savo finansinius rodiklius pagerinusios ir savo vertę ne dėl ieškovo indėlio išauginusios bendrovės akcijas restitucijos pagrindu. Ieškovo prašymas bendrovės akcijų pirkimo–pardavimo sandorį pripažinti negaliojančiu ab initio ir taikyti restituciją yra nepagrįstas dar ir todėl, kad bendrovės akcijas įsigijusios UAB „Ambermont“ naudos gavėjai, laidavę savo turtu už tinkamą bendrovės prievolių vykdymą, liktų asmeniškai atsakingi už ne savo įmonės skolas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7. Kauno apylinkės teismas 2024 m. spalio 14 d. sprendimu ieškovo E. S. patikslintą ieškinį atmetė. Teismas netenkino atsakovės UAB „Ambermont“ prašymų skirti ieškovui 5 000 Eur baudą už akivaizdžiai nepagrįsto ieškinio pareiškimą ir baudą už neatvykimą į 2024 m. gegužės 20 d. teismo posėdį. Teismas priteisė iš ieškovo atsakovei 13 085,34 Eur bylinėjimosi išlaidas. Teismas grąžino ieškovui iš Kauno apylinkės teismo depozitinės sąskaitos jo 2024 m. liepos 9 d. sumokėtą 300 Eur avansą. Teismas 2023 m. lapkričio 13 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones paliko galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

8. Teismas nustatė, kad:

8.1. Ieškovas laikotarpiu nuo 2017 m. vasario 14 d. iki 2022 m. rugpjūčio 1 d. buvo UAB „Ambermont AGRO“ direktorius, o nuo 2020 m. gruodžio 8 d. iki 2022 m. rugpjūčio 9 d. taip pat buvo ir vienintelis bendrovės akcininkas, kuriam priklausė 2 500 vnt. bendrovės akcijų. 2022 m. gegužės 23 d. ieškovas, kaip vienintelis akcininkas, priėmė sprendimą Nr. FA2021, kuriuo nusprendė išmokėti 141 176,47 Eur dividendus bei perskirstytą pelną (nuostolius) (75 660 Eur) finansinių metų pabaigoje.

8.2. Ieškovas buvo laidavęs ir išdavęs vekselį 100 000 Eur sumai pagal 2022 m. birželio 16 d. Kredito sutartį Nr. VER202206-000070 (dėl 400 000 Eur kredito suteikimo UAB „Ambermont AGRO“ iki 2022 m. gruodžio 23 d.); taip pat pagal šią sutartį (2.17. punktas) yra laidavę, įkeitę turtą A. J., D. B.. Ieškovas buvo laidavęs ir išdavęs vekselį 25 000 Eur sumai pagal 2022 m. birželio 16 d. Kredito sutartį Nr. VER202206-000071 (dėl 100 000 Eur kredito suteikimo UAB „Ambermont AGRO“ iki 2022 m. gruodžio 23 d.); taip pat pagal šią sutartį (2.17. punktas) yra laidavę, įkeitę turtą A. J., D. B..

8.3. 2022 m. liepos 26 d. tarp ieškovo ir atsakovės UAB „Ambermont“, kuriai atstovavo direktorė S. B., buvo sudaryta notarinė UAB „Ambermont AGRO“ akcijų pirkimo–pardavimo sutartis (notarinio registro Nr. 4846), kurios pagrindu ieškovas pardavė visas UAB „Ambermont AGRO“ akcijas (2 500 vnt.) atsakovei už 2 500 Eur kainą (sutarties 3.1., 3.2. punktai). Sutarties 5.1.1. punkte ieškovas pareiškė, kad parduodamos akcijos yra įkeistos kreditorei KB „Vilniaus kredito unija“ pagal 2022 m. birželio 16 d. Kredito sutartis Nr. VER202206-000070 ir Nr. VER202206-000071. Sutarties 5.1.5. punkte ieškovas taip pat pareiškė, kad emitentas nėra įsipareigojęs išmokėti dividendus.

Šalies argumentai

8.4. Ieškovas 2023 m. sausio 4 d. pranešimu kreipėsi į UAB „Ambermont AGRO“, nurodydamas, kad 2022 m. gegužės 23 d. buvo priimtas akcininko sprendimas išmokėti 141 176,47 Eur sumą (dividendus).

Žemesnės instancijos teismas

9. Teismas nurodė, kad byloje nebuvo ginčo, jog ieškovo nurodyti asmenys A. J. ir D. B. buvo ir yra susiję su UAB „Ambermont“ ir UAB „Ambermont AGRO“. Tai patvirtina tiek ieškovo į bylą pateikti VĮ „Registrų centras“ duomenys apie bendrovių naudos gavėjus ir netiesiogiai kontroliuojančius subjektus, tiek liudytojų A. J. ir D. B. parodymai. Šie asmenys paliudijo, kad su ieškovu jie turėjo bendrų verslo reikalų iki akcijų pirkimo–pardavimo sandorio sudarymo, be to, juos siejo ir draugystė. Tokio pobūdžio ryšius patvirtina ir į bylą pateikti elektroniniai susirašinėjimai. Teismo vertinimu, šios nustatytos aplinkybės tik tai ir paliudija – minėti asmenys buvo susieti daugiausia verslo ryšiais, tačiau ieškovas neįrodė, kad šiuose tarpasmeniniuose santykiuose vyravo dar ir tyčinio klaidinimo, psichologinio ir / ar ekonominio spaudimo veiksmai, lėmę UAB „Ambermont AGRO“ akcijų neteisėtą perleidimą (pardavimą).

10. Teismas pažymėjo, kad ieškovas byloje taip pat akcentavo, jog jo, kaip sandorio šalies, valios trūkumą patvirtina tai, kad jis už itin mažą kainą pardavė pelningai veikusią įmonę. Tuo pagrindu ieškovas į bylą teikė rašytinius įrodymus apie įmonės finansinę padėtį, buvusią iki akcijų pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, tačiau teismas sprendė, kad šie dokumentai tiesioginės teisinės reikšmės šio ginčo išsprendimui neturi, kadangi minėtuose dokumentuose užfiksuoti duomenys nepaneigia teismo išvados, jog 2022 m. liepos 26 d. akcijų pirkimo–pardavimo sandoris neturėjo ieškovo (akcijų pardavėjo) valios trūkimų, todėl negali būti nuginčytas ir pripažintas negaliojančiu. Teismo vertinimu, bendrovės finansinė padėtis iki sandorio sudarymo aktuali tik tuo aspektu, ar 2022 m. gegužės 23 d. buvo finansinis pagrindas vieninteliam akcininkui (ieškovui) priimti sprendimą dėl 141 176,47 Eur dividendų išmokėjimo, tačiau tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Teismas nepateikė teisinio vertinimo dėl 2022 m. gegužės 23 d. sprendimo išmokėti dividendus Nr. FA2021, nes šį ginčo aspektą nagrinės Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2-623-866/2024.

11. Teismas nurodė, kad ieškovas byloje taip pat argumentavo, jog sutarties 5.1.5. punkte įtvirtintą sąlygą, kad emitentas nėra įsipareigojęs išmokėti dividendus, jis vertino kaip papildomų įsipareigojimų išmokėti dividendus nebuvimą, t. y. vertino, kad šis sutarties punktas neapima 2022 m. gegužės 23 d. sprendimo, nes dėl dividendų išmokėjimo ieškovas buvo sutaręs su verslo partneriais bei buvusiais draugais A. J. ir D. B.. Šią ieškovo poziciją teismas vertino kritiškai, kadangi byloje nėra objektyvių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima nustatyti buvus tokį žodinį minėtų asmenų susitarimą. Ieškovo teiginių nepatvirtino nei liudytojais byloje apklausti asmenys, nei į bylą pateikti rašytiniai įrodymai (ieškovo, A. J., D. B. elektroniniuose susirašinėjimuose aiškaus susitarimo, pažado ar pan. dėl dividendų išmokėjimo nėra). Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad patikimų įrodymų trūkumą pripažino ir pats ieškovas, dublike nurodęs, kad su atsakove susiję asmenys A. J. ir D. B. buvo pakankamai atsargūs bei tikėtina iš anksto planavo apgauti ieškovą, todėl žinutėse jie nekalba apie nekliudymą išsimokėti dividendus ar papildomų sumų išmokėjimą po sandorio pasirašymo.

12. Teismas sutiko su atsakovės pozicija, kad notarine tvarka patvirtintos sutarties sąlygos negali būti ginčijamos ir kvestionuojamos liudytojų parodymais. Teismas pažymėjo, kad notarine tvarka patvirtintos sutarties 7.1. punkte aiškiai nurodyta, jog sutartis visiškai atitinka sutarties šalių valią ir sutartyje numatytos sąlygos yra baigtinės, t. y. visiškai atspindinčios šalių susitarimą (jo ribas). Be to, sutarties lingvistinis aiškinimas taip pat nesudaro pagrindo išvadai, kad dividendų sąlyga buvo su kokia nors išlyga, pavyzdžiui, kaip teigė ieškovas, su išlyga, kad sutarties 5.1.5. punktas neapima 2022 m. gegužės 23 d. akcininko sprendimo išmokėti dividendus.

13. Teismas kaip nepagrįstus atmetė ieškovo argumentus, kad vien D. B. teiginiai elektroniniuose susirašinėjimuose („Visa kita sužiūrėsim“; „Juk mes niekur nedingstam“, „Tai mes viską sutarę, ko nesutarę“) parodo buvus papildomus susitarimus. Tokio turinio žinutės, siųstos 2022 m. liepos 14 d., patvirtina tai, kad asmenys iki sutarties pasirašymo notarine tvarka bendravo, tarėsi dėl akcijų perleidimo sandorio sąlygų, tačiau šie susirašinėjimai jokiu būdu nepatvirtina aiškaus susitarimo, kad dividendų išmokėjimas pagal 2022 m. gegužės 23 d. akcininko sprendimą yra bene esminė sutarties sąlyga.

14. Teismas nurodė, kad ieškovas akcentavo, jog jo ir jo sutuoktinės atžvilgiu buvo darytas psichologinis spaudimas, bet šiai aplinkybei pagrįsti ieškovas rėmėsi tik A. J. siųstomis žinutėmis. Teismas, išanalizavęs šių žinučių turinį, taip pat įvertinęs kitus bylos duomenis, sprendė, kad negalima daryti išvados, jog ieškovas ar jo sutuoktinė iki ginčijamo sandorio sudarymo patyrė neteisėtus veiksmus savo atžvilgiu. Ieškovas bylos eigoje nurodė, kad jo sutuoktinė D. S. neliudys byloje, nors ieškovo prašymu sutuoktinė turėjo teikti byloje parodymus apie galimai šeimos atžvilgiu darytą psichologinį spaudimą. Žinučių turinys leidžia daryti išvadą, kad iki sandorio sudarymo ieškovas ir A. J. turėjo konfliktinių situacijų, už kurias A. J. atsiprašė, pripažindamas, kad buvo pasikarščiuota, tačiau kokios tiksliai tokio konflikto priežastys nustatyti nėra galimybių.

15. Teismas konstatavo, kad ieškovo teiginius apie tai, jog jam buvo daromas spaudimas sudaryti akcijų pirkimo–pardavimo sandorį ir kad jis dėl to negalėjo tinkamai išreikšti savo valios, ne taip suprato visas sutarties sąlygas, neturėjo pakankamai laiko apsispręsti, paneigia atsakovės į bylą pateikti išsamesnio turinio elektroniniai susirašinėjimai, vykę 2022 m. liepos 5 d., 11 d., 12 d., 14 d. tarp ieškovo ir D. B.. Iš susirašinėjimo turinio akivaizdu, kad būtent ieškovas diktavo tvirtą poziciją dėl sandorio sudarymo ir dėl visų be išimties sąlygų numatymo vienu kartu, nepaliekant jokių neišspręstų klausimų ateityje. Priešingai nei byloje buvo įrodinėjama ieškovo, šios žinutės patvirtina, kad ieškovas turėjo pakankamai laiko ir galimybių sandorio sudarymo sąlygas apsvarstyti kartu su teisininkais ir pats galutinai apsispręsti dėl visų sandorio sąlygų.

16. Teismo vertinimu, į bylą atsakovės pateikti rašytiniai įrodymai paneigia ieškovo argumentus, kad sudarydamas ginčijamą sandorį jis neturėjo pakankamai patirties ir žinių tokiuose teisiniuose santykiuose. Juridinių asmenų registro duomenimis, ieškovas nuo 2022 m. sausio 25 d. buvo UAB „AGRI nova Baltic“ vadovas ir akcininkas. Ieškovas nuo 2022 m. sausio iki 2022 m. liepos buvo UAB „Ambermont“ akcininkas; šią bendrovę ieškovas įsteigė 2022 m. sausio 26 d. Ieškovas elektroniniuose susirašinėjimuose pats yra deklaravęs, kad jis taip pat vykdo ilgalaikius verslo projektus ir per užsienyje (Monake) veikiančią įmonę. Iš pateiktų rašytinių įrodymų duomenų nustatyta, kad priešingai nei teigė ieškovas, 2022 m. liepos 26 d. sandorio sudarymo metu ieškovas neabejotinai negalėjo būti laikomas silpnesniąja sutarties šalimi, kuri dėl nepatyrimo ar žinių stokos negalėjo aiškiai suprasti visų be išimties notarine tvarka sudaromo sandorio sąlygų.

17. Teismas pažymėjo, kad ieškovas, sudarydamas 2022 m. liepos 26 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, gavo ir ženkliai didesnę finansinę naudą, nei notarinėje sutartyje nustatytą 2 500 Eur kainą. Iš bylos duomenų matyti, kad po akcijų pardavimo ieškovo atžvilgiu buvo panaikintos ieškovo prisiimtos prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonės, t. y. ieškovo atžvilgiu buvo panaikinti įsipareigojimai už 125 000 Eur sumą. 2022 m. liepos 26 d. tarp laiduotojo E. S. ir kreditorės KB „Vilniaus kredito unija“ sudarytas susitarimas patvirtina, kad laiduotojas E. S. įsipareigojo ne vėliau kaip iki 2022 m. liepos 26 d. už 2 500 Eur parduoti skolininkės UAB „Ambermont AGRO“ akcijas, o kreditorė KB „Vilniaus kredito unija“ savo ruožtu įsipareigojo atsisakyti visų reikalavimo teisių už 125 000 Eur sumą laiduotojo E. S. atžvilgiu. Minėtame susitarime ieškovas aiškiai ir nedviprasmiškai patvirtino savo valią, kad sutinka turimas UAB „Ambermont AGRO“ akcijas parduoti už 2 500 Eur kainą. Jokių papildomų susitarimų dėl kitų sumų išmokėjimo ieškovas nenurodė ir sutartiniuose santykiuose su kreditore KB „Vilniaus kredito unija“.

18. Teismas nurodė, kad sandorį tvirtinusi notarė Rita Miknevičienė pateikė į bylą su 2022 m. liepos 26 d. sandoriu susijusius elektroninius laiškus, tačiau teismo vertinimu, šių įrodymų turinys nepatvirtino ieškovo teiginių, kad sandorio esminė, nors ir notarine tvarka nepatvirtina, sąlyga buvo dividendų išmokėjimas. Teismas, įvertinęs elektroninių laiškų turinį, konstatavo, kad priešingai nei teigė ieškovas, S. B., veikusi kaip akcijų pirkėjos atstovė, bendraudama su notare, veikė ne tik atstovaujamos įmonės interesais, bet taip pat teikė klausimus, susijusius ir su akcijų pardavėjo interesais. Teismas pažymėjo, kad minėtuose elektroniniuose susirašinėjimuose nebuvo fiksuoti duomenys apie tai, kad akcijų pardavėjui yra svarstoma ateityje mokėti papildomai dividendus, kaip sudėtinę už akcijas kainą. Priešingai, viename iš notarės žinioje išlikusių elektroninių laiškų yra nurodyta, kad ieškovas 2022 m. liepos 26 d. UAB „Ambermont AGRO“ yra skolingas 35 000 Eur. Be to, ieškovo į bylą pateiktas 2022 m. liepos 25 d. prašymas, adresuotas KB „Vilniaus kredito unija“ ir išsiųstas A. Ž. bei A. J. 2022 m. liepos 26 d. 8 val. 55 min. 24 sek., paneigia ieškovo versiją, kad sudarant UAB „Ambermont AGRO“ akcijų pirkimo–pardavimo sutartį visi su sandoriu susiję asmenys, t. y. akcijų pardavėjas E. S., A. J., D. B., KB „Vilniaus kredito unija“ vadovas A. Ž., žinojo apie pažadą ieškovui papildomai sumokėti 141 176,47 Eur dividendus. Minėtas dokumentas patvirtina, kad dieną prieš sudarant sandorį ieškovas kėlė klausimą (teikė prašymą) dėl 35 000 Eur dividendų išmokėjimo. Teismas sprendė, kad šios aplinkybės akivaizdžiai paneigia ieškovo teiginius, jog susitarimas dėl 141 176,47 Eur dividendų buvo labai aiškus ir konkretus, tik neatsispindėjęs notarine tvarka patvirtintoje sutartyje.

19. Teismas pažymėjo, kad šios bylos ginčo nagrinėjimo ribos yra aiškiai apibrėžtos – teismas nagrinėja ginčą dėl 2022 m. liepos 26 d. UAB „Ambermont AGRO“ akcijų pirkimo–pardavimo sandorio (ne) galiojimo, todėl teismas neteikė teisinio vertinimo dėl ankstesnio sandorio, t. y. dėl UAB „Ambermont“ akcijų pirkimo–pardavimo.

20. Teismas ieškovo teiginius, kad jo suklydimą / suklaidinimą dėl sandorio patvirtina ir į bylą pateikti finansiniai dokumentai apie UAB „Ambermont AGRO“ veiklą laikė nepagrįstais. Teismo vertinimu, ieškovo į bylą pateiktas UAB „Ambermont Agro“ finansinių ataskaitų aiškinamasis raštas už 2021 m. gruodžio 31 d. pasibaigusius metus ir jame nurodytas duomuo dėl 141 176 Eur dividendų tiesiogiai nepatvirtina ieškovo pozicijos, kad būtent ši suma buvo sudėtinė sutarties kainos dalis, dėl kurios buvo nutarta pasirašyti akcijų perleidimo sutartį 2022 m. liepos 26 d. Teismas pažymėjo, kad ieškovo į bylą pateiktas S. B. elektroniniu paštu 2022 m. liepos 26 d. 14 val. 11 min. 2 sek. išsiųstas UAB „Ambermont AGRO“ balansas ir pelno (nuostolių) ataskaita, kurioje neva atsispindi dividendai, taip pat tiesiogiai nepatvirtina ieškovo įrodinėtos faktinės aplinkybės, kad dėl 141 176 Eur dividendų, kaip sudėtinės už akcijas kainos dalies, jis susitarė (gavo pažadą) su buvusiais verslo partneriais A. J., D. B. ir netiesiogiai su A. Ž..

21. Teismas konstatavo, kad ieškovo teiginius, jog 2022 m. liepos 26 d., t. y. sudarant sandorį, jau buvo pasiektas susitarimas (pažadas), kad po akcijų perleidimo jam bus išmokėti dividendai, paneigia paties ieškovo į bylą pateiktas A. J. elektroninis laiškas, siųstas 2022 m. liepos 26 d. 10 val. 3 min., kuriame A. J. nurodė, kad pagrindo išmokėti dividendus nemato, nes pats ieškovas yra skolingas atitinkamą sumą.

22. Teismas atmetė kaip nepagrįstus ieškovo teiginius, kad kredito davėjos KB „Vilniaus kredito unija“ 2022 m. liepos 12 d. pranešimas kredito gavėjai UAB „Ambermont AGRO“ yra ekonominio spaudimo viena iš formų. Iš šio pranešimo turinio matyti, kad kredito davėja pateikė reikalavimus vykdyti sutartinius įsipareigojimus pagal 2022 m. birželio 16 d. reikalavimų perleidimo sutartis. Reikalavimai yra pateikti, aiškiai nurodant kredito gavėjai teisinį pagrindą ir nustatytus pažeidimus traktuojant, kaip esminius sutarties pažeidimus (sutarčių 2.1.18.4. punktas (uždaryti sąskaitas finansų įstaigose), 2.1.18.5. punktas (piniginius atsiskaitymus vykdyti tik per unijos sąskaitą), 2.1.18.6. punktas (nesinaudoti kitų finansų įstaigų piniginių atsiskaitymų paslaugomis), 2.1.18.8. punktas (suteikti prieigą prie PVM sąskaitų faktūrų registro sistemos Valstybinei mokesčių inspekcijai). Teismo vertinimu, pateikti reikalavimai yra paremti sutartinių įsipareigojimų nevykdymu, todėl kredito davėjos realizuota teisė reikšti pretenzijas dėl sutarties netinkamo vykdymo negali būti traktuojama kaip ekonominis spaudimas bendrovės akcininkui. Teismas pažymėjo, kad kitų įrodymų, kurie patvirtintų ekonominio ar psichologinio spaudimo prieš ieškovą veiksnius, byloje nėra.

23. Teismo vertinimu, ieškovo procesiniai veiksmai nesudaro pagrindo juos kvalifikuoti kaip piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Ta aplinkybė, kad, atsakovės atstovo nuomone, ieškovas pateikė akivaizdžiai nepagrįstą ieškinį nereiškia piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis. Teismas konstatavo, kad nenustatyta, jog ieškovas, pareikšdamas ieškinį, procesinėmis teisėmis naudojosi akivaizdžiai nesąžiningai, todėl atsakovės prašymą skirti ieškovui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis atmetė (CPK 95 straipsnis).

24. Teismas sprendė, kad ieškovo neatvykimas į 2024 m. gegužės 20 d. teismo posėdį neužvilkino bylos nagrinėjimo – teismo posėdis neįvyko ir dėl kitos priežasties (įtraukus trečiuoju asmeniu KB „Vilniaus kredito unija“). Tai, kad ieškovas nepiktnaudžiavo procesu iš dalies patvirtina ir advokato ieškovui siųstas elektroninis laiškas, patvirtinantis, jog ieškovas prieš posėdį buvo informuotas, kad suplanuotame posėdyje negalės dalyvauti jo atstovas. Teismas pažymėjo, kad visuose kituose teismo posėdžiuose ieškovas dalyvavo. Teismas darė išvadą, kad po posėdžio ieškovas įrodė nepiktnaudžiavęs procesu, todėl atsakovės prašymo skirti ieškovui baudą netenkino.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

25. Apeliaciniu skundu ieškovas E. S. (toliau – ir apeliantas) prašo šaukti liudytoju M. P., gyvenantį (duomenys neskelbtini), paskirti ekspertizę nustatyti UAB „Ambermont AGRO“ akcijų vertę 2022 m. liepos 26 d. akcijų prikimo–pardavimo sutarties sudarymo momentu, panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. spalio 14 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo arba panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. spalio 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo patikslintą ieškinį tenkinti. Priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

25.1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai yra prieštaraujantys vienas kitam. Iš teismo sprendimo turinio nėra aišku, kokios buvo civilinės bylos nagrinėjimo ribos, kas turėjo įtakos tinkamam faktinių aplinkybių įrodinėjimui. Nors pirmosios instancijos teismas sprendimo 14 punkte nurodė, kad civilinės bylos ribos yra apibrėžtos tik asmens suklydimo / suklaidinimo (psichologinio spaudimo kontekste), tačiau sprendimo 15 punkte jau pasisakė, jog ieškovas neįrodė nei vieno akcentuoto sandorio negaliojimo faktinio pagrindo: suklydimo ir / ar suklaidinimo, psichologinio ir / ar ekonominio spaudimo kontekste. Apeliantui nėra aišku, ar civilinės bylos ribos apėmė suklaidinimo, psichologinio ir / ar ekonominio spaudimo ribas, ar ne. Šis teismo nenuoseklumas pažeidė apelianto teises, kadangi tinkamai ir visapusiškai nebuvo išnagrinėtas ekonominis spaudimas 2022 m. liepos 26 d. Akcijų pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia kontekste, todėl nebuvo ištirti visi įrodymai. Teismas, žadėjęs civilinės bylos apimtyje, susijusioje su ekonominiu spaudimu, nenagrinėti, o galiausiai atsainiai ir neišsamiai pasisakęs – užkirto kelią ateityje apeliantui šiuo pagrindu ginti savo pažeistas teises, nes įsiteisėjusiu teismo sprendimu išsprendė ginčą dėl ekonominio spaudimo įtakos sudarant ginčo sutartį, todėl pakartotinis šio pagrindo ir dalyko nagrinėjimas nėra galimas.

25.2. Pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje nėra nei vienos materialinės teisės normos. Sprendimas nėra teisiškai motyvuotas, jame pateikiamas tik teismo deklaratyvus faktinės situacijos ir įrodymų vertinimas. Taip pat teismo sprendime nėra tinkamai teisiškai kvalifikuoti teisiniai santykiai, kokios teisės normos jiems taikomos. Sprendimo motyvuojamoje dalyje nėra taikomos jokios konkrečios teisės normos, nėra analizuojamas jų turinys, įrodymų ir faktinių aplinkybių įtaka teisės normos saugomoms vertybėms. Apeliantui nėra suprantama, kodėl teismas jo nenaudai kvalifikavo faktines aplinkybes ir įrodymus, nes teismas neatliko faktinių aplinkybių ir įrodymų teisinės kvalifikacijos. Sprendimas yra nenuoseklus, neišsamus, nepagrįstas ir nemotyvuotas. Visi šie pagrindai turėjo įtakos apeliantui nepalankaus teismo sprendimo priėmimui, todėl skundžiamas sprendimas turėtų būti panaikintas.

25.3. Apeliantas ieškinyje nurodė, kad jo žmonai buvo daromas spaudimas, bauginant bendrovę privesti prie bankroto bei namų praradimo. Taip pat ieškinyje yra nurodoma apie ieškovo laidavimą ir vekselių išdavimą. Apeliantas ieškinyje nurodytą ekonominio spaudimo faktinę aplinkybę plačiau paaiškino 2024 m. gegužės 29 d. rašytiniuose paaiškinimuose. Teismas tinkamai nenagrinėjo A. J., D. B. ir A. Ž., veikiančio per KB „Vilniaus kredito unija“, ekonominio spaudimo taikyto apeliantui, jog jis sudarytų bendrovės akcijų pirkimo–pardavimo sutartį. Teismas civilinės bylos nagrinėjimo ribas nustatė ne atsižvelgdamas į ieškinį, o išimtinai pasikliaudamas atsakovės 2024 m. liepos 22 d. prašymu dėl procesinių teisių užtikrinimo. Taigi sprendimo 12 punkte nurodyta aplinkybė, kad ieškovas patikslintame ieškinyje akcentavo suklydimo, suklaidinimo ir psichologinio spaudimo aspektus yra klaidinga bei neatitinkanti ieškinio turinio. Tokiu būdu buvo neužtikrintas ieškovo ir atsakovės lygiateisiškumas siekiant apginti savo teises. Sprendimas neatitinka galutiniam sprendimui keliamų reikalavimų, juo nebuvo ginčas išspręstas visiškai. Teismas tinkamai netyrė visų apelianto nurodytų pagrindų ir neleido teikti įrodymų.

25.4. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime dėstomomis aplinkybėmis, kuriomis buvo konstatuotas ekonominio spaudimo nebuvimas. Apeliantui vykdant trąšų distribucijos veiklą per UAB „Ambermont AGRO“, jo verslo partneriai (A. J. ir D. B.) pradėjo apeliantą reikalauti perleisti UAB „Ambermont AGRO“ akcijas. Apeliantui nesutinkant parduoti akcijų, prie reikalavimo prisijungė A. Ž., KB „Vilniaus kredito unija“ administracijos vadovas, kuris taip pat ėmė reikalauti, kad bendrovė būtų perleista kitiems asmenims (A. J. ir D. B.). A. J. 2024 m. rugpjūčio 14 d. teismo posėdžio metu liudijo, kad pokalbių su apeliantu metu reikalavo, kad apeliantas trauktųsi iš verslo, grąžintų pinigus. Ši aplinkybė patvirtina, kad apeliantui buvo įsakyta perleisti bendrovės akcijas. Apeliantui nesutikus su šiais A. J. ir D. B. reikalavimais, jie ėmė grasinti, kad nutrauks trąšų tiekimą bendrovei, o KB „Vilniaus kredito unija“ ėmė grasinti, jog nutrauks paskolos sutartis, todėl apeliantui nebuvo kitos išeities kaip perleisti bendrovės akcijas A. J. ir D. B..

25.5. Apeliantas bendrovę pardavė vos už 2 500 Eur. Ši itin žema bendrovės pardavimo kaina atskleidžia, kad ginčo sutartis buvo sudaryta apeliantui itin nenaudingomis sąlygomis. Dar daugiau, ne tik bendrovės turinčios 218 975 Eur pelną pardavimas už 2 500 Eur atskleidžia sutarties nenaudingas sąlygas, tačiau ir sąlygos, kad apeliantas nėra įsipareigojęs išmokėti dividendus (sutarties 5.1.5. punktas). Apie bendrovės įsipareigojimą išmokėti apeliantui dividendus buvo žinoma tiek A. J., tiek S. B., kadangi tai nurodyta A. J. ir S. B. siųsto 2022 m. liepos 26 d. balanso Excel dokumente. Be to, mokėtinų dividendų suma atsispindėjo 2021 m. finansinės atskaitomybės aiškinamajame rašte. Apeliantas papildomai turėjo A. J. pažadą netrukdyti (leisti) išsimokėti dividendus, tačiau esant pagrindiniam kreditoriui KB „Vilniaus kredito unija“ privalėjo paprašyti ir šio asmens sutikimo dėl dividendų išmokėjimo. Apeliantas 2022 m. liepos 26 d. elektroniniu laišku kreipėsi į A. J. ir A. Ž. su prašymu dėl leidimo išsimokėti dividendus. A. J. 2022 m. liepos 26 d. nurodė, kad nemato pagrindo patvirtinti išmokėjimo, tačiau tai turėtų spręsti A. Ž., nors faktiniai įmonės perėmėjai apeliantui buvo pažadėję dividendus.

25.6. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad reikalavimo teisių už 125 000 Eur atsisakymas apelianto atžvilgiu buvo bendrovės akcijų kainos dalis. Laidavimo, kaip užtikrinimo priemonės, panaudojimas, galėtų sukelti turtines pasekmes tik kraštutiniu atveju. Už bendrovę šiandien yra laidavę A. J., D. B. bei M. P., tačiau jie jokios papildomos žalos dėl to nepatiria. Šis prievolių pagal kredito sutartis užtikrinimo priemonių nuėmimas buvo papildoma skatinimo priemonė apeliantui sudaryti bendrovės akcijų pirkimo–pardavimo sutartį. Teismas neskyrė civilinėje byloje ekspertizės, kurios pagrindu būtų nustatyta tikroji 2022 m. liepos 26 d. buvusi bendrovės akcijų kaina, tačiau savarankiškai netinkamai konstatavo, kad 2 500 Eur suma ir laidavimų bei vekselių atsisakymas buvo tinkama kaina už akcijas. Taigi šis teismo argumentas yra nepagrįstas jokiais objektyviais skaičiavimais.

25.7. Apelianto kaip bendrovės vadovo, vienintelio akcininko ir laiduotojo pagal kredito sutartis padėtis buvo itin sudėtinga, o šios padėties sudėtingumas privedė jį prie įpareigojimo perleisti bendrovę. Apeliantui neperleidus bendrovės – A. J. ir D. B. būtų nutraukę trąšų tiekimą, KB „Vilniaus kredito unija“ nutraukusi kredito sutartis, o bendrovė būtų bankrutavusi, todėl apeliantui būtų tekę atsakyti savo asmeniniu turtu dėl laidavimų ir vekselių. A. Ž., A. J. ir D. B. veiksmai visiškai atitinka ne tik ekonominio spaudimo sampratą, tačiau ir neteisėtą verslo perėmimo schemą. Atsižvelgiant į tai, UAB „Ambermont AGRO“ akcijų pirkimo–pardavimo sutartis turėtų būti pripažinta negaliojančia, kadangi ji sudaryta taikant ekonominį spaudimą.

25.8. Apeliantas nesutinka su sprendimo 20 punktu, kadangi apeliantas susirašinėjimuose rodė tvirtą poziciją dėl vengimo (nenoro) sudaryti ginčo sutartį. Sandorio sudarymas ir įmonės perdavimas buvo itin operatyvus. Liudytoja G. S. nurodė, kad buhalterinei įmonei buvo nurodyta per pusdienį atiduoti bendrovės buhalteriją. Šis skubus bendrovės buhalterijos duomenų perdavimas atspindėjo faktinį sandorio sudarymo operatyvumą ir skubumą. Civilinėje byloje nėra jokio įrodymo, kuris patvirtintų, kad S. B. pasidalino su apeliantu ginčo sutarties projektu. Priešingai, nuo apelianto buvo slepiamos ginčo sutarties sąlygos iki pasirašymo momento. Apeliantas susirašinėjimuose tarp notarės ir S. B. nebuvo pridedamas. Be to, S. B. 2024 m. liepos 18 d. reikalavo apeliantą pasirašyti ir pasidalinti su ja akcininko sprendimu dėl direktoriaus pakeitimo, nors ginčo sutarties projektas dar nebuvo žinomas apeliantui. Apeliantas, neturėdamas kitos išeities, pasirašė bendrovės vienintelio akcininko sprendimą, kuriuo naująja direktore paskyrė S. B..

25.9. Apeliantas taip pat nesutinka su sprendimo 22 punktu, kadangi UAB „AGRI nova Baltic“ nėra pelningai veikianti įmonė, ji negeneruoja didelės apyvartos. Vien tai, kad apeliantas turi kitą juridinį asmenį, nesudaro pagrindo manyti, jog jis puikiai išmano juridinių asmenų įsigijimo ir perleidimo teisinius santykius, puikiai suvokia akcijų pirkimo–pardavimo sutarčių turinį bei jų sukeliamus padarinius. Byloje nėra nei vieno įrodymo patvirtinančio, kad apeliantas kada nors turėjo arba vis dar turi juridinį asmenį Monako Kunigaikštystėje. Apeliantas susirašinėjime su A. J. arba D. B. buvo nurodęs, kad turi kabrioletą, kuris priklauso Monako įmonei. Apelianto nepatyrimas akcijų pirkimo–pardavimo sutarčių sudaryme atskleistas ir liudytojos S. B. liudijime, kuriame ji nurodė, kad apeliantas pats prašė, kad prie akcijų pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo S. B. kartu prisijungtų su apeliantu, nes gali būti, kad nepavyks prisijungti, gal kils kažkokių klausimų kaip patvirtinti, prisijungti ar pan., todėl atvyko į KB „Vilniaus kredito unija“ patalpas ir nuotoliniame sandoryje dalyvavo iš tų pačių patalpų. Šis liudijimas paneigia, kad apeliantas sandorio sudarymo metu buvo atstovaujamas teisininko, kadangi, jei jis būtų atstovaujamas advokato, jam prisijungti ir patvirtinti notarinį sandorį būtų padėjęs advokatas, o ne S. B..

25.10. Jei apeliantas būtų supratęs, kad ateityje jam nebus išmokėti dividendai, jis niekada nebūtų pardavęs bendrovės akcijų. Apeliantas, sudarydamas ginčo sutartį, klydo iš esmės, t. y. jo suklydimas laikytinas esminiu. Šis suklydimas turėjo esminę reikšmę bendrovės akcijų pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymui, kadangi buvo suklysta dėl esminių sąlygų – parduodamų akcijų kainos ir sutarčių 5.1.5. punkto. Pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino apelianto valios parduoti bendrovę susiformavimo chronologijos, apelianto suvokimo, už kiek jis manė parduodantis bendrovę ir apeliantui nepalankių ginčo sutarties sąlygų egzistavimo įtakos jo valiai sudaryti sutartį.

25.11. Apeliantas nesutinka su sprendimo 35 punktu, kuriame nurodoma, kad jis niekada nėra reikalavęs jam išmokėti dividendus. Šią aplinkybė paneigia atsakovės į bylą pateiktas 2023 m. sausio 4 d. Reikalavimas išmokėti dividendus ir pareiškimas apie priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą. Apeliantui pareiškus šį prašymą, prieš jį buvo inicijuota civilinė byla dėl vienintelio akcininko sprendimo pripažinimo negaliojančiu ir žalos priteisimo (civilinė byla Nr. e2-623-866/2024).

25.12. Pirmosios instancijos teismo sprendime nėra teisiškai motyvuojama ir analizuojama, kokia realaus grasinimo įtaka ginčo sutarties pasirašymui. Apeliantas iki grasinimų nenorėjo perleisti bendrovės akcijų ir ją perleido tik patyręs realius grasinimus, kuriais buvo gąsdinama, kad jo šeima taps benamiais. Pagąsdinimui buvo pagrasinta ir kredito sutarčių nutraukimu, tam, kad grasinimas atrodytų realesnis. Esant šioms aplinkybėms egzistuoja pagrindas pripažinti, kad bendrovės akcijų pirkimo–pardavimo sutartis buvo sudaryta dėl realaus grasinimo.

25.13. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas bylinėjimosi išlaidas visa apimtimi, neanalizavo bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo, ar bylinėjimosi išlaidos nėra perteklinės ir nepagrįstos. Taip pat, ar prašymas, už kurį buvo priteistos bylinėjimosi išlaidos buvo tenkintas. Vadovaujantis kasacinio teismo praktika iš apelianto priteistų bylinėjimosi išlaidų dydis už prašymus pratęsti procesinius terminus turi būti mažinamas 180 Eur (be PVM), viso 217,80 Eur (su PVM) sumai. Atsakovei buvo priteistos bylinėjimosi išlaidos už dviejų prašymų, kurie buvo atmesti parengimą. Iš apelianto priteistų bylinėjimosi išlaidų dydis, turi būti mažinamas netenkintų atsakovės prašymų rengimo apimtyje, t. y. 544,50 Eur (su PVM). Atsakovė 2024 m. liepos 22 d. pateikė teismui prašymą dėl procesinių teisių užtikrinimo, kuris nebuvo susijęs su civilinės bylos pagrindu, o prašymu buvo teismui aiškinama teisė. Bylinėjimosi išlaidų už tokio prašymo parengimą priteisimas neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, todėl iš apelianto priteistų bylinėjimosi išlaidos už šį prašymą turi būti nepriteistinos arba jų dydis turi būti sumažintas. Teismo posėdžiuose nebuvo nagrinėjamas naujas teisės aiškinimo ar taikymo klausimas, todėl priteista bylinėjimosi išlaidų suma už pasirengimą teismo posėdžiams ir atstovavimą juose neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, todėl taip pat turi būti mažinama. Iš apelianto atsakovei buvo priteista net 2 069,10 Eur (su PVM) bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į rašytinius paaiškinimus parengimą. Atsiliepimas į apelianto rašytinius paaiškinimus turėtų būti vertinamas kaip dokumentas, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai (Rekomendacijų 8.16. punktas). Už Rekomendacijų 8.16. punkte nurodytų procesinių dokumentų parengimą negali būti priteista didesnė nei 864,40 Eur suma, tačiau teismas priteisė 3 180,44 Eur (su PVM). Priteista bylinėjimosi išlaidų suma viršija Rekomendacijose nurodytą maksimumą beveik 3 kartus. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atsakovei priteistų bylinėjimosi išlaidų dydis turėtų būti sumažintas.

Atsiliepimas

26. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė UAB „Ambermont“ prašo ieškovo E. S. apeliacinį skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2024 m. spalio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą. Priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

26.1. Apeliaciniame skunde apeliantas nepaaiškina ir nepagrindžia, kodėl, jo vertinimu, pirmosios instancijos teismas faktinio pobūdžio aplinkybes nustatė neteisingai, ir kodėl, jo vertinimu, pirmosios instancijos teismas neteisingai sprendė, kad nustatytos faktinės aplinkybės nesudaro pagrindo pripažinti sutartį negaliojančia. Apeliantas pateikia savo alternatyvų faktinių aplinkybių vertinimą, tačiau vien tai, kad nustatytos faktinės aplinkybės apeliantui nėra naudingos, nesudaro pagrindo peržiūrėti teismo sprendimą.

26.2. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad apeliacinis procesas yra skirtas pirmos instancijos teismo padarytoms klaidoms ištaisyti, o ne bylos nagrinėjimui pakartoti. Šiuo atveju apeliantas siekia bei prašo pakartoti bylos nagrinėjimą. Vien tai, kad apeliantas apeliaciniame skunde pakartotinai apibendrino savo pirmosios instancijos teisme įrodinėtą poziciją, neįrodo, kad skundžiamas sprendimas yra nepagrįstas.

26.3. Apelianto pozicija visu bylos nagrinėjimo metu buvo nenuosekli ir logiškai nesuderinama. Apeliantas tuo pat metu ir teigia, kad jis turėjo susiformavusią valią bendrovės akcijas parduoti, į pardavimo kainą įtraukiant dividendų sumą, bet taip pat tuo pat metu teigia, kad bendrovę jis pardavė tik dėl tariamai daryto spaudimo. Akivaizdu, kad tuo pat metu negalėjo egzistuoti klaidinga, bet laisva valia susiformavusi apelianto intencija bendrovės akcijas parduoti ir apelianto ne laisva valia, bet dėl tariamo trečiųjų asmenų poveikio (pasireiškusio apgaule, ekonominiu spaudimu, ir (ar) realiu grasinimu) susiformavusi intencija sudaryti sutartį.

26.4. Vertinant, ar apeliantas sutartį sudarė dėl apgaulės, ir (ar) būdamas paveiktas ekonominio spaudimo, ir (ar) realių grasinimų, esminės reikšmės turi apelianto veiksmai po sutarties sudarymo. Sutartis buvo sudaryta 2022 m. liepos 26 d. Nei nedelsiant po sutarties pasirašymo, nei vėliau apeliantas neturėjo jokių pretenzijų dėl savo laisvos valios sudarant sutartį. Tokios pretenzijos buvo pradėtos kelti tik po to, kai bendrovė Vilniaus miesto apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. e2-491-1089/2024 pareiškė ieškinį dėl skolos iš apelianto priteisimo pagal paskolos sutartį, atsakovė Vilniaus apygardos teisme civilinėje byloje Nr. e2-623-866/2024 pareiškė ieškinį dėl bendrovės akcininko 2023 m. gegužės 23 d. sprendimo paskirti dividendus pripažinimo negaliojančiu, ir žalos, padarytos bendrovei, priteisimo iš apelianto. Tai rodo, kad šioje civilinėje byloje ieškinys buvo pareikštas siekiant sukurti spaudimą naujiesiems bendrovės akcininkams tam, kad šie atsisakytų ir (ar) nutrauktų apelianto atžvilgiu pradėtus teisinius procesus. Be to, šioje civilinėje byloje pareikštas ieškinys yra viena iš Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. e2-623-866/2024, kurioje, be kita ko, yra sprendžiamas klausimas dėl žalos, padarytos bendrovei, priteisimo iš apelianto, vilkinimo priemonė: nedelsiant po ieškinio šioje civilinėje byloje pareiškimo apeliantas Vilniaus apygardos teismui pateikė prašymą dėl bylos sustabdymo. Taigi, nenuosekli ir sau prieštaraujanti apelianto pozicija patvirtina, kad apeliantas šioje byloje įrodinėja nebūtas ir tikrovės neatitinkančias aplinkybes, remdamasis kone visais sandorių negaliojimo pagrindais, tiesiog bandydamas patikrinti, ar bylą nagrinėjantys teismai kokiu nors, atsitiktiniu pagrindu nepripažins sutarties negaliojančia.

26.5. Sandorio naudingumo apeliantui negalima vertinti tik pagal sutartyje numatytą akcijų pardavimo kainą. Apeliantas sąmoningai iškraipo faktines sutarties sudarymo aplinkybes, neteisingai nušviečia bendrovės finansinę būklę, nutyli apie kitas naudas, kurias apeliantas gavo iš sandorio. Apeliantas buvo pateikęs bendrovės balansą 2022 m. balandžio 30 d., iš kurio matyti, kad bendrovė turėjo 1 752 000 Eur per vienerius metus mokėtinų sumų (skolų), ir tik 263 000 Eur grynųjų pinigų. Didžioji dalis įmonės turto (1 600 000 Eur) buvo niekuo neužtikrintos pirkėjų skolos, t. y. itin rizikingos reikalavimo teisės pagal užtikrinimo priemonėmis (įkeitimais, laidavimais, garantijomis, vekseliais ir pan.) neužtikrintas skolas. Taigi, bendrovėje piniginių lėšų buvo gerokai mažiau nei įsipareigojimų kreditoriams – bendrovei grėsė realus grynųjų pinigų stygius ir atsiskaitymo su kreditoriais krizė. Apeliantas, pardavęs bendrovę naujiesiems jos akcininkams, ne tik perleido atsakomybę atsiskaityti su bendrovės kreditoriais, bet taip pat ir buvo atleistas nuo asmeninių užtikrinimo priemonių, kuriomis buvo užtikrinęs skolų bendrovės kreditoriams grąžinimą. Tai reiškia, kad apeliantas iš sutarties turėjo daug didesnę naudą nei 2 500 Eur, nes bendrovės kreditorius KB „Vilniaus kredito unija“ atsisakė asmeninės apelianto atsakomybės už bendrovės prievoles. Be to, A. J. sutarties pasirašymo dieną pasirašė ir apeliantui perdavė 10 vnt. vekselių po 2 000 Eur, kuriuos apmokėjo 2022 m. lapkričio 30 d. Kaip paaiškino A. J., apeliantas prieš pasirašydamas sutartį reikalavo, kad jam būtų sumokėta papildoma suma, todėl A. J. sutiko iš asmeninių lėšų sumokėti papildomą 20 000 Eur sumą.

26.6. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai neskyrė ekspertizės bendrovės akcijų kainai nustatyti, o atsisakymas tai padaryti niekaip neapribojo apelianto teisės įrodinėti bendrovės akcijų kainą. Apeliantas, turėdamas įrodinėjimo pareigą pagrįsti, kad bendrovės akcijų kaina tariamai buvo netinkama, turėjo galimybę kitomis įrodinėjimo priemonėmis, pavyzdžiui, rašytiniais įrodymais, specialistų išvadomis, įrodinėti akcijų kainą, tačiau apeliantas nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų, išskyrus savo subjektyvią nuomonę, esą akcijų kaina buvo netinkama. Apeliantui elgiantis pasyviai ir neįgyvendinus savo įrodinėjimo pareigos teismas neprivalėjo skirti ekspertizės akcijų kainai nustatyti. Darytina išvada, kad apeliantas prašymą skirti ekspertizę buvo pateikęs tik dėl to, kad užvilkintų šios civilinės bylos, o kartu ir Vilniaus apygardos teisme bei Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamų bylų nagrinėjimą.

Šalies argumentai

26.7. Apeliantas neįrodė ir ekonomine, teisine logika grindžiamais teiginiais nepaaiškino ir nepagrindė, kad bendrovės veikla buvo priklausoma nuo UAB „TIMAC AGRO LT“. Minėta įmonė prekiavo įprastomis trąšomis, kurios nebuvo kuo nors unikalios. Tai reiškia, kad minėtai įmonei nusprendus nebetiekti trąšų bendrovei ir (ar) su bendrove nebeprekiauti, bendrovė būtų galėjusi trąšas pirkti iš kito tiekėjo, prekiauti kitų gamintojų trąšomis. Taigi, UAB „TIMAC AGRO LT“ neturėjo jokios įtakos ar svertų daryti spaudimą bendrovei, kuris būtų privertęs bendrovę ir apeliantą skolintis daugiau lėšų nei pats apeliantas ar bendrovė pageidavo. Apeliantas nei bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos metu, nei apeliaciniame skunde taip pat nepaaiškino, kodėl bendrovė neva buvo priklausoma nuo UAB „TIMAC AGRO LT“ trąšų tiekimo, kodėl jos trąšų nebūtų buvę galima pakeisti kitomis trąšomis, jei minėta įmonė būtų nutraukusi prekybą su bendrove.

26.8. Taip pat niekuo nepagrįsti ir visiškai deklaratyvūs yra apelianto teiginiai apie tariamą A. J. ir (ar) D. B. vertimą bendrovei, vadovaujamai apelianto, skolintis piniginių lėšų iš kreditorių. Byloje nėra jokių įrodymų apie tai, kad A. J. ir (ar) D. B. būtų darę spaudimą apeliantui skolintis bendrovės vardu. Tai, kad A. J. ir (ar) D. B. pažinojo kai kuriuos bendrovės kreditorius, ar net apelianto prašymu padėjo apeliantui rasti asmenų, kurie paskolintų bendrovei, nereiškia, kad apeliantas ar bendrovė buvo verčiami skolintis. Be to, kaip paliudijo A. J., pats apeliantas ieškojo, iš kur pasiskolinti bendrovės vardu: pats aktyviai bendravo su kreditoriais, inicijuodavo derybas.

26.9. Bendrovei tinkamai vykdant savo prievoles, kreditoriai neturi jokių svertų ir teisinių priemonių reikalauti, kad bendrovė skolas grąžintų anksčiau termino. Būdamas bendrovės vadovu apeliantas visiškai kontroliavo tai, ar bendrovė tinkamai vykdo savo įsipareigojimus. Apeliaciniame skunde teigiama, kad neva nuo A. J. ir (ar) D. B. priklausė, ar kreditoriai pratęs prievolių įvykdymo terminus. Tai, viena vertus, yra visiškai deklaratyvūs ir niekuo nepagrįsti teiginiai. Kita vertus, apeliantas su kreditoriais susitarė skolų grąžinimo terminus, A. J. ir (ar) D. B. nebuvo atsakingi už tai, kad kreditoriai suteiktų papildomus skolos grąžinimo terminus. Maža to, apeliantas, būdamas bendrovės direktorius, su bendrovės klientais – ūkininkais tardavosi dėl apmokėjimų bendrovės naudai terminų.

26.10. Apeliantas nutyli, kad niekas kitas, o tik jis pats, būdamas bendrovės vadovu, sąmoningai ir tyčia pažeidė su KB „Vilniaus kredito unija“ sudarytą kredito sutartį, pradėjo grobstyti bendrovės turtą ir lėšas, ir visą tai nuo KB „Vilniaus kredito unija“ slėpė. KB „Vilniaus kredito unija“ atsiųstas pranešimas nebuvo jokia spaudimo priemonė, o apelianto neteisėtų veiksmų pasekmė, kadangi apeliantas neuždarė bendrovės banko sąskaitų kitose kredito įstaigose, nevykdė visų piniginių bendrovės operacijų per banko sąskaitą, esančią KB „Vilniaus kredito unija“, nesuteikė KB „Vilniaus kredito unija“ darbuotojams prieigos prie gaunamų ir išrašomų PVM sąskaitų registro.

26.11. A. J., užtikrindamas bendrovės prievoles, buvo įkeitęs savo automobilį, pateikęs laidavimą, išdavęs 100 000 Eur ir 25 000 Eur vekselius. D. B. buvo asmeniškai laidavęs bei taip pat išdavęs 100 000 Eur ir 25 000 Eur vekselius. Taigi, A. J. ir D. B. neturėjo jokio intereso sutrikdyti bendrovės veiklą, paversti ją nemokia ar dar kitaip pakenkti, nes jie būtų buvę taip pat asmeniškai atsakingi už bendrovės prievolių įvykdymą.

26.12. Notarine tvarka patvirtintos sutarties 5.1.5 punkte įvirtintas apelianto pareiškimas, kad bendrovė sutarties sudarymo metu nebuvo įsipareigojusi išmokėti dividendus. Šio savo patvirtinimo ir šios aplinkybės apeliantas negali ginčyti liudytojų parodymais, šis punktas patvirtina, kad apeliantas visiškai suprato sandorio esmę ir jo sąlygas, taip pat ir tai, jog jokie dividendai apeliantui nebus mokami. Apeliantas tiek sutarties sudarymo dieną, tiek derybų dėl sandorio sudarymo metu turėjo advokatą, kuriam, viena vertus, taip pat galėjo užduoti klausimas, kita vertus, kuris turėjo pareigą apeliantui išaiškinti sandorio esmę, jei iš tiesų sandorio sąlygas neva neatitiko tikrosios apelianto valios.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

27. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

28. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovo ieškinys dėl akcijų pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų

29. Apeliantas E. S. prašo šaukti liudytoju M. P., kuris kartu su A. J. ir D. B. dirbo UAB „TIMAC AGRO LT“ ir kuriam žinomos ekonominio spaudimo ir apgaulės aplinkybės, tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šį asmenį atsisakė išklausyti, kas turėjo įtakos bylos baigčiai. Taip pat, apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieškovo prašymą byloje paskirti teismo ekspertizę nustatyti UAB „Ambermont AGRO“ akcijų vertę 2022 m. liepos 26 d. akcijų prikimo–pardavimo sutarties sudarymo momentu, kas būtų padėję nustatyti ar 2 500 Eur suma ir laidavimo atsisakymas gali būti vertinamas kaip tinkamas atlygis už jas, taip pat, kad ieškovas akcijas pardavė itin nenaudingomis sąlygomis bei už akcijas gauta buvo keliolika kartų žemesnė kaina, nei bendrovės akcijų vertė. Todėl apeliantas prašo šią ekspertizę paskirti apeliacinėje instancijoje.

30. CPK 314 straipsnyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Taigi nurodytas draudimas nėra absoliutus. Teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą.

31. Kauno apylinkės teismo 2024 m. birželio 28 d. nutartimi apelianto prašymą liudytoju apklausti M. P. atmetė, motyvuojant tuo, kad vien aplinkybė, kad šis asmuo buvo kitų liudytojų (A. J. ir D. B.) bendradarbis kitoje bendrovėje (UAB „Timac Agro LT“), nepatvirtina, kad šio asmens parodymai turėtų tiesioginį ryšį su nagrinėjama byla. Teismas, priimdamas šioje byloje skundžiamą sprendimą, papildomai nurodė, jog ieškovui įrodinėjant, kad dividendų išmokėjimo pažadas (susitarimas) buvo viena esminių sutarties sąlygų, šiame sandoryje nedalyvavusio M. P. liudijimai nėra teisiškai aktualūs, nes ir pats ieškovas nurodė, kad sandorio sudarymo sąlygos buvo žinomos jam, jo sutuoktinei, S. B., A. J., D. B. ir A. Ž., bet ne M. P.. Teisėjų kolegija, susipažinusi su pirmosios instancijos teismo argumentais liudytojo kvietimo klausimu, su bylos medžiaga, pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą neapklausti šio asmens pripažįsta iš esmės pagrįstu. Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybės, kurios buvo reikšmingos nagrinėjamai bylai, pirmosios instancijos teismo buvo nustatytos, įvertintos ir dėl jų padarytos atitinkamos išvados remiantis kitomis įrodinėjimo priemonėmis. Teismas tenkino ieškovo prašymą dėl kitų liudytojų apklausos ir nutarė liudytojais apklausti S. B., A. Ž., A. J., D. B., R. U., D. S., taip pat ieškovas turėjo galimybę kitomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis įrodinėti faktinį ieškinio pagrindą. Svarbu tai, kad šio liudytojo paaiškinimai nebūtų lemiantys teismo išvadą kitų įrodymų kontekste, kadangi, įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis, ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai. Taigi pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas atmesti ieškovo prašymą liudytoju apklausti M. P., priešingai nei teigia apeliantas, negalėjo turėti esminės teisinės reikšmės bylos baigčiai. Apibendrinusi tai, kad išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teisme ieškovo prašymas apklausti liudytoju M. P. atmestas pagrįstai, o apelianto apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neleidžia įsitikinti būtinybe šį asmenį apklausti apeliacinės instancijos teisme. Todėl apeliaciniame skunde nurodytas ieškovo prašymas šaukti liudytoju M. P. atmetamas.

32. Iš bylos duomenų matyti, kad Kauno apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi apelianto prašymą skirti ekspertizę akcijų vertei nustatyti atmetė. Teismas minėtoje nutartyje nurodė, kad ieškovo keliami klausimai, kokia buvo UAB „Ambermont AGRO“ 2 500 vnt. paprastųjų vardinių akcijų vertė 2022 m. liepos 26 d. ir koks buvo UAB „Ambermont AGRO“ akcijos kainos bei bendrovės pelno akcijai santykis (P/E), nėra teisiškai reikšmingi, nes šioje byloje sprendžiamas klausimas, ar tarp šalių egzistavo, kaip įrodinėja ieškovas, notarinėje sutartyje nenurodytas papildomas susitarimas dėl dividendų, o ne dėl akcijų kainos (vertės). Teisėjų kolegija, susipažinusi su pirmosios instancijos teismo argumentais ekspertizės skyrimo klausimu, su bylos medžiaga, pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą neskirti ekspertizės pripažįsta iš esmės pagrįstu. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovas reikalavimą pripažinti sandorį negaliojančiu visų pirma siejo su tuo, kad nors akcijos parduotos už sutartą kainą, tačiau nėra vykdomi įsipareigojimai dėl dividendų išmokėjimo. Pažymėtina, kad akcijų pirkimas–pardavimas mažesne negu rinkos kaina nėra pagrindas naikinti tokį sandorį; didesnis sutarties sąlygų naudingumas vienai iš jos šalių nereiškia esminės šalių nelygybės, nes daikto kaina šalių sutarimu nebūtinai yra nustatoma griežtai pagal rinkos kainą, bet kainą lemia ir šalių santykiai, ir įvairios kitos aplinkybės. Apeliacinio teismo vertinimu, aplinkybės, kurios buvo reikšmingos nagrinėjamai bylai, pirmosios instancijos teismo buvo nustatytos, įvertintos ir dėl jų padarytos atitinkamos išvados remiantis kitomis įrodinėjimo priemonėmis. Ekspertizės išvada yra tik viena iš įrodinėjimo priemonių, neturinti išankstinės galios ir vertinama su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 218 straipsnis). Konkrečios aplinkybės, sudarančios bylos įrodinėjimo dalyką, gali būti įrodinėjamos bet kokiais faktiniais duomenimis, kurių teikimas yra faktą įrodinėjančios šalies pareiga (CPK 12, 178 straipsniai). Akcentuotina ir tai, kad teismo atsisakymas skirti ekspertizę, neapribojo ieškovo teisės teikti į bylą įrodymus dėl 2022 m. liepos 26 d. akcijų prikimo–pardavimo sutarties sudarymo nenaudingomis sąlygomis ir/ar ieškovo valios trūkumų ir šia teise ieškovas aktyviai naudojosi. Apeliacinio teismo vertinimu ekspertizės skyrimas yra ne tik netikslingas, bet ir būtų nesuderinamas su proceso koncentracijos bei ekonomiškumo reikalavimais (CPK 7 straipsnis). Apibendrinusi tai, kad išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teisme prašymas paskirti ekspertizę buvo atmestas pagrįstai, o apelianto apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo šį procesinį veiksmą atlikti teismo sprendimo apeliacinės kontrolės metu, todėl ieškovo prašymą dėl ekspertizės skyrimo atmeta.

Dėl akcijų pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia

33. Ieškovas kreipėsi į teismą su reikalavimais, prašydamas pripažinti 2022 m. liepos 26 d. su atsakove sudarytą UAB „Ambermont AGRO“ akcijų pirkimo–pardavimo sutartį negaliojančia ab initio ir taikyti dvišalę restituciją.

34. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nusprendė ieškinį atmesti, šį savo sprendimą iš esmės motyvuojant tuo, kad ieškovas byloje neįrodė nei vieno sandorio negaliojimo faktinio pagrindo (suklydimo ir / ar suklaidinimo; psichologinio ir / ar ekonominio spaudimo).

35. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovo ieškinį dėl akcijų pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, ir tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, todėl pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams ir jų nekartoja, o tik, atsakydamas į apeliacinio skundo argumentus, juos papildo.

36. CK 1.90 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad iš esmės suklydus sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal klydusios šalies ieškinį. Suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus sandorio sudarymo metu (to paties straipsnio 2 dalis). Suklydimas turi esminę reikšmę, kai buvo suklysta dėl paties sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sąlygų arba dėl kitos sandorio šalies civilinio teisinio statuso ar kitokių aplinkybių, jeigu normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, panašioje situacijoje sandorio nebūtų sudaręs arba būtų jį sudaręs iš esmės kitokiomis sąlygomis (CK 1.90 straipsnio 4 dalis). Kita vertus, CK 1.90 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad suklydimas negali būti laikomas turinčiu esminę reikšmę, jeigu šalis suklydo dėl savo didelio neatsargumo arba dėl aplinkybių, dėl kurių riziką buvo prisiėmusi ji pati, arba, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, būtent jai tenka rizika suklysti.

37. Toks CK 1.90 straipsnyje įtvirtinto suklydimo, kaip sandorio negaliojimo pagrindo, aiškinimas formuojamas ir kasacinio teismo praktikoje, kuria remiantis suklydimas – tai neteisingas sudaromo sandorio suvokimas; suklydimo atveju neteisingai suvokiamas sandorio turinys arba neteisingai išreiškiama valia sudaryti sandorį. Dėl suklydimo sudaryti sandoriai turi valios trūkumų; ją nulemia neteisingai suvoktos esminės sandorio aplinkybės arba netiksli valios išraiška. Esminiu laikytinas suklydimas dėl svarbių sudariusiam sandorį asmeniui aplinkybių, kurias teisingai suvokdamas asmuo sandorio nebūtų sudaręs. Dėl suklydimo sudarytas sandoris pripažįstamas negaliojančiu, jeigu konstatuojama, kad suklydimas buvo esminis, t. y. konstatuojama dėl suklydimo fakto ir jo esmingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-515-1075/2018, 52 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

38. Sandorių, turinčių valios trūkumų, pripažinimas negaliojančiais reglamentuojamas ir CK 1.91 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo arba dėl vienos šalies atstovo piktavališko susitarimo su antrąja šalimi sudarytas sandoris, taip pat sandoris, kurį asmuo dėl susidėjusių aplinkybių buvo priverstas sudaryti labai nenaudingomis sąlygomis, gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal nukentėjusiojo ieškinį. Pagal nurodyto straipsnio 5 dalį apgaulė taip pat gali būti sandorio šalies tylėjimas, t. y. aplinkybių, kurias žinodama kita sandorio šalis nebūtų sudariusi sandorio, nuslėpimas, jeigu, vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, tos aplinkybės turėjo būti atskleistos kitai šaliai, arba aktyvūs veiksmai, kuriais siekiama suklaidinti kitą sandorio šalį dėl sandorio efekto, jo esminių sąlygų, sandorį sudarančio asmens civilinio teisinio subjektiškumo bei kitų esminių aplinkybių. Remiantis šio straipsnio 6 dalimi, jeigu apgaulę, smurtą ar grasinimus panaudojo ne kita sandorio šalis, o trečiasis asmuo, sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu tik tuo atveju, jei kita sandorio šalis žinojo arba turėjo žinoti šiuos faktus.

39. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad valios išreiškimas yra vienas svarbiausių kiekvieno sandorio elementų. Pagal CK 1.91 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisės normą sandorį galima pripažinti negaliojančiu kaip sudarytą dėl ekonominio spaudimo tik esant tokių sąlygų visumai: 1) kitas asmuo reikalavo sudaryti sutartį; 2) grasino ekonominiais padariniais, kurių atsiradimas priklausė nuo jo nesąžiningų veiksmų; 3) sandoris sudarytas akivaizdžiai nenaudingomis jį sudariusiam asmeniui sąlygomis; 4) nesant ekonominio spaudimo, sandoris nebūtų sudarytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2011; 2013 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-169/2013).

Žemesnės instancijos teismas

40. CK 1.91 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad šiame straipsnyje vartojama samprata „realus grasinimas“ reiškia kitos sandorio šalies ar trečiojo asmens nepateisinamus ir neteisėtus prieš sandorio šalį, jos tėvus, vaikus, sutuoktinį, senelius, vaikaičius arba kitus artimuosius šalies giminaičius, arba jų turtą ar reputaciją nukreiptus veiksmus, kurie duoda pagrindą manyti, kad gali būti padaryta žalos šiems asmenims, jų turtui ar reputacijai, ir šaliai nelieka kitos protingumo kriterijus atitinkančios alternatyvos, kaip tik sudaryti sutartį. Realiu grasinimu taip pat laikoma kitos sandorio šalies ar trečiojo asmens grasinimas panaudoti ekonominio spaudimo priemones, ekonomiškai silpnesnę ar iš esmės ekonomiškai priklausomą sandorio šalį priversti, kad ši sudarytų jai ypač ekonomiškai nenaudingą sandorį. Nustatydamas, buvo ar ne realaus grasinimo faktas, teismas turi atsižvelgti į šalies, kuriai buvo grasinta, amžių, finansinę bei ekonominę būklę, lytį, veiksmų pobūdį ir kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes.

41. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad nors iš byloje nustatytų aplinkybių galima daryti išvadą, jog ginčijamo sandorio sudarymas vyko esant tam tikriems nesutarimams tarp buvusių verslo partnerių, tačiau tarp E. S., A. J., D. B. ir kredito davėjos KB „Vilniaus kredito unija“ atstovo A. Ž. versle kilusius nesutarimus vertinti kaip realius grasinimus ir / ar ekonominį spaudimą nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovas neįrodė, jog UAB „Ambermont AGRO“ akcijų pirkimo–pardavimo sutartis sudarytas dėl ieškovo suklydimo / suklaidinimo (apgaulės), ar ne ieškovo laisva valia, bet verčiant ieškovą sudaryti sandorį ir grasinant ekonominiais padariniais, kurių atsiradimas priklausė nuo A. J., D. B. ar kredito davėjos atstovo A. Ž. nesąžiningų veiksmų. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis.

42. Visų pirma, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovo pozicija bylos nagrinėjimo metu buvo nenuosekli bei prieštaringa. Viena vertus, ieškovas reikalavimą pripažinti 2022 m. liepos 26 d. UAB „Ambermont AGRO” akcijų pirkimo–pardavimo sutartį negaliojančia grindė suklydimu ar suklaidinimu (apgaule), t. y. UAB „Ambermont AGRO“ 2 500 vnt. paprastųjų vardinių akcijų kainą (2 500 Eur) nustatė, įvertinant tai, kad jam taip pat bus išmokėti 141 176,47 Eur dividendai. Kita vertus, ieškovas taip pat įrodinėjo, jog UAB „Ambermont AGRO“ akcijas jam nenaudingomis sąlygomis pardavė dėl ekonominio spaudimo. Tačiau nebūtų logiška ir protinga teismui daryti išvadą, jog viena vertus egzistavo (1) klaidinga, bet laisva valia parduoti bendrovės akcijas, ir, kita vertus, (2) ieškovo sandoris sudarytas ne laisva valia, bet verčiant sudaryti sandorį ir grasinant ekonominiais padariniais jo nesudarius. Apeliacinio teismo vertinimu, tokia apelianto prieštaringa pozicija kelia abejones dėl apelianto procesiniuose dokumentuose dėstomų aplinkybių teisingumo, susijusių su jo valios sudaryti ginčijamą sandorį trūkumais.

43. Pagrindą abejonėms dėl apeliantės procesiniuose dokumentuose dėstomų aplinkybių teisingumo, susijusių su jo valios sudaryti ginčijama sandorį trūkumais, kelia ir tai, kad apeliantas, kaip atidus, apdairus, rūpestingas ir verslo patirtį turintis asmuo, galėjo laisvai pasirinkti sudaryti akcijų perleidimo sandorį sutartyje nurodytomis sąlygomis, arba atsisakyti jį sudaryti, jeigu sąlygos nepriimtinos. Bylos duomenys ir paties ieškovo paaiškinimai patvirtina, kad ieškovas turėjo pakankamai laiko ir galimybių apsispręsti dėl sandorio sudarymo bei jo sąlygų, ieškovas prieš sudarant sandorį turėjo galimybę bei konsultavosi su teisininku. Prieš pasirašant ginčijamą sandorį tarp suinteresuotų (trečiųjų asmenų) asmenų (D. B., A. J. ir E. S.) vyko susirašinėjimas, A. J. pažymint, kad pats ieškovas E. S. pagal finansinius bendrovės duomenis yra skolingas įmonei bei nemato pagrindo išmokėti dividendus. Byloje jokių objektyvių duomenų apie tai, kad už 2 500 Eur kainą akcijos perleidžiamos su sąlyga, kad ieškovui taip pat bus išmokėti ir 141 176,47 Eur dydžio dividendai nėra, tokio susitarimo nepatvirtina nei apelianto nurodomas susirašinėjimas, nei liudytojais byloje apklausti asmenys. Priešingai, Akcijų pirkimo–pardavimo sutarties 5.1.5. punkte aiškiai įtvirtinta sąlyga, jog emitentas (UAB „Ambermont AGRO“) nėra įsipareigojęs išmokėti dividendus. Nors byloje nėra ginčo, jog 2022 m. ieškovas, kaip vienintelis akcininkas, buvo priėmęs sprendimą išmokėti 141 176,47 Eur dividendus finansinių metų pabaigoje, tačiau šio akcininko sprendimo teisėtumo vertinimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas (šiuo klausimu ginčas yra iškeltas Vilniaus apygardos teisme, naujas civilinės bylos Nr. e2-298-866/2025). Atkreiptinas dėmesys ir į tą aplinkybę, jog ieškovas bylos nagrinėjimo pripažino, kad jis yra skolingas UAB „Ambermont AGRO“, dėl ieškovo buvusių skolų (skolų dydis nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas) bei galimybių išsimokėti dividendus buvo aptariama ir iki sandorio sudarymo vykusiame minėtame susirašinėjime, iš kurio aiškiai matyti, kad toks susitarimas nebuvo pasiektas. Kita vertus, ieškovas aiškiai suvokė, kad iki sudarant ginčijamą sandorį leidimą išsimokėti dividendus turėjo duoti kreditorius KB „Vilniaus kredito unija“, ieškovas kreipėsi į jį dėl tokio leidimo, tačiau ieškovui jis nebuvo suteiktas/gautas. Taigi pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visetą, pagrįstai sprendė, jog ieškovas neįrodė, kad tarp ginčo šalių, ar su atsakove susijusių trečiųjų asmenų, buvo susitarimas, kad už 2 500 Eur kainą akcijos perleidžiamos su sąlyga, kad ieškovui taip pat bus išmokėti ir 141 176,47 Eur dydžio dividendai, todėl nėra pagrindo daryti išvados, jog ieškovas, jeigu būtų suvokęs, kad dividendai, jam nebus išmokėti, jis nebūtų sudaręs ginčijamo sandorio. Akcentuotina ir tai, kad iš apelianto 2022 m. liepos 25 d. rašyto rašto, adresuoto KB „Vilniaus kredito unija“, matyti, kad jis net neturėjo teisėto lūkesčio pagal paties priimtą sprendimą gauti 141 176,47 Eur dividendus, nes pasiprašė leidimo, kad jam iki parduodant akcijas būtų išmokėti ne 141 176,47 Eur, bet tik 35 000 Eur dydžio dividendai, tačiau, kaip jau buvo minėta, toks leidimas iš kreditoriaus nebuvo gautas bei vieninteliam akcininkui (ieškovui) išmokėti dividendai nebuvo.

44. Pažymėtina ir tai, kad byloje nekilo ginčo, kad ieškovo nurodyti asmenys (A. J. ir D. B.) verslo santykiais yra susiję su UAB „Ambermont“ ir UAB „Ambermont AGRO“, tačiau sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad ieškovas neįrodė, kad jis suklydo dėl paties sandorio esmės, ar, kad nurodyti asmenys, siekdami UAB „Ambermont AGRO“ akcijų perėmimo, būtų elgęsi nesąžiningai ir tyčia klaidinę (apgavę) ieškovą, ar grasinę ekonominiais padariniais, kurių atsiradimas priklausė nuo jo nesąžiningų veiksmų. Kadangi būtent apeliantui teko pareiga įrodyti CK 1.90 ir 1.91 straipsniuose numatytus pagrindus sandoriui pripažinti negaliojančiu, vien jo subjektyvūs paaiškinimai, kurie nėra paremti objektyviais įrodymais, nėra pakankami apelianto siekiamam rezultatui nagrinėjamoje byloje – paneigti notarine tvarka sudaryto sandorio galiojimą.

45. Apelianto teigimu, pelningos UAB „Ambermont AGRO“ pardavimas vos už 2 500 Eur, patvirtina, kad sandoris buvo sudarytas ieškovui itin nenaudingomis sąlygomis. Apelianto teigimu, jam nesutikus su A. J. ir D. B. reikalavimais parduoti akcijas, buvo grasinama tuo, kad bendrovei bus nutrauktas trąšų tiekimas, o KB „Vilniaus kredito unija“ atstovas grasino nutraukti paskolos sutartis. Teisėjų kolegija neturi pagrindo su šiais apelianto argumentais sutikti.

46. Byloje nustatyta, kad ieškovas buvo laidavęs ir išdavęs vekselį 100 000 Eur sumai pagal 2022 m. birželio 16 d. Kredito sutartį Nr. VER202206-000070 (dėl 400 000 Eur kredito suteikimo UAB „Ambermont AGRO“ iki 2022 m. gruodžio 23 d.); taip pat pagal šią sutartį yra laidavę, įkeitę turtą A. J., D. B.. Taip pat ieškovas buvo laidavęs ir išdavęs vekselį 25 000 Eur sumai pagal 2022 m. birželio 16 d. Kredito sutartį Nr. VER202206-000071 (dėl 100 000 Eur kredito suteikimo UAB „Ambermont AGRO“ iki 2022 m. gruodžio 23 d.); taip pat pagal šią sutartį yra laidavę, įkeitę turtą A. J., D. B.. UAB „Ambermont AGRO“ akcijos pagal 2022 m. birželio 16 d. Kredito sutartis Nr. VER202206-000070 ir Nr. VER202206-000071 buvo įkeistos kreditorei KB „Vilniaus kredito unija“. 2022 m. liepos 26 d. tarp ieškovo ir atsakovės UAB „Ambermont“, kuriai atstovavo direktorė S. B., buvo sudaryta notarinė UAB „Ambermont AGRO“ akcijų pirkimo–pardavimo sutartis, kurios pagrindu ieškovas pardavė visas UAB „Ambermont AGRO“ akcijas (2 500 vnt.) už 2 500 Eur kainą, t. y. už nominalią jų vertę (1 Eur x 2 500 vnt. akcijų).

47. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai darė išvadą, jog byloje nustatytų aplinkybės patvirtina, kad ieškovas iš 2022 m. liepos 26 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutarties gavo ženkliai didesnę naudą, nei notarinėje sutartyje nustatytą 2 500 Eur kaina. Po akcijų pardavimo ieškovo atžvilgiu buvo panaikintos ieškovo prisiimtos prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonės, t. y. ieškovo atžvilgiu buvo panaikinti įsipareigojimai už 125 000 Eur sumą. Be to, ieškovas, pardavęs UAB „Ambermont AGRO“ akcijas, ne tik buvo atleistas nuo asmeninių prievolių užtikrinimo priemonių, bet kartu su akcijomis naujajam savininkui perleido ir atsakomybę atsiskaityti su bendrovės kreditoriais. Kaip matyti iš ieškovo pateikto UAB „Ambermont AGRO“ balanso, 2022 m. balandžio 30 d. bendrovė turėjo 1 752 600,04 Eur skolinių įsipareigojimų, kurie turėjo būti padengti iki 2022 m. gruodžio 31 d. Ilgalaikis turtas sudarė tik 77 545,50 Eur. Ir nors bendrovės trumpalaikis turtas buvo 1 976 198,59 Eur, tačiau iš jų 1 601 803,64 Eur pirkėjų skolos. 2022 m. liepos 26 d. duomenimis, bendrovė turėjo 1 789 624,01 Eur skolinių įsipareigojimų, kurie turėjo būti padengti iki 2022 m. gruodžio 31 d. Ilgalaikis turtas sudarė tik 71 874,56. Ir nors bendrovės trumpalaikis turtas buvo 1 954 818,59 Eur, tačiau iš jų 1 861 111,16 Eur pirkėjų skolos. Pažymėtina ir tai, jog sprendžiant dėl realios UAB „Ambermont AGRO“ turtinės padėties teisiškai reikšmingi ne tik finansinės atskaitomybės duomenys, bet ir kiti byloje esantys įrodymai, kurie pagrindžia įsipareigojimų kreditoriams dydį bei realią galimybę atgauti skolas ir iš bendrovės debitorių. Iš esmės pats apeliantas pripažįsta, jog vienam iš kreditorių KB „Vilniaus kredito unija“ nepratęsus sutektų kreditų grąžinimo terminų, turto vertė nebūtų pakankama įvykdyti turimas turtines prievoles. Taigi, nėra pagrindo sutikti su apeliantu, jog bendrovės balanso duomenys patvirtina gerą jos turtinę padėtį bei ieškovui itin nenaudingą UAB „Ambermont AGRO“ akcijų pardavimo sandorį. Konstatuotina, kad ieškovas neįrodė fakto, jog ginčijamas sandoris sudarytas akivaizdžiai nenaudingomis ieškovui sąlygomis. Apeliacinio teismo vertinimu, tikėtina, kad ieškovas akcijų pirkimo–pardavimo sutartį sudarė ne dėl ekonominio spaudimo, o dėl aplinkybių sietinų iš esmės su UAB „Ambermont AGRO“ ūkine-komercine veikla bei verslo nesėkme (rizika).

48. Viena vertus, jei ne UAB „Ambermont AGRO“ verslo nesėkmė (rizika), tikėtina UAB „Ambermont AGRO” akcijų pirkimo–pardavimo sutartis nebūtų sudaryta. Kita vertus, nėra pagrindo konstatuoti, jog tretieji asmenys ieškovui būtų grasinę ekonominiais padariniais, kurių atsiradimas priklausė nuo jų nesąžiningų veiksmų. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog kredito davėjos KB „Vilniaus kredito unija“ 2022 m. liepos 12 d. pranešimas kredito gavėjai UAB „Ambermont AGRO“, kuriuo reikalaujama vykdyti sutartinius įsipareigojimus, negali būti vertinamas kaip kreditoriaus nesąžiningas veiksmas. Ir nors apeliantas nurodo, jog suinteresuoti (tretieji) asmenys, kurie byloje buvo apklausti liudytojais (A. J. ir D. B.), jeigu nebus sudarytas akcijų perleidimo sandoris, grasino nutraukti trąšų tiekimą, o A. Ž. (KB „Vilniaus kredito unija“ vadovas) nutraukti paskolos sutartis, tačiau šioms aplinkybėms pagrįsti nepateikė jokių įrodymų. KB „Vilniaus kredito unija“ vadovas A. Ž. neigė aplinkybę, kad reikalavo E. S. pasitraukimo iš bendrovės veiklos, o šio kreditoriaus reikalavimai vykdyti sutartinius įsipareigojimus, kaip jau buvo minėta, negali būti laikomi neteisėtu bei nesąžiningu elgesiu, o priešingai, buvo paremti pačios UAB „Ambermont AGRO“ sutartiniais įsipareigojimais. Pažymėtina ir tai, kad nors verslo partneriai A. J. ir D. B., patvirtino, kad ieškovui, kaip UAB „Ambermont AGRO” akcininkui ir vadovui, reiškė pretenzijas dėl galimai neskaidriai vykdomos bendrovės „Ambermont AGRO“ veiklos bei buvo nesutarimų, susijusių su verslu, tačiau neigė bet kokius neteisėtus veiksmus (spaudimą, grasinimą ir pan.) ieškovo atžvilgiu. Pažymėtina ir tai, kad ieškovas nepagrindė aplinkybės, kad trąšų tiekimas būtent iš UAB „Timac AGRO LT“, kurios vadovas A. J., buvo būtinas UAB „Ambermont AGRO” gyvybingumui užtikrinti (gyvybiškai svarbus), kad trąšų negalėjo gauti iš kito tiekėjo ar prekiauti kitų gamintojų trąšomis, todėl šiuo klausimu teikiami apelianto argumentai laikytini deklaratyviais bei nepagrįstais. Taigi konstatuotina, kad ieškovas neįrodė aplinkybės, jog tretieji (suinteresuoti) asmenys būtų grasinę ekonominiais padariniais, kurių atsiradimas priklausė nuo jų nesąžiningų veiksmų, todėl nėra pagrindo ginčijamą sandorį pripažinti negaliojančiu kaip sudarytą dėl ekonominio spaudimo.

49. Tai, kad apeliantui nebuvo daromas ekonominis spaudimas, patvirtina ir jo elgesys po ginčijamo sandorio sudarymo. Nors akcijų pirkimo–pardavimo sutartis buvo sudaryta 2022 m. liepos 26 d., tačiau ieškinys teismui dėl šio sandorio ginčijamo buvo pateiktas daugiau kaip po vienerių metų, t. y. tik 2023 m. lapkričio 6 d., kai ieškovo atžvilgiu buvo pareikštas ieškinys dėl paskolos priteisimo (Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. e2-170-1089/2025) ir ieškinys dėl akcininko sprendimo paskirti dividendus pripažinimo negaliojančiu ir žalos priteisimo (Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. e2-298-866/2025). Tačiau po sandorio sudarymo atsiradusios ginčijamo teisinio santykio dalyviui nepalankios aplinkybės negali būti pagrindu sudaryto sandorio neteisėtumo faktui konstatuoti.

50. Taigi apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismui, kad byloje ieškovas neįrodė, jog sandoris sudarytas ne laisva jo valia, bet jį verčiant sudaryti sandorį ir grasinant ekonominiais padariniais jo nesudarius, kurių atsiradimas priklausė nuo trečiųjų asmenų nesąžiningų veiksmų, ir (ar) kaip sudaryto dėl suklydimo ir / ar suklaidinimo. Byloje esant nustatytai akcijų pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo laisva apelianto valia aplinkybei, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo ginčijamą sandorį pripažinti negaliojančiu nei pagal CK 1.90 straipsnį, nei pagal CK 1.91 straipsnį.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme

51. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu, ieškinį atmetus, atsakovei iš ieškovo priteisė 13 085,34 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad visos išlaidos už advokato teisines paslaugas yra patvirtintos mokėjimo dokumentais, laikomos protingomis ir atitinkančiomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ir advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos).

52. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas, priteisdamas bylinėjimosi išlaidas visa apimtimi, neanalizavo bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo, ar bylinėjimosi išlaidos nėra perteklinės ir pagrįstos.

53. CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklė – šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Teismas gali nukrypti nuo šios taisyklės, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

54. Teisėjų kolegijos vertinimu pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlygintinumo, pagrįstai nenukrypo nuo CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės. Nors ne visi atsakovės prašymai buvo patenkinti, tačiau jie buvo tinkamai argumentuoti, todėl konstatuoti akivaizdaus šalies piktnaudžiavimo procesu nėra pagrindo. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovei priteisė atlyginimą už tokių prašymų parengimą nepriklausomai nuo to, kad jie nebuvo patenkinti.

55. Išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimą reglamentuoja CPK 98 straipsnis. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

56. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų taryba 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, į kurias turi atsižvelgti teismai, priteisdami šalims jų turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes (Rekomendacijų 2 punktas).

57. Pagal Rekomendacijas už kito dokumento, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai 2023 m. gruodžio mėnesį parengimą, kurių atsakovė pateikė į bylą 2 (prašymą stabdyti civilinę bylą ir prašymą dėl termino pratęsimo), maksimali priteistina suma yra 1 600,08 Eur (2 000,10 Eur (bruto) × 0,4 (Rekomendacijų 8.16 p.) × 2; už atsiliepimo į ieškinį 2023 m. gruodžio mėnesį parengimą, maksimali priteistina suma yra 5 000,25 Eur (2 000,10 Eur (bruto) × 2,5 (Rekomendacijų 8.2 p.); už kito dokumento, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai 2024 m. vasario mėnesį parengimą, kurį atsakovė pateikė į bylą 1 (prašymą pratęsti terminą triplikui parengti) maksimali priteistina suma yra 807,28 Eur (2 018,20 Eur (bruto) × 0,4 (Rekomendacijų 8.16 p.); už tripliko 2024 m. kovo mėnesį parengimą maksimali priteistina suma yra 3 027,30 Eur (2 018,20 Eur (bruto) × 1,5 (Rekomendacijų 8.3 p.); už kito dokumento, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai 2024 m. kovo mėnesį parengimą, kurių atsakovė pateikė į bylą 1 (prašymą dėl bylų sujungimo), maksimali priteistina suma yra 807,28 Eur (2 018,20 Eur (bruto) × 0,4 (Rekomendacijų 8.16 p.); už kitų teisinių paslaugų, nenurodytų Rekomendacijų 8.1–8.19 punktuose, teikimo valandą, 2024 m. gegužės mėnesį, kurių bendra trukmė sudarė 2 valandas, maksimali priteistina suma yra 422,06 Eur (2 110,30 Eur (bruto) × 0,1 (Rekomendacijų 8.20 p.) × 2; už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą 2024 m. gegužės mėnesį, kurių bendra trukmė sudarė 10 valandų, maksimali priteistina suma yra 2 110,30 Eur (2 110,30 (bruto) × 0,1 (Rekomendacijų 8.19 p.) × 10; už kito dokumento, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai 2024 m. liepos mėnesį parengimą, kurių atsakovė pateikė į bylą 5 (2 prašymus dėl termino pratęsimo, prašymą dėl procesinių teisių užtikrinimo, atsiliepimą dėl ekspertizės skyrimo, atsiliepimą į rašytinius paaiškinimus), maksimali priteistina suma yra 4 322 Eur (2 161 Eur (bruto) × 0,4 (Rekomendacijų 8.16 p.) × 5; už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą 2024 m. rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais, kurių bendra trukmė sudarė 15 valandų, maksimali priteistina suma yra 3 241,50 Eur (2 161 Eur (bruto) × 0,1 (Rekomendacijų 8.19 p.) × 15. Taigi, pagal Rekomendacijas atsakovei už suteiktas teisines paslaugas maksimali priteistina suma būtų net 21 338,05 Eur. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad atsakovės atstovavimo išlaidų bendra suma teisme neviršija minėtose Rekomendacijose nustatytų dydžių. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė atsakovei jos nurodytą 435,60 Eur sumą už susipažinimą su ieškovo ir jo atstovo pateiktais prašymais, papildomais įrodymais. Įvertinus pirmiau nurodytų paslaugų pobūdį, jos negali būti laikomos savarankiškomis teisinėmis paslaugomis. Išvardytos paslaugos yra vertinamos kaip kitų paslaugų, susijusių su atitinkamų procesinių dokumentų parengimu, sudėtinė dalis, todėl pagal Rekomendacijas už šias paslaugas atskirai bylinėjimosi išlaidų atlyginimas nėra priteisiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-156-701/2016, 2018 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-466-403/2018).

58. Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsakovei iš ieškovo priteisė 65,34 Eur už prašymą pratęsti terminą atsiliepimui į ieškinį pateikti parengimą pagal 2023 m. gruodžio 29 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. WLS23-6171, 152,46 Eur už prašymo pratęsti terminą triplikui pateikti parengimą pagal 2024 m. balandžio 10 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. WLS24-7562, 217,80 Eur už prašymo pratęsti procesinį terminą parengimą pagal 2024 m. rugpjūčio 22 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. WLS24-10213. Nors minėtoje sąskaitoje nurodyta, kad 2024 m. liepos 16 d. pateiktas prašymas dėl procesinių teisių užtikrinimo, tačiau iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad 2024 m. liepos 16 d. teismui buvo pateiktas prašymas dėl procesinio termino pratęsimo. Be to, minėtoje sąskaitoje prašymo dėl procesinių teisių užtikrinimo rengimas nurodytas du kartus (tiek 2024 m. liepos 16 d., tiek 2024 m. liepos 17 d.), o teismui jis buvo pateiktas 2024 m. liepos 23 d. Visų pirma, pažymėtina, kad poreikis rengti šiuos dokumentus kilo dėl nuo pačios atsakovės (jos atstovo) priklausančių aplinkybių. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovui neturėtų tekti atsiskaitymo už šias teisines paslaugas, nulemtas pačios atsakovės (jos atstovo) veiksmų, našta. Antra, pagrindą netenkinti atsakovės prašymo atlyginti už šių dokumentų parengimą patirtas išlaidas sudaro ir tai, kad nurodyti dokumentai yra daugiau techninio pobūdžio, o jų parengimas iš jos atstovo nepareikalavo specialių teisinių žinių.

59. Nors atsakovės 2024 m. gegužės 29 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. WLS24-8489 nurodyta, kad atstovavimas 2024 m. gegužės 20 d. teismo posėdyje truko 0,33 val., tačiau iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatyta, kad 2024 m. gegužės 20 d. teismo posėdis truko 17 min. Nors minėtoje PVM sąskaitoje faktūroje ir 2024 m. birželio 10 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. WLS24-8836 nurodoma, kad atstovavimas 2024 m. gegužės 30 d. teismo posėdyje truko 5,5 val., tačiau iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad 2024 m. gegužės 30 d. teismo posėdis truko 2 val. 25 min. Atsakovės 2024 m. rugsėjo 6 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. WLS24-10344 nurodoma, kad atstovavimas 2024 m. rugpjūčio 14 d. teismo posėdyje truko 5,5 val., o 2024 m. rugsėjo 9 d. teismo posėdyje – 3 val., tačiau iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatyta, kad 2024 m. rugpjūčio 14 d. teismo posėdis truko 2 val. 4 min., o 2024 m. rugsėjo 9 d. teismo posėdis truko 1 val. 3 min. Taigi bendra teismo posėdžių trukmė sudarė 5 val. 49 min. Atsižvelgiant į Rekomendacijų 9 punkto nuostatas, atstovavimo teisme laikas susumavus sudaro 6 val., todėl už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą 2024 m. gegužės mėnesį, kurių bendra trukmė sudarė 3 valandas, maksimali priteistina suma yra 633,09 Eur (2 110,30 (bruto) × 0,1 (Rekomendacijų 8.19 p.) × 3, už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą 2024 m. rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais, kurių bendra trukmė sudarė 3 valandų, maksimali priteistina suma yra 648,30 Eur (2 161 Eur (bruto) × 0,1 (Rekomendacijų 8.19 p.) × 3.

60. Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovės nurodytos bylinėjimosi išlaidos nuo 13 085,34 Eur mažintinos iki 10 369,15 Eur (1 306,80 Eur + 2 069,10 Eur + 1 613,19 Eur + 49,06 Eur + 3 267 Eur + 2 064 Eur).

61. Kiti apeliacinio skundo argumentai nesvarstytini, nes jie neturi reikšmės sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Dėl procesinės bylos baigties

62. Apibendrindamas nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas dėl ginčo esmės teisingai vertino byloje surinktus įrodymus, nepažeidė materialiosios ir procesinės teisės normų, dėl ko priėmė motyvuotą, teisingą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Todėl ieškovo apeliacinis skundas yra atmetamas, o Kauno apylinkės teismo 2024 m. spalio 14 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tačiau patikslintina sprendimo dalis, kuri nesusijusi su ginčo esme, t. y. dėl atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, atsakovei iš ieškovo priteistą 13 085,34 Eur sumą sumažinant iki 10 369,15 Eur.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

63. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Bylinėjimosi išlaidos, atmetus skundą, apeliantui neatlyginamos ir nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis).

64. Atsakovė pateikė duomenis dėl apeliaciniame procese patirtų 3 334,93 Eur išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Remiantis Rekomendacijų 7 punktu ir 8.11 papunkčiu, maksimali rekomenduojama už atsiliepimą į apeliacinį skundą priteisti suma sudarytų 2 855,32 Eur (2 196,40 Eur x 1,3). Atsižvelgiant į tai, kad rekomenduojama maksimali priteistina už šį procesinį dokumentą suma sudaro 2 855,32 Eur, o atsakovės prašomi priteisti 3 334,93 Eur ją viršija, iš apelianto atsakovei priteistina bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, suma mažintina iki 2 855,32 Eur. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamo ginčo atveju nenustatė pagrindų, leidžiančių nukrypti nuo Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių ir priteisti visą atsakovės prašomą bylinėjimosi išlaidų sumą.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2024 m. spalio 14 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą.

Patikslinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. spalio 14 d. sprendimo dalį dėl atsakovei iš ieškovo priteistų bylinėjimosi išlaidų, ją išdėstant taip: „Priteisti iš ieškovo E. S. atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Ambermont“ 10 369,15 Eur (dešimties tūkstančių trijų šimtų šešiasdešimt devynių eurų 15 ct) bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme.“

Priteisti iš ieškovo E. S. atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Ambermont“ 2 855,32 Eur (dviejų tūkstančių aštuonių šimtų penkiasdešimt penkių eurų 32 ct) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Edvardas PaliokasTomas RomeikaJurgita Sujetienė