Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

kaltinamajam J. G. (ir nuotoliniu būdu), jo gynėjai advokatei Lauretai Ulbienei (ir nuotoliniu būdu),

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, šiuo metu atlieka terminuotą laisvės atėmimo bausmę, iki bausmės atėmimo faktiškai gyveno ir gyvenamąją vietą deklaruoja adresu (duomenys neskelbtini), nevedęs, vaikų neturi, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, iki bausmės atlikimo dirbo pagal individualią veiklą – (duomenys neskelbtini), baustas administracine tvarka, teistas (patrauktas baudžiamojon atsakomybėn):

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 21 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 183 straipsnio 1 dalį – galutine 376,60 Eur (10 MGL) dydžio bauda;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 29 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį – galutine 2 500 Eur (50 MGL) dydžio bauda;

3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 31 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį – galutine 500 Eur (10 MGL) dydžio bauda;

4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 15 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – 1 metų laisvės apribojimo bausme;

5) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 25 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį – galutine 6 mėnesių viešųjų darbų bausme;

6) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 5 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – galutine 1 metų laisvės apribojimo bausme;

15) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 2 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (2 veikos) ir 300 straipsnio 1 dalį (2 veikos) galutine subendrinta 2 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatomis, į paskirtą bausmę įskaitytas kaltinamojo laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas, t. y. nuo 2025 m. liepos 5 d. iki bausmės vykdymo pradžios, vieną kardomojo kalinimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai (nuosprendis įsiteisėjo 2025 m. spalio 24 d.);

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 178 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

3. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis J. G. savo kaltę pripažino iš dalies, t. y. pripažino paėmęs telefoną, tačiau neturėjo tikslo iš telefono pasipelnyti. Jis paėmė telefoną ir atidavė kitam pažįstamui. Savininkui telefono neatidavė, jo draugas paprašė paimti telefoną, tai draugui ir atidavė. Už dėkliuko pinigų nebuvo, o pats telefonas nėra vertas tokios sumos. Jo draugai, kurie su juo kartu buvo automobilyje matė, jog už telefono dėkliuko pinigų nebuvo. Nukentėjusysis irgi neprisimena, ar buvo, ar nebuvo pinigų už dėkliuko. Mano, jog telefonas buvo pakankamai naujas, bet telefonas nebuvo pirktas naujas. Dėl to mano, jog yra nevertas tokios sumos. Su juo kartu automobilyje buvo I. K., jos šalia parduotuvėje nebuvo, ji buvo kitoje parduotuvėje, vėliau automobilyje kartu apžiūrėjo telefoną ir matė, jog už dėkliuko nėra pinigų. Pripažįsta kvailai paėmęs ne savo telefoną. Telefoną apžiūrinėjo, nes draugas sakė jog turi tokį patį, tačiau paaiškėjo, kad telefonas nepriklausė draugui. Jam pažįstamas sakė, kad jo draugo telefonas, sako paimk, o paskui jam atiduosim. Jis paėmė ir atidavė. To draugo vardas L., jo pavardės nežino, jis nėra jam artimas draugas, gal kelis kartus tik jį matęs. Draugas pats paimti telefono nėjo, klausė ar jis gali paimti, sakė jog ten draugo telefonas guli ir ar gali paimti, jog galėtų atiduoti. Vėliau susirinkus garažuose, kur jie rinkdavosi, jis atidavė telefoną, bet telefonas buvo ne to draugo, jie visi apsižiūrėjo ir pamatė, jog visi turėjo savo telefonus. Tai vyko valanda po išvykimo iš parduotuvės. Galvojo kitą dieną nuvažiavęs į „Rimi“ parduotuvę gražinti telefoną, bet nenuvažiavo ir neatidavė. Ikiteisminio tyrimo metu nenurodė su savimi buvusių asmenų vardų ir pavardžių dėl to, kad tuo metu jį kaltino ir kitais dalykais, buvo išsigandęs. Mano, kad kvailai pasielgė, suprato, kad telefonas yra jam svetimas daiktas (t. 3, b. l. 1-4).

4. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis D. P. nurodė, kad nori susitaikyti su kaltinamuoju ir šį įvykį pamiršti. Įvykio dieną nuėjo į parduotuvę susimokėti mokesčių ir buvo pavogtas jo telefonas. Buvo pavogtas jo telefonas, už jo dėkliuko dar buvo pinigų, t. y. buvo keli šimtai eurų stambesnėmis kupiūromis, neprisimena kokio nominalo. Jo telefonas buvo „Xiaomi Redmi“, neprisimena kiek laiko iki vagystės jį buvo įsigijęs. Telefoną pirko naują – su dėžute iš žmogaus per skelbimą portale „Skelbiu.lt“. Už telefoną mokėjo kelis šimtus, gal 300-400 Eur; patikslino, jog mokėjo iki 1000 Eur, tikslios sumokėtos už telefoną sumos neprisimena. Laikosi pozicijos, jog telefono vertė yra tokią, kokią jis nurodė pareiškime. Telefono dėklą pirko kartu su telefonu, įskaitant į telefono kainą. Bendra telefono ir dėklo 400 Eur. Neprisimena kokia grynųjų pinigų suma buvo už dėkliuko, nes praėjo 2 metai, geriau aplinkybes prisiminė kai davė parodymus. Pirko telefoną iš žmogaus per skelbimus, nes taip yra pigiau, be to, nepirko iš telekomunikacijų bendrovės dar ir dėl to, kad jam neleistų sudaryti sutarties. Jis yra išsiblaškęs žmogus, dėl to paliko telefoną prie terminalo kasos, buvo pamiršęs kažką nusipirkti, dėl to grįžo nusipirkti, vėliau pažiūrėjo ir pamatė, jog nebėra telefono. Nebuvo taip, jog už dėkliuko nebūtų pinigų. Dažnai už dėkliuko palieka grynųjų pinigų, nes taip yra patogu. Taip gali laikyti ir banko kortelę, pinigus, tapatybės kortelę. Įvykio dieną už dėkliuko buvo tik grynieji pinigai. Piniginės iki šiol nenaudodavo, tik neseniai įsigijo piniginę.

5. Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. spalio 3 d. apklaustas kaltinamasis J. G. kaltės dėl nusikalstamos veikos nepripažino ir nurodė, kad atsimena situaciją, kai ėjo atgal į parduotuvę paimti telefono, galimai birželio 12 dieną. Jį ėjo paimti, nes draugas jam pasakė, kad paliko telefoną ir paprašė, kad nueitų jį pasiimti ir jam atneštų, tiksliai nurodydamas vietą, iš kur paimti. Kas, būtent prašė paimti telefoną, neatsimena. Neatsimena nei jo vardo, nei pavardės, nei kaip jis atrodė. Tą dieną jų buvo šeši, tačiau kas tiksliai buvo, taip pat neatsimena. Kur šiuo metu yra telefonas, jis nežino. Ar kas nors buvo prikabinta prie telefono ar už jo dėkliuko, nepastebėjo. Tyrėjai parodžius jam žmonių nuotrauką, su kuriais buvo parduotuvėje, atsiminė, su kuo buvo tą dieną, bet kontaktinių duomenų nenurodys (t. 1, b. l. 69-71).

6. Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. lapkričio 18 d. apklaustas kaltinamasis J. G. savo kaltės dėl nusikalstamos veikos padarymo nepripažino ir nurodė, kad naudojasi savo teise ir atsisako duoti parodymus apie 2024 m. birželio 12 d. įvykį, juos duos teisme (t. 1, b. l. 72-73).

7. Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. birželio 12 d. apklaustas nukentėjusysis D. P. nurodė, kad 2024 m. birželio 11 d., apie 21.30 val. atėjo į parduotuvę „Rimi“, esančią Jeruzalės g. 4, Vilniuje. Priėjęs prie terminalo „Perlas“ kasos, atsiskaitė už paslaugas, padėjo jam priklausantį telefoną „Xiaomi Redmi Note 12S“ ant prekystalio, sumokėjo už paslaugas ir nuėjo. Kadangi buvo pavargęs, padėtą telefoną „Xiaomi Redmi Note 12S“ pamiršo paimti. Kaip minėjo, telefoną padėjo ant prekystalio prie „Perlas“ terminalo ir nuėjo. Telefonas buvo paliktas be priežiūros. Maždaug po 6 minučių prisiminė, kad paliko telefoną prie „Perlas“ terminalo ir grįžo jo pasiimti, tačiau telefono jau nebuvo. Paklausė kasininkės, ar ši nematė palikto mobiliojo telefono. Tuo momentu pro šalį ėjęs praeivis (kurio duomenų nežino) jam pasakė, kad pastebėjo, kad matė, kaip vyriškis paėmė ant prekystalio buvusį telefoną ir išėjo iš parduotuvės. Iš karto nuėjo pas „RIMI“ parduotuvės apsaugos darbuotoją, kuris ,atsukęs vaizdo įrašą, jam parodė, kaip trys asmenys stovi pirmoje kasoje, esančioje prie „Perlas“ terminalo ir atsiskaitinėja už prekes – tai buvo du vyrai ir viena moteris. Vaizdo įraše buvo užfiksuota, kaip mergina išeina iš kasos ir atsistoja prie „Perlas“ terminalo, o du vyrai lieka, vienas iš jų iš mobiliojo telefono nuskaito „Rimi“ parduotuvės nuolaidų kortelę. Sumokėję už prekes, asmenys išeidinėjo, priėjo prie „Perlas“ terminalo ir nuėjo toliau, tačiau po kelių sekundžių vienas iš asmenų, tai yra vyras ,grįžo prie „Perlas“ terminalo ir paėmė jo paliktą jam priklausantį mobilųjį telefoną „Xiaomi Redmi Note 12S“ ir pasišalino. Asmenys išėjo per išėjimą link Jeruzalės gatvės. Pamatęs vaizdo įrašą, prisiminė, kad su tais asmenimis prasilenkė automobilių stovėjimo aikštelėje. Asmenys atvyko automobiliu, kuriame buvo arba trys, arba keturi asmenys (gerai neatsimena), tačiau kokiu automobiliu asmenys atvyko, neįsidėmėjo, tačiau kiek atsimena, automobilis buvo tamsios spalvos. Taip pat atsiminė, kad, jam būnant prie kasos, mergina (kuri buvo su vyru, kuris pagrobė D. P. mobilųjį telefoną) labai žiūrėjo į jį, galimai stebėjo dėl to, kad planavo pagrobti jo paliktą mobilaus ryšio telefoną. Mergina buvo su skrybėle, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) spalvos plaukų, maždaug, galėjo būti apie (duomenys neskelbtini) m ūgio, smulkaus kūno sudėjimo, nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, galimai galėjo būti apsvaigusi nuo narkotinių medžiagų, kadangi buvo išsiplėtę vyzdžiai ir kalba buvo kaip apsvaigusio žmogaus. Taip pat matėsi, kad lūpos dreba (kas būdinga apsvaigusiems nuo narkotinių medžiagų). Vienas iš vaikinų (tas, kuris pagrobė telefoną), buvo ilgų, (duomenys neskelbtini) spalvos plaukų, (duomenys neskelbtini) kūno sudėjimo, ūgis galėjo būti apie (duomenys neskelbtini) m, iki (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, vilkėjo tamsios spalvos trikotažinius marškinėlius, kitų požymių neįsidėmėjo. Trečias asmuo, buvęs kartu, buvo vyras, (duomenys neskelbtini) kūno sudėjimo, (duomenys neskelbtini) veido, amžius galėjo būti iki (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, apie (duomenys neskelbtini) m ūgio, daugiau požymių neįsidėmėjo. Abu vyrai kaip ir mergina, jam pasirodė apsvaigę nuo narkotinių medžiagų. Moterį, mano, kad galėtų atpažinti, fotorobotą sudaryti galėtų, tačiau dviejų vyrų atpažinti negalėtų. Jam priklausančio mobiliojo telefono „Xiaomi Redmi Note 12S“ vertė – 400 Eur. Telefonas buvo juodos spalvos, su plastikiniu, skaidriu dėklu, kurio vertė 30 Eur. Už telefono dėklo buvo įdėtos dvi kupiūros grynųjų pinigų, tai yra 2 vnt. 100 Eur, iš viso – 200 Eur. Telefone buvo įdėta „Labas“ kortelė. Telefonas nebuvo apdraustas. Iš viso nusikalstama veika jam padaryta 630 Eur turtinė žala (b. l. 7).

8. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 7-ojo skyriaus 2024 m. birželio 11-12 d. pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką, be kita ko, nurodyta, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas gavus 2024 m. birželio 11 d. D. P. pareiškimą, kuriame nurodoma, kad 2024 m. birželio 11 d., apie 21.53 val., parduotuvėje „Rimi“, esančioje Jeruzalės g. 4, Vilniuje, pagrobė trumpam paliktą prie „Perlas“ terminalo kasos, šalia kortelių skaitytuvo, D. P. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Xiaomi Redmi Note 12S“, 400 Eur vertės, su dėkliuku, kurio vertė 30 Eur, už kurio buvo įdėti du banknotai po 100 Eur. Nurodo, kad jam padaryta 630 Eur turtinė žala. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą (t. 1, b. l. 7-9).

9. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 7-ojo skyriaus 2024 m. birželio 11-12 d. pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką, be kita ko, nurodyta, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta – parduotuvė „Rimi“, adresu Jeruzalės g. 4, Vilniuje. Pridedamos nuotraukos (t. 1, b. l. 8, 20-22).

10. 2024 m. birželio 26 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėti vaizdo įrašai, gauti iš parduotuvės „Rimi“, adresu Jeruzalės g. 4, Vilniuje, susiję su 2024 m. birželio 12 d. įvykiu. Apžiūrėtame vaizdo įraše be kita ko matyti kaip 21:38:36 val. į parduotuvės prekybos salę įeina kartu einantys trys asmenys. Vyras Nr. 1 – (duomenys neskelbtini) kūno sudėjimo, (duomenys neskelbtini) amžiaus, (duomenys neskelbtini) plaukų, apsivilkęs tamsiai mėlynos spalvos marškinėlius trumpomis rankovėmis su užrašu „BROOKLYN“, vilkintis tamsios spalvos šortus, tamsios spalvos batus „Crocs“. Vyras Nr. 2 – (duomenys neskelbtini) kūno sudėjimo, (duomenys neskelbtini) amžiaus, (duomenys neskelbtini) plaukų, apsivilkęs tamsiai mėlynos spalvos marškinėlius su raudonos spalvos užrašu „SOOO NICE“, vilkintis tamsiai žalios spalvos kelnes, tamsios spalvos šlepetes. Moteris Nr. 3 – (duomenys neskelbtini) kūno sudėjimo, (duomenys neskelbtini) amžiaus, (duomenys neskelbtini) plaukų, apsivilkusi juodos spalvos suknele su baltos spalvos užrašu „BAD 1“, avinti tamsios spalvos batus „Crocs“, ant galvos užsidėjusi geltonos spalvos skrybėlę, ant dešinio peties užsidėjusi juodos spalvos rankinę. Taip pat ant moters (duomenys neskelbtini) yra (duomenys neskelbtini), taip pat ir ant (duomenys neskelbtini) rankos. Užėjus asmenims į prekybos salę, vyras Nr. 2 paima pirkinių krepšelį ir visi kartu nueina į parduotuvės gilumą. 21:49:03 vyras Nr. 2 iš parduotuvės salės ateina vėl į parduotuvės prekybos salę, laikydamas dešinėje rankoje telefoną ir nueina į parduotuvės prekybos salės gilumą.21:52:40 val. vyras Nr. 1 ir moteris Nr. 3 eina pro parduotuvės salę link išėjimo, gale eina vyras Nr. 2 su pirkiniais. Apžiūrėtame vaizdo įraše be kita ko matyti kaip 21:38:25 val. į parduotuvę užeina vyras Nr. 1, vyras Nr. 2 ir Moteris Nr. 3, kurie eina po parduotuvės salę ir pasuka į dešinę pusę, ir nueina į parduotuvės prekybos salės gilumą. 21:47:06 val. vyras Nr. 2 išeina iš prekybos salės pro kasas ir išeina iš parduotuvės pro pagrindinį išėjimą. 21:48:55 val. vyras Nr. 2 grįžta į parduotuvę, laikydamas dešinėj rankoj telefoną, ir nueina į parduotuvės prekybos salės gilumą. 21:49:17 val. minėti asmenys ateina prie fizinės kasos, kur susimoka už prekes, ir eina link išėjimo. Vyras Nr. 2 pamato, kad prie kitos kasos ant prekybos stalo guli juodos spalvos daiktas ir vyras Nr. 2 pasiima jį ir išeina iš parduotuvės. Pridėtos nuotraukos (t. 1, b. l. 35-37).

11. UAB „Rimi Lietuva“ 2024 m. birželio 26 d. rašte Nr.24A-023 „Dėl informacijos pateikimo“ nurodoma, kad atsakant į paklausimą, klientas telefonu aktyvavęs „Rimi“ lojalumo kortelę, anketoje kortelės savininkas yra nurodęs šiuos duomenis – J. G. (t. 1, b. l. 41).

12. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 1-ojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2024 m. liepos 1 d. tarnybiniame pranešime „Dėl asmens, galimai padariusio nusikalstamą veiką, nustatymo“ nurodoma, kad iš vaizdo įrašo nustatyta, kad asmuo, pavogęs mobiliojo ryšio telefoną, yra vaizdo įraše aprašytas kaip asmuo Nr. 2, yra J. G. Asmuo atpažintas pagal kūno sudėjimą ir veido bruožus. Kiti kartu buvę asmenys nenustatyti (t. 1, b. l. 58).

13. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo gynėja pateikė duomenis apie mobiliojo telefono Xiaomi Redmi Note 12 5G 128 GB kainą, t. y. pateikė ekrano nuotraukas (ang. print screen) iš įvairių internetinių puslapių, kuriuose yra talpinami skelbimai apie minėto modelio mobiliojo telefono pardavimą su kainomis (t. 3, b. l. 5-12).

14. UAB „Tele2“ pateiktame 2025 m. spalio 17 d. rašte Nr. SD-40475 dėl informacijos pateikimo nurodoma, kad 2024 m. birželio 11 d. įrenginio Xiaomi Redmi Note 12S vertė buvo 299 Eur, pardavimo kaina buvo 199 Eur. Šiai dienai minėto įrenginio prekyboje nebeturi, todėl kainos atsakymo dienai esančios vertės negali nurodyti.

15. UAB „Bitė Lietuva“ 2025 m. spalio 14 d. rašte Nr. 5040-405 nurodoma, kad mobilaus ryšio telefono Xiaomi Redmi Note 12S kaina UAB „Bitė Lietuva“ tinkle 2024 m. birželio 11 d. buvo 304,25 Eur (su PVM ir Agata mokesčiu). Taip pat, informuoja, kad šiuo metu UAB „Bitė Lietuva“ neprekiauja šio modelio mobiliojo ryšio telefonu.

16. AB „Telia Lietuva“ 2025 m. spalio 23 d. rašte Nr. 2025-01367 dėl informacijos pateikimo nurodoma, kad 2024 m. birželio mėnesį Xiaomi Redmi Note 12S 256 GB 4G pardavimo kaina buvo 119 Eur. Šiuo metu šio modelio nei naudotais, nei naujais telefonai nebeprekiauja, dėl to negali atsakyti apie jų kainą ar vertę šiuo metu.

17. AB „Telia Lietuva“ 2025 m. spalio 30 d. rašte Nr. 2025-01405 dėl informacijos pateikimo nurodoma, kad 2024 m. birželio mėnesiui Xiaomi Redmi Note 12S 256 GB 4G pardavimo kaina buvo 119 Eur su PVM arba 98,35 Eur be PVM.

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

18. Pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas pagrobė svetimą turtą. Vagystė (arba svetimo turto pagrobimas) baudžiamojoje teisėje ir teismų praktikoje paprastai apibrėžiama kaip tyčinis neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto paėmimas ir pasisavinimas arba fizinis užvaldymas, atimantis galimybę teisėtam jo savininkui tuo turtu naudotis, juo disponuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-6/2012, 2K-517-203/2015).??? Vagystės sudėties subjektyvusis požymis – kaltė pasireiškia tiesiogine tyčia. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad svetimo turto užvaldymas konstatuojamas tais atvejais, kai kaltininkas neabejotinai suvokė, jog paima svetimą daiktą, numatė, kad nukentėjusysis jo neteks, o jis šį turės kaip nuosavą, ir to norėjo arba kai kaltininkas suvokė, kad jis neteisėtai ir neatlygintinai pasisavina svetimą turtą, kad dėl tokių jo veiksmų padaroma turtinė žala kitam asmeniui, ir to norėjo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108/2013, 2K-63-648/2016, 2K-187-895/2017, 2K-61-489/2018, 2K-212-511/2023).??? Pagal BK 190 straipsnio 1 dalį turtas yra labai didelės vertės, kai jo vertė viršija 900 MGL dydžio sumą, didelės vertės, kai jo vertė viršija 400 MGL dydžio sumą, bet neviršija 900 MGL dydžio sumos, nedidelės vertės, kai jo vertė viršija 3 MGL dydžio sumą, bet neviršija 10 MGL dydžio sumos. Iš to seka išvada, kad pagal BK 178 straipsnio 1 dalį atsakomybė kyla tuomet kai pagrobiamas turtas, kurio vertė viršija 10 MGL, bet neviršija 400 MGL.

19. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi būti paremtas visų byloje esančių duomenų patikimumo patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Įrodymų patikimumas – tai vertinimo metu nustatoma savybė, reiškianti, kad duomenys atitinka tikrovę. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką, patikrinus BPK nustatytais veiksmais ir palyginus su kitais byloje esančiais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-45-628/2024, 2K-61-594/2024). Taigi, bylą nagrinėjančio teismo kompetencija yra nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų laikytini įrodymais, kokios išvados jais remiantis darytinos, ar byloje surinktų įrodymų pakanka išvadai, kad inkriminuojama nusikalstama veika (ne)turi baudžiamajame įstatyme nustatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse dėl BPK 20 straipsnio nuostatų taikymo yra nurodyta, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva, tačiau baudžiamojo proceso įstatymas nenustato taisyklių ir metodų, kurie reglamentuotų patį įrodymų vertinimo procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-295/2013, 2K-7-57-648/2021). Visgi, viena svarbiausių įrodymų vertinimo sąlygų yra ta, jog turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-23-697/2019, 2K-7-57-648/2021). Teismas, įvertinęs šioje baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad J. G. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, yra įrodyta. Tokią išvadą teismas daro byloje surinktus ir ištirtus įrodymus sugretinęs, juos palyginęs tarpusavyje ir susiejęs į vieningą loginę grandinę sudarančią visumą.

20. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis J. G. kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažino iš dalies, t. y. teigė, kad jis pasiėmė tik telefoną, tačiau nesutiko, kad telefono dėkliuke buvo ir grynieji pinigai. Teismas tokiais kaltinamojo paaiškinimais dėl grynųjų pinigų netiki, jo parodymai prieštarauja sutrinktų byloje įrodymų vertinimo pagrindu nustatytoms aplinkybėms. Visų pirma, pažymėtina, kad kaltinamasis neneigė paėmęs svetimą telefoną paliktą be priežiūros parduotuvėje, tačiau savo atsakomybę siekė sumenkinti teigdamas, kad to paprašė jo draugas, nurodęs, jog telefonas buvęs jo. Vis dėl to, J. G. negalėjo nurodyti nei to draugo pavardės, nei jokių kontaktų. Tad teismas kaltinamojo parodymais tiki tiek, kiek juos patvirtina byloje esantys įrodymai. Aplinkybę, kad J. G. paėmė telefoną su dėkliuku ir jame buvusius pinigus patvirtina byloje surinkti įrodymai, t. y. vaizdo įrašai iš parduotuvės, apžiūrėti kitų objektų apžiūros protokole, nukentėjusiojo paaiškinimai ikiteisminio tyrimo metu, bei parodymai duoti teisme, kurie tarpusavyje sutampa, tarnybinis pranešimas, bei kita rašytinė bylos medžiaga.

21. Teisės požiūriu, daiktas jį suradusiam asmeniui nėra svetimas tada, kai jis yra bešeimininkis, t. y. daiktas neturi savininko arba jo savininkas nėra žinomas. Kai asmuo užvaldo ne bešeimininkį, bet laikinai be priežiūros paliktą svetimą turtą, šiais veiksmais nutraukdamas teisėtą šio turto valdymą, veika atitinka vagystės požymius (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-362-942/2015). J. G. nurodė, kad suvokė, jog telefonas buvo jam svetimas daiktas, kad jis buvo trumpam paliktas pamiršus prekybos centre. Taigi vagystės dalykas nebuvo bešeimininkis daiktas, o tik laikinai paliktas be priežiūros. Šia aplinkybe pasinaudojęs kaltinamasis suvokė, jog grobia kitam asmeniui priklausantį daiktą. Taigi vagystės dalyko požymis, kad grobiamas turtas buvo svetimas kaltininkui, nustatyta teisingai.

22. Nagrinėjant bylą pagrindiniu bylos ginčo objektu buvo pagrobto turto vertės nustatymas. Visų pirma, teismas sprendžia, kad remiantis nukentėjusiojo parodymais, duotais teisme, nustatyta, kad telefono dėkliukas įėjo į telefono pirkimo kainą. Nors nukentėjusiojo pareiškime šios aplinkybės nurodytos, tačiau ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis apie telefono ir dėkliuko pirkimo aplinkybes papildomai apklaustas nebuvo. Teisme nukentėjusysis patikslino, kad telefonas buvo pirktas kartu su dėkliuku už vieną kainą. Daugiau jokių įrodymų dėl šios aplinkybės nėra. Tai reiškia, kad kaltinime nurodyta aplinkybė, kad kartu su telefonu pavogtas ir telefono dėkliukas atskirai vertinamas kaip 30 Eur vertės turtas, turi būti šalinama iš kaltinimo, laikant, kad nustatyta, jog telefono dėkliukas pavogtas kartu su telefonu, ir jų vertė yra skaičiuojama bendrai.

23. Byloje buvo sprendžiamas ginčas dėl paties pagrobto telefono vertės nustatymo. Pareikštame kaltinime nurodyta, kad telefono vertė yra 400 Eur. Tokia suma buvo nurodyta pradiniame nukentėjusiojo pareiškime (t. 1, b.l. 7-8). Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis apklaustas nebuvo, jokių papildomų įsigijimą patvirtinančių dokumentų nepateikė ikiteisminio tyrimo metu. Teisme apklausus nukentėjusįjį, jis paaiškino, kad telefoną įsigijo naują, bet ne prekybos centre, o per skelbimą iš fizinio asmens. Nurodė, kad telefoną pirko naują – su dėžute iš žmogaus per skelbimą portale „Skelbiu.lt“. Už telefoną mokėjo kelis šimtus, gal 300-400 Eur, tikslios sumokėtos už telefoną sumos neprisimena. Laikosi pozicijos, jog telefono vertė yra tokią, kokią jis nurodė pareiškime. Telefono dėklą pirko kartu su telefonu, įskaitant į telefono kainą. Kaltinamasis duodamas parodymus patvirtino, kad telefonas atrodė kaip naujas, tačiau jo manymu, vertė 400 Eur yra per didelė.

24. Gynėja bylos nagrinėjimo metu pateikė išrašą iš internetinės svetainės, kurioje pateikiamos mobiliųjų telefonų kainos lyginant pardavimo kainas iš kelių pardavėjų (t. 3, b.l. 5-12). Iš pateikto išrašo, nustatyta, kad užklausa dėl kainos daryta bylos nagrinėjimo laikotarpiu, tai reiškia, kad pateiktos telefono kainos nurodytos tokios, kurios aktualios ne veikos darymo metu, bet bylos nagrinėjimo metu.Išrašas patvirtina, kad telefono „Xiaomi Redmi Note 12S“ kainos balansuoja nuo 119,00 iki 179,99 Eur bylos nagrinėjimo dienai praėjus maždaug vieneriems metams su puse nuo veikos padarymo laiko. Teismas sprendžia, kad gynėjos pateikti duomenys nėra patikimi vertinant pagrobto turto vertę, kadangi pateiktuose išrašuose telefono vertė nurodoma ne veikos padarymo dienai, o bylos nagrinėjimo dienai. Pažymėtina, kad veika padaryta 2024 m. birželio mėnesį, telefonų pardavimo rinka yra itin dinamiška, todėl jų modelių kainos bėgant laikui keičiasi iš esmės nuvertėjimo linkme pakankamai sparčiai. Pagal suformuotą teismų praktiką pagrobto turto vertė nustatoma, pagal veikos darymo metu buvusią turto vertę, ne bylos nagrinėjimo metu. Atsižvelgdamas į tai teismas nesivadovauja pateiktais išrašais, kaip nesuteikiančiais tikros informacijos apie veikos padarymo metu galėjusias būti telefono kainas. Teismas atskirais paklausimais mobiliesiems operatoriams prašė pateikti informaciją, kiek operatorių salonuose būtent 2024 m. birželio mėnesiui kainavo, buvo parduodamas telefonas „Xiaomi Redmi Note 12S“. Teismui pateikta tokia informacija: 1) UAB „Tele2“ nurodė, kad telefono vertė 2024 m. birželio 11 d. buvo 299 Eur, pardavimo 199 Eur; 2) UAB „Bitė Lietuva“ nurodė, kad 2024 m. birželio 11 d. telefono kaina buvo 304,25 Eur su PVM mokesčiu; 3) AB „Telia Lietuva“ pateikė atsakymą, kad „Xiaomi Redmi Note 12S“256GB 4G pardavimo kaina buvo 119 Eur su PVM. Nors šie gauti duomenys tiesiogiai nepatvirtina konkretaus nukentėjusiojo telefono vertės, kadangi nukentėjusysis teigė, jog telefoną kartu su dėkliuku įsigijo iš fizinio asmens pagal skelbimą, vis dėl to, šie duomenys yra objektyvesni. Juos teismas vertina kaip reikšmingus galimos analogiško pagrobtam telefono modelio rinkos kainos nustatymui bei nukentėjusiojo pateiktos informacijos apie įsigijimo kainą patikimumo patikrinimui. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis pateikė kelis atsakymus dėl telefono vertės: „gal 300-400 Eur“, „iki 1000 Eur“, „bendra telefono ir dėklo kaina 400 Eur“. Nurodė, kad įsigijimo dokumentų neturi, paaiškino, kad iš žmogaus pirko dėl to, jog jam salonuose neleistų sudaryti sutarties dėl neoficialių pajamų. Kaip buvo minėta, teismų praktikoje nurodoma, jog pagrobto turto vertė nustatoma remiantis daikto rinkos verte veikos padarymo metu. Turto vertė gali būti nustatoma pagal pirkimo–pardavimo sandorių kainą, turto sukūrimo (atkūrimo), įsigijimo kaštus. Tais atvejais, kai nuosavybė į daiktą atsirado pirkimo–pardavimo sandorio pagrindu ir byloje yra duomenų apie daikto įsigijimo kainą, tačiau daiktas pagrobiamas praėjus laikotarpiui, turinčiam reikšmės jo kainai, daikto vertė nustatoma pagal faktinę turto vertę (didmenines, rinkos ar komiso kainas) nusikalstamos veikos padarymo metu. Kai tokių duomenų byloje nėra, pagrobto turto vertė nustatoma atsižvelgiant į identiško ar tos kategorijos daikto analogo vidutinę rinkos kainą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-84/2015, 2K-245-696/2015, 2K-147-511/2016, 2K-226-693/2017).??? Teismas pažymi, kad šioje byloje taip pat svarbu įvertinti, ar yra duomenų byloje, kurie leistų daryti išvadas dėl to, kiek galėjo skirtis telefono vertė jo pagrobimo metu nuo jo vertės įsigijimo metu. Pats nukentėjusysis paklaustas kiek laiko iki vagystės įsigijo telefoną nurodė, kad neprisimena. Tačiau, tiek nukentėjusysis, tiek kaltinamasis patvirtino, kad telefonas atrodė, kaip naujas, taigi nusidėvėjimas teismo vertinimu, buvo nežymus.

25. Sulyginus nukentėjusiojo parodymus dėl telefono įsigijimo kainos su pateiktomis galimomis analogiško telefono kainomis 2024 m. birželio mėn., įvertinus, kad telefonas buvo pagrobtas po tam tikro laiko nuo jo įsigijimo, konstatavus galimą nusidėvėjimo faktą, kartu vertinant, kad telefonas buvo pirktas su dėkliuku, teismas sprendžia, kad tikslios telefono kainos nustatyti nėra galimybes, tačiau remiantis protingumo principu bei nurodytais bylos duomenimis, yra pagrindo nustatyti, jog veikos pagrobimo dieną toks telefonas mobiliųjų telefonų rinkoje galėjo kainuoti ne daugiau negu 304,25 Eur. Įvertinus nukentėjusiojo nurodytą įsigijimo kainą, įskaičiuojant nusidėvėjimo faktą, bei aplinkybę, kad telefoną pirko kartu su dėkliuku, taigi ir jo vertė turi būti įskaitoma, teismas vertina, kad byloje nustatyta, jog pagrobto telefono kartu su dėkliuku vertė nusikalstamos veikos padarymo dienai tiksliai nenustatyta, tačiau buvo ne mažesnė negu 304,25 Eur.

26. Teismas sprendžia, kad byloje pakanka įrodymų išvadai, jog kartu su telefonu buvo pagrobti ir grynieji pinigai, kurie buvo užkišti už telefono dėkliuko. Ši aplinkybė nustatyta remiantis nukentėjusiojo parodymais. Netikėti nukentėjusiojo parodymais teisme nagrinėjamu atveju teismas neturi pagrindo. Pažymėtina, kad nukentėjusysis buvo užtikrintas ir nuosekliai teigė, jog pinigai buvo už telefono. Jis paaiškino, kad nenaudoja piniginės, o telefono dėkliukai turi kišenėles, už kurių jis buvo pratęs dėti grynuosius pinigus. Telefoną buvo palikęs ant prekystalio, kur atsiskaitinėjo už paslaugas. Tiek savo pareiškime, tiek teismo posėdžio metu tiksliai patvirtino, kad buvo ne mažiau 200 Eur, nurodė ir kupiūras (po 100 Eur). Teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiojo parodymais, jie dėl šios aplinkybės buvo nuoseklūs. Atkreiptinas dėmesys, kad jei nukentėjusysis dėl telefono vertės nebuvo tikslus, tai dėl grynųjų pinigų jo parodymai buvo tikslūs ir vienodi. Be to, teismas pažymi, kad nukentėjusysis buvo įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Teismas kaltinamojo parodymais, kuriuose jis teigia, kad pinigų nebuvo, kad šią aplinkybę matė ir jo draugai, kuriems jis tą telefoną nešė ir rodė, netiki. Pažymėtina, kad teisme ne kartą klaustas apie draugus, kurie galėtų patvirtinti šią jo aplinkybę, kaltinamasis negalėjo nurodyti nei vieno iš jų tikslių duomenų ar kontaktų. Nors buvo pateikęs prašymą apklausti liudytoją I. K., tačiau vėliau šį prašymą atsiėmė, nurodė, kad ji neatsimena ir negalės paaiškinti bylai reikšmingų aplinkybių. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes. kaltinamojo versiją teismas laiko gynybine ir ją atmeta.

27. Visų šių aptartų įrodymų vertinimo pagrindu teismas daro išvadą, kad kaltinamojo pateiktos gynybos versija nepasitvirtino, priešingai, bylos įrodymų visumos pagrindu nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą ja abejoti. Teismo vertinimu, byloje pakanka įrodymų išvadai, kad J. G. pagrobė telefoną su dėkliuku, kuriame buvo grynieji pinigai. Teismas vertina, kad kaltinime nurodyta pagrobtų daiktų vertei nustatyti yra pakankamai įrodymų. Nustačius, kad buvo pagrobtas telefonas su dėkliuku ne mažesnės negu 304,25 Eur vertės bei 200 Eur grynais, bendra šių pagrobtų prekių vertė yra ne mažiau 504,25 Eur, t.y. viršija 10 MGL. Kaltinime nurodyta daiktų vertė atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes koreguojama, tačiau nustatyta vertė nesudaro pagrindo keisti veikos kvalifikavimą.

28. Iš byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų, teismas daro išvadą, kad J. G. veikė tiesiogine tyčia, t. y. suprato, kad neteisėtai užvaldo ir pasisavina svetimą turtą, numatė, kad turto savininkas neteks šių daiktų, dėl ko patirs turtinę žalą, ir norėjo tokių padarinių. Teismas, įvertinęs aptartų įrodymų visumą sprendžia, kad pakanka įrodymų išvadai, jog J. G. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje pagrobė D. P. priklausantį svetimą turtą. Pagrobto turto vertė viršija 10 MGL (500 Eur) ribą, nuo kurios taikoma baudžiamoji atsakomybė už svetimo turto pagrobimą pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, todėl teismo vertinimu, J. G. nusikalstami veiksmai kvalifikuoti tinkamai.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

29. BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų. Spręsdamas klausimą dėl bausmės paskyrimo J. G. teismas įvertina visas baudžiamojoje byloje ištirtas aplinkybes ir vadovaujasi BK 54 straipsnio, 61 straipsnio nuostatomis.

30. BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad individualizuojant bausmę, išvardintoms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, t. y. nė vienai iš pirmiau paminėtų aplinkybių neturi būti suteikiama išskirtinė, dominuojanti reikšmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-111-976/2024, 2K-218-628/2024, 2K-9-387/2025 ir kt.). Kartu teismas atsižvelgia į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą bausmės paskirtį – ar konkrečioje situacijoje paskirta bausmė įgyvendins jai keliamus tikslus.

31. Skirdamas bausmę J. G. teismas vertina, kad padarytas vienas baigtas nesunkus nusikaltimas nuosavybei. Padaryta turtinė žala neatlyginta, pavogti daiktai nebuvo grąžinti. Veikos pavojingumo vertinimui svarbi aplinkybė, kad pagrobto turto vertė tik nežymiai viršija minimalią ribą, nuo kurios taikoma atsakomybė pagal BK 178 straipsnio 1 dalį. Atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas vertina, atsakomybę sunkinančių aplinkybių buvimą. Pagal bylos aplinkybes ši nagrinėjama nusikalstama veika (tyčinis nusikaltimas) padaryta neišnykus teistumui už analogišką tyčinį nusikaltimą pagal BK 178 straipsnio 1 dalį. Nusikalstamų veikų pobūdis yra vienodas, be to J. G. ne kartą teistas už vagystes (baudžiamieji nusižengimai), taip pat kito pobūdžio nusikalstamas veikas. Tai rodo jo asmenybės polinkį nekeisti nusikalstamo elgesio. Visa tai teismui sudaro pagrindą taikyti BK 27 straipsnį ir J. G. pripažinti recidyvistu, o tai reiškia ir atsakomybę sunkinančios aplinkybės nustatymą, kad veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

32. Teismas, skirdamas bausmę, taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltininko J. G. asmenybę. Neigiamai kaltininką apibūdina tai, kad jis teistas daugiau nei dešimt kartų taip pat ir už nusikaltimus nuosavybei (vagystes, sukčiavimą, dokumentų klastojimą), taip pat ir neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis. Paskutinį kartą J. G. teistas 2025 m. spalio 2 d. nuosprendžiu. Taip pat sistemingai baudžiamas administracine tvarka, paskirtų baudų nėra sumokėjęs (t. 1, b. l. 88–170). J. G. Sodros duomenimis niekur nedirba, duomenų apie registravimąsi Užimtumo tarnyboje nėra, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę pagal kitus nuosprendžius.

33. Įvertinęs anksčiau nurodytų ir bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, vadovaudamasis BK 61 straipsnio 1, 2 dalių nuostatomis, teismas daro išvadą, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti parenkant J. G. BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą, prokuroro prašomą, griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Kitų bausmės rūšių parinkti pagrindo nėra, nes J. G. neturi teisėtai gaunamų pajamų, todėl baudos sumokėti neturėtų objektyvių galimybių, be to švelnesnės bausmės jam buvo skirtos anksčiau, tačiau poveikio jo elgesio teigiamam pokyčiui nepadarė. Kitos bausmės rūšys atsižvelgiant į kaltininko pavojingumą nederėtų su teisingumo principu, būtų neproporcingos ir netikslingos siekiant bausmės tikslų. Nustatydamas bausmės dydį teismas vertina, kad nors J. G. kaltę iš dalies pripažino, tačiau nenustatyta atsakomybę lengvinančių, nustatyta viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Be kaltininko asmenybę apibūdinančių aplinkybių, nustatant bausmės dydį svarbu ir pačios veikos pavojingumas. Teismas atsižvelgia į aplinkybę, kad pagrobto turto vertė tik nežymiai viršijo ribą, nuo kurios taikoma atsakomybė pagal BK 178 straipsnio 1 dalį. Šių aplinkybių visuma suponuoja išvadą, kad tikslinga nustatyti mažesnį dydį negu prašė prokuroras, kuris būtų artimas minimaliam sankcijoje nustatytos griežčiausios bausmės rūšies dydžiui. Pagal BK 50 straipsnio 2 dalį terminuoto laisvės atėmimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių, o pagal šio straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausmė skaičiuojama metais, mėnesiais ir dienomis. Atsižvelgiant į bausmės skyrimui reikšmingas aptartas aplinkybes, teismas turi pagrindą manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus 3 mėnesių ir 19 dienų laisvės atėmimo bausmę.

34. J. G. buvo sulaikytas 2025 m. liepos 5 d. (t. 3, b.l. 68-69), o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 7 d. nutartimi skirtas suėmimas (t. 3, 73-75), kuris pratęstas atskiromis teismo nutartimis iki 2025 m. spalio 24 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 23 d. nutartimi nuspręsta suėmimo termino netęsti. Tai reiškia, kad J. G. suėmime buvo 3 mėnesius ir 19 dienų. Šis laikotarpis įskaitytinas į paskirtą bausmę (BK 66 straipsnis, BPK 140 straipsnio 13 dalis, 307 straipsnio 1 dalies 4 punktas), laikant, kad J. G. šiuo nuosprendžiu jam paskirtą bausmę atliko.

V. Dėl civilinio ieškinio ir kiti klausimai

35. Nukentėjusysis D. P. nei ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu civilinio ieškinio nepareiškė. Teismas pažymi, kad nukentėjusiajam buvo sudaryta galimybė pareikšti civilinį ieškinį, dėl to padarytos bylos nagrinėjimo pertraukos, pagal jo prašymą nustatytas laikotarpis, tačiau civilinio ieškinio nukentėjusysis iki įrodymų tyrimo pradžios nepateikė.

36. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidas, kurios susidarė dėl kaltinamajam J. G. teiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos. Galutinė suma 2025 m. lapkričio 24 d. pažymoje Nr. APD-2025-13285 nurodoma „677,08/577,08 Eur“. Teismas pažymi, kad J. G. gynėjas buvo paskirtas pripažinus būtinąjį pagrindą gynėjo dalyvavimui pagal BPK 51 straipsnį. J. G. buvo suimtas. Baigiamųjų kalbų metu gynėja prašė proceso išlaidų nepriteisti.

37. BPK 106 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Vadovaujantis šiomis nuostatomis, teismas vertina į kaltinamojo turtinę padėtį, t. y. J. G. faktiškai neturi pastovių pajamų, neregistruotas Užimtumo tarnyboje, neturi savo būsto, taip pat vertina gynėjo paskyrimo pagrindą bei aplinkybes ir sprendžia, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimas neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų, bei nebūtų teisingas ir suderinamas su teismo pareiga užtikrinti asmens teisę į gynybą, todėl VGTPT prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš kaltinamojo netenkinamas.

38. J. G. 2024 m. spalio 3 d. nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – atsižvelgiant į tai, kad J. G. atlieka laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigoje, naikinama nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

39. Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas su vaizdo įrašais, prisegtas prie baudžiamosios bylos viršelio – šiam nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304–305 ir 307 straipsniais,

nusprendžia:

J. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 3 (trijų) mėnesių ir 19 (devyniolikos) dienų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, į paskirtą bausmę įskaityti J. G. laikiname sulaikyme ir suėmime, nuo 2025 m. liepos 5 d., iki 2025 m. spalio 24 d., išbūtą laiką, vieną laikino sulaikymo ir suėmimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai (3 mėnesiai 19 dienų) ir laikyti, kad J. G. šiuo nuosprendžiu jam paskirtą 3 (trijų) mėnesių 19 (devyniolikos) dienų laisvės atėmimo bausmę atliko.

J. G. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti– panaikinti nuo nuosprendžio paskelbimo.

J. G., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsniu, pripažinti recidyvistu.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl išlaidų priteisimo už gynėjos paslaugas netenkinti.

Byloje esančią laikmeną (CD) su vaizdo įrašais, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.