Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų teisėja Aušra Volskytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimą dėl kreditorinio reikalavimo fakto palikėjo įpėdiniams patvirtinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama patvirtinti 1 773,25 Eur kreditorinio reikalavimo faktą palikėjo A. Š., mirusio (duomenys neskelbtini) įpėdiniams, o jiems nesant – Lietuvos valstybei, kuri atsako už palikėjo skolas, neviršydama jai perėjusio turto tikrosios vertės. Nurodė, kad pareiškėja su palikėju (duomenys neskelbtini) sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu pareiškėja A. Š. paskolino 3 000,00 Eur, kuriuos A. Š. įsipareigojo pareiškėjai grąžinti sutartyje nustatyta tvarka ir terminais. A. Š. (duomenys neskelbtini) mirė. Pranešimo kredito davėjui apie kredito gavėjo mirties fakto dieną A. Š. turėjo neįvykdytą 1 773,25 Eur turtinę prievolę pareiškėjai. Kadangi pareiškėjai nėra žinomi palikėjo įpėdiniai, ji kreipėsi į teismą, siekdama išviešinti kreditorinio reikalavimo buvimo faktą.

Motyvuojamoji dalis

Civilinė byla nutrauktina.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.63 straipsnis numato kreditorių reikalavimų pareiškimo ir jų tenkinimo tvarką paveldėjimo teisiniuose santykiuose. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Pagal CK 5.3 straipsnio 1 dalies nuostatas, palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas.

Kasacinis teismas ne kartą yra pabrėžęs teismų pareigą laikytis savo pačių ar aukštesnės instancijos teismų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose sukurtų precedentų, taip užtikrinant teismų praktikos nuoseklumą ir nuspėjamumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-183-248/2015).

Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2014 m. balandžio 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014 yra išaiškinęs, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje išvardyti palikėjo kreditorių pretenzijų pareiškimo būdai: pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto, pažymėjęs, kad vien pažodinis (gramatinis) šių būdų aiškinimas nesudarytų sąlygų kreditoriams efektyviai išviešinti savo turtinių pretenzijų, kad jos taptų žinomos pretenduojantiems į palikimą įpėdiniams, o šiems – galimybių sužinoti apie palikėjo kreditorių reikalavimus ir apsispręsti dėl palikimo priėmimo, turint visą reikšmingą tokiam sprendimui priimti informaciją. CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytas kreditorių reikalavimų pareiškimo būdų sąrašas nebaigtinis. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad greta šiame straipsnyje nurodytų būdų tinkamu pareiškimu laikomas ir pranešimas notarui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2013), taip pat kad šios normos tikslus atitinka ir tinkamu kreditoriaus reikalavimo pareiškimu laikytinas viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas, jis gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011). Būtent kreditorių reikalavimų pareiškimas notarui sudaro sąlygas kreditoriams išviešinti savo turtines pretenzijas tokiu būdu, kad jos taptų žinomos ne tik jau palikimą priėmusiems įpėdiniams, bet ir pretenduojantiems į jį įpėdiniams prieš jiems atliekant palikimo priėmimo veiksmus. Kadangi paveldėjimo bylą tvarko ir paveldėjimo teisės liudijimą išduoda palikimo atsiradimo vietos notaras (CK 5.66 straipsnio 1 dalis, Notariato įstatymo 28 straipsnio 1 dalis), į jį, kaip į valstybės įgaliotą asmenį, kreditoriai ir įpėdiniai gali kreiptis dėl reikalavimų pateikimo bei informacijos apie pateiktus reikalavimus gavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014).

Teismas pažymi, jog tiek pirmos, tiek aukštesnės instancijos teismai, laikydamiesi šių kasacinio teismo išaiškinimų, yra pasisakę, jog, siekiant efektyviai išviešinti visas palikėjo skolas, tam, kad paveldėtojai galėtų apsispręsti kokiu būdu palikimą priimti (sudarant apyrašą ar be jo), kreditoriai su pareiškimu turi kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą. Tokiu būdu palikėjo kreditorių reikalavimai neabejotinai taptų žinomi ne tik jau palikimą priėmusiems įpėdiniams, bet ir pretenduojantiems į jį įpėdiniams prieš jiems atliekant palikimo priėmimo veiksmus. Palikimo priėmimas pagal apyrašą yra vienintelis palikimo priėmimo būdas, kuris sudaro sąlygas įpėdiniui apsisaugoti nuo rizikos, kad palikėjo skolos viršys paveldėto turto vertę, ir todėl įpėdiniui kils pareiga jas grąžinti iš asmeninio turto (CK 5.53 straipsnio 1 dalis) (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-88-392/2021; Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. gegužės 27 d. nutartis Nr. e2SP-14878-986/2021; Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. rugsėjo 6 d. nutartis Nr. e2SP-10519-641/2021 ir kt.).

Teismui pateikto pareiškimo duomenimis nustatyta, jog, (duomenys neskelbtini) mirus pareiškėjos UAB „(duomenys neskelbtini)“ skolininkui A. Š., pareiškėja kreipėsi į teismą su 2022 m. kovo 18 d. pareiškimu dėl kreditorinio reikalavimo fakto patvirtinimo (teisme gautas 2022 m. kovo 21 d.), t. y. nepraleidusi CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto 3 mėnesių nuo palikėjo mirties kreditorių reikalavimų pareiškimo termino. Pareiškime, teismo nuomone, pareiškėja tik formaliai nurodė, jog pareiškėjai nėra žinomi palikėjo įpėdiniai, nes teismui, patikrinus viešojo registro duomenis (CPK 179 straipsnio 2 dalis), nustatyti duomenys apie palikimo priėmimą ir palikimą priėmusį įpėdinį – jau 2022 m. kovo 1 d. Testamentų registre įregistruotą palikėjo A. Š. palikimo priėmimo faktą bei palikimą (duomenys neskelbtini) notarų biure (notarė I. Š.) priėmusį asmenį – I. Š., gim. (duomenys neskelbtini). Vadovaudamasis aukščiau nurodytais teismų išaiškinimais, teismas sprendžia, jog, minėta, tinkamu pranešimu laikomas ir pranešimas palikimo atsiradimo vietos notarui, tačiau byloje nėra pateiktų duomenų, kad pareiškėja būtų kreipusis į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl kreditorinio reikalavimo fakto patvirtinimo, juolab, kad pareiškėjos skolininkas mirė (duomenys neskelbtini) ir trijų mėnesių terminas kreditorei pareikšti reikalavimus, kaip tai numato CK 5.63 straipsnis, dar nėra suėjęs.

Esant nustatytoms aplinkybėms, bei įvertinus tai, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nėra įtvirtinta, kad įpėdiniai apie palikėjo skolas būtų informuojami, teismui pateikiant pareiškimą dėl tokio fakto patvirtinimo supaprastinto proceso tvarka, o teismui konstatavus, kad pareiškėja nagrinėjamu atveju pareiškimą dėl kreditorinio reikalavimo išviešinimo turi pateikti notarui, bet ne teismui, darytina išvada, kad kreditorinio reikalavimo fakto patvirtinimo nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka. Kadangi pareiškėjos pareiškimas buvo priimtas nors ir nenagrinėtinas teisme, civilinė byla nutraukiama (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 579, 582 straipsniais,

nutaria:

pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimą dėl kreditorinio reikalavimo fakto palikėjo įpėdiniams patvirtinimo atsisakyti priimti.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.