- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-10-21
- Bylos Nr.
- e2-10173-1089/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-05307-2021-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Linas Virkutis
- Trečiasis asmuo
- E. N.
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Taxilita“
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Taxilita“ dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, E. N..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė
1. Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „Lietuvos draudimas“ pareikštu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Taxilita“ 923,83 Eur turtinės žalos atlyginimą, 57,10 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pareikštus reikalavimus ieškovė grindžia tokiais esminiais argumentais:
1.1. Ieškovė turto draudimu buvo apdraudusi transporto priemonę Nissan Juke, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2019 m. rugpjūčio 19 d. dėl atsakovės darbuotojų kaltės buvo apgadinta nurodyta transporto priemonė. Tai yra, atsakovės darbuotojai nesaugiai pastatė vartų segmentą, kuris dėl vėjo nukrito ir apgadino ieškovės draustą transporto priemonę. Nukritęs vartų segmentas nebuvo pažymėtas, taip pat nepritvirtintas ir nesiimta kitų priemonių, kad jis nenukristų. Atsakovė yra atsakinga už kilusią žalą, nes ją lėmė įmonės darbuotojų veiksmai.
1.2. Nukentėjusiam asmeniui – trečiajam asmeniui E. N., ieškovė išmokėjo 923,83 Eur draudimo išmoką. Apskaičiuojant draudimo išmoką buvo įvertinta keistų detalių nusidėvėjimo dalis.
1.3. Atsakovė turi pareigą ne tik atlyginti ieškovei išmokėtą draudimo išmoką, bet ir sumokėti 57,10 Eur (923,83 Eur × 5 procentai metinių palūkanų × 376 dienos) palūkanas, kurios kompensuoja ieškovės minimalius nuostolius, patiriamus dėl to, kad atsakovė laiku nevykdo savo prievolės atlyginti žalą.
Atsiliepimas
2. Atsakovė UAB „Taxilita“ atsiliepime į ieškinį prašo ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ reikalavimų netenkinti. Savo poziciją atsakovė grindžia remdamasi tokiais esminiais atsikirtimais, išdėstytais atsiliepime į ieškinį ir pozicijos dėl turtinės žalos apskaičiavimo:
2.1. Ieškovė draudimo išmoką išmokėjo nepagrįstai, nes dėl kilusio įvykio yra kaltas trečiasis asmuo E. N.. Įvykio dieną atsakovės šaltkalviai V. U. (V. U.) ir V. N. (V. N.) remontavo vartus, pro kuriuos patenkama į autoservisų teritoriją. Dėl to, kad pro vartus yra patenkama į teritoriją, nebuvo galimybės apriboti automobilių judėjimo. Tačiau atsakovės darbuotojai reikalui esant perspėdavo vairuotojus, kad jie patrauktų savo automobilius nuo remontuojamų vartų. Kai vartai buvo nuimti ir buvo atliekami vartų atramų suvirinimo darbai, privažiavo trečiasis asmuo E. N. ir sustojo įvažiavime prie remontuotų vartų. Atsakovės darbuotojai du kartus perspėjo trečiąjį asmenį, kad patrauktų automobilį, nes vartai gali nuvirsti, tačiau į perspėjimus nebuvo sureaguota. Nereaguodama į perspėjimus E. N. veikė nerūpestingai ar net sąmoningai ir dėl to ji laikytina kilusio įvykio kaltininke.
2.2. Ieškovės pateiktos įvykio metu apgadinto automobilio nuotraukos yra koreguotos, nes įbrėžimų per stiklą nebuvo fiksuota iškart po įvykio darytose nuotraukose. Tikėtina, kad korekcijos atliktos, jog pažeidimai atrodytų didesnio masto nei iš tikrųjų buvo. Kairės pusės galinės durelės buvo pakeistos nepagrįstai, nes jos galėjo būti suremontuotos. Ieškovės pateikta remonto sąmata neatitinka realybės, nes dalies darbų nebuvo būtina atlikti, o dalies darbų įkainiai yra nepagrįsti. Bendra remonto darbų kaina neturėjo viršyti 316,17 Eur sumos.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
II. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jų teisinis kvalifikavimas ir išvados
3. Byloje nėra ginčo ir tą pagrindžia pateikti rašytiniai įrodymai, kad ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ pagal savanoriškąją transporto priemonės draudimo sutartį buvo apdraudusi trečiajam asmeniui E. N. priklausiusią transporto priemonę Nissan Juke, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuo nelaimingų atsitikimų ir draudimo apsauga, be kita ko, galiojo 2019 m. rugpjūčio 19 d. Pastarąją dieną įvyko įvykis, kurio metu buvo apgadinta nurodyta transporto priemonė. Ant transporto priemonės kairės pusės užgriuvo vartų, kurių remonto darbus vykdė atsakovės UAB „Taxilita“ darbuotojai V. U. ir V. N., segmentas.
4. Nurodytą įvykį, atlikusi jo tyrimą, ieškovė pripažino draudiminiu. Transporto priemonės remontą vykdė UAB „Fakto autocentras“, kuriai ieškovė, išskaičiavusi išskaitos mokestį (franšizę) ir detalių nusidėvėjimą (30 procentų), už remonto darbus sumokėjo 923,83 Eur. Bendra remonto darbų kaina pagal UAB „Fakto autocentras“ 2019 m. rugsėjo 11 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 201904964 buvo 1 224,24 Eur.
5. Pareikštu ieškiniu išmokėtą draudimo išmoką ieškovė prašo priteisti iš atsakovės, kurią laiko atsakinga už kilusį įvykį. Savo ruožtu atsakovė nuo ieškovės reikalavimų ginasi remdamasi dviem motyvais: 1) dėl įvykio yra kaltas nukentėjęs asmuo (E. N.); 2) žalos dydis yra mažesnis, nei nustatė ieškovė. Ieškinio faktinis pagrindas ir atsakovės atsikirtimai suponuoja, kad šioje byloje yra reikšmingi du klausimai. Tai yra, kas yra atsakingas už transporto priemonės Nissan Juke, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimus, ir kokio dydžio žala buvo padaryta transporto priemonės savininkui, kai ant priemonės užvirto vartų segmentas.
Kas yra atsakingas už transporto priemonės Nissan Juke, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimus?
6. Ginčo transporto priemonės apgadinimo mechanizmas yra aiškus ir dėl to bylos šalys sutaria. Tai yra, ant transporto priemonės kairės pusės užvirto atsakovės darbuotojų remontuotų vartų segmentas. Neigdama savo atsakomybę dėl šio įvykio, atsakovė teigia, kad trečiasis asmuo E. N. buvo įspėta, jog patrauktų vairuotą transporto priemonę, tačiau to nepadarė ir dėl to atsakovei negali kilti civilinė atsakomybė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.253 straipsnio 5 dalis, 6.282 straipsnio 1 dalis).
7. Pagal CK 6.246 straipsnį civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Ginčo žala nėra susijusi su sutartiniais santykiais, todėl galima tik deliktinė atsakovės atsakomybė.
8. CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Tai yra specialioji deliktinės atsakomybės norma, kurioje kartu su bendrąja CK 6.246 straipsnio 1 dalies norma įtvirtintas vadinamasis generalinis deliktas, kurio esmė yra užtikrinti pagrindinę civilinės atsakomybės funkciją – kompensuoti nukentėjusiam asmeniui jo teisių pažeidimu padarytą žalą. Deliktinė atsakomybė kyla tik tuomet, kai nustatomos visos deliktinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta atsakomybė be kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-148-248/2019, 77 punktas).
9. Deliktinės atsakomybės prasme veiksmų neteisėtumas gali būti suprantamas ne tik kaip sutartyje ar įstatymuose nustatytos prievolės nevykdymas ar netinkamas vykdymas, įstatymo reikalavimų nepaisymas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-99-701/2017).
10. Išklausius E. N. paaiškinimus, liudytojais apklaustų V. U. ir V. N. parodymus, taip pat sulyginus juos su rašytiniais įrodymais, konstatuotina, kad atsakovė UAB „Taxilita“ yra atsakinga už transporto priemonės Nissan Juke, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimą.
11. Atsakovė neįrodinėjo, kad, atliekant vartų remonto darbus, būtų buvusios taikytos kokios nors saugumo priemonės ar (ir) imtasi veiksmų, jog išmontuoti vartai nenuvirstų. Tai, kad vartų remonto vieta nebuvo pažymėta kaip nesaugi, kad atkabintas ir į stulpą laikinai atremtas išmontuotas vartų segmentas nebuvo pritvirtintas, jog nenukristų, parodė tiek liudytojai, tiek E. N.. Pagal faktinę situaciją, apibūdintą liudytojų ir trečiojo asmens, pašaliniai asmenys objektyviai negalėjo numatyti, kad artintis prie remontuojamų vartų yra nesaugu, taip pat kad yra pavojinga būti vartų zonoje (pvz., nebuvo pastatyti įspėjamieji ženklai). Liudytojų parodymai, atsakovės atstovo paaiškinimai taip pat patvirtina, kad vartų remonto darbų metu nebuvo apribotas asmenų judėjimas per vartų įvažiavimą.
12. Liudytojai V. N. ir V. U. parodė, kad kiekvienas iš jų įspėjo E. N., jog pastaroji patrauktų prie vartų pastatytą transporto priemonę. E. N. kategoriškai paneigė, kad buvo įspėta, jog ant jos vairuotos transporto priemonės gali užkristi vartai ir dėl to ji turėtų ją patraukti. Liudytojas V. N., atsakydamas į jam užduotus klausimus, parodė, kad nėra įsitikinęs, ar E. N. girdėjo jo ir V. U. perspėjimus. Pastarieji liudytojo parodymai patvirtina, kad vartų remonto darbus atlikę atsakovės darbuotojai, nors galbūt ir mėgino įspėti E. N. apie vartų keliamą pavojų (to objektyviai nėra galimybių patikrinti, nes tokia aplinkybė įrodinėjama tik atsakovės darbuotojų parodymais), tačiau darbus tęsė neįsitikinę, ar E. N. girdėjo jų įspėjamuosius žodžius. Liudytojo V. U. parodymai, kad E. N., jo nuomone, turėjo girdėti perspėjimus, nėra pakankami tokiai aplinkybei konstatuoti. E. N. paneigus įspėjimo faktą, liudytojo V. N. parodymai patvirtina, kad nėra pakankamų faktinių prielaidų konstatuoti, jog atsakovė pagrįstai teigia, kad E. N. buvo įspėta apie pavojų ir kad jį ignoravo.
13. Liudytojai taip pat patvirtino, kad vartų remonto metu buvo vėjuota. Nepaisant to, liudytojai teismo posėdyje pripažino, kad vartų segmentą atrėmė į stulpą ir jo nepritvirtinę nuėjo į kitą vietą toliau tvarkyti vartų vyrių. Aplinkybę, kad liudytojai numatė, jog į stulpą atremtas segmentas gali nuvirsti ir kad tai kelia grėsmę aplinkiniams, patvirtina pačių liudytojų parodymai, jog jie mėgino dėl to įspėti greta transporto priemonę pasistačiusią E. N.. Tokia remonto darbų atlikimo tvarka suponuoja, kad darbai buvo organizuoti, vykdyti pažeidžiant bendrąsias rūpestingumo pareigas, nes nebuvo imtasi jokių priemonių, jog būtų išvengta žalos kitiems asmenims, kuri galėjo kilti (ir šiuo atveju kilo) dėl nepritvirtinto išmontuoto vartų segmento, taip pat dėl to, kad darbų vieta nebuvo pažymėta kaip pavojinga aplinkiniams. Juolab, kad nepritvirtintą vartų segmentą atsakovės darbuotojai (pagal jų parodymus trečiojo asmens transporto priemonei stovint šalia) sąmoningai paliko be priežiūros. Nurodytos aplinkybės suponuoja, kad atsakovė, aplaidžiai ir nerūpestingai organizuodama vartų remonto darbus, atliko deliktinės atsakomybės prasme neteisėtus veiksmus, įmonės kaltė yra preziumuojama bei nagrinėjamu atveju atsakovės nėra paneigta (CK 6.248 straipsnio 2 dalis). Aplinkybė, kad atsakovės kaltė nebuvo konstatuota vykdytame ikiteisminiame tyrime, yra nereikšminga, nes ikiteisminio tyrimo metu šalių veiksmai vertinti baudžiamosios, o ne civilinės teisės normų prasme.
14. Dėl nurodytų priežasčių darytina išvada, kad atsakovė yra atsakinga už transporto priemonės Nissan Juke, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimus. Būtent atsakovės veiksmai buvo žalos atsiradimo pagrindinė ir vienintelė priežastis (CK 6.247 straipsnis). Atsakovės atsikirtimas, kad dėl ginčo įvykio yra kalta pati nukentėjusioji, yra nepagrįstas. Kaip pasisakyta šio sprendimo 12 punkte, byloje nepateikta patikimų įrodymų, kurie pagrįstų, kad E. N. iš tiesų buvo įspėta apie vartų keliamą pavojų ir tą ignoravo. Šio sprendimo 11 punkte nurodyta, kad vartų remonto vietoje nebuvo jokių įspėjamųjų ženklų. Taigi joks protingas ir rūpestingas pašalinis asmuo objektyviai nebūtų galėjęs numatyti, kad yra pavojinga sustoti prie įvažiavimo ar per jį judėti. Teismo posėdyje atsakovės atstovo teiginys, kad sustodama toje vietoje, kurioje ant transporto priemonės, nukrito vartų segmentas, E. N. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (2014 m. spalio 3 d. nutarimo Nr. 1086 redakcija), 150.10 punktą, neturi nei faktinės, nei teisinės reikšmės. Ne transporto priemonės sustojimo vieta, o vartų segmento tinkamas nepritvirtinimas ir kitų saugumo priemonių nesiėmimas buvo žalos atsiradimo pagrindine ir vienintele priežastimi. Kita vertus, atsakovės pozicija, kad nukentėjusioji pažeidė Kelių eismo taisykles bet kuriuo atveju yra įmonės subjektyvi taisyklių interpretacija, nes į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai nenustatė, jog nukentėjusioji būtų pažeidusi atsakovės išskirtą Kelių eismo taisyklėse įtvirtintą taisyklę. Šiame kontekste pridurtina, kad analogiška situacija, kokia kilo vartų segementui užvirtus ant E. N. transporto priemonės, galėjo kilti ir tuo atveju, jeigu vartų segmentas būtų užvirtęs ant pravažiuojančios transporto priemonės. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad atsakovas nepagrindė, jog žalos faktą lėmė nukentėjusio asmnes nerūpestingas, dėl kurio atsakovė turėtų būti atleista nuo civilinės atsakomybės ar taikoma mišri atsakomybė (CK 6.253 straipsnio 5 dalis, 6.282 straipsnio 1 dalis).
15. Į bylą pateiktos ginčo transporto priemonės nuotraukos patvirtina, kad nuvirtęs vartų segmentas apgadino kairės pusės priekines ir galines duris. Atsakovės pozicija, kad ieškovės pateiktos transporto priemonės nuotraukos yra koreguotos, yra niekuo neparemta bei prieštarauja byloje esančių nuotraukų turiniui. Tai yra, visose nuotraukose yra fiksuoti tie patys vartų segmento padaryti pažeidimai.
16. Remonto darbų sąmatą „Audatex“ kompiuterine programa sudarė faktiškai remonto darbus atlikusi UAB „Fakto autocentras“, kurios viena iš vykdomos veiklos sričių – Nissan markės transporto priemonių remontas. Išmokėtą draudimo išmoką ieškovė apskaičiavo ne tik išskaičiusi iš bendros remonto sumos išskaitą, bet ir atsižvelgusi į detalių nusidėvėjimą. Taigi ieškovė pagrįstai teigia, kad nuostolių dydis buvo nustatytas pagal remonto išlaidas, būtinas atkurti sugadintos transporto priemonės ir jos detalių rinkos vertę iki draudžiamojo įvykio (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Draudimo išmokos išmokėjimo faktą patvirtina pateiktas mokėjimo nurodymas.
17. Atsakovės atsikirtimai, kad remonto sąmata yra pernelyg didelė, yra subjektyvūs ir nepatikimi. Remonto išlaidų dydis buvo apskaičiuotas „Audatex“ programa. Ši kompiuterinė programa yra skirta transporto priemonių sąmatoms sudaryti. Teismų praktikoje nuosekliai pripažįstama, kad „Audatex“ programa sudarytos transporto priemonių sąmatos yra patikimi ir tinkami įrodymai, kuriais galima įrodinėti remonto darbų kainą (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1184-864/2021, 2020 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1896-467/2020, 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1834-603/2019). Darbų apimtį ir būtinumą pagal ieškovės pateiktus dokumentus nustatė UAB „Fakto autocentras“, o patikrino ir įvertino ieškovės darbuotojai. Atsakovės nuomonė, ar atskiri remonto darbai turėjo būti atliekami, ar ne, nėra pakankama ir patikima paneigti trečiųjų asmenų nustatytą remonto apimtį. Mažinti žalos dydį remiantis vien tik atsakovės nuomone, nepagrįsta patikimais duomenimis, nėra jokio pagrindo.
18. Apibendrinant nurodytą, konstatuotina, kad ieškovės išmokėta draudimo išmoka, skirta iš dalies apmokėti transporto priemonės Nissan Juke, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) remonto darbus (išskaičiuotas frašizės mokestis), neviršija realios nukentėjusiojo asmens dėl atsakovės kaltės patirtos žalos. Nėra jokių pagrįstų prielaidų laikyti, kad transporto priemonės remonto kaina buvo ekonomiškai nepagrįsta ir (ar) atlikta daugiau darbų, nei turėjo būti atliekama norint pašalinti padarytų pažeidimų pasekmes.
Dėl bylos baigties
19. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad atsakovė be pagrindo atsisako kompensuoti ieškovės išmokėtą draudimo išmoką, kuria buvo iš dalies atlyginti trečiojo asmens E. N. dėl atsakovės neteisėtų veiksmų patirti nuostoliai. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė įrodė, jog atsakovė yra atsakinga už kilusią žalą, tenkinamas ieškovės reikalavimas ir įmonei iš atsakovės priteisiamas 923,83 Eur žalos atlyginimas.
20. Pripažinus, kad atsakovė turi pareigą kompensuoti ieškovės išmokėtą draudimo išmoką, tenkinamas ir ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 57,10 Eur dydžio kompensacines palūkanas, apskaičiuotas nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę dienos iki ieškovė kreipėsi su ieškiniu į teismą (CK 6.210 straipsnio 1 dalis, 6.261 straipsnis). Atsakovė nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų įmonės atsikirtimą, kad ieškovė būtų neteismine tvarka pranešusi, jog atsisako savo pretenzijos ar atideda jos vykdymą. Dėl to nėra pagrindo išvadai, kad kompensacinės palūkanos turėtų būti arba neskaičiuojamos, arba skaičiuojamos už trumpesnį laikotarpį.
21. Iš atsakovės ieškovei taip pat priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (980,93 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. vasario 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
22. Pagal ieškovės pateiktus įrodymus įmonė už ieškinį sumokėjo 22 Eur dydžio žyminį mokestį, taip pat turėjo 25,94 Eur dydžio atstovo vykimo į teismo posėdį išlaidas. Šios išlaidos yra būtinos ir pagrįstos (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Ieškinys patenkintas visiškai, todėl nurodytų išlaidų atlyginimas (47,94 Eur) ieškovei priteisiamas iš atsakovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
23. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 15,67 Eur. Atsižvelgiant į bylos baigtį, 15,67 Eur išlaidų atlyginimas į valstybės biudžetą priteisiamas iš atsakovės (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 ir 265 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti.
Priteisti ieškovei AB „Lietuvos draudimas“ iš atsakovės UAB „Taxilita“ 923,83 Eur (devynių šimtų dvidešimt trijų eurų ir 83 ct) žalos atlyginimą, 57,10 Eur (penkiasdešimt septynių eurų ir 10 ct) palūkanas, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (980,93 Eur (devynis šimtus aštuoniasdešimt eurų ir 93 ct) nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. vasario 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 47,94 Eur (keturiasdešimt septynių eurų ir 94 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Priteisti į valstybės biudžetą iš atsakovės UAB „Taxilita“ 15,67 Eur (penkiolikos eurų ir 67 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvitą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.