- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-09-06
- Bylos Nr.
- e2SP-10519-641/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-04565-2021-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Prašymas grąžintas pareiškėjui.
- Teisėjas
- Rasa Milvydaitė (pirm.)
- Pareiškėjas
- "Intrum Lietuva"
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Intrum Lietuva“ pareiškimą dėl kreditoriaus reikalavimo fakto patvirtinimo, palikėja L. S., suinteresuoti asmenys - mirusios palikėjos įpėdiniai, Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. pareiškėja, remdamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.63 straipsnio 1 dalimi, reguliuojančia palikėjo kreditorių reikalavimų pareiškimo ir tenkinimo tvarką, prašo patvirtinti faktą, jog ji reiškia 2976,38 Eur dydžio skolos ir 6 procentų dydžio procesinių palūkanų, skaičiuojamų nuo mokėjimo termino pasibaigimo dienos, mirusios palikėjos L. S. įpėdiniams. Pareiškime pareiškėja nurodė, kad 2019 m. sausio 3 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutartimi pradinis kreditorius UAB „SB lizingas“ perleido naujam kreditoriui UAB „Intrum Lietuva“. 2021 m. gegužės 27 d. skolininkė L. S. mirė.
Motyvuojamoji dalis
2. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.63 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui, palikimo administratoriui arba pareikšti ieškinį teisme dėl paveldimo turto. Atsižvelgiant į tai, pareiškėja nurodo, jog neturi galimybės apginti savo pažeistą teisę, kaip tik vadovaudamasi CK 5.63 straipsnio 1 dalimi pareikšti ieškinį teisme dėl paveldimo turto. UAB „Intrum Lietuva“ stengėsi sužinoti, kokios sudėties palikimą paliko palikėja, tačiau ji neturi galimybės patikrinti ar palikėja turėjo lėšų banko sąskaitoje, ar buvo sudariusi pensijų kaupimo sutartį. Taip pat ji negali sužinoti ar palikėja turėjo nekilnojamo turto ar transporto priemonių, į kurias gali būti nukreiptas išieškojimas.
Pareiškimą atsisakytina priimti.
3. Pagal CK 5.63 straipsnio 1 dalį palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Šį trijų mėnesių terminą teismas gali pratęsti, jeigu jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.63 straipsnio 4 dalis). Iš pareiškimo turinio, pateiktų dokumentų matyti, kad palikėja L. S. mire (duomenys neskelbtini), todėl pareiškėja dėl kreditorinio reikalavimo fakto patvirtinimo turėjo kreiptis iki 2021 m. rugpjūčio 27 d. Ji kreipimosi terminą yra praleidusi, nes pareiškimą teismui padavė 2021 m. rugsėjo 1 d. Pareiškėja kreditorinio reikalavimo faktą patvirtinti prašo supaprastinto proceso tvarka, tačiau neprašo atnaujinti praleisto termino pareiškimui pateikti. Pažymėtina, kad kreditoriaus reikalavimo faktą teismas gali patvirtinti supaprastinto proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 579 straipsnis), tačiau procesinio termino atnaujinimo klausimas turi būti sprendžiamas ne supaprastinto, o CPK 576 – 578 straipsniuose nustatyta tvarka.
4. Be to, prašymas dėl kreditorinių reikalavimų tvirtinimo taip pat turi atitikti bendruosius (CPK 111 straipsnio 2 dalis) ir specialiuosius (CPK 581 straipsnis) procesinio dokumento formos ir turinio reikalavimus. Prie prašymo turi būti pridėti įrodymai, reikšmingi sprendžiant klausimą dėl kreditorinių reikalavimų tvirtinimo (CPK 581 straipsnis). CPK XXXIX skyriaus normos nenustato prašymų dėl teismo leidimų priėmimo ir prašymų trūkumų šalinimo tvarkos. Atsižvelgiant į tai, kad prašymai dėl teismo leidimo išdavimo turi būti išnagrinėti ne vėliau kaip per penkias dienas nuo jų priėmimo dienos, negali būti taikomos CPK 115 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios procesinių dokumentų ir jų priedų priėmimą bei trūkumų ištaisymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimas Nr. 41 „Dėl įstatymų taikymo teismų praktikoje, nagrinėjant bylas dėl teismo leidimų išdavimo pagal Civilinio proceso kodekso XXXIX skyriaus taisykles“).
5. Iš pareiškimo turinio ir pridėtų dokumentų nustatyta, kad Kauno 6-ajame notarų biure 2009 m. lapkričio 10 d. buvo padarytas vykdomasis įrašas Nr. 10221 dėl 2976,38 Eur (10276,85 Lt, tame skaičiuje ir 53,10 Lt notaro atlyginimo ir 3,00 Lt pranešimo siuntimo išlaidų) neapmokėtos vekselio sumos bei 6 procentų metinių palūkanų išieškojimo iš L. S. UAB „Ūkio banko lizingas“ naudai. Tačiau, kaip matyti iš pateiktos 2019 m. sausio 3 d. reikalavimo teisių perleidimo sutarties priedo, UAB „SB lizingas“ perleido pareiškėjai 2917,88 Eur Eur dydžio reikalavimą, todėl nėra aišku, kokiu pagrindu pareiškėja reikalauja 2976,38 Eur dydžio neapmokėtos vekselio sumos, t. y. didesnės sumos nei perėmė Reikalavimo perleidimo sutartimi. Pareiškėja taip pat nurodo, kad palikėjos gyvenamoji vieta nustatoma viešųjų registrų duomenimis ir pareiškėja patvirtina, jog L. S. paskutinė žinoma gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini). Atkreiptinas dėmesys, jog iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėja šį palikėjos gyvenamosios vietos adresą nustatė iš Kauno 6-ajame notarų biure 2009 m. lapkričio 10 d. išduoto vykdomojo įrašo Nr. 10221, t. y. išduoto prieš dvylika metų. Akcentuotina, jog gatvės „(duomenys neskelbtini)” pavadinimu šiuo metu (duomenys neskelbtini) nebėra, šios gatvės pavadinimas buvo pakeistas. Taigi, atsižvelgiant į tai, jog pareiškėja palikėjos paskutinį žinomą gyvenamosios vietos adresą nurodė vadovaudamasi 2009 metų duomenimis, ir pareiškėjai nepateikus papildomų duomenų apie palikėjos paskutinę gyvenamąją vietą, darytina išvada, jog teismas neturi pagrindo nustatyti teritorinį bylos teismingumą.
6. Taip pat pažymėtina, jog pareiškėja savo reikalavimą patvirtinti jos turtinį reikalavimą mirusios L. S. įpėdiniams kildina iš paveldėjimo teisinių santykių, susijusių su palikėjo kreditoriais, nors nėra aišku, kokiomis procesinėmis normomis pareiškėja remiasi, prašydama patvirtinti tokį faktą. Supaprastinto proceso tvarka tvirtinami tik faktai numatyti įstatymuose. Minėta, jog pagal CK 5.63 straipsnio 1 dalį, palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto.
7. Kasacinis teismas nurodydamas, jog CK 5.63 straipsnio 1 dalyje išvardyti palikėjo kreditorių pretenzijų pareiškimo būdai: pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto, pažymėjo, kad vien pažodinis (gramatinis) šių būdų aiškinimas nesudarytų sąlygų kreditoriams efektyviai išviešinti savo turtinių pretenzijų, kad jos taptų žinomos pretenduojantiems į palikimą įpėdiniams, o šiems – galimybių sužinoti apie palikėjo kreditorių reikalavimus ir apsispręsti dėl palikimo priėmimo, turint visą reikšmingą tokiam sprendimui priimti informaciją. CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytas kreditorių reikalavimų pareiškimo būdų sąrašas nebaigtinis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad greta šiame straipsnyje nurodytų būdų tinkamu pareiškimu laikomas ir pranešimas notarui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2013), taip pat kad šios normos tikslus atitinka ir tinkamu kreditoriaus reikalavimo pareiškimu laikytinas viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas, jis gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011). Akcentuotina, kad būtent kreditorių reikalavimų pareiškimas notarui sudaro sąlygas kreditoriams išviešinti savo turtines pretenzijas tokiu būdu, kad jos taptų žinomos ne tik jau palikimą priėmusiems įpėdiniams, bet ir pretenduojantiems į jį įpėdiniams prieš jiems atliekant palikimo priėmimo veiksmus. Kadangi paveldėjimo bylą tvarko ir paveldėjimo teisės liudijimą išduoda palikimo atsiradimo vietos notaras (CK 5.66 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 28 straipsnio 1 dalis), į jį, kaip į valstybės įgaliotą asmenį, kreditoriai ir įpėdiniai gali kreiptis dėl reikalavimų pateikimo bei informacijos apie pateiktus reikalavimus gavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014).
8. Taigi, remiantis aktualia teismų praktika, teismai atsisako priimti pareiškimus dėl kreditoriaus reikalavimo fakto patvirtinimo kaip nenagrinėtinus teisme civilinio proceso tvarka, kadangi CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nėra įtvirtinta, kad įpėdiniai apie palikėjo skolas būtų informuojami teismui pateikiant pareiškimą dėl tokio fakto patvirtinimo supaprastinto proceso tvarka (žr. Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutartį Nr. e2S-1810-924/2020), bei laiko, kad efektyvus būdas išviešinti visas palikėjo skolas, tam kad paveldėtojai galėtų apsispręsti kokiu būdu palikimą priimti (sudarant apyrašą ar be jo), yra kreditorių kreipimasis su pareiškimu į palikimo atsiradimo vietos notarą (žr. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 21 d. nutartį Nr. e2S-88-392/2021).
9. Atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjos pareiškimas neatitinka įstatymų reikalavimų, o CPK XXXIX skyriaus normos nenumato trūkumų šalinimo galimybės nagrinėjamose bylose, taip pat įvertinus aptartą teismų praktiką, pareiškėjos pareiškimą dėl kreditorinio reikalavimo fakto patvirtinimo atsisakytina priimti kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 290-291 straipsniais, 579-582 straipsniais, teismas
nutaria:
atsisakyti priimti pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Intrum Lietuva“, juridinio asmens kodas 304615887, pareiškimą dėl kreditoriaus reikalavimo fakto patvirtinimo.
Nutartis neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.